Kaip mokytis anglų kalbos

Č.Rimkus

Kaip mokytis anglų kalbos

KAUNAS

„ŠVIESA"

1991

UDK

802.2(075.3) Ri-85

Recenzavo

p e d a g o g i k o j mokslų A. Stasiulevičiūtė

kandidatė •

4306011600—054 M853(10)-91—

ISBN

P

r

5-430-01019-7

o

t

N r

-

4

-

9

1

© Česlovas Rimkus, 1991

Pratarmė Si knyga skiriama aukštesniųjų klasių mokiniams, studentams ir visiems, norintiems išmokti anglų kalbos. Joje pateikiama reko­ mendacijų, kaip mokytis savarankiškai, efektyviai, įgyti tvirtus anglų kalbos pagrindus. Užsienio kalbos mokomasi kitaip negu kitų dalykų. Tam tikrą dalį. žodžių ir gramatikos reikia stengtis jau iš pradžių išmokti taip,y kad susiformuotų jų vartojimo įgūdis, nes tvirtas kalbos pa­ grindų mokėjimas palengvina jos mokymąsi. Deja, dažnai užsienio kalbos mokomasi neracionaliai. Todėl knygoje -aptariama, kaip ge­ riau mokytis įvairius anglų kalbos dalykus, į ką daugiau kreipti dėmesio. Atitinkamuose skyriuose nuosekliai išdėstoma, kaip iš­ mokti anglų kalbos -pagrindus, kaip mokytis žodžių bei gramati­ kos ir skaitymo taisyklių, kaip visa tai įsiminti. Be to, nurodoma, kaip įgyti kalbėjimo ir skaitymo įgūdžių, greitai išmokti pakan­ kamą žodžių kiekį, kad galėtumėte pradėti skaityti literatūrą anglų kalba. Kreipiamas dėmesys į medžiagos atranką ir žinių savikont­ rolę. Siuo tikslu čia pat pateikiamos susistemintos skaitymo tai­ syklės, pratimų ir tekstų joms įtvirtinti, taip pat silpnosios žodžių formos. Jeigu jums atrodys per daug sudėtinga naudatis iš karto visais patarimais, naudokitės jais dalimis. Jeigu pasirodys, kad kai kurie iš jų jums netinka (juk žmonės skirtingi!), neatsisakykite jų neišbandę, nes pirmas įspūdis dažnai būna klaidingas. Knyga parašyta remiantis užsienio kalbų mokymosi tyrimais, dėstymo praktika, savo ir kitų asmenine patirtimi. Autorius

KAIP MOKYTIS UŽSIENIO KALBOS

1. B E N D R O S P A S T A B O S K i e k v i e n a k a l b a y r a l a n g a s į p a s a u l į , n e s p a d e d a p a ž i n t i tik­ rovę, įgyti n a u j ų žinių. K a l b a r e i š k i a m e s a v o m i n t i s , j a u s m u s , valią, b e n d r a u j a m e s u k i t a i s ž m o n ė m i s . K a l b o j e s u k a u p t a s p r a e i ­ ties kartų p a t y r i m a s ir išmintis, ji atspindi kiekvienos tautos dvasią. Pirmoji mūsų kalba yra gimtoji. Ji didžiausias turtas, pirmu­ t i n i s i r s v a r b i a u s i a s r ū p e s t i s . P a g a l k a l b ą s p r e n d ž i a m a apie p a t į ž m o g ų . G i m t o s i o s kalbos; k u l t ū r a y r a b e n d r o s i o s ž m o g a u s k u l t ū r o s dalis. Kitų k a l b ų m o k ė j i m a s a t v e r i a d u r i s į p a s a u l i n i o m o k s l o , tech­ n i k o s , l i t e r a t ū r o s b e i m e n o l o b y n u s , p a d e d a p a ž i n t i t a u t ų istoriją, buitį, p a p r o č i u s . K a l b ų m o k ė j i m a s l a i k o m a s i š s i l a v i n i m o , inteli­ g e n t i š k u m o požymiu,, o jų m o k y m a s i s u g d o m ą s t y m ą , dėmesį, a t m i n t į , valią. L i e t u v o s v i d u r i n ė s e bei a u k š t o s i o s e m o k y k l o s e m o k o m a trijų u ž s i e n i o k a l b ų : a n g l ų , vokiečių i r p r a n c ū z ų . D a u g i a u k a i p 6 0 % moksleivių mokosi anglų kalbos. A n g l ų k a l b a yira l a b i a u s i a i p a p l i t u s i p a s a u l y j e . Ji — v i e n a pagrindinių iš Suvienytųjų Nacijų Organizacijos penkių kalbų ( a n g l ų , prancūzų,, i s p a n ų , k i n ų i r r u s ų ) . A n g l ų k a l b a , k a i p g i m ­ tąja, k a l b a a p i e 325 m i l i j o n a i ž m o n i ų , o k a i p oficialią k a l b ą ją v a r t o j a beveik 1 450 milijonų ž m o n i ų 63 š a l y s e . T a i g i a n g l ų k a l b a yra t a p u s i t a r p t a u t i n e . I š m o k t i s v e t i m o s k a l b o s i š tikrųjų n ė r a s u n k u , t a č i a u paly­ g i n t i n e d a u g e l i s j ą i š m o k s t a tiek, k a d g a l ė t ų laisvai s u s i k a l b ė t i a r s k a i t y t i . T a i p y r a dėl įvairių p r i e ž a s č i ų . P i r m i a u s i a v i d u r i n ė s m o k y k l o s p r o g r a m o s e u ž s i e n i o k a l b a i ski­ r i a m a m a ž o k a i p a m o k ų . B e to, t r ū k s t a ž o d y n ų , m o k y m o p r i e m o ­ nių, p a g a l i a u n ė r a s ą l y g ų m o k y t i s k a l b o s p r a k t i š k a i , t i e s i o g i a i bendraujant su ta kalba kalbančios šalies žmonėmis. Kalbos išmokimas yra sudėtingas dalykas. Mokiniai ir studen­ t a i d a ž n a i n e t n e k e l i a s a u t i k s l o išmokti a r b e n t p r a m o k t i u ž s i e ­ n i o k a l b o s . B e to, m o k y k l o j e a n g l ų k a l b o s p a g r i n d ų tvirtai n e i š ­ m o k s t a m a , n e a t s i ž v e l g i a m a į m o k y m o s i ir i š m o k i m o specifiką, mokomasi netikusias būdais. Užsienio kalbos mokytis trukdo ir

neigiamos mokinių nuostatos, psichologiniai barjerai. Nepanaudo­ jamos visos turimos galimybės. A n g l ų k a l b o s fonetinė, l e k s i n ė i r g r a m a t i n ė s a n d a r a y r a s a v i t a i r l a b a i s k i r i a s i n u o lietuvių k a l b o s . A n g l ų k a l b o j e m a ž a i k a i t y m o ( l i n k s n i a v i m o , a s m e n a v i m o ) formų, bet ta j n e r e i š k i a , k a d j o s mokytis lengviau. Jos gramatika sunki, nes yra gana sudėtinga laikų s i s t e m a . B e to, a n g l ų k a l b o j e n ė r a g r i e ž t o a t i t i k i m o ' t a r p raidžių ir g a r s ų (vienaip r a š o m a , kitaip t a r i a m a ) . Kalba yra susijusi su mąstymu:, jos pagrindu formuojamos ir r e i š k i a m o s m i n t y s . Yra k e t u r i minčių r e i š k i m o ir k a l b o s su­ vokimo būdai, vadinami kalbiniais mokėjimais arba kalbinės v e i k l o s r ū š i m i s . T a i — k a l b ė j i m a s ir s k a i t y m a s , k l a u s y m a s ir r a ­ š y m a s . K i e k v i e n a s i š šių m o k ė j i m ų p a s i ž y m i s a v o specifika. P a ­ vyzdžiui, skaitydami galime stabtelėti ir pagalvoti, sugrįžti atgal a r b a p a s i ž i ū r ė t i n e ž i n o m ą žodį ž o d y n e , t u o tarpu, k a l b ė d a m i a r k l a u s y d a m i tokių g a l i m y b i ų n e t u r i m e . Cia s v a r b u išlaikyti n o r ­ malų tempą. Išmokti a n g l ų kalbos, nežiūrint jos sudėtingumo, palyginti n e t a i p s u n k u , j e i g u m o k i n y s p a t s u ž s i b r ė ž i a p a s i e k t i tokį tikslą ir sistemingai mokosi jos racionaliais metodais. Kalbos n e g a l i m a i š m o k y t i , j ą g a l i m a tik i š m o k t i . T u o ; ž i n o m a , n e n o r i m e s u m e n ­ kinti m o k y t o j o d i d ž i u l i o v a i d m e n s , y p a č p r a d ė j u s m o k y t i s ; M o ­ kytojas parodo-, k a i p i š t a r t i , p e r s k a i t y t i , p a a i š k i n a , i š t a i s o k l a i ­ das, p a t i k r i n a , k ą i š m o k o t e , y r a j ū s ų p a š n e k o v a s . T a č i a u , j e i g u p a t s m o k i n y s n e s i s t e n g i a k a l b o s i š m o k t i , r e z u l t a t a i m e n k i . Tie­ s a , s k i r t i n g ų t a u t y b i ų v a i k a i , ž a i s d a m i k a r t u , g a l i n e b l o g a i iš­ m o k t i vieni kitų k a l b o s , s p e c i a l i a i j o s n e s i m o k y d a m i . Bet t a i Išskirtinės sąlygos. Sėkmingai mokytis kalbos, kaip ir bet kurio kito dalyko, gali­ m a tik t v i r t a i i š m o k u s j o s p a g r i n d u s . P r i e š i n g u atveju k a l b o s mokytis labai sunku, elementarios klaidos kartojasi pastoviai.-Tai­ g i p i r m i a u s i a per k o n k r e t ų laiką k i e k v i e n a s m o k i n y s t u r i g e r a i i š m o k t i t a m tikrą k a l b o s m i n i m u m ą . T o k s t i k s l a s t u r i b ū t i n e tik m o k y t o j o , bet i r p a t i e s m o k i n i o a r s t u d e n t o . T a d a l a b a i p a ­ lengvėtų kalbos mokymasis. U ž s i e n i o k a l b o s m o k y m a s i s ir i š m o k i m a s s k i r i a s i n u o kitų da­ lykų t u o , ikad j o s m o k o m ė s k a i p bie n d ir a v i m o p r i e m o ­ n ė s , k a d per j ą g a u t u m ė m r e i k i a m o s i n f o r m a c i j o s , p a t i r t u m e estetinį pasigėrėjimą, galėdami ta kalba skaityti grožinę literatūrą ir p a n . S k i r i a s i i r p a t s i š m o k i m a s . P a v y z d ž i u i , s u p r a t u s fizikos d ė s ­ nį^ j a u a t l i k t a pusė,, o g a l ir d a u g i a u d a r b o . U ž s i e n i o k a l b o s g r a m a t i k o s t a i s y k l ė s ž i n o j i m a s — t a i tik mažą. d a r b o dalelė, n e s d a r reikia i š m o k t i p a v y z d ž i ų s u š i a t a i s y k l e , d a u g y b ę k a r ­ t ų - j ą p r i t a i k y t i į v a i r i e m s ž o d ž i a m s įvairiose s i t u a c i j o s e kal­ b a n t , s k a i t a n t , r a š a n t , k l a u s a n t , kol i š m o k s i t e š į g r a m a t i n į reiš­ kinį v a r t o t i t e i s i n g a i , l e n g v a i i r g r e i t a i s u b e t k u n i u o ž o d ž i u . K i t a i p s a k a n t , reikia s u f o r m u o t i g r a m a t i n i o r e i š k i n i o a t p a ž i n i m o ,

4 5

atgaminimo, sudarymo, vartojimo įgūdžius. Kalba ir pradeda funkcionuoti t i k t a d a , kai s u s i f o r m u o j a ibent m i n i m a l ū s j o s v a r ­ tojimo įgūdžiai. [ g ū d i s y r a a u t o m a t i n i s v e i k s m a s , kur; a t l i e k a m e l e n g v a i , t a r s i n e g a l v o d a m i . P a d a r y k i m e tokį e k s p e r i m e n t ą . I š v e r s k i t e į a n g l ų k a l b ą šį k l a u s i m ą . P a s a k y k i t e jį g a r s i a i ir tuoj p a t u ž r a š y k i t e savo sąsiuvinyje taip, kaip pasakėte, nieko nekeisdami. Jeigu silpnai rašote, į rašybą nekreipkite dėmesio. Svarbu, kad būtų g a l i m a žinoti, k u r į žodį a r j o formą p a v a r t o j o t e . „ K u r t u bu­ vai v a k a r ? " V i s u s s a k i n i o ž o d ž i u s j a u m o k ė t ė s , jie d a ž n a i v a r t o ­ j a m i . T e i s i n g a s v e r t i m a s į a n g l ų kalbą t o k s : "Where were you yesterday?" Ar p r i s i m i n ė t e ž o d ž i u s „ k u r " (where) ir „ v a k a r " (yesterday)} Ar n e s u p a i n i o j o t e where su when ar k u r i u o n o r s kitu k l a u s i a m u o j u ž o d ž i u ? Ar n e s i p a i n i o j o t e yesterday su tomor­ row} Ar t e i s i n g a žodžių t v a r k a ? P r i s i m i n k i t e , k u r i o j e vietoje s u ­ a b e j o j o t e ir kodėl. G a l i m i tokie j ū s ų a t s a k y m o b ū d a i : 1) p a s a ­ kėte teisingai, sklandžiai, normaliu tempu; 2) pasakėte teisingai, bet reikėjo p a g a l v o t i ( g a l b ū t p a s i t a i s ė t e ) , todėl, s u l ė t i n t u t e m p u ; 3 ) a t s a k ė t e , bet s u k l a i d o m i s ( s u m a i š ė t e a r b a n e p r i s i m i n ė t e k u ­ rio n o r s žodžio, b u v o n e t e i s i n g a žodžių t v a r k a ) ; 4 ) n e m ė g i n o t e a t s a k y t i a p s k r i t a i , n e s n e ž i n o j o t e p i r m o j o ž o d ž i o a r b a v i s a s sa­ k i n y s j u m s p a s i r o d ė per sunkusi. J e i g u n e p a d a r ė t e n ė v i e n o s k l a i ­ dos i r i š v e r t ė t e s k l a n d ž i a i ( p i r m a s b ū d a s ) , j ū s j į p a s a k ė t e į g ū d ž i o lygiu. Taįp k a l b a m e gimtąja kalba. Jeigu atsakėte antruoju būdu, j ū s m o k a t e g e r a i . T a i p lišmokti k a l b ą t u r i m e s i e k t i a r t i m i a u s i u m e t u , n o r s i r s u r i b o t u žodžių kiekiu bei e l e m e n t a r i a g r a m a t i k a . K a r t a i s g i r d i m e s a k a n t : ,,2inau„ bet n e g a l i u p a s a k y t i " . I š tikrųjų m o k i n y s a r s t u d e n t a s , a t r o d o , žino ž o d ž i u s , g r a m a t i k o s t a i s y k l e s , bet sudaryti sakinį j a m labai sunku. Kodėl? Todėl, k a d žinios i r į g ū d ž i a i n ė r a t a s p a t . Kai ž i n o m i ž o d ž i a i , g r a m a t i k o s t a i s y k l ė s , s u s i d a r o m o k ė j i m o iliuzija. T a č i a u m o k a n t i s k a l b o s , n e p a k a n k a ž i n o t i ž o d ž i u s ir g r a m a t i k ą , b e t d a r relikia u g d y t i ir v a r t o j i m o į g ū d ž i u s . D e j a , m o k i n i a i d a ž n i a u s i a i p a s i t e n k i n a tik p i r m i n ė m i s žiniomis, nekreipdami dėmesio į įgūdžius, ar net pačiu elementa­ r i a u s i u d a l y k u — regimuoju, a t p a ž i n i m u . Kalbos reikia. mokytis sistemingai, reguliariai. P o l i g l o t a i ( ž m o n ė s , m o k a n t y s d a u g e l į k a l b ų ) n u r o d o , k a d jfte k a l ­ bos mokosi k a s d i e n , n o r s p o k e l e t ą m i n u č i ų . Dėl n u o l a t i n i o k a r t o ­ jimo medžiaga įsimenama daug lengviau, tarsi savaime. Pavar­ tyti l a i k r a š t į a r ž u r n a l ą , p e r s k a i t y t i vieną kitą u ž r a š ą p o p a v e i k s ­ l ė l i a i s , p r i r e i k u s p a s i ž i ū r ė t i v i e n ą k i t ą žodį,— g a l i b ū t i d i e n o s mokymosi n o r m a . Žinoma, tai y r a įmanoma t a d a , kai j a u esate į v a l d ę t a m t i k r u s p a g r i n d u s , kai m o k a t e m o k y t i s . Mokantis užsienio kalbos, plačiai taikomas lygiagretumo prin­ c i p a s : v i e n a , m o k o m ė s s u d a r i n ė t i s a k i n i u s , a n t r a , kai k u r i u o s iš jų turime išmokti gatavus; skaityti žodžius mokomės atskirai ir p a g a l taisykles; pasakojant pradžioje kai kuriuos tekstus nau6

dingą išmokti atmintinai, o vėliau sudėtingesnius tekstus pasakoti laisvai perdirbant. T a č i a u , j e i g u e i n a m a tik m ė g i n i m ų i r klaidų keliu ( m o k a n t i s kalbos tai n e i š v e n g i a m a ) , t. y. p a b a n a o t e perskaityti, pasakyti, s u k l y d u s j u s p a t a i s o , ' vėl m ė g i n a t e ir p r i r e i k u s vėl p a t a i s o , bet n e s i s t e n g i a t e išmokti b ū t i n i a u s i ų žodžių i r g r a m a t i k o s , a t s i k r a ­ tyti įkyrių klaidų, m o k y m a s i s , u ž t r u n k a l a b a i i l g a i i r b ū n a ne­ e f e k t y v u s . T o d ė l į g y t a s ž i n i a s reikia s t e n g t i s r e g u l i a r i a i t a i k y t i praktiškai — kalbant, skaitant, rašant. K a l b o s i š m o k i m o .sėkmė d a u g p r i k l a u s o i r n u o . r a c i o n a ­ l a u s m o k y m o s i . D a u g e l i s m o k i n i ų i r s t u d e n t ų m o k o s i ne­ t i k u s i a i s b ū d a i s . P a v y z d ž i u i , kai k u r i e m o k i n i a i , u ž d u o t ą ž o d ž i u išmokti s k a i t y t i i r v e r s t i s t r a i p s n e l į , i š s i v e r č i a j į r a š t u i r — d a r blogiau — vertimą užrašo pačioje knygoje. įprotis r a š i n ė t i teksto v e r t i m ą čia p a t p r i e o r i g i n a l o l a b a i t r u k d o k a l b o s m o k y m u i s i . T a d a m o k i n y s , visą dėmesį s u k a u p ę s į lietuvišką v e r t i m ą , n e s i ­ stengia suprasti teksto turinio. Šitaip mokantis, n e d a r o m a jokios pažangos: neugdomi teksto originalo kalbos suvokimo įgūdžiai, n e t u r t i n a m a s ž o d y n a s . Tai v i e n a i š p r i e ž a s č i ų , k o d ė l t a i p s u n ­ kiai i š m o k s t a m i n a u j i ž o d ž i a i . Kalbų mokymuisi labai trukdo neigiamos nuostatos. Menkos . ž i n i o s , k a l b o s p a g r i n d ų n e m o k ė j i m a s , n e e f e k t y v ū s k a l b o s moky­ mosi būdai padeda susiformuoti n e i g i a m a m požiūriui į užsienio kalbos mokymąsi, žlugdo pasitikėjimą savo jėgomis. Dažnai ga­ l i m a išgirsti s a k a n t „ m a n k a l b o s n e s i s e k a " a r b a t i e s i o g „ a š kal­ b o m s n e g a b u s " . J e i g a l v o j a t e , k a d e s a t e n e g a b u s , tai,, b e abejp, ir n e k e l i a t e s a u t i k s l o i š m o k t i k a l b o s , n e s v i s vien n i e k o iš t o n e i š e i s . J e i g u t a i p g a l v o j a t e , v a d i n a s i , n e p a s i t i k i t e s a v o jė­ g o m i s , o t a d a b l o g i a u į s i m e n a t e tai, ką m o k ė t ė s . Bet kodėl ne­ g a b u s ? J u k lietuviškai išmokote kalbėti? Ir rusiškai s u p r a n t a t e ? P a p r a s č i a u s i a i turbūt n e m ė g s t a t e mokytis užsienio kalbos, netu­ r i t e p a g r i n d ų i r atsitikote.- D a b a r j u m s s u n k u s u p r a s t i , k ą a i š k i n a m o k y t o j a s , s u n k u s u s i k a u p t i . U ž s i e n i o k a l b o s p a m o k o s t a m p a ne­ į d o m i o s . O kai n e į d o m u , n e s i n o r i m o k y t i s . S u s i d a r o u ž b u r t a s r a ­ t a s : n e s u p r a n t u — s u n k u — n e į d o m u — n e n o r i u . V i e n i n t e l ė išeitis — tvirtai i š m o k t i k a l b o s p a g r i n d u s . Reikia tik šiek tiek a t k a k l u m o , i š t v e r m ė s , i š m o k t i r e g u l i a r i a i i r efektyviai m o k y t i s , n e s „ n e g a b u ­ m a s k a l b o m s " d a ž n a i a t s i r a n d a i r n e r a c i o n a l i a i m o k a n t i s . Kai k u r i e p s i c h o l o g a i , p o l i g l o t a i n e i g i a specifinių k a l b i n i ų g a b u m ų buvimą. Žinoma, žmonės nevienodi. Konkretūs g a b u m a i priklauso nuo bendrųjų psichinių ž m o g a u s savybių: m ą s t y m o , atminties, vaizduotės, suvokimo. Vieniems žmonėms būdingesnis loginis mąstymas, k i t i e m s — e m o c i n i s . įvairios yra ir atminties rūšys: regimoji, girdimoji, motorinė (judėjimo). Žmonės yra skirtingo t e m p e r a m e n t o ' , c h a r a k t e r i o . S k i r i a s i ir kiti a s m e n y b ė s b r u o ž a i : va­ lia, i n t e r e s a i , polinkiai. T a i g i vieni g e b a l a b i a u s u s i k a u p t i , ki­ t i e m s t a i s e k a s i s u n k i a u ; vienų r e a k c i j a g r e i t e s n ė i r s t i p r e s n ė , k i t ų — l ė t e s n ė ir s i l p n e s n ė , ne visi v i e n o d a i g e b a t o l y g i a i dirbti, 7

apskritai mokytis; p a g a l i a u ne visų vienoda pažiūra į save kaip į a s m e n y b ę ir 1.1. Todėl v i e n i e m s g e r i a u „ s e k a s i " vieni d a l y k a i , k i t i e m s — kiti. S ė k m i n g a s k a l b o s m o k y m a s i s d a r p r i k l a u s o i r n u o g e b ė j i m o į s i m i n t i ž o d ž i u s , iišskirti i r mėgd'žioti g a r s u s . A n t r a v e r t u s , kai k u r i e m o k i n i a i p a t y s i n t u i t y v i a i a t r a n d a e f e k t y v e s n i u s mokymosi būdus, turi geresnį bendrąjį išsilavinimą. T a i g i , n e s k a i t a n t a t s k i r ų ( l a b a i r e t ų ) a t v e j ų , k a i ž m o n ė s la­ b a i l e n g v a i a r b a y p a č s u n k i a i m o k o s i kalbų, v a r g u a r v e r t a k a l ­ bėti a p i e a t s k i r u s k a l b i n i u s g a b u m u s . K i e k v i e n a s n o r m a l i o s m o ­ kyklos m o k i n y s g a l i i r t u r i i š m o k t i u ž s i e n i o k a l b o s p a g r i n d u s . B e to, p a s i r i n k u s efektyvius m o k y m o s i b ū d u s , g a b u m a i d i r b a n t l a v ė j a . K a r t a i s g a l i m a i š g i r s t i v i s i š k a i p r i e š i n g ą n u o m o n ę : „ K a i rei­ kės,, i š m o k s i u . " Tai didelė k l a i d a . J e i g u n e g a l i m s u t e l k t i s a v o p a s t a n g ų d a b a r , kai i r a m ž i u s p a l a n k e s n i s k a l b ų m o k y m u i s i , i r laiko iturime d a u g i a u , t a i v a r g u a r g a l ė s i m t a i p a d a r y t i v ė l i a u . T a č i a u ž m o g u i , j a u m o k a n č i a m keletą k a l b ų , n e s u n k u i š m o k t i n a u j ą kalbą i r p a g y v e n u s i a m e a m ž i u j e . T o d ė l n e r e i k i a l a u k t i , k a d k a l b o s kas n o r s i š m o k y t ų — j o s reikia m o k y t i s p a č i a m . D a u g e l i s m o k i n i ų s u n k i a i įveikia p s i c h o l o g i n i u s b a r ­ j e r u s . Kai d a ž n a i v a r t o j a m i ž o d ž i a i i r g r a m a t i n ė s f o r m o s m e ­ tai i š m e t ų n e i š m o k s t a m o s , p r a r a n d a m a s p a s i t i k ė j i m a s ir. p r a ­ d e d a m a g a l v o t i , a r i š viso g a l i m a tai i š m o k t i ? I š m o k t i g a l i m a , viiskas p r i k l a u s o n u o j ū s ų . Dar vienas psichologinis barjeras yra baimė suklysti. Kai, pradėjus mokytis anglų kalbos, sunkiai sekasi taisyklingai ištarti kuriuos nors g a r s u s ar žodžius, p r a d e d a m a varžytis,, nepasiti­ kėti s a v o j ė g o m i s , b i j o m a p a s a k y t i n e t a i p . Dėl t o n u s i m i n t i n e ­ v e r t a . P e r i l g e s n į laiką t a r i m o g a l i m a i š m o k t i , jei tik y r a n o r a s ir minimalios pastangos. Net jeigu, sakykim, kurio nors g a r s o ir n e p a v y k t ų i š m o k t i t a i s y k l i n g a i i š t a r t i , t a i š i t a i n e t r u k d y s skai­ tyti, s u p r a s t i k i t u s k a l b a n t ir n e t k a l b ė t i . Kitas labai sunkiai įveikiamas barjeras — pradėti kalbėti. Mo­ k i n y s a r s t u d e n t a s bijo b a n d y t i k ą n o r s p a s a k y t i r k l a u s t i a n g ­ liškai, j e i g u n ė r a t o i š m o k ę s i š a n k s t o . V a r ž o s i d r a u g ų , n e s bijo, k a d , p a s a k i u s ką ne t a i p , jie g a l i p a s i j u o k t i . Ką gi', t e g u j u o k i a s i , jei p a t i n k a . S a k o m a , j u o k t i s s v e i k a . P a s i j u o k s v i e n ą kitą k a r t ą i r n u s t o s . Į s i v a i z d u o k i t e situaciją, kai ž m o g u s l a b a i s i l p n a i k a l b a kuria nors kalba arba jos nemoka visiškai. Susikalbėti j a m būtina, o kas padėtų, šalia nėra. T a d a jis savo mintis ima reikšti gestais. L y g i a i t a i p p a t vieną kitą g e s t ą , u ž m i r š u s r e i k i a m ą žodį, g a l i m a p a n a u d o t i ir mokantis kalbėti užsienio kalba. Kita svarbi kliūtis, mokantis kalbų, kad j ū s n e i š n a u d o j a t e visų m o k y m o s i g a l i m y b i ų . P i r m i a u s i a n e a t i d ž i a i k l a u s o t ė s p e r p a m o k a s a r p a s k a i t a s , per m a ž a i k l a u s i a t e m o k y t o j o ( d ė s t y t o j o ) , y p a č k o n e s u p r a t o t e r e n g d a m i e s i n a m u o s e . I š s i a i š k i n ę čia p a t , vie­ toje, s u t a u p y t u m ė t e s a v o laiką, g e r i a u į s i m i n t u m ė t e . D a u g e l i s t u r i t e s a v o m a g n e t o f o n u s , bet n e visi p a s i n a u d o ­ j a t e j a i s , m o k y d a m i e s i u ž s i e n i o k a l b o s . B e to, n e p r a l e i s k i t e už­ :

s i e n i o 'kalbų m o k o m ų j ų laidų p e r televiziją, p a s i k l a u s y k i t e ž i n i ų a n g l ų k a l b ą p e r radiją. B e n e l a b i a u s i a i i š m o k t i u ž s i e n i o k a l b o s , kaip j a u m i n ė j o m e , p a d e d a s k a i t y m a s . Bet a r d a ž n a i i m a t e į r a n k a s l a i k r a š t į , ž u r n a l ą , knygą? K a l b ė t i a n g l i š k a i per p a m o k a s t e n k a n e d a u g , n e s m o k i n i ų g r u ­ pės d i d e l ė s , o laiko ir a n g l ų k a l b o s p a m o k ų m a ž o k a . G a l ė t u m ė t e kalbėtis angliškai su klasės ar g r u p ė s draugu, kuris taip pat n o r i g e r a i i š m o k t i a n g l ų kalbą. Daugelis skundžiasi bloga atmintimi ir d a ž n a i išgirsti sakant: „ Ž i n o j a u , b e t p a m i r š a u " . S i s p a s a k y m a s kelia abejonių, a r t i k r a i m o k i n y s ( s t u d e n t a s ) žinojo. G a l tik s u s i d a r ė t o k s į s p ū d i s . Žinias bei į g ū d ž i u s reikia įtvirtinti ir išlaikyti. J e i g u i š m o k i m a s ne­ buvo reguliariai tikrinamas, medžiaga nebuvo lengvai atpažįs­ t a m a i r a t g a m i n a m a , n ė r a p a g r i n d o t e i g t i , k a d „ ž i n o j o " . I š tik­ rųjų t a i beveik v i s a d a y r a n e t i n k a m o a r b a n e p a k a n k a m o moky­ mosi r e z u l t a t a s . B e a b e j o , v e r b a l i n ė a t m i n t i s ( g e b ė j i m a s įsi­ minti žodžius) turi didelę reikšmę mokantis kalbų. A t m i n t i e s veiklą s u d a r o keli p r o c e s a i — tai į s i m i n i m a s , išlai­ kymas, užmiršimas ir atsiminimas. Įsimename tada, kai daiktą ar reiškinį s u v o k i a m e , s u p r a n t a m e . Cia l a b a i s v a r b u s u t e l k t i dė­ mesį; atskirti e s m i n i u s d a l y k u s n u o n e e s m i n i ų . P a v y z d ž i u i , iš­ girstą žodį s u v o k i a m e g e r i a u , į s i m e n a m e g r e i č i a u , kai p a m a t o m e jį p a r a š y t ą arba ir p a t y s jį parašome. K a d g e r i a u į s i m i n t u m e ( f i k s u o t u m e a t m i n t y j e ) , reikia ieškoti p r a s m i n i ų , formos- a r kitokių r y š i ų s u j a u t u r i m o m i s ž i n i o m i s . P a v y z d ž i u i , telefono n u e r į 204613 l e n g v i a u į s i m i n t i , kai su-, s k a i d o m e jį po du s k a i t m e n i s 20-46-13 (pirmoji skaičių p o r a — „ p o 20 m e t ų " , p a s k u t i n i o j i — „ v e l n i o t u z i n a s " , lieka į s i m i n t i tik 4 6 ) . N u o į s i m i n i m o e f e k t y v u m o p r i k l a u s o i r žinių i š l a i k y m a s a t ­ m i n t y j e . K u o d a u g i a u g i l i n a m ė s į informaciją, k u o d a u g i a u s u ­ t e i k i a m dėmesį, s u r a n d a m r y š i ų s u a n k s t e s n e i n f o r m a c i j a , , t u o t v i r č i a u . i r i l g e s n i a m laikui į s i m e n a m e n a u j ą . P s i c h o l o g ų įro­ d y t a , k a d m o k o m ą j ą m e d ž i a g ą g e r i a u į s i m e n a m e t a d a , kai s u j a atliekame kuriuos nors veiksmus. Pavyzdžiui, p a s a k o m e įvairias n a u j o žodžio g r a m a t i n e s f o r m a s , s u g a l v o j a m e s u j u o s a k i n i ų . I r a t v i r k š č i a i , j e i g u kokia n o r s i n f o r m a c i j a m u m s n e s v a r b i , rei­ kia s t e n g t i s a t m i n t y j e j o s n e f i k s u o t i , t. y. tuoj p a t pereiti prie s v a r b i o s i n f o r m a c i j o s . T a r k i m , j u m s reikia i š k a r t o į s i m i n t i ke­ lių ž m o n i ų , s u k u r i a i s s u s i p a ž į s t a t e , p a v a r d e s i r v a r d u s . J e i g u n e p a j ė g i a t e i š k a r t o a p r ė p t i v i s k o , n u s p r ę s k i t e , k ą s v a r b i a u įsi­ m i n t i — - p a v a r d e s a r v a r d u s . J e i g u t a i b e n d r a a m ž i a i , p a k a k t ų įsi­ m i n t i v a r d u s , jei v y r e s n i u ž j u s ž m o n ė s — tiktų žinoti p a v a r d e s . K a d s ė k m i n g a i į s i m i n t u m ė t e , i š g i r d ę n a u j ą v a r d ą , m i n t y s e tuoj pat j į p a k a r t o k i t e d u t r i s k a r t u s . Bet p i r m i a u s i a j į reikia teisin­ gai išgirsti. Jeigu neišgirdote, a t s i p r a š ę p a p r a š y k i t e pakartoti. P a n a š i atranka turėtų būti daroma ir mokantis svetimos kalbos žodžių, g r a m a t i k o s .

I š m o k t ą m e d ž i a g ą reikia išlaikyti a t m i n t y j e . J i į t v i r t i n a m a p r a t y b o m i s i r p r i t a i k o m a s k a i t a n t , k l a u s a n t , k a l b a n t , r a š a n t . Jei naujai išmokta medžiaga mažai panaudojama praktiškai, ji už­ mirštama. Užmiršimas yra natūralus atminties procesas. Psicho­ logai y r a įrodę, k a d d a u g i a u s i a ir g r e i č i a u s i a i u ž m i r š t a m a tik k ą i š m o k u s : p o v a l a n d o s u ž m i r š t a m a beveik p u s ė i š m o k t o s m e ­ džiagos, po paros — daugiau kaip pusė. Vėliau užmiršimo pro­ c e s a s lėtėja. Tai p a r o d ė e k s p e r i m e n t a i , kaip į s i m e n a m i ž o d ž i a i . Vienintelis būdas užbėgti užmiršimui už a k i ų — kartojimas. Tai, ką i š m o k o m e , o paskui u ž m i r š o m e , n ė r a v i s i š k a i p r a r a s t a . P a v y z d ž i u i , ž m o n ė s , n e b l o g a i m o k ė j ę u ž s i e n i o kalbą, bet p a s k u i s u j a kurį laiką v i s i š k a i n e s u s i d ū r ę , n e s u n k i a i a t g a m i n a s a v o žinias ir pp p e n k e r i ų , d e š i m t i e s ar d a u g i a u m e t ų . P a s k u t i n i s a t m i n t i e s p r o c e s a s — a t s i m i n i m a s — s u s i d e d a iš at­ p a ž i n i m o i r a t g a m i n i m o . Kai i š g i r s t a m e a r b a m a t o m e p a r a š y t ą s v e t i m o s k a l b o s žodį ir ž i n o m e , ką jis r e i š k i a , — j į a t p a ž į s t a m e , o kai p r i s i m e n a m e r e i k i a m u s ž o d ž i u s k a l b ė d a m i ar r a š y d a m i — j u o s a t g a m i n a m e . A t p a ž i n i m a s esti g i r d i m a s i s i r r e g i m a s i s . Re­ g i m a s i s a t p a ž i n i m a s l e n g v e s n i s u ž a t g a m i n i m ą . Gelbėjimas l e n g ­ vai a t g a m i n t i r o d o , k a d žinios y r a tvirtos. Atmintis yra a t r e n k a m o j o pobūdžio: geriau įsimename tai, kas m u m s į d o m u i r s v a r b u . A m e r i k i e č i ų m e t o d i n i n k a s P . H e g b o l d tas r a š ė , j o g . n e g a l i m a m o k ė t i to, ko n e n o r i žinoti. Ir iš tikrųjų, jei n ė r a tikro n o r o , a t m i n t i s p r a k t i š k a i neveikia. T a i g i į s i m i n i m o e f e k t y v u m a s d a u g p r i k l a u s o n u o to, a r m e s m o k o m ė s t a m , k a d m o k ė t u m ė m , a r t i k t a m , kad g a u t u m ė m p a t e n k i n a m ą p a ž y m į . N e i g i a m ą įtaką k a l b ų m o k y m u i s i d a r o tokia n u o s t a t a , kai truputį ar epizodiškai pasimokius, skubama daryti išvadą „jau .moku" ir l a u k i a m a p e r n e l y g g e r ų ir g r e i t ų r e z u l t a t ų . Be to, s u n k u įtvirtinti ž i n i a s ir»gerai a t s i m i n t i , kai m o k o m a s i tik p r i e š p a m o k ą ar kontrolinį d a r b ą ir n o r i m a viską išmokti iš k a r t o . Ypač s u n k u taip „ š t u r m u o j a n t " išmokti d a u g medžiagos. Tai sukelia emocinę į t a m p ą ir n e i g i a m a i a t s i l i e p i a į s i m i n i m u i . • •

2. POLIGLOTŲ

PATIRTIS

M o k a n t i s s v e t i m ų k a l b ų l a b a i p r a v e r č i a poliglotų p a t i r t i s . T r u m ­ pai p a n a g r i n ė s i m e dviejų p o l i g l o t ų — A n d r i a u s N o v o d v o r s k i o ir K a t a L o m b — m o k y m o s i metodiką. J i e p a r a š ė k n y g a s apie kalbų m o k y m ą s i . Tiesa, jie n ė r a k a l b i n i n k a i , įvairių k a l b ų m o k ė s i p r a k ­ t i š k a i , t a č i a u j ų p a v y z d y s rodo, kaip g a l i m a išmokti k a l b ų . A n d r i u s N o v o d v o r s k i s , b u v ę s K a u n o technologijos- u n i v e r s i t e t o p r o f e s o r i u s , m o k ė j o a p i e 25 k a l b a s , o d e š i m č i a iš jų (lietuvių, r u s ų , vokiečių, a n g l ų , p r a n c ū z ų , lenkų čekų, s l o v a k ų , italų, ispanų) skaitė, kalbėjo, rašė, kitomis — tik skaitė. A t s a k y d a m a s į vienos anketos klausimus apie s a v o asmeninę kalbų mokymosi 10

m e t o d i k ą , A. N o v o d v o r s k i s ją s u f o r m u l a v o , t a i p : ,,, S u s i p a žįstu s u t a r t i m i i r k i t o m i s fonetikos y p a t y b ė m i s . S u v o k i u k a l b o s g r a m a t i n ę s a n d a r ą . B e s i m o k y d a m a s i š v a d o v ė l i ų (skirtų p a č i a m mokytis)', atidžiausiu būdu atlieku pratimus, ypač vertimus iš gimtosios kalbos į svetimą kalbą. Lygiagrečiai p r a d e d u skaityti t e k s t u s , k l a u s y t i s t a k a l b a r a d i j o laidų, p r a t i n u o s i s u d a r i n ė t i s a ­ kinius, ir kalbėtis., S k a i t y t i p r a d e d u n u o l a i k r a š t i n i ų t e k s t ų , po. to p e r e i n u prie ž u r n a l ų i r k n y g ų ( g r o ž i n ė s , v i s u o m e n i n ė s - p o l i t i n ė s , specialios literatūros veikalų). P a g r i n d i n i u reikalavimu laikau sistemingumą ir nuoseklumą: mokydavausi nors po kelias minu­ t e s , bet b ū t i n a i k a s d i e n . Ž i n i o m s s u t v i r t i n t i n u o l a t s k a i t a u . " A. Novodvorskis yra parašęs knygą „ S a v a r a n k i š k a s kalbų mo­ kymasis", kurioje išsamiai išdėstė savo patyrimą, mintis. Auto­ rius rašo, kad mokytis kalbų ir jas išmokti g a l i kiekvienas, r e i k i a tik n o r o ir v a l i o s n u o s e k l i a i , s i s t e m i n g a i dirbti. S t a i k a i p jis siūlo mokytis: „Besiruošdami pradėti mokytis, iš anksto nusistatykime, kuriuo metu k a s d i e n mokysimės. Žinokime, kad laiko g a l i m a skirti v i s i š k a i n e d a u g (po 15—20 m i n . ) , bet b ū t i n a i k i e k v i e n ą dieną, n e s s i s t e m i n g u m a s i r n u o s e k l u m a s y r a t i k r i a u ­ sias laidas; g e r i e m s m o k y m o s i r e z u l t a t a m s p a s i e k t i . " K a t a Lomb, v e n g r ų v e r t ė j a , s i n c h r o n i s t ė , m o k a 16 k a l b ų . P e n k i a s i š j ų ( v e n g r ų , r u s ų , a n g l ų , p r a n c ū z ų , vokiečių) m o k a t a i p , k a d l a i s v a i g a l i v e r s t i iš v i e n o s k u r i o s k a l b o s į kitą. Ypač a u k š t o s k v a l i f i k a c i j o s reikia a t l i e k a n t s i n c h r o n i n į v e r t i m ą (tie­ s i o g i n i s kito ž m o g a u s k a l b o s v e r t i m a s ž o d ž i u ) . Š i u o a t v e j u ne­ p a k a n k a g e r a i mokėti kalbą, bet reikia b ū t i į v a l d ž i u s ir s i n c h r o ­ n i n i o v e r t i m o techniką. K . L o m b y r a p a r a š i u s i k n y g ą „ K a i p a š m o k a u s i k a l b ų " , kuri i š v e r s t a į lietuvių k a l b ą . K n y g a p a r a š y t a g y v a i , į d o m i a i : a u t o r ė dalijasi kalbų mokymosi patirtimi, su humoru pasakoja komiškas i r s u n k i a s s i t u a c i j a s , s u k u r i o m i s jai teko s u s i d u r t i m o k a n t i s k a l ­ bų ir dirbant vertėja, pateikia d a u g įdomios informacijos, pavyz­ džių į v a i r i o m i s k a l b o m i s . K. L o m b p a t e i k i a tokią s ė k m i n g o k a l b ų m o k y m o s i f o r m u l ę : 1

2

s u n a u d o t a s laikas + motyvacija ~~z ± — : — —rezultatas varžymasis Jos nuomone, svarbiausia yra darbas („sunaudotas laikas"), t o l i a u seka m o t y v a c i j a , t . y . t a i , kas s k a t i n a m o k y t i s k a l b o s , (po­ r e i k i s , d o m ė j i m a s i s ) . T a i g i k u o d a u g i a u į d e d a m a d a r b o i r kuo didesnis noras išmokti, tuo geresni rezultatai. Pati autorė kalbų m o k y m u i s i k a s d i e n s k i r i a 1,5—2 v a l a n d a s . » J a c i k e v i č i u s A. Daugiakalbystės p s i c h o l o g i j a . - V . . 1 9 7 0 . - P . 135 N o v o d v o r s k i s A. Savarankiškas kalbų mokymasis. KPI, 1974. V. 6». 2

11

M e s n o r ė t u m e šią formulę p a p i l d y t i d a r vienu n a r i u , t. y. p r i e s u n a u d o t o laiko ir m o t y v a c i j o s p r i d ė t i mokėjimą efektyviai m o ­ k y t i s . I š t i k r ų j ų g a l i būti n e l e n g v a išmokti vieną kitą d e š i m t į žodžių, bet, a n t r a v e r t u s , kasdien per porą v a l a n d ų g a l i m a ne­ s u n k i a i i š m o k t i ( s u g e b ė t i a t p a ž i n t i ) 100 ir d a u g i a u žodžių. Tik reikia žinoti, k a i p m o k y t i s , na ir, ž i n o m a , k o n k r e č i a i to siekti. V i s i e m s p o l i g l o t a m s b ū d i n g a tai, k a d jie k a l b ų m o k o s i re­ g u l i a r i a i , s t e n g i a s i i š n a u d o t i visas g a l i m y b e s , m o k y t i s k a l b ų j i e m s įdomu.

3. MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS K a l b o s m o k y m o s i s ė k m ę lemia ne tik įdėtas d a r b a s , bet ir tai, kaip tas d a r b a s a t l i e k a m a s . M o k i n i a i d a ž n a i mokosi b e s i s t e m o s , b e p l a n o , n e t u r ė d a m i aiškios p e r s p e k t y v o s . M o k a n t i s be p e r s p e k t y v o s (bent a p y t i k r i a i n e ž i n a n t , kokį iš­ m o k i m o lygį reikia p a s i e k t i , per kiek laiko g a l i m a tai p a d a r y t i , kaip racionaliau mokytis), kalbos mokymasis užsitęsia, o rezul­ tatai p a p r a s t a i b ū n a menki, Taįgi kaip mokytis? 1. S t e n k i t ė s k u o r a c'i o n a 1 i a u į s i m i n t i , 2 . U g d y k i t e kalbos vartojimo į g ū d ž i u s . 3. S u s i p a ž i n k i t e su žodynu ir gramatika, 4. T v a r k i n g a i veskite užrašus, naudokitės lentelėmis, korte­ lėmis. 5. 1' š m o k i t e efektyviai rengtis užsiėmimui, b. Analizuokite savo k l a i d a s . 7. R e g u l i a r i a i k a r t o k i t e , tikrinkite s a v o ž i n i a s . 8, P a n a u d o k i t e v i s a s g a l i m y b e s . (1) Iš t o , kas b u v o p a s a k y t a apie atmintį, g a l i m e d a r y t i kai k u r i a s i š v a d a s , k a i p g e r i a u įsiminti k a l b o s f a k t u s : — S u p r a s k i m e , S k a i t y d a m i p i r m ą kartą, n e s i s t e n k i t e įsi­ m i n t i , bet tik g e r a i s u p r a s t i . Nieko n e s i m o k y k i t e , kol n e s u p r a s i t e ! — A t r i n k i m e , S k a i t y d a m i a n t r ą kartą, išskirkite t a i , kas s v a r b i a u s i a , ką reikia b ū t i n a i ir p i r m i a u s i a į s i m i n t i . — A n a l i z u o k i m e . M o k y d a m i e s i n a u j ų žodžių, p i r m i a u s i a p a n a g r i n ė k i m e j ų fonetiką ( t a r i m ą , r a š y b ą ) bei d a r y b ą ( g a l žo­ dis i š v e s t i n i s a r s u d u r t i n i s ) ; m o k y d a m i e s i g r a m a t i k o s , n a u j ą m e ­ džiagą palyginkime su jau išmokta p a n a š i a medžiaga; versdami (kai r e i k i a ) p a n a g r i n ė k i m e ž o d ž i u s m o r f o l o g i š k a i ( k a l b o s dali­ m i s ) , sintaksiškai (sakinio dalimis). Kalbinis n a g r i n ė j i m a s labai palengvina įsiminimą. — P a k a r t o k i m e . A t r i n k d a m i , a n a l i z u o d a m i ž o d ž i u s , saki­ n i u s ir kt. m e d ž i a g ą , kurią reikia išmokti, dalį j o s j a u į s i m i n ė m . Likusią dalį p a k a r t o k i m e m i n t y s e , r e t k a r č i a i s g a r s i a i , kai k ą už­ s i r a š y k i m e . P r i r e i k u s d a r y k i m e tai d u k a r t u s . — K a r t o k i m e s i s t e m i n g a i . K a r t o j i m ą reikia t e i s i n g a i 1

12

p a s k i r s t y t i laiko a t ž v i l g i u : t u o j p a t s u s i p a ž i n u s s u n a u j a m e d ž i a ­ g a , r y t o j a u s dieną, p r i e š p a m o k ą , o s v a r b i a u s i u s ir l a b a i s u n k i a i i š m o k s t a m u s d a l y k u s d a r ir po s a v a i t ė s ar i l g e s n i ų laiko t a r p ų . — I š s i r a š y k i m e a t s k i r a m e l a p e l y j e tai, k ą sun­ ku iš k a r t o į s i m i n t i dėl faktų g a u s u m o , p a v y z d ž i u i , k u r i e ž o d ž i a i n e k i r č i u o j a m i s a k i n y j e . L a i k y d a m i lapelį p a t o g i o j e vietoje, p r i r e i ­ k u s k i e k v i e n ą k a r t ą į jį ž v i l g t e r ė k i m e . — M o k y k i m ė s d a l i m i s . D i d e s n į m e d ž i a g o s kiekį s u ­ s k i r s t y k i m e d a l i m i s ir m o k y k i m ė s per du t r i s k a r t u s . — N a u d o k i m ė s p i e š t u k u . Mokydamiesi turėkime ran­ koje p i e š t u k ą ir u ž s i r a š y k i m e i š k i l u s i u s k l a u s i m u s . — P r i t a i k y k i m e p r a k t i k o j e . I š m o k t ą m e d ž i a g ą reikia praktiškai panaudoti atsakinėjant, siejant su nauja pamokų me­ džiaga, aiškinant draugui. — K l a u s k i ; m e s a v e , a r viską s u p r a t o m e , kodėl vieną a r kitą d a l y k ą į s i m i n t i s u n k i a u , k a i p p a l e n g v i n t i šį d a r b ą ir 1.1. Ieškokime praktinio atsakymo į šiuos klausimus. K a d a n g i visko išmokti i š k a r t o n e į m a n o m a , n o r s k a r t a i s at­ r o d o , kad s v a r b u v i s k a s , reikia i š s k i r t i t a i , kas s v a r b i a u ­ s i a , P a v y z d ž i u i , m o k y d a m i e s i d a i k t a v a r d ž i ų d a u g i s k a i t o s , pir­ miausia turite įsiminti, k a d anglų kalboje ji s u d a r o m a p r i d e d a n t g a l ū n e - ( e ) s . S i g a l ū n ė t a r i a m a [s, z , i z | . I š k a r t o į s i m i n k i t e , kad man ( v y r a s ) ir woman ( m o t e r i s ) d a u g i s k a i t o s formos y r a n e t a i s y k l i n g o s (men, women [ w i m m | ) . Tai s v a r b i a u s i a i n f o r m a ­ cija apie d a i k t a v a r d ž i ų d a u g i s k a i t ą . J o s n e ž i n o t i n e g a l i m a . O tai, k a d kai k u r i u o s e ž o d ž i u o s e p r i d e d a m a g a l ū n ė -es, k a d k i n t a žo­ džio r a š y b a (city — cities), k a d kai k u r i ų d a i k t a v a r d ž i ų y r a ta pati f o r m a ir v i e n a s k a i t o j e , ir d a u g i s k a i t o j e , kai k u r i e v a r t o s e n o s y p a t u m a i , kol kas y r a a n t r a e i l ė i n f o r m a c i j a . Be abejo, ji t a i p p a t s v a r b i , bet p i r m i a u s i a reikia g e r a i į s i m i n t i , k a i p s u d a r o m a d a u g i s k a i t a , kaip t a r i a m a j o s g a l ū n ė , reikia p a k a n k a m a i p a s i t r e ­ niruoti, kad išsiugdytumėte taisyklingus jos tarimo, atpažinimo, taigi ir d a u g i s k a i t o s s u d a r y m o į g ū d ž i u s . įsiminimą labai palengvina mokėjimas a n a l i z u o t i žodžius bei s a k i n i u s . P r i e š d ė l i ų ir p r i e s a g ų i š s k y r i m a s , ž i n o m o ž o d ž i o a t p a ž i n i m a s s u d u r t i n i a m e žodyje labai p a d e d a įsiminti ž o d ž i o tarimą, rašybą, taip p a t ir jo reikšmę. Pavyzdžiui, p a m a t ę naują žodį su p r i e s a g a -/«/, j a u ž i n o t e , k a d tai p r i e v e i k s m i s ( k a r t a i s su šia p r i e s a g a s u d a r o m i b ū d v a r d ž i a i a r b a d a i k t a v a r d ž i a i , bet r e t a i ) . Mokėdami nustatyti kalbos ir sakinio dalis, lengviau susirasite teisingą žodžio reikšmę žodyne, išsiversite ąr s u d a r y s i t e sakinį. L a b a i s v a r b u suvokti i r mokėt i p a g r i n d i n e s g i m t o s i o s k a l b o s g r a m a t i k o s s ą v o k a s : a t s k i r t i s a k i n i o , ž o d ž i o i r k a l b o s d a l i s , ži­ noti jų p o ž y m i u s ( l i n k s n i u s , l a i p s n i u s , l a i k u s ir t. t . ) , gebėti pateikti pavyzdžių. Jeigu painiojate g r a m a t i n e s sąvokas, prisimin­ kite, kaip a t p a ž į s t a m e l a i k u s , k a l b o s i r s a k i n i o d a l i s , kitas g r a ­ m a t i n e s f o r m a s lietuvių k a l b o j e . T o k s m i n i m a l u s l i n g v i s t i n i s p a s i ­ ruošimas būtinas mokantis užsienio kalbos. 1

13

J a u sakėme, kad neefektyvu mokytis š t u r m u o j a n t , s t e n g i a n t i s į s i m i n t i viską i š k a r t o p r i e š p a m o k ą . Greitai,, n e t v i r t a i išmok­ ta m e d ž i a g a t u o j p a t ir u ž m i r š t a m a . Ji į t v i r t i n a m a ir i š l a k k o m a a t m i n t y j e tik k a r t o j a n t . S e n o v ė s r o m ė n a i s a k y d a v o : R e p e t i t i o e s t m a t e r s t u d i o r u m ( K a r t o j i m a s —• m o k y m o s i mo­ t i n a ) . K l a i d i n g a g a l v o t i , k a d , i š n a g r i n ė j u s kurį n o r s k l a u s i m ą , jau turime ir galime jį mokėti. Deja, prie jo dar tenka d a u g kartų g r į ž t i . I r jgeriau, k a i t a i d a r o m a s i s t e m i n g a i , k r y p t i n g a i , n e s t i c h i š ­ k a i . P a v y z d ž i u i , a t l i k i m e tokį e k s p e r i m e n t ą : n o r i m e i š m o k t i 2 0 n a u j ų žodžių. V i e n u a t v e j u m o k y s i m ė s tol, kol i š m o k s i m e v i s u s ž o d ž i u s iš k a r t o , k i t u — k i e k p a s i m o k ę , n e s i s t e n g d a m i iš k a r t o v i s ų žodžių į s i m i n t i , j u o s k a r t o s i m e kitą dieną ir d a r po t r i j ų dienų a r s a v a i t ė s , t a m d a r b u i s k i r d a m i tik k e l i a s m i n u t e s . A b i e m a t v e ­ j a i s p a s i ž y m ė k i m e , kiek l a i k o u ž ė m ė toks m o k y m a s i s . Poi m ė n e s i o p a t i k r i n u s , ką išmokome, paaiškėtų, kad, mokęsi antruoju būdu, p r i s i m e n a m e d a u g i a u žodžių, i r b e n d r a s s u g a i š t a s l a i k a s t r u m p e s ­ n i s . T a i g i m o k y d a m i e s i t o p a t i e s kelis k a r t u s , t . y., k a r t o d a m i , ne tik g a l i t e g e r i a u i š m o k t i , bet ir s u t a u p y t i laiko. Be t o , n o r i n t viską įsiminti iš karto, a t s i r a n d a nervinė įtampa. K a r t o j i m a s esti o r g a n i z u o j a m a s s p e c i a l i a i i r n a t ū r a l u s . D a ž n a i v a r t o j a m i ž o d ž i a i , g r a m a t i n ė s f o r m o s i r kt. n a t ū r a l i a i k a r t o j a m i einant naują medžiagą — klausant, skaitant, kalbant. Svarbius i r s u n k i a i i š m o k s t a m u s d a l y k u s r e i k i a k a r t o t i s p e c i a l i a i . Yra d a r a t s i t i k t i n i s k a r t o j i m a s , kai. m o k i n y s , d i r b d a m a s kitą d a r b ą a r b a ilsėdamasis, prisimena, ko nežinojo ar nesuprato. Tokiais atve­ j a i s d a u g e l i s ž m o n i ų ( n e tik m o k i n i a i i r s t u d e n t a i ) , ' k u r i e nori p l ė s t i s a v o ž i n i a s i r i š s i l a v i n i m ą (iš bet k u r i o d a l y k o ) , į p r a n t a t u o j a u p a t , n i e k o n e l a u k d a m i s u s i r a s t i a t i t i n k a m o j e k n y g o j e rei­ k i a m o s i n f o r m a c i j o s a r p a s i ž y m i iškilusį k l a u s i m ą , k a d n e p a s i m i r š t u , i r a t i t i n k a m u l a i k u p a s i t i k r i n t i . J e i kas n e a i š k u , k l a u s k i t e mokytojo per pamoką. Šitaip kartodami labai gerai įsiminsite, nes, p i r m a , j ū s s t a b t e l ė j o t e ties v i e n u faktu ( ž o d ž i u , s a k i n i u , m i n t i m i ) , a n t r a , šis k l a u s i m a s iškilo j u m s p a t i e m s , o n e m o k y t o j u i pa­ liepus. (2) K a l b ė d a m i a p i e m o k y m o s i specifiką, a p t a r ė m e , k a s y r a įgūdžiai ir koks svarbus jų vaidmuo mokantis kalbos. Pavyz­ džiui, n o r ė d a m i p a s a k y t i s a k i n į a n g l i š k a i , t u r i m e p r i s i m i n t i v i s u s reikiamus žodžius, mokėti juos j u n g t i , t. y. sudaryti atitinkamas g r a m a t i n e s f o r m a s , žinoti ž o d ž i ų t v a r k ą s a k i n y j e . Ir tai reikia p a d a r y t i l e n g v a i i r g r e i t a i (beveik m o m e n t a l i a i ) . Todėl t a m tikrą kalbos m i n i m u m ą . t u r ė t u m ė t e išmokti taip, kad susidarytų jų varto­ j i m o į g ū d i s . į g ū d į s u f o r m u o t i g a l i t e tik r e g u l i a r i a i k a r t o d a m i i r p a n a u d o d a m i savo žinias praktiškai. Tarkim, kad norime išmokti a n g l ų k a l b o s e s a m o j o n e ž y m i m o j o laiko 3-ąjį a s m e n į . N e s u n k u prisiminti, kad jis s u d a r o m a s pridedant g a l ū n ę -s (pavyzdžiui, he rėads—jis s k a i t o ) . Kiti a s m e n y s g a l ū n i ų n e t u r i , bet,) kai rei­ kia j u o s p a v a r t o t i k a l b a n t , a t p a ž i n t i s k a i t a n t a r k l a u s a n t , s u s i ­ duriama su didžiuliais sunkumais. Tačiau palyginti nesunkiai 14

a t p a ž i n s i t e i r v a r t o s i t e 3-ąjį a s m e n į s u m i n ė t a g a l ū n e , j e i g u , r e n g ­ damiesi kiekvienai p a m o k a i , p a s a k y s i t e jį su visais (arba bent vienri) n a u j a i s p a m o k o s v e i k s m a ž o d ž i a i s (he/she/it. . . -s) ir t a i d a r y s i t e t o l , kol į g u s i t e l e n g v a i a t p a ž i n t i , s u d a r y t i š į a s m e n į su bet k u r i u o v e i k s m a ž o d ž i u ir p a v a r t o t i jį s a k i n y j e . Reikia kreipti dėmesį ir į k a l b o s t e m p ą — m o k ė t i p a s a k y t i s k l a n d ž i a i , t a i s y k l i n ­ g a i , o s k a i t a n t — s u v o k t i p r a s m ę b e t a r p i š k a i , t. y. n e n a g r i n ė j a n t , neverčiant. : Norėdami nustatyti, ar susiformavo reikiami įgūdžiai, turi­ m e s a v e sekti, a r g a l i m e į v a i r i o s e s i t u a c i j o s e ( k a l b ė d a m i , s k a i ­ tydami, klausydami, rašydami) teisingai, greitai ir lengvai atpa• žinti ir p r i s i m i n t i ž o d ž i u s , a t p a ž i n t i ir s u d a r y t i g r a m a t i n e s f o r m a s , s u d a r y t i sakinį. (3) Be v a d o v ė l i o — p a g r i n d i n ė s k a l b o s m o k y m o s i p r i e m o n ė s — d a r n a u d o j a m ė s ž o d y n u i r g r a m a t i k a . G e r a i b ū t ų t u r ė t i n e tik a n g l ų - l i e t u v i ų , bet i r l i e t u v i ų - a n g l ų k a l b ų ž o d y n ą . N o r s n e m a ž a i g r a m a t i n ė s informacijos galima rasti didesnės apimties anglųg i m t o s i o s k a l b o s ž o d y n u o s e , t a č i a u reikia t u r ė t i p o r a n k a i r g r a ­ matikos vadovėlį. Tinkamai naudotis žodynais p a p r a s t a i moko­ masi, i š a u t o r i ų p a t e i k t ų n u r o d y m ų , k u r i u o s e p a a i š k i n a m a ž o d y n o .sandara-. - S u s i p a ž i n ę su g r a m a t i k o s v a d o v ė l i u , p a s t e b ė s i t e , k a d p r i e kai kurių d a l y k ų (taisyklių, p a v y z d ž i ų ) t e k s g r į ž t i n e vieną kartą, todėl vertėtų susidaryti sau papildomą „turinį" a t s k i r a m e l a p e l y j e i r n u r o d y t i j a m e p u s l a p į , k u r a i š k i n a m a s k u r i s n o r s da­ lykas a r k u r p a t e i k t a s r e i k i a m a s p a v y z d y s . (4) M o k y m o s i s ė k m ė d a u g p r i k l a u s o i r n u o t v a r k i n g a i ve­ d a m o ž o d y n ė l i o . J a m e reikia p a l i k t i v i e t o s i r s a v i k o n t r o l ė s r e z u l ­ t a t a m s užrašyti (parodyta toliau). Žodžiai žodynėlyje g r u p u o j a m i p a g a l p a m o k a s , todėl u ž r a š o m a s k i e k v i e n a s p a v a d i n i m a s a r b a n u m e r i s . P a b r a u k i a m i a k t y v ū s ž o d ž i a i , o jų lietuviški a t i t i k m e n y s pažymimi „paukščiuku", kad, u ž d e n g u s angliškuosius, būtų ma­ tyti, k u r i u o s ž o d ž i u s reikia i š m o k t i a k t y v i a i . Galima žodynėlį tvarkyti taip: kairiajame sąsiuvinio puslapyje u ž r a š o m i n a u j i a n g l ų k a l b o s ž o d ž i a i , j ų t a r i m a s (jei r e i k i a ) , lie­ tuviški atitikmenys, o dešinysis puslapis paliekamas tuščias — j a m e užrašomi pavyzdžiai su aktyviais žodžiais, nes žodžiai ir jų reikšmė geriausiai įsimenami kontekste. Aktyvūs žodžiai pabrau­ kiami. Pavyzdys nole bottle to change (tjeind/sl

raštelis butelis keisti V

through [0ru:l

per V

/... that have changed 1 people's lives / I t can travel through I storms 15

M o k y d a m i e s i žodžių, s k a i t o m e s u j a i s p a v y z d ž i u s d e š i n i a j a m e p u s l a p y j e (that have changed...) ir b a n d o m e p r i s i m i n t i a k t y v i ų j ų ( p a b r a u k t ų ) žodžių r e i k š m ę . Kairįjį p u s l a p į u ž d e n g i a m e ir j jį p a s i ž i ū r i m e tik t a d a , kai n e g a l i m e p r i s i m i n t i žodžio r e i k š m ė s a r b a n o r i m e p a s i t i k r i n t i , ar t e i s i n g a i jį a t p a ž i n o m e ir p e r s k a i t ė m e . J e i g u g e r a i ž i n o m e t e k s t o turinį, n a u j ų žodžių r e i k š m e s p r i s i m i n t i n e ­ s u n k u (change people's lives — p a k e i s t i ž m o n i ų g y v e n i m u s ; travel through storms — k e l i a u t i per a u d r a s ) . J e i g u s a k i n y j e š a l i a n a u j o žodžio y r a .kitų n e ž i n o m ų žodžių, jį į s i m i n t i s u n k i a u . T a m t i k r a i s a t v e j a i s , kai t e k s t o s a k i n y s s u n k u s , s u k i t a i s n e ž i n o m a i s ž o d ž i a i s g a l i m a u ž r a š y t i p a p r a s t ą , aiškų p a v y z d į i š m o k o m o j o ž o d y n o ' . T a i p m o k y d a m i e s i aktyviųjų i r s u n k i a i į s i m e n a m ų žodžių, k a r t u į t v i r t i n a t e ir g r a m a t i n e s f o r m a s : p a v y z d y j e su change — esamąjį a t l i k t i n į laiką (have changed), savybinį daiktavardžių linksnį (people's); p a v y z d y j e su through — s u n k i a i i š m o k s t a m ą įvardį lt, m o d a l i n į v e i k s m a ž o d į (can), p o k u r i o n e v a r t o j a m a b e n d r a t i e s da­ lelytė to. T a i g i k a r t u į s i m e n a m e žodžių j u n g i n i u s , s a k i n i o d a l i s , t. y. m o k o t ė s k a l b ė t i ir s u p r a s t i tekstą. Sąsiuvinyje, kur užsirašote gramatikos dalykus ir kitus pa­ a i š k i n i m u s , t a i , kas s v a r b i a u s i a , r e i k ė t ų p a b r a u k t i s p a l v o t a i s p i e š ­ t u k a i s : p a v y z d ž i u i , r a u d o n u — g r a m a t i n i ų formų p r i e s a g a s , j u o ­ du — t a i s y k l e s , d a r kita s p a l v a — i š i m t i s . L a b a i s v a r b i u s d a l y k u s p r i i m t a ž y m ė t i l o t y n i š k u s u t r u m p i n i m u NB (nota bene — g e r a i įsidėmėk!). J u o galima žymėti tai, ką j u m s ypač sunku įsiminti. Galima naudotis ir savo sutartiniais ženklais, pavyzdžiui, raide i — ž y m ė t i k l a u s i m ą , s u s i j u s į su ž o d ž i u , k u r i o r e i k š m ę , v a r t o s e n ą a r t a r i m ą s u n k i a i į s i m e n a t e . S v a r b u , kad t u r ė t u m ė t p a p r a s t ą i r p a s t o v i ą ž y m ė j i m ų s i s t e m ą . T a č i a u tokių ž y m ė j i m ų n e t u r i b ū t i d a u g , todėl reikia g e r a i p a g a l v o t i , k ą s v a r b u ž y m ė t i . Kai m e d ž i a g o s s u s i k a u p i a d a u g i r s u n k u g r e i t a i s u s i r a s t i rei­ k i a m ą informaciją, l a b a i p r a v e r č i a t u r i n y s s ą s i u v i n i o p r a d ž i o j e . J a m e turėtumėte sužymėti nagrinėjamus klausimus ir sąsiuvinio p u s l a p i u s (jie t u r i b ū t i s u n u m e r u o t i ) . Tokia u ž r a š ų t v a r k a p r a ­ v e r č i a i r žinių s a v i k o n t r o l e i . N a u d i n g a j u o s k a r t k a r t ė m i s p e r v e r s t i , p e r ž i ū r ė t i , v i e n ą k a r t ą a t k r e i p i a n t dėmesį į tai, kas s u ž y m ė t a NB, kitą k a r t ą — k a s p a b r a u k t a r a u d o n a i , ir t. t. M o k a n t i s k a l b o s , reikia t u r ė t i ir d a r b o s ą s i u v i n į , į kurį už­ r a š o m i kilę n e a i š k ū s k l a u s i m a i , a k t y v ū s žodžiai l i e t u v i š k a i , p a ­ s i p r a k t i k u o j a m a r a š y t i v i e n a kita s u d a r y t a g r a m a t i n ė forma, už­ r a š o m i išmokti ž o d ž i a i , jų r a š y b a ir 1.1. T a i p į d a r b ą į t r a u k i a m a i r m o t o r i n ė ( j u d ė j i m o ) a t m i n t i s , p a d e d a n t i g e r i a u įtvirtinti m e ­ džiagą. Atsakinėjant pamoką (ypač p a s a k o j a n t ) , galima paprašyti, kad šiame juodraštyje mokytojas pažymėtų jūsų daromas būdin­ gesnes klaidas.

•Piesarskas 16

B.

Mokomasis anglų-lietuvių kalbų žodynas.—K.,

M o k a n t i s l a b a i p a t o g u n a u d o t i s l e n t e l ė m i s , k u r i o s e už­ r a š y t a p a g r i n d i n ė i n f o r m a c i j a . Šioje k n y g o j e p a t e i k i a m o s a n g l ų kalbos p a g r i n d ų (žodžiai, g r a m a t i n ė s formos, klausimų sudary­ m a s ) (p. 2 6 — 3 3 ) , s v a r b i a u s i ų s k a i t y m o t a i s y k l i ų l e n t e l ė s (p. 102). K a d b ū t ų p a t o g i a u j o m i s n a u d o t i s , j a s reikia n u r a š y t i į a t s k i r u s storesnio popieriaus lapus, kurie sulenkti patogiai tilptų knygoje ar sąsiuvinyje. Vienoje lapo pusėje arba sulenkto lapo kairėje s u r a š o m i a n g l i š k i ž o d ž i a i , f o r m o s , p a v y z d ž i a i , kitoje ( a r s u ­ l e n k t o l a p o d e š i n ė j e ) lietuviški j ų e k v i v a l e n t a i . J e i t o s e l e n t e l ė s e kas n e a i š k u , p a t a r i a m e t u o j p a t i š s i a i š k i n t i ( p a k l a u s t i m o k y t o j o - a r d r a u g o ) . Taip jas perrašinėdami, jūs k a r t u ir mokysitės, įsimin­ site, k ą i r k u r r a s t i . L e n t e l ė s e n e t u r i b ū t i k l a i d ų . S v a r b i a u s i a įprasti j o m i s n a u d o t i s . A t s i v e r s k i t e l e n t e l e s k i e k v i e n ą k a r t ą , kai rengiatės pamokai. J o m i s reikia naudotis nuolat, net ir per pa­ moką, kol i š s i u g d y s i t e k a l b i n i u s į g ū d ž i u s . L e n t e l ė s l a b a i p a l e n g ­ vina darbą, nes nereikia vartyti knygos. A n t r a vertus, pasižiū­ rėję į l e n t e l ę k a l b ė d a m i m a t y s i t e , ką ir kaip m o k a t e , ko d a r n e ­ išmokote. Lenteles kitais g r a m a t i k o s klausimais galite pasidaryti patys. M o k s l i n i n k a i , l e k t o r i a i , kiti d a r b u o t o j a i i n f o r m a c i j ą k a u p i a kor­ telėse. J o s e u ž r a š o m o s p e r s k a i t y t o s k n y g o s a r s t r a i p s n i o biblio­ grafiniai duomenys: autoriaus pavardė su inicialais, tikslus kny­ g o s p a v a d i n i m a s , i š l e i d i m o v i e t a , m e t a i , b i b l i o t e k o s šriftas (jei k n y g a y r a i š b i b l i o t e k o s , k u r i a n u o l a t n a u d o j a m ė s ) ; t a i p p a t įdo­ m e s n ė s , m i n t y s , duomenys., c i t a t o s . I š t r a u k a s i š a n g l i š k o s , r u s i š ­ kos a r kitos k a l b o s k n y g o s r e k o m e n d u o j a m a r a š y t i . o r i g i n a l o , k a l b a , o n e v e r t i m ą , k u r i s dėl įvairių p r i e ž a s č i ų g a l i p a s i r o d y t i n e t i k s l u s . I š t r a u k ų v e r t i m ą g a l i t e u ž s i r a š y t i p i e š t u k u k i t o j e kor­ telės pusėje. Kortelės turi būti vienodo formato, sudėtos abėcėlės t v a r k a ( a r b a p a g a l t e m a t i k ą ) i r l a i k o m o s d ė ž u t ė j e ( p a n a š i a i kaip bibliotekos k a t a l o g u o s e ) . Jeigu j u m s atrodo, kad p e r s k a i t y t a s s t r a i p s n i s a r k n y g a g a l i būti n a u d i n g i ateityje, v i e n u d v i e m s a ­ k i n i a i s p a s i ž y m ė k i m e , kokie p a g r i n d i n i a i k l a u s i m a i ten n a g r i ­ nėjami. Panašiomis kortelėmis galima naudotis ir mokantis kalbos. Jose užrašomi svarbiausi, sunkiai išmokstami leksikos, g r a m a ­ tikos ar kiti d a l y k a i . Jų n e r e i k i a perkrauti.'. P a v y z d ž i u i , what reikšmės ir v e r t i m a s :

what 1. Kas, ką a. What is it? b. W h a t is he? c. What did he say? 2. Koks What foreign l a n g u a g e do you speak? 3. Kiti pavyzdžiai: a. What's your name? b. What's the time? c. What's t h e . m a t t e r ? d. What's the English for „namas"?

1991. 2.

Užsakymas

1027.

17

Kitoje k o r t e l ė s p u s ė j e u ž r a š o m a s šių p a v y z d ž i ų v e r t i m a s :

k U'uSLlSbfkiES M

K

'

e k

j0

profesija)? , a i k 0 ?

c

- * y- P - #

-Kas

atsitiko?

d.

Kaip

angliškai

Taigi mokydamiesi galite pasižiūrėti į angliškus pavyzdžius ir p a s i t i k r i n t i , ar m o k a t e i š v e r s t i what, a r b a a t v i r k š č i a i , žiū­ rėdami į lietuviškus pavyzdžius, pasitikrinti, ar galite atgaminti j u o s a n g l ų kalba. K o r t e l ę į s i d ė k i t e į a n g l ų k a l b o s v a d o v ė l į a r b a s ą s i u v i n į , o kai ji b u s n e r e i k a l i n g a , p a d ė k i t e vėl į d ė ž u t ę .

4. KAIP RENGTIS ANGLU UŽSIĖMIMUI

KALBOS

(5) M o k i n i a i a n g l ų k a l b o s p a m o k a i p a p r a s t a i r e n g i a s i t a i p : namuose verčia tekstą (dažnai r a š t u ) ; jau pirmo nežinomo žodžio ( k a r t a i s net n e p e r s k a i t ę s a k i n i o iki g a l o ) ieško ž o d y n e (jei m o ­ kytojas n a u j ų žodžių n e b u v o d a v ę s ) ; a t l i e k a u ž d u o t u s p r a t i m u s ; m o k o s i žodžių i š s a v o ž o d y n ė l i o . Bet toks m o k y m o s i b ū d a s n e ­ efektyvus. Pasirengimą pamokai turėtų sudaryti d ž i a g o s m o k y m a s i s ir s e n o s į t v i r t i n i m a s .

dvi

dalys:

naujos

me­

I. Naujos medžiagos mokymasis: 1. P a s i r e n g i m a s m o k y m u i s i kymosi priemonės).

(išdėstomos

visos reikiamos

mo­

2. Tyliai s k a i t o m a s t e k s t a s vieną, du k a r t u s ; n a u j ų ž o d ž i ų r e i k š ­ žodynėlyje neieškoma, s t e n g i a m a s i jį suprasti apskritai. 3. Perskaitoma nauja g r a m a t i n ė medžiaga, gilinamasi į jos e s m ę — formų s u d a r y m ą , jų a t p a ž i n i m ą bei v e r t i m ą . mių

'4. V e r č i a m a s t e k s t a s ir s u r a š o m i j žodynėlį nomi žodžiai.

(sąsiuvinį)

neži­

5. P e r s k a i t o m i n a u j i ir kiti n e ž i n o m i t e k s t o ž o d ž i a i , s t e n g i a ­ masi juos atpažinti. 6. Atrenkami nauji aktyvūs žodžiai, kuriuos reikia išmokti, jie užrašomi lietuviškai juodraštyje. 18

7. Remiantis nauja gramatine medžiaga, su aktyviais žodžiais s u d a r o m o s m o r f o l o g i n ė s formos a r b a sakini-ai, 8. Sugalvojami du trys klausimai tekstui, r a š o m a s trumpas teksto atpasakojimas. 9. A t l i e k a m o s k i t o s u ž d u o t y s ( p r a t i m a i ir p a n . ) . 10. J u o d r a š t y j e u ž r a š y t i ž o d ž i a i , k u r i u o s reikia i š m o k t i , g a r ­ siai s a k o m i a n g l i š k a i , u ž r a š o m i ir p a t i k r i n a m i . II. S e n o s m e d ž i a g o s į t v i r t i n i m a s : 11. S u k i r č i u o j a m i v i e n a s du n a u j o t e k s t o s a k i n i a i , jie g a r s i a i perskaitomi,, n e k i r č i u o j a n t n e k i r č i u o t i n ų žodžių. 12. G a r s i a i s k a i t o m a t e k s t o p a s t r a i p a . 13. Su n a u j a i s v e i k s m a ž o d ž i a i s s u d a r o m i b e n d r i e j i ir specia­ lieji k l a u s i m a i , vėliau — p a s i r e n k a m i e j i ir s k i r i a m i e j i . 14. Su n a u j a i s žodžiais] s u d a r o m o s v i s o s a r b a tik b l o g i a u iš­ m o k t o s a n k s č i a u n a g r i n ė t o s m o r f o l o g i n ė s formos. 15. N a g r i n ė j a m i n a u j i ž o d ž i a i p a g a l d a r y b ą , p a g a l s k a i t y m o taisykles. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pasiruošti vienai pamokai r e i k ė s b e g a l o d a u g laiko. I š tikrųjų j o d a u g i a u r e i k ė s tik i š p r a d ž i ų , kol g e r i a u p r a m o k s i t e a n g l ų k a l b o s i r į g y s i t e m o k y m o s i į g ū d ž i ų . T a i g i 1-uoju p u n k t u n o r i m e p a b r ė ž t i , k a d p r a d ė t i m o k y t i s reikia s u s i k a u p u s , v i s a , ko r e i k i a , t u r i n t po r a n k a , ir b ū t i n a i n a u ­ dotis l e n t e l ė m i s . N a u j ų g r a m a t i k o s dalykų (3 ir 7 p u n k t a s ) ' , y p a č a u k š t e s n i o s i o s e k l a s ė s e , reikia m o k y t i s n e kiekvieną p a m o k ą . J e i ­ g u a n g l ų kalbą m o k a t e l a b a i s i l p n a i , kurį laiką n e a t l i k i n ė k i t e 11 — 15 u ž d u o t i e s , t a i p p a t u ž d u o č i ų 2 ir 8. I l g a i n i u i n e r e i k ė s atlikinėti k a i k u r i ų u ž d u o č i ų a p s k r i t a i , o kitų a t l i k i m a s s u t r u m p ė s iki m i n i m u m o . S v a r b i a u s i a , k a d , - t a i p m o ­ k y d a m i e s i , p e r p a l y g i n t i n e i l g ą laiką j ū s g a l i t e n e s u n k i a i išmokti tai, k o n e i š m o k s t a m a p e r d a u g e l į k a l b o s m o k y m o s i metų. J e i g u j ū s ų ž i n i o s e e s a m a r i m t ų s p r a g ų , n a u j a i u ž d u o t ą p a m o k ą reikia m o k y t i s t ą p a č i ą dieną, n o r s kita d a l y k o p a m o k a būtų u ž dviejų ar trijų dienų. Tą p a č i ą dieną viską . l e n g v i a u . p r i s i m i n t i , v i s k a s a i š k i a u , be to, p i r m ą j ą dieną po a i š k i n i m o d a u g i a u s i a ir u ž ­ m i r š t a m a . I š v a k a r o p r i e š p a m o k ą reikia d a r p a k a r t o t i , k ą iš­ mokote. T a i g i r e n g t i s p a m o k a i i š a n k s t o reikia, kai: — n o r i m a įveikti a t s i l i k i m ą , tvirtai iš'mokti d a l y k o p a g r i n d u s , — pasirengti kontroliniam darbui, — reikia ( u ž d u o t a ) išmokti d a u g m e d ž i a g o s . Rengiantis pamokai, pirmiausia p a t a r i a m e perskaityti tekstą 19

n e i e š k a n t n a u j ų žodžių r e i k š m ė s ž o d y n e dėl to, k a d p a m a ž u išsi­ ugdytų gebėjimas suprasti tekstą ir be žodyno. T e k s t a s v e r č i a m a s ž o d ž i u , o n e r a š t u , j e i g u m o k y t o j a s tokios užduoties neskyrė. P a g a l v o k i m e , k o k i u s ž o d ž i u s s i e k s i m e išmokti a k t y v i a i . Žodžių a t r a n k a a p t a r t a i r j o s p a v y z d ž i ų p a t e i k t a I I I skyriuje. P e r p a m o k ą t e k s t a s n e tik v e r č i a m a s , bet i r p a s a k o j a m a s , n a g r i ­ n ė j a m a s . T o d ė l v e r t ė t ų p a g a l v o t i , k o k l a u s i m e kitų mokinių. Todėl s u g a l v o k i t e d u t r i s k l a u s i m u s i r j u o s u ž s i r a š y k i t e . Keliais t r u m ­ p a i s s a k i n i a i s p a r a š y k i t e t e k s t o s a n t r a u k ą , k u r b ū t ų v i e n a s kitas į s i m i n t i n a s faktas a r m i n t i s . I l g u s s u d ė t i n i u s t e k s t o ^ a k i n i u s t r u m ­ pinkite, perdirbkite. S u g a l v o t u s ir u ž r a š y t u s klausimus ar san­ trauką, i š m o k i m e s k l a n d ž i a i p e r s k a i t y t i g a r s i a i . P a b a n d y k i t e j u o s a t g a m i n t i mintyse. Jei r a š y d a m i klausimus ir santrauką p a d a r ė t e klaidų, j a s i š t a i s y k i t e k l a s ė j e . F o r m a l i a i a t l i e k a n t n a m ų d a r b u s , n a u d o s l a b a i m a ž a i , o nusi­ r a š a n t — j o k i o s , Nusirašyti vertėtų'tik atskirus sunkius sakinius, s u k u r i a i s p a t s m o k i n y s n e p a j ė g i a s u s i d o r o t i . Bet p r i e š tai reikia j u o s i š s i a i š k i n t i , N a m ų d a r b ą g a l i m a laikyti a t l i k t u t a d a , kai m o k i n y s g a l i a t s a k y t i į k l a u s i m u s , l a i s v a i i š v e r s t i tekstą, n e ­ ž i ū r ė d a m a s į t a i , k ą p a r a š ė . T i k r i n a n t n a m ų d a r b ą k l a s ė j e , reikia kruopščiai ištaisyti klaidas, A n t r o j i p a i n o k o s r u o š i m o d a l i s y r a k a r t o j i m a s . K a l b i n i ų įgū­ džių n e g a l i m a i š u g d y t i b e r e g u l i a r a u s , i n t e n s y v a u s k a r t o j i m o , Rei­ k i a n u o l a t k a r t o t i s u n k i a i i š m o k s t a m u s fonetikos, leksikos, g r a m a ­ tikos d a l y k u s , žodžių d a r y b ą , s k a i t y m o t a i s y k l e s . Ypač s u n k i a i i š m o k s t a m a kirčiuoti ž o d ž i u s š a k n y j e , s u d a r i n ė t i k l a u s i m u s ir kt, K u r d a r y t i p a u z e s i r kokia i n t o n a c i j a t a r t i , p a s i t a r k i t e s u s a v o mokytoju, [ v a i r i a s m o r f o l o g i n e s formas reikia n u o l a t s u d a r i n ė t i s u n a u ­ j a i s žodžiais. P a v y z d ž i u i , p i r m ą kartą susidūrėte su žodžiu to carry ( n e š t i ) . P a b a n d y k i t e s u š i u o v e i k s m a ž o d ž i u s u d a r y t i e s a ­ m o j o , b ū t o j o , b ū s i m o j o n e ž y m i m ų j ų laikų t e i g i a m ą j ą , n e i g i a m ą j ą ir k l a u s i a m ą j ą formą, l i e p i a m ą j ą n u o s a k ą , Aš nešu. Aš nenešu, Ar tu neši?

I carry. I don't carry. Do.you carry?

Jis neša. Jis neneša. Ar jis neša?

He carries. He doesn't carry. Does he carry?

P a s i ž i ū r ė j ę į žodyną, m a t o m e , k a d p r i e šio ž o d ž i o s k l i a u s t e ­ l i u o s e n ė r a b ū t o j o l a i k o i r b ū t o j o laiko d a l y v i o formų. V a d i n a s i , tai taisyklingas veiksmažodis. Aš n e š i a u . Aš n e n e š i a u . Ar tu nešei? Aš nešiu. Aš nenešiu. Ar mes nešime? 20

I carried. I didn't carry. D i d you c a r r y ? I shall carry. I shan't carry. Shall we carry?

Ji neš. S h e will c a r r y . Ji neneš. She won't carry. A r t u neši? Will y o u c a r r y ?

S u d a r i n ė d a m i laikus,, k r e i p k i t e dėmesį į s k i r t i n g a s g a l ū n e s ir p a g a l b i n i u s v e i k s m a ž o d ž i u s . A s m e n i s g a l i m a keisti, bet b ū t i n a i p a s a k y k i t e t e i g i a m ą j ą ir n e i g i a m ą j ą formą su p i r m u o j u ir trečiuoj u a s m e n i u , o k l a u s i a m ą j ą — su a n t r u o j u ir t r e č i u o j u . J e i g u i š p r a d ž i ų j u m s s u n k u s u d a r y t i v i s a s n e ž y m i m ų j ų laikų f o r m a s , pirma s u d a r i n ė k i t e keletą k a r t ų su į v a i r i a i s v e i k s m a ž o ­ d ž i a i s v i e n o laiko t e i g i a m ą j ą , n e i g i a m ą j ą ir k l a u s i a m ą j ą .formą, liepiamąją nuosaką. Pavyzdžiui: I k n o w . (Aš ž i n a u . ) H e does n o t k n o w . ( J i s n e ž i n o . ) D o you k n o w ? (Ar j ū s ž i n o t e ? ) Let's carry. (Neškime.) Carry. (Nešk(ite.) Don't carry. (Nenešk.) Taip s u d a r o m o s visos n a g r i n ė t o s (arba blogiau išmoktos) formos. Su daiktavardžiu s u d a r o m e jo daugiskaitą, pavartojame jį su p r i e l i n k s n i a i s , i š r e i š k i a m e į v a i r i u s l i n k s n i u s . P a v y z d ž i u i , friend: two friends — du d r a u g a i ( - ė s ) , my friend's sister — m a n o d r a u g o s e s u o ; to/for his friend — jo d r a u g u i ; with her friend — su j o s (sa­ vo) d r a u g e , Kitas p a v y z d y s : to go to London — vykti į L o n d o n ą , to be in London — būti L o n d o n e , to come from London — a t v y k t i , p a r v a ž i u o t i iš L o n d o n o , Vėliau reikia p a s a k y t i : lie went to Lon­ don—Ms išvyko į Londoną,, She was in London Jj b u v o Lon­ d o n e , They came from London. — J i e p a r v a ž i a v o iš L o n d o n o , B ū d v a r d į l a i p s n i u o j a m e . P a v y z d ž i u i , nice ( g r a ž u s ) , nicer ( g r a ­ ž e s n i s ) , nicest ( g r a ž i a u s i a s ) ; important ( s v a r b u s ) , more important ( s v a r b e s n i s ) , most important ( s v a r b i a u s i a s ) . That dress is nicer — A n a s u k n e l ė g r a ž e s n ė . This is the most difficult text,— Tai s u n ­ kiausias tekstas, Prieveiksmį s u d a r o m e iš b ū d v a r d ž i o ir išlaipsniuojame, Pa­ v y z d ž i u i , wide ( p l a t u s ) : widely ( p l a č i a i ) , more widely

h a V e

III

C a n

IV, V, VI

a-/pupil? a n E n g li s h dictionary? English?

you [speak you come tomorrow? you reading a book now? :he text t r a n s l a t e d ? you written the exerci se?

Su p a g a l bi ni u v ei k s m a ž o d ži u i r b ū t a s i s n e ž y mi mi e ji l ai k ai )

a. b. c.

d

Can...?,

lyou he you

do

'speak speak speak

( e s a m ai s s ^

(does/did) '

i d

n

a i s

--'English? English? E n g l i s h į at the lesson? •

i

U . Specialieji k l a u s i m a i (1) w h o - w h o m — w h o s e - 2 ) w h a t 3) w h i c h ; 4) w h e n ; 5) w h e r e ; 6) w h y ; 7) how; 8) h o w m a n y / m u c h ; 9 ) h o w often) a. W h a t ^aire you? b. When will he come? c. Where do you speak English?

Who Who

speaks spoke

English? English?

III. Pasirenkamieji klausimai ( . . . or . . . ? ) ' A r e you a ^ s t u d e n t o r a S p u p i l ? IV. S k i n a m i e j i k l a u s i m a i (. . ., d o n ' t y o u ? ) a. You ' s p e a k ^ E n g l i s h , J d o n ' t y o u ? b. He ' s p e a k s ^ R u s s i a n , d o e s n ' t he? P a s t a b a . Ž e n k l a s ^ ž y m i b a l s o kritimą, o limą ir k a r t u kirčiuotą skiemenį. *> Atskirais atvejais klausiamoji forma sudaroma su do.

30

J

2. Su p a g a l b i n i u veiksmažodžiu do/does/did ( e s a m a s i s ir būtasis nežymimieji laikai). a. Ar (jūs) k a l b a t e a n g l i š k a i ? b. Ar jis kalba angliškai? c. Ar tu k a l b ė j a i a n g l i š k a i per p a m o k ą ? II. Specialieji k l a u s i m a i (1) kas — k a m , ką — k i e n o ; 2) k a t ką; koks; 3) k u r i s , k a t r a s ; 4) k a d a ; 5) k u r ; 6) kodė ; 7) k a i p ; 8) kiek; 9) k a i p d a ž n a i )

:

a. Kas j ū s ( e s a t e ) ? b . K a d a jis p a r e i s ? c. Kur jūs kalbate angliškai? Pastaba. Kas k a l b a a n g l i š k a i ? Kas k a l b ė j o a n g l i š k a i ? (Su veiksnio klausimu pagalbinis veiksmažodis nevarto­ jamas.) \ \ \ . P a s i r e n k a m i e j i k l a u s i m a i ( . . . ar . . .?) J ū s studentas ar mokinys? IV. S k i r i a m i e j i k l a u s i m a i ( . . . , ar n e ? ) a . J u k j ū s k a l b a t e a n g l i š k a i , a r ne? b. J u k jis kalba rusiškai (ar n e ) ?

Pastaba. a. b.

s

I. Bendrieji k l a u s i m a i (ar...?) 1. Be p a g a l b i n i o v e i k s m a ž o d ž i o ( b ū t i ; t u r ė t i ; g a l ė t i ; p r i ­ v a l ė t i ; b ū s i m a s i s 1.) a. Ar j ū s ( e s a t e ) m o k i n y s ? b. Ar j ū s t u r i t e a n g l ų kailbos ž o d y n ą ? c. Ar m o k a t e ( g a l i t e ) k a l b ė t i a n g l i š k a i ? d. Ar tu ateisi rytoj? e. Ar jūs skaitote knygą dabar? f. Ar t e k s t a s y r a i š v e r s t a s ? g. Ar jūs parašėte pratimą?

b a l s o kė-

Leksinis-gramatinis minimumas yra pakankamas, kad galima b ū t ų jpasakyti e l e m e n t a r i u s s a k i n i u s , p a k l a u s t i p a p r a s t u s k l a u s i ­ m u s . Žodžių s ą r a š e p a t e i k t i : 1) p a g a l b i n i a i ir m o d a l i n i a i v e i k s m a ­ ž o d ž i a i , 2 ) kiti d a ž n a i v a r t o j a m i v e i k s m a ž o d ž i a i , 3 ) a s m e n i n i a i ir s a v y b i n i a i į v a r d ž i a i , 4) k l a u s i a m i e j i ž o d ž i a i , 5) k a i k u r i e p r i e ­ l i n k s n i a i , 6 ) j u n g t u k a i , 7 ) p r i e v e i k s m i a i . T u r b ū t a t k r e i p ė t e dė­ mesį, k a d žodžių s ą r a š e n ė r a d a i k t a v a r d ž i ų , b ū d v a r d ž i ų , s k a i t ­ vardžių. K a d a n g i kalboje d a u g i a u s i a yra daiktavardžių, tai juos l a b a i s u n k u a t r i n k t i , b e to, d a i k t a v a r d ž i a i , y p a č k o n k r e t ū s , y r a l e n g v i a u s i a i i š m o k s t a m i ž o d ž i a i . A p i e d u t r e č d a l i a i žodžių, ku­ r i u o s m o k y k l o j e g e r a i i š m o k s t a visi a r b a beveik visi m o k i n i a i , i r yra daiktavardžiai. Skaitvardžius taip pat nesunku išmokti, nes jų n e d a u g . Sunkiausiai paprastai išmokstami pagalbiniai žodžiai, v e i k s m a ž o d ž i a i , k l a u s i a m i e j i žodžiai,, į v a r d ž i a i , p r i e l i n k s n i a i . G r a m a t i n i a m e m i n i m u m e duoti n e ž y m i m ų j ų laikų g r u p ė s e s a ­ mojo, b ū t o j o ir ibūsimojo laiko t e i g i a m o j i , n e i g i a m o j i ir k l a u s i a ­ moji f o r m o s , l i e p i a m o j i n u o s a k a . K l a u s i a m o j i forma p a t e i k t a at­ s k i r a i — 3 lentelėje. D a u g t a š k i s po lietuviškų žodžių r o d o , k a d ta pati forma tinka ir kitiems a s m e n i m s . Lentelėje pateikiami p a g a l ­ biniai žodžiai (shall/will; do/does/did; more/most), pagrindinės įvairių m o r f o l o g i n i ų formų g a l ū n ė s ir p r i e s a g o s (-(e)s; -'s, -s'; -edį -er, -est; -teen, -ty, -th; -ly). Jei kas n e a i š k u , ž i ū r ė k i t e g r a ­ m a t i k o s skyriuje. D a i k t a v a r d ž i ų l i n k s n i ų r e i š k i m o p a v y z d ž i a i pa­ teikiami 1 lentelėje „Prielinksnių vartojimo pavyzdžiai" (1—4).

Mokydamiesi leksinį-gramatinį minimumą pirmiausia: a) susi­ p l a n u o k i t e , per kiek laiko, ką ir kaįp i š m o k s i t e ; b) m o k y k i t ė s i n t e n ­ s y v i a i ; c) į s i r a š y k i t e lentelių m e d ž i a g ą į m a g n e t o f o n o j u o s t ą ; d) r e g u l i a r i a i p a s i t i k r i n k i t e , kaip ir ką i š m o k o t e . Pradėti mokytis anglų kalbos leksinio-gramatinio minimumo g a l i m a čia a p r a š o m u b ū d u bet k u r i o j e k l a s ė j e a r k u r s e , bet k u r i u o m o k s l o m e t ų laiku. T v i r t a i i š m o k t i k a l b o s p a g r i n d u s g a l i tik p a t s mokinys ar studentas, mokydamasis jų kartu su nauja medžiaga. Sakydami „tvirtai išmokti" turime omenyje, kad išmokimas artėja p r i e į g ū d ž i o , t. y. ž o d ž i u s ir m o r f o l o g i n e s formas p r a d e d a m e a t p a ­ ž i n t i i r a t g a m i n t i a k i m i r k s n i u . I š p r a d ž i ų reikia s t e n g t i s išmokti minimumą pakankamai gerai. P a k a n k a m a i išmoktas minimumas yra t a d a , kai m o k i n y s a r s t u d e n t a s n e s i v a r ž y d a m a s b a n d o k a l b ė t i ( p a ­ klausti, a t s a k y t i ) , nors ir su klaidomis lėtesniu tempu, geba suda­ rinėti sakinius, dažnai p a t s pastebi savo klaidas. Taip išmokti, be abejo, g a l i m a tik g e r a i o r g a n i z a v u s m o k y m ą s i , r e g u l i a r i a i atlikinėjant pratybas. Reikia b e n t a p y t i k r i a i p l a n u o t i per kiek laiko p a s i e k s i t e n o r i m ą i š m o k i m o lygį. T u r i n t o m e n y j e , k a d a u k š t e s n i ų j ų k l a s i ų m o k i n i a i j a u keletą m e t ų s u s i d u r i a s u m i n i m u m o ž o d ž i a i s i r g r a m a t i k a , k i e k v i e n a s m o k i n y s , r e g u l i a r i a i d i r b d a m a s , p e r kelias s a v a i t e s g a l i p a k a n k a m a i i š m o k t i a t p a ž i n t i ir a t g a m i n t i ž o d ž i u s , o per du

t r i s m ė n e s i u s a t p a ž i n t i i r s u d a r i n ė t i g r a m a t i n e s f o r m a s . P e r li­ kusį m o k s l o m e t ų laiką j u o s g e r a i į t v i r t i n u s , p a s i t i k r i n ę p o kelių mėnesių pertraukos (atskirai prieš tai nepasikartoję) turėtumėte g a u t i planuojamą rezultatą. Patenkinamas pažymys paprastai rašomas kai išmokstama pusė u ž d u o t o s m e d ž i a g o s (50 p r o c ) . T a i reikia laikyti išeities t a š k u . T a i g i per v i e n e r i u s m e t u s i š m o k i t e n e mažiau, k a i p 5 0 proc., per a n t r u s — 70 p r o c , paskui — 8 0 — 9 0 proc. Be abejo, m o k y m a s i s y r a i n d i v i d u a l u s d a l y k a s : v i e n i e m s reikia m a ž i a u laiko, k i t i e m s — daugiau. Tiems, kurie specialiai domisi anglų kalba ir p a t y s nori p r a m o k t i k a l b ė t i , p a t a r t u m e per p i r m u o s i u s m e t u s i š m o k t i n e m a ž i a u k a i p 70 p r o c . K a l b o s p a g r i n d ų reikia m o k y t i s i n t e n s y v i a i . I š p r a d ž i ų r e k o ­ m e n d u o j a m a m o k y t i s n e r e č i a u k a i p k e t u r i s k a r t u s per s a v a i t ę . K a m e i n a s i s u n k i a u , g a l i m a m o k y t i s p e r ilgesnį laiką. J a u s a k ė m e , kaip s v a r b u įprasti n a u d o t i s l e n t e l ė m i s . į r a š y t i į m a g n e t o f o n o j u o s t e l ę s u p a u z ė m i s lentelių ž o d ž i a i , p a v y z d ž i a i , savikontrolės užduotys, tekstai, pratimai gali būti p a n a u d o t i ne tik m o k y m u i s i , bet i r s a v i k o n t r o l e i . K a l b o s p a g r i n d a m s m o k y t i s užsiveskite specialų darbo sąsiuvinį, kuriame užsirašytumėte klau­ simus mokytojui, susidarytumėte mokymosi ir savikontrolės g r a ­ fiką, s a v i k o n t r o l ė s u ž d u o t i s , r a š y t u m ė t e a u t o d i k t a n t u s ir 1.1. K a d a n g i k a l b ė j i m o į g ū d ž i ų f o r m a v i m a s y r a i l g a s p r o c e s a s , tu­ r i t e r e g u l i a r i a i p a s i t i k r i n t i , ką ir k a i p i š m o k o t e . Ž i n o d a m i r e z u l ­ t a t u s , g a l ė s i t e e f e k t y v i a u m o k y t i s . T i k r i n t i s reikia r y t o j a u s dieną, p o s a v a i t ė s , m ė n e s i o , i l g e s n i ų laiko t a r p ų , p o m e t ų .

2. KAIP MOKYTIS MINIMUMO ŽODŽIŲ 1. P e r s k a i t y k i t e 1-os l e n t e l ė s ž o d ž i u s ir u ž s i r a š y k i t e k l a i d i n g a i s k a i t o m ų žodžių t r a n s k r i p c i j ą . 2. P a s i t i k r i n k i t e ir p a s i ž y m ė k i t e , kurių žodžių n e a t p a ž į s t a t e ir negalite prisiminti. 3. Išmokite p a r a š y t i minimumo žodžius. 4. Specialiai pasimokykite nežinomus lentelės žodžius. 5 . S u d a r i n ė k i t e įvairias m o r f o l o g i n e s žodžių f o r m a s , p a v a r t o ­ kite j a s į s a k i n m o s e ( a t l i k i n ė k i t e p r a t i m u s k a l b o s p a g r i n d - i m s įtvir­ tinti). (1) P r i e š p r a d ė d a m i m o k y t i s m i n i m u m o žodžių, p a s i t i k r i n k i t e , ar teisingai juos perskaitote. Galima tai padaryti pačiam vado­ vaujantis žodynu, o kad būtų greičiau, g a l i m a paprašyti gerai a n g l ų kalbą m o k a n č i o d r a u g o . G e r i a u s i ą , ž i n o m a , k r e i p t i s į a n g l ų kalbos mokytoją, perskaityti jai visos lentelės žodžius ir pasižy­ m ė t i s ą s i u v i n y j e t a r i m ą t ų žodžių, k u r i u o s t a r i a t e k l a i d i n g a i . Dėl

32 3.

Užsakymas

1027.

33

žodžių p a n a š u m o ir kitų p r i e ž a s č i ų g a l i m o s šios k l a i d o s : were— M [A] . [ei] [i:] [ai]- [u:] [D:] [aus] where, could [ k u d ] , come — came, me - - my, you — your our — [jo:]

[u:]

[ai]

[D]

[tj]

[5]

[au]

your, who — why, of [av], want, which — with, most, what [wot] — that [5set]. (2) T o l i a u r e i k i a p a s i t i k r i n t i , ką m o k a t e ir ko n e m o k a t e a t p a ­ žinti bei a t g a m i n t i . Ž i ū r ė d a m i į a n g l i š k u s l e n t e l ė s ž o d ž i u s , suži­ n o t e , kurių žodžių n e a t p a ž į s t a t e a r b a a t p a ž į s t a t e s u n k i a i (reikia p a g a l v o t i , kol p r i s i m e n a t e ) . T i k r i n d a m i e s i , kaip a t p a ž į s t a t e , p a v y z ­ džiui, žodį get (1 l e n t e l ė ) , lietuviškoje l e n t e l ė s p u s ė j e reikia už­ dengti „duoti" ir kitus žemiau esančius žodžius, kad netyčia nep a ž i ū r ė t u m ė m kito žodžio a t s a k y m o p i r m a laiko. A r b a t i k r i n k i m e kas a n t r ą , trečią žodį, o paskui p a s i t i k r i n k i m e l i k u s i u s . . N e t a i s y k ­ lingųjų v e i k s m a ž o d ž i ų b ū t o j o laiko formas (1 lentelė) t i k r i n k i t ė s a t s k i r a i n u o b e n d r a t i e s , t . y . pirma p a s i t i k r i n k i t e v e i k s m a ž o d ž i ų bendratį, kitus žodžius, o po to grįžkite prie būtojo laiko: u ž d e n g ę b e n d r a t į , p a s i t i k r i n k i t e b ū t o j o laiko f o r m a s . J e i g u žodžio n e a t p a ­ ž į s t a t e , virš jo r a š y k i t e m i n u s ą , j e i g u reikėjo p a g a l v o t i — dėkite t a š k ą . Ž y m ė k i t e r y š k i a s p a l v a , p a l i k d a m i v i e t o s kitų t i k r i n i m ų r e ­ z u l t a t a m s u ž r a š y t i . T u r i n t įrašą, g a l i m a būtų p a s i t i k r i n t i i r gir­ dimąjį a t p a ž i n i m ą . Kitą dieną p a n a š i a t v a r k a p a s i t i k r i n a t e , ku­ r i u o s ž o d ž i u s g a l i t e a t g a m i n t i , t. y. ž i ū r ė d a m i j l i e t u v i š k u s ž o d ž i u s , i š s i a i š k i n k i t e , k u r i u o s a n g l i š k u s ž o d ž i u s p r i s i m e n a t e , kurių n e p r i ­ simenate. (3) M o k y d a m i e s i ž o d ž i u s , k a r t u m o k o t ė s i r j u o s r a š y t i , y p a č t u o s , k u r i e dėl s a v o p a n a š u m o p a i n i o j a m i , todėl s u n k i a u a t p a ž į s ­ t a m i ir s u n k i a u i š m o k s t a m o s jų r e i k š m ė s (were — where ir 1.1.). J a u čia g a l i t e p r a d ė t i t a i k y t i s k a i t y m o t a i s y k l e s , p a v y z d ž i u i , u ž ­ d a r a s s k i e m u o (am, has, had, can, began, at, and, that), s ą l y g i n a i a t v i r a s s k i e m u o (came, gave, make, made, take). (4) K a d a n g i a u k š t e s n i ų j ų klasių m o k i n i a m s i r s t u d e n t a m s , ku­ rie mokėsi a n g l ų k a l b o s , m i n i m u m o ž o d ž i a i n ė r a n a u j i , j u o s g a l i m a m o k y t i s ir s p e c i a l i a i kartojant,, a n t r a v e r t u s , šių žodžių moky­ m a s i s bei į t v i r t i n i m a s v y k s t a m o k a n t i s n a u j a s p a m o k a s , n e s kiek­ viename naujos p a m o k o s tekste ir pratimuose yra n e m a ž a i žodžių ir g r a m a t i k o s fermų iš leksinio-gramatinio minimumo. Taigi, reng­ d a m i e s i n a u j a m u ž s i ė m i m u i , išskirkite t ą m i n i m u m o m e d ž i a g ą , ku­ r i o s d a r n e s a t e p a k a n k a m a i išmokę,, i r s t e n k i t ė s j ą į s i m i n t i . K a i lieka k a ž k i e k n e i š m o k t o s m i n i m u m o m e d ž i a g o s , j ą reikia m o k y t i s specialiai. U g d a n t gebėjimą greitai atpažinti ir atgaminti žodžius, gali­ m a n a u d o t i s t e m p u : p a s a k y t i žodžių g i u p ę ( p a v y z d ž i u i , v i s u s k l a u s i a m u o s i u s ž o d ž i u s ) g r e i t a i , n e s k a i t a n t lietuviškų žodžių. Tai d a r y t i ne tik iš eilės, bet ir m a i š y t a i , iš k i t o g a l o . J e i g u iš k a r t o n e p a v y k s t a , p a s i t r e n i r u o k i t e , kol g a l ė s i t p a s a k y t i v i s u s ž o d ž i u s be j o k i o s pauzės-, n e u ž s i k i r s d a m i . 34

(5) P r i s i m i n t i a t s k i r u s ž o d ž i u s d a u g l e n g v i a u n e g u s u d a r a n t sakinį. Net l a b a i g e r a i m o k ė d a m i a t p a ž i n t i ir a t g a m i n t i ž o d ž i u s bei s u d a r y t i g r a m a t i n e s f o r m a s , n e v i s a d a d a r m o k ė s i t e j u o s s k l a n ­ džiai v a r t o t i s a k i n y j e bei r i š l i a m e p a s a k o j i m e . T a i p y r a dėl to, k a d , n o r i n t p a s a k y t i s a k i n į a r b a t i e s i o g i a i s u p r a s t i jį, reikia atlikti nemažai operacijų (prisiminti visus reikalingus žodžius, juos s u d e r i n t i ) . B e to, j a s reikia atlikti l a b a i g r e i t a i . P a v y z d ž i u i , j e i g u norite paklausti „Kaip j u m s patiko filmas?", bet negalite iš karto prisiminti žodžio „ k a i p " ar „patikti", tai n e į m a n o m a net pradėti s u d a r i n ė t i šio k l a u s i m o . T a č i a u n e u ž t e n k a tik p r i s i m i n t i ž o d ž i u s . Reikia d a r p a g a l v o t i ir a p i e p a g a l b i n į v e i k s m a ž o d į ( a r j i s rei­ k a l i n g a s ; jei r e i k a l i n g a s , tai k u r i jo f o r m a (do, does, did?), a p i e ž o d ž i ų t v a r k ą s a k i n y j e , a p i e t a i , kokia i n t o n a c i j a s a k i n į i š t a r t i . J e i g u p r i r e i k i a n o r s kelių s e k u n d ž i ų p r i s i m i n t i k i e k v i e n a m i š šių dalykų, s a k i n i o n e s u d a r y s i t e . K a l b a i b ū d i n g a s t a m t i k r a s t e m p a s ir, j e i g u j o n ė r a , d a ž n i a u s i a i n e b e s i s t e n g i a m a k ą n o r s p a s a k y t i ar s u p r a s t i . Todėl reikia m o k y t i s j u n g t i ž o d ž i u s į s a k i n i u s , atliki­ n ė t i k a l b ė j i m o p r a t y b a s . T u o tikslu ž e m i a u p a t e i k i a m i p r a t i m a i k a l b o s p a g r i n d a m s įtvirtinti. Pavyzdžiai iliustruoja gramatinio minimumo dalykus.

3. LEKSINIO-GRAMATINIO MINIMUMO ĮTVIRTINIMO PRATIMAI VEIKSMAŽODIS 1. B ū t i (to be) a. Aš būnu (esu) namie vakare. I am at 'home in the ^ e v e n i n g . , [aim at ' h a u m m 5i ^ i : v n i n ] buvau būsiu 1

ib.

Aš n e b ū n u n a m u o s e rytą. I am not at h o m e i., the m o r n i n g , nebuvau nebūsiu Jis būna

(nebūna)...

Mes būname ... 1

(teigiamoji ir neigiamoji formos) (3 laikai — e s a m a s i s , b ū t a s i s , b ū s i m a s i s ) (nebūname)... (3 laikai)

Pratimų sudarymo schema paaiškinta p. 43. 36

c. Air

jūs

būnate

namie

po

pietų?

'Are

you

at

Ar jis . . . ?

' h o m e in t h e ,after-/noon? (3 l a i k a i ) (3 laikai)

d. Aš m a n a u , k a d jis n a m u o s e dabar. I think that he is at home now buvo vakar bus rytoj penktą valandą sekmadienį jie . . . (3 laikai)

2. Tu r ė t i

tu

turi

anglų

kalbos

žodyną?

'Have

you

... Ar jis . . .

an ' E n g l i s h --'dictionary? (3 laikai) (3 laikai)

d. J i s sako, kad turi anglų kalbos žodyną. He says that he has an English dictionary. turėjo turės jie .... (3 l a i k a i ) 3. M o d a l i n i a i a.

c. Ar galite

veiksmažodžiai

Aš g a l i u ipaklausti. I c a n

(can,

must,,

may)

^ask.

pradėti ateiti

(mokate)

4 . Ę s a nva s i s

nežymimasis

36

(privalo)

laikas

Aš ž i n a u . I ^ k n o w . Aš nežinau. I do ' n o t k n o w . A r t u ž i n a i ? 'Do y o u . / k n o w ? m ė g s t u (tai — it) kalbu (angliškai) noriu (ateiti) e i n u (į m o k y k l ą ) 5. E s a m o j o

laiko

Ji žino. Jis nežino. A r D ž e k a s žino? ... 6. B ū t a s i s

(3 f o r m o s : t e i g i a m o j i , moji, k l a u s i a m o j i )

3

She knows. H e does not k n o w . Does J a c k k n o w ? ( 3 formos)

a. Aš p a k l a u s i a u . Jis nepaklausė. . Ar j ū s p a k l a u s ė t e ? baigiau mėgau norėjau dirbau b. Aš k a l b ė j a u . Jis nekalbėjo. Ar tu k a l b ė j a i ?

neigia-

asmuo

n e ž y m i m a s i s

laikas

I asked. H e did not ask. Did you ask? (3 formos)

I spoke. H e did not s p e a k . Did you s p e a k ?

Aš n e ž i n a u , kas atėjo. I d o n ' t k n o w w h o c a m e . paklausė

(visi t i n k a n t y s p a g a l p r a s m ę 1-os l e n t e l ė s veiksmažodžiai) . Jis turi

kalbėti rusiškai? Can you speak Russian? rašyti skaityti

d. Ar g a l i m a p a k l a u s t i ? M a y I ask?

^ dictionary.

Aš n e t u r i u p r a n c ū z ų k a l b o s ž o d y n o , f h a v e ' n o ' F r e n c h ^ dic­ tionary. neturėjau neturėsiu Jis turi (neturi)... (3 laikai)

c. Ar

Aš n e g a l i u ateiti. T c a n n o t c o m e .

(to have)

a. Aš t u r i u a n g l ų k a l b o s žodyną., I h a v e an ' E n g l i s h turėjau turėsiu b.

b.

žinoti. He m u s t know, ateiti

7.

Būsimasis

Aš ( t a i ) p a d a r y s i u . Aš n e p a d a r y s i u .

nežymimasis

asked

laikas

I shall do it. - I shall not do it. 37

Ar tu p a d a r y s i ? paimsiu

Will you do it? ĮVARDIS

Jis b.

(3 formos — t e i g . , neig., k l a u s . )

a.

11. N e t i e s i o g i n i s l i n k s n i s (asmeniniai Aš m a č i a u jį v a k a r . . I s a w h i m y e s t e r d a y .

Ar m a n s k a i t y t i ? S h a l l I r e a d ?

įvardžiai)

js Jis matė m a n e . ..

8. Esamasis, būtasis, b u s i m a s i s laikai a. Aš e i n u į m o k y k l ą k i e k v i e n ą dieną. I go to school e v e r y d a y . ėjau eisiu skaityti

vakar rytoj (knygas)

b.

J i s m a n liepė ateiti. H e t o l d m e t o c o m e .

c

J i s sako, kad matė ją vakar. He s a y s that he s a w her yesterd a y

Jis eina . . .

(3 laikai)

-

į \

b. Aš n e i n u į m o k y k l ą s e k m a d i e n į . I do not go to school on S u n ­ day. nėjau neilsiu c.

vakar rytoj

12.

Ar tu eini į m o k y k l ą k i e k v i e n ą every day? ėjai eisi

dieną?

įvardžiai my dictionary your books

a.

Mano žodynas tavo k n y g o s parkeris draugai mokytojas

b.

Jis pasiėmė savo knygą.

H e toojl^ h i s b o o k .

Aš

I

Do y o u go to s c h o o l

vakar rytoj

9. L i e p i a m o j i

Savybiniai

nuosaka

9 val. sekmadienį vakare po pusryčiu

i

...

1

U

my

1

P r a d ė k ( i t e ) . B e g i n . N e i k ( i t e ) . D o n ' t go. P a k l a u s k i m e . L e t ' s ask. PRIELINKSNIAI 10.

Klausiamieji

žodžiai

a. Aš n e ž i n a u , ką kaip

po pries iš . . apie

b , J i s n e ž i n o , k ą d a r y t i . H e d o e s n ' t k n o w w h a t t o do. kaip pasakyti k u r eiti k a d a ateiti kiek p a i m t i

wjth

13. a. su m a n i m / t a v i m . . .

I don't know what

b.

'

. . . .

Ii

mę/you N •

. .. .

[ mokyklą — m o k y k l o j e — iš m o k y k l o s

to school f— a t s c h o o l from s c h o o l 1

į Vilnių, iš V i l n i a u s , V i l n i u j e K a u n e , į K a u n ą , iš K a u n o 39

16. c.

Prieš pusryčius

— b e f o r e breakfast

po p u s r y č i ų — after b r e a k f a s t p r i e š p i e t u s , p o pietų P a s t a b a . Zr. „ L i n k s n į r e i š k i m a s "

(p. 41)

JUNGTUKAS 14. a. Jf.s s a k o , kad m a n sako žino galvoja

He s a y s t h a t tells m e

Jis sako, k a d Tomas y r ė mokinys (V buvo

bt l Wuis s f sl ltr ul pdne+nat iaCs h tfiri

1

mokykloje K aKauna une

žodyną

moka mėgsta Aš n e ž i n a u ,

He says that Tom is a pupil

I

d o n ' t k n o w if he is a student.

J e i g u t u r i l a i k o , a t e i k p a s m a n e . I f you h a v e t i m e , c o m e t o my place. Jeigu gali, p a d a r y k p a i ) . J e i g u p a t i n k a , i m k jąį ( k n y g ą ) . e:

ė s nn e g a l ė j o . He did not come, b e c a u s e he c o u l d n ' t . J i s n e atėjo, a t ė j o , nnė.s Jis nepasakė, nes nežinojo.

f.

Aš n e ž i n a u , kur j i s d a b a r . I d o n ' t k n o w w h e r e he is n o w . k o d ė l j 1:3 n e a t ė j o . kai,p j a m p a t i k o filmas, k a d a įmes p r a d ė s i m n a u j ą p a m o k ą .

R u s ė j o pirmoji Vasaros pradžia Anglijos gyventojai

b.

Aš d a v i a u ją ( k n y g ą ) j a m .

d.

Jis yra klasėje. Ji yra mokykloje. Jie yra kine. Jis bus namuose. J o s b u v o Vilniuje.

1

I

I g a v e it ( t h e b o o k ) to h i m . i :. J i s m a n p a r a š ė laišką, bet nej j a m . P a r o d y k j u o s m a n . S h o w ...Į I write with a pencil. c. Aš r a š a u p i e š t u k u . Jis rašo plunksna. To cut . . . P j a u t i peiliu. !

He is in t h e c l a s s r o o m . S h e is at school.

17. a. I l g a s — i l g e s n i s — i l g i a u s i a s l o n g — l o n g e r — l o n g e s t trumpas (short) didelis ( b i g ) b. Į d o m u s — į d o m e s n i s — į d o m i a u s i a s i n t e r e s t i n g — m o r e inteiesting — most interesting s u n k u s (difficult) g r a ž u s (beautiful)

a pupil — p u p i l s ' t h e p u p i l ' s b a g — the p u p i l s ' bags mokytojo p a m o k a — mokytojų pamokos studento knyga — studentų kny­ gos

. I .į

. •

PRIEVEIKSMIS 18. a. G r e i t a s ( q u i c k ) — greitaji (quickly) platus (wide)—plačiai lėtas ( s l o w ) — lėtai b

DAIKTAVARDIS

40

T h e firsjt of S e p t e m b e r The b e g i n n i n g .. . T h e p o p u l a t i o n .. .

a.

BŪDVARDIS

Jis klausia, ar aš ateisiu. Aš nežinau, ar ji b u v o mokykloje.

studentas — studentai

reiškimą

kalbėli angliškai

ar j i s y r a s t u d e n t a s .

15. m o k i n y s — m o k i n i a i mokinio p o r t f e l i s — mokinių portfeliai ] I mokytojas — mokytojai

Linksnių

L ė t a i — lėčiau — lėčiau s i a i

slowly — more

slowly — most slowly

greitai plačiai 41

•

t

KLAUSIMŲ 19.

SUDARYMAS

Bendrieji

klausimai

a. Ar j u s m o k i n y s ?

A r e you a p u p i l ?

..i •

b.

I

jis . . . Ar tu t u r i b r o l į ?

H a v e you a b r o t h e r ?

jis . . . Ar moki k a l b ė t i a n g l i š k a i ? Ar tu a t e i s i rytoj?

C a n you s p e a k E n g l i s h ? Will you c o m e t o m o r r o w ?

Ar tu eini į m o k y k l ą ?

D o you g o t o school?

ėjai eisi Ar j i s . . . (3 l a i k a i ) 20. a.

Specialieji

.•Į

c.

K a d a eini į m o k y k l ą ?

W h e n do you go to school?

K u r eini r y t ą ?

W h e r e do you go morning? Kaip važiuoji į mokyklą] go Kodėl n e i n i į m o k y k l ą s e k m a d i e n į ? • . . . d o n ' t you Kiek p a s i i m t i k n y g ų ? Kas kalba angliškai? rašo skaito • Kas k a l b ė j o a n g l i š k a i ?

KAIP ATLIKTI

KALBOS PAGRINDŲ

[TVIRTINIMO

PRATIMUS? •

in

the

Who speaks English?

Who spoke English?

P a g r i n d i n i a i k a l b ė j i m o p r a t i m a i y r a žodžių p a k e i t i m a s i r sa­ kinio išplėtimas p a g a l pateiktus p a v y z d ž i u s . Atliekant užduotį, dalis s a k i n i o n e s i k e i č i a i r d a u g k a r t ų p a s i k a r t o j a . Tai p a d e d a g e r i a u į s i m i n t i g r a m a t i n e s f o r m a s , ž o d ž i u s , žodžių j u n g i n i u s . P r a ­ t i m a i s u n u m e r u o t i i r n u r o d y t a , k u r f e p r a t i m a s kurį d a l y k ą įtvir42

)V

k l a u s i m a i

ejai vakar rytoj eisi pareiti n a m o pradėti pamoką baigti darbą skaityti knygą b.

t i n a . P a v y z d ž i u i , 1 p r a t i m a s skirtas v e i k s m a ž o d ž i o „ b ū t i " e s a ­ mojo, b ū t o j o ir b ū s i m o j o laiko t e i g i a r m . j a i , " n e i g i a m a j a i ir k l a u s i a m a j a i formai su į v a i r i a i s a s m e n i m i s įtvirtinti. P a v y z d y j e / am at home in the evening „ b ū n u " keičiate į „ b u v a u " , „ b ū s i u " . Tas for­ m a s g a l i m a r a s t i 2-oje lentelėje. M a t o t e , k a d b ū t a j a m e laike s u „ a š " v a r t o j a m a s was. T a i g i b ū t a s i s laikas y r a / was at home in the evening. P a n a š i a i p a d a r o m i s a k i n i a i ir su b ū s i m u o j u laiku (/ shall be at home . . . ) , su n e i g i a m ą j a forma (/ was not ..,.), k l a u s i a m ą j a f o r m a (Were you ...r) ir su k i t a i s a s m e n i m i s . D a u g ­ t a š k i s r e i š k i a , k a d reikia p a s a k y t i v i s u s l a i k u s ir b a i g t i sakinį. P a v y z d ž i u i , l b J i s b ū n a ( n e b ū n a ) , . . " reikia p a s a k y t i 6 s a k i ­ n i u s : 3 t e i g i a m u s ( „ J i s b ū n a / b u v o / b u s n a m i e v a k a r e " ) ir 3 n e i ­ giamus („Jis nebūna /nebuvo/ nebus namie iš r y t o " ) . Kitur daug­ t a š k i s r o d o , k a d reikia p a v a r t o t i v i s u s g a l i m u s 1-os l e n t e l ė s ž o d ž i u s . P a v y z d ž i u i , 3 p r a t i m e vietoj „ p a k l a u s t i " v a r t o k i t e ne tik „ p r a d ė t i " , „ a t e i t i " , bet i r v i s u s k i t u s t i n k a n č i u s p a g a l p r a s m ę veiksmažodžius.

1. S u s i d a r y k i t e p r a t i m ų a t l i k i m o ir s a v i k o n t r o l ė s p l a n ą . 2 . I š m o k i t e s k l a n d ž i a i p e r s k a i t y t i kiekvieną p r a t i m o p a v y z d į . 3. Ž i ū r ė d a m i į 1-os l e n t e l ė s l i e t u v i š k u s ž o d ž i u s , p a v a r t o k i t e reikiamus žodžius pagal pateiktą pavyzdį. 4. Sudarytą sakinį sklandžiai pakartokite. (l)i Ž e m i a u p a t e i k i a m e p a v y z d i n į p r a t i m ų a t l i k i m o i r savi­ kontrolės grafiką. P a g a l jį jūs galite susidaryti savo planą. P a t e i k t a m e g r a f i k e d i e n o s p a r i n k t o s s ą l y g i n a i . Kurią dieną ką m o k y t i s — s p r ę s k i t e p a t y s . J e i g u iš p r a d ž i ų k a m p a s i r o d y ­ tų,, k a d k e t u r i a s dienas m o k y t i s p e r d a u g , g a l i m a s u s i d a r y t i d a r b o grafiką t r i m s dienoms, (ne m a ž i a u ! ) , per s a v a i t ę . T a d a leksiniogramatinio m i n i m u m o mokymosi kursas užtruks tris mėnesius. J e i g u išmokti n u r o d y t ą m e d ž i a g o s kiekį i š k a r t o b ū t ų p e r s u n k u , g a l i m a jį p a d a l y t i į dvi d a l i s . Data 09 10 11 12 13 09 17 18 19 20

Žodžiai ir gramatinės formos (1 lentelė) (2 lentelė) atpažinimas (1) (žr. p. 45) atgaminimas (2) I (1, 2, 3 pratimai) (3) kartojimas (4) 1 pasitikrinimas (5) II (4, 5, 6a, 7 pratimai) kartojimas 2 pasitikrinimas

Klausimai (3 lentelė)

Tekstai

,-•-.) M,"

43

Žodžiai ir gramatinės formos (1 lentelė) (2 lentelė)

Data 09 24 25 26 27 10 01

III (6bc, 8 pratimai) kartojimas 3 pasitikrinimas IV (9, 10 pratimai) kartojimas

02

4 pasitikrinimas

03 04

V (11, 12 pratimai) kartojimas

10 08 09 10 11 10 15 10 16 17 18 10 22 23 24

ii

1

'•

-

1 teksto pasako­ jimas 1 teksto pasako­ jimo kartojimas

:

autodiktantas (6)

5 pasitikrinimas atgaminimas (I ir II lentelė) •VI (13, 16 pratimai) kartojimas

•

•

-

i

•

2 teksto pasakoimas 2 teksto kartojinas

6 pasitikrinimas VII (14 pratimas) kartojimas 7 pasitikrinimas VIII (15, 17, 18 pratimas) • kartojimas

Klausimai (3 lentelė)

Tekstai

t: '

iiM

- :

autodiktantas

h ! :

i'Aou ) *!

SUini/isfc '". iJ iį . t. . , f . \p 3 teksto pasako- 1 imas i teksto kartoj 1- atgaminimas f nas

25 10 29 30 31

'8 pasitikrinimas , - . lc, 2c, 3c, 7 (klaus, f.) 4, 5, 6, 8c IX (19, 20 pratimas) IX kartojimas

11 05

9 pasitikrinimas

06 11 07 08

I—IX kartojimas I—IX kartojimas I—IX kartojimas

11 12

suvestinis pasitikrinimas (8) sudarymas (7) sudarymas

S udarymas

atgaminimas

9 pasitikrinimas

po 3 mė­ nesių (9) 02 01 02 03 po 5—6 mėnesių (9) 05 03 04 05 06

suvestinis pasitikrinimas sudarymas sudarymas

į utodiktantas

- - •

4 teksto pasakoimas 4 teksto kartojit nas a

utodiktantas

sudarymas (7) sudarymas (7) sudarymas (7) sudarymas /7)

!sudarymas (7)

4 teksto autod iktantas s udarymas

atgaminimas suvestinis patikrinimas sudarymas

44

a jtodiktantas saširinktinai)

9 pasitikrinimas . s udarymas

Šį g r a i i k ą reiktų šiek tiek p a a i š k i n t i : 1 ) a t p a ž i n t i — r e i š k i a m o k ė t i p a s a k y t i a n g l ų k a l b o s žodžių r e i k š m e s , i š v e r s t i p a v y z d ž i u s , žinoti g a l ū n i ų i r p r i e s a g ų r e i k š m e s ; 2) a t g a m i n t i — p a s a k y t i a n g l ų k a l b o s ž o d ž i u s ž i ū r i n t į lietu­ viškus žodžius; 3) atlikti n u r o d y t u s p r a t i m u s ; 4 ) p a k a r t o t i i š v a k a r ė s e a r p r i e š dvi d i e n a s a t l i k t u s p r a t i m u s ; 5 ) p a s i t i k r i n t i , kaip i š m o k o t e a t i t i n k a m ą m e d ž i a g ą p a g a l n u ­ r o d y t ą s a v i k o n t r o l ė s u ž d u o t į ( r a š t u a r b a žodžiu p a s i ž y m i n t r e ­ zultatus); 6) a u t o d i k t a n t a s — ž i ū r i n t į lietuvišką tekstą, p a r a š y t i jį a n g ­ liškai; 7) s u d a r i n ė t i įvairias g r a m a t i n e s formas ir k l a u s i m u s su ak­ tyviaisiais naujų p a m o k ų žodžiais, pavyzdžiui, su vienu veiks­ m a ž o d ž i u , v i e n u d a i k t a v a r d ž i u ir 1.1. Sias f o r m a s ir k l a u s i m u s s u d a r i n ė t i tol, kol g e r a i i š m o k s i t e (žr. sk. „ K a i p r e n g t i s u ž s i ė m i ­ m u i " p u n k t ą 8, 13, 1 4 ) ; 8) s u v e s t i n i s p a s i t i k r i n i m a s : iš visų d e v y n i ų s a v i k o n t r o l ė s už­ duočių s u d a r y k i t e vieną, l a i s v a i p a r i n k ę i š k i e k v i e n o s a n k s t e s n ė s u ž d u o t i e s p o d u t r i s p a v y z d ž i u s (20 s a k i n i ų ) a r b a p o t r i s k e t u r i s (30 s a k i n i ų ) , ir p a s i t i k r i n k i t e , • 9) po trijų ar šešių m ė n e s i ų žinias reikia vėl p a s i t i k r i n t i (at­ g a m i n t i ir a t l i k t i s u v e s t i n ę k o n t r o l i n ę u ž d u o t į ) ir įsitikinti, ar p a ­ siekėte t a i , ką p l a n a v o t e , Grafike siūlomos tokios pratimų atlikimo užduotys vienam kartui: I. 1—3 ( „ b ū t i " , „ t u r ė t i " , „ g a l ė t i " , „ p r i v a l ė t i " ) , I I . 4, 5, 6a, 7 ( e s a m a s i s , b ū t a s i s , b ū s i m a s i s laikas, e s a m o j o laiko 3 a s m u o ) , I I I . 6bc, 8 ( n e t a i s y k l i n g ų j ų v e i k s m a ž o d ž i ų b ū t a s i s l a i k a s ) . IV. 9, 10 ( l i e p i a m o j i n u o s a k a , k l a u s i a m i e j i ž o d ž i a i ) . , V. 11, 12 ( n e t i e s i o g i n i s a s m e n i n i ų į v a r d ž i ų l i n k s n i s , s a v y b i ­ niai į v a r d ž i a i ) . V I . 13, 16 ( p r i e l i n k s n i a i , l i n k s n i ų r e i š k i m a s ) . V I I . 14 ( j u n g t u k a i ) . V I I I . 15, 17, 18 ( d a i k t a v a r d i s , b ū d v a r d i s , p r i e v e i k s m i s ) . IX. 19, 20 ( b e n d r i e j i ir specialieji k l a u s i m a i ) . V i e n ą dieną a t l i e k a m i p r a t i m a i ( p a v y z d ž i u i , 1—3), kitą — k e ­ lios m i n u t ė s s k i r i a m o s j ų k a r t o j i m u i i r d a r p o d i e n o s a r dviejų (pagal s u d a r y t ą grafiką) atliekate savikontrolės užduotį. (2) P r i e š a t l i e k a n t p r a t i m ą , reikia s u p r a s t i p a v y z d į i r i š m o k t i jį t a i s y k l i n g a i p e r s k a i t y t i . P a v y z d ž i u i , S p r a t i m e p a t e i k t i m o ­ d a l i n i a i v e i k s m a ž o d ž i a i , , p o k u r i ų e i n a k i t a s . - v e i k s m a ž o d i s . At­ k r e i p k i t e d ė m e s į į tai, k a d a p o m o d a l i n i ų v e i k s m a ž o d ž i ų n e v a r t o ­ j a m a b e n d r a t i e s d a l e l y t ė to (/ can ask), 3 a s m e n y j e m o d a l i n i s v e i k s m a ž o d i s n e t u r i g a l ū n ė s -s (He must know). I can ask s k a i ­ t o m e [ai kan ~Vct:sk] t a r s i tai b ū t ų v i e n a s žodis,, n e s / ir can n e k i r č i u o j a m i ir s u s i l i e j a su ask. 45

v.

(3) S u p r a t ę i r i š m o k ę t a i s y k l i n g a i p e r s k a i t y t i p a v y z d į , p a k e i s ­ kite j a m e a t i t i n k a m u s ž o d ž i u s . P a v y z d ž i u i , 5 p r a t i m e p a g a l pavyz­ d ž i u s She knows. He does not know. Does Jack know? s u d a r y ­ kite k i t u s p a n a š i u s s a k i n i u s : She asks. He does not ask. Does Jack ask? She begins. He does not begin. Does Jack begin? Ir 1.1. N e ­ b l o g a i i š m o k u s ž o d ž i u s , n ė r a r e i k a l o s u d a r i n ė t i formas s u v i s a i s j a i s , bet b ū t i n a i p a v a r t o k i t e s u n k i a u į s i m e n a m u s ( j u o s p a s i ž y ­ mėsite lentelėje). (4) S u d a r i n ė d a m i s a k i n i u s , t u r i t e g e r a i p a g a l v o t i , kaip j u o s sudaryti, todėl beveik po kiekvieno žodžio a t s i r a n d a pauzė, ir s a k i n y s p a s a k o m a s k a i p a t s k i r ų žodžių r i n k i n y s . T a i g i , t a i s y k ­ l i n g a i s u d a r ę sakinį, g a r s i a i j į k a r t o k i t e , kol p a s a k y s i t e s k l a n ­ džiai. P i r m i a u s i a s v a r b u k o k y b ė — p a s a k y t i t a i s y k l i n g a i , ir tik po to — n o r m a l u s k a l b o s t e m p a s . Atlikti š i u o s p r a t i m u s vieną a r d u k a r t u s n e p a k a n k a . P r i e j ų t e n k a n u o l a t g r į ž t i . J e i g u p r a d ž i o j e k e l i a t e s a u u ž d a v i n į iš­ mokti 50 proc. m e d ž i a g o s , bet to> n e p a s i e k i a t e , v a d i n a s i , k a l b ė j i m o p r a t y b a s reikia k a r t o t i . J e i g u p a s t e b i t e , k a d n e b e p i r m ą k a r t ą d a r o t e kurią n o r s k l a i d ą ( p a v y z d ž i u i , e s a m o j o l a i k o 3 a s m e n y j e n e v a r t o j a t e g a l ū n ė s - s ) , . v ė l a t l i k i t e 5 p r a t i m ą . N a u d i n g a j į atlikti ir p r i e š p r a d e d a n t m o k y t i s p a s a k o t i tekstą "What does he do every day?", k u r i a m e d o m i n u o j a 3 a s m u o . Kai p a k a n k a m a i i š m o k o t e v e i k s m a ž o d ž i ų f o r m a s , žodžių v a r ­ tojimo ir sakinių s u d a r y m o pratybas reguliariai atlikite ir su aktyviais naujų pamokų žodžiais. Pavyzdžiui, s u ' n a u j u veiksma­ žodžiui a t l i k i t e 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 19, 20 p r a t i m u s . K a i į g u s i t e , š i s d a r b a s u ž i m s m i n u t ę kitą, o n a u d a b u s didžiulė. G r a m a t i n e s d a i k t a v a r d ž i ų , b ū d v a r d ž i ų , p r i e v e i k s m i ų formas s u d a r i n ė k i t e s u n a u j o s p a m o k o s ž o d ž i a i s , n e s šių k a l b o s dalių n ė r a l e k s i n i a m e m i n i m u m e . S u v i e n u n a u j o s p a m o k o s d a i k t a v a r d ž i u a t l i k i t e 15, 16 p r a t i m ą , su b ū d v a r d ž i u 17, su p r i e v e i k s m i u — 18, P a k a r t o t i n a i atliekant pratybas, stenkitės vartoti sutrauktines formas, kurios b ū d i n g o s š n e k a m a j a i kalbai. Pavyzdžiui, iš 1 pra­ t i m o : / am = I'm [ a i m ] , he is.= he's [ h i : z ] , we are^we're [ w i a ] ; iš 4 _ 6 ; do not = don't [ ' d a u n t ] , does not = doesn't [ ' d A z n t ] , did not —didn't [ ' d i d n t ] . S m u l k i a u žr. p. 114.

4 . TEKSTAI L E K S I N I O - G R A M A T I N I O M I N I M U M O VARTOJIMO I G 0 D 2 I A M S UGDYTI

N u o žodžių j u n g i m o į s a k i n į p e r e i k i t e p r i e s a k i n i ų j u n g i m o į rišlų p a s a k o j i m ą . Ž o d ž i a i , jų j u n g i n i a i , g r a m a t i n ė s f o r m o s , sa­ k i n i a i g e r i a u į t v i r t i n a m i s k a i t a n t a r p a s a k o j a n t rišlų t e k s t ą . P a ­ t e i k i a m e k e t u r i s t e k s t o a p i e m o k i n i o dieną v a r i a n t u s : 1 — e s a m u o j u n e ž y m i m u o j u laiku, 2 — e s a m o j o l a i k o 3 a s m e n i u , 3 — b ū s i m u o j u laiku ir 4 — b ū t u o j u laiku. Š i u o s .tekstus reikėtų išmokti p a s a k o t i . 1 tekstas ' W h a t do you ' d o ' e v e r y "\ d a y ? In the J m o r n i n g I ' g e t ' u p a t ^ s e v e n . A t _ / e i g h t I h a v e ' b r e a k ­ fast a n d ' g o to"%school. A t - ' n i n e I a m a t ^ v s c h o o l . W e h a v e - / f i v e or 'six ^ l e s s o n s e v e r y day. A t a n E n g l i s h - ' l e s s o n w e - ' r e a d a n d ' w r i t e - v E n g l i s h . I can 'now 'speak 'English a l i t t l e . Our ' t e a c h e r s s a y s that we 'must l e a r n to ' s p e a k s E n g l i s h . 'If I ' d o n ' t ' k n o w a ' n e w - ' w o r d , I ' a s k t h e - ' t e a c h e r or 'find it in t h e d i c t i o n a r y . A f t e r - ' s c h o o l I ' c o m e ' h o m e a n d h a v e ^ d i n n e r . 'If I a m - ' t i r e d , I have a r r e s t . 'Then I 'do my ^ l e s s o n s . I n t h e - ' e v e n i n g I ' h e l p m y m o t h e r o r ' g o t o ' s e e m y ^ friend. . / S o m e t i m e s we 'go to the "\ cinema. I am 'interested in ' s p o r t t o o . A t - ' h o m e I ' w a t c h t e l e _ / v i s i o n or ' r e a d a"%booik. 2 tekstas ' W h a t does y o u r 'friend ' d o ' e v e r y "\ d a y ? My 'friend ' J o n a s is a p u p i l . He 'goes to 'school 'every ^ d a y . But on - / S u n d a y he 'doesn't 'go to ^ school. My 'friend is a ' g o o d p u p i l . He ' g e t s ' g o o d ^ m a r k s . He is ' i n t e r e s t e d in ^ E n g l i s h . He ' l i k e s it ' v e r y ^ m u c h . At an English lesson he reads . . . P a s t a b a . Likusią t e k s t o dalį p a r a š y k i t e p a g a l 1 t e k s t ą , bet 3 asmeniu. Nepamirškite 3 asmens galūnės! 3 tekstas ' W h a t will y o u d o t o m o r r o w ? T o - ' m o r r o w I s h a l l ' g o t o ^ school. M y ' s i s t e r / ' b r o t h e r w i l l ' g o to ' s c h o o l t o o . At-/school we s h a l l - / speak, -/read an 'write -/Lithuanian, ./Russian a n d E n g l i s h . After school I s h a l l c o m e h o m e a n d h a v e d i n n e r . T o m o r r o w will be S a t u r d a y . In the a f t e r n o o n I s h a l l go to s e e my friend.

I

M y friend will come t o see m e n e x t S a t u r d a y . W e s h a l l g o t o the c i n e m a t o g e t h e r . In t h e e v e n i n g I s h a l l w a t c h t e l e v i s i o n . A n e w film w i l l be on. 4 tekstas ' W h a t did yon

' d o ^ yesterday?

- / Y e s t e r d a y I 'got up at 'half p a s t ^ s e v e n . ' T h e n I - / w a s h e d a n d 'dressed my ^ self. I 'did my ' m o r n i n g s e x e r c i s e s . A t - / e i g h t I h a d - / b r e a k f a s t a n t 'went t o s c h o o l . O u r l e s s o n s b e g a n a t n i n e . A t the E n g l i s h read [e] a n d wrote E n g l i s h . O u r t e a c h e r told story. T h e n s h e g a v e us a n e w t e x t to r e a d . I m i s t a k e s . I didn't know t h r e e n e w w o r d s , b u t t h e d i c t i o n a r y . All t h e p u p i l s knew t h e l e s s o n all w e l l p r e p a r e d .

l e s s o n w e spoke, us an interesting made o n e or t w o I found t h e m in well. T h e y were

At a q u a r t e r to t h r e e I came h o m e . I put my b o o k s on t h e desk. T h e n I h a d d i n n e r . After a s h o r t r e s t I did my l e s s o n s . My b r o t h e r a s k e d me if I had s o m e t i m e . He w a n t e d to go to t h e c i n e m a . W h e n I finished d o i n g my l e s s o n s , I took h i m to t h e c i n e m a . We s a w a n e w film. My b r o t h e r said t h a t he liked the film v e r y m u c h . B u t I thought t h a t it w a s n ' t v e r y i n t e r e s t i n g .

5. KAIP MOKYTIS

PASAKOTI

1. Pirmiausia turite gerai suprasti teksto turinj. 2. M o k y k i t ė s jį s k l a n d ž i a i p e r s k a i t y t i g a r s i a i , t a i s y k l i n g a i iš­ t a r t i ir s u k i r č i u o t i ž o d ž i u s . 3. V e n k i t e g a l i m ų klaidų. 4. M o k y k i t ė s p a s a k o t i . (1) P r i e š m o k a n t i s p a s a k o t i tekstą, p i r m i a u s i a reikia g e r a i i š s i a i š k i n t i t e k s t o turinį. N ė r a p r a s m ė s s t e n g t i s į s i m i n t i s a k i n i u s , k u r i ų g e r a i n e s u p r a n t a t e a r b a k u r i u o s e y r a n e ž i n o m ų žodžių. P a ­ v y z d ž i u i , 3 t e k s t e g a l i būti s u n k u s u p r a s t i s a k i n į A new film will be on ( B u s r o d o m a s n a u j a s f i l m a s ) . A r b a 4 t e k s t e My broth­ er asked me if I had some time ( . . . ar aš turiu l a i k o ) . My broth­ e r s a i d t h a t h e liked t h e film very m u c h ( . . . k a d j a m l a b a i patinka f i l m a s ) . Š i u o s e s a k i n i u o s e p a b r a u k t u s b ū t o j o laiko v e i k s ­ m a ž o d ž i u s , d e r i n a n t l a i k u s , r e i k i a v e r s t i e s a m u o j u laiku. (2) Kitas p a r e n g i a m a s i s d a r b a s — išmokti t e k s t ą s k l a n d ž i a i perskaityti, teisingai ištariant žodžius, kurie sakinyje nekirčiuoja­ mi. Tai p a d e d a u g d y t i r e i k i a m ą k a l b o s t e m p ą , n e s kai n ė r a p r i e š a k i s t e k s t o ir s t e n g i a m a s i vieną kitą žodį ar s a k i n į p r i s i m i n t i , i r t a i p s u s i d a r o d a u g p a u z i ų . K a l b a t a d a t a m p a n e n a t ū r a l i a . To­ dėl t e k s t a i a r b a j ų d a l i s y r a kirčiuoti, p a r o d y t a s b a l s o p a k i l i m a s 48

ir nusileidimas. P r i m e n a m e , kad po kiekvieno balso pakilimo ar nusileidimo daroma pauzė. (3) B ū t i n a i r e i k i a s t e n g t i s i š v e n g t i g a l i m ų k l a i d ų , k u r i ų k a r ­ tais nepaprastai sunku atsikratyti. Pavyzdžiui, dažnai painiojami v e i k s m a ž o d ž i a i come ir go (ir a t i t i n k a m a i jų b ū t o j o laiko f o r m o s came ir went), vietos p r i e l i n k s n i a i in ir at ir kt. Come — p a r e i t i , p a r v a ž i u o t i , p a r v y k t i , a t e i t i ( j u d ė j i m a s l i n k k a l b a n č i o j o a s m e n s a r b a jo n a m ų p a v y z d ž i u i , to come home ( p a r e i t i n a m o ) , come here (eikš č i a ) . A t k r e i p k i t e d ė m e s į į lietu­ v i š k u s p r i e š d ė l i u s par-, at- v e r č i a n t šį žodį. Tai p a d ė s g e r i a u iš­ mokti jį v a r t o t i . Go — eiti, v a ž i u o t i , v y k t i , n u e i t i , i š v a ž i u o t i ( j u d ė j i m a s n u o k a l ­ b a n č i o j o a s m e n s a r b a jo n a m ų ) , p a v y z d ž i u i , to go to school (eiti į m o k y k l ą ) , to go home (eiti, v a ž i u o t i n a m o ) (kai esi ne n a m u o s e ) . Palyginkite žemiau pateikto sakinio vertimą. Mokytojas sako mokiniui: „Eikite prie lentos". Come to the blackboard (kai m o k y t o j a s stovi netoli l e n t o s ) . Go to the blackboard (kai m o k y t o j a s stovi k l a s ė s g a l e a r b a netoli m o k i n i o , į kurį k r e i p i a s i ) . In ž y m i b u v i m ą v i d u j e t a m t i k r o s e r i b o s e , p a v y z d ž i u i : in the room ( k a m b a r y j e ) , in Kaunas ( K a u n e ) . At ž y m i vietą, k u r i o j e v y k s t a kokia n o r s veikla, p a v y z d ž i u i : at school ( m o k y k l o j e ) , at the lesson ( p a m o k o j e ) , at home ( n a m i e ) . Tiek in, t i e k at v e r č i a m i v i e t i n i n k o l i n k s n i u . A t k r e i p k i t e d ė m e s į ir į k r y p t i e s p r i e l i n k s n i o to (j) v a r t o j i m ą , p a v y z d ž i u i : Let's go to the cinema ( E i k i m e į k i n ą ) , b e t : to come home ( p a r e i t i n a m o ) , come here (eikš čia) ( p r i e š home ir here p r i e l i n k s n i s n e v a r t o j a m a s ) . B ū d i n g a k l a i d a , kai vietoj p r i e l i n k s ­ n i o to v a r t o j a m a s p r i e l i n k s n i s in, p a v y z d ž i u : to go^tčschool-^to go to school (eiti į m o k y k l ą ) . Į s i d ė m ė k i t e laiko p r i e l i n k s n i u s : at s e v e n — s e p t i n t ą v a l a n d ą in t h e m o r n i n g — rytą on S u n d a y — s e k m a d i e n į . D a ž n a i klaidų d a r o m a s a k i n i u o s e s u m o d a l i n i a i s v e i k s m a ž o ­ d ž i a i s can, must. A t s i m i n k i t e , k a d : 1) kai po šių m o d a l i n i ų v e i k s ­ m a ž o d ž i ų e i n a kitas v e i k s m a ž o d i s , p r i e š jį b e n d r a t i e s d a l e l y t ė to n e v a r t o j a m a , p a v y z d ž i u i : / can speak English; 2) p r i e v e i k s m a ­ žodžio I I I a s m e n s -s n e d e d a m a , p a v y z d ž i u i : He must go now ( J i s t u r i eiti n a m o ) . Prieš daiktavardžius school, breakfast, dinner nevartojamas a r t i k e l i s , p a v y z d ž i u i , to school (į m o k y k l ą ) , at school, to have dinner (pietauti). D a ž n a i p a i n i o j a m a interested (is interested — d o m i s i ) su inte­ resting (įdomus). D a u g i a u d ė m e s i o t u r i t e skirti i r s u n k i a i s k a i t o m ų žodžių t a r i ­ m u i : says [ s e z ] , said [ s e d ] , word [ w a : d ] , read [red] ( s k a i č i a u ) . y

;

4.

Užsakymas

1027.

49

M o k y d a m i e s i p a s a k o t i 2 ir 4 tekstą, a t k r e i p k i t e dėmesį į g a ­ lūnių -(e)s ir -ed s k a i t y m ą (žr. p. 9 8 ) . Be to, p r i e š t a i a t l i k i t e 5 ir 6 p r a t i m ą (su t e i g i a m ą j a ir n e i g i a m ą j a f o r m a ) . M o k y d a m i e s i 3 tekstą, atlikite 7 p r a t i m ą (su t e i g i a m ą j a f o r m a ) . Vietoj my friend g a l i m a v a r t o t i my brother a r b a my sister. D a i k t a v a r d i s friend r e i š k i a ir „ d r a u g a s " , ir „ d r a u g ė " . K e i s d a m i d a i k t a v a r d į friend ( d r a u g a s ) , brother ( b r o l i s ) į v a r d ž i u , s a k o m e he, his (jis, j o ) , o friend ( d r a u g ė ) ir sister ( s e s u o ) — s h e , her (ji, j o s ) . (4) Š i t a i p p a s i r e n g ę , m o k o t ė s t e k s t u s p a s a k o t i . P r i s i m i n t i t e k s ­ t ų t u r i n į n e s u n k u , n e s j u o s e a p r a š o m a j ū s ų d a r b o d i e n a . Vis dėlto reikia t u r ė t i g a l v o j e p l a n e l į , ką v e i k i a t e : 1) rytą, 2) m o ­ kykloje, 3). po pietų ir 4) v a k a r e . Ž v i l g t e l ė j ę į s a k i n i o p r a d ž i ą (kitą dalį u ž d e n k i t e ) , p a b a n d y k i t e a t g a m i n t i visą sakinį. J e i g u n e p a j ė g s i t e , d a r k a r t ą p e r s k a i t y k i t e s a k i n į ir g a r s i a i jį p a k a r t o ­ kite. T o l i a u p a s a k o k i t e ištisai, n e ž i ū r ė d a m i į tekstą, v a d o v a u d a ­ miesi tik p l a n e l i u . G a l i t e tekstą išsiversti į lietuvių kalbą. L a b a i n a u d i n g a vieną kitą neilgą ir n e s u d ė t i n g ą tekstą išmokti a t m i n ­ t i n a i . Tai p a d e d a įtvirtinti ž o d ž i u s , žodžių j u n g i n i u s , išmokti v a r ­ toti k a i k u r i u o s p r i e l i n k s n i u s ir kt. P a s a k o t i reikia m o k y t i s d a u ­ g i a u s i a g a r s i a i , bet k a r t a i s n a u d i n g a p a s i p a s a k o t i i r tyliai, mintyse.

(2) K a i p p a ž y m ė t i n e ž i n o m u s a r p r i m i r š t u s ž o d ž i u s , j a u mi­ n ė j o m e , o kai t i k r i n s i t ė s iš l e n t e l ė s k l a u s i m u s , n a u d i n g a š a l i a sutrumpintai pasižymėti p a d a r y t o s klaidos pobūdį: pavartojote, kur n e r e i k i a , a r b a n e p a v a r t o j o t e , kur reikia, p a g a l b i n į v e i k s m a ž o d į a r b a ne tą jo formą — ž y m ė t i p. v.; n e t a i s y k l i n g a b u v o j ū s ų saki­ nio žodžių t v a r k a — i . / . ; p a v a r t o j o t e n e t a i s y k l i n g ą žodžio for­ m ą — z. f. K a i p a s i t i k r i n s i t e s a v o ž i n i a s a n t r ą k a r t ą , p a v y z d ž i u i , p r a ė j u s 2 — 3 s a v a i t ė m s , p r i e t ų p a č i ų žodžių a r p a v y z d ž i ų g a l i atsirasti ir po antrą minusą ar tašką. Tada žinosite, ką sunkiau į s i m e n a t e ir į ką reikia k r e i p t i d a u g i a u d ė m e s i o . (3) M o k y m o s i r e z u l t a t u s reikia t i k r i n t i r e g u l i a r i a i , k a d žino­ t u m ė t e , ką i š m o k o t e ir ko d a r n e i š m o k o t e . T o l i a u p a t e i k i a m e s a v i k o n t r o l ė s u ž d u o t i s , k u r i o s į g a l i n s pa­ s i t i k r i n t i , kaip i š m o k o t e a n g l ų k a l b o s m i n i m u m o ž o d ž i u s i r g r a ­ m a t i n e s f o r m a s ( s k l i a u s t e l i u o s e n u r o d o m a , kas t i k r i n a m a ) . At­ l i e k a n t u ž d u o t i s , v e r t ė t ų p i r m a p a s a k y t i s a k i n į g a r s i a i i r tik p o t o jį u ž r a š y t i .

7. S A V I K O N T R O L Ė S U Ž D U O T Y S IR JŲ ATSAKYMAI 6. ATLIKTO

DARBO

SAVIKONTROLĖ

P a t s mokinys, n a u d o d a m a s i s lentelėmis, gali nesunkiai pasitik­ r i n t i , kaip a t p a ž i n o bei a t g a m i n o r e i k i a m u s ž o d ž i u s , g r a m a t i n e s formas ir p a v y z d ž i u s . S i u o tikslu p. 51 p a t e i k i a m o s k o n t r o l i n ė s užduotys. Kaip išmokote pasakoti, dar galite pasitikrinti rašydami autodiktantą. A p s k r i t a i , n o r ė d a m i p a s i t i k r i n t i , kaip i š m o k o t e m i n i m u m ą , at­ likite š i u o s v e i k s m u s : 1. P a s i t i k r i n k i t e , kaip m o k a t e a t p a ž i n t i ir a t g a m i n t i ž o d ž i u s (1 l e n t e l ė ) ir g r a m a t i n e s formas bei s a k i n i ų p a v y z d ž i u s (2 ir 3 lentelė). 2. U ž s i r a š y k i t e į s ą s i u v i n į s a v i k o n t r o l ė s r e z u l t a t u s . 3. P a g a l s a v i k o n t r o l ė s g r a f i k ą r e g u l i a r i a i t i k r i n k i t ė s , ką iš­ mokote. (1) K a i p a t p a ž i n t i bei a t g a m i n t i ž o d ž i u s , a p r a š y t a skyrelyje „Kaip mokytis minimumo žodžių". Jeigu pradžioje mokate mažai žodžių ( n e ž i n o t e kas a n t r o a r d a u g i a u ) , t i k r i n i m o r e z u l t a t u s len­ telėse reikia s u ž y m ė t i kiek p a s i m o k i u s . S a v o ž i n i a s t i k r i n t i reikia n e t ą pačią dieną, kai b u v o m o k y t a s i , bet p r a ė j u s k a ž k i e k laiko. P a n a š i a i p a s i t i k r i n k i t e ir 2 bei 3 l e n t e l ė s m e d ž i a g ą . V i e n ą dieną t i k r i n a m e a t p a ž i n i m ą , kitą — a t g a m i n i m ą . S t i p r e s n i a m m o k i n i u i geriau pradėti nuo atgaminimo, silpnesniam — nuo atpažinimo. 50

I užduotis (asmeninai įvardžiai, veiksmažodžiai „būti", „turėti", „galėti", „privalėti"). 1. Aš n e t u r ė j a u laiko ('... t i m e ) . 2. Ji b u s s t u d e n t ė ( . . , a s t u d e n t ) . 3. Aš b ū n u ( e s u ) n a m u o s e v a k a r e . 4. Ar tu b u v a i v a k a r mokykloje? 5. J i s n e g a l i a t e i t i . 6. Iš r y t o a š n e b u v a u n a m i e . 7 . Rytoj m e s t u r ė s i m e p e n k i a s p a m o k a s ( . . . five l e s s o n s ) . 8 . J i s y r a m o k i n y s . 9 . A r j ū s e s a t e d a r b i n i n k a s ? (. .:. a w o r k e r ? ) 10. Aš t u r i u ( p r i v a l a u ) , eiti. 11. Ar g a l i m a įeiti? ( . . . c o m e i n ? ) . 12. A r jis ( y r a ) m o k i n y s ? 13. J i s t u r i k a m u o l į . 14. J i e b u v o k i n e v a k a r (. . . at the c i n e m a . . . ) . 15. Ar tu b ū s i n a m i e rytoj? 16. Ar turi lietuvių k a l b o s ž o d y n ą ? (. . . a L i t h u a n i a n d i c t i o n a r y ? ) . 17. A r moki k a l b ė t i a n g l i š k a i ? 18. A r m e s t u r ė s i m e anglų kalbos pamoką šiandien? (Ar b u s š i a n d i e n a n g l ų k a l b o s p a m o k a ? ) 19. Rytoj j i s n e b u s a n g l ų k a l b o s p a m o k o j e (. . . at t h e E n g l i s h l e s s o n ) . 20. J i s n e t u r i p r a n c ū z i š k ų k n y g ų ( . . . F r e n c h books). 1

:

H kas,

1

užduotis esamojo laiko

(veiksmažodžių esamasis, būtasis, būsimasis lai­ 3 asmuo, įvardis it). 1. J i s k a l b a a n g l i š k a i .

Kad būtų galima patikrinti norimą d a l y k ą , š i a m e ir kai kuriuose kituose sa­ kiniuose lietuviškas sakinys „priartintas" prie angliškojo. Geras literatūrinis sakinys pateiktas skliausteliuose. 51

2. Ar j ū s ž i n o t e ? 3. J i e n o r ė j o ateiti. 4. Aš s u r a s i u t a i . 5. M e s n e b a i g ė m e darbo. 6. Ji g a u n a g e r u s pažymius (.. . good m a r k s ) . 7. J i s n e k a l b a v o k i š k a i (. . . G e r m a n ) . 8. M o k i n i a i u ž d a v ė k l a u s i ­ mą ( . . . a q u e s t i o n ) . 9. Aš nežinau šio žodžio ( . . . this w o r d ) . 10. A r j u m s p a t i k o filmas? 11. A š n e p r a d ė s i u s k a i t y t i d a b a r . 12. A r j ū s ž i n o j o t e t a i ? 13. A r j i s k a l b a r u s i š k a i ? 14. J i s a t e i s v a k a r e . 15. A r j u m s p a t i n k a s l i d i n ė t i ( . . . t o ski?) 16. A r m a n p r a d ė t i ? 17. A r j i s s k a i t o a n g l i š k a i ? 18. A r p a r a š y s i t m a n l a i š k ą ? ( . . . a l e t t e r ? ) 19. J i s n e p a d a r y s t a i (jis t o n e p a d a r y s ) . 20. A r p a p a s a k o t i j u m s a p i e t a i ? ( . . . y o u a b o u t it?) III u ž d u o t i s (netaisyklingųjų veiksmažodžių būtasis laikas). 1. M e s i p r a d ė j o m e n a u j ą p a m o k ą ( . . . a new l e s s o n ) . 2. V a k a r j i e m s b u v o š e š i o s p a m o k o s . 3 . M e s n e ž i n o m e , kas d a v ė k n y g ą . 4 . J i s n e r a š ė l a i š k o . 5. Aš m a č i a u t a v e kine. 6. Ar tu r a š e i v a k a r l a i š ­ k ą ? 7 . A š p a d ė j a u ž o d y n ą a n t s u o l o . 8 . A š p a r a š i a u laišką v a k a r . 9. Tu p a ė m e i p i e š t u k ą . 10. M e s ž į n o m e , k u r j i e b u v o . 11. Aš n e ­ ž i n a u , kas a t ė j o . 12. K a d a t u p a r ė j a i n a m o ? 13. J i s n e p a r ė j o n a m o t r e č i ą v a l a n d ą . 14. J i s n e ž i n o , kas t a i p a d a r ė . 15. A r jie i š v a ž i a v o į V i l n i ų ? (j V i l n i ų - — t o V i l n i u s ) . 16. Ji g a v o n a u j ą k n y g ą . 17. J i e p a p a s a k o j o m u m s į d o m i ą istoriją (. „. 'us an inte­ r e s t i n g s t o r y ) . 18. A š n e g a l ė j a u a t e i t i . 19. J i s r a d o s a v o p a r k e r į ( . . . t h e f o u n t a i n p e n ) . 20. M e s p e r s k a i t ė m e s t r a i p s n į v a k a r (straipsnis — the article). IV u ž d u o t i s (liepiamoji nuosaka, klausiamieji žodžiai). 1. Aš n e ž i n a u , k a i p p a s a k y t i . 2 . J i n e ž i n o , kur m e s b u v o m e . 3 . N e d a r y ­ kite to ( . . . i t ) . 4. P a i m k k n y g a s . 5. E i k i m e į k i n ą . 6. Ji ž i n o , kiek k n y g ų p a i m t i . 7. M e s n e ž i n o j o m e , k u r eiti. 8. J i e n e ž i n o j o , k a d a p r a d ė t i . 9 . J i e n e ž i n o , kaip d a ž n a i a š j į m a t a u ( . . , s u j u o m a t a u s i ) . 10. Aš n e ž i n a u , ką s a k y t i . 11. N e i m k k a m u o l i o . 12. S k a i ­ t y k kitą s a k i n į ( . . . t h e n e x t s e n t e n c e ) . 13. J i s k l a u s i a , k ą d a r y t i . 14. Aš Žinau, kas t a i p a d a r ė . 15. Ar tu ž i n a i , k a i p p e r s k a i t y t i šitą žodį? ( . . . t h i s w o r d ? ) 16. Aš n e ž i n a u , kiek liko l a i k o (.*.. t i m e is l e f t ) . 17. Ar j i s žino, kurią k n y g ą p a i m t i ? 18. Aš n e ž i n a u , k a m apie t a i p a s a k y t i . 19. D a b a r ne s k a i t y k , bet k a l b ė k (bet — b u t ) . 20. Ar tu ž i n o j a i , ką. s a k y t i ? V užduotis (asmeniniai ir savybiniai įvardžiai). 1. AŠ m a ­ čiau jį gatvėje. 2. Jis nedavė m a n savo k n y g o s . 3. P a p a s a k o k m a n a p i e t a i . 4. M o k y t o j a s liepė j a i ateiti į mokyklą. 5. J i s s a k o , k a d v a k a r t a v e m a t ė . 6 . P r a d ė k i m e s a v o d a r b ą . 7 . P a i m k j o žo­ dyną. 8 . J i e s u t i k o s a v o d r a u g u s (jie s u s i t i k o s u s a v o d r a u g a i s ) ( s u t i k o — m e t ) . 9 . J i s m a t ė m u s kine. 10. A š j ų n e p a ž į s t u ( p a ­ ž i n t i - - k n o w ) . 11, N e i m k j o s portfelio. 12. A š t a v e p a m a t y s i u r y t o j . 13. J i e p a s i ė m ė s a v o p o r t f e l i u s ir n u ė j o į k l a s ę ( . . . into t h e ' c l a s s r o o m ) . 14. M e s p e r s k a i t ė m e j ą ( k n y g ą ) . 15. D u o k j a m m a n o k n y g ą . 16. A r m a t e i m ū s ų m o k y t o j ą ? 17. P a d ė k j a m ( H e l p 52

. . . ) . 18. J i s t o n e m ė g s t a . 19. P a s i i m k i m e s a v o k n y g a s i r eikime n a m o . 20. J i s p a ė m ė m a n o , t a v o i r j o s p o r t f e l i u s . VI u ž d u o t i s (prielinksniai ir daiktavardžių linksniai). 1. Aš e i n u į m o k y k l ą iš r y t o . 2. J i s p a r e i n a iš m o k y k l o s po p i e t ų . 3. Sek­ m a d i e n į m e s n e i n a m e į m o k y k l ą . 4. L o n d o n a s y r a A n g l i j o s sos­ t i n ė (. . . t h e c a p i t a l ) . 5. D a b a r jie y r a m o k y k l o j e . 6. A š . g y v e n u K a u n e . 7 . A š j a m p a r a š i a u laišką. 8 . J i s m ė g s t a r a š y t i p i e š t u k u . 9. P a m o k o s p r a d ž i a . 10. Į m o k y k l ą aš e i n u su s a v o d r a u g u . 11. P a ­ p a s a k o k m a n a p i e tai. 12. Ar b u v a i v a k a r kine? 13. Iš mokyk­ los a š p a r e i n u ' t r e č i ą v a l a n d ą . 14. E i k i m e į s t a d i o n ą ( . . . s t a d i u m ) . 15. T ė t i s p a r e i n a n a m o v a k a r e (tėtis — d a d d y ) . 16. P e n k t ą v a ­ l a n d ą m e s b u v o m e n a m i e . 17. M ū s ų m o k y k l o s m o k i n i a i . 18. A š n u ė j a u į m o k y k l ą 9 v a l a n d ą , o p a r ė j a u n a m o iš m o k y k l o s 3 v a i . (o — a n d ) . 19. Aš a t e i s i u po v a k a r i e n ė s (. . . s u p p e r ) . 20. E i k i t e su mumis. VII u ž d u o t i s (jungtukai). 1. M e s r a š o m e p i e š t u k u a r b a p l u n k s ­ n a k o č i u ( . . . p e n ) . 2 . J i s s a k o , k a d n e ž i n o , kaip tai p a d a r y t i . 3 . J i k l a u s i a , a r t u g a l i a t e i t i . 4 . J e i g u g a l i , ateik p a s m a n e p o pa­ m o k ų (pas m a n e — to my p l a c e ) . 5. J i s n e ž i n o , k u r eiti. 6. Aš n e ž i n a u , a r j i s a t e i s . 7 . A š m a n a u , k a d jis p a r e i s i š m o k y k l o s 3 valandą. 8, J i s neatėjo, nes nežinojo kada ateiti. 9. Aš ne­ ž i n a u , ką p a i m t i . 10. Ar tu ž i n a i , kiek p r a t i m ų atlikti ( p r a t i m a i — exercises). VIII u ž d u o t i s (daiktavardžių daugiskaita, savybinis linksnis, būdvardžių ir prieveiksmių laipsniavimas). 1. Tai m ū s ų m o k y t o j o k n y g a ( T h i s . . . ) 2. B e r n i u k a i n u ė j o į kiną. 3. D u o k m a n ilgesnį pieštuką ( i l g a s — l o n g ) . 4. K a l b ė k i t e lėčiau (lėtai — slowly). 5. M a s k v a y r a d i d ž i a u s i a s T S R S m i e s t a s ( d i d e l i s — l a r g e , m i e s ­ t a s — c i t y ) . 6 . M o k i n i ų portfeliai y r a k l a s ė j e ( . . . the c l a s s r o o m ) . 7. Sis a p s a k y m a s įdomesnis (This story . . . ) , 8. Pirmas pratimas y r a s u n k i a u s i a s ( s u n k u s — difficult). 9. Ar T o m o s e s u o y r a stu­ d e n t ė ? 10. K a s į d o m i a u — s k a i t y t i a r k a l b ė t i a n g l i š k a i ? ( W h i c h . . . ? ) IX u ž d u o t i s (bendrieji ir'specialieji klausimai). 1. K u r tu bu­ vai v a k a r ? 2 . A r j i s m ė g s t a s k a i t y t i k n y g a s ? 3 . A r t u moki k a l ­ bėti l e n k i š k a i ? ( . . . P o l i s h ? ) 4 . K a i p t a u p a t i k o k o n c e r t a s ? 5 . A r tu mokinys, ar studentas? 6. Ar tu turi anglų kalbos žodyną? 7 . A r t u k a l b ė j a i s u s i r i n k i m e ? 8 . K ą tai reiškia ( r e i k š t i — t o m e a n ) . 9 . K u r j i s d a b a r ? 10. A r ž i n a i , k a i p t a i p a d a r y t i ? 11. K a s v a k a r atėjo? 12. Ką j i s n e š i o j a s i s a v o portfelyje? 13. Ar g a l i m a ( g a l i u ) p a s i n a u d o t i t a v o k n y g a ? ( p a s i n a u d o t i — to u s e ) . 14. K a i p d a ž n a i eini į t e a t r ą ? ( . . . t h e t h e a t r e ) ? 15. Ką j i s s a k o ? 16. Kiek k n y g ų p a ė m e i iš bibliotekos? ( . . . t h e l i b r a r y ? ) 17. Ką tu a p i e t a i g a l v o j i ? 18. K a d a t u a t e i s i pas m a n e ? ( . . . t o m y p l a c e ? ) 19. Kodėl j i s atėjo p e r v ė l a i ? (. .. too l a t e ? ) 20. Kas i š v a ž i a v o į V i l n i ų ? 53

X užduotis y r a s u v e s t i n ė , s u d a r y t a i š p i r m ų j ų u ž d u o č i ų ( i m a n t po 4 p a v y z d ž i u s iš k i e k v i e n o s u ž d u o t i e s — iš viso 30 sa­ kinių). Sudaryti suvestinę savikontrolės užduotį galima ir pačiam, bet g e r i a u p a p r a š y t i d r a u g o , s u k u r i u o b e n d r a d a r b i a u j a t e moky­ d a m i e s i a n g l ų k a l b o s . G e r i a u s i a būtų, k a d m o k y t o j a s p a t i k r i n t ų j ū s ų ž i n i a s r a š t u i r r e i k a l a u t ų , kad m o k ė t u m ė t e t a i , k ą p l a n a v o t e i š m o k t i . T i k r i n a n t reikėtų riboti s a k i n i o r a š y m o laiką: š i a m d a r ­ bui skirti t i e k laiko, kiek j o reikia t i k r i n a n č i a j a m n o r m a l i u t e m p u parašyti tą patį sakinį du kartus. Lietuviškas sakinys diktuoja­ mas" du kartus; jo užrašyti nereikia. Atliktas užduotis numeruoti. N o r i n t u g d y t i n o r m a l ų k a l b o s t e m p ą , reikėtų n u o l a t g r i e ž t i n t i r e i k a l a v i m u s s a u . N o r s s a k i n į i r p a r a š ė t e t e i s i n g a i , bet i l g o k a i g a l v o j o t e , skirkite s a u 0,5 ar 1 b a u d o s tašką. K a i p v e r t i n t i t i k r i n i m o r e z u l t a t u s ? Kiekvieną t e i s i n g a i p a r a š y ­ tą s a k i n į v e r t i n k i t e 2 b a l a i s . į r a š y b o s k l a i d a s , i š s k y r u s d a i k t a v a r ­ džių s a v y b i n į linksnį ir įpainiojamus p a n a š i u s ž o d ž i u s (come ~ came, what — that, which — with), iš p r a d ž i ų n e k r e i p k i t e d ė m e ­ sio. U ž k i e k v i e n ą n e t a i s y k l i n g a i p a v a r t o t ą g r a m a t i n ę formą, n e p a v a r t o t ą r e i k i a m ą žodį a r b a p a v a r t o t ą n e t a i s y k l i n g a i , u ž ne­ t a i s y k l i n g ą žodžių t v a r k ą s a k i n i u o s e , už p a v a r t o t ą to po m o d a ­ linio v e i k s m a ž o d ž i o , a t i m k i t e po 1 balą. S a k i n y s , kurį s u d a r y d a m i surinksite du ar d a u g i a u baudos taškų, neužskaitomas. Surinkti b a l a i s u s u m u o j a m i . Kai e s a t e u ž s į p l a n a v ę išmokti 5 0 p r o c . a n g l ų kalbos minimumo, atliekant kontrolines užduotis, reikia surinkti p o 2 0 b a l ų ( a t l i e k a n t s e p t i n t ą u ž d u o t į - - 10, d e š i m t ą — 3 0 ) ; j e i g u 70 proc.—- a t i t i n k a m a i 28, 14 ir 42 b a l u s .

SAVIKONTROLĖS

III užduotis. 1. We b e g a n a n e w l e s s o n . 2. Y e s t e r d a y t h e y h a d six l e s s o n s . 3 . W e d o not ( d o n ' t ) k n o w w h o g a v e t h e book. 4. He did n o t ( d i d n ' t ) w r i t e a letter: £ I s a w you at t h e c i n e m a . 6. D i d you w r i t e a letter y e s t e r d a y ? 7. I p u t t h e d i c t i o n a r y on t h e desk. 8. I w r o t e t h e letter y e s t e r d a y . 9. You took t h e pencil. 10. We k n e w w h e r e t h e y w e r e . 11. I do not ( d o n ' t ) k n o w w h o c a m e . 12. W h e n did you c o m e h o m e ? 13. He did n o t ( d i d n ' t ) come h o m e at 3 o'clock. 14. He does not ( d o e s n ' t ) k n o w w h o did it. 15. Did they go to V i l n i u s y e s t e r d a y ? 16. S h e g o t a n e w book. 17. T h e y told us an i n t e r e s t i n g s t o r y . 18,- I could not ( c o u l d n ' t ) c o m e . 19. H e found h i s f o u n t a i n p e n . 20. W e r e a d t h e a r t i c l e y e s t e r ­ day. IV užduotis. 1. I do not ( d o n ' t ) k n o w h o w to s a y . 2. S h e d o e s not ( d o e s n ' t ) k n o w w h e r e we w e r e . 3. D o n ' t do it. 4. T a k e t h e books. 5 . L e t ' s g o t o the c i n e m a . 6 , S h e k n o w s h o w m a n y b o o k s to t a k e . 7. W e did n o t ( d i d n ' t ) k n o w w h e r e to g o . 8?i&/did n o t ( d i d n ' t ) k n o w w h e n to b e g i n . 9. They do not ( d o n ' t ) k n o w h o w often I see h i m . 10. I do not ( d o n ' t ) k n o w w h a t to say. 11. D o n ' t t a k e the ball. 12. R e a d t h e next s e n t e n c e . 13. H e a s k s w h a t t o do. 14. I k n o w w h o did it. 15. Do you k n o w h o w to r e a d t h i s w o r d ? 16. I do n o t ( d o n ' t ) k n o w h o w m u c h t i m e is left. 17. D o e s hhe k n o w w h i c h book to t a k e ? 18. I do not ( d o n ' t ) k n o w w h o m to tell a b o u t it. 19. D o n ' t r e a d n o w , but s p e a k . 20. Did you k n o w what to say?

U Ž D U O Č I Ų ATSAKYMAI

I užduotis. 1. I h a d no t i m e . 2. S h e will be a s t u d e n t . 3. I am at h o m e in t h e e v e n i n g . 4. W e r e y o u at school y e s t e r d a y ? 5. He c a n n o t c o m e . 6. I w a s not ( w a s n ' t ) at h o m e in t h e m o r n i n g . 7. We s h a l l h a v e five l e s s o n s t o m o r r o w . 8. He is a p u p i l . 9. A r e you a w o r k e r ? 10. I m u s t go. 11. M a y I c o m e in? 12. Is he a pupil? 13. He h a s a b a l l . 14. T h e y w e r e at t h e c i n e m a y e s t e r d a y . 15. Will you be at h o m e t o m o r r o w ? 16. H a v e you a L i t h u a n i a n d i c t i o n a r y ? 17. C a n you s p e a k E n g l i s h ? 18. S h a l l w e h a v e a n E n g l i s h l e s s o n t o d a y ? 19. H e will not b e a t t h e E n g l i s h lesson t o m o r r o w . 20. H e has n o F r e n c h books. II užduotis. 1. He s p e a k s E n g l i s h . 2. Do you k n o w ? 3. T h e y w a n t e d to c o m e . 4. I s h a l l find it. 5. We did n o t ( d i d n ' t ) finish o u r w o r k . 6 . S h e g e t s good m a r k s . 7 . H e does not ( d o e s n ' t ) s p e a k G e r m a n . 8. T h e p u p i l s a s k e d a q u e s t i o n . 9. I do n o t ( d o n ' t ) k n o w t h i s w o r d . 10. Did you like t h e film? 11. I shall not ( s h a n ' t ) b e g i n to r e a d n o w . 12. D i d you k n o w it? 13. D o e s he s p e a k R u s ­ s i a n ? 14. He will c o m e in t h e e v e n i n g . 15. Do you like to ski? 54

16. S h a l l I b e g i n ? 17. D o e s he r e a d E n g l i s h ? 18. Will you w r i t e me a l e t t e r ? 19. He will not ( w o n ' t ) do it. 20. S h a l l I tell you a b o u t it?

V užduotis. 1. I s a w h i m in t h e s t r e e t . 2. He did not ( d i d n ' t ) give me h i s book. 3. Tell me a b o u t it. 4. T h e t e a c h e r told h e r to c o m e to school. 5. He s a y s t h a t he s a w you y e s t e r d a y . 6. L e t ' s b e g i n o u r work. 7. T a k e his d i c t i o n a r y . 8 T h e y m e t t h e i r f r i e n d s . 9. He s a w us at t h e c i n e m a . 10. I do not ( d o n ' t ) k n o w t h e m . 11. D o n ' t t a k e h e r b a g . 12. I shall see you t o m o r r o w . 13. T h e y took their b a g s a n d w e n t into t h e c l a s s r o o m . 14. We r e a d it. 15. G i v e h i m my book. 16. Did you see o u r t e a c h e r ? 17. H e l p h i m . 18. He does not ( d o e s n ' t ) like it. 19. L e t ' s t a k e o u r books a n d go h o m e . 20. H e took m y , y o u r a n d h e r b a g s . VI užduotis. 1. I go to shool jri t h e m o r n i n g . 2. He c o m e s from school i n the a f t e r n o o n . 3 . W e d o not ( d o n ' t ) g o t o school on S u n d a y . 4. L o n d o n is the c a p i a l of E n g l a n d . 5. T h e y a r e at s c h o o l n o w . 6. I live in K a u n a s . 7. 1 w r o t e a letter to h i m . 8. He likes to w r i t e a p e n c i l . 9. T h e b e g i n n i n g of t h e l e s s o n . 10. I go to school w i t h my friend. 11, Tell me f.bout it. 12. W e r e you at 55

X užduotis y r a s u v e s t i n ė , s u d a r y t a i š pirmųjų u ž d u o č i ų ( i m a n t po 4 p a v y z d ž i u s iš k i e k v i e n o s u ž d u o t i e s — iš viso 30 sa­ kinių). Sudaryti suvestinę savikontrolės užduotį galima ir pačiam, bet g e r i a u p a p r a š y t i d r a u g o , s u k u r i u o b e n d r a d a r b i a u j a t e moky­ d a m i e s i a n g l ų k a l b o s . G e r i a u s i a būtų, k a d m o k y t o j a s p a t i k r i n t ų jūsų žinias raštu ir reikalautų, kad mokėtumėte tai, ką planavote išmokti. T i k r i n a n t reikėtų riboti s a k i n i o r a š y m o laiką: š i a m d a r ­ b u i skirti t i e k laiko, k i e k j o reikia t i k r i n a n č i a j a m n o r m a l i u t e m p u p a r a š y t i t ą patį s a k i n į d u k a r t u s . L i e t u v i š k a s s a k i n y s d i k t u o j a ­ mas" du kartus; jo užrašyti nereikia. Atliktas užduotis numeruoti. N o r i n t u g d y t i n o r m a l ų k a l b o s t e m p ą , reikėtų n u o l a t g r i e ž t i n t i r e i k a l a v i m u s sau.. N o r s s a k i n į i r p a r a š ė t e t e i s i n g a i , bet ilgokai g a l v o j o t e , skirkite s a u 0,5 ar 1 b a u d o s tašką. K a i p v e r t i n t i t i k r i n i m o r e z u l t a t u s ? Kiekvieną t e i s i n g a i p a r a š y ­ tą s a k i n į v e r t i n k i t e 2 b a l a i s . į r a š y b o s k l a i d a s , i š s k y r u s d a i k t a v a r ­ džių s a v y b i n į l i n k s n į ir p a i n i o j a m u s p a n a š i u s ž o d ž i u s (come — came, what — that, which — with), iš p r a d ž i ų n e k r e i p k i t e d ė m e ­ sio. U ž k i e k v i e n ą n e t a i s y k l i n g a i p a v a r t o t ą g r a m a t i n ę formą, n e p a v a r t o t ą r e i k i a m ą žodį a r b a p a v a r t o t ą n e t a i s y k l i n g a i , u ž n e ­ t a i s y k l i n g ą žodžių t v a r k ą s a k i n i u o s e , už p a v a r t o t ą to po m o d a ­ linio v e i k s m a ž o d ž i o , a t i m k i t e po 1 balą. S a k i n y s , kurį s u d a r y d a m i surinksite du ar d a u g i a u baudos taškų, neužskaitomas. Surinkti balai susumuojami. Kai esate užsiplanavę išmokti 50 proc. a n g l ų kalbos minimumo, atliekant kontrolines užduotis, reikia surinkti po 20 b a l ų ( a t l i e k a n t s e p t i n t ą u ž d u o t į - 10, d e š i m t ą —- 3 0 ) ; j e i g u 70 p r o c . — a t i t i n k a m a i 28, 14 ir 42 b a l u s .

SAVIKONTROLES

III užduotis. 1. We b e g a n a n e w l e s s o n . 2. Y e s t e r d a y t h e y h a d six l e s s o n s . 3 . W e d o n o t ( d o n ' t ) k n o w w h o g a v e t h e book. 4. He did n o t ( d i d n ' t ) w r i t e a letter: .5" I s a w you at t h e c i n e m a . 6. Did you w r i t e a letter y e s t e r d a y ? 7. I p u t t h e d i c t i o n a r y on t h e desk. 8. I w r o t e t h e letter y e s t e r d a y . 9. You took t h e p e n c i l . 10. We knew, w h e r e t h e y w e r e . 11. I do not ( d o n ' t ) k n o w w h o c a m e . 12. W h e n did you c o m e h o m e ? 13. He did not ( d i d n ' t ) c o m e h o m e at 3 o'clock. 14. He d o e s not ( d o e s n ' t ) k n o w w h o did it. 15. D i d they go to V i l n i u s y e s t e r d a y ? 16. S h e g o t a n e w book. 17. T h e y told us an i n t e r e s t i n g s t o r y . IS. I could not ( c o u l d n ' t ) c o m e . 19. He found h i s f o u n t a i n p e n . 20. We r e a d t h e a r t i c l e y e s t e r ­ day. IV užduotis. 1. I do not ( d o n ' t ) k n o w h o w to s a y . 2. S h e does n o t ( d o e s n ' t ) k n o w w h e r e we w e r e . 3. D o n ' t do it. 4. T a k e t h e b o o k s . 5 . L e t ' s g o t o the c i n e m a . 6 , S h e k n o w s h o w m a n y b o o k s t-o t a k e . 7. We did not ( d i d n ' t ) k n o w w h e r e to g o . 8. He did not (didn't) know when to begin. 9. They do not (don't) know how often I see h i m . 10. I do not ( d o n ' t ) k n o w w h a t to say. 11. D o n ' t t a k e t h e b a l l . 12. R e a d t h e n e x t s e n t e n c e . 13. H e a s k s w h a t t o do. 14. I k n o w w h o did it. 15. Do you k n o w h o w to r e a d t h i s w o r d ? 16. I do not ( d o n ' t ) k n o w h o w m u c h t i m e is left. 17. D o e s i h e k n o w which book to t a k e ? 18. I do not ( d o n ' t ) k n o w w h o m to tell a b o u t it. 19. D o n ' t r e a d n o w , b u t s p e a k . 20. D i d y o u k n o w what to say?

U Ž D U O Č I Ų ATSAKYMAI

I užduotis. 1. I h a d no t i m e . 2. S h e will be a s t u d e n t . 3. I am at h o m e in t h e e v e n i n g . 4. W e r e you at school y e s t e r d a y ? 5. He c a n n o t c o m e . 6. I w a s not ( w a s n ' t ) at h o m e in t h e m o r n i n g . 7. We s h a l l h a v e five l e s s o n s t o m o r r o w . 8. He is a p u p i l . 9. A r e you a w o r k e r ? 10. I m u s t g o . 11. M a y I c o m e in? 12. Is he a p u p i l ? 13. He has a b a l l . 14. T h e y w e r e at t h e c i n e m a y e s t e r d a y . 15. Will you be at h o m e t o m o r r o w ? 16. H a v e you a L i t h u a n i a n d i c t i o n a r y ? 17. C a n you s p e a k E n g l i s h ? 18. S h a l l w e h a v e a n E n g l i s h l e s s o n t o d a y ? 19. He will not be at the E n g l i s h l e s s o n t o m o r r o w . 20. He has n o F r e n c h books. II užduotis. 1. He s p e a k s E n g l i s h . 2. Do you k n o w ? 3. T h e y w a n t e d to c o m e . 4. I s h a l l find it. 5. We did not ( d i d n ' t ) finish o u r w o r k . 6. S h e g e t s good m a r k s . 7. He does not ( d o e s n ' t ) s p e a k G e r m a n , 8. T h e p u p i l s a s k e d a q u e s t i o n . 9. I do not ( d o n ' t ) k n o w t h i s w o r d . 10. Did you like t h e film? 11. I shall not ( s h a n ' t ) b e g i n t o r e a d n o w . 12. D i d y o u k n o w it? 13. D o e s h e s p e a k R u s ­ s i a n ? 14. He will c o m e in t h e e v e n i n g . 15. Do you like to ski? 54

16. S h a l l I b e g i n ? 17. D o e s he r e a d E n g l i s h ? 18. Will you w r i t e me a l e t t e r ? 19. He will not ( w o n ' t ) do it, 20. S h a l l I tell you a b o u t it?

P

V užduotis. 1. I s a w h i m in t h e s t r e e t . 2. He did not ( d i d n ' t ) give me h i s book. 3. Tell me a b o u t it. 4. T h e t e a c h e r told h e r to c o m e to school. 5. He s a y s t h a t he s a w y o u y e s t e r d a y . 6. L e t ' s b e g i n our work. 7. T a k e his d i c t i o n a r y . 8 T h e y m e t t h e i r friends. 9. He s a w us at t h e c i n e m a . 10. I do n o t ( d o n ' t ) k n o w t h e m . 11. D o n ' t t a k e her b a g . 12. I s h a l l see you t o m o r r o w . 13. They took their b a g s a n d w e n t into t h e c l a s s r o o m . 14. We r e a d it. 15. Give h i m my book. 16. Did you see o u r t e a c h e r ? 17. H e l p h i m . 18. He d o e s not ( d o e s n ' t ) like it. 19. L e t ' s t a k e o u r books a n d go h o m e . 20. H e took my, y o u r a n d her b a g s . VI užduotis. 1. I go to shool in t h e m o r n i n g . 2. He c o m e s from school i n t h e a f t e r n o o n . 3 . W e d o n o t ( d o n ' t ) g o t o school on S u n d a y . 4. L o n d o n is the c a p i a t of E n g l a n d . 5. T h e y are at s c h o o l n o w . 6. I live in K a u n a s . 7. I w r o t e a lette r to h i m . 8. He likes to w r i t e a p e n c i l . 9. T h e b e g i n n i n g of t h e l e s s o n . 10. I go to school w i t h my friend. 11. Tell me f.bout it. 12. W e r e you at 55

the 14. 16. 19. 19.

c i n e m a y e s t e r d a y ? 13. I c o m e from school at t h r e e o ' c l o c k . L e t ' s go to the s t a d i u m . 15. D a d d y c o m e s h o m e in t h e e v e n i n g . At five oi'clock we w e r e at h o m e . 17. The p u p i l s of o u r s c h o o l . I w e n t to school at 9 a n d c a m e h o m e from school at 3. 1 s h a l l c o m e after s u p p e r . 20. C o m e w i t h u s .

VII u ž d u o t i s . 1. We w r i t e w i t h a pencil or a p e n . 2. He s a y s t h a t h e d o e s not ( d o e s n ' t ) k n o w h o w t o d o it. 3 . S h e a s k s i f y o u c a n c o m e . 4. If you c a n , c o m e to my p l a c e after school. 5. He does not ( d o e s n ' t ) k n o w w h e r e to go. 6. I do not ( d o n ' t ) k n o w if he will c o m e . 7. I t h i n k t h a t he will c o m e from school at 3. 8 . H e did not ( d i d n ' t ) c o m e , b e c a u s e h e did not ( d i d n ' t ) k n o w w h e n to c o m e . 9. I do not ( d o n ' t ) k n o w w h a t to t a k e . 10. Do you k n o w h o w m a n y e x e r c i s e s t o do? VIII užduotis. 1. T h i s is our t e a c h e r ' s book. 2. T h e b o y s w e n t to t h e c i n e m a . 3. G i v e me a l o n g e r pencil. 4. S p e a k m o r e s l o w l y . 5. M o s c o w is the l a r g e s t city in t h e U S S R . 6. T h e p u p i l s ' b a g s a r e in t h e c l a s s r o o m . 7. T h i s s t o r y is m o r e i n t e r e s t i n g . 8. T h e first e x e r c i s e is t h e m o s t difficult. 9. Is T o m ' s s i s t e r a s t u d e n t ? 10. W h i c h is more interesting, to read or speak English? IX užduotis. 1. W h e r e w e r e you y e s t e r d a y ? 2. D o e s he like to r e a d books? 3 . C a n y o u s p e a k P o l i s h ? 4 . H o w did you like t h e c o n c e r t ? 5. A r e you a p u p i l or a s t u d e n t ? 6. H a v e you an. E n g l i s h d i c t i o n a r y ? 7 D i d y o u s p e a k at t h e m e e t i n g ? 8. W h a t d o e s it m e a n ? 9. W h e r e is he n o w ? 10. Do you k n o w how to do it? 11. W h o c a m e y e s t e r d a y ? 12. W h a t h a s he in his b a g ? 13. M a y I u s e y o u r b o o k ? 14. H o w often do you go to t h e t h e a t r e ? 15. W h a t does he s a y ? 16. H o w m a n y b o o k s did you t a k e from the l i b r a r y ? 17. W h a t d o y o u t h i n k a b o u t it? 18. W h e n will y o u c o m e t o m y p l a c e ? 19. W h y did h e c o m e too l a t e ? 20. W h o w e n t t o V i l n i u s ? Jeigu, atlikę kontrolinę užduotį, m a t o m e , kad savo plano neĮ v y k d ė m e , p r i e t ų p a č i ų k l a u s i m ų t e n k a vėl g r į ž t i . P i r m i a u s i a i š n a g r i n ė k i t e k l a i d i n g a i a t l i k t a s u ž d u o t i s . Bet n e i m k i m m o k y t i s pačių kontrolinių užduočių. P a k a r t o t i n a i atlikite a t i t i n k a m u s pra­ t i m u s , k r e i p d a m i d ė m e s į į p a d a r y t a s k l a i d a s . Kai p a s i m o k ę , j a u ­ s i t e , k a d p a d a r ė t e p a ž a n g ą , p o k u r i o l a i k e vėl p a r a š y k i t e t ą k o n t ­ r o l i n ę užduotį, u ž k u r i ą n e s u r i n k o t e n u m a t y t o b a l ų s k a i č i a u s . Iš patyrimo žinoma, kad kontrolinio darbo metu kartais mo­ k i n i a i n e p a r a š o to, k ą t i k r a i žinojo ( „ u ž k r i n t a " ) . Todėl, n o r i n t iš­ m o k t i 50 p r o c , reikia m o k y t i s 60 proc. ir d a u g i a u . P s i c h o l o g a i k a l b a apie m o k y m ą s i „ s u p e r t e k l i u m i " , t . y . j a u g e r a i i š m o k t a s dalykas dar ir dar k a r t o j a m a s , kad labiau įsitvirtintų. T a i g i t v i r t a s l e k s i n i o - g r a m a t i n i o m i n i m u m o m o k ė j i m a s y r a pa­ grindų p a g r i n d a s pradėti kalbėti, skaityti, suprasti anglų kalbą.

ZODZIU MOKYMASIS

Žodis y r a s v a r b i a u s i a s k a l b o s v i e n e t a s , t u r i n t i s s a v o r e i k š m ę i r formą. P a g a l r e i k š m ę ž o d ž i a i s k i r s t o m i į p r a s m i n i u s , a r b a s a v a ­ r a n k i š k u s , i r t a r n y b i n i u s . S a v a r a n k i š k i žodžiai r e i š k i a daiktų, sa­ vybių, v e i k s m ų , kiekio, v e i k s m o a t l i k i m o b ū d ų s ą v o k a s . T a r n y b i ­ niai ž o d ž i a i sąvokų n e r e i š k i a , j i e n a u d o j a m i t i k g r a m a t i n ė m s for­ m o m s sudaryti; j u n g t u k a i ir prielinksniai išreiškia ryšius tarp ž o d ž i ų a r b a s a k i n i o dalių. Ž o d i s gali, t u r ė t i n e vieną r e i k š m ę , bet keletą, o kai k u r i e ir d a u g e l į r e i k š m i ų . A n t r a v e r t u s , ta p a t i s ą v o k a g a l i būti r e i š k i a m a k e l i a i s ž o d ž i a i s ( s i n o n i m a i s ) , b e t j i e r e t a i v i s i š k a i s u t a m p a . D a u g e l i s žodžių t u r i n e t i k p a g r i n d i n e s , bet ir iš jų i š v e s t a s š a l u t i n e s r e i k š m e s . R e i k š m ė s esti k o n k r e č i o s i r a b s t r a k č i o s . B e t i e s i o g i n ė s r e i k š m ė s žodžiai d a r g a l i t u r ė t i i r perkeltinę. Žodžio formą s u d a r o j o t a r i m a s , r a š y b a , s a n d a r a , g r a m a t i n ė s f o r m o s . A n g l ų k a l b o s žodžių t a r i m o i r r a š y b o s r y š i a i g a n a su­ dėtingi. P a g a l s a n d a r ą ž o d ž i a i esti p a p r a s t i e j i ( š a k n i n i a i ) , i š v e s t i n i a i i r s u d u r t i n i a i . I š v e s t i n i a i žodžiai ( s u d a r o m i s u p r i e š d ė l i a i s i r prie­ s a g o m i s ) a n g l ų k a l b o j e r e t e s n i n e g u lietuvių k a l b o j e . A p s k r i t a i žodžių d a r y b a a n g l ų k a l b o j e m e n k a i t e i š v y s t y t a , bet y r a d a u g s u d u r t i n i ų v e i k s m a ž o d ž i ų , s u d a r y t ų iš v e i k s m a ž o d ž i o ir p r i e v e i k s ­ m i o ( p a s t a r o j o forma n e s i s k i r i a n u o p r i e l i n k s n i o ) , k u r i e veiks­ m a ž o d ž i u i s u t e i k i a r e i k š m ę , lietuvių k a l b o j e i š r e i š k i a m ą p r i e š d ė ­ liu, p a v y z d ž i u i : t o g o o u t — išeiti. A n g l u k a l b o s ž o d ž i a i t u r i m a ­ žai g r a m a t i n i ų formų. T a č i a u a n g l ų k a l b a i b ū d i n g a k o n v e r s i j a . T a i toks žodžių d a r y b o s b ū d a s , kai t a pati ž o d ž i o f o r m a eina įvai­ r i o m i s k a l b o s d a l i m i s . P a v y z d ž i u i , ž o d i s face ( v e i d a s ) g a l i r e i k š t i ir „ s t o v ė t i v e i d u į"; „ s u s i d u r t i " . L a b a i d a u g a n g l ų k a l b o s žodžių y r a t r u m p ų ( v i e n s k i e m e n i ų arba dviskiemenių). P a g a l vartojimą žodžiai skirstomi į a k t y v i u o s i u s i r p a ­ s y v i u o s i u s : vieni v a r t o j a m i l a b a i d a ž n a i , kiti p a l y g i n t i r e t a i ( n o r s jie p a k a n k a m a i ž i n o m i ) . Yra p a s k a i č i u o t a , k a d 1000 daž­ n i a u s i a i v a r t o j a m ų žodžių v i d u t i n i š k a i s u d a r o 8 0 proc. bet k u r i o t e k s t o žodžių. K i t a i p s a k a n t , j e i g u m o k ė t u m ė t e š į t ū k s t a n t į d a ž ­ n i a u s i a i v a r t o j a m ų žodžių, t a i t e k s t e p a s i t a i k y t ų n e ž i n o m a s tik 57

kas p e n k t a s ž o d i s . A n g l ų k a l b a ' y r a v i e n a i š ž o d i n g i a u s i ų ( a p i e 200.000 ž o d ž i ų ) . V i d u t i n i o d y d ž i o ž o d y n e b ū n a a p i e 5 0 t ū k s t a n č i ų žodžių, bet, k a d g a l ė t u m ė t e n e b l o g a i s k a i t y t i ir kalbėti,, p a k a n k a mokėti b e n t dešimtąją šio ž o d y n o dalį. A n g l ų k a l b o s žodžių formos ir reikšmių y p a t u m a i didelę įtaką turi j ų m o k a n t i s . Vieni ž o d ž i a i i š m o k s t a m i p a l y g i n t i n e s u n k i a i , kiti — d a u g s u n k i a u , o kai kurie — y p a č s u n k i a i . N e s u n k i a i į s i ­ menami konkretūs daiktavardžiai, reiškiantys aplinkos daiktus. Turibūt n ė r a m o k i n i o , k u r i s n e ž i n o t ų , k a i p a n g l i š k a i ,',paveikslas". Tą patį galima pasakyti apie žodžius „ k n y g a " , „ d r a u g a s " , „pa­ m o k a " , „ s e s u o " ir kt. N e s u n k i a i i š m o k s t a m i kiekiniai s k a i t v a r ­ d ž i a i , n e s j ų n e d a u g . B e a b e j o , k i e k v i e n a k a l b o s d a l i s t u r i žo­ džių, k u r i u o s i š m o k s t a beveik visi m o k i n a i (good, say, I, and, about, very). T a č i a u d a u g i a u k a i p p u s ė visų mokykloje g e r a i iš­ m o k s t a m ų žodžių y r a d a i k t a v a r d ž i a i . M o k y k l o j e žodžių i š m o k s t a m a n e p a k a n k a m a i . Atlikti t y r i m a i p a r o d ė , k a d y r a tik apie 100 žodžių, k u r i u o s m o k a visi a r b a beveik visi a b i t u r i e n t a i (buvo t i k r i n a m a , kaip s t o j a n t i e j i į a u k š ­ tąją t e c h n i k o s mokyklą a t p a ž į s t a a t s k i r u s ž o d ž i u s ) . Kai k u r i e j ų m o k a d a u g i a u : s t i p r ū s m o k i n i a i m o k a a p i e 500—700 žodžių. T a č i a u p a s i r o d o , k a d visi a b i t u r i e n t ų ž i n o m i ž o d ž i a i s u d a r o tik 1/7 dalį m ū s ų p a t e i k t o a n g l ų k a l b o s leksinio m i n i m u m o . T a i g i d i d ž i o s i o s d a l i e s pačių r e i k a l i n g i a u s i ų žodžių m o k i n i a i m o k y k l o j e neišmoksta. Kodėl i š m o k s t a m a p a l y g i n t i tiek n e d a u g ž o d ž i ų ? P a g r i n d i n ė p r i e ž a s t i s , m a t y t , n e p a k a n k a m a s d ė m e s y s . I š tik­ rųjų, a r g a l i m a į s i m i n t i ž o d ž i u s , kai, v e r č i a n t tekstą, n u o l a t žiū­ r i m a į s a v o žodynėlį, v a d i n a s i , n e s i s t e n g i a m a į s i m i n t i n a u j ų žo­ džių? A n t r a v e r t u s , žodžių m o k o m a s i neefektyviai. Žodžių įtvirtinimui l a b a i s v a r b u k a r t o j i m ų d a ž n u m a s , bet t a i n ė r a l e m i a m a s v e i k s n y s . Ypač s u n k i a i i š m o k s t a m o s p a g a l b i n i ų v e i k s m a ž o d ž i ų formos is, are, was, were; have} has, had; do, does, did, n o r s j o s t e k s t u o s e l a b a i d a ž n o s . Žodžių m o k y m a s i s d a u g p r i k l a u s o n u o k o n t e k s t o . J e i g u žodis y r a l e n g v a m e k o n t e k s t e , jį l e n g v i a u ir 'įsiminti. Pavyzdižiui, "Me had great ability for music". N o r s ability ( g a b u m a i ) y r a a b s t r a k ­ t ū s ž o d i s , o a b s t r a k t ū s ž o d ž i a i i š m o k s t a m i s u n k i a u , bet, k a d a n g i kiti s a k i n i o ž o d ž i a i y r a ž i n o m i , d a u g l e n g v i a u a t p a ž i n t i bei įsi­ m i n t i ir šį. L e n g v i a u išmokti žodį ir t a d a , , kai ž i n o m a s k u r i s n o r s jo ele­ mentas, pavyzdžiui, išvestinio žodžio priešdėlis, šaknis ar prie­ s a g a . Ž i n o d a m i žodį work ( d a r b a s ) , l e n g v a i į s i m i n s i t e worker ( d a r b i n i n k a s ) , y p a č jei žinote, k a d p r i e s a g a -er r e i š k i a veikėją. T a č i a u a b s t r a k č i o s žodžių ' r e i k š m ė s įs-'menamos s u n k i a u n e g u k o n k r e č i o s , p e r k e l t i n ė s — s u n k i a u n e g u t i e s i o g i n ė s . P a v y z d ž i u i , žo­ džio way r e i k š m ė „ k e l i a s " ( t i e s i o g i n ė ) į s i m e n a m a l e n g v i a u n e g u „ b ū d a s " ( p e r k e l t i n ė ) . T a r n y b i n i a i ž o d ž i a i p a p r a s t a i esti t r u m p i , o trumpi žodžiai rašyba arba tarimu dažnai būna p a n a š ū s vienas 58

į kitą, t c d ė l p a i n i o j a m i . T a i g i t r u m p i ž o d ž i a i dėl to s u n k i a * iš­ m o k s t a m i . A n t r a v e r t u s , kai k u r i e p a g a l b i n i a i ž o d ž i a i s a k i n y j e g a l i būti ir p r a s m i n i a i (The book is on the table), ir t a d a jie v e r č i a m i ( „ y r a " ) ; kai jie b ū n a p a g a l b i n i a i (The pupil is reading a book) — n e v e r č i a m i (is reading—skaito). K a d a n g i n e v e r č i a m i , m o k i n i u i gali p a s i r o d y t i esą n e s v a r b ū s . Dėl žodžių p a n a š u m o n e tik s u n k i a i i š m o k s t a m a j u o s p e r s k a i ­ t y t i ir p a r a š y t i , bet ir p a i n i o j a m o s jų r e i k š m ė s , p a v y z d ž i u i : know [паи] ir now [ п а и ] , соте [ к л т ] ir came [ k e i m ] , what [wot] ir that [beet]; with [wiö] ir which [ w i t / ] ; when [wen] ir then [ben]; where [wea] ir there [оеэ] ir t. t. S u n k i a i i š m o k s t a m o s kai k u r i o s d a u g i a r e i k š m i ų žodžių r e i k š ­ mės. Paprastai geriau išmokstama viena kuri nors reikšmė. Pa­ v y z d ž i u i , žodžių if ( 1) j e i g u ; 2) a r ) , what ( 1) kas, ką; 2) k o k s ) , to ( 1) į; 2) iki) a n t r o s r e i k š m ė s i š m o k s t a m o s s u n k i a i . S u n k i a i i š m o k s t a m i ir tie ž o d ž i a i , kurių r e i k š m i ų a p i m t i s a n g ­ lų ir lietuvių kalbose! n e a t i t i n k a . P a v y z d ž i u i , tell t u r i šias p a ­ g r i n d i n e s r e i k š m e s : 1) p a s a k o t i ; 2) ( p a ) s a k y t i ; 3) liepti. Kol ž o d i s n e p a k a n k a m a i i š m o k t a s , j i s d a ž n a i p a i n i o j a m a s s u gi­ miningos g r u p ė s žodžiais. Pavyzdžiui, dažnai painiojami žodžiai, r e i š k i a n t y s „ p e r d a v i m ą " : to give — duoti, to take — imti, to get — g a u t i ; bread ir butter ( m a i s t o p r o d u k t a i ) , short ir long (ilgio są­ v o k a ) , yesterday ir tomorrow ir kt. Ką reiškia išmokti žodį? D a u g e l i s žodį laiko i š m o k t u , kai jį a t p a ž į s t a . G a l i m a žodį atpažintų, p a m a č i u s parašytą,, bet s u n ­ kiai p r i s i m i n t i . G a l i m a ž o d ž i u s a t p a ž i n t i l e n g v a i (iš k a r t o ) i r s u n ­ k i a i (reikia p a g a l v o t i ) , žinoti, k a d žodj m o k ė t ė s , bet š i u o m e t u niekaip negalite jo prisiminti. Atpažinimas yra p a t s elementariau­ s i a s žodžio m o k ė j i m a s . Zodį g a l i t e a t p a ž i n t i m a t y d a m i j į .tame p a č i a m e t e k s t e , kurį m o k ė t ė s , n a u j a m e t e k s t e a r b a b e jokio kon­ t e k s t o . A t p a ž i n t i žodį i š k l a u s o s kiek s u n k i a u . A t g a m i n t i d a u g s u n k i a u n e g u a t p a ž i n t i . S u n k i a u s i a p a v a r t o t i žodį s a k i n y j e , n o r s jis jau nesunkiai atpažįstamas ir a t g a m i n a m a s . Mokėjimas atpa­ žinti žodį t e k s t e , kurį m o k ė t ė s , j a u g e r a p r a d ž i a , n e s kai k u r i e žodžiai kartu išmokstami ir a t g a m i n t i . I š tikrųjų ž o d i s i š m o k t a s y r a t a d a , kai s u s i d a r o j o a t p a ž i n i m o , a t g a m i n i m o ir v a r t o j i m o į g ū d ž i a i , t. y. m o k a t e t a i s y k l i n g a i jį iš­ t a r t i i r p a r a š y t i , l e n g v a i a t p a ž į s t a t e , m a t y d a m i j į p a r a š y t ą a r iš­ g i r d ę tiek vieną, t i e k - s a k i n y j e , r e i k i a m u m o m e n t u j į p r i s i m e n a t e ir m o k a t e p a v a r t o t a s a k i n y j e . K a d taip žodį i š m o k t u m ė t e , r e i k i a ilgų p r a t y b ų ir v a r t o j i m o p r a k t i k o s , m o k ė t i sieti jį su i š m o k t o m i s g r a m a t i k o s f o r m o m i s . T a i p i š m o k t i p i r m i a u s i a reikia a n g l ų kal­ bos m i n i m u m o ž o d ž i u s ir, ž i n o m a , a k t y v i u o s i u s . D a ž n a i žodžių m o k o m a s i n e r a c i o n a l i a i . J a u s a k ė m e , k a d m o ­ kiniai d a ž n a i , s a v o i n i c i a t y v a t e k s t ą v e r č i a r a š t u a r b a u ž s i r a š i n ė j a ž o d ž i u s pačioje k n y g o j e . T a d a žodžių į s i m i n t i jie n e s i s t e n g i a ir, žinoma, neįsimena, nes juos susiranda žodyne. Kitas n e r a c i o n a l u s m o k y m o s i b ū d a s y r a k a l i m a s . :

59

S ė k m i n g o žodžių m o k y m o s i s ą l y g o s y r a š i o s : 1) tvirtai i š m o k t i m i n i m u m o ž o d ž i u s ; 2) žodžius mokytis kontekste; 3) atrinkti aktyviuosius žodžius; 4) i š s i n a g r i n ė t i aktyviųjų žodžių fonetiką ir d a r y b ą ; 5 ) aktyviųjų žodžių m o k y m ą s i sieti s u g r a t m a t i k a , m o k y t i s j u n g t i j u o s į sakinį; 6) stengtis daugiau vartoti aktyviuosius žodžius; 7) r e g u l i a r i a ^ k a r t o t i ž o d ž i u s ir a t l i k i n ė t i s a v i k o n t r o l ė s už­ duotis; 8) p l ė s t i aktyvųjį ir p a s y v ų j į ž o d y n ą . (1) K a i p m o k y t i s , m i n i m u m o žodžių, a p r a š y t a I I skyriuje. D a u g u m a šių žodžių d a ž n i t e k s t u o s e i r š n e k a m o j o j e k a l b o j e . M o ­ kėdami leksinį-gramatinį minimumą, suprasite daugelį nežinomų naujo; t e k s t o žodžių formų, žodžių t a r p u s a v i o r y š i u s , m o k ė s i t e n u s t a t y t i , koks š a l u t i n i s s a k i n y s . T a i p a d ė s l e n g v i a u s u p r a s t i s a ­ kinį, t e k s t ą ir, v a d i n a s i , k a r t u į s i m i n t i n a u j u s ž o d ž i u s . (2) Ž o d ž i u s m o k y t i s k o n t e k s t e — reiškia p a k a r t o t i n a i s k a i t y t i n a g r i n ė j a m ą t e k s t ą ariba tik p a s i b r a u k t u s n a u j u s i r d a r n e i š ­ m o k t u s ž o d ž i u s . N e p a m i r š k i m e , k a d reikia g e r b t i k n y g ą . Kai žo­ d ž i a i p a b r a u k t i , l e n g v i a u k a r t o t i kelis k a r t u s . P i r m i a u s i a krei­ p i a m a s d ė m e s y s į p a b r a u k t ą žodį. J e i g u jis n e a t p a ž į s t a m a s , s k a i ­ t o m i a p l i n k i n i a i ž o d ž i a i . J e i g u d a r n e a t p a ž į s t a m a s , s k a i t o m a s vi­ s a s s a k i n y s , g a l b ū t n e t i r ankstesnis,. P a s k u i i e š k o m a „ a t s a k y m o " žodynėlyje, o žodis atitinkamai pažymimas. Kontekstas labai pa­ l e n g v i n a į s i m i n t i ž o d ž i u s , n e s , ž i n a n t a p r a š o m ą situaciją, žodžio ryšį s u k i t a i s ž i n o m a i s ž o d ž i a i s , n e s u n k u p r i s i m i n t i i r n e ž i n o m ą žodį. B e to, visą laiką v y k s t a m ą s t y m o p r o c e s a s , b e k u r i o n e į m a ­ n o m a s m o k y m a s i s . T i e s a , čia p a t a r i a m a tik k a i p m o k y t i s a t p a ­ žinti! ž o d ž i u s , Ibet t o k š • a t p a ž i n i m a s g e r a i p a d e d a ir a t g a m i n t i . M o k y t i s ž o d ž i u s v i e n tik i š ž o d y n ė l i o , kai m o k i n y s š n a b ž d a žo­ džius angliškai-lietuviškai arba atvirkščiai, neefektyvu. Žodynėlis r e i k a l i n g a s tik p a s i t i k r i n i m u i , kol d a r žodžių neišmokote,, j u o s p r i m i r š o t e a«r a b e j o j a t e , ir s a v i k o n t r o l e i , kai reikia n u s t a t y t i , ku­ riuos žodžius dar negalite atpažinti ar atgaminti. Ž i n o m a , m o k o m ė s i r a t s k i r ų ž o d ž i ų : a t r e n k a m , k u r i u o s reikia a k t y v i a i i š m o k t i , n a g r i n ė j a m e , s p e c i a l i a i k a r t o j a m e s u n k i a i iš­ m o k s t a m u s ž o d ž i u s , k l a u s i a m e m o k y t o j ą a r b a i e š k o m e ž o d y n e tų, kuriuos norime pavartoti. (3) Reikia a t r i n k t i iš t e k s t o a k t y v i u o s i u s ž o d ž i u s , k u r i u o s bū­ t i n a i š k a r t o m o k y t i s n e tik a t p a ž i n t i , a t g a m i n t i , bet i r v a r t o t i r ' L i k u s i u s p a k a n k a kol kas tik a t p a ž i n t i . Aktyviųjų žodžių reikia išmokti ir r e i k š m ę , ir t a r i m ą , ir r a š y b ą . Žodžių a t r a n k o s p r a d ž i a y r a leksinio m i n i m u m o ž o d ž i a i . G a l i t e n e s u n k i a i i r p a t y s a t s i r i n k t i a k t y v i u o s i u s ž o d ž i u s : j e i g u , p a v y z d ž i u i , r a n d a t e žodį t e k s t e kokį tre.čią k a r t ą i r net n e v i e n a m e t e k s t e , g a l i t e d a r y t i i š v a d ą , k a d jis d a ž n a i v a r t o j a m a s , todėl j i s y r a a k t y v u s i s . K a i k u r i e ž o d ž i a i , būdingi šnekamajai kalbai, yra dažni dialoguose.

(4) A k t y v i u o s i u s ž o d ž i u s reikia išmokti t a i s y k l i n g a i p e r s k a i t y t i i r p a r a š y t i . L e n g v i a u į s i m i n s i t e j ų s k a i t y m ą , r a š y b ą , kai ž i n o s i t e , p a g a l k u r i a s t a i s y k l e s jie s k a i t o m i , a r y r a šių t a i s y k l i ų išimčių. Todėl a k t y v i u o s i u s ž o d ž i u s reikia mokėti n a g r i n ė t i fonetiškai. Jeigu žodis yra išvestinis, žinodami jo šaknį, priešdėlį ar prie­ s a g ą , l e n g v i a u į s i m i n s i t e n e tik j o t a r i m ą , r a š y b ą , bet i r r e i k š ­ m ę . J e i g u ž o d i s s u d u r t i n i s , išskirkite s u d ė t i n e s j o d a l i s ; 2 o d ž i ų nagrinėjimas d a r y b o s požiūriu taip pat palengvina jų įsiminimą. (5) A k t y v i u s ž o d ž i u s reikia s i e t i su g r a m a t i k a , t. y, su j a i s s u d a r i n ė t i visas ž i n o m a s , o v ė l i a u — j a u tik kai k u r i a s ( b l o g i a u i š m o k t a s ) g r a m a t i n e s formas. P a v y z d ž i u i , s u n a u j u v e i k s m a ž o ­ džiu s u d a r y k i t e e s a m ą j į , būtąjį ir b ū s i m ą j į laiką, o kai Šiuos g e ­ rai i š m o k s i t e — t a i p p a t e i g o s ir a t l i k t i n i u s l a i k u s , jų t e i g i a m ą j ą , n e i g i a m ą j ą i r k l a u s i a m ą j ą forrną s u į v a i r i a i s a s m e n i m i s . P a s a ­ kykite kai k u r i u o s p a v y z d ž i u s g a r s i a i , v i e n ą kitą u ž r a š y k i t e . S u ­ d a r y k i t e s u n a u j u ž o d ž i u sakinį, p a k l a u s k i t e k l a u s i m ą . Tokie veiks­ m a i su n a u j u žodžiu į g a l i n s keletą k a r t ų jį p a k a r t o t i , į t r a u k t i jį j žodžių j u n g i n į a r b a sakinį. Tai p a d ė s ne tik į s i m i n t i ž o d ž i o r e i k š ­ mę, b e t ir m o k y t i s jį v a r t o t i . C i a k a l b ė j o m e a p i e v e i k s m a ž o d į , bet t ą patį g a l i m a p a s a k y t i i r a p i e kitas k a l b o s d a l i s : s u d a i k t a v a r d ž i u s u d a r y k i t e j o d a u g i s k a i t ą , s a v y b i n į linksnį (jeigu g a l i m a ) , iš•reikškite k i t u s l i n k s n i u s s u p r i e l i n k s n i a i s , p a v a r t o k i t e į v a r d ž i u s s u . prielinksniais. (6) I š m o k t i ž o d ž i o r e i k š m ę p a l y g i n t i n e taip s u n k u kaip iš­ m o k t i j į p a v a r t o t i s a k i n y j e . M o k ė t i p a v a r t o t i žodį s a k i n y j e k a l ­ b a n t — tai p i r m i a u s i a t u r ė t i į g ū d ž i u s m o m e n t a l i a i a t g a m i n t i rei­ k a l i n g u s ž o d ž i u s r e i k i a m u m o m e n t u . B e t o , reikia j u o s s u d e r i n t i v i e n ą su kitu, s u j u n g t i į s a k i n į , t. y. t u r ė t i g r a m a t i n i ų formų s u d a r y m o i r a t p a ž i n i m o į g ū d ž i ų . B e to, kai k u r i e ž o d ž i a i t u r i s a v o v a r t o j i m o specifiką, k u r i s u s i j u s i s u g i m t o s i o s i r a n g l ų k a l b o s a t i t i n k a m ų žodžių v a r t o j i m u , j ų r e i k š m i ų , s i n o n i m ų n e a t i t i k i m u i r kt. T o d ė l l a b a i s v a r b u k r e i p t i d ė m e s į į ž o d ž i ų v a r t o s e n ą , y p a č tų, k u r i e dėl įvairių p r i e ž a s č i ų s u n k i a u i š m o k s t a m i . Žodžių v a r t o j i m o p a v y z d ž i ų g a l i m e r a s t i k i e k v i e n a m e d i d e s n ė s apimties žodyne. Tačiau geriausia naudotis mokomuoju žodynu (žr. i š n a š ą p . 1 6 ) , k u r i a m e d u o d a m a d a u g i a u i r p a p r a s t e s n i ų p a v y z d ž i ų , t i n k a m ų š n e k a m a j a i k a l b a i . P a v y z d ž i u i , m o k o m o j o žo­ d y n o s t r a i p s n y j e speak r a n d a m e tokių p a v y z d ž i ų : speak English (well j badly / fast / slowly . . . ) — k a l b ė t i a n g l i š k a i ( g e r a i / b l o g a i / g r e i t a i / lėtai . . . ) ; speak about / with f to ... — k a l b ė t i a p i e / su . . . ; Speak louder! — K a l b ė k i t e g a r s i a u ! ; speak over the telephone / at the meeting . , . k a l b ė t i telefonu / s u s i r i n k i m e . . . ; May f speak to you? — Ar g a l i m a su j u m i s p a s i k a l b ė t i ? Ir t: t. D i r b d a m i su m o ­ k o m u o j u ž o d y n u , i š m o k s i t e g e r i a u d e r i n t i ž o d ž i u s , j u o s įtvirtinti, įsiminti prielinksnių vartoseną. D a b a r a p t a r s i m e k a i k u r i ų l e k s i n i o m i n i m u m o žodžių v a r t o ­ jimą. II s k y r i u j e a p r a š y t a come ir go, in ir ar. 61

60

s

D o i r m a k e . A b u v e i k s m a ž o d ž i a i g a l i b ū t i v e r č i a m i „ d a r y t i " , bet to do ireiškia „ d a r y t i , veikti, a t l i k t i " , o to make— „ ( p a ) d a r y t i , (ipa)gaminti". Pavyzdžiui: Do t h e e x e r c i s e / y o u r h o m e w o r k / y o u r l e s s o n . — Atlikite ( p a r e n k i t e ) p r a t i m ą / n a m ų d a r b u s / p a m o k ą . W h a t a r e y o u d o i n g h e r e ? . — K ą čia veiki? to m a k e d i n n e r / t e a — p a r u o š t i p i e t u s / i š v i r t i a r b a t ą . Do v a r t o j a m a s s u d a r y t i v e i k s m a ž o d ž i ų k l a u s i a m a j a i ir n e i g i a m a j a i formai (žr. p . 77, 8 2 — 8 3 ) . Reikia a t s k i r a i į s i m i n t i , s u k u r i u o v e i k s m a ž o d ž i u (to do ar to make) v a r t o j a m a s d a i k t a v a r d i s , p a ­ vyzdžiui, to make a mistake—padaryti klaidą to do a room — t v a r k y t i k a m b a r į . S a y ir tell r e i š k i a „ s a k y t i " , bet to tell t u r i d a u g i a u r e i k š m i ų (1. (pa)sakyti, 2. papasakoti, 3. liepti). S a y it in E n g l i s h . — P a s a k y k i t e (tai) a n g l i š k a i . W h a t did he s a y ? — Ką j i s p a s a k ė ? He says t h a t . . . — Jis sako, kad . . . Tell p a p r a s t a i v a r t o j a m a s s u n e t i e s i o g i n i u p a p i l d i n i u : C a n you tell me t h e t i m e ? — Ar g a l i t e p a s a k y t i kiek v a l a n d ų ? Palyginkite: He s a i d t h a t . . . — J i s p a s a k ė , k a d .•. . He told me t h a t . . . — J i s m a n p a s a k ė , k a d ! . . . M a n y ir m u c h r e i š k i a „ d a u g " . Many v a r t o j a m a s su d a i k t a ­ vardžiais, reiškiančiais daiktus, kuriuos galima suskaičiuoti natū­ raliais vienetais, pavyzdžiui: m a n y pupils —. d a u g mokinių. Many g a l i r e i k š t i ir „ d a u g e l i s " : m a n y pupils — daugelis mokinių. Much vartojamas su neskaičiuojamaisiais daiktavardžiais (abstrakčiomis sąvokomis, medžiagų pavadinimais), pavyzdžiui: much time / water — daug laiko / v a n d e n s . Many ir much š n e k a m o j o j e k a l b o j e v a r t o j a m i k l a u s i a m u o s i u o ­ se ir neigiamuosiuose sakiniuose, pavyzdžiui: H o w m a n y b o o k s . . . ? - — Kiek k n y g ų . . > ? H o w m u c h t i m e . . . ? — Kiek l a i k o . . . ? . ' W e h a v e n ' t m u c h t i m e . —-Turins, necįąųg laikti> ( n e t u r i m e d a u g laiko). Šnekamosios kalbos .teigiamuosiuose tįesioginiuose_sakiniuose v a r t o j a m a a lot (of), p a v y z d ž i u i : I've got a lot of w o r k to do. — Aš .turiu d a u g d a r b o . W h o ir w h i c h r e i š k i a „ k u r i s " ( k a i p s a n t y k i n i a i į v a r d ž i a i ) . Who v a r t o j a m a s su d a i k t a v a r d ž i a i s , r e i š k i a n č i a i s a s m e n į , which -— daiktą, p a v y z d ž i u i : The man w h o is s t a n d i n g there . . . — Žmogus, kuris ten s t o v i . . T h e book w h i c h I r e a d . . . — K n y g a , k u r i ą aš p e r s k a i č i a u . . L i k e — patikti, mėgti. Mokiniai labai sunkiai gali pasakyt r

62

„ M a n p a t i n k a " , nes verčia p a ž o d ž i u i — Me like... — n e t e i s i n g a i . Lengviau p a s a k o m a , jeigu r e m i a m a s i „aš m ė g s t u " . Anglų kalboje su žodžiu „like" g a l i m a p a s a k y t i tik t a i p : I like this book. — M a n p a t i n k a š i ' k n y g a . People — žmonės, liaudis, tauta. S a k y d a m i angliškai „žmo­ n ė s " , m o k i n i a i l a b a i d a ž n a i d a r o klaidą, v a r t o d a m i š į žodį dau­ g i s k a i t a — peoples ( r e i š k i a „ t a u t o s " ) . P a v y z d ž i u i : the w o r k i n g p e o p l e — d a r b o ž m o n ė s the peoples oi the world — p a s a u l i o tautos. People r e i k š m e „ ž m o n ė s " v a r t o j a m a su v e i k s m a ž o d ž i u dau­ g i s k a i t o j e , n o r s s a v o forma y r a v i e n a s k a i t i n i s d a i k t a v a r d i s : H o w m a n y people a r e t h e r e i n y o u r family? Kįek j ū s ų š e i m o j e ž m o n i ų ? (7) N o r i n t ž o d ž i u s įtvirtinti, reikia j u o s k a r t o t i . K a l b ė d a m i a p i e s a v i k o n t r o l ę , čia tik p r i m i n s i m e , k a d t i k r i n t i , k a i p i š m o k o m e , reikia r e g u l i a r i a i i r b ū t i n a u ž r a š i n ė t i t i k r i n i m o r e z u l t a t u s . S u n ­ kiai i š m o k s t a m u s a k t y v i u o s i u s ž o d ž i u s n a u d i n g a p a s i m o k y t i spe­ cialiai. N a u d i n g a p a s i d a r y t i l a b a i s u n k i a i , i š m o k s t a m ų žodžių s ą r a š ą a r b a s p e c i a t ų žodynėlį, k u r i a m e g a l i t e u ž s i r a š y t i i r m i k r o k o n t e k s tą. K a i p tokį žodynėlį s u d a r y t i ir k a i p iš jo m o k y t i s , a p r a š y t a L skyriuje. J e i g u ž o d i s p a i n i o j a m a s s u k i t u p a n a š i u žodžiu, reikia p i r m i a u ­ sia g e r a i i š m o k t i vieną iš jų. G a l i m a u ž s i r a š y t i 3—5 s u n k i a i i š m o k s t a m u s a r b a p a i n i o j a ­ m u s ž o d ž i u s a n t a t s k i r o lapelio i r j u o s p a k a r t o t i p r a d e d a n t i r b a i - . giant mokytis pamoką. Jeigu yra sąlygos, labai gerai sunkiai išmokstamus žodžius įkalbėti į m a g n e t o f o n o j u o s t e l ę , n e s per p a u z e s g a l i t e p a s i t i k r i n t i , ar juos atpažįstate ir atgaminate. Reikia n a u d o t i s tokiu m o k y m o s i m e t o d u , k u r i s i š čia s i ū l o m ų a r b a i š j ū s ų pačių a t r a s t ų j u m s g e r i a u s i a i t i n k a . (8) G e r a i i š m o k u s leksinio m i n i m u m o ž o d ž i u s , t o l i a u reikia m o k y t i s kitų k a l b o s žodžių: p r i e l i n k s n i ų , j u n g t u k ų , p r i e v e i k s m i ų , į v a r d ž i ų , kitų v e i k s m a ž o d ž i ų . Y p a č t u r i t e a t k r e i p t i dėmesį į p r i e l i n k s n i u s ir j u n g t u k u s , n e s jie i š r e i š k i a s a k i n y j e r y š i u s t a r p žodžių i r s a k i n i o dalių, p a d e d a suprasti jo struktūrą. Pateikiame vidurinės mokyklos anglų kalbos vadovėliuose sutinkamus prielinksnius, j u n g t u k u s ir kitus žodžius, k u r i u o s reikia išmokti a k t y v i a i . -Prielinksniai a b o v e — virš a g a i n s t — prieš along — išilgai b e h i n d — už between — tarp by — prie

into — į like — kaip near — prie o u t ofi — iš . p a s t — po since — nuo 63

down — žemyn during — per, metu for — dėl in front of — p r i e š a i s i n s t e a d of — vietoj

through — pro till — iki u n d e r — po u n t i l — iki w i t h o u t — be

E a c h ( k i e k v i e n a s ) , every ( k i e k v i e n a s ) , e v e r y b o d y ( k i e k v i e n a s , visi), everything (viskas), everywhere (visur). B o t h ( a b u ) , all ( v i s i ) . O n e ( v i e n a s ; kas n o r s , k a ž k a s ) : s o m e o n e ( k a ž k a s ) , n o o n e (nie­ k a s ) ; o n e m u s t k n o w i t (tai r e i k i a ž i n o t i ) . Other (kitas), another (kitas).

J u n g t u k a i as — k a d a n g i ; kai than — negu b u t — bet w h i l e — t u o m e t u , kai; kol in o r d e r to — t a m k a d L a b a i n a u d i n g a į s i m i n t i v a d i n a m ų j ų frazinių v e i k s m a ž o d ž i ų antrųjų komponentų reikšmes: away (šalin): go away (išvykti), take away (nunešti) b a c k ( a t g a l ) : g o b a c k ( g r į ž t i ) , give b a c k ( a t i d u o t i ) by (pro š a l į ) : go by (praeiti), p a s s by (praeiti pro šalį) down (žemyn): go down (nusileisti), take down (nuimti) in ( v i d u j e ) : go in ( į e i t i ) , c o m e in (Įeiti) out ( i š ) : g o o u t ( i š e i t i ) , r u n o u t ( i š b ė g t i ) over (virš, p e r ) : g o o v e r ( p e r e i t i ) , b e o v e r ( b a i g t i s ) up ( a u k š t y n ) : go up ( p a k i l t i ) , look up ( p a s i ž i ū r ė t i į v i r š ų ) N u r o d a n t vietą, vietoj to go in, to go out s a k o m e to go into the room įeiti į k a m b a r į , to go out of the house išeiti iš n a m o . B ū t i n a žinoti ž o d ž i u s , s u k u r i a i s s u d a r o m i s u d u r t i n i a i a r b a iš­ vestiniai žodžiai: body ( k ū n a s ) : s o m e b o d y ( k a ž k a s ) , e v e r y b o d y ( k i e k v i e n a s , visi) ir kt. t h i n g ( d a i k t a s ) : s o m e t h i n g ( k a ž k a s ) , n o t h i n g (nieko) i r kt. Dėmesio! Somebody r e i š k i a a s m e n į , something — daiktą. L a b a i s v a r b u mokėti ž o d ž i u s , s u k u r i a i s s u d a r o m o s g r a m a t i ­ n ė s formos. Su let (leisti) s u d a r o m a l i e p i a m o j i n u o s a k a (1 ar 3 a s m e n y s ) , p a v y z d ž i u i : let's go — eikime, let him come — t e g u l jis a t e i n a . Įvardžiai Myself ( s a v e ; p a t s ) , yourself, himself, herself, itself, our­ selves ( m e s p a t y s ; s a v e ) , y o u r s e l v e s , t h e m s e l v e s . Each other (vienas kitą), one another (vienas kitą). T h i s ( š i s ) , t h e s e ( š i e ) ; t h a t (tas, a n a s - ) r t h o s e (tie, a n i e ) . S o m e ( k e l e t a s ; keli; t r u p u t į ) , s o m e b o d y ( k a ž k a s , kas n o r s ) , something (kažkas, kas n o r s ) . A n y (koks n o r s ; bet k u r i s ) , a n y b o d y (kas n o r s ; bet k a s ) , a n y ­ t h i n g (kas n o r s ; bet k a s ) . No (joks), nobody (niekas), nothing (niekas). M u c h ( d a u g ) , m a n y ( d a u g ) , little ( m a ž a i ) , a little ( t r u p u t p , few ( m a ž a i , ) a few ( k e l e t a s , k e l i ) . 64

Veiksmažodžiai answer — atsakyti be b o r n — g i m t i be i n t e r e s t e d — d o m ė t i s break (broke, broken) — sulau­ žyti bring ( b r o u g h t ) — a t n e š t i b u y ( b o u g h t ) — pirkti call — v a d i n t i close — u ž d a r y t i continue — tęsti drink (drank, drunk) — gerti eat (ate, eaten) — valgyti explain — paaiškinti follow — sekti forget (forgot, f o r g o t t e n ) — uzmiršti keep ( k e p t ) — laikyti learn — mokytis' 1

2

l e a v e (left) — p a l i k t i listen — k l a u s y t i s live — g y v e n t i m e a n ( m e a n t ) •— r e i k š t i n e e d — reikėti open — a t i d a r y t i play — žaisti remember — atsiminti sit (sat) — sėdėti s t a n d ( s t o o d ) — stovėti show (showed, shown) — parodyti try — bandyti understand ( u n d e r s t o o d ) • suprasti use — naudoti, vartoti wait — laukti

P a l y g i n u s š i u o s v e i k s m a ž o d ž i u s su 1 l e n t e l ė j e p a t e i k t a i s veiks­ mažodžiais, matyti, kad tarp pastarųjų gerokai mažiau netaisyk­ lingųjų. Reikia i š m o k t i ir 1 l e n t e l ė s n e t a i s y k l i n g ų j ų v e i k s m a ž o d ž i ų b ū t o j o laiko d a l y v i o formą: make {made, made) b e ( w a s , w e r e , been) p u t ( p u t , put) h a v e ( h a d , had) r e a d ( r e a d , read) do (did, done) say (said, said) begin (began, begun) see ( s a w , s e e n ) c o m e ( c a m e , come) s p e a k ( s p o k e , spoken) find (found, found) take (took, taken) get (got, got) give (gave, given) tell (told, told) think (thought, thought) go (went, gone) w r i t e ( w r o t e , written) k n o w ( k n e w , known) 1

2

5.

Jeigu skliausteliuose nepateikiamos būtojo laiko ir būtojo laiko dalyvio for­ mos, veiksmažodis taisyklingas. Jeigu pateikiama tik viena forma, būtojo laiko ir būtojo laiko dalyvio formos sutampa. Užsakymas

1027.

65

B ū t o j o l a i k o d a l y v i o ( v a d i n a m ą j ą 3-ąją formą) i š m o k t i n ė r a t a i p s u n k u , n e s d a u g e l i o n e t a i s y k l i n g ų j ų v e i k s m a ž o d ž i ų 2-oji (bū­ tojo laiko) f o r m a s u t a m p a su 3-ąja ( b ū t o j o laiko d a l y v i o ) forma ( p a v y z d ž i u i : made — 1) p a d a r i a u , 2) p a d a r y t a s ) ; d a u g e l i o v e i k s ­ m a ž o d ž i ų 3-oji forma s u d a r o m a p r i d e d a n t n p r i e b e n d r a t i e s (pa­ vyzdžiui: given — d u o t a s , taken — p a i m t a s , known — ž i n o m a s ) . T i e s a , t a r p p a s t a r ų j ų y r a tokių,, k u r p a k i n t a t a r i m a s a r b a r a š y b a (done [d\n] — p a d a r y t a s , gone [gon] — n u ė j ę s , been — b u v ę s , b ū ­ t a s , written — p a r a š y t a s ) . Tik n e d a u g e l i o v e i k s m a ž o d ž i ų v i s o s for­ m o s s k i r t i n g o s ( p a v y z d ž i u i : a m , is, a r e — w a s , w e r e — b e e n ; b e ­ g i n — b e g a n — b e g u n ) , o kai kurių v i s o s f o r m o s s u t a m p a ( p a v y z ­ džiui: p u t — p u t — p u t ) . L a b a i n e l e n g v a išmokti to read formas (to r e a d fri:d] — r e a d [red] — r e a d [ r e d ] ) , n e s 2-oji i r 3-oji f o r m o s v i e n o d a i r a š o m o s , bet s k i r t i n g a i n e g u b e n d r a t i s t a r i a m o s . Kitos

kalbos

dalys

good — g e r a s , better — geresnis, geriau, best — geriausias, ge­ r i a u s i a i ; b i g — d i d e l i s ; difficult — s u n k u s ; i n t e r e s t i n g — į d o m u s ; l a s t — p a s k u t i n i s ; little — m a ž a s , less — m a ž e s n i s , m a ž i a u ; n e ­ c e s s a r y — b ū t i n a s ; n e w — n a u j a s ; n e x t — k i t a s ; old — s e n a s ; ago—i prieš, far — toli, h e r e — čia, near — arti, no — n e , o'clock — v a l a n d ą , t h e r e — t e n , t h e r e is / a r e — y r a , t h e n — t a d a , too — t a i p p a t , v e r y — l a b a i , well — g e r a i , yes — t a i p ; t h e first — p i r m a s , t h e s e c o n d — a n t r a s , t h e third — t r e č i a s , t h e fourth — k e t v i r t a s ; one — 1, t w o — 1 2 , t h r e e — 3, four — 4, five — 5, six — 6, s e v e n — 7, e i g h t — 8, n i n e — 9, t e n — 1 0 , e l e v e n — 1 1 , t w e l v e — 12, t h i r t e e n — 13, fifteen — 15, t w e n t y — 20, thirty — 30. . Norint pradėti skaityti grožinę, mokslo populiariąją, moks­ linę ir kitokią l i t e r a t ū r ą , reikia g e r o k a i p a d i d i n t i pasyvųjį žodyną, t.y. i š m o k t i a t p a ž i n t i ž o d ž i u s s k a i t a n t . K a d g a l ė t u m ė t e j ą s k a i ­ tyti m i n i m a l i a i n a u d o d a m i e s i ž o d y n u , b ū t i n a žinoti b e n t 4 — 5 t ū k s ­ t a n č i u s žodžjų. Ž o d y n o p l ė t i m ą r e i k i a p r a d ė t i , kai p a k a n k a m a i g e r a i i š m o k s i t e l e k s i n į - g r a m a t i n į m i n i m u m ą . Žodžių a t s a r g ą rei­ k i a d i d i n t i i n t e n s y v i a i , k a d m a ž d a u g per p u s m e t į b ū t ų g a l i m a p r a d ė t i n o r m a l i a i s k a i t y t i l i t e r a t ū r ą a n g l ų k a l b a . Kai k a l b o s m o ­ k y m a s i s nusitęsia metų metais, mokantysis nemato perspektyvos, n u s t o j a tikėjęs, k a d u ž s i e n i o k a l b ą i š viso g a l i m a i š m o k t i , p r a ­ r a n d a interesą. P l ė s t i žodžių a t s a r g ą p a d e d a žodžių d a r y b a , t a r p t a u t i n i a i žo­ d ž i a i , p a r a l e l i n i s v e r t i m a s . Ž i n a n t žodį land, n e s u n k u į s i m i n t i su juo įsudarytus, pavyzdžiui, s u d u r t i n i u s ž o d ž i u s (motherland — t ė v y n ė ) . K a i k u r i e ž o d ž i a i eina p r i e š d ė l i a i s , p r i e s a g o m i s . P a ­ vyzdžiui, self (pats): myself ( p a t s ; s a v e ) , full ( p i l n a s ) : beautiful ( g r a ž u s ) , useful less ( m a ž i a u ) : useless ( n e n a u d i n g a s ) , able ( g a l į s ) : suitable ( t i n k a m a s ) . 66

' P a t a r t u m e anglų kalbos gramatikose, pavyzdžiui, E. Izrailėvič ir K. K a č a l o v o s s u s i r a s t i ir s u s i d a r y t i priešdėli ų ir p r i e s a g ų są­ rašą su pavyzdžiais, reikšmių paaiškinimais. Pavyzdžiui: priešdė­ liai dis-, in-, un- turi p r i e š i n g ą r e i k š m ę : known — ž i n o m a s , un­ known— n e ž i n o m a s ; , to like — m ė g t i , to dislike — n e m ė g t i ; cor­ rect — t e i s i n g a s , incorrect — n e t e i s i n g a s . P r i e s a g o s žymi k a l b o s dalį. P a v y z d ž i u i , -ment rodo, j o g t a i d a i k t a v a r d i s , s u d a r y t a s iš veiksmažodžio (to agree — s u t i k t i , agreement — s u t i k i m a s , s u s i ­ t a r i m a s ) , -en reiškia v e i k s m a ž o d į , s u d a r y t ą iš b ū d v a r d ž i o (short — t r u m p a s , to shorten — t r u m p i n t i ) , -y — iš d a i k t a v a r d ž i o s u d a r y t ą būdvardį (sun — s a u l ė , sunny—.saulėtas). M o k s l i n i o , p o l i t i n i o s t i l i a u s ž o d ž i u o s e n a u d i n g a žinoti l o t y n ų kilmės priešdėlius, kurių reikšmę nesunku įsiminti remiantis žino­ mais tarptautiniais žodžiais, pavyzdžiui, co — su, k a r t u ( p l g . „ k o o r d i n u o t i " ) , cooperation — b e n d r a d a r ­ biavimas. inter — t a r p ( p l g . „ i n t e r n a c i o n a l i n i s " ) , interaction — t a r p u s a ­ vio s ą v e i k a . pre — p r i e š ( p l g . „ p r e c e d e n t a s " ) , to precede — eiti p i r m a . post — po ( p l g . „ p o s t f a c t u m " ) , post meridiem (p. m . ) — p o vi­ durdienio. N a u d i n g a išskirti kai k u r i a s l o t y n i š k a s žodžių š a k n i s , k u r i a s taip pat išmokstame remdamiesi žinomais tarptautiniais žodžiais. P a v y z d ž i u i , ž o d ž i o š a k n i s press r o d o s ą s a j ą s u s p a u d i m u , s l ė g i ­ m u . P a l y g i n k i t e ž o d ž i u s , t u r i n č i u s šią š a k n į s u l i e t u v i š k a i s p a ­ vyzdžiais, compression (kompresija) — suspaudimas, depression (depresija) — prislėgta nuotaika, expression (ekspresija) — išraiška, posakis, impression (impresija) — įspūdis, repression (represija) — numalšinimas. Kiti žodžiai: oppression, pressure, suppression. V i s i š i e d a i k t a v a r d ž i a i y r a i š v e s t i iš v e i k s m a ž o d ž i ų (to com­ press, to depress,,, to express, to impress, to oppress, to press, to repress, to suppress). D a u g u m a jų t u r i i š v e s t i n i u s b ū d v a r d ž i u s , k i t u s d a i k t a v a r d ž i u s . J a u vien š i š a k n i s p a d e d a i š m o k t i k e l i a s d e š i m t i s žodžių. A r b a p a i m k i m e tract, k u r i r o d o s ą s a j ą su t r a u ­ k i m u : to attract — t r a u k t i ( p l g . a t r a k c i o n a s ) , to contract — su­ t r a u k t i , extract ( p l g . e k s t r a k t a s ) — i š t r a u k a , to retract — a t i t r a u k t i . Pone, pose r o d o s ą s a j ą su d ė j i m u : to compose — k u r t i , s u d a r y t i ( p l g . k o m p o z i c i j a ) , component — s u d e d a m o j i d a l i s , to expose — iš­ s t a t y t i ( p l g . e k s p o z i c i j a ) , to interpose — įterpti, to oppose ( p l g . q p o z i c i j a ) — p r i e š i n t i s , to postpone — a t i d ė t i , n u k e l t i , to trans­ pose — p e r k e l t i ) .

(naudingas), 1

И з р а и л е в н ч E. E. и К а ч а л о в а K. H. Практическая грамматика английского языка. — М., 1953. 67

E f e k t y v u s b ū d a s ž o d y n u i plėsti y r a t a r p t a u t i n i a i ž o d ž i a i . Tie­ s a , tokių žodžių, kilusių iš a n g l ų k a l b o s , lietuvių k a l b o j e n ė r a labai daug. Jie apima įvairias gyvenimo sritis, pavyzdžiui „star­ t a s " (to start — p r a d ė t i ) , „ t e s t a s " (to test — b a n d y t i ) , „ m e n e d ž ­ mentas" (management — v a d y b a , vadovavimas), „stresas" ( s t r e s s — į t a m p a ) , „ l y d e r i s " (leader — v a d o v a s ) , „ p u l o v e r i s " (to pull — t r a u k t i , over — v i r š ) , „šeikas" (to shake — k r a t y t i ( s ) ) , „ k o k t e i l i s " (cock — g a i d y s , tail — u o d e g a ) ir t. t. A n g l ų k a l b o j e y r a d a u g žodžių, kilusių iš lotynų, p r a n c ū z ų ir kitų kalbų. P a v y z d ž i u i , „ a n o n s a s " (to announce — s k e l b t i ) , „ a s i ­ miliacija" (similar — p a n a š u s ) , „ a r e a l a s " (area — p l o t a s ) , „ m e ­ morialas" (memory — a t m i n t i s ) , „reliatyvus" (relative—santyki­ n i s , relation — s a n t y k i s ) . Čia g a l i m a p a s t e b ė t i a b i p u s ę n a u d ą : t a r p t a u t i n i ų žodžių ži­ nojimas padeda lengviau išmokti angliškus žodžius ir atvirkščiai, a n g l i š k ų žodžių m o k ė j i m a s — p a d e d a plėsti t a r p t a u t i n i ų žodžių a t s a r g ą . Ž i n a n t , k a d „ k o n d e n s u o t a s " reiškia „ s u t i r š t i n t a s " , n e s u n ­ ku į s i m i n t i , k a d density r e i š k i a „ t a n k i s " , o l i e t u v i š k a s „ d e n s i m e t r a s " — p r i e t a i s a s kūno tankiui matuoti. B e n e l e n g v i a u s i a žodžių m o k y t i s i š g r o ž i n ė s l i t e r a t ū r o s kūri­ nių. L i t e r a t ū r i n i s v a i z d a s p a d e d a g r e i č i a u a t p a ž i n t i ž o d ž i u s . L a b a i n e į d o m u s i r v a r g i n a n t i s d a r b a s , k a i ž o d y n e reikia ieškoti d a u g n e ž i n o m ų žodžių. I š p r a d ž i ų , kol s u k a u p s i t e p a k a n k a m ą žodžių atsargą, galite naudotis paraleliniu vertimu. Imama angliška knyga, g e r i a u lengvesnio turinio, ir jos lietuviškas vertimas. Skai­ t o t e s a k i n į p o s a k i n i o . P e r s k a i t ę a n g l i š k ą s a k i n į b a n d o t e j į su­ p r a s t i . N e s u p r a n t a m ą žodį p a s i b r a u k i t e s a v o k n y g o j e m i n k š t u p i e š t u k u . V e r t i m e s u s i r a n d a t e j o a t i t i k m e n į , kurį t a i p p a t p a s i ­ b r a u k i a t e . Žodžių i š s i r a š y t i n e r e i k i a . T e k s t ą p a g a l p a s t r a i p a s s u s k i r s t o t e d a l i m i s , k u r i a s ' p a s i ž y m i t e eilės n u m e r i u , k a d k a r t o d a m i g r e i č i a u r a s t u m ė t e a t i t i n k a m ą vietą v e r t i m e , n e s a n a l o g i š k a i viską ž y m i t e i r t e n . K i e k v i e n o j e d a l y j e b u s k e l e t a s a r keliolika j u m s n e ž i n o m ų žodžių. S k a i t o t e tekstą, kol s u s i d a r o 100 ar d a u g i a u n e ­ ž i n o m ų žodžių. T o k s žodžių kiekis n e t u r ė t ų j ū s ų b a u g i n t i . I š m o k t i a t p a ž i n t i tiek žodžių per vieną k a r t ą n ė r a s u n k u . P r a d ž i o j e g a l i t e a n a l i z u o t i 5 0 a r 7 0 žodžių. B a i g ę s k a i t y t i d i e n o s n o r m ą , ž o d ž i u s t u r i t e p a k a r t o t i . Ž i ū r i t e į p a b r a u k t ą žodį ir b a n d o t e jį a t p a ž i n t i . Jeigu neatpažįstate, gilinkitės. į aplinkinius žodžius, persiskaityk i t e visą s a k i n į . J e i ir t o l i a u n e a t p a ž į s t a t e , ž i ū r ė k i t e į v e r t i m ą ir virš a n g l i š k o žodžio ž y m ė k i t ė s m i n u s ą , o p a r a š t ė j e g a l i t e p a d ė t i t a š k ą , v a d i n a s i , k a d šioje e i l u t ė j e ' y r a n e a t p a ž i n t a s ž o d i s . T a i p p e r ž i ū r i t e v i s u s ž o d ž i u s . P o t o tokia p a č i a t v a r k a k a r t o j a t e žo­ d ž i u s , p a ž y m ė t u s m i n u u . R y t o j a u s dieną vėl k a r t o j a m e v i s u s žo­ d ž i u s ir, j e i g u d a r k a r t ą r e a t p a ž i n o t e t o p a t i e s žodžio, r a š o t e virš j o a n t r ą m i n u s ą . T a i p s u g a i š ę vieną dvi v a l a n d a s per dieną, g a l i t e i š m o k t i a t p a ž i n t i apie 100 žodžių. Ž i n o m a , t a m t i k r a d a l i s žodžių liks n e a t p a ž i n t ų . 68

Kad būtų lengviau įsiminti, prieš p r a d ė d a m i skaityti tekstą aprašytu būdu, g a l i t e perskaityti atitinkamą tos knygos skyrių arba straipsnį lietuviškai, kad s u s i d a r y t u m ė t e bendrą vaizdą. V i e n a s i š žodžių į t v i r t i n i m o b ū d ų y r a t o k s : v i e n ą dieną s k a i ­ tote tekstą, kitą — tik t i k r i n a t ė s ž o d ž i u s . R e g u l i a r i a i d i r b d a m i (kas a n t r ą dieną p e r s k a i t y d a m i tekstą, t u r i n t į a p i e 100 n e ž i n o m ų žo­ d ž i ų ) , p e r m ė n e s į g a l i t e išmokti a t p a ž i n t i m a ž d a u g 1000 n a u j ų žodžių. Bet čia reikia v a l i o s i r n u o s e k l a u s d a r b o . P a d i r b ė j ę ' p a m a ­ t y s i t e , k a d t a i v i s a i n e s u n k u . Tokiu b ū d u p e r k e l e t ą m ė n e s i ų g a ­ lima p r a d ė t i g a n a l a i s v a i s k a i t y t i a n g l i š k a i . T o k s žodžių a t s a r g o s d i d i n i m o b ū d a s t u r i p r a n a š u m ų i r t r ū ­ kumų. P a g r i n d i n i s p r a n a š u m a s yra tas, kad palyginti greitai gali­ m a i š m o k t i a t p a ž i n t i d a u g žodžių, s u t a u p o m a laiko, l a b a i p a l e n g ­ vėja žodžių į s i m i n i m a s . S i s p a l e n g v ė j i m a s a t s i r a n d a dėl šių p r i e ­ žasčių: besimokantys visiškai pasitiki duotu vertimu, s u s i r a n d a m a tik r e i k a l i n g a r e i k š m ė ir, jei m o k o m ė s iš g r o ž i n ė s l i t e r a t ū r o s kū­ rinių, s u k u r t o s s i t u a c i j o s l a b a i p a l e n g v i n a v a i z d u o t ė s darbą. V y k s ­ t a a k t y v i p r o t i n ė veikla. T a i p d i r b d a m i , i š m o k s i t e d a u g e l į žodžių nesunkiai atpažinti, o kai kuriuos net a t g a m i n t i ir kitame tekste. T a i p d i r b a n t net n e r e i k i a s t e n g t i s j ų į s i m i n t i . I š n y k s t a n e r e i k a ­ l i n g a į t a m p a . J ū s p a p r a s č i a u s i a i a t l i e k a t e šią u ž d u o t į n e g a l v o d a m i , k a d reikia į s i m i n t i ž o d ž i u s . T a č i a u dirbti reikia o p t i m a l i u t e m p u : nei per d a u g lėtai, nei p e r d a u g s k u b a n t . T u r i būti t a m t i k r a p r o t i n ė į t a m p a . Tokį t e m p ą n u s i s t a t y t i g a l i m a tik d i r b a n t . Ž i n o m a , v e r č i a n t l i t e r a t ū r i n į tekstą, g a l i kilti s u n k u m ų ieš­ k a n t a t i t i n k a m o s žodžio r e i k š m ė s , y p a č kai s u s i d u r i a m a s u s u d ė ­ tingais sakiniais ar idiominiais posakiais, kurių n e g a l i m a versti p a ž o d ž i u i . J e i n e p a j ė g i a t e i š s i v e r s t i , j u o s kol kas t e n k a p r a l e i s t i . A t p a ž i n i m a s y r a tik i š m o k i m o p r a d ž i a . A n t r a v e r t u s , g r e i t i š m o k u s , g r e i č i a u i r u ž m i r š t a m a . Todėl b ū t i n a s tiek n a t ū r a l u s , tiek organizuotas (specialus) kartojimas. Natūraliai kartojate regu­ liariai s k a i t y d a m i . L a b a i n a u d i n g a , k a i p m i n ė j o m e a n k s č i a u , p a s i ­ k a r t o t i ž o d ž i u s p o i l g e s n i o laiko ( s a v a i t ė s , dviejų s a v a i č i ų a r m ė n e s i o ) . Bet k a d a n g i j a u per t ą laiką s u s i k a u p s d i d e s n i s žodžių kiekis, t a i k a r t o s i t e n e v i s u s ž o d ž i u s , o tik t u o s , k u r i e j u m s s v a r ­ besni (domina j u s kaip šnekamosios kalbos, mokslo ir technikos, l i t e r a t ū r o s ir kt. ž o d ž i a i ) . P a g r i n d i n i s a t r a n k o s k r i t e r i j u s — ž o d ž i o pasikartojimo dažnumas ir jo svarba mums. Norėdami nustatyti, kurie žodžiai būdingi vienos ar kitos rūšies literatūrai, pasiskaity­ kite a t i t i n k a m u s t e k s t u s . Yra s p e c i a l i ų ž o d y n ė l i ų m i n i m u m ų . Besi­ domintiems technine literatūra naudinga pasinaudoti bendrosios m o k s l o i r t e c h n i k o s leksikos m i n i m u m u . Sie ž o d ž i a i y r a i š m o k s ­ tami gerokai sunkiau negu kokios nors mokslo šakos terminai. 1

J e i k u r i s n o r s ž o d i s d a ž n a i v a r t o j a m a s , bet l a b a i s u n k i a i įsi1

Словарь­минимум для чтения научной литературы ке / Сост. А. В. Михеева и др. — М., 1.963.

на

английском

язы­ 69

m e n a m a s , tokį v e r t ė t ų (trečią k a r t ą p a k a r t o j u s ) i š s i r a š y t i i r re­ guliariai kartoti. Geriausia šiuos žodžius išrašyti su kontekstu ( b e n t m i n i m a l i u ) (ši m e t o d i k a a p r a š y t a I s k y r i u j e ) . J e i g u n e p a v y k t ų g a u t i t i n k a m o s a n g l i š k o s k n y g o s i r j o s lie­ t u v i š k o v e r t i m o , g a l i t e s k a i t y t i s a v a i t r a š t į Moscow News, k u r i s leidžiamas i r rusų kalba. T | " | T a i g i , m o k y d a m i e s i žodžių, g e r a i i š m o k s t a t e l e k s i h i u s p a g r i n ­ d u s , t o l i a u p a l a i p s n i u i p l e č i a t e aktyviųjų žodžių bei p o s a k i ų at­ s a r g ą i r k a r t u d i d i n a t e p a k a n k a m ą p a s y v i ų j ų žodžių a t s a r g ą .

GRAMATIKOS MOKYMASIS

G r a m a t i k a n a g r i n ė j a žodžių k a i t y b ą ( l i n k s n i a v i m ą , a s m e n a v i ­ mą, l a i p s n i a v i m ą ) ir jų j u n g i m ą į sakinį. Ž o d ž i ų formos i š r e i š k i a t a m t i k r u s žodžių s a n t y k i u s s a k i n y j e . J e i g u n e s u p r a n t a m t ų s a n ­ tykių, n e g a l i m s u p r a s t i t e k s t o s k a i t y d a m i a r b a k l a u s y d a m i kitų kalbant. Ir jeigu nemokėsim išreikšti tų santykių patys, nega­ l ė s i m t e i s i n g a i p a s a k y t i s a k i n i o , k a d kiti m u s s u p r a s t ų . T a i g i , n e ­ mokėdami g r a m a t i k o s , negalime išmokti kalbos. G r a m a t i k ą išmokti y r a s u n k u , n e s g r a m a t i k a a b s t r a k t u s da­ lykas, o a b s t r a k č i u s d a l y k u s v i s a d a s u n k i a u i š m o k t i n e g u k o n k r e ­ čius. P a v y z d ž i u i , d a i k t a v a r d ž i ų d a u g i s k a i t o s f o r m a - ( e ) s i š r e i š ­ k i a n e a t s k i r o k u r i o n o r s žodžio, o d a i k t a v a r d ž i ų d a u g u m o s d a u ­ g i s k a i t ą . J e i g u s a k i n y j e / see a picture ( a š m a t a u p a v e i k s l ą ) p a s k u t i n į žodį p a k e i s i t e k i t a i s ž o d ž i a i s (a book, a house, a tree ir 1.1.), s a k i n y s g r a m a t i š k a i n e p a s i k e i s . S i s p a v y z d y s r o d o , k a d y r a k a r t u i r t a m t i k r a s m o d e l i s , p a g a l kurį g a l i m a s u d a r y t i d a u g panašių sakinių. Anglų kalbos ir gimtosios kalbos g r a m a t i k o s sistema skiriasi, ir tai labai a p s u n k i n a anglų kalbos g r a m a t i k o s mokymąsi. Iš pra­ džių m o k i n i a i , p a v y z d ž i u i , s u d a r i n ė d a m i a n g l i š k ą sakinį, linkę vadovautis gimtosios kalbos g r a m a t i k o s taisyklėmis. Tuo tarpu a n g l ų k a l b o j e d a i k t a v a r d i s n e l i n k s n i u o j a m a s ( y r a tik 2 l i n k s n i a i ) , n e t u r i g i m i n ė s ; b ū d v a r d i s y r a n e k a i t o m a k a l b o s d a l i s ( n ė r a nei l i n k s n i ų , nei s k a i č i a u s , nei g i m i n ė s ) ; t a č i a u v e i k s m a ž o d i s t u r i su­ d ė t i n g ą laikų s i s t e m ą . L i n k s n i a v i m o ir a s m e n a v i m o p a p r a s t u m a s — tai dar ne įrodymas, kad a n g l ų kalbos g r a m a t i k a yra lengva, kaip k a r t a i s m a n o m a . Žodžių r y š i a i a n g l ų k a l b o j e r e i š k i a m i p r i e l i n k s ­ n i a i s , žodžių t v a r k a , p a g a l b i n i a i s ž o d ž i a i s , s u k u r i a i s s u d a r o m o s į v a i r i o s formos. D a u g e l i s d a ž n i a u s i a i v a r t o j a m ų v e i k s m a ž o d ž i u y r a n e t a i s y k l i n g i , t. y. jų b ū t o j o laiko ir b ū t o j o l a i k o d a l y v i o for­ m o s s k i r i a s i . A n g l ų k a l b o j e t a s p a t s ž o d i s g a l i eiti į v a i r i o m i s k a l b o s d a l i m i s , b e to, šioje k a l b o j e y r a a r t i k e l i s , k u r i o n ė r a lie­ tuvių k a l b o j e . G r a m a t i k o s m o k ė j i m a s į g a u n a p r a s m ę tik t a d a , kai s u f o r m u o ­ j a m i g r a m a t i n i ų formų a t p a ž i n i m o , s u d a r y m o į g ū d ž i a i . J e i g u ži­ n o t e kurią n o r s t a i s y k l ę , bet n e g a l i t e p a s a k y t i p a v y z d ž i o a r b a p r i t a i k y t i jos n a u j i e m s ž o d ž i a m s , t o k s ž i n o j i m a s y r a tik kukli 71

g r a m a t i k o s m o k y m o s i p r a d ž i a . I š tikrųjų k a l b ė d a m i a r k l a u s y ­ d a m i n e t u r i m e laiko n a g r i n ė t i , k ą v i e n a a r kita f o r m a r e i š k i a . T u r i m e j a s a t p a ž i n t i i r s u d a r y t i s t a i g i a i , n e s k i t a i p n u t r ū k s t a su­ p r a t i m o i r k a l b ė j i m o p r o c e s a s , vieni kitų n e b e s u p r a n t a m e . S k a i ­ t a n t d a r g a l i m a s t a b t e l ė t i i r p a g a l v o t i , bet jei tai reikia d a r y t i dažnai, skaitymo procesas taip pat nutruks. Taigi gramatiniai įgūdžiai būtini. A t s a k y d a m i į klausimą, kas sunkiausia m o k a n t i s anglų kal­ b o s , d a u g u m a m o k i n i ų n u r o d o g r a m a t i k ą . B e to, a n g l ų k a l b o s g r a m a t i k o s mokiniai mokosi neefektyviai. D a ž n i a u s i a i apsiriboja­ ma žiniomis ir nesistengiama suformuoti atitinkamų įgūdžių. Daž­ n i a u s i a i jie p e r v e r t i n a t a i s y k l i ų v a i d m e n į . G r a m a t i n ė s t a i s y k l ė s n u s a k o g r a m a t i n i ų formų r e i k š m ę , s u d a r y m ą , v a r t o j i m ą . M o k ė t i tik taisyklę — vadinasi, mokėti labai mažai, nes ją lengva už­ m i r š t i a r b a s u p a i n i o t i s u k i t a . Reikia m o k ė t i p a v y z d į . Ž i n a n t i r s u p r a n t a n t p a v y z d į , n e s u n k u p r i s i m i n t i a r b a net p a č i a m sufor­ m u l u o t i t a i s y k l ę . T a i g i t a i s y k l ė y r a tik o r i e n t y r a s , p r i e m o n ė su­ prasti kokiam nors reiškiniui, arba instrukcija, paaiškinanti, kaip atlikti t a m t i k r ą v e i k s m ą . J e i g u m o k a t e p a v y z d į i r p a g a l j į g a l i t e a t p a ž i n t i bei s u d a r y t i p a n a š i u s p a v y z d ž i u s — j a u m o k a t e n e b l o ­ g a i . R e g u l i a r i o s i r ilgos p r a t y b o s bei k a l b ė j i m o p r a k t i k a p a d ė s g e r a i išmokti taisykles. S ė k m i n g ą g r a m a t i k o s mokymąsi nulemia šios sąlygos: 1. Gerai išmokite g r a m a t i k o s p a g r i n d u s . 2. Naudokitės gramatikos lentelėmis. 3 . R e g u l i a r i a i a t l i k i n ė k i t e g r a m a t i k o s formų a t p a ž i n i m o bei sudarinėjimo pratybas su aktyviais naujų pamokų žodžiais. 4. Stenkitės vartoti g r a m a t i k o s formas praktiškai. (1) A n g l ų k a l b o s g r a m a t i k o s p a g r i n d a i p a t e i k t i I I s k y r i u j e (2 ir 3 l e n t e l ė s ) . T e n t a i p p a t a p r a š y t a jų m o k y m o s i m e t o d i k a , p a t e i k t a p r a t i m ų k a l b ė j i m o p r a t y b o m s . Sie p a g r i n d a i a p i m a di­ delę a n g l ų k a l b o s g r a m a t i k o s dalį. N o r i m e p a b r ė ž t i , k a d y p a č r e i k i a m o k ė t i a t g a m i n t i p a g a l b i n i u s v e i k s m a ž o d ž i u s bei j ų for­ mas be—am—is—are—was — were — being — been; have — has — had — having — had; shall — will; do — does — did, n e s su j a i s s u d a r o m i k i t i l a i k a i . J ų n e g a l i m a n e m o k ė t i . T a i p p a t reikia l a b a i g e r a i m o k ė t i g r a m a t i n i ų formų p r i e s a g a s i r g a l ū n e s . P r i e s a g o s -ed

ir

galūnės:

[d, t, i d ] : 1) t a i s y k l i n g ų j ų v e i k s m a ž o d ž i ų b ū t o j o n e ž y m i ­ m o j o laiko g a l ū n ė (visų a s m e n ų ) : / asked—aš k l a u s i a u , you asked — tu k l a u s e i ir t. t.

2 ) t a i s y k l i n g ų j ų v e i k s m a ž o d ž i ų b ū t o j o laiko d a l y v i o ( I I I f o r m a ) g a l ū n ė : asked — p a k l a u s t a s ; -er [ a ] : 1) v i e n s k i e m e n i ų ir kai k u r i ų d v i s k i e m e n i ų b ū d v a r d ž i ų aukštesniojo laipsnio priesaga: bigger—didesnis; 2) v i e n s k i e m e n i ų ir kai kurių d v i s k i e m e n i ų p r i e v e i k s m i ų aukštesniojo laipsnio priesaga: earlier—anksčiau; 72

-est

[ i s t ] : 1) v i e n s k i e m e n i ų ir k a i k u r i ų d v i s k i e m e n i u b ū d v a r ­ džių a u k š č i a u s i o j o l a i s p n i o p r i e s a g a : biggest — d i d ž i a u s i a s ; earliest — a n k s č i a u s i a s ; 2) v i e n s k i e m e n i ų ir kai k u r i ų dvi­ skiemenių prieveiksmių aukščiausiojo laipsnio priesaga: earliest — a n k s č i a u s i a i ( p a p r a s t a i vart) ja -es [įz, z ] : 1) . d a i k t a v a r d ž i ų d a u g i s k a i t o s g a l ū n ė : a dress — dresses ( s u k n e l ė — s u k n e l ė s ) ; 2) v e i k s m a ž o d ž i ų e s a m o j o n e ž y m i m o j o l a i k e 3 a s m e n s g a l ū n ė : to go — he goes (eiti — jis e i n a ) , to carry — he carries ( n e š t i — j i s n e š a ) ; - i n g [ i n ] : 1) e s a m o j o l a i k o d a l y v i o g a l ū n ė s to read — reading (skaityti — skaitantis); 2) g e r u n d i j a u s g a l ū n ė : Smoking is harmful.— R ū k y t i y r a žalinga; -ly [ h ] : p r i e v e i k s m i ų p r i e s a g a : slowslowly (lėtas — l ė t a i ) ; -s [s, z ] : 1) d a i k t a v a r d ž i ų d a u g i s k a i t o s g a l ū n ė : a boy — boys (berniukas — berniukai); 2) veiksmažodžių esamojo nežymi n r ! ' - a k o vienaskai­ t o s 3 a s m e n s g a l ū n ė : to speak — he speaus ( k a l b ė t i — j i s kalba); -'s [s, z, įz] d a i k t a v a r d ž i ų s a v y b i n i o l i n k s n i o , r e i š k i a n č i o pri­ klausymą, nuosavybę, vienaskaitos galūnė: the pupil's book — m o k i n i o k n y g a ; - s ' [s, z, įz] d a i k t a v a r d ž i ų s a v y b i n i o l i n k s n i o , r e i š k i a n č i o pri­ klausymą, nuosavybę, daugiskaitos galūnė: the pupils' books — m o k i n i ų k n y g o s ; -th [0] k e l i n t i n i ų s k a i t v a r d ž i ų p r i e s a g a : four — fourth ( k e t u ­ ri — k e t v i r t a s ) ; -teen [ti:n] k i e k i n i a m s s k a i t v a r d ž i a m s n u o 13 iki 19 s u d a r y t i p r i e s a g a : six — sixteen ( 6 — 1 6 ) ; - t y [ti] kiekinių s k a i t v a r d ž i ų dešimčių p r i e s a g a : six — sixty (6—60). Priesagų ir galūnių g r a m a t i n ė m s formoms sudaryti yra ne­ d a u g , t o d ė l j a s i š m o k t i n e s u n k u . T a č i a u , a n t r a v e r t e s , kai k u r i o s p r i e s a g o s ir g a l ū n ė s (-ed, -er, -es, -ing, -(e)s) y r a d a u g i a r e i k š ­ m ė s . P a v y z d ž i u i , be čia d u o t ų p r i e s a g o s -er. r e i k š m i ų , ji g a l i b ū t i ir veikėją r e i š k i a n č i ų d a i k t a v a r d ž i ų p r i e s a g a (worker — d a r b i n i n ­ k a s ) , o d a u g e l y j e žodžių tai y r a t i e s i o g p a p r a s t a s r a i d ž i ų j u n g i n y s (sister, answer). Su g a l ū n e -ing s u d a r o m a s ne tik e s a m o j o -laiko d a l y v i s ir g e r u n d i j u s , b e i ji g a l i būti ir d a i k t a v a r d ž i ų priesaga: to build — a building — building (statyti — p a s t a t a s — s t a t y b a , s t a t y m a s ) ; -'s s u į v a r d ž i a i s i r k i t a i s ž o d ž i a i s , b e s a v y b i n i o l i n k s n i o r e i k š m ė s , g a l i r e i k š t i is, has, us: it's = it is, he's—he is, he has; let's go —let us go. Dėl p r i e s a g ų i r g a l ū n i ų d a u g i a r e i k š m i š k u m o s u n k i a u į s i m i n t i i r s u p r a s t i j ų r e i k š m e s . K a d b ū t ų l e n g v i a u , žodį r e i k i a p a n a g r i ­ n ė t i m o r f o l o g i š k a i . J e i g u , p a v y z d ž i u i , -er p r i d ė t a p r i e b ū d v a r d ž i o , tai ž o d i s y r a b ū d v a r d ž i o a r b a p r i e v e i k s m i o a u k š t e s n y s i s l a i p s n i s 1

(colder=cold + er), jeigu prie veiksmažodžio (to teach + er = teacher), jis y r a d a i k t a v a r d i s , o j e i g u a t m e t u s -er, tokio ž o d ž i o n ė r a , t a i -er p a p r a s č i a u s i a s r a i d ž i ų j u n g i n y s (brother). J e i g u ne­ aiški žodžių su -ed,. -(e)s, -ing r e i k š m ė , j u o s t a i p p a t reikia p a ­ n a g r i n ė t i g r a m a t i š k a i — n u s t a t y t i , kuri k a l b o s d a l i s jie y r a ir kuo eina sakinyje. r i • .'H(2) m o k a n t i s g r a m a t i k o s n e tik p a t o g u , bet i r b ū t i n a n a u d o t i s l e n t e l ė m i s . Kai p a k a n k a m a i g e r a i i š m o k s i t e l e n t e l ė s e p a t e i k t ą m e d ž i a g ą , g a l i t e p a s i d a r y t i kitų laikų g r u p i ų a r d a r k i t o k i o s g r a ­ matikos lenteles (pavyzdžiui, prielinksnių, jungtukų s ą r a š u s ) . (3) R e g u l i a r i a i a t l i k i n ė t i g r a m a t i k o s formų a t p a ž i n i m o , su­ d a r y m o p r a t y b a s reikia dėl to, k a d g r a m a t i n i ų į g ū d ž i ų s u d a r y m a s y r a ilgas p r o c e s a s . J a m g a l i p r i r e i k t i kelerių m e t ų , k a d g e b ė t u m ė t e l e n g v a i v a r t o t i g r a m a t i k o s formas k a l b ė d a m i , a t p a ž i n t i j a s s k a i t y ­ dami. (4) R a š y d a m i t r u m p ą t e k s t o s a n t r a u k ą , ž i ū r ė k i t e į g r a m a ­ tikos formų l e n t e l ę ir s t e n k i t ė s v a r t o t i į v a i r i a s r e i k i a m a s formas arba sugalvokite iš teksto klausimus, kuriuos norėtumėte paklaus­ t i per p a m o k ą ( v a d o v a u k i t ė s k l a u s i m ų s u d a r y m o l e n t e l e ) . Lietuviams mokiniams sunkiausiai suvokiamas ir išmokstamas vartoti anglų kalbos veiksmažodis, prielinksnis, artikelis. Veiks­ mažodžiui anglų kalbos g r a m a t i k o s vadovėlyje skiriama maž­ d a u g tiek v i e t o s , kiek v i s o m s k i t o m s k a l b o s d a l i m s d r a u g e p a ė m u s . Artikelio lietuvių kalboje n ė r a ; p r i e l i n k s n i a i abiejose k a l b o s e d a ž ­ nai neatitinka.

1. V E I K S M A Ž O D I S Iš anglų kalbos g r a m a t i k o s dalykų mokiniams sunkiausia y r a išmokti l a i k u s , n e t tokį p a p r a s t ą iš p a ž i ū r o s e s a m o j o l a i k o 3 a s m e ­ nį. K a i p s a k ė m e , a n g l ų k a l b o s laikų s i s t e m ą s u d ė t i n g a , n o r s a s m e ­ n ų g a l ū n i ų y r a l a b a i n e d a u g . D a u g i a u s i a formų t u r i v e i k s m a ž o d i s to be (am, is, are; was, were; been). Esamasis laikas I am — aš esu H e / s h e / it is — j i s / ji y r a we / y o u / t h e y a r e — m e s e s a m e . . . Būtasis laikas I / he / s h e / it w a s — aš b u v a u . . . We / you / t h e y w e r e — m e s b u v o m e ' •

.

Kitų v e i k s m a ž o d ž i ų tik e s a m o j o n e ž y m i m o j o laiko v i e n a s k a i :s 3 a s m e n s g a l ū n ė y r a -s (he speaks — j i s k a l b a ) , visų kitų a s m e n ų ta p a t i forma k a i p ir b e n d r a t i e s (be d a l e l y t ė s to). B ū t o j o laiko visų a s m e n ų f o r m a ta p a t i (I / he . . . asked — aš p a k l a u s i a u

/ j i s p a k l a u s ė . . . ) . Visų laikų g r u p i ų b u s i m a s i s l a i k a s s u d a r o m a s su p a g a l b i n i a i s shall (1 a s m u o ) ir will (2 ir 3 a s m u o ) . T a i g i as­ menavimas yra labai paprastas. A n g l ų k a l b o j e y r a k e t u r i o s laikų g r u p ė s : n e ž y m i m i e j i , e i g o s , a t l i k t i n i a i ir a t l i k t i n i a i e i g o s . V a d o v ė l i u o s e ir g r a m a t i k o s e laikų grupės, kaip ir patys laikai, p a p r a s t a i v a d i n a m i angliškai, todėl šias s ą v o k a s r e i k i a l a b a i g e r a i s u p r a s t i i r į s i m i n t i j ų a n g l i š k u s pavadinimus, h L a i k ų p a v a d i n i m a i a n g l ų k a l b o j e t o k i e : Present — e s a m a s i s , Past — b ū t a s i s , Future — b ū s i m a s i s . Indefinite ( n e a p i b r ė ž t a s ) — n e ž y m i m i e j i laikai a n g l ų g r a m a t i ­ k o s e d a r v a d i n a m a s simple— ( p a p r a s t i e j i ) . J i e r e i š k i a ž i n o m a s tiesas, p a p r a s t u s , r e g u l i a r i a i p a s i k a r t o j a n č i u s v e i k s m u s a r b a veiks­ m u s , k u r i e v y k s t a v i e n a s p o kito. N e ž y m i m i e j i laikai „ n e a p i b r ė ž ­ t i " t a p r a s m e , k a d jie n e p a b r ė ž i a nei v e i k s m o e i g o s , nei j o atliktinumo. Continuous — e i g o s laikai ( n u o v e i k s m a ž o d ž i o continue — t ę s ­ t i s ) , k u r i e reiškia n e b a i g t ą , t e b e v y k s t a n t į t a m t i k r u m o m e n t u veiksmą. Perfect (lot. p e r f e c t u m — a t l i k t a s ) — a t l i k t i n i a i laikai. J i e iš­ r e i š k i a veiksmą, b a i g t ą t a m t i k r u m o m e n t u , bet t o v e i k s m o p a ­ d a r i n i a i s u s i j ę s u t o l e s n e įvykių e i g a . Perfect Continuous — a t l i k t i n i a i e i g o s laikai reiškia v e i k s m ą , p r a s i d ė j u s į a n k s č i a u i r t r u n k a n t į iki t a m t i k r o m o m e n t o a r b a te­ besitęsiantį tuo momentu. Pavyzdžiui: 1. I write l e t t e r s on S u n d a y . — Aš r a š a u l a i š k u s s e k m a d i e n į . 2. I am writing a l e t t e r . — Aš ( d a b a r ) r a š a u laišką. 3. I have written my l e t t e r . — A š ( j a u ) p a r a š i a u laišką. 4. I have been writing l e t t e r s for an h o u r / s i n c e 10 o'clock.— A š j a u v a l a n d ą ( n u o 1 0 v a l a n d o s ) r a š a u laišką. 1 sakinio P r e s e n t Indefinite laikas reiškia, kad aš paprastai r a š a u l a i š k u s s e k m a d i e n i a i s . Cia p a s a k o m a s tik v e i k s m o a t l i k i m o faktas. 2 sakinio P r e s e n t Continuous laikas parodo, k a d veiksmas vyks­ t a t a d a , kai m e s k a l b a m ė s ; j i s d a r n e b a i g t a s . V e r č i a n t š į s a k i n į į lietuvių k a l b ą , g a l i m a p a v a r t o t i žodį „ d a b a r " ; n o r s a n g l i š k a m e sakinyje jo nėra. 3 s a k i n i o P r e s e n t Perfect laikas parodo, kad veiksmas baigėsi p r a e i t y j e , bet j o p a d a r i n y s s u s i j ę s s u d a b a r t i m i . K a i a š t a i s a ­ kau, laiškas jau p a r a š y t a s , ir galiu jį išsiųsti. Veiksmo atlikimui p a b r ė ž t i , v e r č i a n t į lietuvių kalbą, g a l i m a p a v a r t o t i žodelį „ j a u " . L i e t u v i ų k a l b o j e š į laiką d a ž n a i g a l i m a v e r s t i e s a m u o j u a t l i k t i n i u laiku — „ e s u p a r a š ę s " . 4 s a k i n i o P r e s e n t P e r f e c t C o n t i n u o u s l a i k a s r o d o , k a d iki p a s i ­ k a l b ė j i m o m o m e n t o a š j a u v a l a n d ą r a š i a u laišką i r d a b a r t e b e ­ r a š a u (su for) a r b a p r a d ė j a u r a š y t i 10 vai. ir d a b a r t e b e r a š a u . I n d e f i n i t e laikų a s m e n a v i m ą a p t a r ė m e šio s k y r e l i o p r a d ž i o j e .

:5

Continuous l a i k a i s u d a r o m i iš be + e s a m o j o laiko d a l y v i s . P a ­ s t a r a s i s s u d a r o m a s p r i e b e n d r a t i e s p r i d e d a n t p r i e s a g ą -ing (to write — writing — r a š a n t i s ) : be + Vmg , k u r V r e i š k i a verb ( v e i k s m a ž o d i s ) . A s m e n u o j a n t C o n t i n u o u s lai­ k u s , e s a m o j o laiko d a l y v i s ( V g ) n e k i n t a , o a s m e n u o j a m a s tik to be (am, is, are; was, were; shall be, will be). V e r č i a n t p a ž o ­ džiui / am writing s k a m b ė t ų „ A š e s u r a š a n t i s ( r a š ą s ) " . m

D ė m e s i o ! N e p a i n i o k i t e C o n t i n u o u s laikų s u n e v e i k i a m ą j a r ū š i m i . Palyginkite: He is asking.— J i s k l a u s i a . ( P a ž o d ž i u i : „ J i s y r a k l a u s i a n t i s " . ) He is asked.— Jį k l a u s i a . ( P a ž o d ž i u i : „ J i s y r a k l a u s i a m a s " . ) Perfect l a i k a i s u d a r o m i iš have + b ū t o j o laiko d a l y v i s ( I I I for­ m a ) . T a i s y k l i n g ų j ų v e i k s m a ž o d ž i ų , b ū t o j o laiko d a l y v i o forma su­ t a m p a su b ū t u o j u laiku (asked — p a k l a u s i a u , p a k l a u s t a s ) . N e ­ t a i s y k l i n g ų j ų v e i k s m a ž o d ž i ų b ū t o j o laiko d a l y v i o forma y r a k i t a : (to write, wrote, written — p a r a š y t a s ) : have + VIII ,

kur V I I I r e i š k i a b ū t o j o laiko dalyvį, a r b a I I I formą. P a p r a s t a i l a b a i s u n k i a i i š m o k s t a m a v e r s t i į lietuvių k a l b ą P r e s e n t P e r f e c t laiką, kurį r e i k i a v e r s t i b ū t u o j u laiku. Palyginkite: 1. I have to write a l e t t e r . — A š t u r i u ( m a n r e i k i a ) p a r a š y t i laišką. 2. I have written t h e T e t t e r . — Aš p a r a š i a u laišką. J e i g u po have (had, shall / will have) e i n a b e n d r a t i s (1 s a k . ) , have v e r č i a m a s t u r i u ( t u r ė j a u , t u r ė s i u ) . J e i g u po have e i n a I I I f o r m a , v a d i n a s i , t a i y r a P r e s e n t P e r f e c t l a i k a s , i r jis v e r č i a m a s b ū t u o j u laiku ( 2 s a k . ) .

( r e i š k i a k e t i n i m ą atlikti kokį n o r s v e i k s m ą a r t i m o j e a t e i t y j e ) ; have got = have. I am going to see him tomorrow — Aš r u o š i u o s i jį p a m a t y t i (pamatysiu) rytoj. He's got a dog.— J i s t u r i šunį. Sunkiai išmokstami modaliniai veiksmažodžiai, po kurių ne­ v a r t o j a m a b e n d r a t i e s d a l e l y t ė to (He can speak English — J i s kalba a n g l i š k a i ) , klausiamosios, neigiamosios formos s t r u k t ū r a ir kai k u r i e kiti d a l y k a i . S u d a r a n t n e i g a m ą j ą formą su be, can, must, may, shall Į will p r i d e d a m a tik not. P a v y z d ž i u i : / am not a student.— Aš n e s u s t u d e n t a s . He cannot speak English.— J i s n e m o k a k a l b ė t i a n g l i š k a i . She will not come.— Ji n e a t e i s . C o n t i n u o u s , P e r f e c t laikų, n e v e i k i a m o s i o s r ū š i e s n e i g i a m o j i for­ m a t a i p p a t s u d a r o m a s u n e i g i n i u not, k u r i s e i n a p o p i r m o j o p a ­ galbinio veiksmažodžio. Pavyzdžiui: He is not writing a letter now.— J i s d a b a r n e r a š o l a i š k o . He has not written his letter.— J i s ( d a r ) n e p a r a š ė l a i š k o . The work is not finished.— D a r b a s d a r n e b a i g t a s . S u v i s a i s k i t a i s v e i k s m a ž o d ž i a i s P r e s e n t i r P a s t I n d e f i n i t e lai­ kų n e i g i a m o j i f o r m a s u d a r o m a su p a g a l b i n i u do + not: does ( P r e ­ s e n t I n d e f i n i t e v i e n a s k a i t o s 3 a s m u o ) , do (visi kiti a s m e n y s ) , did ( P a s t I n d e f i n i t e visų a s m e n ų ) . P a v y z d ž i u i : / do not know.— Aš n e ž i n a u . •He/she does not know.— J i s (ji) nežino. We did not know.— M e s n e ž i n o j o m e . S u n k i a i i š m o k s t a m a / was asked tipo s a k i n i ų n e v e i k i a m o j i rū­ š i s . P a ž o d ž i u i b ū t ų v e r č i a m a „ A š b u v a u p a k l a u s t a s " , t a č i a u lietu­ viškai p a p r a s t a i sakome „ M a n ę s paklausė". Pavyzdžiui: / was given.—iMan davė. We are taught.— M u s m o k o . He will be shown.— J a m p a r o d y s .

h a v e b e e n + Vmg .

Palyginkite: / told him.— Aš j a m p a s a k i a u ( p a p a s a k o j a u ) . / was told.— M a n p a s a k ė ( p a p a s a k o j o ) . Mokiniai ir studentai labai sunkiai atskiria, kada vartoti Past Indefinite, o kada Present Perfect laikus.

Palyginkite laikus šiuose klausimuose: Have you seen him today? ( r e z u l t a t a s ) — Yes. AT tu jį š i a n d i e n m a t e i ? — T a i p . When did you see him? ( f a k t a s ) — A t five. K a d a tu jį m a t e i ? — P e n k t ą v a l a n d ą . What was he doing? ( e i g a ) — He was reading. "Ką j i s veikė? — J i s s k a i t ė k n y g ą . K a i k a d a P r e s e n t C o n t i n u o u s i r P r e s e n t P e r f e c t laikų veiks­ m a ž o d ž i a i į g a u n a kitą p r a s m e , p a v y z d ž i u i : be . going — r u o š t i s

Palyginkite: 1. / read the book.—Aš s k a i č i a u (šią) k n y g ą . 2. / have read the book.— Aš p e r s k a i č i a u (šią) k n y g ą . 1 s a k i n y j e k o n s t a t u o j a m a s v e i k s m o a t l i k i m o faktas. V e i k s m a s g a l ė j o įvykti v a k a r , p r a ė j u s i ą s a v a i t ę , p e r n a i . 2 s a k i n y j e p a b r ė ž i a m a , k a d v e i k s m a s a t l i k t a s ir y r a s u s i j ę s su d a b a r t i m i . A t k r e i p k i t e d ė m e s į į laikų v e r t i m ą : read [e] — s k a i č i a u have read — p e r s k a i č i a u .

Perfect Continuous l a i k a i e s a m o j o laiko d a l y v i s :

76

sudaromi

ir

to

be

Perfect

laiku

+

77

Tą p a t į g a l i m a p a s a k y t i ir a p i e n e i g i a m ą j ą bei k l a u s i a m ą j ą formą. P a v y z d ž i u i : / didn't read the book.— Aš n e s k a i č i a u šios k n y g o s . ( K o n s t a ­ t u o j a m a s faktas.) / haven't read the book.—Aš n e p e r s k a i č i a u ' s i b ^ ' k n y g o s . (Pa­ brėžiamas r e z u l t a t a s : aš nežinau knygos,.ttirifiia) Have you read the book? — Ar tu p e r s k a i t e i k n y g ą ? ( D o m i n a rezultatas.) When did you read the book? — K a d a tu p e r s k a i t e i k n y g ą ? mina veiksmo atlikimo laikas.) •

-

(Do­

'

2. PRIELINKSNIS Prielinksnis p a r o d o daiktavardžio (įvardžio) santykius su kitais žodžiais sakinyje. Kaip žinome, anglų kalboje prielinksniais reiš­ k i a m i l i n k s n i a i : of — k i l m i n i n k a s , to — n a u d i n i n k a s , with — įna­ g i n i n k a s , in — v i e t i n i n k a s . (Zr. I lentelę, p. 26 „ P r i e l i n k s n i ų v a r ­ t o j i m o p a v y z d ž i a i " . ) L i n k s n i u s g a l i reikšti i r kiti p r i e l i n k s n i a i (by, for, on ir 1.1.). P a v y z d ž i u i : A book by Dickens.— D i k e n s o ( p a r a š y t a ) k n y g a ( k i l m i n i n k a s ) This letter is for you.— S i s l a i š k a s j u m s . ( n a u d i n i n k a s ) to go by bus — v a ž i u o t i a u t o b u s u . ( į n a g i n i n k a s ) to be at school — b ū t i mokykloje, ( v i e t i n i n k a s ) M o k i n i a i l a b a i s u n k i a i i š m o k s t a v a r t o t i v i e t o s p r i e l i n k s n į at, kai j i s ž y m i vietą, kur* v y k s t a t a m t i k r a veikla, a r b a n e d i d e l į miestelį. Palyginkite: at the theatre — t e a t r e ( s p e k t a k l y j e ) in the theatre — t e a t r e ( t e a t r o p a t a l p o s e ) in Kaunas — K a u n e at Josvainiai — J o s v a i n i u o s e . L a b a i s u n k i a i i š m o k s t a m a v a r t o t i p r i e l i n k s n i u s , k a i reikia p a ­ s a k y t i datą, n u r o d y t i m e t u s , m ė n e s į , dieną. P a v y z d ž i u i : Aš g i m i a u 1965 m. b a l a n d ž i o 29 d.— / was born an the 29th of April, 1965. P a l y g i n u s s u lietuvių k a l b a , s k i r t u m a s t a s , k a d d a t a p r a d e ­ d a m a n u o d i e n o s . Reikia į s i m i n t i , k a d s u d i e n a v a r t o j a m a s p r i e ­ l i n k s n i s on, o p r i e š m e t u s n e v a r t o j a m a s j o k s p r i e l i n k s n i s . Bet, s a k a n t tik m e t u s , v a r t o j a m a s p r i e l i n k s n i s in: He was horn in 1965. A b i e m a t v e j a i s n e v a r t o j a m a s ž o d i s „ m e t a i " — year. P r i e l i n k s n i u s s u n k u i š m o k t i dėl j ų n e a t i t i k i m o lietuvių k a l b a i . Pavyzdžiui, lietuviškai sakoma „devintą valandą", „pirmadienį", „vasarą" (ibe p r i e l i n k s n i o ) , o a n g l i š k a i — at nine o'clock, on Monday, in summer (su s k i r t i n g a i s p r i e l i n k s n i a i s ) . A r b a a t v i r k š ­ čiai: The teacher entered the classroom.— M o k y t o j a s įėjo į k l a s ę . 78

S u n k i a i i š m o k s t a m a p a s a k y t i „šį ( p r a ė j u s į , kitą) k a r t ą ( s a v a i ­ t ę ) . . . " — this (last, next) time / week... P r i e l i n k s n i u s t a i p p a t s u n k u i š m o k t i dėl j ų d a u g i a r e i k š m i š k u ­ mo. P a v y z d ž i u i , to t u r i n e t k e l i a s r e i k š m e s : 1) reiškia n a u d i n i n k o l i n k s n į (to write a letter to a friend — p a r a š y t i laišką d r a u g u i ) ; 2) žymi k r y p t į —į, prie (to school — į m o k y k l ą ) ; 3) žymi ribą — iki (from nine to ten — n u o d e v i n t o s iki de­ šimtos) ; 4) v a r t o j a m a s s a k a n t v a l a n d a s (at a quarter to eight —be 1* minučių a š t u n t a ) . Be to, to t a i p p a t y r a ir b e n d r a t i e s d a l e l y t ė . M o k a n t i s n a u j ų žodžių ( v e i k s m a ž o d ž i ų , d a i k t a v a r d ž i ų , b ū d ­ v a r d ž i ų ) , reikia k r e i p t i dėmesį ( u ž s i r a š y t i ž o d y n ė l y j e ) , s u k u r i a i s p r i e l i n k s n i a i s jie v a r t o j a m i . 3. A R T I K E L I S L a b a i s u n k i a i i š m o k s t a m a v a r t o t i p r i e š d a i k t a v a r d ž i u s artikelį, n e s lietuvių k a l b o j e jo n ė r a . N e ž y m i m a s i s a r t i k e l i s a, an v a r t o j a ­ mas su skaičiuojamų daiktavardžių vienaskaita. Jis parodo, kad d a i k t a s p r i k l a u s o kokiai n o r s daiktų g r u p e i , i r y r a v i e n a s k u r i s nors daiktų grupės atstovas. Pavyzdžiui: This is a book.— Tai k n y g a . ( N e p i e š t u k a s , ne p a v e i k s l a s ar pan.) Ž y m i m a s i s a r t i k e l i s v a r t o j a m a s tiek s u d a i k t a v a r d ž i ų v i e n a ­ s k a i t a , tiek s u d a u g i s k a i t a . J i s žymi k o n k r e t ų daiktą, ž i n o m ą pa­ šnekovams. Pavyzdžiui: Give me the book, please.— P r a š o m duoti m a n k n y g ą (tą, ku­ rią a š j u m s d a v i a u , a p i e k u r i ą k a l b a m e , k u r y r a a n t s t a l o š a l i a j ū s ų , kurią laikote r a n k o j e ) . Kai p a ž y m i n y s i š r e i k š t a s a u k š č i a u s i o j o l a i p s n i o b ū d v a r d ž i u a r b a k e l i n t i n i u s k a i t v a r d ž i u , d a i k t a v a r d i s v a r t o j a m a s s u žymi­ muoju artikeliu, pavyzdžiui: the biggest city — d i d ž i a u s i a s m i e s t a s the most interesting story — į d o m i a u s i a s a p s a k y m a s the first part — p i r m o j i d a l i s . B e a r t i k e l i o ž o d i s first y r a p r i e v e i k s m i s ( p i r m a , p i r m i a u s i a ) , most — b ū d v a r d i s a r b a d a i k t a v a r d i s ( d a u g u m a ) : most of t h e p u p i l s — d a u g u m a mokinių (ne „ d a u g e l i s " , bet „dauguma"), First w e h a d d i n n e r . — P i r m i a u s i a m e s p a v a l g ė m e p i e t u s . S u kai k u r i a i s d a i k t a v a r d ž i a i s a r t i k e l i s n e v a r t o j a m a s : to go to school — eiti į m o k y k l ą (eiti m o k y t i s ) in May — g e g u ž ė s m ė n e s į on Saturday — š e š t a d i e n į 79

at dinner — p e r p i e t u s . A r t i k e l i s n e v a r t o j a m a s s u šalių, m i e s t ų p a v a d i n i m a i s , v a r d a i s , pavardėmis: Great Britain, Moscow, John, Smith. Bet: the Soviet Union (the USSR) the United States (the USA). N a u d i n g a r e t k a r č i a i s p a n a g r i n ė t i tekstą a r b a j o dalį a r t i k e l i o v a r t o j i m o p o ž i ū r i u : kodėl p a v a r t o t a i s a r n e p a v a r t o t a s a r t i k e l i s p r i e š d a i k t a v a r d į , kodėl p a v a r t o t a s n e ž y m i m a s i s a r ž y m i m a s i s a r t i k e l i s .

K i t o s s a k i n i o d a l y s — p a ž y m i n i a i ir a p l i n k y b ė s — e i n a įvai­ r i o s e s a k i n i o v i e t o s e : p a ž y m i n y s e i n a s u s a v o p a ž y m i m u o j u žo­ d ž i u , o a p l i n k y b ė s — k a r t a i s ir s a k i n i o g a l e , ir p r a d ž i o j e , ir vi­ duryje. Lietuviškai galima p a s a k y t i „Jonas valgo obuolį" ir „Obuolį v a l g o J o n a s " , o a n g l i š k a i tik John is eating an apple, n e s An apple is eating John r e i k š „ O b u o l y s v a l g o J o n ą " .

6. K L A U S I M Ų S U D A R Y M A S 4. KITI SUNKUMAI A n g l ų k a l b o j e dažnai, v a r t o j a m i s a v y b i n i a i į v a r d ž i a i , y p a č p r i e š daiktą is, r e i š k i a n č i u s k ū n o d a l i s , d r a b u ž i u s ir kt. P a ­ vyzdžiui: He kas a book in hi? hand.— J i s t u r i r a n k o j e k n y g ą . / put on tąjį cap.— Aš u ž s i d ė j a u k e p u r ę . She did her he ..ork.— J i s a t l i k o n a m ų d a r b ą . D a ž n a : s a v y b i r i s į v a r d i s į lietuvių kalbą n e v e r č i a m a s a r b a verčiamas įvardžiu „savo". Pavyzdžiui: He met his friend.— J i s s u t i k o d r a u g ą . / took my dictionary.— Aš p a s i ė m i a u s a v o žodyną. He took his dictionary.— J i s p a s i ė m ė s a v o ž o d y n ą . Kai p r i e š k i e k i n i u s s k a i t v a r d ž i u s hundred, thousand e i n a k i t a s k i e k i n i s s k a i t v a r d i s , jie, s k i r t i n g a i n e g u lietuvių k a l b o j e , v a r ­ t o j a m i v i e n a s k a i t a , p a v y z d ž i u i : three hundred — t r y s š i m t a i . Palyginkite: four hundred — k e t u r i š i m t a i hundreds of people — š i m t a i ž m o n i ų . 1

5. ŽODŽIŲ TVARKA S A K I N Y J E A n g l ų k a l b o j e s a k i n i o žodžių t v a r k a y r a g r i e ž t a . T i e s i o g i n i a m e s a k i n y j e p i r m i a u s i a eina v e i k s n y s , p o j o — t a r i n y s , toliau — p a ­ pildinys. X (C

m

>

Veiksnys

Torinys

Papildinys

i He ?.. Pu pi Is 3. They

is a pupil, learn go

English. to school every day.

Labai sunkiai išmokstama klausti klausimus. Anglų kalboje k l a u s i m a i y r a keturių r ū š i ų : 1) b e n d r i e j i (general), 2) specialieji (special), 3) p a s i r e n k a ­ mieji (alternative), 4) skiriamieji (disjunctive). Originaliose anglų kalbos gramatikose ir mokymo priemonėse bendrieji klausimai, vadinami yes-no questions, specialieji — wh-questions, s k i r i a m i e j i — tag questions, p a s i r e n k a m i e j i — or. questions. Yes-no k l a u s i m a i r o d o , k a d į j u o s a t s a k y t i reikia p r a ­ d e d a n t ž o d ž i a i s „ t a i p " a r b a „ n e " , o wh-questions beveik v i s a d a p r a s i d e d a k l a u s i a m u o j u ž o d e l i u su r a i d ž i ų j u n g i n i u wh (who, what, when ir t. t . ) . Bendrieji klausimai prasideda v e i k s m a ž o d ž i u (lietuvių kalboje žodeliu „ a r " ) ir reikalauja a t s a k y m o „ t a i p " arba „ne". Pavyzdžiui: 'Is he aJpupil? — ^ Yes, he ~\is.— Ar jis m o k i n y s ? — T a i p . D ė m e s i o ! B e n d r i e j i k l a u s i m a i a n g l ų k a l b o j e t a r i a m i ky­ lančiąja intonacija. S p e c i a l i e j i klausimai prasideda klausiamaisiais žodžiais (kas, k u r , k a d a . . . ) . K l a u s i a m a s i s ž o d i s r o d o , k o k i o s i n f o r m a c i j o s reikia. P a v y z d ž i u i : 'What 'foreign 'language are you •% learning? — ~% English.— Kokią u ž s i e n i o kalbą m o k a i s i ? — A n g l ų . P a s i r e n k a m i e j i klausimai rodo pasirinkimą, juose yra jungtukas „ar". Pavyzdžiui: 'Will he 'come atJfive or~\six? — Ar p e n k t ą , ar š e š t ą jis a t e i s ? S k i r i a m i e j i k l a u s i m a i s u s i d e d a i š dviejų dalių: t i e s i o g i ­ nio s a k i n i o i r t r u m p o b e n d r o j o k l a u s i m o . P a v y z d ž i u i : You are a~\ pupil, daren't you? J ū s — m o k i n y s , ar ne? B e n e l a b i a u s i a i p a p l i t ę y r a b e n d r i e j i i r specialieji k l a u s i m a i . S p e c i a l i e j i k l a u s i m a i s u d a r o m i t a i p p a t , k a i p i r b e n d r i e j i . Skirtu­ m a s tik t a s , k a d s p e c i a l i u o s e k l a u s i m u o s e p r i e š v e i k s m a ž o d į e i n a k l a u s i a m a s i s žodis. S u n k i a u s i a , s u d a r a n t klausimus, taisyklingai pavartoti pagalbinį veiksmažodį ir reikiama tvarka sudėlioti sa­ kinyje ž o d ž i u s . P a t e i k i a m e b e n d r ų j ų i r specialiųjų k l a u s i m ų s t r u k ­ tūros schemą: G.

U ž s a k y m a s 1027.

81

P a s t a r a s i s v a r i a n t a s vis p l a č i a u v a r t o j a m a s i r A n g l i j o j e . B e to, š n e k a m o j o j e k a l b o j e vietoj have p l a č i a i v a r t o j a m a h S°t (Have you got a sister?). (3) Kitų v e i k s m a ž o d ž i ų Present ir Past Indefinite laikų k l a u ­ s i a m o j i forma s u d a r o m a s u p a g a l b i n i u v e i k s m a ž o d ž i u do. J o for­ m o s : does — e s a m o j o laiko v i e n a s k a i t o s 3 a s m u o ; do — visi kiti e s a m o j o laiko a s m e n y s ; did — b ū t o j o laiko visi a s m e n y s . P a v y z ­ džiui. a

? Klausiam, žodis

What languages What

0

/

1

\

/

II

1,1

\

Pagalbinis arba mo­ dal, veiksm.

Veiksnys

Prasminis veiksma­ žodis

Papildinys

Can

you

speak

English ?

con

you

speak ?

Do

you

do

you

like like

IV.V.VI Aplinkybės

•

Do you this b o o k ? to read ?

speak

Does he speak

English? — Ar

jūs

German? — Ar j i s

kalbate kalba

v

e

angliškai?

vokiškai?

Did he speak Russian? — Ar j i s k a l b ė j o r u s i š k a ? M o k a n t i s n u s t a t y t i , ar, s u d a r a n t k l a u s i m ą , r e i k i a p a g a l b i n i o v e i k s m a ž o d ž i o i r kokios j o formos reikia, n a u d i n g a anksto pa­ n a g r i n ė t i , a r l i e t u v i š k u o s e s a k i n i u o s e t a r i n y s n ė r a i š r e i k š t a s bū­ s i m u o j u laiku, ar į jo s u d ė t į n e į e i n a v e i k s m a ž o d i s „ b ū t i " , m o ­ d a l i n i a i v e i k s m a ž o d ž i a i (žr. 3 lentelę, p. 3 0 ) . P a v y z d ž i u i : „ K a d a tu ateisi?" „Kur jis dabar y r a ? " „Ar galima p a s i n a u d o t i jūsų par­ keriu?" „Ar laiškas jau p a r a š y t a s ? " Šiuose sakiniuose pagalbinis v e i k s m a ž o d i s n e v a r t o j a m a s . P i r m a m e s a k i n y j e y r a b ū s i m a s i s lai­ k a s , a n t r a m e — v e i k s m a ž o d i s „ b ū t i " , t r e č i e m e — m o d a l i n i s veiks­ m a ž o d i s , k e t v i r t a m e — n e v e i k i a m o j i r ū š i s . S u n k i a u gali b ū t i a n g l ų k a l b a p a s a k y t i ketvirtą s a k i n į , n e s j a m e p r a l e i s t a j u n g t i s „ y r a " , k u r i rodo,, j o g t a i e s a m a s i s laikas. Bet j e i g u s a k i n i ' s u „ a t e i t i " i r „ r a š y t i " s a k o m i Present ir Past Indefinite laiku („Kada jis a t eina?" „Kada parašei laišką?"), pagalbinis do vartojamas. Nusta­ t ė t e , j o g reikia p a g a l b i n i o v e i k s m a ž o d ž i o , tai n u s t a t y k i t e i r laiką bei a s m e n į . J e i g u y r a b ū t a s i s l a i k a s ( „ a t ė j o " , „ p a r a š ė " , „ k a l b ė ­ j o " , „ d i r b o t e " ) , reikia" v a r t o t i did. J e i g u y r a e s a m a ' s l a i k a s ( „ d i r ­ b a " , „ s a k o " , „ k a l b a t e " , „ p r a d e d a t e " ) , reikia n u s t a t y t i , a r čia vie­ n a s k a i t o s 3 a s m u o (jis, j i ) , a r d a u g i s k a i t o s (jie, j o s ) , n e š for­ ma „ d i r b a " g a l i reikšti ir „jis d i r b a " , ir „jie d i r b a " - T a i g i su vie­ n a s k a i t o s 3 a s m e n i u v a r t o j a m a s does, su v i s a i s k i t a i s a s m e n i ­ m i s — do. Does ir did j a u r o d o a s m e n į ir laiką, todėl sf v e i k s m a ž o d ž i u n e v a r t o j a m o s g a l ū n ė s -s ir -ed. P a v y z d ž i u i : Does he spea^. English? Did he wanj&^'to come? Palyginkite: Where do you go every day? ( P r e s e n t I n d e f i n i t e ) K u r ' j ū s einate kiekvieną dieną? Where are you going now? ( P r e s e n t C o n t i n u o u s ) Kur j u s d a b a r einate? Dėmesio! Veiksnio klausimuose pagalbinis v e i k s m a ž o d i s nevar­ tojamas: W h o s p e a k s E n g l i s h ? — Kas k a l b a a n g l i š k a i ? W h o did it? — K a s t a i p a d a r ė ? iš

T a i g i , s u d a r y d a m i bendrąjį a r specialųjį k l a u s i m ą , t u r i m e n u ­ statyti: Vvj ' ' 1) v e i k s m a ž o d ž i o laiką ( e s a m . , būt., b ū s . ) ; ° 2) ar r e i k a l i n g a s p a g a l b i n i s v e i k s m a ž o d i s do\ 3) j e i g u r e i k a l i n g a s , , t a i kuri jo forma {do, does, did); 4) žodžių t v a r k ą . ( 1 ) P r i e š s u d a r a n t k l a u s i m ą ar v e r č i a n t jį į a n g l ų kalbą, rei­ kia m i n t y s e - n u s t a t y t i v e i k s m a ž o d ž i o laiką. K e i s t a , bet m o k i n i a i i r net s t u d e n t a i k a r t a i s „ n e p a g a u n a " laiko. P a v y z d ž i u i , p a p r a ­ š i u s išversti k l a u s i m ą „ K a d a jis a t ė j o ? " , k l a u s i a „ K a d a a t ė j o , v a k a r a r d a b a r ( š i a n d i e n ) ? " J e i g u da bar, t a i „ a t ė j o " s u v o k i a kaip e s a m ą j į laiką. I š tikrųjų, j e i g u atėjo n o r s p r i e š k e l i a s m i n u t e s ar s e k u n d e s , tai laikas būtasis. (2) P a g a l b i n i s v e i k s m a ž o d i s d o n e v a r t o j a m a s s u d a r a n t k l a u s i ­ m u s su v e i k s m a ž o d ž i a i s be (am, is, are; was, were); can (could); may, must; shall, will. P a v y z d ž i u i : Are you a student? — Ar j ū s s t u d e n t a s ? Will you come tomorrow? — Ar ateisi rytoj? When will you come? — K a d a tu ateisi? A t k r e i p k i t e dėmesį, k a d p i r m u o s i u o s e k l a u s i m u o s e lietuvių k a l ­ ba praleisti žodžiai „esate", „tu". Anglų kalboje tarinio j u n g t i s ir veiksnys negali būti praleidžiami. P a g a l b i n i s veiksmažodis do n e v a r t o j a m a s ir s u d a r a n t klausi­ m u s su Continuous, Perfect laikais bei n e v e i k i a m ą j a r ū š i m i , kai v a r t o j a m i be ir have. P a v y z d ž i u i : Are you reading now? — Ar j ū s d a b a r s k a i t o t e ? Is the text translated? — Ar t e k s t a s i š v e r s t a s ? Have you written the exercise? — Ar j ū s p a r a š ė t e p r a t i m ą ? Su v e i k s m a ž o d ž i u have' k l a u s i m a i g a l i b ū t i s u d a r o m i ir be p a g a l b i n i o v e i k s m a ž o d ž i o , ir su juo. P a v y z d ž i u i : Has he a sister? — Ar j i s t u r i s e s e r į ? ( b r i t a n i š k a s i s v a r i a n t a s ) Does he have a sister? — Ar jis t u r i seserį? ( a m e r i k i e t i š k a s i s va­ riantas) !

!

82.

s

3

:

S I

83

(4) S u d a r a n t k l a u s i a m ą j į sakinį, s u n k u m ų s u d a r o i r žodžių t v a n k a . Reikia p r i s i m i n t i (žr, s c h e m ą -p. 8 2 ) , k a d b e n d r u o s i u o s e klausimuose pirmiausia eina pagalbinis ar modalinis veiksma­ žodis, toliau v e i k s n y s , p a g r i n d i n i s v e i k s m a ž o d i s , i r p a g a l i a u kitos kalbos dalys, Atkreipkite dėmesį į tai, kad veiksnys yra įterpiamas j tarinį, t. y. e i n a po p a g a l b i n i o v e i k s m a ž o d ž i o , o po v e i k s n i o eina prasminis veiksmažodis. Pavyzdžiui: (tarinys) /

\

"

Do you live in Kaunas — J u s g y v e n a t e K a u n e ? Where do you live? — K u r j ū s g y v e n a t e ? û

(veiksnys)

D a ž n a k l a i d a , kai v e i k s n y s v a r t o j a m a s p o p a g r i n d i n i o veiksmažodžio, Pavyzdžiui:

WhatJm-wùÙZhe? —

What

did

he

write?

D a u g i a u žodžių t v a r k o s klaidų p a s i t a i k o , s p e c i a l i u o s i u o s e klau­ simuose. Kad būtų lengviau, p a t a r i a m a pirma sudaryti bendrąjį k l a u s i m ą ir tik p a s k u i p r i d ė t i k l a u s i a m ą j į žodį. P a v y z d ž i u i , n o r ė ­ dami paklausti „Kaip tau patiko koncertas?", pirma klauskite „Ar t a u p a t i k o k o n c e r t a s ? " — Did you like the concert? O p a s k u i : How aid you like the concert? Po k l a u s i a m ų j ų žodžių what ( k o k s ) , whose, which, how many/ much tuoj p a t e i n a d a i k t a v a r d i s . P a v y z d ž i u i : What films do you like? — Kokie filmai t a u p a t i n k a ? Whose bag is that?—Kieno š i s portfelis? How many exercises must we do? — Kiek p r a t i m ų t u r i m e at­ likti? Ypač s u n k i a i s u d a r o m i k l a u s i m a i su k o n s t r u k c i j a there is. K a ­ d a n g i is n e r e i k a l a u j a p a g a l b i n i o v e i k s m a ž o d ž i o , t a i k l a u s i m e tik s u k e i č i a m i v i e t o m i s d u p i r m i e j i žodžiai. P a v y z d ž u i : There is a book on the table.— A n t s t a l o y r a k n y g a . Is there a book on the table? — Ar y r a a n t s t a l o k n y g a ? J e i g u v e i k s m a ž o d i s e i n a s u p r i e l i n k s n i u , k u r i s lietuvių k a l b o j e esti k l a u s i a m o j o s a k i n i o p r a d ž i o j e , a n g l ų k a l b o j e j o v i e t a p a ­ prastai yra klausiamojo sakinio g a l e . . Pavyzdžiui: Apie ką tu k a l b i ? — What are you talking about? P a s i r e n k a m i e j i ir s k i r i a m i e j i k l a u s i m a i s u d a r o m i t a i p , k a i p ir bendrieji. 'Is your 'father a J worker or an engineer? — AT j ū s ų t ė v a s d a r b i n i n k a s , ar i n ž i n i e r i u s ? A t k r e i p k i t e dėmesį, k a d k l a u s i m o d a l i s iki or t a r i a m a k y l a n ­ čiąja i n t o n a c i j a , o l i k u s i o j i — k r i n t a n č i ą j a . Skiriamasis klausimas sudaromas kartojant tiesioginio sakinio t a r i n į ir veiksnį. P a v y z d ž i u i : Mr. Smith is a teacher, isn't he? — M i s t e r i s S m i t a s y r a moky­ tojas, ar ne? S i a m e p a v y z d y j e p a k a r t o t a t a r i n i o j u n g t i s (is) ir v e i k s n y s , 84

p a k e i s t a s į v a r d ž i u (he). J e i g u t i e s i o g i n i s s a k i n y s y r a t e i g i a m a s , t a i k l a u s i m a s y r a n e i g i a m a s , i r a t v i r k š č i a i . J e i g u v e i k s m a ž o d i s , su­ d a r a n t n e i g i a m ą j ą formą, r e i k a l a u j a p a g a l b i n i o v e i k s m a ž o d ž i o , v a r t o j a m a a t i t i n k a m a do f o r m a . P a v y z d ž i u i ; He went to the cinema yesterday, didn't he? — J u k jis v a k a r ėjo į kiną, ' Skiriamasis klausimas verčiamas „ar ne?", „tiesa?" (sakinio gale), „juk" (sakinio pradžioje), S k i r i a m o j o k l a u s i m o i n t o n a c i j a g a l i b ū t i k y l a n č i o j i ir krin­ t a n č i o j ) : j e i g u i š tikrųjų n o r i t e s u ž i n o t i a t s a k y m ą , k l a u s i m a s sa­ k o m a s ky a n č i ą j a i n t o n a c i j a , o j e i g u k l a u s i a t e , kai n o r i t e u ž p i l d y t i tik p a u z e , e s a t e beveik tikri dėl to, ko k l a u s i a t e , k l a u s i m a s s a k o ­ mas krintančiąja intonacija. Pavyzdžiui: He 'speaks ~\ Russian, -\ doesn't he? — J i s k a l b a r u s i š k a i , ar ne? She 'doesn't 'speak ^ Lithuanian, Jdoes she? =• Jį j u k n e k a l b a lietuviškai? Į b e n d r u o s i u s i š s k i r i a m u o s i u s k l a u s i m u s a t s a k o m a „ t a i p " {yes) a r b a „ n ė " (no). P a v y z d ž i u i : I. Is Peter a worker? — Yes, he is. AT P e t r a s d a r b i n i n k a s ? — T a i p . II. Does he speak German? — No, he doesn't. AT j i s k a l b a v o k i š k a i ? — Ne. I I I . You can speak French, can't you? — No, I can't. J u k jis m o k a k a l b ė t p r a n c ū z i š k a i ? — Ne, n e m o k a . A t s a k y m e po yes a r b a no k a r t o j a m a s k l a u s i m o v e i k s n y s ir p a ­ g a l b i n i s a r b a m o d a l i n i s v e i k s m a ž o d i s , d a i k t a v a r d į p a k e i t u s įvar­ džiu. J e i g u v e i k s m a ž o d i s , s u d a r a n t k l a u s i a m ą j ą formą, r e i k a l a u j a p a g a l b i n i o d o (II s a k . ) , a t s a k y m e p a s t a r a s i s p a k e i č i a m a s a t i t i n ­ k a m a jo forma. Jeigu klausimas pradedamas į v a r d ž i u you ( I I I s a k . ) , t a i a t s a k y m e v e i k s n y s y r a / a r b a we. B ū d i n g a k l a i d a , kai, a t s a k a n t į k l a u s i m ą , d a u g e l i u a t v e j ų s a ­ k o m a Yes, U is. T o k s a t s a k y m a s t i n k a k l a u s i m a m s : Is this a picture? — Yes, it is. Ar tai p a v e i k s l a s ? — T a i p . Is it difficult to learn a foreign language? — Yes, it is. AT s u n k u i š m o k t i u ž s i e n i o k a l b ą ? — T a i p . Bet n e g a l i m a t a i p p a t a t s a k y t i , p a v y z d ž i u i , į k l a u s i m ą

Do they read English? —ySs^44=xSZ~>~ Yes, they do. Ar jis k a l b a a n g l i š k a i ? — T a i p . Atsakydami į pasirenkamąjį klausimą, pakartojate! klausimo veiksnį ir t a r i n į bei žodį ( ž o d ž i u s ) , e i n a n t į p r i e š or a r b a po jo (pagal prasmę). Pavyzdžiui: Do you like tea or coffee? — / like tea. AT tu m ė g s t i a r b a t ą , ar k a v ą ? — Aš m ė g s t u a r b a t ą . A t s a k y d a m i į specialųjį k l a u s i m ą , p a k a r t o j a t e v i s u s a t s a k y m u i reikalingus klausimo žodžius ir pasakote žodžius, tiesiogiai atsa­ kančius į klausimą. Pavyzdžiui: When did you read that article? — / read it yesterday. 85

K a d a tu p e r s k a i t e i tą str-aipsnį? — Aš jį p e r s k a i č i a u v a k a r . K a i p m a t o m e i š šio p a v y z d ž i o , d a i k t a v a r d i s a t s a k y m e keičia­ m a s į v a r d ž i u (the article — it). D ė m e s i o ! A t s a k a n t į k l a u s i m ą , n e g a l i m a keisti s a k i n i o s t r u k ­ t ū r o s , laikų, p r i e l i n k s n i ų , artikelių. P a v y z d ž i u i : How many pupils are there in your class? ^- Kiek j ū s ų k l a s ė j e mokinių? There kinių.

are

30

pupils

in

our

class.— M ū s ų

klasėje yra

30

mo­

•

\ / V

FONETIKOS MOKYMASIS

P a s t a r a j a m e a t s a k y m e t u r i išlikti ž o d i s there. K a d g e r a i i š m o k t u m ė t e a n g l ų k a l b o s g r a m a t i k ą , reikia r e g u ­ l i a r i a i a t l i k i n ė t i t r e n i r a v i m o s i p r a t i m u s , įtvirtinti ją s k a i t a n t ir kalbant.

\

F o n e t i k a n a g r i n ė j a k a l b o s g a r s u s , žodžio i r s a k i n i o kirtį, ritmą, intonaciją. Garsai. A n g l ų k a l b o j e y r a 2 6 r a i d ė s , bet 4 4 g a r s a i . M o k i n i a i dažnai painioja sąvokas „ r a i d ė " ir „ g a i s a s " . Raides rašome ir s k a i t o m e , o g a r s u s t a r i a m e . T o d ė l , kai s a k o m e „ b a l s ė " (priebal­ s ė ) , g a l v o j e t u r i m e r a i d ę , o kai s a k o m e „ b a l s i s " ( p r i e b a l s i s , dvi­ b a l s i s , t r i g a r s i s ) — g a r s ą . A n g l ų k a l b o s g a r s a i , k a i p i r lietuvių, s k i r s t o m i į dvi s v a r b i a u s i a s g r u p e s : b a l s i u s ir p r i e b a l s i u s . Anglų k a l b o j e - y r a šios b a l s ė s : a [ e i ] , e [ i : ] , i [ a i ] , o [au], u [ j u : ] , y [ w a i ] . L i k u s i o s r a i d ė s y r a p r i e b a l s ė s . T i e s a , y ir w g a l i būti b a l s i a i s [i] ir [ u ] , p r i e b a l s i a i s [j] ir [w] A n g l ų k a l b o s g a r s ų t a r i m o čia n e a n a l i z u o s i m e . J ų t a r i m a s trumpai aprašytas lyginant su lietuviškais žodžiais mokykliniame a n g l ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e . B e s i m o k a n č i a j a m l a b a i g e r a i būtų t u r ė t i su p a u z ė m i s į k a l b ė t u s a n g l i š k u s p a v y z d ž i u s į m a g n e t o f o n o juostelę. Yra a n g l ų k a l b o j e k e l e t a s specifinių g a r s ų , k u r i ų n ė r a lie­ tuvių k a l b o j e , p a v y z d ž i u i [a:], [ 6 ] , [61, [ w ] , [a], [ea]; savitas y r a ir kai kurių g a r s ų t a r i m a s , p a v y z d ž i u i , t a r i a n t [r] liežuvis n e v i r p a ; [k, p, t] a s p i r u o j a m i , t. y. t a r i a m i g a r s i a i , iškvepiant orą; [1] a n g l ų k a l b o j e y r a k i e t a s ; s k a r d i e j i p r i e b a l s i a i žodžio g a l e n e s u d u s l ė j a ( b i g [ b i g ] ; plg. l i e t u v i š k ą „ k a d " [ k a t ] ) . Fonetinė transkripcija. K a d a n g i a n g l ų k a l b o j e l a b a i d a ž n a i r a i d ė s n e a t i t i n k a g a r s ų , b e n d r o s paskirties d v i k a l b i u o s e žody­ n u o s e n u r o d o m a s žodžių t a r i m a s , k u r i s u ž r a š o m a s fonetine t r a n s ­ kripcija. T a i a t s k i r a s a l f a b e t a s , k u r i o k i e k v i e n a s f o n e t i n i s ženk­ las žymi t a m tikrą g a r s ą . F o n e t i n ė žodžio t r a n s k r i p c i j a a r atskiro g a r s o ž e n k l a s , v i s a d a r a š o m a s l a u ž t i n i u o s e s k l i a u s t e l i u o s e šalia .žodžio. D a u g u m a fonetinių ženklų a t i t i n k a l i e t u v i š k o m i s r a i d ė m i s r e i š k i a m u s g a r s u s . S k i r t i n g i y r a šie ž e n k l a i : [/] žymi g a r s ą [ š ] , [3] — [ ž ] , [ t / ] — [ č ] , [d3] — [ d ž ] . [n] žymi g a r s ą , k u r i s lie­ t u v i ų k a l b o j e e i n a p r i e š k ir g, p a v y z d ž i u i : l a n g a s " [ l a n g a s ] . Specifiniai a n g l ų k a l b o s g a r s a i fonetinėje t r a n s k r i p c i j o j e žymimi s p e c i a l i a i s ž e n k l a i s [ a : [ , , [ a ] , [ A ] , [ea], [ 0 ] , [ 6 ] , [ w ] . Dvitaškis rodo g a r s o ilgumą. 87

Žodžio kirtis. J e i g u ž o d i s t u r i d u a r d a u g i a u s k i e m e n ų , n e visi jie t a r i a m i t a p a č i a b a l s o j ė g a . P a p r a s t a i v i e n a s , o i l g u o s e ž o d ž i u o s e — du s k i e m e n y s t a r i a m i s t i p r i a u , g a r s i a u . Tai kirčiuoti s k i e m e n y s . Kiti y r a nekirčiuoti, jie t a r i a m i s i l p n i a u . A n g l ų , k a i p ir lietuvių, k a l b a t u r i l a i s v ą kirtį, t. y. jis b ū n a Į v a i r i u o s e skie­ menyse (žodžio pradžioje, viduryje, g a l e ) . D v i s k i e m e n i ų žodžių p a p r a s t a i k i r č i u o j a m a s p i r m a s s k i e m u o , pavyzdžiui: 'father, 'England, 'summer, 'paper, 'brother, 'Sunday. T a č i a u l a b a i d a u g d v i s k i e m e n i ų (ir d a u g i a s k i e m e n i ų ) ž o d ž i ų s u neatskiriamaisiais priešdėliais y r a kirčiuojami a n t r a m e skiemenyje, pavyzdžiui: a'long, ad'venture, be'come, col'led, com'mittee, con'tinue, cor'rect, dis'cuss, ex'plain, im'portant, in'vent, re'member, to'morrow ir kt. Sangrąžinių įvardžių kirčiuojamas antras skiemuo, pavyzdžiui: my'self, your'selves. D a u g i a s k i e m e n i ų žodžių p a p r a s t a i k i r č i u o j a m a s t r e č i a s skie­ m u o n u o g a l o , p a v y z d ž i u i : 'family, bi'ology. 3 2 1'

3 2

1

'

T a č i a u k a i k u r i ų d a u g i a s k i e m e n i ų žodžių kirtis g a l i b ū t i i r a n t ­ rame skiemenyje, pavyzdžiui: ai'ready, De'cember, e'leven, e'xample mu'seum, No'vember, Oc'tober, Sep'tember. Kai kurie d v i s k i e m e n i a i ir d a u g i a s k i e m e n i a i ž o d ž i a i , kilę iš p r a n c ū z ų kal­ b o s , k i r č i u o j a m i p a s k u t i n i a m e s k i e m e n y j e , p a v y z d ž i u i : ho'tel, Ju'ly, ma'chine, pio'neer. Yra žodžių, y p a č su p r i e s a g a -ary, k u r i ų k i r č i u o j a m a s k e t v i r t a s s k i e m u o n u o g a l o , p a v y z d ž i u i : 'January, vo'cabulary. >

r

4

3

2

1

4

3

2

1

P r i e s a g o s -ic, -ity ir k i t o s , k u r i o s e po i e i n a b a l s ė (pvz., -ion), a t i t r a u k i a kirtį į p r i e š e i n a n t į s k i e m e n į , ir b a l s i s k i r č i u o t a m e skie­ m e n y j e p a p r a s t a i t a r i a m a s t r u m p a i , p a v y z d ž i u i , 'history — histo­ ric, 'active — ac'tivity. Ilgi ž o d ž i a i t u r i du k i r č i u s : pirminį, i š t a r i a m ą t v i r č i a u ir ž y m i m ą viršuje,, ir a n t r i n į , i š t a r i a m ą s i l p n i a u n e g u p i r m i n i s ir žy­ m i m ą a p a č i o j e . A n t r i n i s kirtis p a p r a s t a i esti t r e č i a m e s k i e m e n y j e n u o g a l o ( s k a i č i u o j a n t n u o p i r m o j o kirčio į s k a i t y t i n a i ) , p a v y z ­ džiui: ,uni'versity. 3 2

3 2 1 1

I š v e s t i n i a i žodžiąjį išlaiko s a v o kirtį, p a v y z d ž i u i : 'difficult — 'difficulty, ' f o l l o w — " f o l l o w i n g , ' o p e r a t e — ' o p e r a t o r , ' o p e r a t i n g ; bet: , o p e ' r a t i o n . D ė m e s i o ! L a b a i s u n k i a i i š m o k s t a m a kirčiuoti: 1) ž o d ž i u s su p r i e s a g a -ate: ' c e l e b r a t e , bet: , c e l e ' b r a t i o n ; 2 ) s a n g r ą ž i n i u s į v a r d ž i u s : my'self; 3) atskirus žodžius: ma'chine, m u ' s e u m , ho'tel, a l ' r e a d y ,under'stand, D a u g e l i s a n g l ų k a l b o s žodžių t u r i d u k i r č i u s : 1) s k a i t v a r d ž i a i n u o 13 iki 19: ^ h i r ' t e e n ; bet: 'fifteen ' s t u d e n t s ,

2) žodžiai su atskiriamais priešdėliais: ,re'write, ,un'known, 3) v e i k s m a ž o d ž i a i k a i p , p a v y z d ž i u i , to 'ask 'for. Saki nio kirtis. A t s k i r a i i š t a r t a s k i e k v i e n a s ž o d i s y r a kirčiuo­ j a m a s . S a k i n y j e kirčiuojami n e visi ž o d ž i a i . K i r č i u o j a m i r e i k š m i ­ niai žodžiai: daiktavardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, prasminiai veiksmažodžiai, klausiamieji, parodomieji įvardžiai, prieveiksmiai. A r t i k e l i a i (a, an, the), p a g a l b i n i a i (is, has, does, shall...) ir m o ­ d a l i n i a i (can, must, may) v e i k s m a ž o d ž i a i , a s m e n i n i a i (/, me. ..) ir s a v y b i n i a i (my, our...) į v a r d ž i a i , j u n g t u k a i (and, or...), p r i e ­ l i n k s n i a i (a't, on.. .), d a l e l y t ė s (to, there) p a p r a s t a i n e k i r č i u o j a m i , pavyzdžiui: H e 'goęs to 'school in the ~\ morning.-- J i s e i n a į m o k y k l ą rytą. S i a m e s a k i n y j e n e k i r č i u o j a m i he ( a s m . į v a r d i s ) , to ( p r i e l i n k s ­ n i s ) , the ( a r t i k e l i s ) . Nekirčiuotas žodis susilieja su prieš jį arba po jo einančiu kirčiuotu ž o d ž i u tarsiu s u d a r y d a m a s j o n e k i r č i u o t ą s k i e m e n į . S t a i kaip atrodytų minėto sakinio transkripcija: [hi ' g a u z ta ' s k u : l in5a~MUD:ninJ P a g a l b i n i a i ir modaliniai veiksmažodžiai kirčiuojami sakinio pradžioje ir gale, pavyzdžiui: 'Are you a Jpupil?—Yes, I ~\am. Bet: ~\Yes, I am a ~\pupil. Ar tu m o k i n y s ? — T a i p . T a i p , aš esu m o k i n y s . 'Can you ''speak '->'Lithuanian?— ^ Yes, I ~~\can. Ar m o k a t e kalbėti lietuviškai? — Taip. D ė m e s i o ! I š m o k i t e nekirčiuoti it, an: a ^ b o u t it, at an ^ o f f i c e . „ S i l p n o s i o s " formos. N e k i r č i u o j a m i e j i ž o d ž i a i s a k i n y j e y r a va­ d i n a m o s i o s „ s i l p n o s i o s " f o r m o s , t. y. jų t a r i m a s s u s i l p n ė j a ir su­ trumpėja. Toliau pateikiame „ s t i p r i ą s i a s " ir „ s i l p n ą s i a s " formas ( p i r m o j i f o r m a y r a s t i p r i o j i , kitos — s i l p n o s i o s ) : a [ei, a] a m [aem, a m , m] a n [asn, a n , n] a n d [aend, a n d , a n , n d , n ] a r e [а:, э [ as [aez, az] at [aet, at] be [ibi:, bi] b e e n [bi:n, bin] but [bAt, bat] c a n [kaen, кап] c o u l d [kud, kad] d o [du:, du, da, d] does [ d A z , daz] for [fo:, fa]

is [iz, z, s] m e [mi:, m i ] m u s t [mAst, m a s t ] n o t [not, n t , n ] of [ov, av] or [o:, a ] s h a l l [j fael, f a l , 1] s h e [fx:, fx) should [/ud, / a d , d] some [ s A m ] , [ s a m ] t h a n [caen], [ban] that [6?et, Щ ] t h e [6i:, 6i, бэ] them [бет, б э т ] t h e r e [без, бэ] 1

That nekirčiuojamas, kai jis eina jungtuku „kad", „kuris" 88

8Э

from [from, fram] h a d [haed, had, ad, d] has

[haez,

haz,

z,

s]

h a v e [haev, hav, av, v] he [hi:, hi, i: 1] her [ha:, ha, a] h i m [him, į m ] his [hiz, I Z ]

to [tu:, tu, to] us [ A S , as, s] was

[woz,

waz]

we [wi:, wi] w e r e [wo:, w a ] troli will [wil, 1] w o u l d [wud, w a d , d ] you [ju:, j u ] y o u r [jo:, j a ] ,

„ S i l p n ą j ą " formą g a l i m a i š t a r t i tik k a r t u s u kirčiuotu ž o d ž i u : at home [at ' h a u m ] . Kirtis v a i d i n a l a b a i s v a r b ų v a i d m e n į . P a b r ė ž i a m a s i s kirtis, kai s a k i n y j e g a l i būti k i r č i u o j a m a s tik v i e n a s ž o d i s ir n e b ū t i n a i p r a s ­ m i n i s , keičia visą s a k i n i o p r a s m ę , p a v y z d ž i u i : "I went to Vilnius.—Aš v y k a u į Vilnių ( ą š , o ne k a s k i t a s ) . / "went to Vilnius.— Aš n u v y k a u į Vjmi't|,'.(aš ^tikrai b u v a u Vilniuje). / went "to Vilnius.— Aš v a ž i a v a u į Vilnių (o ne iš V i l n i a u s ) . / went to "Vilnius.— Aš v a ž i a v a u į Vilnių (o n e , į K a u n ą ) . J e i g u n ė r a p a b r ė ž i a m o j o kirčio, . š i s s a k i n y s s k a i t o m a s t a i p : f went to ~\ Vilnius. M o k y d a m i e s i nekirčiuoti t a r n y b i n i ų žodžių, s k a i t y k i t e j u o s t a i p , t a r s i jie b ū t ų p r i e š j u o s a r p o j ų e i n a n č i o kirčiuoto žodžio n e k i r č i u o t a s s k i e m u o . D a r y k i t e tai p a m a ž u . P a ­ v y z d ž i u i , reikia išmokti p e r s k a i t y t i s a k i n į - / am a pupil. P r a k ­ tikuokitės taip: a S pupil dm a~\pupil I am a ~\pupil

[a'pju:pl] [ama'pjmpl] [aiama'pju:pl].

Kiekvieną žodžių j u n g i n į k a r t o k i t e kelis k a r t u s i r s t e b ė k i t e , a r n e k i r č i a v o t e žodžių, kurių kirčiuoti n e r e i k i a . J e i g u p o žodžio s t a b ­ t e l ė s i t e , v a d i n a s i jį s u k i r č i a v o t e . J u n g i a m a s i s [ r ] . Rišlioje k a l b o j e , kai v i e n a s ž o d i s b a i g i a s i r/re, o k i t a s p r a s i d e d a b a l s i u ir t a r p jų n ė r a p a u z ė s , a t s i r a n d a j u n g i a m a s i s [ r ] , t. y. r y r a t a r i a m a , p a v y z d ž i u i : there are [Sea ' r a : ] , father and mother ['fa:5arand'm,A5a]. There is a picture on the wall [Searz ^ ' p i k t / a r o n 6 a ^ w o : l ] . Intonacija. Intonaciją sudaro balso tonas (melodija), sakinio (frazės) kirtis, t e m b r a s , t e m p a s i r r i t m a s . A n g l ų k a l b o j e y r a d u p a g r i n d i n i a i t o n a i : k r i n t a n t y s i s i r k y l a n t y s i s . B a l s a s r y š k i a i pa­ keliamas arba nuleidžiamas paskutiniame kirčiuotame skiemenyje. K a r t u s u kirčiu i r r i t m u b a l s o t o n a s p a d e d a t i k s l i a u išreikšti sa­ k i n i o mintį. K r i n t a n č i o j i i n t o n a c i j a r e i š k i a , k a d m i n t i s b a i g i a m a , k a d pa­ s a k y t a k a t e g o r i š k a i . Todėl j i v a r t o j a m a t i e s i o g i n i u o s e , l i e p i a m u o ­ s i u o s e , š a u k i a m u o s i u o s e s a k i n i u o s e , kreipiniuose,, p a v y z d ž i u i : He can 'speak ~\ English.—Jis m o k a k a l b ė t i a n g l i š k a i . 90

'Say it a~\gain, please. — P r a š o m p a k a r t o t i . 'What a 'nice ~\picture! —- K o k s g r a ž u s p a v e i k s l a s ! 'Come ~\here, Jack. — Eik šen, D ž e k a i . Kylančioji i n t o n a c i j a r e i š k i a , k a d m i n t i s n e u ž b a i g t a , kelia abejonę, netikrumą. Ji vartojama išskaičiuojant, klausiant pakar­ totinai, pavyzdžiui: J One, J two, _j three, J four, ~\five. I 'don't 'think Jso.— Aš m a n a u , k a d n e . J What did he say?—Ką j i s p a s a k ė ? S a k i n y s Come here, i š t a r t a s k r i n t a n č i ą j a i n t o n a c i j a ('Come ~\here), reiškia liepimą, į s a k y m ą , o k y l a n č i ą j a ( ' C o m e -there) — m a n d a g ų p r a š y m ą . A p s k r i t a i kylančioji i n t o n a c i j a reiškia m a n d a ­ g u m ą , šiltumą, d r a u g i š k u m ą . P a v y z d ž i u i : J Thank you. Good- -J bye. Palyginkite: Good morning! (kuris sveikinasi pirmas) Good -^morning, (atsakoma į pasveikinimą) Sorry! — Atsiprašau. J Sorry? — P r a š o m (pakartoti). B e n d r i e j i k l a u s i m a i t a r i a m i k y l a n č i ą j a i n t o n a c i j a , o specialie­ j i — krintančiąja, pavyzdžiui: 'Do you 'speak J Polish? — Ar j ū s k a l b a t e l e n k i š k a i ? 'Whom do you 'speak 'English ~\ with? — Su k u o j ū s k a l b a t e angliškai? P a s i r e n k a m ų j ų k l a u s i m ų p i r m o j i d a l i s ( p r i e š j u n g t u k ą or) ištariama kylančiąja intonacija, antroji — krintančiąja, pavyzdžiui: 'Are you a J pupil or a teacher? — J ū s m o k i n y s ar m o k y t o j a s ? S k i r i a m ų j ų k l a u s i m ų k l a u s i a m o j i d a l i s g a l i b ū t i i š t a r t a tiek k r i n t a n č i ą j a , tiek k y l a n č i ą j a i n t o n a c i j a , p a v y z d ž i u i : You can 'speak ~\ Russian, ~\can't you? — J u k j ū s k a l b a t e ru­ siškai? You can 'speak "% English, S can't you? — J ū s k a l b a t e a n g l i š ­ kai, a r ne? P i r m u o j u a t v e j u p a š n e k o v a s y r a beveik t i k r a s , k a d j ū s k a l b a t e r u s i š k a i , o a n t r u o j u (su k y l a n č i ą j a i n t o n a c i j a ) p a š n e k o v a s n ė r a t i k r a s , ar j ū s k a l b a t e a n g l i š k a i , ir n o r i pasitiks-linti. Ypač s u n k i a i i š m o k s t a m a t a r t i k a i k u r i u o s specifinius a n g l ų k a l b o s g a r s u s : [ r ] , [ 6 ] , [ 5 ] , [ e a ] , [ a : ] , j u n g i a m ą j į [ r ] , kir­ čiuoti ž o d ž i u s s a k i n y j e , v a r t o t i k y l a n č i ą j a i n t o n a c i j ą . Dėl lie­ t u v i ų k a l b o s įtakos d a u g u m a linkę s u d u s l i n t i s k a r d ž i u o s i u s prie­ b a l s i u s žodžių gale., D a ž n i a u s i a i k l a i d a y r a , s k a i t a n t sakinį, kiek­ vieną žodį s k a i t y t i a t s k i r a i . Bet visa tai g a l i m a i š m o k t i , tik reikia d a u g i a u laiko ir nuolatinio darbo. Siuo atveju y p a č didelę reikš­ mę t u r i į m a g n e t o f o n o j u o s t ą įkalbėti p a v y z d ž i a i .

91

1. SKAITYMO T A I S Y K L Ė S Anglų kalboje raidžių (žodžių) skatymas yra labai sudėtingas. Kai k u r i o s r a i d ė s , y p a č b a l s ė s , s k a i t o m o s k e l e r i o p a i . D a u g u m a t a i s y k l i ų , kurių y r a n e m a ž a i , t u r i išimčių;- B e to, d a r y r a v a d i ­ namosiom d a l i n ė s t a i s y k l ė s , t. y. t a m tikrų žodžių g r u p i ų s k a i t y ­ mas, p r i e š t a r a u j a n t i s p a g r i n d i n ė m s taisyklėms. P a g a l jas skaito­ m a g a n a d a u g žodžių. Kai k u r i o s r a i d ė s a r b a j ų j u n g i n i a i n e r e i š ­ kia jokio garso.. ]

T a i g i g a l i kilti k l a u s i m a s : a r g a l i n t a i š m o k t i s k a i t y t i ž o d ž i u s p a g a l s k a i t y m o t a i s y k l e s , a r v e r t a j ų m o k y t i s ? Kai kas m a n o , k a d j o s m a ž a i p a d e d a . Todėl n a u j u s ž o d ž i u s s k a i t y t i d a ž n i a u s i a i m o ­ kosi a t s k i r a i , u ž s i r a š y d a m i k i e k v i e n o ž o d ž i o t a r i m ą . I š tikrųjų vien p a g a l s k a i t y m o t a i s y k l e s n e g a l i m a i š m o k y t i t a i s y k l i n g a i per­ s k a i t y t i visų žodžių. T a č i a u i š m o k t i kiekvieną žodį a t s k i r a i , b e j o k i o s s i s t e m o s y r a d a r s u n k i a u . Įsimindarų'^ v^sadįį 'ieškome r y š i o , atramos. Daugelis dažnai vartojamų žodŽiiJ p%'Vi'są mokymosi l a i k o t a r p į p a s i k a r t o j a š i m t u s k a r t ų , bet v i s t i e k visi m o k i n i a i ir studentai neišmoksta perskaityti'jų taisyklingai, Tie^a, 'galima n e b l o g a i p r a m o k t i s k a i t y t i ir m o k a n t i s k i e k v i e n ą žodį a t s k i r a i , bet tai d a u g i l g e s n i s i r s u n k e s n i s k e l i a s . M o k a n t i s kiekvieną žodį at­ s k i r a i , d a ž n a i i š t a r i a m i g a r s a i , kurių i š viso n ė r a . I r a t v i r k š č i a i , — n e p e r s k a i t o m a t a s , kas p a r a š y t a . Tai a k l a s m o k y m a s i s , n e s i l g a i ­ niui vis t i e k p r a d e d a m e n a u d o t i s t a i s y k l ė m i s n o r s i r n e v i s i š k a i įsi­ s ą m o n i n i , p a t y s m ė g i n a m e a p i b e n d r i n t i p a n a š i ų žodžių g r u p e s . T a i p r i m e n a situaciją, kai v a i k a s , d a r n e s i m o k ę s g r a m a t i k o s , i š esmės taisyklingai linksniuoja ir asmenuoja, kalbėdamas gimtąja k a l b a , Bet kiek l a i k o j i s . t o m o k ė s i p r a k t i š k a i k a l b ė d a m a s ! n

1

1

Ž m o g u i b ū d i n g a s v i d i n i s p o l i n k i s skirti d a i k t u s i r r e i š k i n i u s vieną nuo kito, j u o s g r u p u o t i . G r u p a v i m a s y r a s v a r b i į s i m i n i m o p r i e m o n ė , T a i s y k l ė s i r - y r a tokio g r u p a v i m o p a v y z d y s . S k a i t y m o t a i s y k l ė s n e t i k p a d e d a i š m o k t i p e r s k a i t y t i ž o d ž i u s , bet i r l a b a i p a l e n g v i n a i š m o k t i žodžių r a š y b ą . A t s k i r a i ž o d ž i u s p a p r a s t a i m o k o m a s i s k a i t y t i tik p r a d ė j u s m o ­ kytis k a l b o s a r b a t o k i u s , k u r i e y r a s k a i t o m i p a g a l i š i m t i s a r b a k u r i ų p a v y z d ž i ų kol kas p a s i t a i k ė l a b a i m a ž a i , i r t a r p t a u t i n i u s žodžius. Tačiau, jeigu pasitaiko a n t r a s trečias tos pačios rūšies žodis, j a u reikia pradėti taikyti skaitymo taisyklę.

KAIP MOKYTIS SKAITYMO TAISYKLIŲ? 1. menų 2. 3. 92

Pradėti grupių, Suprasti Atskirai

n u o p a g r i n d i n i ų s k a i t y m o ..taisyklių: k e t u r i ų skie­ g a l ū n i ų -ed, -(e)s ir kt. taisykles, persirašyti lentelę ir nuolat ja naudotis. susirašyti išimtis.

4. Nustatyti, p a g a l kokias taisykles skaitomi nauji pamokos ž o d ž i a i , a r jie n ė r a i š i m t y s . 5. U ž s i r a š a n t t a r i m ą , n a u d o t i s ir d a l i n e t r a n s k r i p c i j a . Perskaityti minimumo žodžius daugiausia mokotės atskirai, u ž s i r a š y d a m i j ų t r a n s k r i p c i j ą , n o r s i r čia j a u g a l i m a p r a d ė t i taikyti kai k u r i a s skaitymo taisykles. Skaitymo taisyklių p r a d e d a m a mokytis nuo labiausiai papli­ t u s i ų atvejų,, k u r i e p a t e i k i a m i „ P a g r i n d i n i ų a n g l ų k a l b o s skai­ t y m o t a i s y k l i ų l e n t e l ė j e " . P i r m i a u s i a t a i s y k l e s reikia į d ė m i a i p e r ­ skaityti, suprasti, toliau persirašyti ant atskiro storo lapo. Labai s v a r b u , k a d t a i s y k l i ų lentelėje n e b ū t ų k l a i d ų . T a l e n t e l e reikia n a u d o t i s n u o l a t , t. y. k i e k v i e n ą kartą,, kai r e n g i a t ė s p a m o k a i , ji t u r i b ū t i a t v e r s t a ir p r i r e i k u s į ją ž v i l g t e l ė k i m e . Būtu labai n a u d i n g a lentelėse pateiktas skaitymo taisykles t u r ė t i į k a l b ė t a s į m a g n e t o f o n o j u o s t ą , , k a d b ū t ų g a l i m a girdėti t a i s y k l i n g ą t a r i m ą ir, per p a u z e s jį p a k a r t o t i a r b a p a s i t i k r i n t i , kaip m o k a t e . N a u j u s p a m o k o s ž o d ž i u s išnagrinėkite p a g a l l e n t e l ė j e pateiktas taisykles. Pirmiausia garsiai skaitomas naujos pamokos žodis, J e i g u n e d v e j o d a m i j į p e r s k a i t ė t e t a i s y k l i n g a i , t r a n s k r i p c i ­ jos galite nerašyti. Jeigu suklydote skaitydami kurią n o r s raidę a r b a j ų j u n g i n į , n e t a i s y k l i n g a i s u k i r č i a v o t e , p a s i ž y m ė k i t e kirtį, u ž s i r a š y k i t e d a l i n ę t r a n s k r i p c i j ą , t, y, tik a t i t i n k a m o s r a i d ė s ( a r r a i d ž i ų ) t a r i m ą , D e j a , m o k i n i a i linkę u ž s i r a š i n ė t i visų žodžių t a ­ rimą, n e t i r tų, k u r i u o s m o k a p e r s k a i t y t i . T a i s y k l ė s n e t e n k a p r a s ­ m ė s . J e i g u ž o d ž i o r a š y b a s u d ė t i n g a , p a v y z d ž i u i , through [Oru:], įgeriau u ž s i r a š y t i visą t r a n s k r i p c i j ą . Cia g a l i t e n e ž i n o t i , k a d t h s k a i t o m a d u s l i a i , gh n e r e i š k i a jokio g a r s o , ou s k a i t o m a s [ u : ] . Be t o , šį žodį g a l i t e s u p a i n i o t i su thought [ 0 x t ] . I š i m t i s m o k o t ė s kaip a t s k i r u s ž o d ž i u s , u ž s i r a š y d a m i visą a r b a d a l i n ę j ų t r a n s k r i p ­ ciją. P a n a š i a i t u r ė t u m ė t e m o k y t i s kol kas ir ž o d ž i u s , s k a i t o m u s p a g a l taisykles, kurios nepateiktos pagrindinių taisyklių lente­ lėje. N a u d o k i t ė s l e n t e l e tol, kol g e r a i i š m o k s i t e s k a i t y m o t a i s y k l e s . T a i p d i r b d a m i , b e y p a t i n g ų p a s t a n g ų per i l g e s n į laiką i š m o k s i t e n e tik p a g r i n d i n e s s k a i t y m o t a i s y k l e s , bet ir i š i m t i s . S k a i t y m o t a i ­ s y k l ė s m o k ė j i m o k r i t e r i j u s — g e b ė j i m a s ją p r i t a i k y t i s k a i t a n t n e ­ žinomus panašius žodžius. Taigi pateikiame pagrindinių skaitymo taisyklių tentelę ir jų p a a i š k i n i m u s .

2. PAGRINDINIŲ ANGLŲ TAISYKLIŲ I. Balsių skaitymas

K A L B O S SKAITYMO II. Priebalsių skaitymas

LENTELĖ

i-c [s] p r i e š e, i, y c [k] k i t u r ch [t/] g [03] p r i e š e, i, y

(kirčiuotas skiemuo)

1. V i e n s k i e m e n i a i ž o d ž i a i Skiemenų grupė \

I uždaras

II atviras

III balsė + r

IV b a l s ė + re

trumpi

kaip abėcėlėje

ilgi

dvibalsis tribalsis

Garsai

Raidės

\^

a e i/Y

can pet fin not cut

0

u

[ksen] [pet] [fin] [not] [kAt]

cane Pete fine note cute

[kein] [pi:t] [fam] [naut] [kju:t]

2. D v i s k i e m e n i a i ž o d ž i a i . I II III IV

u n i v e r s i t y [,ju:ni'va:soti] 3 2 1 3 2 1

(su b a l s ė m i s i r p r i e b a l s ė m i s )

ai [ei] rain a y [ei] day all [o:l] ball as + k, s, t [ais] c l a s s lau [o:] August

A

i g h t [ait] night ind [ a i n d ] find ly [j] (žr. p r a d ž i o j e )

ea [i:] e a d [ed] ee [i:] ew [ju:]

f

I/Y

c a r e [kea] h e r e [hia] fire [faiaj m o r e [mo:] c u r e [kjua]

3. Daugiaskiemeniai žodžiai

l a t t e r f'laeta] l a t e r ['Įeita] f a r m e r ['fa:ma] M a r y ['mean]

4. Balsių junginių

c a r [ka:] her [ha:] fir [fa:] n o r [no:] c u r [ka:]

yes

O

[ old [auld] oo [u:] ook .fu] ou [au] ow-*[au \i[au]

94

chair want

e a r [ia] w o r [wa:]

N

Galūnių

speak head see new

told spoon took cloud know- ' now - ' ^

dear work zr. I l l i r I V g r u p e s

-ed

g [g] kitur j [03] n g [n] qu [kw]

big Jack bring question

she this think dictation ir -{e)s

skaitymas

-ed [t] po dusliųjų p r i e b a l s i ų — asked [ a : s k t ] -ed [d] p o s k a r d ž i ų j ų p r i e b a l s i ų ir b a l s i ų : lived,lh\č\)&y\^ 1 answered ['a:nsadj -ed. |id[ po t \vc„įĄ : wanted ['wontid]

-"(e)s [s] po dusliųjų p r i e b a l s i ų — works [wa:ks] - ( e ) s [z] po s k a r d ž i ų j ų p r i e b a l s i ų ir b a l s i ų : lives [livz] answers [ ' a : n s a z ] -es [įz] p o š v i l p . ir š n y p š . prieb. places ['pleisiz] Pastabos.

1 . Balsių pavadinimai: a[ei] e [i:] i [ai] o [su] u[ju:]. 2. Skardieji priebalsiai: [b, d, g, 1, m, n, v, z, į, 5, 3, c b ] . 3. Duslieji priebalsiai: [p, t, k, f, s, 6, J, t f ] . 4. Švilpiamieji ir šnypščiamieji priebalsiai: tj, d ] .

skaitymas

5. R ir w į t a k a b a l s i ų s k a i t y m u i air [ea] w a [wo]

s h [f] th-»[6] [8] t + ion [ / n ]

pencil back teacher large

[s, j " , z, 3,

3

Vienskiemenių žodžių skaitymas. S u n k i a u s i a s k a i t y t i b a l s e s . J ų s k a i t y m o p o b ū d i s p r i k l a u s o n u o to, a r s k i e m u o kirčiuotas, a r n e ­ k i r č i u o t a s ; ar u ž d a r a s , ar a t v i r a s ; ar po b a l s ė s e i n a r (ir w p r i e š b a l s ę i r p o j o s ) , a r ne; a r s u d a r o b a l s ė j u n g i n į s u k i t o m i s b a l s ė m i s a r b a p r i e b a l s ė m i s , a r ne. T a p a t i b a l s ė s k a i t o m a s k i r t i n g a i , kai y r a k i r č i u o t a m e skie­ m e n y j e ir kai y r a n e k i r č i u o t a m e , p a v y z d ž i u i : get [get] ir begin [bi'gin]. Pirmiausia panagrinėsime balsių skaitymą kirčiuotame skiemenyje p a g a l keturias skiemenų grupes. U ž d a r a s s k i e m u o ; y r a t o k s , k u r i s b a i g i a s i p r i e b a l s e (iš­ s k y r u s r ir w), p a v y z d ž i u i : can, think. B a l s i a i u ž d a r a m e s k i e m e ­ nyje t a r i a m i t r u m p a i : a [re]

e [e]

i/y [f]

o [o]

u [A]

95

A t v i r a s s k i e m u o yra toks, kuris baigiasi balse, pavyz­ džiui: me, he, my, tie; no; blue. Tokių žodžių y r a n e d a u g . A n g l ų k a l b o j e e ž o d ž i o g a l e j o k i o g a r s o n e ž y m i , i š s k y r u s ke­ lis t r u m p u s ž o d ž i u s , k u r i u o s s u d a r o v i e n a ar dvi p r i e b a l s ė s + e (be, me, he, she, we). L a b a i d a u g žodžių y r a su v a d i n a m u o j u są­ l y g i š k a i a t v i r u s k i e m e n i u , k u r i s b a i g i a s i e , p r i e š k u r i ą e i n a tik v i e n a p r i e b a l s ė ( i š s k y r u s r), p a v y z d ž i u i : cane, write. Tai vien­ s k i e m e n i a i ž o d ž i a i , n e s e n e r e i š k i a jokio g a r s o ir t o d ė l a t s k i r o skiemens nesudaro. Balsės atvirame skiemenyje skaitomos taip, kaip j o s v a d i n a m o s abėcėlėje: a [e.]

e [i:]

i/y [ai]

o [au]

u [ju:]

P a s t a b a . Nors raidė y vadinama [wai], tačiau ji skaitoma k a i p i, t. y. [ a i ] . U ž d a r i e j i s k i e m e n y s v a d i n a m i p i r m ą j a s k i e m e n ų g r u p e , o at­ virieji ir s ą l y g i š k a i atvirieji — a n t r ą j a . gšqi Dėmesio! J e i g u t a r p b a l s ė s ir g a l i n ė s e y r a 2 p r i e b a l s ė s , skie­ m u o y r a u ž d a r a s , b a l s ė s k a i t o m a k a i p I g r u p ė s s k i e m e n y j e : since [ s i n s ] , bridge [ b n d 3 ] . III g r u p ė s s k i e m e n y j e p o b a l s ė s eina r (po j o s d a r g a l i eiti ir p r i e b a l s ė ) , p a v y z d ž i u i : car, card. B a l s ė s s k a i t o m o s ilgai: ar [a:]

or [o:]

IV g r u p ė s here. B a l s ė + re garsu [a]: ,

are [ea]

er [a:]

ir [a:]

ur [a:].

s k i e m e n y s e p o b a l s ė s e i n a re, pvz. care, atitinka dvibalsį arba tribalsį, kuris baigiasi

ere [ia]

ire [aia]

ore [o:]

ure [jua].

Išmokti skaityti balses pagal keturias skiemenų grupes nėra s u n k u . P a l y g i n u s visų g r u p i ų s k i e m e n i s , m a t y t i , k a d I g r u p ė s jie p a n a š ū s į I I I , o II — į IV. B a l s ė s s k a i t y m a s III ir IV g r u p ė s skiemenyse priklauso nuo priebalsės r buvimo. Mokydamiesi skai­ tyti ž o d ž i u s p a g a l k e t u r i a s s k i e m e n ų g r u p e s , r e t k a r č i a i s p a s i p r a k ­ t i k u o k i t e p e r s k a i t y t i l e n t e l ė j e p a v y z d ž i u s (p. 94) v e r t i k a l i a i (can, pet, fin, not, cut; cane...) ir h o r i z o n t a l i a i (can, cane, car, care; pet. . .). T a i p a d ė s s u s i v o k t i , k o k s y r a s k i e m u o , ir g e r i a u i š m o k s i t e jį s k a i t y t i . Dviskiemenių žodžių s k a i t y m a s . A n g l ų k a l b o j e s k i e m e n į s u d a r o b a l s i a i ir p r i e b a l s i a i [1] ir [ n ] . Žodis Pete y r a v i e n s k i e m e n i s , n e s g a l i n ė e n e s k a i t o m a . Ž o d ž i a i table ir lesson y r a d v i s k i e m e ­ n i a i . N o r s e ir o j u o s e n e ž y m i jokio g a r s o , a n t r a m e s k i e m e n y j e y r a / ir n. S k a i t a n t d v i s k i e m e n i u s ž o d ž i u s , p i r m i a u s i a reikia n u ­ s t a t y t i , k u r i s s k i e m u o y r a k i r č i u o t a s . Tai m o k i n i a m s p a p r a s t a i n ė r a s u n k u ( s m u l k i a u žr. „Žodžio k i r t i s " ) . Kirčiuoto s k i e m e n s

balsė skaitoma atsižvelgiant į tai, kuriai grupei priklauso tas skiemuo pagal vienskiemenius žodžius. Priebalses (priebalsę), e s a n č i a s t a r p b a l s i ų ( a r b a t a r p b a l s ė s i r r a i d ė s 1), v a d i n a m e s k i e ­ m e n ų r i b a . J e i g u čia s u s i d u r i a dvi p r i e b a l s ė s , t a i v i e n a p r i ­ s k i r i a m a prie kirčiuoto s k i e m e n s , kita — p r i e n e k i r č i u o t o : late \ ter, (2 prieb.)

V a d i n a s i , kirčiuoti s k i e m e n y s ('lat-) ir ('ap-) y r a u ž d a r i ir s k a i t o m i k a i p v i e n s k i e m e n i ų žodžių I g r u p ė s s k i e m e n y s . T a i g i , kai p r i e š -te y r a 2 p r i e b a l s ė s , s k i e m u o y r a u ž d a r a s . J e i g u s k i e m e n ų ribą s u d a r o v i e n a p r i e b a l s ė , j i p r i s k i r i a m a p r i e nekirčiuoto s k i e m e n s : la \ ter ta \ ble (1 p r i e b . ) (1 p r i e b . ) Vadinasi,, kirčiuotas s k i e m u o ('ta-) ir ('ta-) y r a a t v i r a s ir skai­ tomas kaip II grupės skiemenys. Jei kirčiuotas a n t r a s d v i s k i e m e n i o ž o d ž i o s k i e m u o , j o u ž d a r u ­ m a s i r a t v i r u m a s n u s t a t o m a s t a i p , kaip v i e n s k i e m e n i ų žodžių. P a ­ v y z d ž i u i , discuss k i r č i u o t a s s k i e m u o (-'scuss) y r a uždaras, o divide —'vide) atviras. Kai po pirmojo kirčiuoto s k i e m e n s eina r, reikia n u s t a t y t i , ar balsė skaitoma kaip III ar kaip IV grupės skiemenyse. J e i g u ž o d i s b a i g i a s i r ir po j o s eina p r i e b a l s ė , ji s k a i t o m a k a i p I I I g r u p ė s s k i e m e n y s e , jei po j o s e i n a b a l s ė — k a i p IV g r u p ė s s k i e m e n y s e : garden [ ' g a : d n ] ( I I I g r . ) , parents [ ' p e a r a n t s ] ( I V g r . ) . P a l y g i n k i t e : care [ k e a ] — parents [ ' p e ? r a n t s ] . Dėmesio! J e i g u s k i e m e n ų ribą s u d a r o d v i g u b a r, ji b a l s ė s s k a i ­ t y m u i įtakos n e d a r o , p a v y z d ž i u i , carry s k a i t o m a kaip I g r u p ė s s k i e m e n y j e [ ' k a e n ] . P a l y g i n k i t e su latter. N e k i r č i u o t a m e u ž d a r a m e skiemenyje balsės a, o, u pa­ p r a s t a i s k a i t o m o s [ a ] : England Į ' i n g l a n d ] , museum [ m j u / z i a m ] ; r a i d ė s e, i/y — [ i ] : secret ['sk'krit], discuss [ d i ' s k A s ] . A t v i r a m e nekirčiuotame skiemenyje jos dažniausiai skaitomos kaip II gru­ p ė s s k i e m e n y s e : hero [ a u ] . P r i e s a g o s e -less, -est, -nešs r a i d ė e s k a i t o m a [ i ] , o -er, -ent, -ment —, [ a ] : biggest [ ' b i g i s t ] , worker [ ' w a : k a ] . K i t o s p r i e s a g o s s k a i t o m o s t a i p : -or [a] ( s a i l o r ) , -ous [ a s ] ( f a m o u s ) , ' -ture [ t / a ] ( p i c t u r e ) . R a i d ž i ų j u n g i n i a i ai/ay, ey s k a i t o m i [ i ] : Sunday [ ' s A n d i j . D a u g i a s k i e m e n i u o s e žodžiuose, kur paprastai k i r č i u o j a m a s t r e č i a s s k i e m u o n u o g a l o ; kirčiuoto s k i e m e n s b a l s ė (jei po j o s n e i n a r) s k a i t o m a t r u m p a i , n e ž i ū r i n t į t a i , ar s k i e m u o u ž d a r a s ar a t v i r a s : popular ['papjula]. Išimtį s u d a r o raidė u ir p r i e s a g o s -ate, -ATION, -ize-. university, celebrate. B a l s i ų j u n g i n i a i a i [ e i ] , a y [ e i ] , a u [ d : ] , e a [i:] e e [ i : ] , oo [ u : ] , ou [au] d a ž n i a u s i a i s k a i t o m i kaip p a r o d y t a t r a n s 1

7.

96

ap \ ple (2 prieb.)

Užsakymas

1027.

97

kr i pc i j oje. B a l s ė s a r b a jų j u n g i n i a i p r i e i t a m t i k r u s p r i e b a l s i u s s k a i t o m o s t a i p : all [a:l], as + k, s, t [u:s.k, a : s , a : s t ] , ew [ j u : ] , ight [ a i t ] , ind [ a i n d ] , old [ a u l d ] , ow [au] a r b a [ a u ] , ead [ e d ] , ook [ u k ] . Žodžiai su š i a i s r a i d ž i ų j u n g i n i a i s (all, . a s - r (k, s, t ) , i g h t , ind, old) n ė r a s k a i t o m i p a g a l u ž d a r o s k i e m e n s ( I g r u p ė s ) t a i s y k l e s . Bet i r j i e t u r i išimčių. J i e s k a i t o m i p a g a l v a d i n a m ą s i a s dalines taisykles. R ir w į t a k a balsių s k a i t y m u i . J a u a p t a r ė m e r įtaką b a l s i ų s k a i t y m u i v i e n s k i e m e n i ų ir d v i s k i e m e n i ų žodžių III ir. IV g r u p ė s s k i e m e n y s e . R a i d ė r d a r o įtaką ir balsių j u n g i n i ų s k a i t y m u i : pa­ v y z d ž i u i , air [ e a ] : pair [ p e a ] ; ear [ į a j ; near [ma]. Kai kurių balsių ir jų j u n g i n i ų s k a i t y m u i įtaką d a r o ir p r i e š j u o s a r b a po. jų e i n a n t i r a i d ė w. ew [ju:] (new), ow [au] (know) a r b a [au] (now), wa {wa] (was), wor [wa:] (work). D ė m e s i o ! R a i d ž i ų j u n g i n y s wor [wa:] y p a č s u n k i a i i š m o k s t a ­ m a s s k a i t y t i . T a i ž o d ž i a i work, word, world, rWor.se,.-worst ir jų vediniai. Priebalsių skaitymas. A n g l ų k a l b o j e s k a i t y t i p r i e b a l s e s y r a n e p a l y g i n t i l e n g v i a u n e g u b a l s e s . P r i e b a l s i ų b, f, h, j, k, l, m, n, v a r b a jų j u n g i n i ų ng, sh y r a v i e n a s s k a i t y m o v a r i a n t a s , o kai kurios priebalsės arba jų junginiai atskiruose žodžiuose neskai­ tomi. A p s k r i t a i p r i e b a l s i ų s k a i t y m a s t u r i n e d a u g išimčių. S u n k i a u s k a i t y t i p r i e b a l s e s c, g, j u n g i n į th, g a l ū n e s -ed, -(e)s. R a i d ė c p r i e š e, i, y s k a i t o m a kaip [ s ] : celebrate, city; k i t a i s a t v e j a i s , t. y. p r i e š b a l s e s a, o, u, p r i e š p r i e b a l s e s ir žodžio g a l e — kaip [ k ] : come, act. music. R a i d ž i ų j u n g i n y s ch s k a i t o m a s [ t / ] — which, o ck k a i p v i e n a [k] — black. R a i d ė g p r i e š e, i, y d a ž n i a u s i a i s k a i t o m a [d3] : German, bridge; k i t a i s a t v e j a i s kaiip [ g ] : got, big. T a č i a u y r a n e m a ž a i žo­ džių, kur ir p r i e š e, i ji s k a i t o m a k a i p [ g ] : begin, get, girl, give; t a i p p a t ir i š v e s t i n ė s e f o r m o s e : bigger, biggest, longer, longest. K a i ž o d i s b a i g i a s i r , kuri n e r e i š k i a g a r s o , jis faktiškai b a i g i a s i b a l s i u ( ž i ū r i m a ne r a i d ė s , o g a r s o ! ) . ' T o d ė l s k a t o m a answers [ ' a : n s a z ] , answered ['un:sad|. P a p r a s t a i m o k i n i a i n e i š t a r i a [s] ž o d ž i u o s e su -ist; socialists ['sau/aiists]. M o k y d a m i e s i s k a i t y t i ž o d ž i u s su g a l ū n ė m i s -ed ir -es, p i r m i a u ­ sia a t m e s k i t e d ir s, p e r s k a i t y k i t e žodį, o p a s k u i p e r s k a i t y k i t e žodį, pridėję galūnę, pavyzdžiui: describes, described —. describe [ d i ' s k r a i b ] +s/d [di'skraibz], [di'skraibd] fires, fired — fire [faia] +s/d [ f a i a z ] , [faiad] grows —- grow [ g r a u ] +s [ g r a u z ] entered —- enter ['enta] +ed ['entad] P a n a š i a i m o k y k i t ė s s k a i t y t i ir kitas žodžių formas, s u d u r t i n i u s žodžius, pavyzdžiui: growing — grow [grau] +ing ['grauin] 98

lower, lowest -*• low [tau] +er/est ['laua], ['lauist] •nicely nice [nais] +ly ['naislif, somewhere —» some + where [ ' s A m w e a ] • Raidžių junginys t h skaitomas arba skardžiai [6], arba dus­ liai [ 6 ] . S k a r d u s p a p r a s t a i e s t i : T) į v a r d ž i u o s e this, that, those, these, they, them, their; j u n g t u k u o s e than, though; p r i e v e i k s m i u o s e then, there; 2) žodžių v i d u r y j e t a r p b a l s i ų — father, mother, broth­ er, other. D u s l u s — ž o d ž i o p r a d ž i o j e a r b a g a l e . think, fifth. Anglų kalboje yra d a u g s k a i t y m o t a i s y k l i ų i š i mč i ų. Bet d i d ž i a u s i a b ė d a y r a t a , k a d d a u g i a u s i a išimčių s u d a r o d a ž n i a u s i a i v a r t o j a m i ž o d ž i a i (are, were, have, do, does, don't, shall).. N e t g i k a s k e t v i r t a s m i n i m u m o ž o d i s y r a i š i m t i s . Todėl g a l i s u s i d a r y t i į s p ū d i s , j o g a n g l ų k a l b o s s k a i t y m a s i r r a š y b a y r a be­ viltiškai chaotiški. Tačiau taip nėra. Mokykliniuose vadovėliuose ne p a g a l t a i s y k l e s s k a i t o m a s kas p e n k t a s š e š t a s ž o d i s , o e s a n t dides­ n i a m žod'žių k i e k i u i , išimčių vis m a ž ė j a ( i š i m t i s j a u s u d a r o m a ž ­ d a u g kas d e š i m t a s ž o d i s ) . T a i g i didžioji žodžių d a u g u m a s k a i ­ t o m a p a g a l t a i s y k l e s . A n t r a v e r t u s , kai k u r i u o s i š i m t i s s u d a r a n ­ čius ž o d ž i u s — after, are, begin, do, get, give, have, into, many, put, shall, to; English, live, river, two — išmokti n e s u n k u , bet dau­ gelis išmokstami labai sunkiai. P i r m i a u s i a , b e abejo, reikia išmokti l e k s i n i o m i n i m u m o i š i m t i s : are, were, have, shall, won't, could, begin, come, do, does, don't, get, give, put, read, says, said* you, your, their, who, whom, whose, where, of. to, after. Z o d ž i u s - i š i m t i s , k u r i u o s s k a i t y d a m i d a r o t e k l a i d a s , s u s i r a š y k i t e a n t a t s k i r o lapelio. I š ž o d y n o i š s i r a š y k i t e dalinę transkripciją. Raidę ar raidžių junginį, kuris skaitomas ne­ į p r a s t a i , p a s i b r a u k i t e s p a l v o t u p i e š t u k u . Kai š i u o s ž o d ž i u s išmok­ site, g a l i t e s u s i d a r y t i kitų d a ž n a i v a r t o j a m ų , b e t d a r n e p a k a n k a ­ mai išmoktų žodžių-išimčių sąrašą, pavyzdžiui: both, break, great, London, most, nothing, one, only, other, some, through, woman. V i d u r i n ė s m o k y k l o s v a d o v ė l i u o s e i š i m t y s y r a p a t e i k t o s suvestinėje skaitymo taisyklių lentelėje ir po jos e s a n č i a m e priede. •Anglų kalboje yra nesunkiai išmokstamų skaitymo taisyklių. T a i kai k u r i ų r a i d ž i ų s k a i t y m a s u ž d a r a m e s k i e m e n y j e (pen, not), s ą l y g i n a i a t v i r a m e s k i e m e n y j e (came, fine), I I I ir IV g r u p ė s s k i e m e n y s e (car, nor, more), k a ' ' m r i ų b a l s i ų j u n g i n i ų s k a i t y m a s (green, speak, night, spoon). T a č i a u l a b a i s u n k i a i i š m o k s t a m a s k a i t y t i r a i d ž i ų j u n g i n i u s , r e i š k i a n č i u s specifinius a n g l ų k a l b o s g a r s u s (fir, care), b a l s i ų j u n g i n i u s , kurie lietuvių k a l b o j e s u d a r o dvibalsius (train, taught), t a r p t a u t i n i u s ž o d ž i u s (discuss, front), žodžjus, skaitomus p a g a l dalines taisykles (work, find, told), r a i d ž i ų ' j u n g i n i u s , t u r i n č i u s keletą s k a i t y m o v a r i a n t ų (about, country, thought, gro*,., could), p a n a š i o s r a š y b o s ž o d ž i u s (comę— came, want—won't), tos p a č i o s š a k n i e s ž o d ž i o s k i r t i n g a i t a r i a m a s formas (saysays, you-your) y p a t i n g u s s k a i t y m o a t v e j u s (woman, women, busy, would). T o l i a u p a t e i k i a m e s u v e s t i n ę b a l s i ų i r p r i e b a l s i ų s k a i t y m o len1

09

telę, k u r i o j e p a r o d y t a kaip įskaityti b a l s e s v i e n s k i e m e n i ų ir dvi­ s k i e m e n i ų žodžių k i r č i u o t a m e s k i e m e n y j e a t s i ž v e l g i a n t j k e t u r i a s s k i e m e n ų g r u p e s , jungtiniuose s u k i t o m i s b a l s ė m i s a r b a p r i e b a l ­ s ė m i s , n u r o d o m a r a i d ž i ų r ir w į t a k a b a l s i ų s k a t y m u i ir 1.1. T a i p pat p a t e i k i a m o s v i d u r i n ė s m o k y k l o s . a n g l ų k a l b o s v a d o v ė l i u o s e pasitaikantys žodžiai-išimtys. 3. SUVESTINĖ RAIDŽIŲ IR JŲ JUNGINIŲ SKAITYMO L E N T E L E

A Keturios pės 1.

i

skiemenų

Garsai

fa:] [a:] can, latter, after, f a t h e r apple, carry [a:] [ei] example, A p r i l et

c a n e , later, table

.

-

Ui

au

w + a w+ar

Išimtys

gru

kiemuo

II, A t v i r a s s k i e m u o

Pavyzdžiai

"V

M

Garsai «:]

as + prieb. (s, k, i)

(3. R IR w įtaka ai + r aw

Balsių skaitymas (kirčiuotame skiemenyje) Raidės, jų j u n g i n i a i

Raidės, jų junginiai

1

cabin a] planet [e] [e] many, any

[o:]

[a:] autumn, au­ aunt, laugh thor [la:fl

tea] [o:]

chair, hair saw, draw 88]

wo] wo:

I. Uždaras s k i e m u o

[e]

IV. 4 + r e 2. J u n g i n i a i su A

[es]

ai/ay

[el]

a+ 11 al+prieb.

[d:1 [d:1

an + prieb.

[a:n]

want, what war, warm, quarter ['kwo:ta]

swam

pet, letter, merry

[a:]

[e] said, s a y s [sez [eej b a l l , call shall almost, i l k [o:k] : c h a l k , always talk, w a l k ; half ['oilwaz] [ha:f] answer, can't [ei]: change, danger, strange

glish,

[i] EnN pretty;|

Pete, Peter; metre [e] : s e v e n me, be her, s e r v a n t [ea]: there, here, hero [e] where; very, w e r e [wa:] [e] s p e a k , t e a c h e r [e] : h e a v y ' [ei] [ei]: break, great a )

III. E + r IV. E + re 2. Junginiai su E ea

[i:]

b

r a i n , day

Pastabos (1—8) po suvestinės lentelės papildomai paaiškina kai kuriuos kitus skaitymo atvejus ir išimtis (a—I), kurios netilpo pačioje lentelėje.

[i] England,

1

II. A t v i r a s s k i e m u o

8

car, card, "armer care, parents are

ask,

N

have, travel, Thames [temz] 2

A+r

class, past

Išimtys

1. Keturios skiemenų gru

:«]

III,

Pavyzdžiai

[e]

[ed]

bread, read (skaičiau)

ee

[i:]

see, g r e e n

ei/ey

[ei]

eight, they

ea f d

[ta]: idea, theatre [i=] [i:l leader, read (skaityti, skai­ tai); create [kri/eit] e i t h e r ['ai5a] n e i t h e r ['naiSa] ;| eye [at] 101

Raidės, jų junginiai

Garsai

Pavyzdžiai

Raidės, jų junginiai

Išimtys

2. Junginiai su O

3. R ir w į t a k a ea + r

hear, near [eg] : b e a r , w e a r heard, learn heart [ha:t]

[19]

[a:]

eu + r + prieb.

[19]

ee + r ew 4. Kiti ž o d ž i a i (ypatingi atvejai ) 5

I/Y 1. K e t u r i o s pės

Išimtys

Pavyzdžiai

Garsai

, p i o ' n e e r , en­ gineer n e w , few

[19]

[ju:]

[au]

oa oi/o y o + ld oo ,

[oi]

[auld]

[u:]

boat noise, b o y Įcold, t o l d ^chool

[u] : gįOcd, Sįtood. w o o d , foot; [a] blood

u:J : g r e w . .

beautiful [ ' b j m t s f l ] , Europe people ['pi:pl], their [ õ e a ]

[o:] aI r o a d

f'juarap]

oo + k ou

[•uk] [au]

book, took house, out

[A] : c o u n t r y [u:] y o u ' u]: could [kud] (should, w o u l d 3 )

k

skiemenų

gru­ [ai]

I. U ž d a r a s s k i e m u o IT. A t v i r a s s k i e m u o III. I + r IV. I + re 2. J u n g i n i a i su I ie (žodž. vid.) i+ght i + nd y (žodž. pradž.) y (žodž. gale) 3. Kiti žodžiai:

fin, since, child > written fine, w r i t e r , B r i t a i n [ ' b n t n ] > tie, my fir, thirty fire, I r e l a n d iron [ ' a t a n ] c

[a,]

d

M

[aia]

field, piece night, high

[ci­

tait]

[aind]

find, kind yes, year boy, m y

[J] M

[aia]

[ai9]

[ai9]

wo w\+'or

[au] [au]

now, t o w e r mow, show

[WA]

won, wonder work, word, world

[wa:]

knowledge |'n.)l,d;,]

Kiti

bet: j o u r n e y [ a : ] : door, floor [ u a ] : poor [ a : ] : four, your, c o u r s e [ a u a ] : our, hour

atvejai

N

wind

[aia]

science , quiet, lion, a i o n e e r . 6

4. Kiti žodžiai (ypatingi atvejai)

•

•

i

w o m a n [ ' w u m a n ] , wolf [ ' w i m i n ] , o n e [wAn]

skiemuo

not, h o b b y , [ a u ] : both > [A] b r o t h e r ' ) pocket n o t e , o p e n ; so [ A ] c o m e •[u:] w h o [ h u : ] [o] g o n e [ g o n ] " e

'aul

g)

U 1. Keturios skiemenų gru pės I. U ž d a r a s s k i e m u o

h )

III. O + r IV. O + re

brought

[a;]

1. K e t u r i o s s k i e m e n ų gru­ pės

II. A t v i r a s s k i e m u o

3. R ir w jtaka ow

[o:]

[e] friend

O

I. U ž d a r a s

ou + ght

[o:] [o:]

nor, m o r n i n g m o r e , b e f o r e foreign

[farm]

II. A t v i r a s s k i e m u o

[A]

[ju:] [u:]

[wulf],

women

cut, but, but j u ] : p u t , pull, push; truth ter [tru:9] c u t e , future, jsugar f / u g a ] , suburb ['sAba:b] blue 4

[o] forest 102

il 0 3

Raidės, jų junginiai I I I . U+r IV. U + r e 2. Kiti ž o d ž i a i (ypatingi atvejai)

Garsai [o:] [jua]

B C + e, ijy kitur cije,+ ch

(balsė

Gar­ sas [b] [s] [k]

[/]

[t/]

ch ( t a r p t a u t i ­ niuose žo­ džiuose) [k] • . [d]

D

-ed (po b a l s i ų ir s k a r d ž i ų j ų prie­ balsių) -ed (po dusliųjų priebalsių) F G + e, i/y kitur ng gh (ight, ought) H žr. ch, sh

chemistry dark, dog

[d]

played decided

[t]

asked

[f] [d ] 3

[Dl [h]

family German bigger go sing bought have

L M N P

[1] [m] [n] [p] [f]

land make name paper physics

3

Neskaitoma

balsė + r: a r m [a:m], metre ['mi:ta]

[r]

run

[s]

say, a s k s

sugar ['/ugo]

Pete's

usual ['ju:3ual]

skaitymas Neskaitoma

Išimtys

Wednesday ['wenzdi]

soldier ['sauld3a]

foreign ['form]

DgJ-iget ) 1

eight, through enough [9ru:] [I'nAf] wh [ w ] : l a u g h [la:f] what

- ( e ) s , - ' s , -s' (po [s] dusliųjų p r i e b a l ­ sių) -(e)s (po s k a r d ž i ų ­ [z] jų p r i e b a l s i ų ir balsių) -es (po š n y p š i a n - [iz] čiųjų p r i e b a l s i ų ) tarp balsių

is, lives, plays places

she miss Russian television, pleasure take T [t] tch [ t / ] catch t h i n k , fifth th [6] this, father t + ion [/n] dictation [t/a] picture t + ure very V [v] W žodžio p r a d ž i o j e [w] w a n t sh ss ss + ion, ian b a l s ė + sionįsure

[s] [s] goose, geese [si h o u s e , bet: [ziz] houses

p l e a s e , visit

[/] [s] [/] [3]

listen

['hsn]

№

po b a l s ė s

[u]

grow

k + n [n]: k n o w '[nau] half [ h a : f ]

8

X nephew ['nevju:]

Išimtys

su [kw] quick

S

7

June kind

(visada

Pavyzdžiai

bury

bag c l i m b [kliaim] city c a n , clock ocean [ a u / n ] chess machine [ma'7i:n]

[d ] [k]

104

Q + u u) R

cur, further cure, during

Pavyzdžiai

J K

ph

Išimtys

b usy ['bi z i ] , minute ['minit], [ ' b e r i ) , la n g u a g e ['la50|jwid3]

Priebalsių Priebalsės, jų junginiai

Pavyzdžiai

Gar­ sas

Priebalsės, jų j u n g i n i a i

[ks] p r i e š ' kirčiuotą [gz] skiemenį

answer ['a:nsa] t w o [tu:] w h o [hu:] whom; whole aw [o:]: draw e w [ j u : ] : new w + r [r]: write

six example 105

Pastabos. 1. Kai s k i e m e n ų ribą s u d a r a n t i a n t r o j i p r i e b a l s ė y r a r, b a l s ė k i r č i u o t a m e s k i e m e n y j e p a p r a s t a i s k a i t o m a kaip I I g r u p ė s skie­ m e n y s e : April [ ' e i p r l ] , secret [ ' s i : k n t ] , metre [ ' m i r t a ] , kilometre ['kila,mi:ta]. 2. Kai po b a l s ė s e i n a v i e n a p r i e b a l s ė , o po j o s seka i ar y, kirčiuoto p i r m o s k i e m e n s b a l s ė d a ž n a i s k a i t o m a t r u m p a i ( k a i p I g r u p ė s s k i e m e n y j e ) , n o r s s k i e m e n ų ribą s u d a r o v i e n a p r i e b a l s ė .

P ? vyzdžiui:

[eij Įeij [eij cabin, e'xamine, i'magine; bet: baby, lazy, native; [i] I/Y. British, city, finish, physics, visit; [a] [au] [au] 0. bodu, copy, promise, topic; bet: notice, Polish; N [ju:] [ju:] [ju:] U. study, punish; bet: duty, music, pupil. Si t a i s y k l ė n e t a i k o m a i š v e s t i n i a m s ž o d ž i a m s , p a v y z d ž i u i , writ­ ing s k a i t o m a s kaip write. 3 . D a u g t a r p t a u t i n i ų žodžių s u a t v i r u s k i e m e n i u s k a i t o m i kaip A.

N

[ae]

žodžiai su u ž d a r u s k i e m e n i u : planet, medal, novel. Todėl s u r a d ę žod] medei ar motor, n e g a l i t e būti tikri, k a i p j u o s s k a i t y t i . P a s i ­ t i k r i n u s ž o d y n e , m a t y t i , kad jie s k a i t o m i [ ' m o d i ] , [ ' m a u t a ] . 1. Po g a r s ų . [1, r, /, t / , d3] vietoj [ju:] t a r i a m a [ u : ] : flew, blue K i t i : sure [ / u a ] , sugar f ' / u g a ] . 5. Y p a t i n g i a t v e j a i y r a tokie, kai b a l s ė ar r a i d ž i ų j u n g i n y s s k a i t o m i l a b a i n e į p r a s t a i v i e n a m e a r b a dviejuose t r i j u o s e ž o d ž i u o ­ se. P a v y z d ž i u i , beautiful [ ' b j u : t a f l ] , w o m a n [ ' w u m a n ] . 6. Ž o d ž i u o s e science [ ' s a i a n s ] , quiet [ ' k w a i a t ] , lion ['laian] r a i d ė s ie, to p r i k l a u s o a t s k i r i e m s s k i e m e n i m s . 7. R a i d ž i ų j u n g i n y s wh s k a i t o m a s [w] š i u o s e ž o d ž i u o s e : when, where, which, why, white. 8 L n e r e i š k i a ' g a r s o š i u o s e ž o d ž i u o s e : could [ k u d ] , should [ / u d ] , would [ w u d ] ; chalk [ t / o : k ] , talk, walk. B a l s ė s , nereiškiančios jokio g a r s o . K a i p j a u b u v o m i n ė t a , e n e s k a i t o m a s ą l y g i n a i a t v i r o s k i e m e n s g a l e , g a l ū n ė s e -es, -ed po b a l s i ų ir p r i e b a l s i ų ( i š s k y r u s š n y p š č i a m u o s i u s bei Mr d). Jį n e s k a i t o m a b ū t o j o laiko dalyvio f o r m o s e , k u r i o s b a i g i a s i -en (broken Į ' b r a u k n ] , fallen, forgotten, given, spoken, taken, written), kituose panašiuose žodžiuose (garden [ ' g a : d n ] , happen, eleven, seven), k a i kurių žodžių v i d u r y j e (different f ' d i f r a n t ] , evening [ ' k v n i r j j , every [ ' e v n ] , interesting f i n t r i s t i r j ] ) . B a l s ė s n e s k a i t o m o s kai k u r i o s e p r i e s a g o s e : -fui (beautiful [ ' b j u : t a f l ] ) , -tion (question ['kwest/n]). / n e s k a i t o m a ž o d ž i u o s e fruit [ f r u : t ] , suit [ s u : t ] . 10G

U n e s k a i t o m a ž o d ž i u o s e build \h\]d\, l ' d a i a l o g ] , league [ 1 i: g Į; guess [ g e s ] , guest

buy [bai]; [ g e s t j , guide

dialogue [gaid].

Išimtys: a) [ a ] : clever, de'velop, e'leven, ever, medal, never,, nephew ['nevju:], present, second; b) [ e ] : breakfast, death [de0], meant, pleasant, weather [ ' w e S a ] , treasure ['tre3aj; c) [ a i ] : climb [ k l a i m ] , island [ ' a i l a n d j , mild, sign [sain]. Ninth s k a i t o m a s [ n a i n B ] , n e s y r a i š v e s t i n ė forma iš nine; d) [ i ] : c o n t i n u e [ k a n ' t i n j u : ] , figure [ ' f i g a ] , give, given, live, machine [ m a ' / i : n ] , minute f m i r u t ] , ski [ s k i : ] ; e) [ a u ] : almost, clothes [ k l a u S z ] , comb [ k a u m ] , don't, most, oh [ a u ] , only, post, soldier [ ' s a u l d s a ] , won't [ w a u n t ] ; f) [ A ] : another, among, front, London, Monday, month, mother, nothing, once [ w A n s ] , other, son, won; g) [ A ] : a'bove, bė'come, 'colour, dis'cover, does, done, 'govern­ ment, love, lovely, money, one [ w A n ] , some; h) [ u : ] : do, into, lose, move prove, shoe, to, two [ t u : ] , whose [hu:z]; i) [ o ] : novel, proverb, shone; j) [ A ] : cousin, enough [ l ' n A f ] , touch, trouble, young: k) [ u : ] : group, rouble, soup, through [ 0 r u : ] , youth; 1) D a u g e l y j e žodžių g p r i e š e, i, y s k a i t o m a k a i p [ g ] : begin, finger, forget, geese, girl, give, together, younger [ ' J A r j g a ] , young­ est ['JADgist]. Kaip naudotis suvestine lentele. S u v e s t i n e lentele reikia n a u ­ dotis kaip ž i n y n u , p a d e d a n č i u a n a l i z u o t i n a u j ų žodžių s k a i t y m ą . 1. P i r m i a u s i a reikia n u s t a t y t i , k u r i s s k i e m u o k i r č i u o t a s . 2. P a g a l kurią taisyklę skaitoma kirčuoto skiemens balsė: a ) a r p a g a l vieną i š k e t u r i ų g r u p i ų s k i e m e n ų , a r kaip b a l . s ė s ir kitos r a i d ė s ( r a i d ž i ų ) j u n g i n y s ; b) ar n e d a r o į t a k o s j o s s k a i t y m u i r a i d e r a r b a w; c) g a l ji s k a i t o m a k a i p iš­ imtis (ar ypatingas skaitymo atvejis). 3 . T o l i a u n u s t a t o m a , kaip s k a i t o m o s kitos r a i d ė s . T a r k i m , reikia p e r s k a i t y t i n e ž i n o m ą žodį engaged. P r i e š d ė l i a i dis-, en-, in-, un- ( t a i p p a t žr. n e a t s k i r i a m u s p r i e š d ė l i u s , p. 88) d a ž n i a u s i a i n e k i r č i u o j a m i . A t m e t u s g a l ū n ę -d, m a t y t i , k a d kirčiuo­ t a s s k i e m u o (-gage) s k a i t o m a s k a i p cane [ k e i n ] , t. y. k a i p II g r u ­ pės s k i e m u o . P a g a l l e n t e l ę n u s t a t o m a , , k a d p i r m o j i g s k a i t o m a k a i p [ g ] , a n t r o j i — k a i p [djf. G a l ū n ė -ed (po s k a r d ž i ų j ų p r i e b a l slių) s k a i t o m a k a i p [ d ] . V a d i n a s i , engaged s k a i t o m a s [ i n ' g e i d 3 d ] T o k s r e g u l i a r u s n a u j ų aktyviųjų ž o d ž i ų fonetinis n a g r i n ė j i m a s , n a u d o j a n t i s s u v e s t i n e lentele, l a b a i p a d ė s s u v o k t i a n g l ų k a l b o s žodžių s k a i t y m o t a i s y k l e s . >

107

4. 2 0 D 2 I Ų

RAŠYMAS

R a š y m a s yra atvirkščias veiksmas skaitymui. Skaitome tai, kas p a r a š y t a . R a š o m e tai, kas p a s a k y t a a r b a y r a m u s ų m i n t y s e , T a i g i r a š y m a s ir s k a i t y m a s g l a u d ž i a i s u s i j ę , IvJ K a d l e n g v i a u i š m o k t u m ė t e r a š y t i ž o d ž i u s , a t k r e i p k i t e dėmesį į šiuos dalykus: 1, P i r m i a u s i a i š m o k i t e p a r a š y t i leksinio m i n i m u m o ž o d ž i u s , 2. Rašydami žodžius, taikykite skaitymo taisykles, 8. P a r a š y t u s žodžius įdėmiai perskaitykite. 4, I š m o k i t e r a š y t i m o r f o l o g i n e s žodžių f o r m a s , 5, I š m o k i t e r a š y t i d v i g u b a s p r i e b a l s e s , 6, I š m o k i t e r a š y t i t a r p t a u t i n i u s ž o d ž i u s . 7, I š m o k i t e r a š y t i e ž o d ž i o g a l e ir kt. 8, R a š y d a m i d i k t a n t ą , g e r a i į s i k l a u s y k i t e ir s t e n k i t ė s s u p r a s t i sakinio prasme. , .. ^ \ . (1, 2) Leksinio m i n i m u m o žodžius dažniausiai mokomasi ra­ šyti k i e k v i e n ą a t s k i r a i . Bet j e i g u j ū s iau e s a t e kiek n o r s s u s i p a ­ ž i n ę s u p a g r i n d i n ė m i s s k a i t y m o t a i s y k l ė m i s , reikia p r a d ė t i j a s tai­ kyti ir žodžių r a š y m u i , n e s a t s i m i n t i ž o d ž i o t a r i m ą i r ' r a š y b ą at­ sietai v i e n a s n u o kito y r a l a b a i p a i n u , b e to, tokia m o k y m o s i p r a k ­ tika t r u k d o s u s i d a r y t i t e i s i n g ą g a r s i n į j o v a z d ą . J a u l e k s i n i a m e m i n i m u m e r a n d a m e d a u g žodžių, s k a i t o m ų p a g a l u ž d a r o i r a t v i r o skiemens taisykles, pavyzdžiui: had, must, gave,spoke, for, before. Priebalsių arba jų junginių rašyba nėra sunki. Pavyzdžiui, g a r s ą [k] d a ž n i a u s i a i ž y m i m e r a i d e c, [f] — j u n g i n i u sh, [0] ir [6] — th, p a v y z d ž i u i : come, finish, with. D ė m e s i o ! N e p a i n i o k i t e r a i d ž i ų wh v i e t o s k l a u s i a m u o s i u o s e žo­ d ž i u o s e . N e p r i k l a u s o m a i n u o s k i r t i n g o šio j u n g i n i o t a r i m o [h] (who) ir [w] (what), j i s v i s a d a r a š o m a s v i e n o d a i — w + h. Vadovaujantis skaitymo taisyklėmis, negalima parašyti dau­ gelio, n e ž i n o m ų žodžių, n e s t a s p a t s b a l s i s g a l i b ū t i ž y m i m a s į v a i r i o m i s r a i d ė m i s a r b a j ų j u n g i n i a i s , bet tos t a i s y k l ė s l a b a i p a d e d a į s i m i n t i j a u ž i n o m ą žodžių r a š y b ą , n e s n e s u n k u p r i s i m i n t i j ų b e n d r ą v a i z d ą . P a v y z d ž i u i , ž i n o d a m i , k a d ž o d i s [bAt] y r a u ž d a r a s s k i e m u o , r a š o m e but, o [ s p a u k ] — spoke. P a s t a r a s i s y r a s ą l y g i n a i a t v i r a s s k i e m u o , k u r i a m e g a r s a s [au] ž y m i m a s r a i d e o , o k a d s k i e m u o b ū t ų a t v i r a s , r a š o m e e (žr. l e n t e l ę p. 9 4 ) . A r b a [ 8 o : t ] . Kai ž o d i s j a u ž i n o m a s , p r i s i m e n a t e , k a d j a m e y r a n e s k a i ­ t o m a s p r i e b a l s i ų j u n g i n y s gh. T a č i a u d a ž n a i p a i n i o j a m a šio žo­ džio p r i e b a l s i ų v i e t a ( k l a i d i n g a i p a r a š o m a gth a r d a r k i t a i p ) . Bet j e i g u ž i n o t e , k a d th s k a i t o m a [9] a r b a [ 6 ] , o n e s k a i t o m a m e r a i d ž i ų j u n g i n y j e gh r a i d ė g v i s a d a e i n a p r e š h, n e s u n k u p a s t e ­ b ė t i ' k l a i d ą i r išmokti t a i s y k l i n g a i p a r a š y t i ž o d ž i u s s u j u n g i n i u ght. G a r s a s [d:] ž o d ž i u o s e r e i š k i a m a s r a i d ž i ų j u n g i n i u ou (thought, bought, fought); t a i p pat k a r t a i s r e i š k i a m a s r a i d ž i ų j u n g i n i u au i n

1

108

0

(taught; caught). T a i g i , p a l y g i n ę žodžių thought ir taught ra­ šybą, m a t o t e , k a d reikia į s i m i n t i tik j u n g i n į ou p i r m a j a m e žody­ je. Thought ( g a l v o j a u ) d a ž n a i p a i n i o j a m a s su through ( p r o ) , P a s ­ t a r o j o t a i p p a t reikia į s i m i n t i tik ou, k u r i s s k a i t o m a s k i t a i p — [ u : ] . (3) P a r a š y t ą žodį reikia p e r s k a i t y t i ir p a ž i ū r ė t i , ar t a i , ką p a ­ r a š ė t e , g a l i m a p e r s k a i t y t i t a i p , kaip jis b u v o i š t a r t a s i r a r n ė r a prirašyta nereikalingų raidžių. N e p a k a n k u m a i įgudusieji, pavyz­ džiui, [kAm] p a r a š o k a i p came, Čia reikia t u r ė t i o m e n y j e ; k a d Came [keim] s k a i t o m a p a g a l s ą l y g i n a i atvirą skiemenį, o come [kAm] y r a i š i m t i s , (4) L a b a i s v a r b u į s i m i n t i žodžių m o r f o l o g i n i ų formų r a š y b ą . S u d a r a n t e s a m o j o I n d e f i n i t e l a i k o 3 a s m e n į , būtąjį I n d e f i n i t e laiką, e s a m o j o laiko dalyvį, d a i k t a v a r d ž i ų d a u g i s k a i t ą , k e l i n t i nius skaitvardžius, laipsniuojant būdvardžius, sudarant prieveiks­ m i u s , v y k s t a kai kurie r a š y b o s p a k i t i m a i . J e i g u ž o d i s b a i g i a s i b a l s e y, p r i e š kurią eina p r i e b a l s ė , tai, s u d a r a n t m i n ė t a s f o r m a s , y v i r s t a i, p a v y z d ž i u i : city — cities try — tries, tried

easy — easier — easiest easy —- easily

twenty — twentieth (čia d a r p r i d e d a m a ir r a i d ė e, kuri žymi g a r s ą [ i ] . T a č i a u , jei y e i n a po b a l s ė s , p a k i t i m ų n e į v y k s t a , p a ­ vyzdžiui: play — plays — played — playing. S u d a r a n t d a i k t a v a r d ž i ų d a u g i s k a i t ą ir e s a m o j o I n d e f i n i t e 3 as­ m e n į , po š v i l p i a m ų j ų ir š n y p š č i a m ų j ų p r i e b a l s i ų , kurie ž y m i m i r a i d ė m i s s (c) x, ch, tch, sh, ir po b a l s ė s o p r i d e d a m a g a l ū n ė -es, pavyzdžiui: bus — buses box — boxes teach — teaches catch — catches

push — pushes go — goes potato — potatoes,

S u d a r a n t e s a m o j o laiko dalyvį i š v e i k s m a ž o d ž i ų a r b a l a i p s n u o j a n t b ū d v a r d ž i u s , k u r i e b a i g i a s i e, ši r a i d ė i š k r i n t a , pa­ vyzdžiui: make — making nice — nicer — nicest. Žodžių r a š y b ą l a b a i p a l e n g v i n a priešdėlių ir p r i e s a g ų žino­ jimas (-ness, -less, -fui...). S u s i d u r i a m a ir su atvirkščių žodžių r a š y m o a t v e j u , k a i , u ž s i ­ r a š a n t į žodynėlį n a u j ą t e k s t o žodį, reikia n u s t a t y t i p r a d i n ę j o formą. Cia d a ž n a i iškyla k e b l u m ų . M o k i n i a i ir (studentai p a ­ p r a s t a i n u r a š o žodį t e k s t e p a t e i k t a forma, o lietuvišką atitik­ m e n į — v e i k s m a ž o d ž i o b e n d r a t i m i , d a i k t a v a r d ž i o v a r d i n i n k o links­ niu, b ū d v a r d ž i o n e l y g i n a m u o j u l a i p s n i u i r p a n . B e n e s u n k i a u s i a 109 •

tai, k a d nežinoma,, ar reikia g a l e r a š y t i r a i d e e. P a v y z d ž i u i , j e i g u s u s i d ū r ė t e su n a u j u ž o d ž i u refused, kurį m o k y t o j a s p e r s k a i t ė [ n ' f j m z d ] , r a š y d a m i jo b e n d r a t į , ž o d ž i o g a l e r a š o t e e (refuse), n e s s k i e m u o a t v i r a s . Žodyje shares t a i p p a t r a š o t e e (share), n e s čia y r a IV g r u p ė s s k i e m u o , o ž o d ž i u o s e reached, pulled n ė r a rei­ kalo j o s r a š y t i (reach, pull), n e s e n e a t i d a r o s k i e m e n s . P r i s i m i n ­ k i t e , k a d po b a l s ė s p r i e š -ed, -es, -er, -est y v i r s t a i, t o d ė l g r į ž ­ tame prie jos, pavyzdžiui: occupied

(occupy

+

ed)--*- occupy.

(5) A n g l ų k a l b o j e y r a g a n a p a p l i t ę s d v i g u b ų r a i d ž i ų r a š y m a s . R a š o m o s š i o s d v i g u b o s b a l s ė s : ee ir oo (see, book). D v i g u b o s p r i e b a l s ė s r a š o m o s k i r č i u o t a m s k i e m e n i u i u ž d a r y t i : latter, stock­ ing, apple, carry. P r i e b a l s ė s p a d v i g u b ė j a m o r f o l o g i n ė s e f o r m o s e , k a i reikia i š l a i k y t i u ž d a r ą s k i e m e n į , p a v y z d ž i u i : stop — stopped — stopping; swim — swimmer; big —

' bigger —

biggest.

Žodžio gale po trumpųjų balsių r a š o m o s šios dvigubos prie­ b a l s ė s : ck, U, ss (black, tell, chess). D v i g u b o s p r i e b a l s ė s r a š o m o s t a i p p a t j u n g i n i u o s e a + ll (ball) ir as + s (pass). Bet: yes, us, bus. D v i g u b ą p r i e b a l s ę i š l a i k o i š v e s t i n i a i ž o d ž i a i bei j ų f o r m o s : luck (lucky), pass (passes, passed, passing). Žodžio gale po trumpųjų balsių g a r s a s [ t / ] reiškiamas rai­ džių j u n g i n i u tch (catch, watch). Dvigubą p r i e b a l s ę turi žodžiai su asimiliavusiais neatskiria­ mais priešdėliais (appear, arrive, collect, correct). Priesagos -less, -ness (useless, goodness), t u r i dvigubą ss, o -fui (beautiful)—i vieną, n o r s ž o d i s , iš k u r i o ši p r i e s a g a k i l u s i , y r a full. T a č i a u iš šių b ū d v a r d ž i ų s u d a r y t i p r i e v e i k s m i a i t u r i dvi­ g u b ą //. S u s k a l d ę žodį m a t o m e , ; kodėl r a š o m a d v i g u b a //: care + ful+ly (carefully). (6) T a r p t a u t i n i a i ž o d ž i a i i š e s m ė s r a š o m i t a i p , k a i p j ų š a k n i s tariama lietuviškai, pavyzdžiui: literature — l i t e r a t ū r a , Europe — E u r o p a . L o t y n ų i r g r a i k ų k i l m ė s t a r p t a u t i n i u o s e ž o d ž i u o s e y r a šie a t i ­ tikmenys: [k] c, ch: actor, chemistry [f] f, p h : festival, physics [z] s: music, visit [ks] x: text [t] y: physics ( p r i e s a g o j e -ics r a š o m a i). L i e t u v i ų k a l b o j e t a r p t a u t i n i ų ž o d ž i ų -cija a n g l ų k a l b o j e a t i t i n k a -tion (constitution). Žodžio g a l e g a r s u i [i] r e i k š t i v i s a d a r a š o m a y . J e i g u g i r d ė t i g a r s a s [9] a r b a [ 6 ] , v i s a d a rašoma th (mathematics). J e i g u ži­ note, kad ['9iait9] reiškia „teatras", į'kaerakl..'. „charakteris", 110

[sar'kolad3i] — „ p s i c h o l o g i j a " , t a i p ir r a š o t e r e m d a m i e s i lietuviu kalba: t e a t r a s — theatre, c h a r a k t e r i s — character, psichologija — psychology. Suprantama atmetate lietuviškas galūnes. Žodyje theatre r a š o m e th, o psychology — abi y, character — c. K a i .kurie, p r a n c ū z i ų k i l m ė s ž o d ž i a i išlaiko o r i g i n a l o r a š y b ą : machine, surprise. >,'• Tarptautiniams žodžiams, kilusiems iš anglų kalbos, būdinga a n g l i š k a r a š y b a : Futbolas — football (iš foot „pėda" + ball „ k a m u o ­ l y s " ) , l y d e r i s — leader (iš' lead „ v e s t i , v a d o v a u t i " - f e r ) , m i t i n ­ g a s — meeting (iš meet „ s u s i t i k t i " + ing). T i e s a , kai k u r i o s b a l s ė s n e a t i t i n k a l i e t u v i š k ų j ų p a v y z d ž i ų , farm -— ferma, season — sezo­ n a s , Thames — T e m z ė . (7j B a l s ė e ž o d ž i o g a l e a t i d a r o s k i e m e n į (cake [ k e i k ] ) , į g a ­ lina c p e r s k a i t y t i k a i p [s] (since [ s i n s ] ) , o g p r i e š j ą — [dg] ( l a r g e [ l a : d 3 ] ) . E r a š o m a ž o d ž i o g a l e po b a l s i ų i ir u (tie, blue); po p r i e b a l s ė s v (have, give, live), kai ž o d i s b a i g i a s i [ 1 | , p r i e š kurį eina p r i e b a l s ė (table, little). Kai žodyje g i r d i m e b a l s į [i] a r b a [ a i j , r a š o m e y (biology, my, why). T i e s a , [ai] r e i š k i a m a s ir te (tie). I š i m t i s : ski. S u t r a u k t i n i ų formų r a š y m a s . Šnekamojoje kalboje pagalbiniai veiksmažodžiai p a p r a s t a i j u n g i a m i su prieš juos einan­ čiu į v a r d ž i u ( k a r t a i s d a i k t a v a r d ž i u ) , n e i g i n y s not — su p a g a l b i ­ niu v e i k s m a ž o d ž i u , p a v y z d ž i u i : Vve=l have; he's = he is/he has, we're = we are isn't = is not; aren't = are not. J u n g i a n t žodžius, a t m e t a m o s pirmosios (viena ar daugiau), v e i k s m a ž o d ž i o r a i d ė s , o žodyje not i š k r i n t a r a i d ė o. Žodžiai r a ­ šomi k a r t u , o vietoj i š k r i t u s i ų r a i d ž i ų r a š o m a s a p o s t r o f a s ( ' ) . Pil­ n o s e f o r m o s e n e i g i n y s not r a š o m a s a t s k i r a i (/ do not know), iš­ s k y r u s žodį cannot. D i d e s n i ų p a k i t i m ų y r a ž o d ž i u o s e can't, shan't, won't. D ė m e s i o ! N e p a i n i o k i t e its ir it's. K a d a n g i ž o d ž i a i t a r i a m i vie­ n o d a i [ i t s ] , tik t u r i n y s gali p a d ė t i n u s t a t y t i , k u r į žodį r a š y t i . Its (jo, j o s ) y r a s a v y b i n i s į v a r d i s ir e i n a p a ž y m i n i u . V a d i n a s i , po jo e i n a d a i k t a v a r d i s . It's = it is (jis, j i / . t a i y r a ) . P a v y z d ž i u i : It's a book. Its cover is yellow. — Tai k n y g a . J o s viršelis g e l ­ tonas. D i d ž i ų j ų r a i d ž i ų r a š y m a s . K a i p i r lietuvių k a l b o j e , didžiąja r a i d e r a š o m i t i k r i n i a i d a i k t a v a r d ž i a i ( a s m e n ų v a r d a i bei p a v a r d ė s , m i e s t ų , šalių ir kilti p a v a d i n i m a i ) , p a v y z d ž i u i John, Smith, London, Lithuania. A n g l ų k a l b o j e d i d ž i ą j a r a i d e r a š o m i ir savaitės' dienų (Monday); m ė n e s i ų (June), t a u t y b i ų (Englishman), k a l b ų (English) p a v a d i n i m a i . Net b ū d v a r d ž i a i , r e i š k i a n t y s t a u ­ t y b e s , k a l b a s , r a š o m i didžiąja r a i d e , p a v y z d ž i u i , an English book. D i d ž i ą j a r a i d e v i s a d a r a š o m a s į v a r d i s /, s u t r u m p i n i m a i Mr., Mrs. P a r a š y t i žodžius, kurie yra skaitymo taisyklių išimtys, žodžius su n e s k a i t o m o m i s p r i e b a l s ė m i s bei kitus s u d ė t i n g o s r a š y b o s to111

d ž i u s reikia m o k y t i s a t s k i r a i (could, won't, through). M o k y d a ­ miesi t o k i u s ž o d ž i u s s k a i t y t i , j u o s p a r a š y k i t e , p a b r a u k i t e n e t a i s y k ­ lingai skaitomą balsę arba raidžių junginį, netariamą priebalsę. (8) T a m tikrų s u n k u m ų iškyla r a š a n t d i k t a n t ą . Nekirčiuoti žo­ džiai s a k i n y j e t a r i a m i k i t a i p , n e g u jie t a r i a m i a t s k i r a i . T a i g i , ra­ š a n t d i k t a n t ą , d ė m e s į reikia k r e i p t i į du d a l y k u s : į a t s k i r ų žodžių t a r i m ą ir į s a k i n i o p r a s m ę . T a d a , kai nekirčiuoti ž o d ž i a i s u s i l i e j a , reikia s t e n g t i s s u v o k t i s a k i n i o p r a s m ę . P a v y z d ž i u i :

MOKYMASIS KALBĖTI

[без wo 'Ori: ' b u k s эп 6a~Vte*b l] Pirmieji t r y s ž o d ž i a i t a r s i s u s i l i e j a į vieną. D a ž n a i dėl p a n a ­ š u m o p a i n i o j a m i ž o d ž i a i there, where, were. B e t j e i g u g e r a i m o ­ k a t e p a g r i n d i n e s s k a i t y m o t a i s y k l e s i r leksinį g r a m a t i n į m i n i m u m ą , tuos žodžius parašyti nesunku. P i r m a s i s žodis prasideda g a r s u [Ö], t o d ė l r a š o m a s there, o a n t r a s i s y r a t a r i n y s , v a d i n a s i , were. A r b a ž o d i s ['sp3:tsm3in], k u r i o v i e n a s k a i t o s ir d a u g i s k a i t o s for­ m a t a r i a m a v i e n o d a i , t a č i a u abi f o r m o s r a š o m o s s k i r t i n g a i . T a i ­ s y k l i n g a i p a r a š y t i š į žodį g a l i t e tik t a d a , kai s u p r a n t a t e s a k i n į ir ž i n o t e d a u g i s k a i t o s formą men, p a v y z d ž i u i : [öei э ' f e i m a s

spo:tsm#n].

R a š o t e sportsmen, nes čia yra daugiskaitos forma (They ..). P a r a š i u s sakinį, b ū t i n a i reikia į d ė m i a i jį p e r s k a i t y t i ir įsiti­ k i n t i , a r g a l i m a p a r a š y t u s ž o d ž i u s p e r s k a i t y t i t a i p , kaip jie b u v o i š t a r t i , ar n e p r a l e i s t a r a i d ž i ų , o g a l p r i r a š y t a n e r e i k a l i n g ų . Taigi taisyklingas tarimas ir intonacija labai padeda taisyk­ l i n g a i k a l b ė t i , s u p r a s t i kitų kalbą. K a d a n g i žodžių s k a i t y m a s ir r a š y m a s g l a u d ž i a i s u s i j ę , tai, ž i n o d a m i b e n t p a g r i n d i n e s t a i s y k ­ les (ir i š i m t i s ) , l e n g v i a u i š m o k s i t e ž o d ž i u s ne tik s k a i t y t i ir r a š y t i , bet i r g r e i č i a u j u o s į s i m i n s i t e bei s u p r a s i t e s k a i t y d a m i . are.

M o k y t i s u ž s i e n i o k a l b o s — t a i visų p i r m a m o k y t i s ta k a l b a k a l ­ b ė t i . V i d u r i n ė j e m o k y k l o j e s i e k i a m a dviejų p a g r i n d i n i ų p r a k t i n i ų t i k s l ų — i š m o k y t i k a l b ė t i i r s k a i t y t i p r o g r a m o s n u m a t y t o s e ri­ bose. T a č i a u u ž s i e n i o k a l b o s m o k y m o s i s ą l y g o s i r v ė l e s n ė s j o s pri­ t a i k y m o g a l i m y b ė s kol k a s o r i e n t u o j a d a u g i a u į s k a i t y m ą , y p a č aukštesniosiose klasėse, aukštosiose mokyklose. Antra vertus, kal­ b ė j i m a s y r a ne tik v i e n a s iš m o k y m o tikslų, b e t ir p r i e m o n ė m o ­ kytis s k a i t y t i . M o k y d a m i e s i k a l b ė t i , į t v i r t i n a t e ž o d ž i u s , g r a m a t i k ą , ugdote kalbos tempą. Yra dvi k a l b ė j i m o f o r m o s : d i a l o g a s ir m o n o l o g a s . D i a l o g a s — tai dvipusis procesas: j a m e aktyviai dalyvauja m a ž i a u s i a i du a s m e n y s — kalbantysis ir k l a u s a n t y s i s . K a l b a n t y s i s ką n o r s sako, p r a n e š a , a i š k i n a , r e i š k i a s a v o j a u s m u s , n o r u s , k l a u s i a ir t. t. K l a u ­ santysis supranta kalbančiojo žodžius ir atitinkamai reaguoja. Kai k l a u s a n t y s i s s a v o r u o ž t u k l a u s i a , jis t a m p a k a l b a n č i u o j u , o ki­ tą p a š n e k o v a s — k l a u s a n č i u o j u . Tai l a b i a u s i a i p a p l i t u s i k a l b ė ­ j i m o forma. 5

Kai v i e n a s k a l b a , o kiti k l a u s o s i ( p a s k a i t a , r a d i j o p r a n e š i m a i ir k t . ) , — tai jau monologas. Š n e k a m o j i k a l b a n u o r a š o m o s i o s k a l b o s s k i r i a s i s a v a speci­ fika. P a p r a s t a i š n e k a m a s i t a m t i k r o j e a p l i n k o j e , i r s i t u a c i j a bei kalbančiojo mimika, gestai padeda kalbą geriau suprasti. Dialoge g a l i m i n e l a u k t i p e r ė j i m a i n u o v i e n o k l a u s i m o prie kito, s u g r į ž i m a s prie to, a p i e k ą b u v o k a l b ė t a a n k s č i a u . D i a l o g a s d a ž n a i v y k s t a stichiškai, be išankstinio plano. Monologui būdingas nuoseklumas. Abu d i a l o g o d a l y v i a i t u r i m o k ė t i reikšti s a v o m i n t i s ir su­ p r a s t i , k ą s a k o p a š n e k o v a s . J o k s p o k a l b i s n e į m a n o m a s , jei n e m o ­ k a m a t a m t i k r o žodžių i r g r a m a t i k o s m i n i m u m o . I r t ą m i n i m u m ą reikia m o k ė t i tokiu lygiu, k u r i s firtimas į g ū d ž i u i . Čia l a b a i s v a r ­ bu mokėti p a k a n k a m a i taisyklingai tarti žodžius, nes priešingu a t v e j u n e a t p a ž i n s i t ' j ų p a š n e k o v o kalboje, ir, a n t r a v e r t u s , ne­ taisyklingai t a r i a m u s žodžius ir sakinius sunkiai atpažins pašne­ k o v a s . T a i g i k a l b a n t y s i s t u r i m o k ė t i l e n g v a i , n o r m a l i u t e m p u pa­ k l a u s t i , a t s a k y t i , k a d p o k a l b i s n e n u t r ū k t ų . L a b a i s v a r b u s i r kal­ bos tempo vaidmuo. Jis paprastai priklauso n u o asmeninių pašne8.

Užsakymas

1027.

113

kovo s a v y b i ų , j o e m o c i n ė s b ū s e n o s t u o m o m e n t u . S u s i j a u d i n u s k a l b a m a g r e i č i a u , o kai n o r i m a ką n o r s p a b r ė ž t i — lėčiau, aiškiai tariant visus žodžius. Jeigu p a m i r š t a m a s kuris nors žodis, labai svarbu mokėti išreikšti mintį kitais žodžiais, a p r a š o m u o j u būdu. J e i k l a u s a n t y s i s n e s u p r a n t a k a l b a n č i o j o , reikia mokėti i š s i a i š k i n t i , ko jį k l a u s i a a r b a ką j a m s a k o . Snekamajai kalbai b ū d i n g i ir savi leksiniai-gramatiniai ypa­ t u m a i . Tai n e p i l n ų j ų s a k i n i ų v a r t o j i m a s , k a i k u r i ų žodžių t r u m ­ p i n i m a s , specifiiniai ž o d ž i a i , i n t o n a c i j o s į v a i r u m a s . N e p i 1 n i e j i s a k i n i a i. When did you see the film? — K a d a m a t e i (šį) filmą? Yesterday.— Vakar. P i l n a s a t s a k y m a s — / saw the film yesterday — s k a m b ė t ų ne­ natūraliai. Toks atsakymas gali būti pateisinamas, kai mokomasi panašiuose sakiniuose vartoti netaisyklingųjų veiksmažodžių Past I n d e f i n i t e laiką (saw) a r b a keisti d a i k t a v a r d į į v a r d ž i u (the new film-*-it). A n t r a v e r t u s , ta'i n e r e i š k i a , k a d v i s a d a b ū t i n a i t u r i b ū t i atsakoma nepilnaisiais sakiniais. S u t r a u k t i n ė s ir s i l p n o s i o s f o r m o s . Šnekamojoje kalboje, esant greitesniam kalbos tempui, varto­ j a m o s s u t r a u k t i n ė s i r s i l p n o s i o s kai k u r i ų žodžių f o r m o s . P a ­ vyzdžiui: Is he a student? — Ar jis s t u d e n t a s ? No, he isn't. He's a pupil.— N e . J i s — m o k i n y s . S u t r a u k i a n t ž o d ž i u s , jie r a š o m i k a r t u , i r v i e n a s i š j ų s u t r u m ­ pėja. P a p r a s t a i j u n g i a m a s n e i g i n y s not su p a g a l b i n i ų ir m o d a ­ linių v e i k s m a ž o d ž i ų be, have, do, shall, will, can f o r m o m i s : isn't fiznt] =is not, aren't [ a : n t ] =are not, hasn't ['ha?znt] =has not, doesn't [ ' d A z n t ] = does not. N e i g i n y s not s u t r u m p ė j a į n't. Dėmesio! Y p a č į s i d ė m ė k i t e šių s u t r a u k t i n i ų formų t a r i m ą ir rašybą: d o n ' t [ d a u n t ] = do not. can't [ka:nt] = cannot shan't [ / a : n t [ = shall not w o n ' t [ w a u n t ] = will not. I s u t r a u k t i n i u s ž o d ž i u s j u n g i a m o s v e i k s m a ž o d ž i ų be, have e s a ­ m o j o laiko f o r m o s bei p a g a l b i n i a i shall, will su į v a r d ž i a i s , daik­ t a v a r d ž i a i s ir kai k u r i a i s k i t a i s ž o d ž i a i s : he's [hi:z] =he is a r b a he has, we're [wia]=oi>e are, you're [)uo]=you are, it's [its] = it is, what's [wots] =what is; t h e r e ' s [5eaz] = t h e r e is; I'll [ail] — / shall, he'll [hi:,l] =he will; p a v y z d ž i u i : John's coming tomorrowJohn is coming tomorrow. G a l i s u t r u m p ė t i ir kai k u r i e į v a r d ž i a i , p a v y z d ž i u i : Let's go = let us go. S i l p n o s i o s formos y r a p a g a l b i n i ų i r m o d a l i n i ų v e i k s m a ž o d ž i ų , kai kurių į v a r d ž i ų , p r i e l i n k s n i ų , j u n g t u k ų , artikelių, dalelyčių. Są114

r a š ą s žodžių, t u r i n č i ų s i l p n ą s i a s f o r m a s p a t e i k t a s p . 89. P a v y z ­ džiui,, am, p a i m t a s a t s k i r a i , t a r i a m a s [asm], o s a k i n y j e j i s p a ­ p r a s t a i n e k i r č i u o j a m a s i r t a r i a m a s [am, m ] . P a v y z d ž i u i : / am a pupil [ai am a pju:pl]. Sakinyje žodžiai tarsi susilieja. Norint suprasti kitus taip kal­ b a n t , reikia i r p a č i a m išmokti t a i p p a s a k y t i sakinį. T r u m p a m e mokykliniame anglų-lietuvių kalbų žodyne pirma p a t e i k i a m a stiprioji f o r m a , p a s k u i — silpnoji (at [ast, a t ] ) . Ki­ t u o s e ž o d y n u o s e stiprioji forma d a r v a d i n a m a k i r č i u o t a , p i l n ą j a , o silpnoji — n e k i r č i u o t a , r e d u k u o t ą j a . Specifiniai šnekamosios kalbos žodžiai ir reikšmės. S n e k a m a j a i k a l b a i b ū d i n g i į t e r p t i n i a i ž o d ž i a i , j a u s t u k a i , frazės ir ž o d ž i a i p o k a l b i u i p r a d ė t i , t ę s t i , u ž b a i g t i , p a u z ė m s u ž p i l d y t i ir 1.1. K a l b ė d a m i v e r t i n a m e p a š n e k o v o i š r e i k š t ą mintį, j ą p a t v i r t i n d a m i , p a n e i g d a m i , i š r e i k š d a m i n u s t e b i m ą . P a v y z d ž i u i , oh ( o ! ) , well ( n a ) . Well, what's the news? — N a , kas n a u j o ? Oh, I didn't know that.— O, aš to ir n e ž i n o j a u . K a i p m a t y t i i š šių p a v y z d ž i ų , d a ž n a i v a r t o j a m o s n e p i r m o s i o s žodžių reikšmės. Pavyzdžiui, mokiniai pirmiausia išmoksta žodžio well r e i k š m ę , g e r a i " , o jis p o k a l b y j e d a ž n a i v a r t o j a m a s k a i p įterp­ tinis „na". Labai retas atvejis, k a d mokinys ar studentas, kalbėdami ang­ liškai, p a v a r t o t ų s a v o k a l b o j e oh, well ar k i t u s š n e k a m o s i o s k a l ­ b o s ž o d ž i u s . T o reikia m o k y t i s s p e c i a l i a i . Snekamajai anglų kalbai ypač būdingas intonacijos į v a i r u m a s . Plačiai v a r t o j a m a pabrėžiamoji! intonacija, pavyz­ džiui: Oh, no! — J o k i u b ū d u n e ! P a b r ė ž i a m u o s i u s s a k i n i u s n e g a l i m a i š t a r t i tyliu, a b e j i n g u b a l ­ su. P a g a l a p r a š y m ą s a k i n į i š t a r t i r e i k i a m a i n t o n a c i j a l a b a i s u n k u . T o d ė l , k a d i š m o k t u m ė t e „ p a g a u t i " intonaciją, t u r i t e g a r s i a i s k a i ­ tyti t e k s t u s m o k y t o j o v a d o v a u j a m i a r b a k l a u s y t i s o r i g i n a l i ų d i a l o ­ g ų į r a š ų i r k a r t o t i s a k i n i u s p a s k u i diktorių. D i a l o g o s t r u k t ū r a g a l i b ū t i l a b a i įvairi. Į p a š n e k o v o klausimą galima reaguoti keturiais būdais (pagal sakinių r ū š i s ) : 1) a t s a k y f i į k l a u s i m ą t i e s i o g i n i u s a k i n i u ; 2) u ž u o t a t s a k i u s į p a ­ š n e k o v o k l a u s i m ą , p a k l a u s t i j į p a t į k l a u s i a m u o j u s a k i n i u ; 3 ) iš­ reikšti r a g i n i m ą , p a t a r i m ą l i e p i a m u o j u s a k i n i u ; 4 ) i š r e i k š t i kokį nors jausmą šaukiamuoju sakiniu. Pavyzdžiui: 1. Where were you yesterday? — At home. Kur buvai vakar? — Namuose. 2. Have you done your homework?-— And you? AT p a d a r e i n a m ų d a r b u s ? — O t u ? 3. Have you seen the new film? — Yes, it's very interesting. Go and see it. A r m a t e i n a u j ą filmą? — T a i p , l a b a i į d o m u s . P a ž i ū r ė k jį.

jų

115

4. It's a very nice day, isn't it? — Oh, yes, it's very nice! P u i k i d i e n a , ar n e ? — O-o! L a b a i p u i k i ! L y g i a i t a i p p a t g a l i m a r e a g u o t i j p a š n e k o v o p a s a k y m ą , lie­ pimą, s u š u k i m ą . [ p a š n e k o v o k l a u s i m ą m o k i n i a i į p r a t ę r e a g u o t i tik a t s a k y m u (jei ž i n o ) a r b a t y l ė j i m u (jei n e ž i n o ) . L a b a i reti a t v e j a i , k a d į k l a u s i m ą m o k i n y s r e a g u o t ų k l a u s i m u (2) a r b a iš­ reikštų raginimą (3), sušuktų (4). K a d p r a d ė t u m e k a l b ė t i a n g l i š k a i , ib ū t i n a i r e i k i a : 1) tvirtai i š m o k t i l e k s i n į - g r a m a t i n į m i n i m u m ą ; 2) mokytis s u d a r y t i sakinius, paklausti, atsakyti į klausimus, paaiškinti, papasakoti, suprasti kalbančius angliškai; 3 ) m o k y t i s v a r t o t i s u t r a u k t i n e s , s i l p n ą s i a s f o r m a s , specifinius š n e k a m o s i o s k a l b o s ž o d ž i u s i r kai k u r i u o s g a t a v u s s a k i n i u s , m i n i dialogus, ugdyti intonaciją; 4 ) n e s i v a r ž y t i k a l b ė t i , i š n a u d o t i kiekvieną p r o g ą ; 5) s k a i t y t i g r o ž i n ę l i t e r a t ū r ą . (1) N o r i n t p r a d ė t i k a l b ė t i , reikia b e n t e l e m e n t a r i ų į g ū d ž i ų at­ pažinti ir atgaminti žodžius, atpažinti ir sudaryti g r a m a t i n e s formas. Š i e m s į g ū d ž i a m s įgyti b ū t i n o s a k t y v i o s k a l b ė j i m o p r a ­ t y b o s i r k a l b o s v a r t o j i m o p r a k t i k a . S a v a i m e ž i n i o s n e t a m p a įgū­ d ž i a i s ir m o k ė j i m a i s . Leksinio-gramatinio minimumo mokymosi metodika aprašyta II s k y r i u j e . K a l b o s p a g r i n d ų m o k ė j i m a s į g a l i n s ir p a k l a u s t i , ir a t s a k y t i į p a p r a s t u s k l a u s i m u s , ir j u o s s u p r a s t i , taip p a t i š r e i k š t i veiksmą esamuoju, būtuoju ir būsimuoju Indefinite laikais, pa­ s a k y t i t e i g i a m ą j ą , n e i g i a m ą j ą ir k l a u s i a m ą j ą formą bei kt. (2) M o k y t i s k a l b ė t i — reiškia m o k y t i s s u d a r i n ė t i s a k i n i u s (tie­ sioginius, k l a u s i a m u o s i u s , liepiamuosius) ir gebėti juos vartoti k a l b ė j i m o p r o c e s e . Kai k u r i u o s s a k i n i u s reikėtų išmokti n e t a t m i n ­ tinai, ypač tuos, kurie anglų kalboje skiriasi savo leksine-gramatine s a n d a r a ar iliustruoja sunkiai i š m o k s t a m u s g r a m a t i k o s da­ lykus, kuriais palaikomas pokalbis, kurie yra m a n d a g u m o formulės. Klausimai yra sudėtinė pokalbio (dialogo) dalis. Klausimų r ū š y s , s u d a r y m a s i r kaip į j u o s a t s a k y t i s m u l k i a i a p r a š y t a g r a ­ m a t i k o s s k y r i u j e . C i a n o r ė t a a k c e n t u o t i tik kai k u r i u o s m e t o d i - . nius dalykus. Paklausti, t. y. sudaryti klausimą, yra d a u g sun­ k i a u n e g u į jį a t s a k y t i . J e i g u k l a u s i m a s s u p r a n t a m a s ir aišku, ką a t s a k y t i , g a l i m a a t s a k y t i v i e n u d v i e m ž o d ž i a i s (yes, no, yester­ day, at school). T a č i a u , j e i g u k l a u s d a m i p a v a r t o s i t e ne tą k l a u ­ s i a m ą j į žodį, n e t ą laiką, j ū s ų v i s i š k a i n e s u p r a s . S a k y s i m , n o r į t e p a k l a u s t i „Ką j ū s veiksit r y t o j ? " ir p a s a k y s i t e What you do to­ morrow? ( t a i s y k l i n g a i : What will you do /tomorrow?), j u s s u p r a s , n o r s ir n e p a v a r t o j o t e will. 2 o d i s tomorrow jparodo b ū s i m ą j į laiką. Bet, j e i g u vietoj tomorrow, p a s a k y s i t yesterday (šie ž o d ž i a i d a ž n a i p a i n i o j a m i ) a r b a vietoj what p a v a r t o s i t e kitą k l a u s i a m ą j į žodį, jūsų tikriausiai nesupras. Taigi klaida klaidai nelygu. Jeigu jus s u p r a n t a , p r a d ž i o j e tokios k l a i d o s l e i s t i n o s , j a s i š t a i s y s i t e v ė l i a u . N o r s visi m i n i m u m o ž o d ž i a i l a b a i s v a r b ū s , y p a č reikia p a b r ė ž t i 116

p a g a l b i n i ų v e i k s m a ž o d ž i ų , a s m e n i n i ų į v a r d ž i ų , k l a u s i a m ų j ų žo­ džių s v a r b ą k l a u s i m a m s sudaryti., J u o s t u r i t e m o m e n t a l i a i a t g a ­ m i n t i bet k u r i o j e s i t u a c i j o j e . Kol n e p a k a n k a m a i m o k a t e a n g l ų k a l b ą , s a k i n į p a p r a s t a i k o n s t ­ ruojate pažodžiui v e r s d a m i jį iš gimtosios kalbos. L e k s i n i a i - g r a m a t i n i a i n e a t i t i k i m a i t a r p lietuvių i r a n g l ų k a l b ų t r u k d o s u d a r y t i t a i s y k l i n g ą s a k i n į a n g l ų k a l b a . P a v y z d ž i u i , lie­ tuvių kalbos s a k i n y s „Kiek dabar laiko ( v a l a n d ų ) ? " angliškai s k a m b a What's the time? N e s u n k u p a s t e b ė t i , j o g šie s a k i n i a i ski­ riasi savo s t r u k t ū r a : lietuviškame sakinyje sakoma „kiek", o a n g ­ l i š k a m e — what ( „ k o k s " ) , l i e t u v i š k a m e — g a l i b ū t i p r a l e i d ž i a m a s „ y r a " , o a n g l i š k a m e — n e g a l i m a jo p r a l e i s t i ; l i e t u v i š k a m e s a k i n y j e gali būti sakoma ir „laiko", ir „valandų". P a l y g i n u s abu s a k i n i u s , m a t y t i , k a d j i e s k i r i a s i i r g r a m a t i š k a i . Todėl reikia k r e i p t i dė­ mesį į n e a t i t i k i m u s ir k l a u s t i s a v e , ar t a i p p a s a k y t u m ė t . Kai reikia p a k l a u s t i , m o k i n i a i i r s t u d e n t a i d a ž n a i t i e s i o g n e ­ s u g a l v o j a , k ą k l a u s t i . B e t j u k k i e k v i e n a m s a k i n i u i , k i e k v i e n a i sa­ kinio d a l i a i g a l i m a s u d a r y t i k l a u s i m ą . Reikia t i e s i o g įprasti k l a u s t i . J u m s bus lengviau sudaryti klausimą, jeigu prieš akis turėsite k l a u s i m ų s u d a r y m o p a v y z d ž i ų . K l a u s i a m a tik i š n a g r i n ė j a m o t e k s ­ to. O reikia k l a u s t i ir t a i p , k a d a t s a k a n t y s i s t i e s i o g i n i o a t s a k y m o .tekste nerastų ir turėtų pagalvoti. Pavyzdžiui, nagrinėjant tekstą a p i e A n g l i j ą , k u r i a m e n u r o d y t a s a r b a n e n u r o d y t a s g y v e n t o j ų skai­ č i u s , g a i i t e p a k l a u s t i : What's the population of Britain? (Kiek A n g l i j o j e g y v e n t o j ų ? ) . B e t g a l i m a p a k l a u s t i ir Is the population of Britain larger or smaller than the population of Lithuania? (AT A n g l i j o j e g y v e n t o j ų d a u g i a u , a r m a ž i a u n e g u L i e t u v o j e ? ) . Cia galima nežinoti mūsų respublikos gyventojų skaičiaus ir s a v o ruož­ tu p a k l a u s t i : What's the population of Lithuania? (Kiek g y v e n t o j ų L i e t u v o j e ? ) I š s i v y s t o „ d i s k u s i j a " . T a i g i k l a u s t i reikia n e tik t a i , kas p a t e i k t a t e k s t e , b e t i r d a l y k ų , s u s i j u s i ų s u t e k s t u . T o k i u s k l a u ­ s i m u s reikia a p g a l v o t i (ir u ž s i r a š y t i ! ) n a m u o s e . A t s a k y m a s į klausimą turi būti „ n a t ū r a l u s " , t. y. n e n a t ū r a ­ liai s k a m b a , k a i p , p a v y z d ž i u i , j b e n d r ą j į k l a u s i m ą v i s a d a a t s a k o m a tik „ t a i p " a r b a „ n e " . Todėl r e i k ė t ų d a r p r i d u r t i vieną a r d u t r u m ­ pus sakinius. Pavyzdžiui: . Do you go skating in winter? — Ar e i n a t e ž i e m ą č i u o ž t i ? Yes, I d o . — T a i p . T o k s a t s a k y m a s t a i s y k l i n g a s . B e t j e i g u visą laiką a t s a k i n ė j a t e tik „ t a i p " i r ;,ne", s u s i d a r o į s p ū d i s , k a d n e n o r i t e k a l b ė t i s . G a l i m i d a r tokie a t s a k y m o į šį k l a u s i m ą v a r i a n t a i : Yes. Skating is my favourite sport.— T a i p . Č i u o ž i m a s — m a n o mėgstamiausias sportas. Arba:. Yes, there is a skating-rink near Our home. I go there every other evening.— T a i p . P r i e m ū s ų n a m ų y r a č i u o ž y k l a . Aš , einu ten kas antrą vakarą. Būdingos a t s a k y m a m s ir t a m tikros g r a m a t i n ė s klaidos, kai s u p a i n i o j a m i ž o d ž i a i a r ž o d ž i u t v a r k a . Tokie a t s a k y m a i s u k e l i a komišką situaciją. P a v y z d ž i u i : (

1. What are you interested in? — K u o tu d o m i e s i ? / am interesting in sport.— Aš į d o m u s s p o r t e . 2. When were you born? — K a d a g i m e i ? / was born in ninety seventy.— Aš g i m i a u 9 0 7 0 ( ! ) 3. Who wrote "Martin Eden"? — Kas p a r a š ė „ M a r t y n ą I d e n ą " ? "Martin Eden" wrote Jack London.—„Martynas Idenas" pa­ r a š ė Džeką L o n d o n ą . 1 a t s a k y m e interested ( s u s i d o m ė j ę s ) p a k e i s t a s l a b i a u ž i n o m u ž o d ž i u interesting ( į d o m u s ) . T a i g i t e i s i n g a s a t s a k y m a s / am in­ terested in sport. 2 a t s a k y m e s u p a i n i o t a nineteen (19) su ninety ( 9 0 ) . S k a i t v a r ­ d ž i u s n u o 13 iki 19 n e s u n k u į s i m i n t i , p a l y g i n u s p r i e s a g ą -teen su ten (nineteen=9+10= 19). T a i g i reikia a t s a k y t i / was born in nineteen seventy. 3 a t s a k y m e n e i š l a i k o m a žodžių t v a r k a . K a i p ž i n o t e , a n g l ų kal­ bos s a k i n y j e žodžių t v a r k a y r a g r i e ž t a : v e i k s n y s — t a r i n y s — p a ­ p i l d i n y s . T r u m p a s a t s a k y m a s b ū t ų : Jack London (did). J e i g u a t s a k y m e p a k a r t o j a m a k l a u s i m o d a l i s , reikia v a r t o t i n e v e i k i a m ą j ą rūšį: "Martin Eden" was written by Jack London. A r b a t r u m p i a u : // was written by Jack London. D a ž n a i i š k y l a k e b l u m ų a t s a k a n t ir į tokį p a p r a s t ą k l a u s i m ą k a i p : What's your name? M o k i n i a i d a ž n i a u s i a i linkę a t s a k y t i : My name is Arvydas /\ Aldona... Bet anglų kalboje name reiškia „vardas, p a v a r d ė " . Todėl a t s a k y m a s turi priklausyti nuo situaci­ j o s . Oficialioje s i t u a c i j o j e (kai, p a v y z d ž i u i n a u j a s m o k y t o j a ? kla­ sėje k l a u s i a What's your name?) r e i k i a p a s a k y t i ir v a r d ą , ir p a ­ v a r d ę : My name is Petras Jonaitis a r b a t r u m p a i — Petras Jonaitis. Jeigu mokytojas, neįsiminęs naujų mokinių pavardžių, dar paklaus jūsų pavardės, p a k a n k a pasakyti tik pavardę. Vienmečių tarpe, a t s a k a n t į š į k l a u s i m ą , s a k o m a s tik v a r d a s . J e i g u n o r i m a i š k a r t o n e d v i p r a s m i š k a i p a k l a u s t i tik v a r d o , s a k o m a What's your first name?, o tik p a v a r d ė s — What's your last name? Frazės pokalbiui palaikyti. J e i g u m o k i n y s n e s u p r a n t a m o k y t o j o k l a u s i m o , t a i p a p r a s t a i j i s p a s i m e t a i r tyli a r b a g e r i a u s i u a t v e j u p a s a k o / don't understand. (Aš n e s u p r a n t u . ) To, ž i n o m a , n e p a ­ k a n k a , n e s p o k a l b i s n u t r ū k s t a . N e s u p r a s t i k l a u s i m o g a l i m a dėl įvairių p r i e ž a s č i ų : k a l b i n i ų s u n k u m ų , d a l y k o (fakto) n e ž i n o j i m o , n e a t i d u m o . K a l b i n i a i s u n k u m a i a t s i r a n d a dėl žodžių n e ž i n o j i m o , p e r g r e i t o k a l b ė j i m o t e m p o , dėl to, k a d n e i š g i r d o a r n e s u p r a t o m i n t i e s . N e s u p r a t u s a r g e r a i n e i š g i r d u s s a k i n i o , reikia p a p r a š y t i pakartoti, pabandyti išsiaiškinti angliškai, paprašyti klausiantįjį k a l b ė t i lėčiau. J e i g u n e ž i n o t e t o , k o k l a u s i a , tai i r reikia a t s a k y t i , k a d n e ž i n o t e ( n e s a t e t i k r a s ) , o n e tylėti. N e i g i a m a s a t s a k y m a s irgi y r a a t s a k y m a s . T o d ė l reikia i š m o k t i t a m t i k r ų s a k i n i ų , r e i k a l i n g ų pokalbiui palaikyti, ir atitinkamoje situacijoje juos pritaikyti. P a ­ vyzdžiui, jeigu neišgirdote ar ne visai supratote klausimą, sakyti: Sorry'. Pardon? — A t s i p r a š a u , n e i š g i r d a u / P r a š a u . Dėmesio! 118

J Sorry t a r i a m a s

kylančiąja

intonacija.

(I'm sorry) I didn't (quite) catch what you said.— ( A t s i p r a ­ šau) neišgirdau / ne visai s u p r a t a u , ką jūs pasakėte. P a s t a b a . Žodžiai s k l i a u s t e l i u o s e g a l i b ū t i p r a l e i d ž i a m i : I d i d n ' t q u i t e c a t c h . . ., I d i d n ' t c a t c h .,. . Please say it again.— P r a š o m p a k a r t o t i . Speak a little louder, please.— K a l b ė k i t e g a r s i a u . • J e i g u n e ž i n o t e žodžio, s a k o t e : What does the word . .. mean? — Ką r e i š k i a ž o d i s . . . ? What's the English for .:.? —t K a i p a n g l i š k a i . . . ? J e i g u per g r e i t a s k a l b o s t e m p a s : Please speak a little more slowly.— K a l b ė k i t e lėčiau. Jeigu nesiklausėte: I'm sorry I wasn't following.— A t s i p r a š a u , aš n e s i k l a u s i a u . Jeigu nežinote, ką atsakyti, neatsimenate: / don't know.— N e ž i n a u . / can't remember it now.— N e a t s i m e n u . J e i g u s u p r a n t a t e , , kai b u v o p a a i š k i n t a , p a k a r t o t a : / see, thank you.— Ačiū, s u p r a t a u . Jeigu matote, k a d p a š n e k o v a s tikriausiai jūsų n e s u p r a n t a , pa­ sitikslinate: Do you understand me? — Ar s u p r a n t a t e m a n e ? • Š i u o s ' s a k i n i u s reikėtų s u s i n u m e r u o t i , u ž s i r a š y t i a n t a t s k i r o l a p e l i o ( ž i n o m a , k a r t u s u j ų v e r t i m u kitoje p u s ė j e ) i r v i s a d a tu­ rėti p o r a n k a (laikyti v a d o v ė l y j e a r b a s ą s i u v i n y j e ) , k a d p r i r e i k u s g a l i m a b ū t ų j a i s p a s i n a u d o t i . Reikia išmokti j u o s p a s a k y t i s k l a n ­ džiai, neužsikertant. Reguliariai tikrindamiesi pagal lietuviškus s a k i n i u s , a n g l i š k u o s i u s t u r i t e išmokti p a s a k y t i s k l a n d ž i a i , b e klaidų. P a t a r t u m e kiekvieną kartą užrašyti savikontrolės rezultatus, k a d m o k y m a s i s b ū t ų s ą m o n i n g a s , kad s u p r a s t u m ė t e d a r o m a s klai­ d a s . P a n a š i a i reikia m o k y t i s ir kitų g a t a v ų frazių. Mokytis kalbėti — reiškia mokytis pasakoti. Mokiniai dažniau­ siai p a s a k o j a t e k s t o s a k i n i a i s . I š to, žinomai, n i e k o n e i š e i n a , nes n e į m a n o m a kalbėti ilgais, s u d ė t i n g a i s sakiniais. Kaip mo­ k y t i s p a s a k o t i p a p r a s t ą t e k s t ą a p t a r t a I I skyriuje. M o k y d a m i e s i s u d ė t i n g e s n į t e k s t ą p a s a k o t i , t u r i t e j į p e r d i r b t i : išskirti p a g r i n d i n ę informaciją, o š a k n i u s s u p a p r a s t i n t i , s u t r u m p i n t i . P a s a k o j i m ą bū­ t i n a p a s i r a š y t i (bent p r a d ž i o j e ) . R a š a n t i r v y k s t a p a g r i n d i n i s p a s i r e n g i m a s , n e s g a l v o j a t e , ką' ir k a i p p a s a k y t i , t. y. kokias m i n t i s , f a k t u s i š d ė s t y t i , k u r i u o s ž o d ž i u s i r formas v a r t o t i . N e b ū ­ tina griežtai laikytis teksto nuoseklumo. Labai p a g y v i n t u m ė t e p a s a k o j i m ą p a p i l d o m a i į t r a u k d a m i vieną kitą j u m s ž i n o m ą faktą a p i e p a s a k o j a m ą dalyką. P a s a k o j i m a s n e t u r i b ū t i nei p e r i l g a s , nei p e r t r u m p a s . J e i g u tai y r a t e k s t o s a n t r a u k a u ž t e n k a 7—10 s a k i n i ų . Pasakojimą turi sudaryti trys dalys: įžanga, dėstymas, pa­ b a i g a . P a g r i n d i n ė d a l i s y r a d ė s t y m a s . M o k i n i a i n e į p r a t ę įvesti k l a u s y t o j ą į p a s a k o j a m ą dalyką, t a i p p a t u ž b a i g t i p a s a k o j i m ą , į v e r t i n a n t , i š r e i š k i a n t s a v o p a ž i ū r ą į jį. Į ž a n g a bei p a b a i g a iš 119

1—2 s a k i n i ų p a s a k o j i m ą d a r o n a t ū r a l e s n į P a v y z d ž i u i , I'm going to tell the story .. . ( p a v a d i n i m a s ) . It's written by .. . ( a u t o r i a u s p a v a r d ė ) . (Aš p a p a s a k o s i u a p i e . . . / J i s p a r a š y t a s . . . ) I r p a b a i ­ g a i : / like this į story / article. It gives interesting facts about... / an interesting idea about . . . A r b a : / don't like it because . . . ( M a n p a t i n k a šis a p s a k y m a s / s t r a i p s n i s . J a m e y r a į d o m i ų faktų a p i e .. . / įdomi m i n t i s a p i e . .;. M a n jis n e p a t i n k a , n e s . f.) Tokių ar p a n a š i ų sakinių pasikartojimas palengvintų pasakojimo pradžią ir pabaigą, p a d ė t ų įtvirtinti kai k u r i ų žodžių i r g r a m a t i n i ų formų v a r t o ­ jimą. N e p a p r a s t a i sunkiai išmokstama pasakyti angliškai „Sia­ me straipsnyje p a s a k o j a m a / n a g r i n ė j a m a .. ." Angliškai reikia sakyti: This article tells us about / this article discusses... T a ­ čiau d a u g u m a linkę p r a d ė t i a n g l i š k ą s a k i n į p a g a l .lietuvišką: I n this article. . . T a d a j a u k y l a s u n k u m ų dėl žodžių t v a r k o s . P a s i r a š i u s p a s a k o j i m ą , reikia i š m o k t i j į s k l a n d ž i a i p e r s k a i t y t i . Toliau garsiai papasakoti. Prieš užsiėmimą dar kartą garsiai arba tyliai pasipasakoti. Pradžioje vieną kitą pasirašytą pasakojimą nekenkia išmokti ir atmintinai. P a s a k o j a n t parašytas tekstas turi būti užverstas. Nereikia bijoti, k a d k ą n o r s p r a l e i s i t . T a č i a u fiksuokite a t m i n t y j e m i n t į a r faktą, k u r į b ū t i n a i n o r i t e p a s a k y t i . J e i g u l a b a i n o r i t e p a s a k o d a m i į tekstą ž v i l g t e l ė t i , t a i ne d a u g i a u k a i p vieną, d a u g i a u s i a du k a r ­ tus. P l a n ą ir svarbiausias mintis, kurias norime būtinai pasakyti, reikia t u r ė t i g a l v o j e . Kol i š m o k s i t e t v i r č i a u k a l b ė t i , gailite p l a n e l į p a s i r a š y t i , bet n a u d o t i s j u o s t e n k i t ė s t i k b ū t i n i a u s i u a t v e j u . P a v y z d ž i u i , reikia p a p a s a k o t i a p i e A n g l i j ą . Kokį p l a n ą m i n ­ t y s e p a s i r e n g s i t e ? Jį g a l i s u d a r y t i : 1) b e n d r o s ž i n i o s , 2) p o l i t i n ė s i s t e m a , 3) f a k t a i iš istorijos, 4) k l i m a t a s , 5) ū k i s ir 1 . 1 , (tai, kas a p r a š o m a t e k s t e , k u r į m o k y s i t ė s ) . T a i g i p a s a k o j a t e t a i p : The

Britain is a large country in Europe. Its capital population of Britain is about 56 million.

Britain is a monarchy. The political parties are party, the Conservative party, the Communist party. servative party is in power now.

is

London.

the Labour The Con­

Didžioji B r i t a n i j a y r a d i d e l ė š a l i s E u r o p o j e . J o s s o s t i n ė — Londonas. D. Britanijoje gyvena apie 56 milijonus žmonių. Po­ l i t i n ė s p a r t i j o s y r a š i o s : leiboristų, konservatorių,, k o m u n i s t ų . D a ­ bar valdžioje yra konservatorių partija. T o l i a u i š d ė s t o t e p a g r i n d i n e s t e k s t o m i n t i s . G a l i t e t e k s t ą pa­ pasakoti smulkiau, svarbu, kad iš v'eno sakinio išplauktų kitas. Pavyzdžiui: Britain is a large country in Europe. It has several names: Briniin, Great Britain, the United Kingdom. It consists of four parts: England, Wales, Scotland and Northern Ireland. It is situated on the British Isles. Its area is 244,000 square kilometres. 120

The population is about 56 million. The capital of Britain is London. It is situated on the Thames. Didžioji B r i t a n i j a y r a d i d e l ė š a l i s E u r o p o j e . J i t u r i keletą p a ­ v a d i n i m ų : D . B r i t a n i j a , J u n g t i n ė K a r a l y s t ė . J i s u s i d e d a (ją su­ d a r o ) iš A n g l i j o s , Velso, Š k o t i j o s ir S. A i r i j o s . Ji y r a B r i t ų s a ­ lose. J o s p l o t a s 244 000 k m . G y v e n t o j ų y r a a p i e 5 6 m l n . D . B r i ­ tanijos sostinė — Londonas. J i s įsikūręs prie Temzės. 2

P a n a š i a i g a l i m e išplėsti i r a n t r ą p l a n o k l a u s i m ą , n u r o d y d a m i , k a d A n g l i j o s p a r l a m e n t a s s u s i d e d a i š dviejų r ū m ų , p a s a k o d a m i apie k a r a l i e n ę , p a g r i n d i n i ų p a r t i j ų v a d o v u s ir 1.1. Svarbu, kad vienam p a s a k o j a n t , aktyviai dalyvautų ir kiti: k l a u s t ų k l a u s i m u s , p a p i l d y t ų p a s a k o j i m ą , p a k l a u s t ų to, k o n ė r a glaustame pasakojime. Pavyzdžiui: What other names has Britain? What parts does it consist of? Where is it situated? What's the area of Britain? What's the population of London? L a b a i būtų n a u d i n g a , k a d m o k i n i a i k l a u s t ų vieni kitų n e į p r a s ­ tų,- n e s t a n d a r t i n i ų k l a u s i m ų , k u r i e s k a t i n t ų m o k i n i u s g a l v o t i . P a ­ vyzdžiui: How many times is the population of Britain bigger than the population of Lithuania? — Kiek kartų daugiau gyventojų gyvena Anglijoje negu Lietuvoje? What is the -Thames? — Kas y r a T e m z ė ? P a s a k o j a n t a p i e Angliją, vieni g a l i p a p i l d y t i p a s a k o j i m ą a p i e L o n d o n o į ž y m y b e s , kiti — a p i e l i t e r a t ū r ą ir kt. P a v y z d ž i u i : I'd like to say a few words about London. London is famous for its British Museum, Art Galleries, Hyde Park.— Aš n o r ė č i a u p a s a k y t i keletą žodžių a p i e L o n d o n ą . L o n d o n a s g a r s u s s a v o Britų muziejumi, meno galerijomis, Haid parku. I'll say a few words about English writers. The famous English writers are Charles Dickens, John Galsworthy and others. I read a book by ( p a v a r d ė ) . It was.... ( p a v a d i n i m a s ) . It's about . . . I liked it very much.— Aš p a s a k y s i u keletą žodžių a p i e a n g l ų r a š y t o j u s . Ž y m ū s a n g l ų r a š y t o j a i yt£ Č a r l z a s D i k e n s a s , D ž o ­ n a s G o l s v o r t i s ir kiti. Aš s k a i č i a u . . . k n y g ą . Tai b u v o . . . Ji y r a apie . . . . M a n j i labai patiko. Ž i n o m a , p a p i l d y t i p a s a k o j i m ą d a ž n i a u s i a i g a l i m a ' tik t a d a , kai tam pasirengta iš anksto namuose (pradžioje galbūt geriausia raštu). N o r i n t i e m s g e r a i išmokti a n g l ų k a l b ą p a t a r i a m e , p a s i r a š y t i kiekvienos p a m o k o s t r u m p ą p a s a k o j i m ą ( 3 — 5 s a k i n i a i ) , net j e i g u mokytojas' tokios u ž d u o t i e s i r n e s k i r i a . T a i l a b a i p a d e d a išmokti žodžius ir g r a m a t i k ą . 121

K a d vyktų d i a l o g a s , k a d g a l ė t u m ė t e a t s a k y t i į p a š n e k o v o klau­ s i m u s , p i r m i a u s i a reikia s u p r a s t i , ką j i s s a k o . M o k ė t i s u p r a s t i kitų kalbą, a r b a s u p r a t i m a s i š k l a u s o s , — k a i p t a i v a d i n a m a k a l b ų dės­ t y m o metodikoje, yra nelengvas dalykas. Sis mokėjimas u g d o m a s m o k a n t i s žodžių, g r a m a t i k o s , s k a i t y t i , o s v a r b i a u s i a — k a l b a n t a t i ­ džiai į s i k l a u s y t i ir s t e n g t i s suvokti ką s a k o m o k y t o j a s a n g l i š k a i , n e l a u k i a n t , kol j i s t ą p a t į p a s a k y s l i e t u v i š k a i . L a b a i s v a r b u t a i ­ syklingai ištarti žodžius (pirmiausia leksinio m i n i m u m o ) , mokėti a t p a ž i n t i į v a i r i a s g r a m a t i n e s , s i l p n ą s i a s bei s u t r a u k t i n e s žodžių formas. P a v y z d ž i u i , he's [hi:z] l e n g v a s u p a i n i o t i su his. K u o ge­ riau patys teisingai tarsite žodžius, tuo lengviau atpažinsite juos ir jų formas kitų kalboje. S v a r b i ą r e i k š m e t u r i ir k a l b o s t e m p a s , n e s n u o j o p r i k l a u s o žodžių t a r i m o r a i š k u m a s . Labai g e r a i kalbos mokytis, ugdyti taisyklingus kalbėjimo įgū­ d ž i u s , k l a u s a n t i s m a g n e t o f o n o į r a š ų , plokštelių, r a d i j o laidų. Y p a č g e r a i , k a i p r i e š akis y r a i r į r a š o t e k s t a s . P i r m i a u s i a reikia k l a u ­ s y t i s į r a š o n e ž i ū r i n t į tekstą ir s t e n g t i s s u p r a s t i b e n d r ą p r a s m ę ( a p i e k ą k a l b a m a ) . Kai k l a u s o t ė s a n t r ą kartą, stenkitės" s u p r a s t i d e t a l e s . Toliau l y g i n a t e su t e k s t u — kiek s u p r a t o t e , ką ne t a i p s u p r a t o t e ir kodėl. P a s k u i k l a u s o t ė s , ž i ū r ė d a m i į tekstą. T a i p l a v i n a m a s t a r i m a s , s a k i n i o kirtis, i n t o n a c i j a , m o k o t ė s , k u r reikia, d a r y t i p a u z e s . P o k u r i o laiko ( g a l i r p o kelių m ė n e s i ų ) n a u d i n g a vėl perklausyti" n a g r i n ė t u s į r a š u s , n e ž i ū r i n t į tekstą. K l a u s y t i s įra­ š ų reikia r e g u l i a r i a i , n e s e p i z o d i š k a s a r t r u m p a l a i k i s k l a u s y m a s i s n e d u o d a reikiamo- efekto. M o k y k l o s e , kur y r a u ž s i e n i o k a l b o s k a ­ b i n e t a i , k u r i u o s e e s a m a įrašų, n o r i n t i e m s g e r a i i š m o k t i a n g l ų kalbą v e r t ė t ų į r a š ų p a s i k l a u s y t i b e n t k a r t ą per s a v a i t ę p o p a m o k ų . (3) B e frazių p o k a l b i u i p a l a i k y t i b ū t i n a i š m o k t i m a n d a g u m o f o r m u l e s , t. y. p a s i s v e i k i n t i , p a s i t e i r a u t i apie p a š n e k o v o reika­ lus, sveikatą, a t s i s v e i k i n t i , p a d ė k o t i , a t k r e i p t i dėmesį, a t s i p r a š y t i , m a n d a g i a i p a k l a u s t i , p a k v i e s t i , p a s i ū l y t i , p a s v e i k i n t i i r 1.1. P a ­ t e i k i a m e čia m i n i m u s d a ž n a i v a r t o j a m u s a t v e j u s mini d i a l o g u o s e , nes taip geriau išmokstama reaguoti į pašnekovo kalbą. Pa­ vyzdžiui: 1. Good morning, Good afternoon, Good evening.— L a b a i ry­ tas, laba diena, labas v a k a r a s . Heilo!—Laba diena / rytas; sveikas. Hello, Jack! — Hello, Nelly! Good morning, Mrs. Brown.— Good morning. Mrs. Wilson. P a s t a b o s . A n g l ų k a l b o s hello n ė r a t o k s f a m i l i a r u s kaip lietuvių „ s v e i k a s . " P o s a k i s HOw do you do ( L a b a d i e n a ) v a r t o j a m a s tik s u s i p a ­ ž į s t a n t i r n e v a r t o j a m a s kaip k a s d i e n i s p a s i s v e i k i n i m a s . 2. How are you? — K a i p g y v e n a t e ? K a i p j a u č i a t ė s ? Very well, thank you.— Ačiū, l a b a i g e r a i . 3. Good-bye — V i s o g e r o . See you . . .— Iki p a s i m a t y m o . . . 4. Thank you (very much.) — Ačiū ( l a b a i a č i ū ) . 122

Don't mention it.— N ė r a už ką. 5. Excuse me (please).— A t s i p r a š a u ( a t k r e i p i a n t d ė m e s į žmo­ gaus, kurio ko nors klausiama). Excuse me, could you tell me the time, please? — A t s i p r a ­ š a u , a r n e p a s a k y t u m ė t , kiek laiko? Yes, of course. It's ...— Ž i n o m a . D a b a r . . . 6. I'm sorry.— A t s i p r a š a u ( u ž k l i u d ž i u s , u ž m y n u s a n t k o j o s , p a ­ v ė l a v u s ir k t . ) . I'm sorry.— A t s i p r a š a u . That's all right.— Nieko (tokio). I'm sorry I'm late.— A t s i p r a š a u , k a d p a v ė l a v a u . 7. Could you tell me the meaning of this word? — Ar n e g a l ė ­ t u m ė t p a s a k y t i šio žodžio r e i k š m ę ? Yes, of course. It means . . .— Ž i n o m a . J i s r e i š k i a . .. 8. What shall we do now? — Ką m e s d a b a r d a r y s i m e We shall discuss the text.— N a g r i n ė s i m e t e k s t ą . 9. Would you like to go to the theatre? — Ar n e n o r ė t u m ė t e eiti į teatrą? Yes, I would.— N o r ė č i a u . Laibai n a u d i n g ą išmokti po vieną, du s a k i n i u s ( k l a u s i m u s ) įvai­ r i o m i s p a s i k a l b ė j i m o t e m o m i s . P a k l a u s k i t e s a v e : „Ar a š t a i p g a ­ lėčiau p a s a k y t i ? " Ir, ž i n o m a , p a s i t i k r i n k i t e , a r g a l i t e p a s a k y t i s k l a n d ž i a i , n o r m a l i u t e m p u , b e klaidų. 10. ( L a i k a s ) What's the time? — Kiek v a l a n d ų ? It's ten past one.— D e š i m t m i n u č i ų po p i r m o s . 11. ( P a r d u o t u v ė j e ) How much is it?—Kiek k a i n u o j a ? 12. ( M i e s t e ) Excuse me, could you tell me the way to the library? — A t s i p r a š a u , ar n e p a s a k y t u m ė t , kaip n u e i t i / n u v a ž i u o t i į biblioteką? 13. ( P r i e k a s o s ) I'd like two tickets to... „ please.— P r a š a u du b i l i e t u s į . .. 14. Tell us about..., please.— P r a š o m e p a p a s a k o t i a p i e .. . L a b a i s u n k i a i i š m o k s t a m a t a i s y k l i n g a i p a s a k y t i s a k i n y j e „p r aš a u " . D a u g u m a linkę beveik v i s a d a v a r t o t i please. T a č i a u š i o žo­ džio v a r t o s e n a lietuvių ir a n g l ų kalboje n e s u t a m p a , todėl jo v a r ­ t o j i m o reikia m o k y t i s s p e c i a l i a i . A n g l ų k a l b o j e please v a r t o j a m a s n e t i k l i e p i a m a j a m e s a k i n y j e p r a š y m u i i š r e i k š t i , bet g a l i b ū t i p a v a r t o t a s i r t i e s i o g i n i a m e bei k l a u s i a m a j a m e s a k i n y j e , j o p r a ­ džioje a r b a g a l e ( k a r t a i s n e t i r s a k i n i o v i d u r y j e ) . P a v y z d ž i u i : Sit down, please. Please sit down.— P r a š o m s ė s t i . I'd like to buy this book, please.— N o r ė č i a u pirkti šią k n y g ą . Can I ask you a question, (please)? — Ar g a l i m a j ū s ų p a ­ klausti? T a i g i a n g l ų k a l b o j e please v a r t o j a m a s d a u g p l a č i a u n e g u lie­ t u v i ų „ p r a š o m " . A n t r a v e r t u s , y r a atvejų, kai p a s t a r ą j į a t i t i n k a kiti p o s a k i a i .

123

A t s a k a n t į p a d ė k ą , v a r t o j a m a s Don't mention it j Not at all. Thank you.— Ačiū. Don't mention it.— P r a š a u / N ė r už ką. A t s a k a n t į a t s i p r a š y m ą v a r t o j a m a s p o s a k i s That's all right. I'm sorry.— A t s i p r a š a u . That's all right— Prašau / n i e k o tokio. P e r d u o d a n t k ą n o r s į r a n k a s a r b a n u r o d a n t daiktą, s a k o m a Here you are, Here it is. L i e t u v i ų k a l b o j e a b i e m a t v e j a i s s a k o m a „prašau". (3) I š m o k t i k a l b ė l i g a l i m a tik k a l b a n t . G r e i č i a u s i a i u ž s i e n i o k a l b a p r a d e d a k a l b ė t i tie ž m o n ė s , k u r i e n e tik r i m t a i dirba, bet i r n e s i v a r ž o k a l b ė t i , N o r s i r s u k l a i d o m i s , bet b a n d o k a l b ė t i ! Stenkimės apsieiti be gimtosios kalbos, bandykime išsiaiškinti ang­ liškai. J e i g u n e ž i n o m k u r i o n o r s ž o d ž i o , s t e n k i m ė s i š r e i k š t i m i n t į aprašomuoju būdu arba, kur galima, pasitelkime į pagalbą gestus, P a v y z d ž i u i , n o r i t e p a s a k y t i , k a d s u t i k o t e d r a u g ą k e t v i r t a d i e n į , bet n e ž i n o t e žodžių „ s u t i k a u " i r „ k e t v i r t a d i e n į " . Pirmąjį g a l i m a p a ­ keisti, „ m a č i a u " (saw). G a l a t s i m e n a t e „ t r e č i a d i e n į " a r „ p e n k t a d i e n į " ? P a m ė g i n k i t e p a s a k y t i : / saw my friend on.,, / don't re­ member the English name of that day. It's the day which comes before Friday. (Aš m a č i a u s a v o d r a u g ą , . , N e a t s i m e n u , k a i p t a diena v a d i n a s i angliškai, Tai diena, kuri eina prieš penktadienį.) A r b a s k a i č i u o d a m a s s a k o t e : Sunday, Monday, Tuesday... It's the fifth day of the week.-— It's Thursday.— On, yes, I saw htm on Thursday., P a s t a b a : P i r m o j i s a v a i t ė s diena A n g l i j o j e y r a s e k m a d i e n i s . (4) S t e n k i t ė s d a u g i a u k a l b ė t i a n g l i š k a i s u m o k y t o j u , p r i e š t a i p r a d ž i o j e p a s i r a š ė k l a u s i m u s r a š t u . P a b a n d y k i t e p a a i š k i n t i moky­ tojui a n g l i š k a i , kodėl n ą p a r u o š ė t e p a m o k o s a r b a kodėl p r a ė j u s į kartą nebuvote klasėje,'Pavyzdžiui: / haven't prepared my lesson because I was ill.— N e p a r u o l i a u pamokos, nes sirgau. / haven't translated the text / learned the new words / written the exercise, because ..,— N e i š v e r č i a u t e k s t o / n e i š m o k a u n a u j ų žo* džių / n e p a r a š i a u p r a t i m o , n e s . . . Reikėtų u ž s i r a š y t i m o k y t o j o i š t a i s y t ą v a r i a n t ą a n t a t s k i r o la- ' pelio, k a i p p a a i š k i n t i n e b u v i m ą k l a s ė j e , p a m o k o s n e p a r u o š i m ą , i r laikyti j į a n g l ų k a l b o s v a d o v ė l y j e . K a d a n g i progų kalbėti angliškai mažai (anglų kalbos pamokų nedaug,, mokinių klasėje n e m a ž a i ) , tikrai norintiems išmokti anglų k a l b o s reikia d a u g i a u k a l b ė t i p a t i e m s . G a l i m a s u s i t a r t i s u d r a u g u , t a i p p a t n o r i n č i u g e r a i i š m o k t i a n g l i š k a i i r k a r t ą a r d u p e r sa­ vaitę rengti specialius pasikalbėjimus anglų kalba. Iš anksto nu­ m a t y k i t e a p i e k ą kalbėsite., T e m o s g a l i b ū t i į v a i r i a u s i o s . P a ­ vyzdžiui: Have you done your lessons? — Ar j a u p a r e n g e i p a m o k a s ? 'What will you do tomorrow? — Ką veiksi r y t o j ? What did you do yesterday / last night / on Sunday / last sum124

mer? — Ką veikei v a k a r / v a k a r v a k a r e / s e k m a d i e n į / p r a ė j u s i ą v a ­ sarą? Have you seen the film ...? — Ar m a t e i fiilmą . . . ? What did you have for dinner? — Ką v a l g e i p i e t ų ? P r i e š p a s i k a l b ė j i m ą b ū t ų n a u d i n g a p e r s i s k a i t y t i lietuviškųangliškų pasikalbėjimų knygelės a t i t i n k a m ą skyrelį. T o k i o s e p a ­ sikalbėjimų knygelėse duodamas ir sakinių tarimas. G a l i t e , p a v y z d ž i u i , p r a d ė t i n u o t e k s t o What do you dč every day? ( I I s k y r u s ) . J e i g u j a u i š m o k o t e j į p a p a s a k o t i , k a l b ė t i s l a t e m a b u s n e s u n k u . Bet p o k a l b i s t u r i vykti d i a l o g o f o r m a , t . y . a b u p a š n e k o v a i , p a s i k e i s d a m i v a i d m e n i m i s , t u r i k l a u s i n ė t i v i e n a s kitą ir a t s a k i n ė t i į k l a u s i m u s . P a š n e k o v a i t u r i mokėti į s i t e r p t i į v i e n a s k i t o kalbą. P a v y z d ž i u i : 1 m o k i n y s. I get up e v e r y m o r n i n g at s e v e n o'clock.—- Kiek­ vieną rytą a š keliuosi s e p t i n t ą v a l a n d ą . W h a t about you? - O tu? 2 m ok I/m y s. I get up at e i g h t . ™ A š keliuosi a š t u n t ą , B u t w h y do you get up so e a r l y ? — B e t kodėl t u t a i p a n k s t i keliesi? 1 m o k i n y s , I t ' s n o t e a r l y for m e , b e c a u s e I g o t o bed a t 1 1 , — M a n n e a n k s t i , n e s a š e i n u m i e g o t i vie­ nuoliktą, W h a t t i m e do you go to b e d ? — O tu k a d a eini m i e g o t i ? 2 m o k i n y s , A t 12. 1 m o k i n y s , W h a t d o you d o w h e n you get u p ? — K ą a t s i ­ kėlęs veiki? Iš pirmo teksto sakinio išsivystė „diskusija". P a n a š i a i ga­ lima išplėsti į p o k a l b į ir kai k u r i u o s k i t u s s a k i n i u s . Tokių p o k a l b i ų m e t u t u r ė k i t e p o r a n k a p o s a k i u s , kiurių g a l i p r i r e i k t i , jei k o n o r s nesuprasite, m a n d a g u m o formules, Bandykite žodžius, kurių ne­ žinote, paaiškinti aprašomuoju būdu, Klauskite ir n e s t a n d a r t i n i ų klausimų. Ž i n o m a , i š p r a d ž i ų b u s s u n k u : t r u k s žodžių, d a r y s i t e k l a i d ų . Galbūt pradžioje galima pasirašyti pokalbio scenarijų. Bet kaip s a k o a n g l i š k a p a t a r l ė Where there is a will, there is a way. ( K a i n o r i , tai g a l i . ) , Kai k u r i u o s s a k i n i u s dėl 'kiurių n e s a t e tikri, ar t e i s i n g a i j u o s s u d a r ė t e , u ž s i r a š y k i t e i r kitą p a m o k ą p a k l a u s k i t e mokytojo. • • P o k a l b i a i s u d r a u g u p a d ė s j u m s įveikti v a r ž y m ą s i . N ė r a k o j a u d i n t i s , jei k ą n o r s n e t a i p i š t a r i a t e , n e t a i p s u d e r i n a t e . S v a r b u , kad jus suprastų. Jeigu n e s u p r a n t a , pabandykite pasakyti kitais ž o d ž i a i s . J e i g u j ū s p a t s n e ž i n o t e kokio ž o d ž i o , p a k l a u s k i t e d r a u g o (What's the English for...?). ( K a i p a n g l i š k a i . . . ? ) . J e i g u j i s ne­ ž i n o (/ don't know — N e ž i n a u ) , s u s i r a s k i t e ž o d y n e . Bet v e i k d a 1

1

Svecevičius B

Lietuviški-angliški pasikalbėjimai.—V., 1987. 125

m a s visą laiką t u r i t e kailibėti: Just a moment. ( M i n u t ė l ę . ) I'll find it in the dictionary. ( S u s i r a s i u jį ž o d y n e . ) Ah here it says: „ m e n i ­ n i s f i l m a s " — f e a t u r e film ( A h a , čia s a k o m a . . , ) . A r b a : The dictionary doesn't give the word. ( Ž o d y n e n ė r a šio žodžio.) We can find it in a bigger one. ( M e s g a l i m e jį s u s i r a s t i d i d e s n i a m e . ) Or let's ask our teacher. ( A r b a p a k l a u s k i m e s a v o mokytojo.) T a i p k a l b ė d a m i i r g e r i a u į s i m e n a t e , n e s v a r t o j a t e t u o s saki­ n i u s , s u s i r a n d a t e t u o s ž o d ž i u s , k u r i ų j u m s reikia. (5) Š n e k a m o s i o s k a l b o s į g ū d ž i u s , kaip m i n ė j o m e u g d o n e tik kalbėjimas,, k l a u s y m a s i s , bet iri g r o ž i n ė s l i t e r a t ū r o s s k a i t y m a s . Reikia p a s i r i n k t i n e s u n k i a s , m o k i n i a m s p r i t a i k y t a s k n y g e l e s i r per­ skaityti jų daugiau. Grožinės literatūros kūriniuose r a n d a t e ir d i a l o g ų , i r p a s a k o j i m o . N a u d i n g a kai k u r i u o s s a k i n i u s , k u r i u o s g a l i m a p a v a r t o t i k a l b a n t , išsirašyti, į a t s k i r ą s ą s i u v i n į . T a č i a u j ų t u r i b ū t i n e d a u g ( 1 — 3 - v i e n a m k a r t u i ) . J u o s reikia r e t k a r č i a i s p a ­ s i s k a i t i n ė t i i r m ė g i n t i p r i t a i k y t i k a l b a n t . S a k i n i u s a r žodžių j u n ­ g i n i u s i š s i r a š y t i tik b a i g u s s k a i t y t i , g e r a i s u p r a t u s t u r i n į . U ž s i e n i o k a l b o s n e i š m o k s i m , j e i g u m o k y s i m ė s tik tiek, kiek u ž d u o d a mokytojas ar dėstytojas. P a k a n k a m a i ; išmokus kalbos p a g r i n d ų , reikia t o b u l i n t i š n e k a m o s i o s k a l b o s į g ū d ž i u s , atlikinėjant treniravimosi p r a t i m u s su naujais aktyviais žodžiais ir nauja gramatika, ugdyti supratimą iš klausos, klausantis plokš­ telių, m a g n e t o f o n o į r a š ų , r a d i j o l a i d ų ir 1.1. Žodžiu, s t e n g t i s i š ­ naudoti visas galimybes. K a d k a l b a b ū t ų n a t ū r a l i , reikia p a s k a i t i n ė t i i r s p e c i a l i a i n a g r i ­ nėti m o k o m u o s i u s d i a l o g u s ( g e r i a u o r i g i n a l i u s ) . G e r i a u s i a t o k i u s , kurie įrašyti į plokštelę ar magnetofono juostelę, pavyzdžiui: Kernel One '. Čia k a r t u b ū t ų m o k o m a s i t i n k a m o s i n t o n a c i j o s , s p e ­ cifinių š n e k a m o s i o s k a l b o s žodžių, p a u z i ų ir kitų š n e k a m a j a i kal­ b a i b ū d i n g ų d a l y k ų , k u r i e p a m i n ė t i šio s k y r i a u s p r a d ž i o j e . K a d b e s i m o k a n č i a j a m b ū t ų l e n g v i a u o r i e n t u o t i s , p a n a g r i n ė s i m e kai kuriuos iš jų plačiau. Š n e k a m o j o j e k a l b o j e v a r t o j a m a įterptinių žodžių, k u r i e p a ­ p r a s t a i a t s k i r i a m i k a b l e l i a i s . P a v y z d ž i u i , You see — m a t a i , m a t o t e ; you know — ž i n a i , ž i n o t e . K a i k u r i e į t e r p t i n i a i ž o d ž i a i t u r i v i s a i kitą r e i k š m ę n e g u j a u i š m o k t o s t ų žodžių r e i k š m ė s . P a v y z d ž i u i , why — n a , now — n a , / say — k l a u s y k , look here — k l a u s y k , as a matter of fact — t i e s ą s a k a n t . . K l a u s i a n t Yeš r e i š k i a „ k l a u s a u " , „ t a i p " , „ką": Harry/ ( H a r i ! ) — Yes? ( K l a u s a u ) . A t k r e i p k i t e d ė m e s į į just v a r t o j i m ą : just think — tik p a m a n y ­ k i t e ; just now — k a i p (ką) tik d a b a r ; he s just come—-jis tik at­ ėjo; just before — p r i e š p a t . Vertėtų išsirašyti ir įsiminti plačiau vartojamų veiksmažodžių, p a v y z d ž i u i , to get ir to do b ū d i n g e s n i u s v a r t o j i m o a t v e j u s : I've 1

Robert

126

O'N e i 11,

Kernel One.— England, London Group Limited; 1978.

got — aš t u r i u . How are you getting on? — K a i p s e k a s i ? To get to ...— N u v y k i t į'... To get used to . . .— P r i p r a s t i p r i e . . . To do r e i š k i a n e tik „ d a r y t i , v e i k t i " , bet t u r i i r d a u g kitų r e i k š m i ų , p a - , v y z d ž i u i , to do one's lessons — r e n g t i p a m o k a s ; to do the text — n a g r i n ė t i t e k s t ą ; to do the room — t v a r k y t i k a m b a r į ; to do Ham­ let — v a i d i n t i H a m l e t ą ; to do the museum — a p ž i ū r ė t i m u z i e j ų ir 1.1. K a i p ž i n o m e , su to do s u d a r o m a v e i k s m a ž o d ž i ų k l a u s i a m o j i ir n e i g i a m o j i forma. To do v a r t o j a m a s v e i k s m a ž o d ž i u i p a k e i s t i ir k a i p p a b r ė ž i a m a s i s ž o d i s : / like it — M a n (jis) p a t i n k a . So do I — M a n taip p a t . P a s t a r a j a m s a k i n y j e do p a k e i č i a v e i k s m a ž o d į like. Do come earlier — B ū t i n a i a t e i k a n k s č i a u . „ G e r a i " r e i š k i a m a s į v a i r i a i s ž o d ž i a i s : all right, right, good, okay (O.K.) Į s i m i n t i n i p o s a k i a i , s a k i n i a i : let me see — leiskite p a g a l v o t i , m i n u t ė l ę ; p a r o d y k i t e , leiskit p a s i ž i ū r ė t i ; come on! — eime!, g r e i ­ čiau!; never mind — tiek to, n e s v a r b u , n e k r e i p k i t e d ė m e s i o ; that's right — t e i s i n g a i ; yes, but — t a i p , b e t . Į s i d ė m ė k i t e š i u o s k l a u s i m u s : Why, what's the trouble? — N a , kas atsitiko? What's the matter?—Kas y r a ? -What do\ you mean? — Ką j ū s t u r i t e a s m e n y j e ? (Ką j ū s n o r i t e p a s a k y t i ? ) , What about you? — O tu / j ū s ? Have a nice time! — Linkiu l i n k s m a i p r a l e i s t i laiką. „Aš m a n a u " r e i š k i a m a s į v a i r i a i s ž o d ž i a i s : / think, I suppose, I believe. Saukiamieji sakiniai šnekamojoje kalboje tariami stipresniu b a l s u , e m o c i n g u t o n u . P a v y z d ž i u i , How nice! — K a i p g e r a i ! (gra-~ ž u ! ) . Look out! — A t s a r g i a i ! What a shame! — K a i p g a i l a ! Oh, dear!—§e t a u kad n o r i ! Dieve m a n o ! K a t e g o r i š k ą t v i r t i n i m ą ar p a n e i g i m ą r e i š k i a : Yes, of course — T a i p , ž i n o m a ; Oh, no! — Žino­ m a , n e (jokiu b ū d u n e ) . Šnekamajai kalbai būdinga jaustukų vartojimas: ah [ a : ] — a ! h'm ( h m ) — h m , er [ea] — ė-ė. J a u s t u k a s ah r e i š k i a p a t v i r t i n i m ą ar įvairias e m o c i j a s — d ž i a u g s m ą , liūdesį, n u s t e b i m ą ir 1.1.; hm — a b e j o n ę , s a r k a z m ą ; er — u ž p i l d o p a u z ę , kai t r u m p a m s u a b e j o j a m e a r i e š k o m e t i n k a m o žodžio. Kai k u r i e g r a m a t i n i a i m a ž m o ž i a i : To be going to r e i š k i a bū­ simąjį laiką. P a v y z d ž i u i , It's going to be a lovely day.— B u s g r a ž i d i e n a . I'm going to see the film.— Aš ž i ū r ė s i u / r e n g i u o s i ž i ū r ė t i šį filmą. Me vietoj /: Who's on duty today? — K a s š i a n d i e n b u d i ? It's me.— A š . N e i g i n i a i lietuvių ir a n g l ų k a l b o s e keičiami v i e t o m i s t o k i u o s e s a k i n i u o s e : / don't think so.— M a n a u , k a d n e . P a n a g r i n ė j ę dialogus, pastebėsite, kad šnekamajai kalbai bū­ d i n g i s k i r i a m i e j i k l a u s i m a i . P a v y z d ž i u i , You speak English, don't you? — J ū s k a l b a t e a n g l i š k a i , ar n e ? ( J u k j ū s k a l b a t e a n g l i š k a i ? ) . I š s i r a š y t i s p e c i f i n i u s š n e k a m o s i o s k a l b o s ž o d ž i u s , žodžių j u n 127

g i n i u s , frazes j p r a s m i n g a tik t a d a , kai j u o s r e t k a r č i a i s b a n d o m a p r i s i m i n t i ir v a r t o t i k a l b o j e . M o k a n t / s k a l b o s l a b a i didelę r e i k š m ę t u r i r e g u l i a r u s n a u d o j i ­ m a s i s v i e n k a l b i u ž o d y n u (kur ž o d ž i a i a i š k i n a m i t a p a č i a k a l b a ) . D i r b d a m i s u tokiu ž o d y n u , g e r i a u į s i m i n s i t e d a ž n a i v a r t o j a m u s žodžius, j a m e pateikiamas g r a m a t i n e s formas. Taigi išmoksite n u s a k y t i s ą v o k a s k i t a i s a n g l ų k a l b o s ž o d ž i a i s . P r a d ė t i reikėtų n u o mokomojo žodyno, pavyzdžiui, Chambers First Learners' Diction­ ary M o k o m u o s i u o s e v i e n k a l b i u o s e ž o d y n u o s e žodžių r e i k š m ė s paprastai a i š k i n a m o s d a u g i a u s i a to paties žodyno žodžiais. Ta­ čiau tokie ž o d y n a i b ū n a n e d i d e l ė s a p i m t i e s . M i n ė t a j a m e a i š k i n a m i 5000 žodžių. P r a d ž i a i to, ž i n o m a , p a k a n k a . P r a d ė t i n a u d o t i s a i š ­ k i n a m u o j u ž o d y n u reikia p o t r u p u t į . I š p r a d ž i ų p a a n a l i z u o t i vieną kitą žodį, v ė l i a u ir d a u g i a u , j e i g u a b e j o j a t e dėl žodžių r e i k š m ė s . A r b a p e r s k a i t y k i t e 1, 2 ar 3 žodžių, k u r i ų r e i k š m ę u ž s i r a š ė m lie­ tuviškai, aiškinimą. Geriausia pradėti n u o konkrečių daiktavar­ džių, n e s j ų a i š k i n i m ą s u p r a s t i l e n g v i a u s i a . Ž i n o m a , i š p r a d ž i ų g a l i būti ir š i u o a t v e j u s u n k u . Bet reikia ir šiek tiek p a s i r u o š t i . P a v y z d ž i u i , d a i k t a v a r d ž i o r e i k š m ė a i š k i n a m a per r ū š i n e s s ą v o k a s : stork (a large bird with very long legs and a long beak). Žino­ d a m i , k a d t a i „ d i d e l i s p a u k š t i s su l a b a i i l g o m i s k o j o m i s ir ilgu . .,.", net n e ž i n o d a m i ž o d ž i o beak, t u r b ū t n e s u n k i a i s u p r a s i t e , j o g t a i — g a n d r a s , o beak — s n a p a s . Ž i n o d a m i g i m i n e s ir r ū š i n e s s ą v o k a s , n e s u n k i a i s u p r a s i t e ir ž o d ž i o r e i k š m ė s a i š k i n i m ą : animal ( g y v ū ­ n a s , g y v u l y s ) , plant ( a u g a l a s ) , instrument ( p r i e t a s a s ) , building (pastatas), feeling (jausmas), idea ( m i n t i s , sąvoka), vehicle ( t r a n s p o r t o p r i e m o n ė ) ir 1.1. Mokomuosiuose vienkalbiuose žodynuose aiškinama labai pa­ p r a s t a i . P a v y z d ž i u i : college — a place where you can go on study­ ing after you have left secondary school (vieta, k u r g a l i m a tęsti mokslą, b a i g u s v i d u r i n ę m o k y k l ą ) . A t k r e i p k i t e d ė m e s į į b e a s m e n į sakinį, i š r e i k š t ą you can. .. ( g a l i m a . . . ) . Ne m o k o m i e j i v i e n k a l b i a i ž o d y n a i college a i š k i n a kaip a u k š t o j o a r b a p r o f e s i n i o m o k s l o į s t a i ­ gą. Čia d a u g n e ž i n o m ų žodžių. Š n e k a m o j o j e k a l b o j e v i s i š k a i p a ­ k a n k a ž o d ž i o place. Todėl p a a i š k i n t i n e ž i n o m a m žodžiui reikia m o ­ kėti p r i t a i k y t i t o k i u s ž o d ž i u s , k a i p person (who), someone (who), a thing (which), something (which), a place (where), the time (when), a part of, a piece of ir kt. S a k y s i m , j ū s n o r i t e p a s a k y t i , k a d n e ž i n o t e , k u r p a d ė j o t e s a v o r a k t ą , bet n e ž i n o t e , k a i p a n g l i š k a i „ r a k t a s " . Konkrečių daiktų p a v a d i n i m u s galite lengvai išsiaiškinti su p a š n e k o v u . S v a r b u n e n u t r a u k t i k a l b o s . / don't know where I put my — er. I don't know the word. It's something you close the door with .. . (Aš n e ž i n a u , k u r p a d ė j a u — ė - ė . . . N e ž i n a u žo­ džio. T a i d a i k t a s , k u r i u o u ž d a r o m e d u r i s ) . A r b a : It's a piece of metal for closing the door (Tai m e t a l i n i s d a i k t a s d u r i m s u ž d a r y t i ) . A m y L. 1983. 128

Brown,

et al. Chambers First Learners' Dictionary.—Moscow '

Siuo atveju g a l i m a gestu parodyti, kad tai y r a p r i e m o n ė durims r a k i n t i a r b a t i e s i o g p a r o d y t i kokį kitą r a k t ą . T i k r i a u s i a i p a š n e k o ­ vas iš k a r t o p a s a k y s j u m s r e i k a l i n g ą žodį: Ah. It's a key.— Yes. I don't know where I put my key. A t k r e i p k i t e d ė m e s į , k a d š i s , s a ­ k i n y s s u s i d e d a iš žodžių, į e i n a n č i ų į leksinį m i n i m u m ą ( i š s k y r u s žodį key). T a i g i n a u d o j i m a s i s v i e n k a l b i u m o k o m u o j u ž o d y n u l a b a i padeda ugdyti šnekamosios kalbos įgūdžius. . Reikia g e r a i į s i d ė m ė t i , k a d someone ( k a ž k a s ) r e i š k i a a s m e n į , o something ( k a ž k a s ) — d a i k t ą ar reiškinį. P a v y z d ž i u i , astronaut (someone who travels in space — ž m o g u s (tas), kuris keliauja ( s k r e n d a ) k o s m o s e ) — k o s m o n a u t a s ; secret (something known only to you or to a very few Other people — t a i , kas ž i n o m a tik j u m s ar n e d a u g e l i u i ž m o n i ų ) — p a s l a p t i s . Vietoj something k a r t a i s v a r t o ­ jama anything (bet k a s ) , pavyzdžiui, building (anything with a roof and walls — t a i , kas t u r i s t o g ą ir s i e n a s ) — p a s t a t a s . A s m u o a i š k i n a m a s žodžiais- person ( a s m u o ) , man ( v y r a s ) , woman ( m o ­ t e r i s ) , someone ir kt. D a i k t a s a i š k i n a m a s ž o d ž i a i s thing ( d a i k t a s ) , object ( d a i k t a s ) , something, anything. Supratimą^ g a l i a p s u n k i n t i „netikrieji v e r t ė j o d r a u g a i " : study ( m o k s l a s ) , instrument ( p r i e ­ t a i s a s ) , object ( d a i k t a s ) , block ( g a b a l a s ) , act ( v e i k s m a s ) . . Space r e i š k i a ne tik „ e r d v ė , k o s m o s a s " , b e t ir „ v i e t a , t a r p a s , a t s t u m a s " . S u n k u g a l i b ū t i s u p r a s t i t o k i o t i p o p a a i š k i n i m ą : obtain (another word for get — k i t a s ž o d i s , r e i š k i a n t i s „ g a u t i " ) . Čia skir­ t i n g a i n e g u lietuvių k a l b o j e get ( g a u t i ) n e r a š o m a s k a b u t ė s e . S u n ­ kiau g a l i b ū t i s u p r a s t i a b s t r a k č i ų sąvokų a i š k i n i m ą : vision (the ability to see — s u g e b ė j i m a s m a t y t i ) — r e g ė j i m a s ; action (some­ thing dane — t a i , kas p a d a r y t a ) — v e i k s m a s ; the opposite of — p r i e ­ š y b ė (ko n o r s ) , a n t o n i m a s ; a way o f — b ū d a s , a set of — k e l e t a s , keliolika, g r u p ė ; (having) to do with—-susijęs s u ; a piece of cloth — r ū b a s ; a piece of furniture — b a l d a s . Yra ž i n o m a , k a d k a i kurie p o l i g l o t a i m ė g s t a t i e s i o g s k a i t i n ė t i ž o d y n u s . J ū s t a i p p a t g a l i t e tai d a r y t i , r e n g d a m i e s i n a u d o t i s m o ­ komuoju aiškinamuoju žodynu. P r a d ė t i reikėtų nuo žodžių su i l i u s t r a c i j o m i s . J o s l a b a i p a l e n g v i n s s u p i a s t i žodžių r e i k š m e s i r p a d ė s j u o s į s i m i n t i . P e r s k a i t y k i t e d u t r i s k a r t u s t a m t i k r a i s laiko i n t e r v a l a i s . S k a i t y d a m i a n t r ą t r e č i ą k a r t ą , b a n d y k i t e s u p r a s t i be­ tarpiškai, n e v e r s d a m i . Taip pat galite padirbėti ir su t a r p t a u t i n i a i s žodžiais. Anksčiau minėtame mokomajame aiškinamajame žodyne j ų y r a keli š i m t a i . Čia reikia l a i k y t i s t a m t i k r o s t v a r k o s , pirma s k a i t y t i ž o d ž i u s , r e i š k i a n č i u s vieną g i m i n i n g ų sąvokų g r u p ę , pas­ k u i kitą ir 1.1. T a i p y r a l e n g v i a u , n e s kai kurie ž o d ž i a i k a r t o j a s i . Kadangi žodyne daugiausia iliustruojami gyvūnai, g a l i m a pradėti nuo jų (alligator, bulldog, chimpanzee, crocodile, dinosaur, gi­ raffe, hyena, leopard, mosquito, penquin, tiger). Toliau savo n u o ž i ū r a g a l i t e p a s i r i n k t i kitą g i m i n i n g ų s ą v o k ų g r u p ę , p a v y z ­ džiui, s ą v o k a s s u s i j u s i a s su m o k y m o s i (accent, alphabet, college, encyclopedia, experiment, information, prefix, phrase, university); mokslo šakų pavadinimus (algebra, arithmetic, astronomy, botany, 9.

Užsakymas

1027.

129

chemistry, geography, geometry, history, literature, mathematics); profesijų ir u ž s i ė m i m ų , p a v a d i n i m u s (acrobat, actor, urchitecl, athlete, aviator, cosmonaut, doctor, engineer, expert, humorist, inspector, secretary) ir k i t u s ( p r i e t a i s ų ir m a š i n ų , t r a n s p o r t o prie­ monių, v a l g i ų ir g ė r i m ų ir 1.1., ir t , t . ) . J e i g u t a r p t a u t i n i ų ar i l i u s t r u o t ų • žodžių a i š k i n i m e y r a v i e n a s du n e ž i n o m i ž o d ž i a i ir jų r e i k š m ę t e n k a s p ė t i , reikėtų ją p a s i t i k ­ rinti t a m e p a č i a m e ž o d y n e . T a i g i , n o r i n t p r a d ė t i k a l b ė t i a n g l i š k a i , reikia g e r a i p e r p r a s t i k a l b o s p a g r i n d u s ir, n e s i v a r ž a n t klaidų, b a n d y t i k a l b ė t i kiekviena progą. • •

•

VII

MOKYMASIS SKAITYTI

I š m o k t i 'Skaityti yra v i e n a s iš. p a g r i n d i n i ų u ž s i e n i o k a l b o s m o ­ kymosi tikslų. B r a n d u s s k a i t y m a s p a d e d a g a u t i i n f o r m a c i j o s s k a i ­ t a n t m o k s l o p o p u l i a r i n i m o , m o k s l i n ę , t e c h n i n ę i r kitokią l i t e r a t ū r ą a r b a p a t i r t i estetinį p a s i t e n k i n i m ą s k a i t a n t g r o ž i n ę l i t e r a t ū r ą . T a i g i s k a i t y m o didelė lavinamoj,! r e i k š m ė , jis plečia a k i r a t į . Rei­ kia m o k y t i s t e k s t ą s u p r a s t i b e t a r p i š k a i , be ž o d y n o , t. y. s u p r a s t i tekstą iš k a r t o , n e n a g r i n ė j a n t , neverčiant, o skaitant normaliu tem­ pu. N a u d o j i m a s i s ž o d y n u i l g a i n i u i t u r i b ū t i r i b o j a m a s iki m i n i ­ mumo. S k a i t y m a s y r a s u d ė t i n g a k a l b i n ė veikla. P i r m o k ė l i u i p r i r e i k i a n e m a ž a i laiko, kol p r a m o k s t a s k a i t y t i g i m t ą j a k a l b a . Bet jis j a u m o k ė j o k a l b ė t i . S k a i t y m o g i m t ą j a k a l b a t o b u l i n i m a s , d i d i n a n t žo­ džių a t s a r g ą , u g d a n t s u d ė t i n g ų t e k s t ų s u p r a t i m ą v y k s t a d a u g e l į metų, m o k a n t i s visų d a l y k ų m o k y k l o j e . M o k a n t i s s k a i t y t i u ž s i e n i o k a l b a , reikia k a r t u plėsti žodyną, m o k y t i s g r a m a t i k o s . S k a i t y m o p r o c e s a s y r a l a b a i s u d ė t i n g a s . Tai i r r e g i m o j o t e k s t o s u v o k i m a s , i r j o s u p r a t i m a s . R e g i m a s i s žodžių s u v o k i m a s v y k s t a k a r t u s u vi­ diniu žodžių t a r i m u . M e s g i r d i m e s a v o tyliai t a r i a m u s ž o d ž i u s . Taigi skaitymo procese dalyvauja regimieji, girdimieji, judėjimo p o j ū č i a i . Kuo t o b u l i a u s u v o k i a t e tekstą, t u o l a b i a u s u t r u m p ė j a vi­ dinis, t a r i m a s , t u o g r e i č i a u s u p r a n t a t e tekstą. Ž o d ž i o „ s k a i t y m a s " r e i k š m ė d v e j o p a : p l a č i ą j a p r a s m e (infor­ macijos g a v i m a s ) ir siaurąja (mokėjimas taisyklingai perskaityti žodžius, sakinius su reikiamomis pauzėmis, kirčiais, intonacija a r b a , k i t a i p s a k a n t , t a i s k a i t y m o t e c h n i k a ) . K a i p ž o d ž i u s , tekstą s u v o k i a t e , t a i p i r s u p r a n t a t e . S u p a i n i o t i p a n a š ū s ž o d ž i a i , n e vie­ toje p a d a r y t a p a u z ė k l a i d i n a , i r p r a s m ė , i š k r e i p i a m a . T a č i a u b e n e p a g r i n d i n ė p r a s m i n i ų klaidų p r i e ž a s t i s y r a g r a m a t i n i ų formų, t r u m p ų žodžių n e p a i s y m a s i r m ė g i n i m a s spėti s a k i n i o p r a s m ę re­ miantis dviem trim žinomais žodžiais. P a l y g i n u s s k a i t y m ą s u š n e k a m ą j a k a l b a , kai k u r i j o a t ž v i l g i ų s k a i t y t i y r a l e n g v i a u , o k a i k u r i u o — s u n k i a u . S k a i t y t i l e n g v i a u to­ dėl, k a d r e g i m i e j i žodžių v a i z d a i r y š k i a u veikia r e g i m ą j ą a t m i n t į . J e i k a s n e a i š k u , g a l i m a p e r s k a i t y t i a n t r ą kartą, s u g r į ž t i a t g a l , p a ­ sižiūrėti žodyne. Antra vertus, skaitomų tekstų turinys paprastai esti s u d ė t i n g e s n i s , todėl s k a i t a n t reikia mokėti d a u g i a u žodžių. 131

/

A p s k r i t a i i š m o k t i s k a i t y t i l e n g v i a u n e g u š n e k ė t i , n o r s ir vienu, ir kitu a t v e j u r e i k i a p r a k t i k o s . N o r i n t i š m o k t i k a l b ė t i , t u r i b ū t i p a ­ šnekovas, o išmokti skaityti galima vienam. Kalbėdami kuriate sa­ kinius, turite prisiminti žodžius, mokėti sudaryti formas, jungti žodžius j sakinį p a g a l t a m tikras taisykles. Skaitydami žodžius i r formas a t p a ž į s t a t e , čia p a d e d a k o n t e k s t a s . A t p a ž i n t i l e n g v i a u negu atgaminti ir vartoti. Tačiau reikalingi ir atitinkami skaitymo įgūdžiai. S v a r b u s s k a i t y m o t e c h n i k o s v a i d m u o , kai reikia s u p r a s t i t e k s ­ tą. Sie d a l y k a i bei j ų m o k y m a s i s s m u l k i a u a p t a r t i fonetikos sky­ riuje, čia tik n u r o d o m e , k a d n e t a i s y k l i n g a i i š t a r t i ž o d ž i a i p a i n i o ­ jami su p a n a š i a i s , Pavyzdžiui, ištarus žemiau pateiktus pirmuo­ s i u s du ž o d ž i u s t a i p kaip, t a r i a m i a n t r i e j i , d a ž n a i ir jų r e i k š m ė s u v o k i a m a k a i p p a s t a r ų j ų ; since ( k a d a n g i ) ir science ( m o k s l a s ) ; then ( t a d a ) ir when ( k a d a ) ir kt, Iš p r i n c i p o g a l i m a išmokti skai­ tyti ir s u o r a s t i , n e m o k a n t t e i s i n g a i t a r t i , B e t t o k s s k a i t y m a s ne­ n a t ū r a l u s , n e s j i s n e g a l i p a d ė t i u g d y t i nei š n e k a m o s i o s k a l b o s , nei s u p r a t i m o iš k l a u s o s . Kad mokėtume skaityti anglų kalba reikia; 1. I š m o k t i a t p a ž i n t i m i n i m u m o ž o d ž i u s ir g r a m a t i n e s formas, 2. P l ė s t i žodžių a t s a r g ą , plėsti ir g i l i n t i g r a m a t i k o s ž i n i a s , 3 . M o k y t i s įvairių r ū š i ų s k a i t y m o . 4. Tekstą s t e n g t i s s u p r a s t i ir be ž o d y n o , 5. S k a i t y t i r e g u l i a r i a i . (1) S ė k m i n g a i m o k y t i s .kaityti g a l i m a tik g e r a i i š m o k u s laks i n į - g r a m a t i n į m i n i m u m ą , P i r m a , d a u g u m a m i n i m u m o žodžių l a b a i d a i n a i vartojami įvairiuose tekstuose, Antra, prielinksniai, j u n g ­ t u k a i reiškia r y š i u s t a r p žodžių ir s a k i n i o dalių. Trečia,, su p a ­ g a l b i n i a i s v e i k s m a ž o d ž i a i s s u d a r o m i į v a i r ū s laikai. K e t v i r t a , m i n i miline p a t e i k i a m o s s v a r b i a u s i o s g r a m a t i n ė s f o r m o s . T a i g i , išmo­ kus kalbos minimumo, lengviau suprasti sakinio struktūrą, susir a s t i , jei reikia, t i n k a m a s n a u j ų žodžių r e i k š m e s . (2) R a š y t i n ė k a l b a y r a d a u g ž o d i n g e s n ė n e g u š n e k a m o j i . To­ dėl kuo d a u g i a u ž i n o t e žodžių, t u o l e n g v i a u s u p r a s t i n e tik sa­ kinį, bet ir s u s i r a s t i r e i k i a m ą ž o d ž i o r e i k š m ę . P l e č i a n t ž o d y n ą , visą laiką reikia d a r y t i žodžių a t r a n k ą , n e s vieni ž o d ž i a i y r a d a ž n i , kiti — r e t e s n i . Yra žodžių, kurie r a n d a m i bet kokio s t i l i a u s ( g r o ­ ž i n ė s , m o k s l i n ė s , t e c h n i n ė s , p o l i t i n ė s l i t e r a t ū r o s ) t e k s t u o s e , kiti — tik s p e c i a l i u o s e m o k s l i n i u o s e - t e c h n i n i u o s e a r p o l i t i n i u o s e t e k s t u o ­ se. B e abejo, p i r m i a u s i a reikia i š m o k t i d a ž n a i v a r t o j a m u s ž o d ž i u kurių p a s i t a i k o v i s u o s e t e k s t u o s e . T a i g i . p a g r i n d i n i s a t r a n k o s k r i t e r i j u s — v a r t o j i m o d a ž n u m a s . T o l i a u reikia s t e n g t i s į s i m i n t i t a r n y b i n i u s ž o d ž i u s ( p r i e l i n k s n i u s , j u n g t u k u s ) , ž o d ž i u s , k u r i e iš­ reiškia ryšius tarp sakinių (minčių). Atrinkti šiuos žodžius padės žodžių s ą r a š a s , p a t e i k t a s I I I s k y r i u j e . J a m e t a i p p a t a p r a š y t a , kaip i n t e n s y v i a i p l ė s t i žodžių a t s a r g ą . Rašytinės kalbos gramatika yra sudėtingesnė negu šnekamo­ s i o s : d a u g i a u ilgų s u d ė t i n i ų s a k i n i ų , įvairių g r a m a t i n i ų k o n s t r u k 132

cijų ir kt. P a v y z d ž i u i , m o k s l i n i u o s e b e i t e c h n i n i u o s e t e k s t u o s e dažniau vartojama neveikiamoji rūšis, beasmeniai sakiniai, bend­ raties, dalyvio konstrukcijos, sudėtiniai, prielinksniai, jungtukai. S t a i keletas p a v y z d ž i ų i? Inside the Atom . It has been known. ( B u v o ž i n o m a . ) — P r e s e n t P e r f e c t laiko n e v e i k i a m o j i r ū š i s . The atom was thought to be the smallest particle of any substance. ( B u v o m a n o m a , k a d a t o m a s y r a m a ž i a u s i a bet k u r i o s m e d ž i a g o s d a l e l y t ė . ) — t a r i n i o b e n d r a t i e s k o n s t r u k c i j a . Both . . . arid (ir . . . i r ) , neither . . . nor (nei . . . n e i ) , m order to ( n o r i n t ) — s u d ė t i ­ niai jungtukai. (3) S k a i t y m a s y r a kelių r ū š i ų : s t u d i j i n i s , a p ž v a l g i n i s ir p a ž i n ­ tinis. P r a d ė d a m i mokytis skaityti angliškai, p a p r a s t a i turite mažą žodžių a t s a r g ą , r i b o t o s i r s i l p n o s g r a m a t i k o s žinios. N o r ė d a m i s u p r a s t i tekstą,,, s u n k e s n e s j o v i e t a s , p a v i e n i u s s a k i n i u s a r j ų d a l i s t u r i t e p a n a g r i n ė t i a t s k i r a i , s u s i r a s t i n e ž i n o m ų žodžių r e i k š ­ m e s . S k a i t y t i reikia lėtai, k a r t a i s t e n k a g r į ž t i į s a k i n i o ar p a s t r a i ­ p o s p r a d ž i ą , U g d o m a a t s a k i n g a p a ž i ū r a . B e to, s k a i t y d a m i t u r i t e 'kreipti d ė m e s į į v i s u s ž o d ž i u s , į jų t a r p u s a v i o r y š i u s . P a n a š i a i ž m o n ė s s k a i t o , kai reikia viską tiksliai s u p r a s t i ( t e c h n i n e s , m e d i ­ c i n i n e s ir k i t o k i a s i n s t r u k c i j a s , e k s p e r i m e n t o a p r a š y m ą ir kt.) a r b a tas t e k s t o v i e t a s , k u r i o s s k a i t a n č i a j a m a t r o d o s v a r b i o s , o t e k s tas k a l b o s i r t u r i n i o a t ž v i l g i u y r a s u d ė t i n g a s . T a i p iškaitydami, tiksliai s u p r a s i t e tekstą. Tai s t u d i j i n i s s k a i t y m a s . A p ž v a l g i n i s s k a i t y m a s , kai s k a i t o m a p a k a n k a m a i g r e i t a i , n o ­ rint sužinoti, apie ką tekste r a š o m a , ar j a m e y r a tų duomenų, kurių j u m s reikia, a r b a kai n o r i t e p a v i r š u t i n i š k a i s u s i p a ž i n t i s u teksto turiniu. Pažintinis skaitymas, kai stengiamasi suprasti svarbiausią teksto turinį (apie du trečdalius j a m e pateiktos informacijos). Taip skaitoma grožinė literatūra. Reikia m o k y t i s visų m i n ė t ų r ū š i ų s k a i t y m o . T o d ė l , k a i , r e n ­ g i a t ė s p a m o k a i , r e k o m e n d u o j a m e , p r i e š p r a d e d a n t v e r s t i tekstą, p e r s k a i t y t i jį, n e i e š k a n t ž o d y n e n e ž i n o m ų žodžių, ir p a s i ž i ū r ė t i , k a i p s u p r a n t a t e b e n d r ą mintį, k a i k ū r i n s d e t a l e s a r b a kokios n a u d i n g o s informacijos j a m e galite rasti. (4) A p ž v a l g i n i o i r p a ž i n t i n i o s k a i t y m o a t v e j u n e b ū t i n a ieškoti visų n e ž i n o m ų žodžių ( n e b e n t v i e n o k i t o ) . Bet t u r i t e s t e n g t i s suprasti bent kai kuriuos nežinomus žodžius be žodyno. Galite j u o s m ė g i n t i įspėti p a g a l k o n t e k s t ą , p a g a l d a r y b ą , b e to, n e s u n k u s u p r a s t i t a r p t a u t i n i u s žodžius . V i s ą laiką t u r i t e n e p a m i r š t i , a p i e ką k a l b a m a tekste. J e i g u darote prielaidą apie nežinomo žodžio r e i k š m ę r e m d a m i e s i tik k o n t e k s t u , ž i n o m a , g a l i m a i r s u k l y s t i . T a č i a u kitoje t e k s t o vietoje ( s a k i n y j e ) ž o d ž i o r e i k š m ė g a l i b ū t i a i š k e s n ė . A b e j o t i n ų žodžių r e i k š m e s b ū t i n a i reikia p a s i t i k r i n t i žo­ dyne. Be a b e j o , žodžių s p ė j i m a s p a g a l k o n t e k s t ą — j a u t o l i m e s n i s u

1

1

Stasiulevičiūtė

A.,

Tekorienė

D.

English 11.— K- 1988.— P. 87. 133

m o k y m o s i e t a p a s , 'kai t e k s t e n ė r a d a u g n e ž i n o m ų žodžių, bet vis dėlto- tai d a r y t i reikia p r a t i n t i s iš p a t p r a d ž i ų . M o k s l i n i u o s e , poli­ t i n i u o s e s t r a i p s n i u o s e p a s i t a i k o n e m a ž a i t a r p t a u t i n i ų žodžių, t a ­ č i a u iš jų b ū n a ir tokių, k u r i e s a v o š a k n i e s forma s u t a m p a su lie­ t u v i š k a i s ž o d ž i a i s , bet tuni s k i r t i n g a s r e i k š m e s . P a v y z d ž i u i : to discuss — s v a r s t y t i , nagrinėti... (ne „diskutuoti"), to study ( m o k s l i n i a m e t e k s t e ) — „ n a g r i n ė t i , t y r i n ė t i " (ne „ s t u d i j u o t i " ) . Žodžių r e i k š m ę g a l i m a n u s t a t y t i p a g a l d a r y b i n i ų žodžių ele­ m e n t u s ( š a k n i s , p r i e š d ė l i u s , p r i e s a g a s ) . P a v y z d ž i u i : a four-sided figure. N e t d i d e l i u o s e ž o d y n u o s e n e b ū n a žodžio four-sided; ž i n o ­ me t a r p t a u t i n į žodį figure ( f i g ū r a ) , ž o d ž i u s four ( k e t u r i ) ir side ( š o n a s , k r a š t a s ) . V a d i n a s i , t a i „ k e t u r š o n ė f i g ū r a " . A negatively charged particle: negative—„negatyvus, neigiamas", negatively •— „neigiamai" (prieveiksmis); part—„dalis", particle—„dalelė". Ne­ ž i n o m a s ž o d i s charged, bet aišku, k a d tai b ū t o j o laiko d a l y v i s {-ed), š i u o a t v e j u e i n a n t i s p a ž y m i n i u . T a i g i m ė g i n k i t e v e r s t i : jei­ g u k a l b a m a a p i e fiziką, t a i t u r b ū t „ n e i g i a m a i į k r a u t a d a l e l ė " . Pasitikrinę įsitikinate, kad jūsų spėjimas teisingas. T a č i a u r e i k i a įspėti, k a d y r a „ n e t i k r ų j ų vertėjo d r a u g ų " , p r i e ­ v e i k s m i ų su p r i e s a g a -ly, s u d a r y t ų iš b ū d v a r d ž i ų , kurie n u t o l s t a nuo būdvardžio reikšmės ir yra verčiami kitais žodžiais. Pavyz­ d ž i u i : great ( d i d e l i s ) — g r e a t l y ( l a b a i ) , large ( d i d e l i s ) — l a r g e l y ( d a u g i a u s i a ) , near ( a r t i m a s ) — nearly (.beveik), high ( a u k š t a s ) — highly ( l a b a i ) ir 1.1. (5) S k a i t y m a s y r a v i e n a s iš e f e k t y v i a u s i ų ibūdų t u r i m o m s kal­ b o s ž i n i o m s įtvirtinti i r n a u j o m s įgyti. S k a i t y m o r e i k š m ę y p a č p a b r ė ž i a m i n ė t i p o l i g l o t a i K. L o m b ir A. Novodvorskiis. Ką ir k a i p skaityti? Mokiniams leidžiamos skaitinių knygelės p a g a l klases, a d a p t u o j a m i g r o ž i n ė s l i t e r a t ū r o s k ū r i n i a i ( p a v y z d ž i u i . The Old Man and the Sea , k i t a l i t e r a t ū r a . B e s i m o k a n t i e j i g a l i s k a i t y t i savaitraštį Moscow News, užsieniečiams skirtą ž u r n a l ą Soviet Union. Moscow News — į d o m u s l a i k r a š t i s , k u r i a m e g a l i m a r a s t i į v a i r i a u s i o s i n f o r m a c i j o s . P r a d e d a n t i e m s y r a r u b r i k a From 7 to 17, kur y r a lengvų ir t r u m p ų tekstų (anekdotų, humoristinių pasako­ j i m ų , d i a l o g ų i r k t . ) . Cia s p a u s d i n a m i t e k s t a i a p i e a n g l i š k a i k a l ­ b a n č i ų šalių istoriją, g e o g r a f i j ą , a p i e a n g l ų kalbą, į d o m ū s m o k s ­ liniai f a k t a i . B e politinių, e k o n o m i n i ų , s p o r t i n i ų s t r a i p s n i ų laik­ r a š t y j e p a t e i k i a m a s t r a i p s n i ų apie l i t e r a t ū r ą , kiną, mokslą, me­ ną, ž i n o m u s ž m o n e s . V i e n a s du p u s l a p i a i (News and Views From Foreign Press — n a u j i e n o s iš u ž s i e n i o s p a u d o s ) n u š v i e č i a į v a i r i a s m o k s l o , m e d i c i n o s , t e c h n i k o s i r k i t a s n a u j i e n a s . T a č i a u šie p u s ­ l a p i a i p a p r a s t a i y r a p a t y s s u n k i a u s i . Bet šie s t r a i p s n i a i d a ž n i a u ­ siai t r u m p i , t o d ė l j a u d a u g i a u p a s i m o k i u s a n g l ų k a l b o s , g a l i m a p a m a ž u p r a d ė t i s k a i t y t i j u o s . Š i a i p Moscow News reikia p r a ­ dėti s k a i t y t i n u o l e n g v ų i r t r u m p ų tekstų. G a l i m a p i r m i a u s i a p e r 1

1

2

S v a r b i a u s i a įprasti r e g u l i a r i a i imti l a i k r a š t į , ž u r n a l ą , k n y g ą į r a n k a s ir j u o s p a s k a i t i n ė t i . T o k s l i t e r a t ū r o s s k a i t y m a s l a b a i p a ­ deda įsiminti kalbos medžiagą, u g d o gebėjimą teisingai suprasti tekstą, g e b ė j i m ą s u s i r a s t i r e i k i a m ą informaciją. N e v e l t u i p o l i g l o t a i s v e t i m a k a l b a kažką, b ū t i n a i s k a i t o kiekvieną dieną, n o r s p o t r u p u t į , n o r s p o keletą s a k i n i ų .

2

The Old Man and the Sea (after Ernest Hemingway),— K., 1984, Popular Science R e a d e r / S u d . P. Kabo ir S. Fomiceva.— K-, 1985.

134

skaityti ir išsiversti straipsnių antraštes, iliustracijų paaiškini' m u s . T i e s a , kai k u r i a s a n t r a š t e s g a l i m a s u p r a s t i tik p e r s k a i č i u s visą tekstą. D a u g e l i s d i d e s n i ų s t r a i p s n i ų p r a d e d a m i t a m tikru įvadu, kurį perskaičius, g a l i m a sužinoti, apie ką k a l b a m a straips­ nyje. G e r i a u s i a b ū t ų l a i k r a š t į u ž s i p r e n u m e r u o t i , k a d jis v i s a d a b ū t ų p o r a n k a . T u o s s t r a i p s n i u s , k u r i e -jus s u d o m i n s , b e t dėl n e p a ­ k a n k a m o k a l b o s m o k ė j i m o , laiko s t o k o s a r kitų p r i e ž a s č i ų n e g a ­ lėsite p e r s k a i t y t i t u o j p a t , p a s i ž y m ė k i t e p i r m a m e l a i k r a š č i o p u s ­ lapyje a r b a i š s i k i r p k i t e , k a d v ė l i a u g a l ė t u m ė t g r e i t a i s u s i r a s t i . Lengviau skaityti tuos straipsnius (politines, sportines žinias), kuriuos skaitote ir lietuviškai. Skaitant a d a p t u o t a s knygeles, ge­ r i a u - p r a d ė t i nuo lengvesnių ir perskaityti jų daugiau. Mokan­ t i e m s b e n t kiek l e n k i š k a i g a l i m a r e k o m e n d u o t i L e n k i j o s R e s p u b ­ likoje l e i d ž i a m u s ž u r n a l u s „ M o z a i k a a n g i e l s k a " a r b a „ M a l a m o ­ zaika angielska". Kaip rodo pavadinimas, „Mala mozaika" (Ma­ žoji m o z a i k a ) s k i r t a j a u n e s n i ų j ų klasių m o k i n i a m s . Ž u r n a l ų t e k s t a i paimti iš originalių šaltinių, įdomūs: juose yra d a u g informacijos į v a i r i a i s k l a u s i m a i s , e i l ė r a š č i ų , d i a l o g ų , pokštų, k r y ž i a ž o d ž i ų , g a l v o s ū k i ų , p a t a r l i ų ir kt.

NAUDOJIMASIS

ŽODYNU,

VERTIMAS

Skaitydami savarankiškai ar rengdamiesi pamokai, tikriausiai dažnai naudojatės dvikalbiu žodynu. Dideliuose žodynuose pa­ t e i k i a m o s i r p a g a l b i n i ų žodžių g r a m a t i n ė s r e i k š m ė s : D e j a , mo­ k y k l i n i a m e a n g l ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e g r a m a t i n i ų žodžių r e i k š ­ mių m a ž i a u a r b a jų n ė r a iš viso. Nei A n g l ų - l i e t u v i ų k a l b ų žo­ d y n e ( A L K Z ) , nei m o k y k l i n i a m e ž o d y n e n ė r a p r i e s a g ų i r g a l ū n i ų . Todėl, v e r č i a n t a n g l ų k a l b o s t e k s t u s į lietuvių kalbą, g a l i n e p a ­ k a k t i vien žodyno,, g a l i tekti p a s i n a u d o t ; i r g r a m a t i k a . N o r i n t tiksliai s u p r a s t i s u d ė t i n g u s s a k i n i u s s k a i t a n t , reikia j u o s p a n a g ­ rinėti, išversti. 1

2

N o r ė d a m i g e r a i i r g r e i t a i i š s i v e r s t i tekstą, t u r i t e m o k ė t i : • B a r a v y k a s V . i r P i e s a r s k a s B . Trumpas mokyklinis anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų žodynas.— K., 1973. L a u č k a A. ir kt. Anglų-lietuvių kalbų ž o d y n a s . — V . . .1986.

2

135

1) g r e i t a i s u s i r a s t i ž o d y n e n e ž i n o m ą žodį; 2) rasti r e i k i a m ą ž o d ž i o r e i k š m ę ; 3) kreipti d ė m e s į į v i s u s ž o d ž i u s , g r a m a t i n e s f o r m a s , n u s t a t y t i r y š i u s t a r p žodžių i r s a k i n i o d a l i ų ; 4) I š m o k t i įveikti l e k s i n i u s ir g r a m a t i n i u s s u n k u m u s . (1) P r i e š p r a d ė d a m i n a u d o t i s ž o d y n u , p i r m a t u r i t e s u s i p a ž i n t i s u j o s a n d a r a . Ž o d y n o p r a d ž i o j e p a a i š k i n a m a , k a i p jis s u d a r y t a s , k a i p p a t e i k i a m o s žodžių r e i k š m ė s , kaip j u o n a u d o t i s . K a d b ū t ų l e n g v i a u ieškoti ž o d y n e žodžių, reikia g e r a i m o k ė t i abėcėlę, s u ­ prasti s a n t r u m p a s , s u t a r t i n i u s ženklus. P a p r a s t a i abėcėlė patei­ k i a m a ž o d y n u o s e , bet, k a d būtų p a t o g i a u , i š s i r a š y k i t e j ą a n t at­ skiro lapelio ir l a i k y k i t e ž o d y n e , k a d k i e k v i e n ą k a r t ą , kol išmok­ site, g a l ė t u m ė t e į ją žvilgtelėti,, kai n a u d o j a t ė s ž o d y n u . Kad lengviau išmoktumėte anglų kalbos a b ė c ė l ę , palygin­ kite ją ьи l i e t u v i š k ą j a . A n g l ų k a l b o j e n ė r a n o s i n i ų ir ilgųjų b a l s i ų , t a i p p a t č, š, ž, bet y r a t r y s r a i d ė s (q, tf, x), k u r i ų n ė r a lie uvių k a l b o j e . R a i d ž i ų t v a r k a b e v e i k tokia p a t kaip ir l i e t u v i š k o j e abė­ cėlėje, .7 y r a t a r p p ir r, o r a i d ė s w ir x e i n a po D; Į/ — p r i e š p a s k u ­ t i n ė j e vietoje. S u s i r a d u s žodį žodyn-% reikia mokėti jį t a i s y k l i n g a i i š t a r t i p a ­ g a l p a t e i k i a m ą t r a n s k r i p c i j ą i r sukirčiuoti. Dvikalbiuose anglų-lietuvių kalbų žodynuose pateikiamos ir s a n t r u m p o s a n g l ų bei lietuvių k a l b o m i s . Sias s a n t r u m p a s t a i p p a t reikia i š m o k t i , n e s j o s žymi k a l b o s d a l i s , k a i kuriais g r a m a t i n e s formas. Ž e m i a u p a t e i k i a m e i a ž n i a u v a r t o j a m a s : a (adjective) — būdvardis adv (adverb) — prieveiksmis c j (conjunction)—jungtukas n (noun) — daiktavardis пит ( n u m e r a l ) — s k a i t v a r d i s pl (plural) — daugiskaita p.p. (past p a r t i c i p l e ) — b ū t oj o laiko dalyvis prep (preposition) — prielinksnis pres. p. (present participle) — esamoj o laiko dalyvis pron (pronoun) — įvardis sing (singular) — vienaskaita smb (somebody) — kas nors (apie asmenį) smth (something) *I kas nors, ką nors (apie daiktą) v (verb) — veiksmažodis

•

Kai k u r i o s s a n t r u m p o s į v a i r i u o s e ž o d y n u o s e g a l i skirtis, p a ­ v y z d ž i u i , adjective g a l i reikšti ir a, ir adj. P a i m k i m e p a v y z d į iš m o k y k l i n i o ž o d y n o . S t a i k a i p a i š k i n a m a made [ m e i d ] : past ir p.p. iš make. Make r e i š k i a „ d a r y t i , g a m i n t i " , v a d i n a s i made—dariau . . . (past — b ū t a s i s laikas) ir p a d a r y t a s (p.p-—būtojo laiko da­ lyvis) . Kaip minėjome, pateikiamos ir lietuviškos s a n t r u m p o s , žymin­ čios m o k s l o a r k a l b o s sritį, k u r i o j e š i s ž o d i s v a r t o j a m a s , p a v y z ­ džiui, mat. ( m a t e m a t i k a ) , šnek. ( š n e k a m o s i o s k a l b a s ž o d i s ) ir kt. S u t a r t i n i a i ž e n k l a i į v a i r i u o s e ž o d y n u o s e taip p a t v a r t o j a m i 136

skirtingai. Šiaip jau sinonimai skiriami kableliu, skirtingi reikš­ mės atspalviai — kabliataškiu, o skirtingos reikšmės — arabiškais s k a i t m e n i m i s . P a v y z d ž i u i (iš m o k y k l i n i o ž o d y n o ) : get — 1) g a u t i ; 2) p a s i e k t i , a t v y k t i ; 3) p r i v e r s t i ; įtikinti ir t. t. „ G a u t i " ir „ p a ­ siekti" visiškai skirtingos reikšmės, „pasiekti" ir „atvykti" var­ t o j a m i k a i p s i n o n i m a i , o „ p r i v e r s t i " ir „ į t i k i n t i " r e i š k i a skirtin­ g u s reikšmės atspalvius (atskirta k a b l i a t a š k i u ) . Idiominiai po­ sakiai, patarlės, priežodžiai dažniausiai duodami po trikampio ( A ) , r o m b o ( ^ ). A n t r a š t i n i s ž o d i s a r b a jo d a l i s , p a s i k a r ­ t o j a n t i s i š v e s t i n i u o s e ž o d ž i u o s e , ž y m i m i tildė ( ~ ) , p a v y z d ž i u i : mind: . . . never ~ ( s k a i t y k never mind). [ tai reikia k r e i p t i dė­ mesį n a u d o j a n t i s ž o d y n u , t a i p p a t u ž s i r a š a n t žodžių r e i k š m e s savo žodynėlyje. (2) S u s i r a d u s žodį ž o d y n e , p i r m i a u s i a reikia rasti t i n k a m ą j o r e i k š m ę . Cia g a l i iškii i s u n k u m ų dėl žodžių formos, k o n v e r s i j o s , žodžių d a u g i a r e i k š m i š k u m o . Ž o d y n e p a t e i k i a m a s d a i k t a v a r d ž i o bendrasis linksnis, ve'ksmažodžio bendratis, būdvardžio ir prie­ v e i k s m i o n e l y g i n a m a s i s l a i p s n i s . Tai y r a šių žodžių p r a d i n ė s , a r b a ž n d y n i n ė s , f o r m o s . Jei šios m i n ė t o s k a l b o s d a l y s t e k s t e y r a k i t o s m o r f o l o g i n ė s formos, reikia mokėti n u s t a t y t i j ų p r a d i n ę formą. Todėl, n o r i n t n u s t a t y t i p r a d i n ę ž o d ž i o formą bei k a l b o s dalį, reikia mokėti a n a l i z u o t i žodį m o r f o l o g i š k a i ( n u s t a t y t i p a t e i k t ą žo­ džio formą, sakinį — s i n t a k s i š k a i ( n u s t a t y t i sakinio- veiksnį, ta­ rinį i r k t . ) . A n g l ų k a l b o j e y r a m a ž a i g a l ū n i ų i r p r i e s a g ų , v a r ­ t o j a m ų įvairių m o r f o l o g i n i ų formų d a r y b a i . D a u g u m a jų (-s, -ed, -'s, -s', -er, -est, -ly) įeina į a n g l ų k a l b o s m i n i m u m ą (2 l e n t e l ė ) . P r i e jų reikia d a r p r i d ė t i e s a m o j o laiko d a l y v i o p r i e s a g ą -ing ir t a i s y k l i n g ų j ų v e i k s m a ž o d ž i ų b ū t o j o l a i k o d a l y v i o g a l ū n ę -ed (asking — „ k l a u s i a n t i s " , asked—„paklaustas"). Atmetę galūnę ar p r i e s a g ą , g a u n a t e p r a d i n ę ž o d ž i o formą. P a v y z d ž i u i , y r a t e k s t e ž o d i s thinner, t a č i a u nei m o k y k l i n i a m e ž o d y n e , nei A L K Z jo n ė ­ ra. Bet j e i g u žinote, k a d -er y r a a r b a d a i k t a v a r d ž i ų p r i e s a g a , r e i š k i a n t i veikėją, a r b a b ū d v a r d ž i o a u k š t e s n i o j o l a i p s n i o p r i e s a ­ g a , ją a t m e ' ę , g a u n a t e thinn ( ž o d y n e y r a tik thin— su v i e n a n). P r i s i m i n ę , k a d n o r i n t išlaikyti žodžio t a r i m ą p o t r u m p o b a l s i o p r i e b a l s ė p a d v i g u b ė j a , n u s t a t o t e k a d t a i i r y r a t a s p a t s ž o d i s thin. V a d i n a s i , thinner reiškia „ p l o n e s n i s " . K o n v e r s i j o s a t v e j u , t. y. kai ta p a t i žodžio f o r m a gali eiti įvai­ r i o m i s k a l b o s d a l i m i s , n u s t a t y t i , kuri k a l b o s d a l i s y r a n e ž i n o m a s ž o d i s , p a d e d a tik g r a m a t i n i s n a g r i n ė j i m a s i r k o n t e k s t a s . J e i g u tas p a t s ž o d i s turi d a i k t a v a r d ž i o i r v e i k s m a ž o d ž i o r e i k š m ę , žody­ nuose p a p r a s t a i pirma pateikiama daiktavardžio reikšmė, po to — veiksmažodžio. Kaip atskirti daiktavardį n u o veiksmažodžio? Jeigu ž o d i s turi g a l ū n ę ~įt a r b a -s', artikelį,— jis d a i k t a v a r d i s . P r i e š d a i k t a v a r d į d a r gali būti p r i e l i n k s n i s . J e i g u d a i k t a v a r d i s t u r i p a ­ žyminį, i š r e i k š t ą b ū d v a r d ž i u a r kitu d a i k t a v a r d ž i u , a r t i k e l i s api­ būdina d a i k t a v a r d į , e s a n t į žodžių grupės gale. Pavyzdžiui, a foreign language ( u ž s i e n i o k a l b a ) . Cia a r t i k e l i s (a) y r a daik137

t a v a r d ž i o language p o ž y m i s . J e i g u ž i n o t e žodj language, n e s u n k u s u p r a s t i , k a d p r i e š j į e s a n t i s ž o d i s y r a p a ž y m i n y s (kokia k a l b a ? ) . Bet t a i p p a t l a b a i d a ž n a i d a i k t a v a r d i s v a r t o j a m a s i r b e a r t i k e l i o . T a i g i d a i k t a v a r d į d a r g a l i t e atskirti ir p a g a l p r i e s a g a s : -ation (translation — v e r t i m a s ) , -ment (movement — j u d ė j i m a s ) , -ness (weakness — s i l p n u m a s ) ir t. t. V a d i n a s i , k a i k u r i o s g a l ū n ė s (-'s, - s ' ) , p r i e s a g o s (-ation, -ment, -ness ir k t . ) , a r t i k e l i s , e i n a n t i s t i e ­ s i o g prieš žodį, r o d o , j o g šis ž o d i s y r a d a i k t a v a r d i s . Kai p a i ­ n i o j a m a , ar ž o d i s su g a l ū n e -s, -er d a i k t a v a r d i s , ar v e i k s m a ž o d i s , d a i k t a v a r d i s a r b ū d v a r d i s , reikia . p a n a g r i n ė t i s a k i n į s i n t a k s i š ­ kai. P i r m i a u s i a išskirti s a k i n i o b r a n d u o l į — v e i k s n į ir t a r i n į . V e i k s ­ nys augių kalboje paprastai reiškiamas daiktavardžiu, įvardžiu ir e i n a p r i e š tarinį, tik k l a u s i a m u o s i u o s e s a k i n i u o s e v e i k s n y s y r a t a r p p a g a l b i n i o ir p r a s m i n i o v e i k s m a ž o d ž i o (Do you speak En­ glish?). T a r i n y s p a p r a s t a i r e i š k i a m a s a s m e n i n e v e i k s m a ž o d ž i o for­ ma ir eina po veiksnio. Pirmiausia nustatomas tarinys. Jis daž­ n i a u s i a i p r a s i d e d a p a g a l b i n i u (am, is, are, was, were; have, has, had; do, does, did; shall, will; should, would) arba modaliniu (can, could, may, must) v e i k s m a ž o d ž i u . P r e s e n t ir P a s t I n d e ­ finite l a i k u o s e t a r i n į reiškia v e i k s m a ž o d ž i ų a s m e n i n ė s f o r m o s (su g a l ū n e -s, -ed a r b a e s a m o j o laiko forma, s u t a m p a n č i a su b e n d ­ r a t i m i ) . P a v y z d ž i u i , p a n a g r i n ė k i m e p a v y z d į The first theatre in Stratford was opened in 1879. P r a d ė k i t e n u o t a r i n i o . Iš k a r t o m a t y t i , k a d t a r i n y s y r a was opened. D a b a r žodžių g r u p ė j e the first theatre in Stratford reikia r a s t i veiksnį. Stratford v e i k s n i u n e g a l i b ū t i , nes p r i e š jį eina p r i e l i n k s n i s in. V a d i n a s i , theatre y r a v e i k s n y s . D a i k t a v a r d i s theatre t u r i du p a ž y m i n i u s : first ir in Stratford. J e i g u , ž o d i s t u r i g a l ū n ę -s, jis g a l i būti d a i k t a v a r d i s ( d a u ­ giskaita) arba veiksmažodis (esamojo Indefinite laiko 3 a s m u o ) . M o k i n i a i y p a č k l y s t a , kai šis ž o d i s y r a t a r p t a u t i n i s (form, result), ir v e r č i a jį tik d a i k t a v a r d ž i u . J e i g u prieš šį žodį n ė r a a r t i k e l i o ( d a i k t a v a r d ž i o p o ž y m i s ) , reikia n u s t a t y t i , kuri tai k a l b o s d a l i s . P a v y z d ž i u i , Ice forms at minus 4° C. V a d i n a s i , j e i g u g a l v o t u m ė m , k a d forms y r a d a i k t a v a r d i s (ledo f o r m o s ) , t a i t r ū k t ų t a r i n i o , o a n g l ų k a l b o s s a k i n y j e t u r i būti ir v e i k s n y s , ir t a r i n y s . Forms y r a t a r i n y s , n e s at minus 4° t a r i n i u n e g a l i būti (čia y r a aplinkybė,-— t a i r o d o p r i e l i n k s n i s at): T a i g i v e r č i a m e . „ L e d a s s u s i d a r o — 4° C temperatūroje". N a u d o j a n t i s ž o d y n u , d a ž n a i d a r o m a t a k l a i d a , k a d i m a m a tik p i r m o žodžio r e i k š m ė , nežiūrint,, ar ji t i n k a k o n t e k s t u i , ar ne. Jei m a ž a m e žodyne (pavyzdžiui, mokykliniame) t i n k a m o s reikš­ m ė s n ė r a , jos reikia ieškoti d i d e s n i a m e ( p a v y z d ž i u i , A L K Z ) . K i t a k l a i d a , kai pirma i š r a š o m i visi n e ž i n o m i ž o d ž i a i , p a s k u i , n e ž i ū r i n t į t e k s t ą (!), i e š k o m o s jų r e i k š m ė s . K a r t a i s j o s i š r a š o ­ m o s n e t kelios, b e t p r a l e i d ž i a m a r e i k i a m a . Žodis, k u r i s iš p r a d ž i ų g a l ė j o p a s i r o d y t i ž i n o m a s , iš tikrųjų y r a n e ž i n o m a s a r b a t u r i kitą r e i k š m ę . Todėl i š r a š y t i n e ž i n o m u s 138

ž o d ž i u s reikia tik s k a i t a n t i r v e r č i a n t s a k i n į p o š a k i n i o . Žodžių r i n k i m a s p a g a l abėcėlę gali p a g r e i t i n t i d a r b ą g e r a i m o k a n č i a m kalbą. (3) B ū d i n g a k l a i d a , v e r č i a n t tekstą, y r a kai k u r i ų žodžių, y p a č t r u m p ų , g r a m a t i n i ų formų i r ryšių t a r p žodžių, n e p a i s y m a s . Remiantis dviem trim žinomais žodžiais, neįsigilinus į sakinio prasmę, iš karto b a n d o m a pasakyti jo reikšmę lietuviškai. P a ­ v y z d ž i u i , He was given a problem to solve v e r č i a m a „ Š i ą p r o b l e ­ mą reikia i š s p r ę s t i " . T a i p v e r č i a n t , r e m i a m a s i ž o d ž i a i s given, problem, solve ir v i s i š k a i n e p a i s o m a he, was. N o r i n t i š v e r s t i sa­ kinį t e i s i n g a i , r e i k i a kreipti d ė m e s į į v i s u s ž o d ž i u s , jų r y š i u s , tiks­ liai n u s t a t y t i žodžių f o r m a s . P i r m a s i s ( j u o d r a š t i n i s ) v e r t i m o v a r i a n t a s g a l i būti i r p a ž o d i n i s * V e r č i a m a s k i e k v i e n a s ž o d i s n e d e r i ­ n a n t . T a i g i He was... p a ž o d ž i u i v e r č i a t e „ J i s b u v o d u o t a s u ž d a ­ vinį i š s p r ę s t i " . P a g r i n d i n i s r e i k a l a v i m a s v e r č i a n t — m i n t i e s per­ t e i k i m o t i k s l u m a s . P a g a l g a l i m y b ę reikia išlaikyti i r s a k i n i o s t r u k t ū r ą . Žodis problem r e i š k i a ne tik „ p r o b l e m a " , bet ir „ u ž d a ­ v i n y s " . N e ž i ū r ė d a m i į tekstą, t u r i t e p a g a l v o t i , kurią r e i k š m ę p a s i ­ rinkti š i u o a t v e j u . „ J i s b u v o d u o t a s . . ." l i e t u v i š k a i n e s a k o m a . V a d i n a s i , reikia v e r s t i „ J a m d a v ė i š s p r ę s t i u ž d a v i n į " . (4) V e r č i a n t d a ž n a i t e n k a s u s i d u r t i s u t u r i n i o , leksikos, g r a ­ m a t i k o s s u n k u m a i s . Visą laiką reikia n e p a m i r š t i a p i e k ą k a l b a m a tekste. L e k s i k o s s u n k u m u s m u m s p a d e d a įveikti ž o d y n a s . Kuo d a u g i a u žodžių m o k a t e , t u o l e n g v i a u s u p r a s t i s a k i n i o ( t e k s t o ) mintį. Kai kurie ž o d ž i a i t u r i keletą reikšmių. Ž o d ž i o r e i k š m ę g a l i t e nustatyti p a g a l kontekstą arba p a n a g r i n ė j ę tekstą g r a m a t i š k a i . P a v y z d ž i u i , ž o d i s that y r a d a u g i a r e i k š m i s . T r u m p a s mokyk­ linis a n g l ų - l i e t u v i ų ž o d y n a s p a t e i k i a š i a s j o r e i k š m e s : 1 ) t a s , a n a s ; 2) k u r i s ; 3) t a i p ; 4) kad. That y r a ne tik d a u g i a r e i k š m i s , bet i r eina į v a i r i o m i s k a l b o s d a l i m i s : „ t a s , k u r i s " y r a į v a r d ž i a i , „ t a i p " — p r i e v e i k s m i s , „ k a d " — j u n g t u k a s . J e i g u that e i n a p r i e š d a i k t a v a r d į , jis r e i š k i a „ t a s , a n a s " , p o d a i k t a v a r d ž i o — „ k u r i s " , po v e i k s m a ž o d ž i o — „ k a d " , p r i e š p r i e v e i k s m į — „ t a i p " . P a v y z d ž i u i : t h a t m a n — tas vyras; the m a n that we see — vyras, kurį mato­ m e ; I t h i n k t h a t ! . . . — aš m a n a u , , k a d . . .; t h a t far — t a i p toli. D a u g i a r e i k š m i s y r a ir į v a r d i s it. B e v e i k v i s a d a jį n o r i m a v e r s t i „ t a i " . T a č i a u t a i p v e r č i a m a p a l y g i n t i r e t o k a i . P a v y z d ž i u i , What's this? (Kas t a i ? ) . — It's a picture (Tai p a v e i k s l a s ) . Who's there? ( K a s t e n ? ) . — It's me (Tai a š ) . Is it true? (Ar t a i t i e s a ? ) It d a ž n i a u r e i š k i a „jis, ji, j a m , j a i , jį, ją" ( a t s t o j a p r i e š tai e i n a n t į d a i k t a v a r d į , r e i š k i a n t į daiktų, g y v ū n ų , r e i š k i n i ų p a v a d i n i m ą ) . P a ­ v y z d ž i u i , Where's the book? ( K u r k n y g a ? ) — I t is on the table (Ji a n t s t a l o ) . B e a s m e n i u o s e s a k i n i u o s e i t n e v e r č i a m a s . P a v y z ­ d ž i u i , It is raining ( L y j a ) . It's summer ( V a s a r a ) . It's nine o'clock ( D e v i n t a v a l a n d a ) . It is difficult ( S u n k u ) It is said that... ( S a ­ k o m a , k a d . . . ) I r Lit. N e g a l i m a v e r s t i „ T a i l y j a " , „ T a i v a s a r a " . It įeina į p a b r ė ž i a m ą j ą k o n s t r u k c i j ą , k u r j i s , k a i p ir b e a s m e n i a m e 139

s a k i n y j e , n e v e r č i a m a s . P a v y z d ž i u i , It is he who came last ( B ū t e n t j i s a t ė j o p a s k u t i n i s ) . , P a ž o d ž i u i b ū t ų „Tai y r a j i s , k u r i s a t ė j o paskutinis". Kai k u r i u o s d a u g i a r e i k š m i u s ž o d ž i u s , p a v y z d ž i u i , š a l u t i n i o sa­ kinio j u n g t u k u s , g a l i m a s u p r a s t i tik s u p r a t u s p a g r i n d i n į s a k i n į . P a v y z d ž i u i , As I have given the book to him, I can't take it back. As — d a u g i a r e i k š m i s ž o d i s ( k a i p ; k a d a n g i ; k a i ) . P r a d ė k i m e n u o „ A š n e g a l i u j o s ( k n y g o s ) a t s i i m t i " . S u p r a t u s p a g r i n d i n į sakinį, n e s u n k u n u s t a t y t i , k a d a s reiškia „ k a d a n g i " , , n e s „ k a i p " i r „ k a i " netinka ( „ K a d a n g i aš jau atidaviau / dovanojau knygą, aš jos ne­ galiu atsiimti"). Nemaža sunkumų sudaio sudurtiniai veiksmažo­ d ž i a i , k a i p p a v y z d ž i u i , to carry out: carry—įnešti, carry out — i š n e š t i . Bet l a b a i d a ž n a i p r i e v e i k s m i s v i s i š k a i keičia v e i k s m a ž o ­ džio r e i k š m ę . P a v y z d ž i u i , They carried out an experiment b ū t ų n e ­ logiška versti „Jie išnešė eksperimentą". Kas daroma su eksperi­ mentu? — „ a t l i e k a m a s " . Taigi: „Jie atliko eksperimentą". Jeigu, išvertus veiksmažodį su prieveiksmiu pažodžiui, sakinys neišeina, r e i k i a p a s i t i k r i n t i ž o d y n e , a r t a i n e s u d u r t i n i s v e i k s m a ž o d i s . Tokie sudurtiniai veiksmažodžiai dažnai nutolsta nuo p a g r i n d i n ė s veiks­ m a ž o d ž i o r e i k š m ė s a r b a v i s i š k a i . j ą p a k e i č i a , p a v y z d ž i u i : ask for — p r a š y t i , go on — t ę s t i , look for — ieškoti, put on — a p s i v i l k t i . Jų r e i k š m ė s d u o d a m o s išskirtiniu šriftu p o visų v e i k s m a ž o d ž i o r e i k š ­ mių. Kai ž i n o m a žodžio r e i k š m ė v e r č i a m a m k o n t e k s t u i n e t i n k a , reikia ž o d y n e ' i e š k o t i kitos. J a u k a l b ė j o m e apie „ n e t i k r u o s i u s v e r t ė j o d r a u ­ g u s " , a p i e s u d u r t i n i u s v e i k s m a ž o d ž i u s , p r i e v e i k s m i u s su -ly ir kt. K u o m a ž e s n i s ž o d y n a s , t u o m a ž i a u j a m e p a t e i k i a m a i r žodžių reikšmių. Jeigu n e r a n d a t e reikiamos žodžio reikšmės mokykliniame žodyne, ALKZ, ieškokite jos „Didžiajame anglų-rusų žodyne" k u r i a m e y r a a p i e 160.000 žodžių ir p o s a k i ų . J e i g u n e r a n d a t e ir čia, ieškokite s p e c i a l i a m e a t i t i n k a m o s m o k s l o a r t e c h n i k o s s r i t i e s žodyne. G r a m a t i k o s s u n k u m ų v e r č i a n t b ū n a n e tik dėl n e p a k a n k a m ų g r a m a t i k o s žinių, bet i r dėl t o , k a d a n g l ų k a l b o s g r a m a t i k a n e a t i ­ tinka gimtosios kalbos g r a m a t i k o s . Pavyzdžiui, anglų kalboje, s k i r t i n g a i n e g u lietuvių, g a l i būti p r a l e i d ž i a m i j u n g t u k a i that ( k a d ; k u r i s ) , which ( k u r i s ) , who ( k u r i s ) : The house we live in is old ( N a m a s , k u r i a m e g y v e n a m e , y r a s e n a s ) . , Be to, a n g l ų kal­ boje š a l u t i n i s s a k i n y s n e s k i r i a m a s k a b l e l i a i s . K a i p b u v o m i n ė t a , s u n k i a i i š m o k s t a m a s v e r s t i P r e s e n t Perfect l a i k a s . P a v y z d ž i u i , He has come.—J iš j a u a t ė j o / y r a a t ė j ę s . Dažnai klaidingai verčiami aukštesniojo laipsnio būdvardžiai, p a d a r y t i su p a g a l b i n i u more. P a v y z d ž i u i , more interesting k a r t a i s v e r č i a m a „ d a u g į d o m e s n i s " . More čia n e r e i k i a v e r s t i , j i s tik p a r o d o Большой англо­русский словарь / Ред. И. Р. Гальперин. Т. 1—2. — М., 1987­1988. 140

a u k š t e s n į j į laipsnį. J e i g u v e r s t u m ė m p a ž o d ž i u i , b ū t ų „ d a u g i a u įdomus", o tiksliau — „įdomesnis". Kai g e r a i n e s u v o k i a m a e s a m o j o laiko d a l y v i o forma, Con­ t i n u o u s laikas v e r č i a m a s k a i p n e v e i k i a m o j i r ū š i s . Paisitaiko, k a d He is asking v e r č i a m a „ J i s y r a k l a u s i a m a s " , kai t u r i būti „ J i s k l a u s i a " . A r b a s a k i n y s He is said to speak English p a ž o d ž i u i iš­ v e r t u s butų „ J i s y r a s a k o m a s k a l b ė t i a n g l i š k a i " , o reikia v e r s t i „ S a k o m a , kad jis kalba angliškai". Mokytojas sako mokiniams: / want you to learn this poem. P a ž o d ž i u i : „Aš n o r i u j u s i š m o k t i šį e i l ė r a š t į " . You g a l i reikšti ir „ j u m s " , bet learn r e i š k i a „ i š m o k t i " , o n e „ i š m o k y t i " . Taigi, s a k i n y s y r a „Aš n o r i u , k a d j ū s i š m o k t u m ė t e šį e i l ė r a š t į " . Kitas p a v y z d y s : J-want to have my hair cut p a ž o ­ džiui „Aš noriu t u r ė t i m a n o p l a u k u s a p k i r p t u s " • = „Aš n o r i u a p s i ­ kirpti p l a u k u s " . N e a t k r e i p u s d ė m e s i o į artikelį a, p a i n i o j a m o s žodžių few ( m a ­ žai, n e d a u g ) ir a few ( k e l e t a s , k e l i ) , little ( m a ž a i , n e d a u g ) ir a little ( t r u p u t į ) r e i k š m ė s . L a b a i s u n k i a i v e r č i a m i s a k i n i a i su k o n s t r u k c i j a there is (are). Pavyzdžiui: There are twenty-seven pupils in our class. There neverčiamas, sakinys p r a d e d a m a s vietos aplinkybe (mūsų klasėje), t a r i n y s e i n a p r i e š veiksnį ( y r a 2 7 m o k i n i a i ) , t a i g i s a k i n y s , s k a m ­ b a t a i p : „ M ū s ų k l a s ė j e y r a 2 7 m o k i n i a i " . J e i g u a p l i n k y b ė s nėr,'), sakinys pradedamas tariniu: There are people who think... — „ Y r a ž m o n i ų , kurie g a l v o j a . . .". , I š v a d a : n e s k u b ė k i t e v e r s t i s a k i n i o į lietuvių kalbą. P i r m a g e r a i į s i g i l i n k i t e , ar t e i s i n g a i jį s u p r a n t a t e . Reikia v e n g t i s k u b o t o , ne­ p a g r į s t o s p ė l i o j i m o . I š k i l u s abejonei, p a s i t i k r i n k i m e ž o d y n e . Tik t e i s i n g a i s u v o k ę s a k i n i o mintį, p a s a k y s i t e j į t a i s y k l i n g a litera­ t ū r i n e lietuvių k a l b a . R e g u l i a r i a i s k a i t y d a m i a n g l ų k a l b a ne tik į t v i r t i n s i t e tai, ką išmokote, bet ir toliau p l ė s i t e a n g l ų k a l b o s ž i n i a s bei t o b u l i n s i t e k a l b o s mokėjimą.

TURINYS Pratarmė •' I. Kaip mokytis užsienio kalbos 1. Bendros pastabos 2. Poliglotų patirtis 3. Mokymosi organizavimas 4. Kaip rengtis anglų kalbos užsiėmimui II. Leksinis-gramatinis anglų kalbos minimumas 1. Leksinio-gramatinio anglų kalbos minimumo lentelės 2. Kaip mokytis minimumo žodžių 3. Leksinio-gramatinio minimumo įtvirtinimo pratimai 4. Tekstai leksinio-gramatinio minimumo vartojimo įgūdžiams ugdyti 5. Kaip mokytis pasakoti 6. Atlikto darbo savikontrolė 7- Savikontrolės užduotys, jų atsakymai III. Žodžių mokymasis IV. Gramatikos mokymasis 1. Veiksmažodis 2. Prielinksnis 3. Artikelis 4. Kiti sunkumai 5. Žodžių tvarka sakinyje 6. Klausimų sudarymas V. Fonetikos mokymasis 1. Skaitymo taisyklės • 2. Pagrindinių anglų kalbos skaitymo taisyklių lentelė 3. Suvestinė raidžių ir jų junginių skaitymo lentelė 4. Žodžių rašymas VI. Mokymasis kalbėti VII. Mokymasis skaityti Naudojimasis žodynu, vertimas

3 4 4 10 12 18 25 26 .33 35 47 48 50 51 57 71 74 78 79 80 80 81 87 92 94 100 108 113 131 135

Mokymo priemonė Rimkus Česlovas KAI P MOKYTIS ANGLŲ KALBOS Redakcijos vedėja N. Rusteikienė Redaktorės G. Matukevičienė Ir L. Lapačinskienė Viršelis G. Pankevičiaus. Men. redaktorė M. lasilionytė Techn. redaktorė N. Mieldatytė. Korektorė R. Vaitilavičienė D u o t a r i n k t i - 1 9 9 0 0 9 0 6 . P a s i r a S y t a s p a u d a i 1991 0 4 2 3 . S L 2 5 9 . F o r m a t a s 6 0 x 9 0 / 1 6 . P o p i e r i u s r a š o m a s . „ L i t e r a t ū r i n ė " g a r n i t u r a , 1 0 p u n k t ų . O f s e t i n ė s p a u d a . 9 s ą l . s p . 1., 9 , 4 9 a p s k . l e i d . 1 . T i r . 5 0 0 0 0 e g z . U ž s a k y m a s 1027. L e i d . N r . 1 2 0 7 6 . K a i n a 5 r b V a l s t y b i n ė „ Š v i e s o s " 1-kla, 233000 K a u n a s , V y t a u t o p r . 2 5 S p a u s d i n o v a l s t y b i n ė „ A u š r o s " s p . , 233000 K a u n a s , V y t a u t o pr. 2 3