X.D.K.P.S. lietuvių kalbos gramatika: XIX amžiaus pradžia

B I B L I O T H E C A A R C H I V I L I T H U A N I C I P a r e n g ë Giedrius Subaèius X. D . K. P. S. lietuviø ka...

Author: Subačius G.

174 downloads 856 Views 7MB Size Report

This content was uploaded by our users and we assume good faith they have the permission to share this book. If you own the copyright to this book and it is wrongfully on our website, we offer a simple DMCA procedure to remove your content from our site. Start by pressing the button below!
Report copyright / DMCA form

DOWNLOAD PDF

B I B L I O T H E C A

A R C H I V I

L I T H U A N I C I

P a r e n g ë

Giedrius Subaèius X. D . K. P. S. lietuviø kalbos gramatika: XIX amþiaus pradþia

1

1. Ankstyvasis periodas: gramatika

3

BIBLIOTHECA ARCHIVI LITHUANICI

2

3

L I E T U V I Ø

K A L B O S

I N S T I T U T A S

P a r e n g ë

Giedrius Subaèius X. D. K. P. S. lietuviø kalbos gramatika: XIX amþiaus pradþia

M O K S L O

I R

E N C I K L O P E D I J Ø L E I D Y B O S I N S T I T U T A S

V I L N I U S

3

2 0 0 2

1. Ankstyvasis periodas: gramatika

U D K 8 0 8 . 8 2 -5 Xd- 05

Recenzavo prof. habil. dr. Albertas Rosinas

Knygos leidimà rëmë Valstybinë lietuviø kalbos komisija pagal Valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metø programà

© Giedrius Subaèius, 2002 © Lietuviø kalbos institutas, 2002 © Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2002 ISBN 1648–3294 ISBN 5-420-01498-X

gramatika1a.pmd

4

2002.08.06, 20:05

Skiriu mokytojai Onai Kalesinskienei

gramatika1a.pmd

5

2002.08.06, 20:05

Turinys Pratarmë / 9

Giedrius Subaèius, X.D.K.P.S. gramatika (apie 1820–1830) / 10 Giedrius Subaèius, X.D.K.P.S. grammar (ca. 1820-1830). Summary / 46

Halina Karaú, X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos ypatybës / 50 Halina Karaú, The Particularities of the Polish Language in the X.D.K.P.S. Grammar. Summary / 86

gramatikos tekstø rengimo principai / 88 X.D.K.P.S. Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli Grammatyka Litewska (fotografuotas ir transliteruotas tekstas) / 89 X.D.K.P.S.

X.D.K.P.S. Lietuviø kalbos taisyklës arba lietuviø kalbos Gramatika (vertimas) / 277 X.D.K.P.S. lietuvø kalbos gramatikos turinys / 329 X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos þodþiø indeksas / 334 X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos dalykinë rodyklë / 363

gramatika1a.pmd

7

2002.08.06, 20:05

Pratarmë Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje yra iðlikæs kriptonimais X.D.K.P.S. pasiraðytos þemaitiðkos lietuviø kalbos gramatikos rankraðtis. Tai seniausia þinoma þemaièiø tarme grásta lietuviø kalbos gramatika. Kaip rodo vandenþenkliai ir istorijos duomenys, ji tikriausiai paraðyta apie treèiàjá XIX amþiaus deðimtmetá (po 1820-øjø). Antraðtiniame puslapyje gramatika pavadinta Lietuviø kalbos taisyklës arba lietuviø kalbos GRAMATIKA. Kol kas niekam nepavyko nustatyti rankraðèio autoriaus, tad gramatika èia tebelaikoma anonimine. Ámanoma versija, kad jos autorius X.D.K.P.S. buvo bajoriðkos kilmës kunigas. Visai nereikëtø nustebti, jei paaiðkëtø, kad jis buvo dar ir kokios nors parapinës mokyklos mokytojas. Þmogaus jo bûta ne perdëm ryþtingo, o gramatika skirta pradedantiesiems – teapraðyti jos pagrindø pagrindai. Ðioje knygoje X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis publikuojamas pirmà kartà. Jo gale esantis lietuviø–lenkø kalbø þodþiø sàraðas 1959 metais jau buvo paskelbtas Jono Kruopo (Jonas Kruopas, „Rankraðtinis XIX a. pradþios lietuviø–lenkø kalbø þodynëlis“, Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai 2[7], A ser., 1959, 225–232), po to perspausdintas dar ir Kruopo raðtuose (Jonas Kruopas, Rinktiniai raðtai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998, 222–229). Èia skelbiami trys X.D.K.P.S. gramatikos tekstai: 1) fotografuotinis kartu su 2) perraðytu autentiðkos raðybos lenkiðku originalu bei atskirai – 3) vertimas á dabartinæ lietuviø kalbà. Nuoðirdþiai dëkoju visiems, padëjusiems ðià knygà ávairiais etapais taisyti, tvarkyti, rengti: dr. Halinai Karaú, specialiai dël ðios knygos iðtyrusiai X.D.K.P.S. rankraðtá ir paraðiusiai straipsná apie jo lenkø kalbos ypatybes; dr. Rûtai Èapaitei, dr. Redai Griðkaitei, dr. Vytautui Jogëlai, dr. Ievai Ðenavièienei uþ pastangas ðifruoti gramatikos kriptonimus (t. y. surasti autoriø), nors tos pastangos kol kas nëra baigtinës; dr. Onai Aleknavièienei, habil. dr. Sauliui Ambrazui, dr. Juozui Karaciejui, dr. Astai Leskauskaitei, dr. Kaziui Morkûnui uþ svarbias mintis, pasakytas aptariant rankraðtá; dr. Tadeuszui Fràczykui, dr. Januszui Nowakui, dr. Januszui Pezdai uþ pagalbà susekti X.D.K.P.S. rankraðèio istorijà tarp Èartoriskiø bibliotekos rankraðèiø Krokuvoje; habil. dr. Piotrui Wilczekui, habil. dr. Stanisùawui Obirekui, sudariusiems man sàlygas staþuoti Krokuvoje; dr. Jolantai Gelumbeckaitei, suradusiai ir nurodþiusiai Frankfurto bibliotekos katalogà, kuriame paminëtas kitos lietuviø kalbos gramatikos rankraðtis; Agotai Sriubienei, ðios knygos redaktorei.

9

gramatika1a.pmd

9

2002.08.06, 20:05

Giedrius Subaèius

X.D.K.P.S. gramatika

1

(apie 1820–1830)

Þemaitiðka lenkiðkai paraðyta lietuviø kalbos gramatika, saugoma Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje, virðelyje turi áraðà: „G=L PRZEZ X.D.K.P.S.“, o pirmajame puslapyje – „Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska“2. Jos autorius dar nenustatytas. 1934 metais Krokuvoje gramatikà studijavæs Vincas Maciûnas laiðke kaþkokiam profesoriui (gal Vaclovui Birþiðkai?) raðë, kad „rods, toks kunigas D. K. nëra þinomas mûsø raðtijoj?“3, o savo studijoje taip minëjo: „paþymësime kaþkokio kun. D. K. lietuviø kalbos gramatikà (G. L. przez X. D. K. P. S., t. y. Xiàdz D. K. Pleban S.)“4. Taip pat apgailestavo, jog „kas tas kunigas D. K., S. parapijos klebonas, ið XIX a. pradþios rubricëliø iðsiaiðkinti nepavyko“5. Jonas Palionis raðë, kad virðelyje áspaustas kriptonimas „X. D.K. P.S. (Xiædza Diecezii Kowieñskiej P.S.?)“6, jo interpretavimà perëmë ir Zigmas Zinkevièius7. Taèiau XIX amþiaus pradþioje ið viso nebuvo Kauno diecezijos, etninëje Lietuvoje tebuvo Telðiø (Þemaièiø) ir Vilniaus vyskupijos. Todël Palionio hipotezæ tenka atmesti.

1

2

Raðant ðá straipsná ið dalies remtasi knygos Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia (1998) septintuoju skyriumi (p. 313–331), taèiau panaudota ir daug naujos medþiagos apie X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtá, jo istorijà. G[rammatyka]=L[itewska] PRZEZ X.D.K.P.S. Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska

3

4

(toliau – X.D.K.P.S.), rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp 2281 II. Vincas Maciûnas, Laiðko profesoriui (Vaclovui Birþiðkai?) juodraðtis ið Krokuvos á Kaunà, 1934 05 17, 3 (rankraðtis saugomas VUB RS , sign. f. 133 – 868). Vincas Maciûnas, Lituanistinis sàjûdis XIX amþiaus pradþioje: susidomëjimas lietuviø kalba, istorija

5

6

7

ir tautotyra, Kaunas, 1939 (atspaudas ið Darbai ir dienos 8), 154. Vincas Maciûnas, „Krokuvos bibliotekose pasirausus“, Vairas 6, 1935, 178. Jonas Palionis, Lietuviø literatûrinës kalbos istorija, Vilnius: Mokslas, 1979, 166. Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII–XIX a., Vilnius: Mokslas, 1990, 174.

10

gramatika1a.pmd

10

2002.08.06, 20:05

1. X.D.K.P.S.

gramatikos rankraðèio ypatybës

Dabartinë rankraðèio signatûra yra BCzart Rkp 2281 II8. Ant pirmojo virðelio priklijuotas maþas lapelis, kur paþymëtos ankstesnës „signatûros“. Ant to lapelio raudonu pieðtuku uþraðyta 6 ir tamsiu raðalu – „Str: 117 Katalogu“. Áriðimas kietas, raudonas popierius uþklijuotas ant storo kartono. Virðelyje matyti virveliø, taip pat raudonø (kaip ir virðelis), liekanos. Virvelës buvo pritaisytos taip, kad dviejose vietose rankraðtis galëjo bûti suriðamas. Pirmajame virðelyje sidabru áspaustos raidës: „G=L PRZEZ X.D.K.P.S.“ Prieðlapiai ir polapiai rausvai violetinio atspalvio, margi. Prieð pirmàjá paþymëtà puslapá eina vienas lankas nepriraðyto popieriaus: aðtuoni lapai, tik vienas suklijuotas su prieðlapiu, tad likæ septyni palaidi (t. y. 15 tuðèiø psl., vienas ið jø priklijuotas prie prieðlapio). Toliau eina 101 juodu raðalu suþymëtas puslapis: 1–78 gramatikos tekstas, 79–86 tuðti, 87–100 þodþiø sàraðo tekstas, 101 tuðèias. Dar toliau áriðta ir daugiau nepriraðytø ir autoriaus nenumeruotø puslapiø (10 lapø, o 11-asis priklijuotas prie polapio, tad su autoriaus paþymëtuoju 101-uoju gale yra 19 nepriraðytø puslapiø). Visas gramatikos popierius yra mëlynas. Taèiau ið tikrøjø panaudotas penkiø skirtingø vandenþenkliø popierius: 1. Raðalinë, vainiku sukryþiuotos dvi plunksnos ir to vainiko viduje didþioji M raidë. Puslapiai: 1) pradþioje pirmi 4 nesuþymëti; 2) po to dar 4 nesuþymëti; 3) 3–4, 5–6; 4) 11–12, 13–14; 5) 17–18, 23–24; 8

2000 metø balandþio 3–12 dienà tyriau X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio istorijà Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje. Ðia proga nuoðirdþiausiai dëkoju jos darbuotojams

dr. Januszui Nowakui, dr. Januszui Pezdai, dr. Tadeuszui Fràczykui – be jø nuolatinës pagalbos rankraðèio istorija nebûtø në ið tolo buvusi tokia, kokia èia apraðyta.

11

Taip pat maloniai tariu aèiû habil. dr. Piotrui Wilczekui, habil. dr. Stanisùawui Obirekui, kurie mano studijas Krokuvoje padarë ámanomas.

X. D. K. P. S. gramatika (apie 1820–1830)

gramatika1a.pmd

11

2002.08.06, 20:05

6) 25–26, 31–32; 7) 41–42, 47–48; 8) 57–58, 63–64; 9) 65–88, 71–72; 10) 75–76, 77–78; 11) 81–82, 83–84; 12) 91–92, 93–94; 13) 97–98, 103– 104; 14) 105–106, 111–112; 15) 115–116, 117–118. 2. Ovalo viduje lapo centre áraðyti 1819 metai. Pakraðèiuose – ornamentai. Puslapiai: 1) 27–28, 29–30; 2) 67–68, 69–70; 3) 99–100, 101–102. 3. Panaðus á antràjá, taèiau be ovalo, ir lapo centre áraðyti 1820 metai. Pakraðèiuose – ornamentai. Puslapiai: 1) 4 tuðti paskutiniai prieð tekstà; 2) 1–2, 7–8; 3) 9–10, 15–16; 4) 19–20, 21–22; 5) 43–44, 45–46; 6) 59–60, 61–62; 7) 79–80, 85–86; 8) 73–74, 87–88; 9) 89–90, 95–96; 10) 107–108, 109–110; 11) 113–114, 119–[120] (paskutinis puslapis priklijuotas prie polapio). 4. Herbas, skyde á virðø nukreipta strëlë. Puslapiai: 1) 33–34, 39–40; 2) 49–50, 55–56. 5. Neáskaitomi inicialai. Puslapiai: 1) 35–36, 37–38; 2) 51–52, 53–54. Regis, kad puslapiai autoriaus numeruoti jau paraðius tekstà, nes skaitmenø raðalas daþnai atsispaudæs ir ant prieðingo puslapio, vadinasi, buvo uþvertinëjama raðalui dar neiðdþiûvus (plg. p. 10–11, 14– 15, 66–67 ir kt.). Vis dëlto numeruota prieð áriðant á vienà knygà, (þymëta dar palaiduose lapuose ar lankuose), nes truputá nesutampa puslapio numerio paþymëjimo ir raðalo atsispaudimo kitame puslapyje vieta. Áriðus þenklinimo atspaudai taip pasislinkti negalëjo. X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis yra ðvarraðtis. Kai kur dar matyti pieðtuku buvæs suliniuotas popierius (pvz., p. 24, 25 ir kt.), po to linijos nutrintos. Kiekviename lape (turbût adata) yra pradurtos keturios skylutës, rodanèios keturis teksto kampus. Jos padëjo lygiau pieðtuku suliniuoti popieriø ir tvarkingiau raðyti. Teksto raðalas rusvas. Ðiek tiek vëliau – galbût paties autoriaus – tamsesniu raðalu vos vos áþiûrimas vienas kitas atsargus pataisymas, taip pat vëliau kai kurios raidës ar jø dalys paryðkintos juodþiau. Bet tai ðvarraðèio, ne juodraðèio taisymai. Jei tikrai taisë pats autorius, tai bûtø galima manyti já perskaièius savo ðvarraðtá dar kartà. P. 9–10, 43–44 ir 87–88 buvo áplyðæ, taèiau suklijuoti to paties laiko popieriaus gabaliukais: p. 9–10, 87–88 – baltesniu, p. 43–44 – tokiu pat mëlynu kaip ir viso rankraðèio. X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio p. 1 yra mëlyno raðalo antspaudas: „Z BIBLIOTEKI PUÙAWSKIEY XX. CZARTORYSKICH“. Pirmajame (nepaþymëtame, priklijuotame) puslapyje neþinomos rankos pieðtuku priraðyta Staniewiç–. Prie rankraðèio originalo saugomas skaitytojø sàraðas, rodantis, kad su rankraðèiu buvo susipaþinæ ðie skaitytojai: Jonas Riðkus

12

gramatika1a.pmd

12

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

(1968 12 20), Vladas Þukas (1969 12 02), V. Raudeliûnas (1971 05 20), J. Palionis (1972 11 27), E. Ulèinaitë (1975 06 17), St. H. Koùbuszewski (1981 02 11), R. Mikðytë (1986 02 25), I. Ðenavièienë (1995 01 27), Reda Griðkaitë (1995 01 27), Zofia Sawaniewska-Mochowa (1995 07 24), Vytautas Jogëla (1996 05 28), Danutë Balaðaitienë (1996 10 17), Ineta Savickienë (1997 04 25), Giedrius Subaèius (2000 04 04). Rankraðèiu dar yra naudojæsis Vincas Maciûnas, Halina Karaú, taèiau jø pavardës nepaþymëtos.

2. X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio istorija 2. 1.

Sieniawa (apie 1832–1849)

Pirmà kartà X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis dokumentuose fiksuojamas 1834 metø vasario mënesá, tad ðimtà metø prieð tai, kai já 1934-aisiais ið naujo atras lituanistas Vincas Maciûnas. Èartoriskiø bibliotekoje saugomame rankraðtyje, pavadintame Stan Biblioteki Puùawskiey w Sieniawie w Lutym w 1834 r., X.D.K.P.S. gramatika nurodoma tokiame kontekste: Skùad III–A, Miejsce–A [...] A.P. Paka N° 2. Obce i Polskie – vol. Obcych 179. Pol. 40.–. Prawidùa Jæzyka Lit. Mpt9 [paryðkinta originale].

Taigi antrajame pake tarp 179 knygø ar rankraðèiø svetimomis kalbomis ir 40 lenkø kalba nurodyta patekusi ir èia publikuojama gramatika. Ji pavadinta Prawidùa Jæzyka Lit. Mpt, t. y. ‘Lietuviø kalbos taisyklës, rankraðtis’. Sieniawa buvo Èartoriskiø dvaras Galicijoje, á kurá buvo pergabenta dalis Èartoriskiø bibliotekos. Anksèiau, prieð 1830–1831 metø sukilimà, biblioteka laikyta Puùawø dvare (Rusijos valdomoje Lenkijos dalyje), taèiau sukilimo metu slepiant nuo valdþios iðveþta á Sieniawà, kur Rusija negalëjo pasiekti. Ankstesniø tikrø ðios gramatikos pëdsakø surasti nepavyko. Vis dëlto esama galimybiø áþvelgti ir ankstesnës jos istorijos þenklø. Minëta, kad X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtyje yra mëlynas antspaudas „Z BIBLIOTEKI PUÙAWSKIEY XX. CZARTORYSKICH“. Vincas Maciûnas já pavadino ekslibrisu ir teigë, kad „gramatika, atrodo, paraðyta prieð 1830 m., nes turi per sukilimà iðdraskytos Pulavø bibliotekos ekslibrisà“ (Maciûnas 1939, 154). Èartoriskiø bibliote9

Stan Biblioteki Puùawskiey w Sieniawie w Lutym w

1834 r., rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliote-

13

koje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2381, b. p.


gramatika1a.pmd

13

2002.08.06, 20:05

kos rankraðèiø skyriaus vedëjas dr. Januszas Nowakas asmeniniame pokalbyje patikslino, kad tas antspaudas buvo dëliojamas ant knygø bei rankraðèiø ir po 1831 metø. Kaip matyti ið bibliotekos Paryþiaus periodo katalogo10, 1849 metais atgabentos knygos imamos ið pakø ir antspauduojamos („notat przy dobywaniu z pak i stemplowaniu Voluminów“). Galbût tada ir suantspauduota X.D.K.P.S. gramatika? Ðiaip ar taip, antspaudas visai nebûtinai turi reikðti, kad prieð sukilimà X.D.K.P.S. gramatika buvo Puùawø bibliotekoje. Gramatikos popieriaus vandenþenkliai rodo 1819 ir 1820 metus. Vadinasi, ji paraðyta po 1820-øjø ir tikrai prieð 1834 metus, kai buvo rasta antrame Sieniawos dvaro bibliotekos pake. Teoriðkai X.D.K.P.S. gramatika galëjo bûti paraðyta ir treèiojo deðimtmeèio pradþioje, ir viduryje, ir pabaigoje, todël jos patekimas prieð sukilimà á Puùawø bibliotekà visai ámanomas. Yra þinoma, kokiais keliais biblioteka ið Puùawø keliavo á Sieniawà. Tai nebuvo paprastos „kelionës“. Per sukilimà ir po jo dalis rankraðèiø ið Puùawø pirmiausia pateko á Varðuvà, dalis – á kitas vietoves (dvarus): „Jedna ich [Puùwø rinkiniø] czæãú znajdowaùa siæ [...] w Warszawie, druga: mniejsza – w Puùawach i w Kazimierzu“11. Taip pat þinoma, kad: „Ocaùaùà czæúã Archiwum ukryto, a nastæpnie wywieziono do Warszawy a stàd przez Klemensów do Sieniawy, rezydencji Czartoryskich poùoýonej na terenie ówczesnej Galicji“12. Jei X.D.K.P.S. gramatika tikrai buvo Puùawø dvaro bibliotekos rinkiniuose, tai, tikëtina, jog galëjo pakeliauti bent po kai kurias ið nurodytø Lenkijos vietø, kol pasiekë Sieniawos dvarà. Pati biblioteka Sieniawoje 1834 metais dar laikyta pakuose, tai leidþia manyti, kad iki tada dël sukilimo suirutës ji gal në nebuvo sutvarkyta, kad tie pakai buvo suformuoti ne Sieniawoje, o ten tokie jau atveþti. Per sukilimà ir po jo bibliotekos formavimas turëjo sustoti ar labai sulëtëti. Yra þinoma, kad pabuvæ Varðuvoje rankraðèiai baigiantis 1831 metø spaliui iðkeliavo ávairiais keliais (Buczek 1930, 170), taèiau Sieniawà pasiekë ne ið karto. Raðoma, kad kunigaikðty10

Inwentarz uratowanej czæúci Biblioteki Puùawskiej w Lipcu 1849 sprowadzonej z Sieniawy do Paryýa z dorywczych notat przy dobywaniu z pak i stemplowaniu Voluminów spisany; rankraðtis saugomas Èartoriskiø

14

gramatika1a.pmd

14

11

bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2380. Karol Buczek, „Bibljoteka Puùawska w czasie walk powstania Listopadowego“, Silva rerum. Czasopismo polskich towarzystw bibljofilskich, 1930,

12

paêdziernik–grudzieñ, 169. Zbiory rækopisów w bibliotekach i muzeach w Polsce, opracowaùa Danuta Kamolowa przy wspóùudziale Krystyny Muszyñskiej, Warszawa: Biblioteka narodowa, 1988, 117.

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

të Ona Sapiegaitë 1831–1832 metais iðgelbëjo bibliotekà, kad biblioteka á Sieniawà pateko per Janà Zamojská ið Dobiesùawicø13. Dël viso to atrodo tikëtiniau, kad dar prieð 1830 metø sukilimà Lenkijoje X.D.K.P.S. gramatika pirmiau atsidûrë Puùawø bibliotekoje, o ne ið karto Sieniawoje. Iki 1834 metø vasario vargu ar galëjo bûti kokiø nors ryðkesniø Sieniawos bibliotekos formavimo judesiø, kurie bûtø sudaræ sàlygas X.D.K.P.S. gramatikai tapti Èartoriskiø bibliotekos dalimi.

2. 2.

Puùawai (prieð 1830)

Puùawø biblioteka prieð 1830 metø sukilimà, prieðingai, labai augo. „Równoczeúnie z powiækszaniem zbiorów rækopiúmiænnych poprzez nabywanie oryginaùów, A. J. Czartoryski polecaù sporzàdzaã kopie êródeù do historii Polski znajdujàcych siæ w zbiorach zagranicznych: petersburskich, szwedzkich, Archiwum w Królewcu i bibliotekach paryskich“ (Kamolowa 1988, 117). Puùawø bibliotekos tvarkytojas Karolis Sienkiewiczius tada daug keliavo po Europà bei supirkinëjo knygas Anglijoje, Ðveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kitur. Ðtai 1821 metø atsiminimuose raðë, kad per keliones po Europà nupirko iki 1000 senø veikalø14. Yra liudijimø, kad rankraðèiø buvo veþamasi ir ið Lietuvos, pavyzdþiui, jau minëtame vëliau Paryþiuje sudarytame rankraðtiniame Èartoriskiø bibliotekos inventoriuje (Inwentarz uratowanej czæúci Biblioteki Puùawskiej w Lipcu 1849 sprowadzonej z Sieniawy do Paryýa z dorywczych notat przy dobywaniu z pak i stemplowaniu Voluminów spisany) yra skyrelis „Manuskrypta nie oprawne“ (‘Neáriðti rankraðèiai’), kurio pirmoji pozicija yra tokia: „Manuskrypta przywiezione z Litwy przez Sienkiewicza w r. 1822“ (‘Rankraðèiai, Sienkiewicziaus atveþti ið Lietuvos 1822 metais’). Tiesa, tame skyrelyje X.D.K.P.S. gramatikos nëra. Kitas pavyzdys – Liudvikas Sobolevskis (1791–1830), Vilniaus universiteto auklëtinis. Vilniaus universiteto rektorius Simonas Malevskis 1820 07 29 ið Vilniaus raðë Adomui J. Èartoriskiui: „P. Sobolewµki wyiechaù do Puùaw gdzie moýe ieýete tego potrzeba, zaba13

Janusz Nowak, „Karola Druziewicza podróýe biblioteczne po Kongresówce i Galicji w latach 1860–1879“,

14

15

Przeglàd humanistyczny 3, Warszawa, 1994, 88. Bogdan Horodyski, „Wstæp“, Karol Sienkiewicz, Dziennik

podróýy po Anglii. 1819– 1821, Wrocùaw: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich, 1953, XXV.


gramatika1a.pmd

15

2002.08.06, 20:05

wiã, przynaymniey do poùowy miesiàca wrzeúnia“15. Beveik po metø (1821 06 26) Malevskis vël raðo tam paèiam Èartoriskiui, kad Sobolevskis nori vykti á Puùawus baigti rengti knygos (Malevskis, 683). Ir dar po pusmeèio (1822 01 12) praneða, kad „JP. Sobolewski wyieýdêa do Puùaw Dnia 16tego miesiàca niezawodnie, zabiera on zsoba, zabiera on ksiàýki przysùane przez P. Rozenhampfa, które ma dostawiã do Biblioteki J.O Waszey Xiàýæcey Moúci [...]“ (Malevskis, 825). Tad kelios Malevskio labai gabiu laikyto studento Sobolevskio kelionës á Puùawus buvo susijusios ir su knygø gabenimu Èartoriskiø bibliotekai. Matyti, kad ir Lietuvoje gana plaèiai buvo renkami bei ið jos gabenami rankraðèiai á Puùawø bibliotekà. Á tai átraukti Sienkiewiczius, Malevskis, Sobolevskis, Rozenhampfas (?) ir, aiðku, daugelis kitø. Vadinasi, jei paaiðkëtø, kad X.D.K.P.S. gramatika 1820–1830 metais ið Lietuvos pateko á Èartoriskiø rinkinius, tai bûtø apskritai aktyvios Puùawø bibliotekos komplektavimo politikos pavyzdys. Be kita ko, Sienkiewiczius laiðke Adomui J. Èartoriskiui 1821 metø lapkrièio 26 dienà raðo, kad „We Frankfurcie dotàd biblioteki nie widziaùem, w drukowanym jej katalogu widzæ miædzy manuskryptami jakàú relacjæ o Polsce po wùosku i gramatykæ litewskà“ (kursyvas – G. S.; cit. ið Horodyski 1953, XXIII). Atrodo aiðku, kad tai negalëjo bûti X.D.K.P.S. gramatika, nes tas Frankfurto vieðosios bibliotekos katalogas, kuriame minimas X.D.K.P.S. rankraðtis, iðleistas 1728 metais16 (tad daug anksèiau, nei buvo paraðyta X.D.K.P.S. gramatika). Ten tarp anoniminiø rankraðèiø („APPENDIX LIBRORUM MANUSCRIPTORUM ANONYMORUM“, p. 442) áraðyta taip: „Rudimenta lingu¿ LITHUANIC¯“ (p. 447). Jeigu Sienkiewiczius tuos lietuviø kalbos gramatikos „likuèius“ po to laiðko bûtø nupirkæs Èartoriskiams, 15

16

Simono Malevskio laiðkai; rankraðèiai saugomi Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 3172, p. 541. 1728 CATALOGUS BIBLIOTHEC¯ PUBLIC¯ MOENO-FRANCOFURTENSIS, IN DECEM SECTIONES ORDINE ALPHABETICO DIGESTAS , Quarum I. Libros Theologicos, II. Juridicos, III. Medicos & Phyµicos, IV. Philoµophi-

16

gramatika1a.pmd

16

cos & Miµcellaneos, V. Hiµtoricos, Chronologicos, Genealogicos, Geographicos, Heraldicos & Numiµmaticos, VI. rem literariam concernentes. VII. Gallico, VIII. Italico, IX. Hiµpanico, & X: Batavico idiomate conµcriptos, XI. Manuµcripta. completitur diviµus juµµuque Superiorum editus â JOH. JAC. LUCIO, U. J. L.

Advocato Ordinario & Bibliothecario. FRANCOFURTI AD MOENUM, SUMTIBUS VIDU¯ JOH. MAXIMIL. A SANDE. MDCCXXVIII. (Nuoðirdþiai dëkoju dr. Jolantai Gelumbeckaitei, suradusiai ir nurodþiusiai ðá Frankfurto bibliotekos katalogà, kuriame paminëtas lietuviø kalbos gramatikos rankraðtis. – G. S .)

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

tai galëtø bûti pëdsakas kitos lietuviðkos gramatikos, kuri dabar saugoma Èartoriskiø bibliotekoje: Danieliaus Kleino lotyniðkosios (1653) gramatikos rankraðtinis nuoraðas (XVII amþiaus pabaigos–XVIII amþiaus pradþios; sign.: BCzart Rkp 2293 I)17. Jei ne – galbût tai þenklas kokio kito nepaþástamo lietuviø kalbos gramatikos rankraðèio. Ðiaip ar taip, ðiuo atveju svarbu, kad Sienkiewiczius matë reikalà Èartoriskiui paminëti patá lietuviø kalbos gramatikos rankraðèio buvimà. Matyt, toks þanras bibliotekos formuotojø buvo pageidaujamas, todël ir kitø lietuviø kalbos gramatikø rankraðèiø patekimas á Puùawø bibliotekà turëjo nebûti atsitiktinis.

2. 3.

Paryþius (1849–1872?)

Kaip raðo Kamolowa (1988, 117), „W 1848 r. w obawie o dalsze losy Archiwum przewieziono je do Paryýa do Hotelu Lambert, siedziby Czartoryskich na emigracji“. Ið tikrøjø, regis, tai padaryta ne 1848 metais, o 1849-øjø liepà – tai liudija jau minëtas inventorius (katalogas), suraðytas á knygà Paryþiuje: Ið Sieniawos á Paryþiø 1849 metø liepà atgabentos Puùawø bibliotekos iðgelbëtos dalies inventorius (sign.: BCzart Rkp Ew 2380). Katalogas sudarinëtas minëtojo Sienkiewicziaus, taip pat emigravusio, taip pat dirbusio Èartoriskiø bibliotekininku Paryþiuje. Taèiau katalogo puslapiuose daug patikslinimø ir prieraðø daryta kita raðysena, matyt, Antono Rutkowskio (1805–1873). Rutkowskis „Pozostaù [...] w Paryýu i od jesieni 1855 pracowaù jako bibliotekarz ks. Wùadysùawa Czartoryskiego“18. Tas Rutkowskis keliose vietose pats pavadina ðá katalogà esant sudarytà Sienkiewicziaus: „w Spisie niniejszym prze¸ P. Sienkiewicza“ (p. 125), „w niniejszym Katalogu P. Sienkiewicza“ (p. 127). Katalogo p. 117 yra Sienkiewicziaus ranka áraðyta ir X.D.K.P.S. gramatika: „Poczàtki Iæzyka Litewskiego“. Tad ji ið Sieniawos atkeliavo á Paryþiø 1849 metø liepos mënesá ir buvo áregistruota. Taèiau yra vëlesniø Rutkowskio prieraðø. Prie Sienkiewicziaus áraðo jis pridëjo: „¸wrócono no 6 czerwony“, o kiek þemiau, dar po dviejø knygø pavadinimø, tarsi pamirðæs, kad jau buvo paþymëjæs, priraðë dar 17

Plaèiau þr. Jonas Palionis, „Keletas naujø duomenø lietuviø kalbos gramatikø istorijai (Anoniminë rankraðtinë ‘Gramatices

18

17

Litvanicae’)“, VVU mokslo darbai. Istorijosfilologijos mokslø serija 1, 1955, 196–203. Janusz Pezda, „Antoni Rutkowski“,

Polski sùownik biograficzny 32, Wrocùaw, Warszawa, Kraków: Wydawnictwo polskiej akademii nauk, 1989– 1991, 215.


gramatika1a.pmd

17

2002.08.06, 20:05

tiksliau: zwrocono 12/8 59. [1859 08 12] Prawidùa Jæzyka litewskiego, czyli Grazatyka w 4ce str. [uþbraukta: 78] rækopismu 100. Kaip asmeniniame pokalbyje (2000 metø balandá) liudijo Januszas Pezda, tie paaiðkinimai zwrócono reiðkia, jog dalis bibliotekos Paryþiuje buvo saugoma Sienkiewicziaus bute, ir kad 1859 metais jis gràþino tas knygas á Èartoriskiø buveinæ Paryþiuje á Hotel Lambert. Ir kad ten Rutkowskis Opracowywaù przywiezione z Sieniawy rækopisy [...], przechowywane do r. 1859 w mieszkaniu Karola Sienkiewicza (Pezda 19891991, 215). Vadinasi, 1859 metø rugpjûèio 12 dienà X.D.K.P.S. gramatika ið Sienkiewicziaus buto Paryþiuje pateko á Hotel Lambert, Vladislavo Èartoriskio ir jo bibliotekininko Rutkowskio þinion. Iki ðito Sienkiewicziaus katalogo X.D.K.P.S. gramatika niekur nebuvo nurodyta turinti kokià nors signatûrà. O èia Rutkowskis jau nurodo, kad ji raudonu pieðtuku paþymëta numeriu 6. Kaip minëta anksèiau, X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis ir dabar ant virðelio turi uþklijuotà lapelá, kurio pirmasis áraðas yra bûtent raudonu pieðtuku uþraðytas skaièius 6. Sienkiewicziaus katalogas ir padeda susigaudyti, kaip atsirado pìrmosios X.D.K.P.S. gramatikos signatûros. Pavyzdþiui, p. 125 yra sàraðas pavadintas taip: Rækopisma be¸ numerów dawnych i niewpisane w Spisie niniejszym prze¸ P. Sienkiewicza dopeùnionym: (¸wrócone 12. Sierpnia 1859 r. p. P. Sienkiewicza) (na okùadkach tæ Nra [...] czerwonym oùówkiem wpisane. Nors X.D.K.P.S. gramatika á ðità sàraðà neátraukta (áraðyta anksèiau), taèiau matyti, kad raudonai èia þymëti tie rankraðèiai, kurie á Hotel Lambert gràþinti 1859 metø rugpjûèio 12 dienà. Prieðingai, mëlynu raðalu þenklinti tie rankraðèiai, kurie sugráþo á Èartoriskiø bibliotekà pusmeèiu vëliau (1860 03 17), tuoj po Sienkiewicziaus mirties (1860 02 07), plg. p. 127 Rutkowskio sudaryto kito sàraðo pavadinimà: Rækopisma be¸ Numerów dawnych lub nieznajdujàce siæ w niniejszym Katalogu P. Sienkiewicza, a ¸wrócone do Biblioteki X. Czartoryskiego w Paryýu, po úmierci P. Karola Sieñkiewicza, dnia 17. Marca 1860 roku (na okùadkach sà Nra pisane atramentem bùækitnym). Tokiu mëlynu raðalu paþymëta kita lietuviø kalbos gramatika, minëtasis Kleino veikalo nuoraðas (ðiame sàraðe jis figûruoja kaip Gramatyka Litewska po lacinie, p. 129, o pagrindiniame sàraðe prie jos pavadinimo Grammaticae Lithuanicae Pars 1r Rutkowskio ranka priraðyta pastaba: zobaczyã No 38 str. 129 katalogu blækitny kolor zwrócono 17/3 60 [1860 03 17], p. 117). Vadinasi, spalvos skirtumas prie numerio reiðkë ne kà kità, o rankraðèio sugráþimo á Vladislavo Èartoriskio bibliotekà Hotel Lambert ið

18

gramatika1a.pmd

18

Giedrius Subaèius

2002.08.08, 15:59

Sienkiewicziaus buto datà: paties Sienkiewicziaus 1859 metø rugpjûèio 12 dienà gràþinti rankraðèiai gavo raudonà skaièiø, o po jo mirties pargabenti 1860 metø kovo 17 dienà mëlynà. X.D.K.P.S. gramatika (su raudonu numeriu) ten pateko anksèiau uþ mëlynai paþymëtà Kleino gramatikos nuoraðà. Dar tolesniuose Sienkiewicziaus katalogo puslapiuose Rutkowskio pateikta informacija didþiàja dalimi kartojasi, taèiau kai kà nusako ir kitaip: Numera Manuskryptów odesùanych Xciu Wùadysùawowi 12. Sierpnia 1859. [...] Nastæpujà Manuskrypta nienumerowane, oznaczone tymczasowo nowà numeracyà, czerwonym oùówkiem. [...] 6. Prawidùa jæzyka Litewskiego, czyli Grammatyka Litewska 4o (str. 117. Katal: P.S. wpisaùem, bo jest podobny tytuù ale ùaciñski.): (p. 143). Èia nurodoma, kad raudonoji numeracija yra nauja, laikina. Be to, X.D.K.P.S. gramatika ðiame sàraðe pirmà kartà áraðoma á sàraðà ið eilës pagal savo raudonàjá numerá 6. Visiðkai aiðku, kad tas lapelis ant X.D.K.P.S. gramatikos virðelio su signatûromis ir turëjo bûti priklijuotas paties Rutkowskio, kai jis 1859 metais perëmë ið Sienkiewicziaus bibliotekos dalá. Tai turbût pati pirmoji signatûra, kurià kada nors turëjo ðita Èartoriskiø bibliotekos gramatika. (Sienkiewiczius abi lietuviðkas gramatikas buvo suraðæs vienà greta kitos, be jokiø nuorodø á kokius nors numerius, spalvas ar signatûras; pirmøjø X.D.K.P.S. gramatikos signatûrø atsiradimo sieti su Sienkiewicziaus vardu niekaip neiðeina.) Tame paèiame X.D.K.P.S. gramatikos virðelio lapelyje, kaip minëta, yra dar vienas áraðas juodu raðalu Str: 117 Katalogu. Taip nurodytas to paties Sienkiewicziaus katalogo 117 puslapis, kuriame ið tikro Sienkiewicziaus áraðyta X.D.K.P.S. gramatika. Ðá áraðà tam tikra prasme irgi galima laikyti signatûra. Jis dar kartà rodo, kad pirmosios signatûros sietinos su Paryþiaus, o ne kokiu nors ankstesniu gramatikos kelioniø laikotarpiu. Yra iðlikæs ir kitas Paryþiaus laikotarpio katalogas, 1865 metais pradëtas sudarinëti Rutkowskio, nuo 1869 metø tæstas Wù. Skrzydyùkos: Katalog biblioteki Puùawskiej Rutkowskiego. Spis sporzàdzony dalej przez Wù. Skrzydyùkæ r. 1869.19 Rutkowskis 1866 metais buvo priverstas palikti Èartoriskiø bibliotekininko vietà: Oddany bibliotece, wypoýyczaù jednak bez wiedzy i zgody wùaúciciela rækopisy i druki na zewnàtrz. Staùo siæ to przyczynà zwolnienia go w r. 1866 (Pezda 19891991, 215). 19

Katalog biblioteki Puùawskiej Rutkowskiego. Spis sporzàdzony dalej

przez Wù. Skrzydylkæ r. 1869; rankraðtis saugomas Èartoriskiø

19

gramatika1a.pmd

bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2367, b. p.

X. D. K. P. S. gramatika (apie 18201830)

19

2002.08.08, 15:59

Ðitame kataloge puslapiai nenumeruoti. Jo gale pridëtiniuose lapuose áraðyta ir „2281 Prawidùa jæzyka litewskiego przez X.D.K.P.S.“ Matyt, tie pridëtiniai lapai raðyti jau ne Rutkowskio, o Skrzydyùkos, gal nurodytaisiais 1869 metais. Svarbu atkreipti dëmesá, kad èia X.D.K.P.S. gramatika pirmà kartà sunumeruota 2281 numeriu. Tai iki ðiandienos iðlikusi (dabartinë) rankraðèio signatûra. Jos autorystæ turëtume skirti bûtent Wù. Skrzydyùkai, esant paraðytà 1869 metais, taip pat sieti su Paryþiaus laikotarpiu.

2. 4.

Kórnikas (apie 1872–1874?)

Þinoma, kad dalis Èartoriskiø bibliotekos rinkiniø ið Paryþiaus buvo perkelti á Kórniko bibliotekà (netoli Poznanës). Yra iðlikæs ir Kórniko periodo katalogas: „Inwentarz spisany przez Bentkowskiego w Kórniku [...] w r. 1872“20. Jame taip pat yra registruota X.D.K.P.S. gramatika: „2281 Prawidùa jæzyka Litewskiego, przez X.D.K.P.S. 4 [formatas], 1 [egzempliorius]“ (p. 277). Kleino gramatikos nuoraðas taip pat buvo perkeltas á Kórnikà: „2293 Grammatices lithuanicae 8 1“ (p. 277). Galima neabejoti, kad abi lietuviðkosios gramatikos yra laikinai buvusios ir Kórniko bibliotekoje. Tiksliai neþinoma, kuriais metais ten pateko, bet aiðku, kad po 1869-øjø. Jeigu katalogas buvo sudarinëjamas ið karto, vos rinkiniams atkakus á Kórnikà, tikëtina, kad ir gramatika ten atsidûrë bûtent 1872 metais.

2. 5.

Krokuva (nuo 1874?)

Apie 1874 metus Èartoriskiø rinkiniai nukeliavo á Krokuvà „na staùy pobyt“21. Taip pat 1877 metais ið Sieniawos buvo siunèiamos knygos á Krokuvà, plg.: „W roku 1877 Wùadysùaw Czartoryski poleciù Druziewiczowi skoncentrowaã swoje wysiùki w Sieniawie na pakowaniu i wysyùce ksiàýek do biblioteki w Krakowie“ (Nowak 1994, 95). Dar vienas – palaidø rankraðèiø – rinkinys Èartoriskiø bibliotekos rankraðtyne rodo, kaip buvo siøstos knygos ið Kórniko á Krokuvà22. 20

Inwentarz spisany przez Bentkowskiego w Kórniku [...] w r. 1872. Spis rækopismów puùawskich; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2581.

20

gramatika1a.pmd

20

21

22

Katalog rækopisów biblioteki Czartoryskich w Krakowie. Sygnatury 1682–2000, Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 1988, 3. Zarzàd Muzeum. Biblioteka. 1829–1880.

Fragmenty katalogów rækopisów, wykazy nabytków bibliotecznych; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2587a.

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

Siøsta daug siuntø, regis, penkios. Ir penktoje ið jø, pake, paþymëtame „Paka L. C. 10“, be kita ko, buvo rankraðèiai su signatûromis 2281 ir 2293. Vadinasi, abi lietuviø kalbos gramatikos su ta siunta ir iðkeliavo á Krokuvà. Tikslios datos nenurodoma. Taèiau galima apibendrintai pasakyti, kad apie XIX amþiaus aðtuntojo deðimtmeèio vidurá X.D.K.P.S. gramatika ir Kleino gramatikos nuoraðas ið Kórniko pateko á Krokuvà, kur Èartoriskiø bibliotekoje saugomi ir iki ðiandien. Tad X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio istorijà galima sutraukti taip. Sukurtas apie 1820–1830 metus, laikytas Èartoriskiø bibliotekoje Puùawuose (iki 1830), tada evakuotas á Sieniawà (apie 1832–1849), tada á Paryþiø (1849–1872?), tada vël sugráþo á Lenkijà, á Kórnikà (apie 1872–1874?), ir galø gale pateko á Krokuvà (apie 1874?). Ten iki dabar ir laikomas. 3. X.D.K.P.S. gramatikos autorius

Esu mëginæs ieðkoti galimø kandidatø á ðios gramatikos autorius rubricëlëse, Lietuvos archyvuose ir bibliotekose. Pavyzdþiui, pagal raðysenà lyginau Dominyko Kosciuðkos, Skaudvilës klebono, autorystës versijà, tikrinau lenkø kalbos gramatikos autoriaus Jano Nepomuko Deðkevièiaus-Kundzièiaus (Deszkiewicz-Kundzicz) autorystës galimybæ, taèiau be teigiamø rezultatø. Studijos Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje irgi neatskleidë autoriaus. Taèiau suteikë peno naujiems svarstymams. Knygos virðelyje áspaustas pavadinimas G=L PRZEZ X.D.K.P.S., o pirmajame jos puslapyje autoriaus ranka áraðyta visai kitokia antraðtë – Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska. Tad pats autorius kriptonimais X.D.K.P.S. nëra pasiraðæs. Kriptonimai áraðyti tik vienà kartà, áspausti virðelyje sidabro raidëmis. Tai verèia màstyti apie áriðëjà, kuris galëjo (turëjo) þinoti, kaip tas raides galima iððifruoti. Bûtø svarbu nustatyti, kas, kur ir kada áriðo X.D.K.P.S. gramatikà. Ið anksèiausiø X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio paminëjimø – ir 1834 metais Sieniawoje, ir 1849 Paryþiuje – nematyti, kad gramatikos pavadinimas bûtø nusakytas remiantis áspaustais virðelyje duomenimis: Prawidùa Jæzyka Lit. (Sieniawa) ir Poczàtki Iæzyka Litewskiego (Paryþiuje). Antru atveju net atrodo, kad Sienkiewiczius tik ið atminties uþraðë pavadinimà, já kiek pakeitë (vietoj Prawidùa paraðë Poczàtki). Bet nëra liudijimo, kad kas nors bûtø pacituota nuo virðelio. O ten juk paþymëtas tarsi labai svarbus dalykas – autorius (nors ir kriptonimais).

21


gramatika1a.pmd

21

2002.08.06, 20:05

Tikrai þinome, kad gramatika jau áriðta 1859 metais, kai Paryþiuje ant jos virðelio uþklijuojamas lapelis su pirmosiomis „signatûromis“. Ankstesniø duomenø patvirtinti, kad rankraðtis buvo áriðtas, tarsi nëra. Nors teoriðkai atrodo ámanoma, jog áriðta galëjo bûti ir Puùawuose (ten iki 1830 metø veikë Èartoriskiø knygriðykla), nebûtinai Paryþiuje. Maþiau tikëtina, kad galëjo kas nors rûpintis áriðti gramatikà Sieniawoje. Pagaliau ji galëjo patekti á Puùawø bibliotekà jau áriðta. Rankraðèio nugarëlë yra smarkiai apgrauþta kirvarpø. Dr. Tadeuszas Fràczykas, seniai ir ilgai dirbæs Èartoriskiø bibliotekos Krokuvoje darbuotojas, asmeniniame pokalbyje (2000 metø balandá) pasakë, kad tikëtina, jog taip apgrauþtas jis galëjo bûti Sieniawoje, o áriðtas – Puùawuose prieð sukilimà. Vis dëlto tai tik spëjimas, kurio patikimumo pervertinti nereikëtø. Susidaro áspûdis, kad Èartoriskiø bibliotekoje niekas niekada ir neþinojo, kas buvo gramatikos autorius, kas paslëpta po virðelio kriptonimais. Sienkiewiczius, kuris ilgai dirbo Puùawuose prieð sukilimà, o vëliau turëjo ir apraðë rankraðèius Paryþiuje, niekur nepaþymëjo autoriaus. Ar bûtø taip daræs, jei bûtø þinojæs? Ar Puùawø biblioteka, jei bûtø pati áriðusi rankraðtá, galëjo paþymëti tik kriptonimus, o ne visà autoriaus pavardæ? Ar jei bûtø buvæ áriðama Paryþiuje ir þinotas autorius, jis nebûtø kur nors áraðytas ir á katalogà? Vincas Maciûnas dar pastebëjo, kad „pirmam rankraðèio puslapy kertëj paraðyta pieðtuku – Staniewicz. Áraðas aiðkiai nesenas“ (Maciûnas 1934, 3). Vis dëlto tai panaðiau á XIX amþiaus pradþios ar bent vidurio áraðà, nes galinë raidë paraðyta ilgoji: Staniewiç, kaip tada dar neretai buvo paraðoma. Ir Fràczykas, gerai paþástantis Sienkiewicziaus ir kitø Puùawø bibliotekininkø raðysenas, paklaustas teigë, kad tai áraðyta Sienkiewicziaus. Ar bûtø Sienkiewiczius (jei tai tikrai jo raðysena) taip áraðæs, jei bûtø þinojæs tikràjá autoriø? (Zinkevièiaus [1990, 174] nuomonei, jog „rankraðèio raðyba ir kalba aiðkiai rodo, kad tai ne S. Stanevièiaus darbas“, reikia tik pritarti.) Todël galø gale atrodo tikëtiniausia, kad rankraðtis galëjo bûti áriðtas dar prieð patekdamas á Puùawus – ar paties autoriaus, dël kaþkokiø prieþasèiø norëjusio likti neþinomo, ar kokio nors tarpinio rankraðèio savininko. Atrodo, kad pats autorius su áriðimu susijæs glaudþiai, nes áriðëjas turëjo þinoti, kas autorius, ar bent turëti jo kriptonimus, jei juos áspaudë. Tad gramatika galëjo bûti áriðta gana anksti, netrukus po paraðymo, prieð patekdama á Puùawus. O tai, kad Sieniawos ir Paryþiaus kataloguose nebuvo nurodomi áspaustieji kriptonimai, gali bûti tik atsitiktinumas (pirmà kartà jie pacituojami gana

22

gramatika1a.pmd

22

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

vëlai, turbût 1869 metais Skrzydyùkos raðytame kataloge: jame suteikta ir dabartinë signatûra 2281). Antra vertus, negalima atmesti prielaidos, kad áspaudþiant virðelio raides galëjo ásivelti kokia nors klaida. Nereikëtø visiðkai atmesti ir kitø galimybiø, gal vertëtø klausti, ar virðelyje negalëjo pasiraðyti áriðëjas, ne autorius? Pats gramatikos tekstas gali ðá tà pasakyti apie autoriø. Ið kai kuriø pavyzdþiø susidaro áspûdis, kad autorius ið kilmës galëjo bûti bajoras, bet ne valstietis. Galima parinkti tokius pasakymus ar sakinius: Szawdaw p. 65; atsygræêk nug Paleystuwys– eyk pas Szùowe idant tykray tawi milety galetum ¡mones, p. 72; Katras Arklis Kuri Karieta, p. 74. Ðaudyti, rûpintis ðlove, kalbëti apie karietas bûdinga buvo bajorui, ne valstieèiui, nors paneigti valstietá galëjus sugalvoti tokius pavyzdþius taip pat nëra kaip. Taèiau pavyzdys ¡emaytis tomsus p. 74 galëtø rodyti, kad autorius jautë atstumà nuo to neapsiðvietusio þemaièio (þinoma, valstieèio), kitaip vargu ar bûtø save (savo luomà) pavadinæs tamsiu. Ir apskritai ryðkiø agrariniø pavyzdþiø, kuriø galëtume tikëtis ið autoriaus valstieèio, nors ir tapusio kunigu, X.D.K.P.S. gramatikoje nëra. O tokiø pavyzdþiø kiek vëliau savo þemaitiðkoje lietuviø kalbos gramatikoje apsèiai vartojo ið valstieèiø kilæs kunigas Juozapas Èiulda. Matyt, kiek tikëtiniau bûtø ásivaizduoti autoriø buvus bajoriðkos kilmës, nors toks teiginys kol kas negali perþengti darbo hipotezës ribø. Nereikëtø nustebti, jei autorius pasirodytø esàs mokytojas. Zinkevièius (1990, 174) mano, kad X.D.K.P.S. gramatika paraðyta „maþdaug tuo paèiu laiku kaip Kasakausko ‘Kalbrëda’“, o pastaroji yra spausdinta 1832, cenzûros pasiraðyta 1831 metais. Ið karto pastebëtina, kad X.D.K.P.S. raðysenoje prasprûsta senesnës, ypaè XVIII amþiui bûdingos raðybos atvejø, pavyzdþiui, greta paraðomos ilgosios , , , prasprûsta ilgoji vietoj nuo XIX amþiaus pradþios spaudiniuose nuosekliai visur imtos vartoti paprastosios <s>. Tikëtiniausia, kad autorius turëjo bûti baigæs mokyklà XVIII amþiuje, ir tik taikydamasis prie XIX amþiaus spausdintø tekstø stiliaus ëmë vengti ið maþens áprastø minëtøjø raidþiø formø. Taip pat dvibalsis [au], kuris XVIII amþiuje daþniausiai bûdavo þymimas , o XIX pradþioje daugelio autoriø pakeistas , gramatikoje vis dëlto raðytas senesniu stiliumi – (þr. toliau). Todël ið numanomo X.D.K.P.S. gramatikos paraðymo 1820–1830 metø periodo data gal tikëtiniau esanti arèiau 1820, o ne 1830 metø. Tokiu atveju tai seniausioji, arba pirmoji, iðlikusi þemaitiðka lietuviø kalbos gramatika.

23


gramatika1a.pmd

23

2002.08.06, 20:05

4. Gramatikos

ir kontekstas

struktûra

X.D.K.P.S. gramatika sudaryta ið trijø daliø. Pirmuoju gramatikos sa-

kiniu autorius taip paaiðkina: „Ðita gramatika yra padalyta á tris dalis: pirmojoje iðdëstomas mokslas apie lietuviðkø raidþiø, skiemenø ir þodþiø tarimà, antrojoje – apie vardaþodþius ir jø ypatybes, treèiojoje – apie veiksmaþodþius ir tinkamà jø raðymà“ (p. 1). Taèiau tos dalys labai nevienodos. Pirmàjà (p. 1–5) sudaro skyreliai: „Apie lietuviðkø raidþiø ir þodþiø tarimà“, „Apie raðto arba ortografijos þenklus“, „Apie lietuviø kalbos dalis“. Tai tarsi ávadinë gramatikos dalis. Antroji dalis (p. 5–37), kaip ir nurodyta autoriaus, skirta vardaþodþiams, jø paradigmoms, jø vartosenai apibûdinti. Taèiau èia prie vardaþodþiø apraðomi ir kai kurie dalyviai (p. 34–37), ir prielinksniai (p. 33–34). Treèioji dalis ið tikrøjø prasideda veiksmaþodþiø ir tam tikrø dalyviø apraðu. Bet toliau apraðoma jau ir daug kitokiø dalykø, ir papildomø daliø neskiriama. Ðtai po deðimties pastabø apie veiksmaþodþius, vienuoliktoji pastaba jau skirta prieveiksmiams (p. 68–69), dvyliktoji yra apie jaustukus, tryliktoji – apie jungtukus (p. 70), keturioliktoji – apie konstrukcijà (sintaksæ; p. 70–71), penkioliktoji – apie kalbos eilæ arba tvarkà (p. 72–73), ðeðioliktoji – apie vardaþodþiø konstrukcijà (p. 73–75); toliau dar kalbama apie prielinksninius bûdvardþius (p. 75–77), apie lietuviø veiksmaþodþiø konstrukcijà (p. 77), apie jungtukus (p. 78), apie jaustukus (p. 78). Vadinasi, nors X.D.K.P.S. gramatika ir nelabai atidþiai ar tiksliai suskirstyta, joje apþvelgtos visos pagrindinës gramatikos sritys. Neþinant X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus, sunku tiksliau apraðyti ir kontekstà, kuriame ðis veikalëlis buvo raðomas. Ið visø þinomø lietuviø kalbos gramatikø, kurios buvo raðytos XIX amþiaus pradþioje, X.D.K.P.S. gramatika yra viena ið anksèiausiø. Pirmiau buvo paraðyta turbût tik Aleksandro Butkevièiaus (1811 metais, antrasis variantas – 1823: Kalbrieda Lietuwiskay Lenkiszka Leþuwie mieleyúnieme Zemayciu), taèiau në vienas ið jo rankraðèiø nëra iðlikæs, tad ir apie jø pobûdá ar ryðá su X.D.K.P.S. gramatika spræsti sunku23. Taip pat anksèiau ar panaðiu metu, kaip ir X.D.K.P.S., gramatikà, kaip liudijama, paraðë Þemaièiø kunigas Dominykas Mogenis (1825 metø lapkrièio 27 d. Bonaventûra Gailevièius raðë, kad Mogenio gramatika esanti iðsiøsta á Vilniaus akademijà ir esà jis girdëjæs, neva jà turëjæ pasiøsti 23

Plg. Giedrius Subaèius, Þemaièiø bendrinës kalbos

24

gramatika1a.pmd

24

idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo

ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998, 92–93.

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

á lietuviø kalbos akademijà Prûsuose perþiûrëti; plg. Subaèius 1998, 194). Taèiau ir Mogenio darbas neiðliko. Vadinasi, X.D.K.P.S. gramatika rodo tam tikrà pradiná bandymà XIX amþiaus Lietuvoje apraðyti lietuviø kalbà. Didþiojoje Lietuvoje jos autorius neturëjo prieinamos jokios kitos gramatikos, nuo kurios bûtø galëjæs kà nors nusiþiûrëti, ypaè kad buvo pasirinkæs raðyti þemaitiðkai. Jau greièiausia paraðius X.D.K.P.S. gramatikà buvo iðleistas Simono Stanevièiaus perspaudas 1829 metais (1737 metø gramatikos)24, 1832-aisiais iðspausdintas Kaliksto Kasakauskio darbas25, 1835 metais savo rankraðtá baigë Simonas Grosas26, 1837-aisiais – Simonas Daukantas iðspausdino lietuviø ir lotynø kalbø gramatikëles27, 1854 metais pirmàjá savo gramatikos variantà pabaigë Juozapas Èiulda28. X.D.K.P.S. gramatika daug trumpesnë, ji negali prilygti vëlesniems analogiðkiems Kasakauskio, Èiuldos darbams. Taèiau ji vertinga kaip vienas ið pirmøjø bandymø raðyti gramatikas XIX amþiaus Lietuvoje. Kaip pirmoji þinoma þemaitiðka lietuviø kalbos gramatika. Galima nurodyti tam tikrø nenuoseklumø. Ðtai nuo 7 puslapio X.D.K.P.S. gramatikos autorius pirmiau ëmë þymëti lietuviðkà pavyzdá, o tik po to – lenkiðkà vertimà, nors iki tol buvo raðæs atvirkðèiai. Þodþiø sàraðe po du kartus átraukë: Dawg 89 (dawg 89), Sweykata 96, 97. Ieðkant galimø lituanistiniø ðaltiniø, atkreiptinas dëmesys á toká X.D.K.P.S. gramatikos sakiná: „Spalvas þyminèiø bûdvardþiø yra ganëtinai gausu ir jie turi kai kuriø ryðkiø skirtumø, pavyzdþiui, lenkiðkai tiek apie þmogø, tiek apie gyvulá vienodai sakoma Siwy, o lietuviðkai apie þmogø sakoma ¡yùas, apie arklá – ¡erksztas arba Szyrwas ir kt.“ (p. 31–32). Labai panaðiai Pilypas Ruigys raðë savo Be24

[Simonas Stanevièius,] TRUMPAS PAMOKIMAS KAÙBOS LITUWYSZKOS

25

nuog uýgymyma Krystaus 1829. Kalixt Kossakowski,

ARBA ÝEMAYTYSZKOS ,

GRAMMATYKA JÆZYKA

nuo nekurio nobaýna ysz draugistes JEZAUS KUNYGA ùotinyszkay paraszîtas yr spóustas Wyjlniuj’ metase 1737. dabarcziu atrastas yr ysznauja swiêtuy parôditas, WYJLNIUJE

ÝMUDZKIEGO. KAÙBRIEDA LEÝUWIO ÊIAMAYTISZKO, WILNO NAKÙADEM i DRUKIEM 26

SPAUSTUWOJ’ B. NEUMANA . Metase

25

MANESA i ZYMELA , 1832. Simonas Grossas, Kaùbrieda Leýuwe ¡emaytyszka, 1835; rankraðtis saugomas LMAB, f. 29 – 822.

27

28

[Simonas Daukantas] K. W. Myle, Prasmà Ùotinû kaùbôs [...], Petrapilie, 1837. Juozas Èiulda, Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos taisykles, parengë Giedrius Subaèius, LAIS 6, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993.


gramatika1a.pmd

25

2002.08.06, 20:05

trachtunge 1745 metais29: „Wenn die Deutµche einen Mann, Pferd, Rock, Erbµen, mit eben demµelben Wort, grau, nennen, µo unterµcheiden das die Littauen mit eigentlichen Worten: Wyrs ¸illas, Arklys áirmas: Sermêga pilkä: ïrnei raini oder bûri“ (p. 70–71). Ðitas Ruigio pavyzdys Didþiojoje Lietuvoje pateko á Ksavero Boguðo veikalà apie lietuviø kalbà 1808 metais30: „Niemiec nie ma wyrazu tylko Grau, szary, na wyraýenie czùowieka siwieiàcego, sukni burey, konia siwego, grochu szarego; Litwin nazywa czùowieka siwego Zillas, konia siwego Szirmas, sukniæ burà piùka, groch szary rainus“ (p. 152). Tiesioginës átakos X.D.K.P.S. gramatikai èia nematyti nei ið Ruigio, nei ið Boguðo darbo. Vis dëlto maþai tikëtina, kad pats kalbëjimas apie pilkà spalvà, apie tai, kaip nusakomas þmogaus þilumas, atitinkama arklio plauko spalva, lietuviðkø sinonimø gausumas „pilkumui“ nusakyti bûtø galëjæs atsirasti be Ruigio ar Boguðo átakos. Nebûtinai tiesioginës: ðis pavyzdys Lietuvoje galëjo bûti pakankamai populiarus, kad þmonës já tiesiog perpasakotø. Dël kai kuriø Pilypo Ruigio ir Kristijono Milkaus Maþosios Lietuvos ortografijos ypatybiø átakos galimybës plg. 5. f, p. 28–29. 5. Kalbos

ypatybës. Tarmës pasirinkimo intencijos

Jau Maciûnas (1939, 154) pabrëþë, kad „gramatikos autorius yra þemaitis (linksniuoja: tiewas, tiewo, tiewow...; þemës platios, platiu, platioms...)“. Zinkevièius (1990, 174) raðë, kad jis „turëjo bûti kilæs ið ðiaurës þemaièiø pajûriðkiø ploto“ ir kad X.D.K.P.S. „kaip ir Kasakausko gramatikoje, bandoma derinti þemaièiø ir aukðtaièiø tarmes“. Ðalia tokiø nuomoniø svarbu mëginti nustatyti autoriaus intencijas – kokias lytis jis rinkosi sàmoningai, o kokios – prasprûdo tik netyèiomis. Toliau pavyzdþiai pateikiami ne tik ið gramatikos, bet ir ið rankraðèio gale pridëto þemaièiø–lenkø kalbø þodþiø sàraðo (p. 87–100), Maciûno (1939, 154) apskaièiavimu, sudaryto ið 544, o Jono Kruopo – ið 548 þodþiø31. Beje, nors ir vadinamas þodynëliu, jis labiau 29

[Pilypas Ruigys,] Betrachtung der Littauiµchen Sprache in ihrem Urµprunge, Weµen und Eigenµchaften [...] von Philipp Ruhig [...] Kænigsberg, druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1745.

26

gramatika1a.pmd

26

30

Xawier Bohusz, O POCZÀTKACH NARODU I JÆZYKA LITEWSKIEGO ROZPRAWA [...], w WARSZAWIE,

pradþios lietuviø–lenkø kalbø þodynëlis“, Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai 2(7), A ser., 1959, 225.

W DRUKARNI GAZETY 31

WARSZAWSKIEY , 1808. Jonas Kruopas, „Rankraðtinis XIX a.

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

primena þodþiø sàraðà – abëcëlës tvarka taikyta tik pirmajai kiekvieno þodþio raidei, á tolesniø raidþiø abëcëlæ tiesiog neatsiþvelgta (Kruopo [1959, 226] teiginys, kad „atskirø raidþiø viduje daug kur nematyti grieþtos alfabetinës tvarkos“, yra per ðvelnus). Knygoje Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos (1998) esu suskirstæs XIX amþiuje þemaièiø vartotas ar vengtas vartoti þemaitybes pagal pastebimumà patiems þemaièiams á tris grupes: sunkiausiai, vidutiniðkai ir lengviausiai pastebimas savo kalbos ypatybes kaip skirtingas nuo aukðtaitiðkøjø (plg. p. 38–39). Tokia klasifikacija naudojausi ir knygoje Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra. Bibliotheca Archivi Lithuanici 1 (Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla, 2001), ja rëmësi ir Dalia Cidzikaitë straipsnyje „Dominyko Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba“ (Alt 3, 2001, 153–166). Èia toliau taip pat remiuosi ta klasifikacija. Ið dviejø þemaièiams sunkiausiai pastebimø þemaitybiø abi yra nesuaukðtaitintos. Tai: a) Ávardþiø acc. pl. anus 26, Katrus 24, Kurius 24, Szius 26 ~ ðius, tus 26. b) 1 cond. sg. butio 46(3x), 52(2x), 58(2x) ~ bûèio, Dyrbtio 58 ~ dirbèio, dotio 52 ~ duoèio, miletio 52 ~ mylëèio, praszytio 58 ~ praðyèio. Tarp vidutiniðko pastebimumo þemaitybiø su retomis iðimtimis matyti toks pat þemaitiðkas vaizdas. a) Vartojamas þemaitiðkas [ie], pvz., biegu 65 ~ bëgu, gyrdiesem 34 ~ girdësiam, sieju 45 ~ sëju, Tiewas 6, 7 ~ tëvas, turiedawaw 42 ~ turëdavau. b) Vyrauja trumpas þemaitiðkas veiksmaþodþiø 3 praes., pvz., Dyrb 56(2x), 57, 58 ~ dirba, miù 41, 50(2x), 51, 52 ~ myl[i], reyk 70 ~ reik[ia], Sning 68 ~ sninga, tur 42(2x), 43, 44 ~ tur[i]. Èia retkarèiais pasitaiko ir ilgøjø formø, plg. eyna 39(2x) ~ eina. Bet labai aiðku, kad aukðtaitiðkos tëra bene paèiø daþniausiø veiksmaþodþiø galûnës, visø kitø – þemaitiðkos. Intencijas rinktis þemaitiðkà lytá rodo ir aukðtaitiðkos formos pataisymas þemaitiðkàja: Pana Smarki kaùb [tais. ið kaùba] Saldey (p. 28). c) Þemaitiðkas ir bûdvardþiø, ávardþiø dat. pl., pvz., geresnyms 20 ~ geresnims, gerewsyms 20 ~ geriausims, gieryms 16, 20 ~ gerims, grazyms 16 ~ graþims, Patyms 26 ~ patims. Tiesa, yra ir kitaip, t. y. grafiðkai -ems baigiamø formø, pvz., anems 26, Katrems 24, Kokiems 24, Kurems 24, Szems 26, tems 26, tokems 26. Bet tai turbût irgi neaukðtaitiðkos lytys, aukðt. bûtø tikëtinos *aniems, *katriems ir t. t. (kokiems raidë i turbût tëra minkðtumo þenklas po k prieð e). Jas bûtø galima interpretuoti bent dvejopai: 1) kadangi pramaiðiui su

27


gramatika1a.pmd

27

2002.08.06, 20:05

garsas [1⁄4] autoriaus kartais þymëtas ir raide <e> (parsegàdaw 63 ~ parsigandau, Steprowjows 5 ~ stipruojuos), tikëtina, kad èia raide <e> uþraðyta þemaitiðkas garsas [1⁄4]; 2) kadangi i§Q kamienø daiktavardþiø paradigmoje yra galûnë -ems (Brolems 10 ~ broliams), tikëtina jà galëjus bûti pagal analogijà priderintà ir ávardþiams. Ðiaip ar taip, tokiame kontekste galûnë -ems abiem atvejais nelaikytina aukðtaitiðka. d) Loc. pl. taip pat þemaitiðkas, pvz., anuse 26 ~ anûse, baùtusiusy 18 ~ baltûsiûse, Broluse 10 ~ broliûse, gerewsiuse 20 ~ geriausiûse, Katruse 24 ~ katrûse. e) Þemaitiðkas raðytas ir imper. pl., pvz., bukiem 44 ~ bûkiam, bukiet 44 ~ bûkiat, Dyrbkiem 58 ~ dirbkiam, Milekem 52 ~ mylëkiam, praszikiem 58 ~ praðykiam. f) Gerai skirtas ir raide þymëtas paplatëjæs þemaièiø [1⁄4], pvz., yr 5 ~ ir, Kamy 24(2x) ~ kame, Styprus 6 ~ stiprus, toky 25 ~ tokio, turietyny 49 ~ turëtini. Retkarèiais pasitaiko paraðyta <e> vietoj tikëtino , plg., Kayleney 31 ~ kailiniai, parsegàdynaw 63 ~ parsigandinau (greta plg. ir su : nusygàdynaw 63 ~ nusigandinau), pasekalbiek 63 ~ pasikalbëk, Steprowjows 5 ~ stipruojuos. Su nepaplatëjusiu [i] þemaitiðkai þymëti tokie pavyzdþiai: anomis 27, Brolis 6, 10, Gerasis 21, Motina 6, 39, ¡idas 99 ~ þydas. Kad autorius gerai girdëjo ir skyrë paplatëjusá garsà nuo siauro, gali rodyti ir i kamieno nom. sg. formos Dàtys 13 ~ dantis, Debesys 13 ~ debesis, Wagys 13 ~ vagis ir pan., kur taip pat paraðyta sulig þemaièiø tartimi, þemaièiai jas taria su [1⁄4]. Vis dëlto autoriui þemaitiðkos formos su galûnëmis -ys [1⁄4s] nepatiko ir jis siûlë taisyti jas á Dàtis, Debesis, Wagis – t. y. derinti prie i§Q kamieno (brolis) linksniavimo tipo. Vadinasi, i ir i§Q kamienø daiktavardþiø galûniø skirtumà autorius aiðkiai girdëjo (dbk tai vienodai skambanti ir raðoma galûnë -is). Galima bûtø kalbëti ir apie iðimtis. Pavyzdþiui, þodþio praðyti paradigmos bûtasis daþninis laikas nuosekliai raðomas su raide : praszydawaw, praszydaway, praszydawa, praszydawom, praszydawot, praszydawa (p. 56). Taip pat bûsimasis laikas (praszysiu, praszysi, praszys, praszysem, praszyset, praszys; p. 57) ir tariamoji nuosaka (praszytio, praszytumi, praszytum, praszytumem, praszytumet, praszytum; p. 58). Aukðtaièiai èia taria [î], tad þemaièiai turëtø taip pat tarti nepaplatëjusá [i] garsà ir þymëti tiesiog . Taèiau X.D.K.P.S. gramatikos autorius vis dëlto raðë , t. y. neþemaitiðkai. Jo tarmëje nebuvo sintetinio bûtojo daþninio laiko, já turëjo nusiþiûrëti ið kokiø nors aukðtaitiðkø raðtø. Pavyzdþiui, Pauliaus Ruigio Anfangsgründe einer

28

gramatika1a.pmd

28

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

Littauiµchen Grammatick (1747)32 ir Kristijono Milkaus Anfangs=Gründe einer Littauiµchen Sprach=Lehre (1800)33 tokio tipo formos raðomos kaip tik su : Laikydawau, Laikydawai, Laikydawo, Laikydawome, Laikydawote, Laikydawo (RG 94, 95; MG 114, 115). Autorius galëjo tiesiog nusiraðyti Rytø Prûsijos raðtø ortografijos ypatybæ tokiai formai, kokios nepaþinojo ið savo dialekto. Jo abejones liudija tai, kad vienu atveju buvo pradëjæs raðyti su (praszi), bet paskui pataisë á : praszydawa (p. 56). Na, o bûsimojo laiko bei tariamosios nuosakos formos, nors ir turimos dounininkø tarmëje, X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus galëjo bûti raðytos su dël jo taip suvokto ortografijos sistemos vienodumo (nuoseklumo) ir patogumo. Apsispræsti taip neþemaitiðkai vienodinti jam galëjo padëti tos paèios Rytø Prûsijos gramatikos, plg. Laikyµu, Laikyµi, Laikys ir pan. (RG 96; MG 116), Laikyãiau/Laikyçiau, Laikytumbei, Laikytu ir pan. (RG 94; MG 115), taip pat jo paties dounininkø tarmës formos su galûnëje tariamu [1⁄4] ir raðoma raide : praszy 57 ~ praðë. Reikia atkreipti dëmesá, kad prielinksnis y 4 ~ á raðomas raide , vadinasi, taip pat turëjo bûti tartas [1⁄4]. Girdenis yra teigæs, kad bent 1759 metø anoniminës knygos Þyvatas [...] Jezusa Christusa34 tarmëje ðis prielinksnis ir galëjo bûti tariamas [1⁄4], kad „prielinksná 1⁄4, 1759 m. ‘Ziwate’ raðomà grafema y, reikia kildinti ið *en“, taip pat yra manæs galint „atsargiai spëti, kad *en kilmës alomorfas yra á tà tarmæ patekæs ið kurðiø dialekto“35. Neatmetant labai tikëtinos tiesioginës Þyvato grafemø sugestijos X.D.K.P.S. autoriui, turbût laikytina, kad gali atspindëti paties autoriaus tarmës tartá. 32

33

[Paulius Ruigys,] Anfangsgründe einer Littauiµchen Grammatick, in ihrem natürlichen üµammenhange entworfen von Paul Friedrich Ruhig [...]. Königsberg, druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1747 (toliau – RG). [Kristijonas Milkus,] Anfangs=Gründe einer Littauiµchen Sprach=Lehre, worinn ¸war die von dem jüngern Ruhig ehemals herausgegebene

Grammatik ¸um Grunde gelegt, aber mit µtarken üµät¸en und neuen Ausarbeitungen verbeµµert und vermehrt worden von Chriµtian Gottlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen, Königsberg, Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerey, 1800 (toliau – MG). 34

ZIWATAS PONA YR DIEWA MUSU JEZUSA CHRISTUSA, TAY IRA KIELAS YSZGANIMA Kuriuw

Atpyrktoies muµu JEZUS CHRISTUS [...] Mumis y

Dangu wede, moki, yr atgide [...], WILNIÀW Drukarnie J. K. M. yr RP. Kollégio Kunigu Pioriu. Kaµztu yr µtoronæ MATIEJAWS JUSUPA

35

DOWBARA, Metuµy Pona 1759. Aleksas Girdenis, „Dël vieno prielinksnio formos XVIII a. ðiaurës þemaièiø kretingiðkiø tarmëje“, Blt 16(2), 1980, 115–116.

Ponas yszganitoies yr

29


gramatika1a.pmd

29

2002.08.06, 20:05

Tarp lengviausiai pastebimø þemaitybiø vaizdas ávairesnis, nors taip pat vyrauja þemaitybës. a) Dominuoja dounininkiðkas dvibalsis [1⁄4i] (dbk ie), daþnai raðytas tiesiog <ey>, pvz., aney 26 ~ anie, Balteyie 8 ~ baltieji, Gereyie 21 ~ gerieji, gereµneyie 21 ~ geresnieji, gerewseyie 21(2x) ~ geriausieji, Raudoneyie 8 ~ raudonieji, Szey 26 ~ ðie, tiey 26 ~ tie, tokiey 26 ~ tokie. Tas pats dounininkiðkas [1⁄4i] þymëtas ir nosine raide , pvz., aniæ 42 (Aniæ 42), 56(2x) ~ anie, artæ 33 ~ artie, Gædra 73 ~ giedra ‘auðra’, Gædu 90 ~ giedu, Katriæ 24 ~ katrie, Kætas 92 ~ kietas, Kokiæ 24 ~ kokie, Kuriæ 24 ~ kurie, Læpu 92 ~ liepu ‘liepiu’, Mæga 93 ~ miega ‘aruodas’, Mægas 93 ~ miegas, Mæýis 93 ~ mieþis, tolæ 75 ~ tolie, ¡ædas 99 ~ þiedas. Ir reikia pridurti, kad taip paraðyta net tik tokioje pozicijoje, kur dbk yra ie, bet ir ten, kur yra æ – atsygræêk 72 ~ atsigræþk, Tæwas 97 ~ tævas ‘plonas’. Matyt, autoriaus tarta [ats1⁄4gr1⁄4iðk], [t1⁄4iv¹s], o tai reikðtø, kad jis buvo kilæs ið taip tarianèio vakariniø dounininkø ploto apie Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlauká, Darbënus36. Taèiau pasitaikë ir aukðtaitiðkø formø – anie 4, 9, Diena 89, Giedra 90 ‘auðra’, Kieno 9, 24, 25, miegas 45 ‘aruodus’, Wienas 98 ~ vienas, nors tokiø ir nedaug. Aukðtaitiðkai paraðytos formos vartojamos áprastesniuose þodþiuose (anie, Diena, Giedra, Kieno, Wienas). Retoku þodþiu, matyt, tegalima laikyti miega ‘aruodas’ (nors raðytas aukðtaitiðkas vokalizmas, ðio þodþio aukðtaièiai nepaþásta [LKÞ VIII 133– 134]). Vis dëlto grieþtai aukðtaitiðkai autorius neþymëjo net daugumos daþnø þodþiø, plg. dubletus anie – aney bei aniæ; Giedra – Gædra; miegas acc. pl. – Mæga nom. sg. Tad nors daþnesnës þemaitiðkos lytys, visiðko nuoseklumo nematyti. b) Daþniausiai þemaitiðkas ir dvibalsis [¹u] (dbk uo), pvz., baùtowjow 18 ‘baltajam’, dabarciow 69 ~ dabarèiuo, Gerowiu 21 ~ geruoju, Kùowna 45 ~ kluonà, Kow 9, 24, 25(2x) ~ kuo, paskow 78 ~ paskuo, tà instr. sg. 27 ~ ta, towkartu 5 ~ tuokartu, tów 68 ~ tuo, owùas nom. pl. 75 ~ uolos, wa¸iowsem 75 ~ vaþiuosim. Net ten, kur dbk yra ne uo, o à, þymëtas dounininkiðkas [¹u], pvz., baùtowij 18 ~ baltàjá, Katrow 24 ~ katrà, kow 4, 5, 69 (Kow 5, 9, 24[2x], 25[2x]) ~ kà, Ow‡owùas 93 ~ àþuolas, rawdonowie 19 ~ raudonàja, rawdonowje 19 ~ raudonàjà. Tokie atvejai, kaip ir þodþio Tæwas grafema , nedviprasmiðkai teigia autoriø buvus kilusá ið vakariniø dounininkø. Aukðtaitiðkai raðyti, rodos, tik du þodþiai – duona ir duoti, taèiau kadangi jie buvo pasirinkti linksniuoti ir asmenuoti, jø formø gramatikoje daþnoka. Raðydamas ðiuodu þodþius autorius hipernormaliai, pagal þemaitiðkà tartá paþenklino aukðtaitiðkà dvibalsá uo raide (taip paraðydavo ir kai kurie kiti þemaièiai), pvz., dodamas 5, 36

Plg. LKA II, þemël. 44.

30

gramatika1a.pmd

30

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

35 ~ duodamas, dodàs 5 (Dodàs 34) ~ duodàs, Dona 4, 17 ~ duona, Donos 17 ~ duonos ir t. t. c) Pirmà kartà matyti ryðkus sàmoningas autoriaus noras aukðtaitinti – nevartoti savo tarmës monoftongø [â] ir [ç]. Jis raðë, pvz., baùtays 18 ~ baltais, Broley 10 ~ broliai, Broleys 10 ~ broliais, daray 5 ~ darai, Darêay 9 ~ darþai, Dar‡ays 9 ~ darþais, geray 5, 20 ~ gerai, graêey 5 ~ graþiai, protingay 5 ~ protingai ir t. t. Apie tai savo gramatikoje suformulavo net keletà grieþtokø taisykliø, pavyzdþiui, „Szeyp, teyp, aneyp, Kyteyp, àtreyp visada baigiasi eyp [...]. Panaðiai visokius prieveiksmiðkai sakomus bûdvardþius reikia baigti -ay, jei jie padaryti ið tokio [bûdvardþio], kuris baigiasi -as arba -a; ir baigti -ey, jei padaryti ið besibaigianèio -us arba -i, visai neatsiþvelgiant á giminës skirtumus, pvz., baùtas yszpùawtas czystay ‘baltas iðplautas ðvariai’, baùta pamalewota rawdonay ‘balta padaþyta raudonai’ arba graêus sakie gra‡ey, t. y. ‘graþus sakë graþiai’“ (p. 27–28). Tiesa, retkarèiais ir èia pasitaikydavo paraðyti þemaitybiø, taèiau tai akivaizdþiai retesnës, ið autoriaus pastabumo lauko iðsprûdusios ávardþiuotinës bûdvardþiø formos, pvz., baùtayses 18 ~ baltaisiais, Gerayses 21 ~ geraisiais, Geresneyses 21 ~ geresniaisiais, Gerasnewses 21 ~ geresniausiais, Szwætayses 70 ~ ðventaisiais. O kartais daliná þemaitiðkà ávardþiuotiniø formø þymëjimà autorius galëjo iðlaikyti ir sàmoningai, plg. su munaseys, su tawaseys (p. 29), kur su tawaseys buvo pradëta raðyti su taway, bet dvibalsis vël iðtaisytas á þemaitiðkà monoftongà. d) Þemaitiðkas yra dat. sg., pvz., Brolow 10 ~ broliuo, Darýow 9 ~ darþuo, Karalow 11 ~ karaliuo, Tiewow 20 ~ tëvuo, ¡mogow 16 ~ þmoguo. Þemaitiðkumas

X.D.K.P.S.

Pastebimas

Ypatybës

Aukðt.

Sunkiausiai:

a) acc. pl. b) 1 cond. sg.

+ +

Vidutiniðkai:

a) [ie] b) 3 praes. c) dat. pl. d) loc. pl. e) imper. pl. f) [1⁄4], [i]

+ + + + + +

Lengviausiai:

a) [1⁄4i]

(+)

+

b) [¹u]

(+)

+

c) [â], [ç]

+

d) dat. sg. 1 L E N T E L Ë: X.D.K.P.S.

Þem.

+

gramatikos autoriaus tarmës pasirinkimo intencijos

31


gramatika1a.pmd

31

2002.08.06, 20:05

Akivaizdu, kad ið apþvelgtøjø ypatybiø vienintelis tikrai ryðkus aukðtaitinimas yra dvibalsiai ai, ei. Kita, èia neminëta, bet kartais aukðtaitinta kai kuriø ávardþiø loc. sg. f., plg. Katroje 25, Kokioje 25, Kurioje 25. Mëginta aukðtaitinti ir panaði daiktavardþiø loc. sg. m. pozicija, taèiau paprastai nesëkmingai, susikurta hiperaukðtaitiðkø lyèiø, plg. Karalowje 11 ~ karaliuje, Sawameyie arba Sawame 30 ‘savajame arba savame’, ¡mogowje 16 ~ þmoguje. Þemaièiø dounininkø tradicijà dar XVIII amþiuje gali reprezentuoti du tekstai: minëtasis 1759 metø Þyvatas ir 1794-øjø Kozonius37. Jie turi ypaè daug þemaitiðkø ypatybiø. Galima teigti, kai tokie tekstai buvo vieni ið pirmøjø ir svarbiøjø, formuojant dounininkiðkà tradicijà XVIII amþiaus Lietuvoje, paveikûs ir XIX amþiaus tekstams. Palyginus su jais (plg. Subaèius 1998, 49, 60), matyti tam tikras X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus intencijø panaðumas. Þyvate esmingiau skiriasi tik dat. sg. (plg. Subaèius 1998, 48–49), buvæs daþniau aukðtaitiðkas, o X.D.K.P.S. – vien þemaitiðkas. Kozoniaus vertëjo intencijos tik þemaitiðkos, tad X.D.K.P.S. autoriaus aukðtaitinta vos vos ryðkëliau. Vadinasi, nors visais ðiais atvejais ryðkios tendencijos raðyti þemaitiðkai, aklo sekimo kuriuo vienu tekstu nematyti. Nors X.D.K.P.S. autorius orientavosi á þemaièius, vargiai tikëtina, kad nebuvo matæs kokiø nors aukðtaitiðkø knygø – ir dël to, kad jis pavartodavo aukðtaitybiø, ir dël to, kad galëjo bûti kunigas (paraðo pirmoji raidë X), ir dël to, kad buvo gramatikos autorius. Dar plg. 5. f (p. 28–29) minëtà RG ar MG átakos tikimybæ. Maciûnas (1935, 178) yra nurodæs, kad „gramatikos autoriaus paþiûrose á lietuviø kalbà pastebima [...] Bauþo átaka“, nors konkretesniø argumentø ir nepateikë. Átikimiau, kad autorius ne ið nemokëjimo aukðtaitiðkai, o sàmoningai stengësi tik vos vos aukðtaitinti. Vis dëlto labai gerai aukðtaitiðkai autorius galëjo taip pat nemokëti, galëjo bûti buvæs nejudrus, sëslokai gyvenantis Þemaitijoje. Tai rodytø ir ne visø, o tik daþnesniø formø paraðymas su aukðtaitiðkais ie bei uo, ir pastangos aukðtaitinti tam tikrus loc. sg., ir nuoseklus monoftongø nevartojimas. Ðiaip ar taip, nematyti iðsikristalizavusios grieþtesnës jo norminimo koncepcijos ar didelio tikslumo (plg. vienur raðytà , o kitur – ).

37

KOZONIUS K. MYKOÙA

DYINO 20. KARWELA ,

KARPAWICIAS [...]

1794. O yµz prisakima Rodos Lituwu Ziamys i Druka PADUWTAS;

BAZNICIO S. JONA SAKITAS WYLNIUW

32

gramatika1a.pmd

32

WYLNIUW Drukarnie Kunygu Bazylionu.

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

6. Raðyba

1. X.D.K.P.S. autorius vartojo raidæ keleriopa reikðme: a) Pirmiausia nurodytina, kad ðia raide daþnai þymëjo dvigarsá [¹n] (dbk an): às 39(2x), 42(2x), 50, 56(2x), 74 ~ anas ‘jis’, àt 33(2x), 34(2x), 48(2x), 54(2x), 78 ~ ant, àtreyp 27, 69 ~ antreip, Dodàtem 36 ~ duodanèiam, Dodàti 36 ~ duodantá, nusygàdaw 63 ~ nusigandau, parsegàdaw 63 ~ parsigandau, parsegàdynaw 63 ~ parsigandinau. Vis dëlto ðá dvigarsá [¹n] kartais nenuosekliai paþenklindavo dviraidþiu , pvz., ons 50 ~ anas ‘jis’, pagondynaw 63 ~ pagandinau, pasegondynaw 63 ~ pasigandinau; b) kaip buvo matyti, raidæ paraðydavo ir dvibalsiui [¹u] þymëti: anà 27 ~ anà, tà acc. sg. 27, tà instr. sg. 27 ~ ta; c) taip þenklinti pasitaikë net dvigarsá [¹m], pavyzdþiui, ¡àbis 6 ~ þambis. Ryðkesnës Þyvato ar Kozoniaus autoriaus raðybos átakos èia nematyti. Nors kaip Þyvate ir Kozoniuje raidë buvo vartojama ðaknies dvigarsiui [¹n] paþymëti (a), taèiau paraleliai buvo raðoma ir , nors Þyvate ar Kozoniuje toks digrafas neþymëtas. Kiti Þyvato variantai buvo , , , Kozoniaus – , bet në vieno ið jø nevartojo X.D.K.P.S. autorius. Kaip minëta, X.D.K.P.S. autoriaus gimtinë lokalizuotina dounininkø plote apie Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlauká, Darbënus. Nuo Lenkimø buvo kilæs ir dounininkiðkos bk Þemaitijai kûrëjas Jurgis Ambraziejus Pabrëþa. Vadinasi, galima bûtø kelti klausimà, ar abu autoriai negalëjo paþinti vienas kito ir ar raðyba neiðsaugojo jø galimos paþinties pëdsakø. Ðtai Pabrëþa maþdaug nuo 1799 metø taip pat ëmë vartoti raidæ dvigarsiui [¹n] þymëti38. Taèiau iki pat 1831-øjø þodþio pradþios pozicijoje Pabrëþa raðë , tik nuo tø metø èia ásivedë raidæ (Subaèius 1996, 29). Kadangi X.D.K.P.S. turëjo bûti paraðyta anksèiau, kol kas nëra pagrindo átarti, kad X.D.K.P.S. lytys às, àt bûtø atsiradusios dël Pabrëþos minèiø ar tekstø átakos. Taigi Pabrëþos átaka neárodoma. 2. X.D.K.P.S. raðyta ir raidë : a) jau nurodyta raidës vartosena þemaitiðkam dvibalsiui [1⁄4i] reikðti; b) su tokiu þymëjimu, matyt, susijæs spontaniðkas ðios raidës raðymas vien þemaièiø balsiui [1⁄4] dvigarsyje [1⁄4l] þymëti: Szæùtas 96 ~ ðiltas, Wæùkas 99 ~ vilkas, Wælnews 76 ~ Vilniaus, Wælniu 75 ~ Vilniø; c) raide taip pat kartais 38

kalba“, LAIS 8. Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir

Giedrius Subaèius, „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø

33

enciklopedijø leidykla, 1996, 18.


gramatika1a.pmd

33

2002.08.06, 20:05

þenklintas dvigarsis [1⁄4n], pvz., kæt 69 ~ kenè[ia], lægwas 92 ~ lengvas, lækis¸kay 74 ~ lenkiðkai, læta 92 ~ lenta, Szwætayses; taèiau ði pozicija þymëta ir tiesiog dviraidþiu <en>, pvz., Dosenty 36 ~ duosianèio, Dosentem 36 ~ duosianèiam, Dosentemy 36 ~ duosianèiame, dawg=galenti 7 ~ daug-galinti39; d) kartais raide paþenklintas ir nazalinio atspalvio nepraradæs þemaitiðkas ávardþiø oksitoninio kirèiavimo acc. sg., pvz., Kuræ 25 ~ kurià, Szæ 27 ~ ðià. Þyvato kamieno dvigarsiai [1⁄4n] (c) ir nedenazalizuotos galûnës (d) taip pat raðytos , panaðiai Kozoniaus (Subaèius 1998, 52–53, 61) ir Pabrëþos (Subaèius 1996, 13) þymëti kamieno dvigarsiai [1⁄4n] (c). Taèiau Þyvate, Kozoniuje ir Pabrëþos tekstuose raidë nevartota nei dvibalsiui [1⁄4i] (a), nei balsiui [1⁄4] (b) þenklinti. Ðiedu atvejai yra gana unikalus, ypatingas X.D.K.P.S. autoriaus ieðkojimas, vël neleidþiantis áþvelgti konkretesnës Þyvato, Kozoniaus ar Pabrëþos raðybos átakos. 3. Jau raðyta, kad þemaitiðkam dvibalsiui [¹u] X.D.K.P.S. nuosekliai vartojo digrafà . Tai ryðkiai skiriasi nuo Þyvato variantø , , , nuo Kozoniaus bei nuo Pabrëþos paprastai raðyto (Subaèius 1996, 14, 16). Jokios átakos nematyti. 4. Þymëti dounininkiðkajam dvibalsiui [1⁄4i] X.D.K.P.S. autorius nevartojo Þyvatui, Kozoniui ir jø paveiktam Pabrëþai bûdingo digrafo (taip pat Kozoniaus ir Klemento alografo , Pabrëþos varianto ). Kaip minëta, gramatikos autorius ðioje pozicijoje vertësi variantais <ey> ir . Vël negalima áþvelgti jokio tø tekstø poveikio. 5. Dvibalsis [au] X.D.K.P.S. þymëtas dviraidþiu , pvz., jaw 5 ~ jau, Iawnykis 7 ~ jaunikis, Karalaws 11 ~ karaliaus, rawdona 19 ~ raudona, ¡mogaws 15, 16 ~ þmogaus. Nors taip raðyta ir Þyvato bei Kozoniaus rengëjø (Subaèius 1998, 55, 61), taèiau tai apskritai bûdingas tradicinio XVIII amþiaus Didþiosios Lietuvos raidyno bruoþas (tokia raðyba norminta dar 1737 metø anoniminëje lietuviø kalbos gramatikoje Universitas Lingvarum Litvaniae40), todël jokios tiesioginës átakos liudyti taip pat negali. 6. Pagal tradiciná Didþiosios Lietuvos raidynà neretai þymëtas priebalsiø [g] ir [k] minkðtumas prieð [e], pvz., giera 16 ~ gero, gieras 16 ~ geras, Jogiey 44 ~ jogiai, Kielnes 31 ~ kelnës, Kokie 25 ~ kokia, 39

Èia neskirtinas þodis giwenty 70 ~ gyventi, nes tarmëje jis turi nesusiaurëjusá sveikà en, plg. Vladas Grinaveckis, Þemaièiø tarmiø istorija

34

gramatika1a.pmd

34

40

(fonetika), Vilnius: Mintis, 1973, 207. Plg. Kazimieras Eigminas, „Lietuviø kalbos gramatikos iki 1737 m. ir ‘Universitas Lingvarum Litvaniae’

atsiradimo sàlygos“, Universitas Lingvarum Litvaniae, parengë Kazimieras Eigminas, Vilnius: Mokslas, 1981, 39.

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

Kokiey 25 ~ kokiai. Antra vertus, tai daryta nenuosekliai, nelabai retai tas minkðtinamasis praleistas, pvz., geram 20, geresnem 20 ~ geresniam, gerewsem 20(2x) ~ geriausiam, toke 26 ~ tokia, toke 27 ~ tokià. Autorius èia daþnai pats painiojosi, abejojo. Pavyzdþiui, vienaskaitos paradigma gieras, giera, gieram, giera, gieras!, gieru, gieramy (p. 16) visur buvo paraðyta be minkðtumo þenklo , bet jau paraðius jis áterptas. Toliau daugiskaitos paradigma jau ið karto visa raðyta su minkðtumo þenklu (giery, gieru ir t. t., p. 16). Atrodytø, kad autoriaus ið pradþiø buvo bandyta raðyti naujoviðkai – be minkðtumo þenklo po [g], [k], taèiau persigalvota ir sàmoningai sugráþta prie tradicinio minkðtumo þymëjimo. Taèiau kiek toliau autorius jau taisë atvirkðèiai. Formas geras, geresnis, gerewsis (p. 20) ir pan. buvo paraðæs su minkðtumo þenklu (gieras, gieresnis, gierewsis), bet já iðbraukë. Dar toliau tarsi stengësi ir raðyti be , plg. paradigmas p. 20–21 (Gerasis, geresnesis, gerewsesis, wysu gerewsesis ir daug kitø atvejø). Galima daryti iðvadà, kad apie 20-àjá X.D.K.P.S. gramatikos ðvarraðèio puslapá autorius apsisprendë antrà kartà – minkðtumo þenklo po [g], [k] prieð [e] vis dëlto nebevartoti. Taèiau tokios nuostatos taip pat grieþtai nesilaikë, paraðydavo tradiciðkai minkðtumo þenklà ir tolesniame gramatikos tekste (plg. ankstesnius pavyzdþius). Kaip ir 1737 metø Universite X.D.K.P.S. autorius raðë be minkðtumo þenklo ir [þ] prieð [e], pvz., ¡eybas 32 ~ þeibas ‘nepakeliami ir ilgi speigai’, ¡emaytis 74 ~ þemaitis, ¡eme 10, 22 ~ þemë, ¡emys 10 ~ þemës ir t. t., ¡erksztas 32 ~ þergðtas. Þyvato ir Kozoniaus autoriai èia minkðtumo þenklà þymëjo (Subaèius 1998, 56–57, 62). Nors Pabrëþa taip pat neraðë ðio (Subaèius 1996, 15), bet to nepakanka kalbëti apie Pabrëþos átakà. 7. Ið grafikos dalykø atkreiptinas dëmesys á tai, kad X.D.K.P.S. gramatikos autorius neretai paraðydavo ilgàjà raidæ . Matyt, taip buvo iðmokytas raðyti jaunystëje, gal dar XVIII amþiuje, kai toks þymëjimas buvo áprastas tiek rankraðèiams, tiek spausdintoms knygoms. Taèiau XIX amþiuje ið spaudiniø raidë buvo paðalinta, nors rankraðèiuose dar gerokai po XIX amþiaus vidurio lietuviø kultûros veikëjø buvo paraðoma (pvz., Motiejaus Valanèiaus). Vis dëlto matyti, kad kai kur X.D.K.P.S. gramatikos autorius stengësi sàmoningai vengti : ðtai formà Gereyµems pataisë á Gereysems (p. 21). Panaðiai keitë raidþiø , ilgàsias nuleistines: u‡ taisyta á uê (p. 34), oznaça – á oznacza (p. 34), pras¸a – á prasza (p. 56) ir dar vienas kitas. Matyt, autorius, nors tik sporadiðkai, vis dëlto stengësi orientuotis á spausdintø tekstø grafikà, atsiriboti nuo jaunystëje iðmoktø tam tikrø raðto ypatumø.

35


gramatika1a.pmd

35

2002.08.06, 20:05

*** Tad ið tarminiø lyèiø ir raðybos jokios átikinamesnës tiesioginës tradiciniø dounininkiðkø þemaitiðkø Þyvato ir Kozoniaus tekstø ar Pabrëþos rankraðèiø átakos nematyti. Tai gali liudyti autoriø buvusá gana savarankiðkà renkantis tarmiø ir ortografijos normas. Taip pat ið Pabrëþos 1827 metø skundo, jog „dar neturime tautinës þemaièiø gramatikos, nebent svetimðaliø ir yra gal kokios nors paraðytos“ (Subaèius 1996, 43, 109), galima manyti já arba nepaþinojus anoniminio X.D.K.P.S. autoriaus, arba neþinojus, kad jis paraðë (raðë) gramatikà.

7. Paskirtis

ir bk samprata

Maciûnas (1939, 154) raðë: „Gramatika, matyti buvo skirta besimokantiems lietuviðkai. Autorius, pvz., raðo nededàs maþesnës svarbos taisykliø, nes jos tik kliudanèios ‘pradedantiems mokiniams’ iðsiaiðkinti svarbesniàsias“. Ið tiesø, X.D.K.P.S. gramatikoje sako, kad „ðiame pradiniame veikale ribojuosi tik paèiomis reikalingiausiomis taisyklëmis“ (p. 66), kad „perdëtas gilinimasis á ne tokias tvirtas, kartu ir á ne tokias naudingas taisykles, kuriø gali bûti pripildyta bet kurios kalbos gramatika, pradedantiems mokiniams tampa kliûtimi iðsiaiðkinti pagrindines ir naudingesnes taisykles. Juk mokantysis kurios nors kalbos dar nepaþásta taisykliø ir suvokdamas, kad visos taisyklës, kurios tik yra gramatikoje, esanèios vienodai svarbios ir naudingos, stengiasi jas be iðimties suprasti ir mokëti. O ðitaip suga¤ðta laikà ir atmintá apsunkina smulkmenomis, kurias galima iðmokti ir studijuojant vien tik svarbiausiàsias taisykles“ (p. 70–71). Vadinasi, orientacija á pradedanèiuosius mokinius autorius grindþia savo gramatikos trumpumà. Gramatika ið tiesø nëra iðsami. Pats autorius jà tevadina veikalëliu: „Apie prieveiksmius jau paraðyta antrojoje ir treèiojoje ðio veikalëlio dalyje“ (p. 78). Jis aiðkinosi, kodël trumpesnis sintaksës skyrius. Be to, galima nurodyti já kai kur ðalia taisykliø nepateikus lietuviø kalbos pavyzdþiø, kurie ir pradedanèiam mokiniui turëjo bûti svarbûs: „Vaivadijos, pavietai, parapijos ir t. t. vadinami pagal savo pagrindinius miestus, taip pat antruoju linksniu – taèiau akalicos ir kaimai turi savo tikrus vardus ið ankstesniø ákûrëjø ar ir kito ðaltinio“ (p. 76). Taèiau joks pavyzdys nenurodytas. Taip pat pateikta taisyklë: „kai prielinksnis uê reiðkia ‘uþ ko’, tai eina su ðeðtuoju linksniu, o kai reiðkia ‘kada’ – eina su antruoju, taip kaip ir prielinksnis po, kada reiðkia kaþkà praëjus, pridera antrajam linksniui, pvz., po Smerty ‘po mirties’, kai reiðkia ‘kur’ – ðeðtajam

36

gramatika1a.pmd

36

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

linksniui, pvz., po Sudu Diewa wys gyrdiesem teysingay ‘Dievo teisme viskà teisingai girdësim’“(p. 34; pagal autoriaus paradigmas ðeðtasis linksnis yra vietininkas, matyt, jam svarbiau buvo nurodyti vietos reikðmæ, o ne ánagininko formà). Vëlgi pavyzdþio su prielinksniu uþ nenurodyta në vieno, ir taisyklë dël to darosi labai neaiðki. Trumpinimas tikrai suponuoja X.D.K.P.S. gramatikos autoriø orientavusis á pradiná ir nereiklø mokiná. Antra vertus, autoriaus apskritai buvo suvokiama tam tikra pradinë kalbos taisykliø raðymo bûklë, tarsi buvo kalbama tik apie pagrindø pagrindus. Galima sakyti, kad pagal paskirtá X.D.K.P.S. gramatika panaði á Rytø Prûsijos Kristupo Sapûno ir Teofilio Ðulco veikalà (1673)41: jos abi skirtos teikti pamatus pradedantiesiems mokytis kalbos, padëti jiems nepaskæsti tarp daugelio taisykliø. Taèiau Sapûno ir Ðulco gramatika daug kruopðèiau rengta: ji buvo trumpinama ir braukoma, kad tik pamaþëtø taisykliø – tam tikras trumpas patogus variantas ðalia plaèiø Danieliaus Kleino gramatikø (1653, 1654). O X.D.K.P.S. gramatika – ir raðyta atsainiau, remiantis tik atmintimi, neþinia, ar smarkiau redaguota, neþinia, ar jai buvo specialiai rinkta kokia medþiaga. Panaðiau, kad autoriaus tiesiog raðyta ið galvos, plg.: „kiek atmintis siekia pateiksime“ (p. 12). Taèiau jauèiama ir tam tikra kalbos norminimo perspektyva: „tyrinëjanèiam ðios mirusios (ar apleistos) kalbos literatûrà gausiai iðkyla beribiai kalbos turtai ir groþis“ (p. 63). Tad kalba, nors mirusi ar apleista, esanti graþi ir turtinga, vadinasi, esanti pakankamai gera ir autoritetinga turëti tvirtesnes norminimo taisykles. Kiek toliau autorius pavadino savo darbà pradiniu, vis dëlto „palikdamas tolesnius aiðkinimus tam laikui, kai lietuviø kalbos vertë ir poþiûris á jà to pareikalaus“ (p. 66). Taip pat trumpino gramatikà, smulkesnes taisykles „atidëdamas (jeigu to prireiks)“ (p. 71). Vadinasi, ðios gramatikos taisyklës dar tik pradþia, tik pamatas atsirasti naujam, ryðkesniam poreikiui, tik pirmas postûmis kelti lietuviø kalbos vertæ... Platesniø taisykliø raðymas tik atidedamas, nujauèiamas, bet neatmetamas. Galima pavadinti autoriø manius pradedant tam tikrà naujà tradicijà, uþuomazgà, branduolá – nors dar nepretendavo á iðsamumà ar visuotiná privalomumà. Tokiu atveju perspektyvos jutimas jau ágalina kalbëti bent apie pradiná bk poreiká, apie kurtinos bk ilgesá. Maciûnas (1939, 154) taip pat raðë: „Matyti, raðinys buvo skiriamas spaudai, nes autorius dar ir dël to nedëjæs smulkesniø taisyk41

Þr. perspaudà: Sapûno ir Ðulco gramatika, parengë

Kazimieras Eigminas, Bonifacas Stundþia, Vilnius: Mokslo ir

37

enciklopedijø leidybos institutas, 1997.


gramatika1a.pmd

37

2002.08.06, 20:05

liø, kad nebûtø ‘nereikalingø iðlaidø’“. Su juo visai galima sutikti – X.D.K.P.S. gramatikoje yra vienas sakinys (p. 71), kalbàs apie tokias iðlaidas. Gramatikos trumpumas, orientavimas á pradedanèiuosius bei norëjimas spausdinti suponuoja prielaidà: gal autoriaus norëta parengti vadovëlá, gal rûpintasi gimtosios kalbos mokymu mokyklose. Tai tikrai ne toks þemaièiø kalbos gramatikos tipas, kurio geidë VU profesorius Juozapas Mickevièius (jis norëjo nevienakalbës gramatikos, skirtos mokytis ne þemaièiø kalbos, bet þemaièiams kitø kalbø; plg. Subaèius 1998, 93). 8. Bk

teritorija

Galima kalbëti ne apie ryðkø X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus apsisprendimà, kokios teritorijos gyventojai turëtø vartoti jo siûlomà raðomàjà bk, o tik apie uþuominas, leidþianèias rekonstruoti jo paþiûras. Visø pirma, kaip minëta, autorius savo gramatikà vadino Lietuviø kalbos taisyklëmis arba Lietuviø kalbos gramatika. Taip pat visada kalbëjo apie lietuviø (Mowa Litewska 1, 2, 8tt.), bet ne apie þemaièiø kalbà. Paèiame X.D.K.P.S. tekste esantis pavyzdys Kaùba letuwys¸ka– ¡emaytis tomsus (p. 74) taip pat sugestionuoja, kad autoriui þemaitis rodësi kalbàs lietuviø, bet ne þemaièiø kalba. Kokiø nors kitokiø aiðkesniø jo svarstymø nëra. Galima spëti, kad nors normintos labai þemaitiðkos gramatinës lytys, taèiau nemàstyta apie bk kûrimà vien tik Þemaitijai (kaip galvota Pabrëþos). Tikëtiniausia, kad autorius turëjo bûsimosios bk teritorijà ásivaizduoti sutampanèià su Didþiosios Lietuvos lietuviðkais etniniais plotais, neiðskirti atskirai vien Þemaièiø (net termino *þemaièiø kalba jo tekste nëra). Taèiau paèiam autoriui tokia problema tikriausiai dar neatrodë labai aktuali ir nedelsiant spræstina.

9. Raðomosios

su ðnekamàja

bk santykis

Gramatikos taisyklës neretai formuluotos taip, lyg struktûrinis, akustinis ir grafinis kalbos aspektai bûtø buvæ nesuvokti kaip skirtingi. Pavyzdþiui, „Vyriðkosios giminës daiktavardþiai, besibaigiantys as, linksniuojami tokia tvarka [...]“ (p. 9). Arba: „prielinksnis Po [...], pridurtas prie veiksmaþodþio, [...] galiná s arba es paðalina, pvz., Kalbiejaws, pasekalbiejaw“ (p. 63).

38

gramatika1a.pmd

38

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

Formuluotës „besibaigiantis“, „galinis“ nepasako, kas tai yra, todël, regis, bûtø ámanoma nurodytuosius as, s ir es laikyti tiek galûnëmis, tiek garsais, tiek raðmenimis. Tai galëtø rodyti gana sinkretiðkà kalbos suvokimà, nesistengimà ar nesugebëjimà ðiø aspektø skirti. Taèiau taip pat matyti, kad kartais panaðioje situacijoje autorius nurodydavo tik garsiná aspektà. Pavyzdþiui, „[...] vienaskaitos pirmasis linksnis baigiasi skiemeniu oi“ (p. 18). Struktûrinis vienetas galûnë èia suprantamas esàs iðreikðtas fonetiðkai – skiemeniu. Vadinasi, autoriui pirmiausia á galvà ðovë ávardyti garsiná galûnës aspektà, jis èia tarsi natûraliausiai tiko. Panaðiai terminas skiemuo pavartotas ir antraðtëje „Apie moteriðkosios giminës paprastojo bûdvardþio, besibaigianèio skiemenimis a ir i, laipsniavimà“ (p. 22). Vël pabrëþtas ne sisteminis ar grafinis, o garsinis poþymis. Taip pat neretai kitur, kur, rodos, bûtø galëjæs pasirinkti þodþius raðyti, vartoti, vis dëlto rinkosi kalbëti, tarti, sakyti ir pan. Pavyzdþiui, „visokius prieveiksmiðkai sakomus bûdvardþius reikia baigti -ay [...]“ (p. 27). Juk galëjo paraðyti ne sakomus, o raðomus. Arba: „Ávardþiai as¸ ‘að’ ir tu ‘tu’ neturi moteriðkosios giminës atitikmenø, taèiau sakomi kaip vyriðkosios [giminës]“ (p. 26); arba: „Tas pats prielinksnis lietuviø kalboje daþnai sakomas prieveiksmiðkai ir nekaitomas, pavyzdþiui, Szeyp [...]” (p. 27); arba: „Taèiau dvibalsiø lietuviø kalbai jokiø nereikia, kiekviena kalbëjimo rûðis visai pakankamai gali be jø apsieiti“ (p. 2); arba: „Esama lietuviðkø vardaþodþiø, kurie áprasti sakyti vien tiktai daugiskaita, ðtai Ùaszyney [...]“ (p. 31). Tokiø pavyzdþiø bûtø galima nurodyti ir daugiau. Èia taip pat visur ðmëkðteli fonetinis kalbos suvokimas. Regis, kad autoriaus sàmonëje jis buvo ásispaudæs aiðkiau uþ grafiná ir dominavo. Matyt, þemaièiø bk raðymo tradicijà autorius juto tesant naujà, dar visiðkai priklausomà nuo tarmës, ir tiesiog màstë tarmei, o ne raðomajai kalbai bûdingomis kategorijomis. Antra vertus, kartais nusakytas ir raðybos aspektas. (Plg., „Dvi vienodos raidës niekada neraðomos greta, pavyzdþiui, lenkiðkai Panna, Summa, lietuviðkai – Pana, Suma“; p. 2.) Taèiau tokiø pavyzdþiø nëra daug. Toks ryðkus fonetinis aspektas galëtø pakiðti norà klausti, ar tai nëra tvirtas autoriaus siekis norminti ðnekamàjà bk? Taèiau taip klausti turëtø bûti keista, kadangi pats norminimo atsiradimas visø pirma yra susijæs su raðomosios bk kûrimusi, ðnekamojo varianto norminimas dël kitokios jo prigimties daug sunkesnis, chronologiðkai paprastai bûnàs antrinis, pradiniame norminimo etape daþnai neatrodàs svarbus. Nejaugi autorius, nesukûræs raðomosios kalbos normø, bûtø orientavæsis á tolesná etapà – ðnekamàsias normas?

39


gramatika1a.pmd

39

2002.08.06, 20:05

Tikëtiniausia bûtø manyti, kad X.D.K.P.S. gramatikos autorius gerai neskyrë kalbos lygmenø, juos suvokë gana sinkretiðkai. Tais atvejais, kai minëjo garsinius poþymius, jis, matyt, màstë ne kà subtiliau, negu kad aptartais aiðkiai sinkretiðkais nepreciziðkais atvejais, kur ið viso nebuvo paminëtas joks kalbos aspektas. Tikriausiai autoriaus sàmonëje garsinis poþymis turëjo metonimiðkà reikðmæ – kaip dalis vietoj visumos atstovavo visiems sinkretiðkai tesuvoktiems poþymiams. Tokiu atveju atrodo ne tiek svarbu, ar buvo nurodytas fonetinis, ar nenurodytas joks aspektas – abiem atvejais autorius nusakæs panaðaus pobûdþio turiná. Kalbos lygmenis suvokdamas gana sinkretiðkai, gramatikos autorius nebuvo ðalininkas vienaip raðyti, o kitaip tarti, kaip kad atrodë racionalu, pavyzdþiui, Þemaièiø vyskupui Juozapui Arnulfui Giedraièiui (plg. Subaèius 1998, 210–211). Sinkretinë raðymo ir tarimo samprata neskatino kaip nors skirti raðomø lyèiø nuo tariamø. Autorius pats pabrëþë, kad, „Visas lietuviø kalbos raides reikia labai raiðkiai tarti pagal abëcëlës skambesá“ (p. 2). Tad reikià tarti taip, kaip raðoma. Antra vertus, daþnai raðoma taip, kaip tariama. Ryðkesnës sàmoningai suvoktos distancijos tarp tarties ir grafikos nematyti. Sakyta, jog ir numatæs tam tikrà perspektyvà (bendrinei) lietuviø kalbai, pats autorius tenkinosi pradinëmis taisyklëmis. Apibendrinant pabrëþtina, kad sinkretinis poþiûris á raðymà ir tarimà neleido jam atskirti ðnekamosios bk nuo raðomosios – suvoktas dar tik vienas sinkretiðkas bûsimosios bk variantas. Ðiuo atþvilgiu autorius skyrësi tiek nuo vyskupo Giedraièio, tiek nuo Dionizo Poðkos (plg. Subaèius 1998, 269–272), pabrëþusiø raðomosios kalbos skirtumà nuo ðnekamosios.

Taisykliø prioritetas prieð vartosenà

10.

Garsinës kalbos pojûtis rodo glaudø ryðá su tarmës vartosena. Jeigu èia ir baigtøsi analizë, galëtø atrodyti, kad X.D.K.P.S. autorius prioritetà visur teikë gyvajai vartosenai, o ne kalbos taisyklëms. Taèiau taip nëra. Orientacijà ne á gyvosios kalbos vartosenà visø pirma rodo jau kai kurios minëtos sàmoningai rinktosi aukðtaitiðkos formos vietoj þemaitiðkø. Taip pat krinta á akis neáprasti pataisomieji þodþiø formø sàraðai. Autorius aiðkino, kad „Visuotinë vartosena kai kuriø daiktavardþiø vienaskaitos pirmàjá asmená lietuviø kalboje taip iðkreipë, kad

40

gramatika1a.pmd

40

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

tik ið antrojo ir tolesniø linksniø galima suprasti, kuriai formai jie priklauso“ (p. 11–12). Toliau nurodë, kad „nesudarysime atskirø nereguliariø linksniuoèiø [...], taèiau kiek atmintis siekia pateiksime vien pirmojo tokiø daiktavardþiø linksnio tikràsias bei iðkreiptàsias galûnes“ (p. 12). Ir dar toliau – p. 13–15 kairëje pusëje – iðvardijo þodþius, vartojamus, jo galva, taisyklingai (wùaúciwie), o deðinëje – klaidingai (falszywie). Pavyzdþiui, tarp klaidingø pateko akmow 13 ~ akmuo, Mienow 13 ~ mënuo, Nosys 14 ~ nosis, Sesow 14 ~ sesuo (rankraðèio pabaigoje esanèiame sàraðe iðliko netaisomas Sesow 96), Szów 13 ~ ðuo, Ugnys 14 ~ ugnis, Wandow 13 ~ vanduo ir t. t., nors tai dësningos autoriaus tarmës lytys. O taisyklingais jø atitikmenimis laikyta formos Akmenis 13, mienesis 13, Nose 14, Sese 14, Szunis 13, Ugne 14, Wandenis 13. Neáprasta tai, kad sdnosios gyvósios kalbos formos laikomos klaidingomis, o nafjosios ar net dirbtinës – taisyklingomis. Jau Zinkevièius nurodë, kad „gramatikos autorius daro tam tikrà formø atrankà, tiesa, labai atsitiktinæ, net savavaliðkà, neparemtà tø formø raidos analize, kurios anuomet jis, þinoma, ir negalëjo atlikti. Antai jis ‘tikrosiomis’ formomis, atseit norminëmis, laiko ake, sese, akmenis, debesis [...]“ (Zinkevièius 1990, 174). Ið esmës X.D.K.P.S. gramatikos autorius èia norëjo vartosenoje paplitusius retesniø linksniavimo paradigmø þodþius visai „panaikinti“ ir skirti prie kitø, populiaresniø paradigmø – liepë priebalsinio ir i kamieno daiktavardþius linksniuoti kaip i§Q ir ë kamienø, tarsi atitaisydamas netaisyklingas formas. Taèiau bent dalá jam taisyklingomis atrodþiusiø formø sukûrë dirbtinai, keitë visà linksniavimo struktûrà. Ne tiek rëmësi vartosena, kiek turinèiomis bûti kalbos taisyklëmis. Pasitaiko ir daugiau dirbtiniø lyèiø, kurios turëtø atspindëti savaip autoriaus suprastà kalbos taisyklingumà. Pavyzdþiui, vietoj i§Q kamieno loc. sg. galûnës pavartota Q kamieno – Brole 10 ‘brolyje’ (kaip ir Darêe 9 ‘darþe’). Taip pat vietoj ë kamieno dat. pl. galûnës vartota §â kamieno – ¡emioms 10 ~ þemëms. Matyt, á ásivaizduotas kalbos taisykles orientuota ir susikurtoji bûtojo laiko bendraties forma buwa buty ‘byùo byã’ (p. 47). Galø gale pats gramatikos pavadinimas Lietuviø kalbos taisyklës liudija taisykliø svarbà autoriaus sàmonëje. Be to, negalima nepastebëti sinkretiðkumo ir èia. Apynuoseklis raðybos orientavimas á tartá, garsiniø poþymiø akcentavimas rodytø dëmesá vartosenai, o dirbtinai susidarytos neva taisyklingesnës lytys, pastangos keisti linksniavimo struktûrà, rankraðèio pavadinimas – dëmesá taisyklëms. Tad nors ryðkesnis orientavimasis á taisykles, jis sinkretiðkai susijæs ir su gyvosios vartosenos svarbos pajautimu.

41


gramatika1a.pmd

41

2002.08.06, 20:05

*** Ámanoma versija, kad X.D.K.P.S. autorius buvo bajoriðkos kilmës kunigas. Visai nenustebèiau, jei paaiðkëtø, kad jis buvo dar ir kokios nors parapinës mokyklos mokytojas. Þmogaus jo bûta ne perdëm ryþtingo, o gramatika skirta pradedantiesiems – teapraðyti jos pagrindø pagrindai. Sàmoningo apsisprendimo kurti savà bk modelá nematyti – tik justi atsirandàs bk poreikis. Tikëtiniausia, kad autorius galëjo miglotai ásivaizduoti bk teritorijà sutapsianèià su Didþiosios Lietuvos lietuviø etnine teritorija. Dar nebuvo subrendusio poreikio màstyti apie ðnekamàjá bk variantà. Kiek ryðkesnë orientacija á taisykles, ne vartosenà. X.D.K.P.S. autorius negalëjo prilygti Poðkos ar Giedraièio ir jø bendraminèiø pretenzijoms savo rankose iðlaikyti bk formavimà. Gal autorius ir nesijautë esàs tvirtas tokiai konkurencijai, gal manë esàs izoliuotas nuo galimybës joje dalyvauti. O gal didelës dalies potencialiø savo konkurentø net neþinojo.

gramatika1a.pmd

42

2002.08.06, 20:05

Literatûra ir santrumpos

bk – bendrinë kalba. Bohusz, Xawier, O POCZÀTKACH NARODU I JÆZYKA LITEWSKIEGO ROZPRAWA [...], w WARSZAWIE, W DRUKARNI GAZETY WARSZAWSKIEY, 1808. Buczek, Karol, 1930: „Bibljoteka Puùawska w czasie walk powstania Listopadowego“, Silva rerum. Czasopismo polskich towarzystw bibljofilskich paêdziernik–grudzieñ, 155–170. Èiulda, Juozas, 1993: Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos taisykles, parengë Giedrius Subaèius, LAIS 6, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. Eigminas, Kazimieras, 1981: „Lietuviø kalbos gramatikos iki 1737 m. ir ‘Universitas Lingvarum Litvaniae’ atsiradimo sàlygos“, Universitas Lingvarum Litvaniae, parengë Kazimieras Eigminas, Vilnius: Mokslas, 7–53. [Daukantas, Simonas,] K. W. Myle, 1837: Prasmà Ùotinû kaùbôs [...], Petrapilie. dbk – dabartinë bendrinë kalba. Girdenis, Aleksas, 1980: „Dël vieno prielinksnio formos XVIII a. ðiaurës þemaièiø kretingiðkiø tarmëje“, Blt 16(2), 111–116. Grinaveckis, Vladas, 1973: Þemaièiø tarmiø istorija (fonetika), Vilnius: Mintis. Grossas, Simonas, 1835: Kaùbrieda Leýuwe ¡emaytyszka; rankraðtis saugomas LMAB, f. 29 – 822. Horodyski, Bogdan, 1953: „Wstæp“, Karol Sienkiewicz, Dziennik podróýy po Anglii. 1819–1821, Wrocùaw: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich, V–XXXVIII. Inwentarz spisany przez Bentkowskiego w Kórniku [...] w r. 1872. Spis rækopismów puùawskich; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2581. Inwentarz uratowanej czæúci Biblioteki Puùawskiej w Lipcu 1849 sprowadzonej z Sieniawy do Paryýa z dorywczych notat przy dobywaniu z pak i stemplowaniu Voluminów spisany; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2380. Kamolowa, Danuta, 1988: Zbiory rækopisów w bibliotekach i muzeach w Polsce, opracowaùa Danuta Kamolowa przy wspóùudziale Krystyny Muszyñskiej, Warszawa: Biblioteka narodowa. Katalog biblioteki Puùawskiej Rutkowskiego. Spis sporzàdzony dalej przez Wù. Skrzydylkæ r. 1869; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2367. Katalog rækopisów biblioteki Czartoryskich w Krakowie. Sygnatury 1682–2000, Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 1988. Kossakowski, Kalixt, 1832: GRAMMATYKA JÆZYKA ÝMUDZKIEGO. KAÙBRIEDA LEÝUWIO ÊIAMAYTISZKO, WILNO NAKÙADEM i DRUKIEM MANESA i ZYMELA.

43


gramatika1a.pmd

43

2002.08.06, 20:05

KOZONIUS K. MYKOÙA KARPAWICIAS [...] BAZNICIO S. JONA SAKITAS WYLNIUW DYINO 20. KARWELA, 1794. O yµz prisakima Rodos Lituwu Ziamys i Druka PADUWTAS; WYLNIUW Drukarnie Kunygu Bazylionu.

Kruopas, Jonas, 1959: „Rankraðtinis XIX a. pradþios lietuviø–lenkø kalbø þodynëlis“, Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai 2(7), A ser., 225–232. Kruopas, Jonas, 1998: Rinktiniai raðtai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. Maciûnas, Vincas, 1934 05 17: Laiðko profesoriui (Vaclovui Birþiðkai?) juodraðtis ið Krokuvos á Kaunà (rankraðtis saugomas VUB RS, sign. f. 133 – 868). Maciûnas, Vincas, 1935: „Krokuvos bibliotekose pasirausus“, Vairas 6, 172–179. Maciûnas, Vincas, 1939: Lituanistinis sàjûdis XIX amþiaus pradþioje: susidomëjimas lietuviø kalba, istorija ir tautotyra, Kaunas (atspaudas ið Darbai ir dienos 8). Malevskis, Simonas, Laiðkai; rankraðèiai saugomi Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje, sign.: BCzart Rkp Ew 3172. MG – [Kristijonas Milkus,] Anfangs=Gründe einer Littauiµchen Sprach=Lehre, worinn ¸war die von dem jüngern Ruhig ehemals herausgegebene Grammatik ¸um Grunde gelegt, aber mit µtarken üµät¸en und neuen Ausarbeitungen verbeµµert und vermehrt worden von Chriµtian Gottlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen, Königsberg, Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerey, 1800. Nowak, Janusz, 1994: „Karola Druziewicza podróýe biblioteczne po Kongresówce i Galicji w latach 1860–1879“, Przeglàd humanistyczny 3, Warszawa, 87–97. Palionis, Jonas, 1955: „Keletas naujø duomenø lietuviø kalbos gramatikø istorijai (Anoniminë rankraðtinë ‘Gramatices Litvanicae’)“, VVU mokslo darbai. Istorijos-filologijos mokslø serija 1, 196–203. Palionis, Jonas, 1979: Lietuviø literatûrinës kalbos istorija, Vilnius: Mokslas. Pezda, Janusz, 1989–1991: „Antoni Rutkowski“, Polski sùownik biograficzny 32, Wrocùaw, Warszawa, Kraków: Wydawnictwo polskiej akademii nauk, 215. RG – [Paulius Ruigys,] Anfangsgründe einer Littauiµchen Grammatick, in ihrem natürlichen üµammenhange entworfen von Paul Friedrich Ruhig [...]. Königsberg, druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1747. [Ruigys, Pilypas,] Betrachtung der Littauiµchen Sprache in ihrem Urµprunge, Weµen und Eigenµchaften [...] von Philipp Ruhig [...] Kænigsberg, druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1745. Stan Biblioteki Puùawskiey w Sieniawie w Lutym w 1834 r., rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Ew 2381. [Stanevièius, Simonas,] TRUMPAS PAMOKIMAS KAÙBOS LITUWYSZKOS ARBA ÝEMAYTYSZKOS, nuo nekurio nobaýna ysz draugistes JEZAUS KUNYGA ùotinyszkay paraszîtas yr spóustas Wyjlniuj’ metase 1737. dabarcziu atrastas yr ysznauja swiêtuy parôditas, WYJLNIUJE SPAUSTUWOJ’ B. NEUMANA. Metase nuog uýgymyma Krystaus 1829. Subaèius, Giedrius, 1996: „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS 8. Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 10–113. Subaèius, Giedrius, 1998: Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. 1728 CATALOGUS BIBLIOTHEC¯ PUBLIC¯ MOENO-FRANCOFURTENSIS, IN DECEM SECTIONES ORDINE ALPHABETICO DIGESTAS, Quarum I. Libros Theologicos, II. Juridicos, III. Medicos & Phyµicos, IV. Philoµophicos & Miµcellaneos, V. Hiµtoricos, Chronologicos, Genealogicos, Geographicos, Heraldi-

44

gramatika1a.pmd

44

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

cos & Numiµmaticos, VI. rem literariam concernentes. VII. Gallico, VIII. Italico, IX. Hiµpanico, & X: Batavico idiomate conµcriptos, XI. Manuµcripta. completitur diviµus juµµuque Superiorum editus â JOH. JAC. LUCIO, U. J. L. Advocato Ordinario & Bibliothecario. FRANCOFURTI AD MOENUM, SUMTIBUS VIDU¯ JOH. MAXIMIL. A SANDE. MDCCXXVIII.

X.D.K.P.S. gramatika – G[rammatyka]=L[itewska] PRZEZ X.D.K.P.S. Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska, rankraðtis saugomas Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje, sign.: BCzart Rkp 2281 II. Zarzàd Muzeum. Biblioteka. 1829–1880. Fragmenty katalogów rækopisów, wykazy nabytków bibliotecznych; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2587a. Zinkevièius, Zigmas, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII–XIX a., Vilnius: Mokslas. ZIWATAS PONA YR DIEWA MUSU JEZUSA CHRISTUSA, TAY IRA KIELAS YSZGANIMA Kuriuw Ponas yszganitoies yr Atpyrktoies muµu JEZUS CHRISTUS [...] Mumis y Dangu wede, moki, yr atgide [...], WILNIÀW Drukarnie J. K. M. yr RP. Kollégio Kunigu Pioriu. Kaµztu yr µtoronæ MATIEJAWS JUSUPA DOWBARA,

Metuµy Pona 1759.

gramatika1a.pmd

45

2002.08.06, 20:05

Giedrius Subaèius X.D.K.P.S. grammar (ca. 1820-1830) Summary

The Czartoryscy Library in Cracow (Biblioteka Czartoryskich) has preserved a manuscript of a Lowland grammar by an anonymous author, or rather signed as X.D.K.P.S. (call number: BCzart Rkp 2281 II). The front cover is stamped with silver letters: “G=L PRZEZ X.D.K.P.S.” (L[ithuanian] G[rammar] by X.D.K.P.S.). There is a title on the first page: “Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska” (Rules of the Lithuanian Language or Lithuanian Grammar). This is the very first known Lithuanian grammar based on the Lowland Lithuanian dialect (ca. 1820-1830).

Peculiarities of the X.D.K.P.S. manuscript grammar 1.

The manuscript of the X.D.K.P.S. grammar is a final clean copy. The text of the grammar covers pp. 1-78 of the manuscript and pp. 87-100 are used for an additional list of Lithuanian-Polish words. The paper of the manuscript is blue and it carries five different water marks. The water marks on some sheets of the manuscript paper show the years 1819 and 1820; that is, the dates of the paper’s manufacture. The manuscript had been kept at the Puùawy Library of Czartoryscy, most probably up to the 1830 Polish insurrection against Russia. Therefore, the X.D.K.P.S. grammar most likely was written around 1820 but certainly before 1830. The binding is made of red paper over cardboard. Remnants of two cover ties still remain.

History of the X.D.K.P.S. manuscript 2.

There are many new traces discovered in the history of the X.D.K.P.S. manuscript. Briefly it can be described in the following way: the grammar was composed ca. 1820-1830, kept in the Czartoryscy Lib-

46

gramatika1a.pmd

46

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

rary in Puùawy, Poland (up to 1830), then it was evacuated to the Czartoryscy’s estate in Sieniawa (ca. 1832-1849), then taken to Paris (1849-1872?), then returned to Poland again, to the Kórnik Library (ca. 1872-1874?). Finally it was brought to Cracow (ca. 1874?) and remains there up to the present. The manuscript of the X.D.K.P.S. grammar suffered all these “peregrinations” because of the attempts by the Czartoryscy family to protect their library from the Russian government’s efforts to confiscate it. The first known written mention of the manuscript occurred in 1834 in Sieniawa. In 1859, in Paris, the item gets its first “call number”: number 6 in red pencil and the inscription in black ink “Str: 117 Katalogu” (which meant the page number of the catalog compiled for the Czartoryscy Library in the Paris period). The last call number (2281) remains unchanged today and was assigned to the X.D.K.P.S. manuscript also in the Paris period, most probably ca. 1869 by Wù. Skrzydyùka.

The author of the X.D.K.P.S. grammar

3.

A possible version is that the author of the grammar signed “X.D.K.P.S.” was a priest of noble origin. He could have also been a teacher at some parish school. He was not a resolute man. His grammar was intended for beginners: the book offers only very basic grammar. There is no evidence of a conscious resolution to create his own model of the standard language; he evinces only the nascent need for a standard language. It is worthwhile to note that the cryptonym “X.D.K.P.S.” was used only once, namely, it is stamped in silver on the front cover. We don’t know when the manuscript was bound, but it appears reasonable to assume that the binder must have known the real name of the author. None of the librarians of Czartoryscy Library throughout different periods ever mentioned a name. It is also reasonable, then, to assume, that the manuscript was bound before it reached the Library. The unknown author himself could have been involved in the process of binding. The author used long shaped letters , , in his long hand inconsistently. He also used the digraph . These particularities of orthography were almost standard for eighteenth-century Lithuanian texts. This makes it very probable that the anonymous X.D.K.P.S. was educated before the end of the eighteenth century.

47


gramatika1a.pmd

47

2002.08.06, 20:05

4. The structure and context of the grammar

The X.D.K.P.S. grammar is composed of three parts. The first one contains the rules of pronunciation of Lithuanian letters, syllables, and words, also the rules of orthography and the parts of speech. The second part is devoted to the declined parts of speech (nouns, adjectives, pronouns, some participles) and their paradigms and usage. It also includes a description of adverbs. The third part encompasses verbs first of all. But at the end of it there are descriptions of adverbs, syntax, conjunctions, and interjections. Thus, the X.D.K.P.S. grammar covers all the major grammatical topics, even though it is only an introductory attempt at a grammar in Lithuania Major at that time.

The peculiarities of the language. The intention to select a dialect

5.

Linguists used to think that the author of the X.D.K.P.S. grammar was attempting to combine Highland and Lowland dialectal forms. In the text of the grammar, however, Lowland dialectal forms predominate (in the order of degree of noticeability: Katrus ‘which’, Dyrbtio ‘I would work’, biegu ‘I run’, reyk ‘it needs’, gerewsyms ‘for the best’, Broluse ‘in brothers’, bukiem ‘let’s be’, turietyny ‘the ones that have to be kept’, Szey ‘these’, owùas ‘rocks’, Tiewow ‘for father’). Only one feature—monophthongs [â] and [ç] in word final position—were consistently expressed in Highland forms (baùtays ‘[with] white ones’). Two of these features were replaced inconsistently by Highland forms, that is, Lowl. [1⁄4i] and [¹u]: Wienas ‘one’, dodàs ‘giving’ (only two words with [¹u] were replaced with Highland forms: duoti and duona). It is evident that the author used primarily his native Lowland dialect, but he did not codify his language to a sufficient degree (we cannot discern any strict concept of codification), neither did he achieve an adequate level of accuracy. Forms with [1⁄4i] instead of West Highl. æ (Kætas ‘hard’ cf. with analogous used in atsygræêk ‘turn around’) and with [¹u] instead of West Highl. à (Ow‡owùas ‘an oak’) testify to the fact that the author came from the north-west Dounininkai-Lowland area.

48

gramatika1a.pmd

48

Giedrius Subaèius

2002.08.06, 20:05

6.

Orthography

The analysis of dialectal forms and orthography does not reveal any convincing signs of influence of traditional Dounininkai-Lowland texts, Ziwatas (1759) and Kozonius (1794), or Jurgis Ambraziejus Pabrëþa’s (1771-1849) manuscripts. This also indicates that the author was rather independent in selecting dialectal norms and graphemes for orthography. 7. The purpose of the grammar and the conception of standard language

The grammar is neither large nor comprehensive. It was intended for beginners and for publication. This allows us to presume that the author wanted to prepare a manual; perhaps he was concerned about the teaching of the native language in schools. On the other hand, it is evident that the author felt the need for a future Lithuanian standard: this enables us to speak at least about his initial desire to have a standard language. 8. The parameters of intended standard language

Although he chose the Dounininkai-Lowland dialect, the author might also include as territory for the standard language the territory coinciding with the Lithuanian ethnic areas of Lithuania Major, rather than the Lithuanian Lowland alone; even the term the Lowland language is absent from his texts and the term the Lithuanian language is used. It seems that an overly syncretic attitude toward orthography and pronunciation hindered the grammarian from differentiating a spoken standard language from the written one: he still recognized only one syncretic variety of the future standard language. In this regard his model differed from those of bishop Juozas Arnulfas Giedraitis (1757-1838) and Dionizas Poðka (1765-1830), who understood and emphasized the difference between the written and the spoken languages at that time. The author’s priorities also depended on rules. By his erroneous rules he modified entire word paradigms, for example, he considered akmow ‘a stone’, Nosys ‘a nose’ as erroneous forms and Akmenis, Nose as their correct equivalents. Even though he gives a priority to rules, he can be said to have syncretically sensed the importance of the spoken language.

49


gramatika1a.pmd

49

2002.08.06, 20:05

Halina Karaú

X.D.K.P.S. gramatikos

lenkø kalbos ypatybës 1

Prawidùa Jæzyka Litewskiego Czyli Grammatyka Litewska – tai anoniminë (pasiraðyta tik X.D.K.P.S.) rankraðtinë pirmosios XIX amþiaus pusës (tiksliau – pirmojo XIX amþiaus ketvirèio) lietuviø kalbos gramatika, paraðyta lenkiðkai. Jos originalas saugomas Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje (sign.: 2281 II). Prie jos pridëtas lietuviø–lenkø kalbø þodynëlis Zbiór Krótki niektórych wyrazow Litewskich apima 14 rankraðèio puslapiø ir yra sudarytas ið 548 þodyno straipsniø (lietuviðkø vokabulø ir tiek pat jø lenkiðkø atitikmenø). Nors ir gramatikos, ir þodynëlio apimtis maþa, vis dëlto kai kurie regioninio pobûdþio kalbos faktai (ypaè fonetikos ir leksikos, maþiau – morfologijos ir sintaksës) yra gausiai paliudyti. Taip pat juose atsispindi XIX amþiaus bendrinës lenkø kalbos bruoþai. Abu tekstai yra svarbus ðaltinis (á tai jau buvo atkreiptas dëmesys) paþinti þemaièiø tarmei ir kartu ðnekamajai lenkø kalbai Þemaièiø teritorijoje2. Ðio straipsnio tikslas – apraðyti svarbiausius lenkø kalbos bruoþus tuose tekstuose, taip pat apibûdinti X.D.K.P.S. darbe vartotà gramatikos terminijà. 1. Raðyba.

Fonetika

Kalbamosios gramatikos raðybos analizë leidþia daryti tam tikrø iðvadø apie autoriaus tartá. Tiesa, daþnai raðyta neaiðkiai, diakritikai – net neatidþiai, o tai reiðkia, kad ne visada aiðku, kaip skaityti vienà ar kità þenklà. Pirmiausia problemiðka atskirti [ê] ir [ý]. Ið raðybos spræsti apie fonetikà yra nelengva, nes ortografijos taisyklës apskritai maskuoja tikràjà raðanèiojo tartá. Taip pat reikia atsiþvelgti á tai, 1

2

Straipsná ið lenkø kalbos vertë ir redagavo Giedrius Subaèius. Plg. Zofia SawaniewskaMochowa, „Co wiemy o

jæzyku polskim szlachty litewskiej XIX wieku“, Jæzyk polski w kraju i za granicà. Materiaùy Miædzynarodowej

Konferencji Naukowej Polonistów. Warszawa 14-16 wrzeúnia 1995 r., 1995a, 112.

50

gramatika1a.pmd

50

2002.08.06, 20:05

kad kartais galëjo bûti paraðyta nerûpestingai, pvz., palataliniai priebalsiai su diakritikais, reiðkianèiais minkðtumà. Juk ne visada aiðku, ar uþraðymas liudija regioninæ tartá, ar yra neatidumo ir skubos rezultatas. Vis dëlto esama daug panaðiai uþraðytø tiek spausdintø, tiek rankraðtiniø tekstø ið senøjø rytiniø lenkø kalbos vartojimo pakraðèiø. Tai labiau liudija, kad uþraðai susijæ su regioninës lenkø kalbos fonetikos bruoþais, o ne su áprastomis klaidomis.

1. 2.

Vokalizmas

o ir ó paralelë. Nevienodas [o] ir [u] pasiskirstymas bei svyravimas yra tipiðkas ðiauriniø lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø reiðkinys. Tai rodo ávairûs tø vietø XVIII–XIX amþiaus dialekto Zofijos Kurzowos tyrimai3. Ji apibendrino daug pavyzdþiø, liudijanèiø buvus daþnà o : ó svyravimà ir painiojimà (Kurzowa 1993, 223–225). Taip pat Irenos Bajerowos studija apie XVIII–XIX amþiaus bendrinæ lenkø kalbà rodo, kad þymëjimas diakritiku ir variantø : svyravimas, palyginti su kitomis lenkø kalbos vartojimo teritorijomis, ðiaurës rytø pakraðèiuose yra labai didelis4. Gausûs [o] bei [u] varijavimo pavyzdþiai, daþnai tose paèiose ðaknyse, yra fiksuoti Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtijos XVII–XVIII amþiaus istorinëje medþiagoje, taip pat XIX amþiaus raðytojø tekstuose, atsiradusiuose ið tø paèiø arealø5. Dar ryðkiau tokie pavyzdþiai vartojami ðiø dienø Lietuvos lenkø kalbos tarmëse6. Iðtirtas palyginti Plg. Zofia Kurzowa, Jæzyk polski Wileñszczyzny i kresów póùnocnowschodnich XVI–XX w., Warszawa-Kraków, 1993, 69–75; 223–225. 4 Plg. Irena Bajerowa, Polski jæzyk ogólny XIX wieku. Stan i ewolucja 1. Ortografia, fonologia z fonetykà, morfonologia, Katowice, 1986, 71–86. 5 Be kita ko, plg. Adomo Mickevièiaus – Sùownik jæzyka Adama Mickiewicza 1–11, red. Konrad Górski, Stefan Hrabiec, Wrocùaw: Ossolineum, 1962–1983 (toliau –

SJAM; dar plg. kitø þodynø santrumpas ðio straipsnio pabaigoje); Vladislavo Sirokomlës – Józef Trypuãko, Jæzyk Wùadysùawa Syrokomli (Ludwika Kondratowicza). Przyczynek do dziejów polskiego jæzyka literackiego w wieku XIX 1, Uppsala, 1955, 93–105; filomatø – Zofia Kurzowa, Studia nad jæzykiem filomatów i filaretów. Fonetyka, fleksja, skùadnia, Kraków, 1972, 26–31; Ignaco Chodzkos – Kurzowa 1993, 223–224.

3

51

6

Plg. Halina Turska, „Jæzyk polski na Wileñszczyênie“, Studia nad polszczyznà kresowà 2, red. Janusz Rieger, Wiaczesùaw Werenicz, Wrocùaw, 1983, 17–18; Iryda Grek-Pabisowa, Irena Maryniakowa, „Jæzyk polski na Kresach póùnocno-wschodnich dawniej i dziú“, Historia i wspóùczesnoúã jæzyka polskiego na Kresach wschodnich, red. Iryda Grek-Pabisowa, Warszawa, 1997, 39.

X. D. K. P. S. gramatikos lenkø kalbos ypatybës

gramatika1a.pmd

51

2002.08.06, 20:05

nedidelës apimties X.D.K.P.S. gramatikos ir þodynëlio tekstas, turintis gausybæ kitokiø formø su [o] bei [u], ðià tendencijà patvirtina. Todël tekstas reprezentuoja minëtà teritoriná lenkø kalbos variantà. [o] vietoj dabartinës lenkø bk [u] vartojama: 1) Vyriðkosios giminës daiktavardþiø nom. sg. ir acc. sg., pvz.: chùod 96, Dziob 95, Gnoy 93, Jmiesùow 64, Koúcioù 75, Lod 92, Ùoy 31, mor 93, mro¸ 96, Ogrod 9 (ogrod 89), Oùow 95, Padoù 94, Pirog 74, Popioù 94, Powro¸ 95, Prog 95, Rog 95. 2) Visada vyriðkosios giminës daiktavardþiø gen. pl. galûnëje -ów, pvz.: Apostoùow 73, Chlebow 17, Cwiekow 14, Imiesùowow 38, Kolorow 31, Królow 11, litwinow 8, Miesiàcow 13, Nosow 14, Obùokow 13, Ogniow 14, Ogrodow 9, Postæpkow 66, Przykùadow 69, Przymiotnikow 40, Przypadkow 33, Psow 13, Rod¸ajow 28 (Rod¸aiow 39), Szerengow 66, Trybow 38, 45, Uçniow 71, wyra¸ow 2 (Wyrazow 12, Wyra¸ow 63), Zaimkow 38, 39, Zæbow 13, Zùodziejow 13. 3) Moteriðkosios ir niekatrosios giminës daiktavardþiø galûnëje -ów, pvz.: Deklinacyow 12, Oçow 14, Us¸ow 15, Ws¸ow 14. 4) Moteriðkosios ir niekatrosios giminës daiktavardþiø nulinëje gen. pl. galûnëje, pvz.: Ps¸czoù 14, Siostr 14, Wod 13. 5) Liepiamojoje nuosakoje, pvz.: rob 57, robmy 58, robcie 58. 6) Tam tikrose morfologijos kategorijose ir ðaknyse, kur dabartinëje bendrinëje lenkø kalboje nusistojo ó, pvz.: Krolowi 11 (ðalia formø su : Królow 11), Ktory 24, ktorym 72, mowisiæ 67, 76, mowiàsiæ 77, mowiùosiæ 21, Mowienia 2, mowiàcy 72, Mowcy 72, ogolnóúãi 49, Pioro 94, poki 78, pro†nych 71, Pro‡niak 93, Przysùowek 5, rownie 71, ro†nie 72, ro‡ne 70, ro‡nicy 20 (Roênicy 32) (ðalia ró‡nicy 28), spoùgùoskami 2, Spoynik 5, 70, Spoyniki 78, O Spoynikach 70, 78, Swoy 30, wesoù 92, wrobel 100. Ypaè iðsiskiria þodþio szczególny raðymas, pvz.: Szczegolnego 21, Szczegolny 21, Szçegolnie 33, Szçegolnym 40. Ðalia formø su : Szczególnego 23 yra ir su : Szczegulny 19, Szczegulne 44, 49, 54, 60, Szczegulnieysze 63. Tai apskritai gerai þinomi faktai apie Lietuvos lenkø kalbà. Literatûroje apie tai daug dëmesio skiriama, pavyzdþiui, þodþiams su ðaknimi mow- vietoj mów- (ir atvirkðèiai) – mowca, mowiã tipo (þr. Kurzowa 1993, 70). Taip pat plaèiai vartojami bûdvardþiai su -o- ðaknyje vietoj bk -ó-, plg. proýny, roýny, szczegolny (Kurzowa 1993, 70, 224) arba forma poki (Kurzowa 1993, 70). Taip pat [o] ir [u] svyravimas tuose paèiuose þodþiuose bei ðaknyse nëra retenybë. Jis pastebëtas nuo XVII amþiaus, plg. Antano Kazimiero Sapiegos

52

gramatika1a.pmd

52

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

krol, ktory7; DLK aktuose ogrod, koúcioù, popioù, rog, mogù, doniosù; Salomëjos Rusieckos piorami, lod, ktory8. Minëtose gramatikos kategorijose ir daþnai tose paèiose ðaknyse toks svyravimas iðliko Lietuvos lenkø tarmëse (Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 30–40). Kitokio nei bk o vartojimo pavyzdþiø, kaip matyti ið pateiktos medþiagos, yra daug, kur kas daugiau nei vëlesnëje ir gerokai platesnëje Juozapo Èiuldos lietuviø kalbos gramatikoje. Joje buvo 23 þodþiai (ðaknys) su kitokiu nei bk o9, taèiau dabar analizuojamoje X.D.K.P.S. gramatikoje jø esama beveik tris kartus daugiau (64). [u] vietoj [o] vartojama daug reèiau, pvz.: wMówie 2 ([w] mówie 19, w Mówie 64) (ðalia w Mowie 6), Fórmy 64 (ðalia daþnesnës Formy 64, 65, 66 ir kt.), Niezwùóçnie 62, ogolnóúãi 49, przysùównie 27, 68, Swóyski 92, Wzóru 15, Zwrót 63. Palyginti su dabartinës lenkø kalbos normomis – tai iðskirtinës formos, taèiau XIX amþiaus pirmojoje pusëje jos daþnai buvo lygiavertës. Tokio tipo paralelinës formos, pavyzdþiui, ðaknyse sùow-, -zwùocz-, mow- buvo visuotinai paplitusios. Tai rodo 1861 metø Vilniuje leisto Lenkø kalbos þodyno10 sprendimas siûlyti ir sùowny, ir sùówny, taip pat áprastas raðymas mówne, dosùównie, sùówny (pvz., Èiuldos gramatikoje, þr. Karaú, Kolytë 1993, 149). ir painiojimas. X.D.K.P.S. gramatikos tekste taip pat pasitaiko supainiotø raidþiø ir , pvz.: Bót 88, Dwógùosek 2, Dwókropek 3, Gura 91, Iaskuùka 88, poSzczeguùach 70, Suyka 90, Szczegulne 44, 49, Szczegulny 19, 54, 60, Szczegulnieysze 63. Keletas panaðiø pavyzdþiø yra Kurzowos uþfiksuota ið DLK aktø, taèiau ji nekomentavo ðio reiðkinio (Kurzowa 1993, 68). Daug daugiau tokiø pavyzdþiø rasta aukðtuomenës kalboje, pavyzdþiui, Jono Vladislovo Poèobuto dienoraðtyje (Smoliñska 1983, 26). Jie liudija, kad aukðtuomenës sluoksniø kalboje (kultûros dialekte) XVII–XVIII Barbara Smoliñska, Polszczyzna póùnocnokresowa z przeùomu XVII i XVIII wieku. Na podstawie rækopisów Jana Wùadysùawa Poczobuta Odlanickiego i Antoniego Kazimierza Sapiehy, Wrocùaw, 1983, 26. 8 Maria Brzezinowa, „Regionalizmy kresowe w Pamiætniku Rusieckiej“, Zeszyty naukowe Uniwersytetu Jagiel7

loñskiego. Prace Jæzykoznawcze 15, 1965, 123. 9 Plg. Halina Karaú, Nijolë Kolytë, „Juozo Èiuldos gramatikos terminai ir kalba“, Juozas Èiulda. Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos taisykles. LAIS 6, Vilnius, 1993, 67–68. 10 Sùownik jæzyka polskiego 1–2, Wilno: Maurycy Orgelbrand, 1861. Lenkø

53

kalbotyroje ðis þodynas tradiciðkai vadinamas Sùownik wileñski, o trumpinamas – SWil. Tokia santrumpa vartojama ir èia. Dar plg. kitø þodynø santrumpas ðio straipsnio pabaigoje.


gramatika1a.pmd

53

2002.08.06, 20:05

vyravo tendencija ó sulyginti su u, o þemutiniø sluoksniø kalboje atvirkðèiai – su o. Kai kurios ið minëtøjø formø vis dëlto reikalauja tam tikrø paaiðkinimø. Prie jø skirtina bót – etimologiðkai tiksli, skolinta ið pranc. bot(t)e. Lenkø kalboje ilgai vartoti variantai bot ir bót (pavyzdþiui, Samuelis Bugumilas Linde11 raðo tik bot), taèiau XIX amþiuje juos iðstûmë naujesnë forma but. Raðymas iðplinta nuo XVIII amþiaus ir XIX amþiuje jau vyrauja (plg. SWil, SW12). Susiaurëjæs [e] su diakritiku: . X.D.K.P.S. gramatikos tekste balsës autorius, atrodo, neþymëjo. Tiesa, yra þodis tém†e 20, taèiau èia diaktritikas virð priraðtas vëliau, juodesniu raðalu, tad gali bûti, kad ne paties autoriaus. 1830 metais iðleistame rinkinyje Rozprawy i wnioski o ortografii polskiéj (Studijos ir iðvados apie lenkø kalbos ortografijà) nurodyta þymëti diakritikà virð keliose pozicijose, be kita ko, kiekvienoje bûdvardþiø ir ávardþiø linksniavimo galûnëje -éj, -ém, kai kuriø veiksmaþodþiø galûnëse bei vyriðkosios giminës daiktavardþiø vienaskaitoje, pvz., chléb13. X.D.K.P.S. neþymëtas diakritikas galëtø patvirtinti Stanisùawo Urbañczyko hipotezæ, kad balsë su diakritiku anksèiausiai iðnyko Didþiojoje Lietuvos kunigaikðtijoje14. Kaip iðriedëjæs ið gali pasitaikyti (), pvz.: Pirog 74, Syr 95. Èiulda savo gramatikoje daug atidþiau þymëjo diakritikus, o X.D.K.P.S. gramatikos autorius jø tiesiog neraðë. Nosiniai balsiai. Antrinë nazalizacija yra þodþiuose Kæùbasa 89, przyiæmnie 40, szeræg 90, Szereng 62, Szerengow 66. Formos, praradusios nosiná atspalvá ar su antriniu nazaliðkumu XIX amþiaus lenkø bk buvo jau retos. O pakraðèiuose antrinis nazaliðkumas iðsilaikë ilgiau (kaip archaizmas), nors ið bendrinës lenkø kalbos jau buvo pranykæs XVIII amþiaus pabaigoje (Kurzowa 1993, 226) 15. Tad X.D.K.P.S. tekstas èia truputá nukrypsta nuo to meto bk normos. 11

12

Samuel Bogumiù Linde, Sùownik jæzyka polskiego 1–6, Warszawa, 1807– 1814 (toliau – L). Jan Karùowicz, Adam Kryñski, Wùadysùaw Niedêwiedzki, Sùownik jæzyka polskiego 1–8, Warszawa, 1900–1927. Lenkø kalbotyroje ðis þodynas tradiciðkai vadinamas Sùownik warszawski, o trumpinamas – SW.

54

gramatika1a.pmd

54

13

14

15

Plg. „Zdanie sprawy Deputacyi“, Rozprawy i wnioski o ortografii polskiéj, Warszawa, 1830, 546–548. Þr. Stanisùaw Urbañczyk, „Przyczyny zaniku samogùosek pochylonych w jæzyku polskim“, Prace z dziejów jæzyka polskiego, Wrocùaw, 1979, 270–271. Janas Karùowiczius kalbos patarimø

leidinëlyje, skirtame visø pirma Lietuvos lenkams, siûlo saugotis formø chrzæsny, kolæýanka, jæcznica – þr. Jan Karùowicz, „Podræcznik czystej polszczyzny dla litwinów i petersburszczan“, Studia nad polszczyznà kresowà 3, red. Janusz Rieger, Wiaczesùaw Werenicz, Wrocùaw, 1984, 49.

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

X.D.K.P.S. gramatikoje nosinumo stokoja niekatrosios giminës daiktavardþiø galûnës, pavyzdþiui, Bydle 91, Ciele 98, Imie 4, 5, 6 ir t. t. (visame tekste). Tokios formos buvo bûdingos XIX amþiaus pirmajai pusei16. Raðymas nastempuiàcy 17 (ðalia nastæpuiàcego 16 ir kt.), obionã 12, poionã 71, rzeknonã 97, wzionúã 63, zapend 66 rodo diftongiðkà nosiniø balsiø tarimà. Tokio pobûdþio raðyba ið spausdintø knygø dingsta jau XVIII amþiaus antrojoje pusëje, bet rankraðèiuose lieka iki XIX amþiaus vidurio (plg. Franciszeko Zabùockio raðtø bûklæ17). Tad èia X.D.K.P.S. gramatika nenukrypsta nuo XIX amþiaus pradþios ortografijos bûklës. Tik vienà kartà pasitaikë ypatybë, bûdinga XIX amþiaus ðiaurës pakraðèiø tarmiø raðytojams (plg. Kurzowos pavyzdþius: 1993, 227) – raðyti vietoj lenkø bk <en> prieð lieþuvio uþpakaliná priebalsá: Ciæki 97 vietoj cienki. Toká iðskirtiná pavyzdá (ciæko) kaip hipernormalizmà XIX amþiaus pradþioje (1808) nurodo ir Bajerowa (1986, 105). Kitokia nei ðiandien pavartota nosinë raidë þodyje gaùæê 90. Tokios ir panaðios formos buvo bûdingos ðiaurës rytø pakraðèiø ðnekamajai lenkø kalbai. Apie juos uþsimena Aleksanderis Ùætowskis kalbos patarimø leidinyje, orientuotame á Lietuvos ir Baltarusijos lenkus18. Daug nosiniø balsiø painiojimo pavyzdþiø taip pat pateikia Karùowiczius (plg. gaùæê, wætroba, skæpiec ir pan.)19. Nekirèiuotø balsiø redukcija. Balsiø e >i/y redukcija X.D.K.P.S. gramatikoje aiðki vyriðkosios ir moteriðkosios giminës daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu nom. pl., acc. pl. ir voc. pl., pvz.: Gæµli 91, Kamieni 13, Korzeni 15, Ludzi 16, 72 (ðalia Ludzie 15), Ogni 14, róêy 19, przystoyne Róênicy 31–32, Spodni 31, 91, ¡iemi 10, 11. Pavienis redukcijos atvejis yra kitoje pozicijoje, pavyzdþiui, czterych ‘czterech’ (Sùowo Litewskie we wzglædzie Form Czterych do Którey zNich naleêy, poznaiesiæ zzakoñçenia Jmiesùowa 64). Tendencija vidutinio pakilimo balsiø artikuliacijà suprieðakinti buvo laikoma provincialiu, ausá rëþianèiu bruoþu, kurio derëjo vengti; pavyzdþiui, tokiø ypatybiø nëra Èiuldos gramatikoje (jos kalba labai rûpestinga). Ði tendencija buvo bûdinga visiems lenkø tarmiø 16

17

Irena Bajerowa, Polski jæzyk ogólny XIX wieku. Stan i ewolucja 2. Fleksja, Katowice, 1992, 87–90. Maria Brzezina, „Jæzyk Franciszka Zabùockiego. Fonetyka“, Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagielloñskiego. Prace

18

19

55

Jæzykoznawcze 41, Kraków, 1974, 212. Aleksander Ùætowski, Bùædy nasze. Rzecz o czystoúci jæzyka polskiego na Litwie, Wilno, 1915, 15. Plg. Zofia SawaniewskaMochowa, „Regionalne cechy fonetyczne

potocznej polszczyzny póùnocnokresowej XIX w. w ‘Podræczniku’ Jana Karùowicza“, Studia nad polszczyznà kresowà 4, red. Janusz Rieger, Wiaczesùaw Werenicz, Wrocùaw, 1986, 49–50.


gramatika1a.pmd

55

2002.08.06, 20:05

pakraðèiams – ypaè pietiniams, maþiau – ðiauriniams (plg. DLK aktuose minkðto kamiengalio daiktavardþiø nom. pl. placy, niedzieli; Kurzowa 1993, 85–86). Jø neiðvengë ir daug XIX amþiaus raðytojø. Nemaþai tokiø pavyzdþiø ið Aleksandro Fredros, maþiau – ið Rusieckos ir filomatø cituoja jø kalbos tyrëjai20. Apie tokias formas perspëdavo kalbos patarimø, skirtø Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos lenkams, autoriai (tarp kitø ir Karùowiczius, vis dëlto siejæs nekirèiuotø balsiø redukcijà su kitomis morfologijos kategorijomis: su niekatrosios giminës daiktavardþiais, besibaigianèiais -e [siedzenié], ir su 2 bei 3 asmens esamojo laiko vienaskaitos formomis [szanujész, bædzié]; plg. Sawaniewska-Mochowa 1986, 43). Susiaurinimas nekirèiuotoje pozicijoje iki ðiol yra visø rytiniø lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø bruoþas (Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 42). Tikëtina, kad vengiant ðio bruoþo atsirado hipernormalizmai Cztere 91, kàsmek 91, Któræde 76, Zedel 98, naleêe (takim to por¸àdkiem wszelkie Sùowa przechadzàce na Jmiesùowy przypadkowaã y Czasowaã naleêe 37) vietoj cztery, kosmyk, którædy, zydel, naleýy, kurie paþástami ið XVII–XIX amþiaus istoriniø tekstø (plg. ið DLK aktø ir filomatø kalbos oczewiúcie, oczewisty, oczewisto, rzeczewiúcie, trzedzieúci; Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 42; Kurzowa 1993, 86). Akavimo refleksai. Kai kur þodþio viduryje pavartojama a vietoj o (ar [u]), taip pat galûnëje -a vietoj -e, pvz.: Czwarakie ‘czworakie’ 24, Padus¸ka ‘poduszka’ 94, przechadzàce ‘przechodzàce’ 37, pówtar†en ‘powtórzeñ’ 45, Szçegalnego ‘szczególnego’ 18; bàdzcia ‘bàdêcie’ 44, obliça ‘oblicze’ 98. Tokio pobûdþio raðybos XVII–XVIII amþiuje pasitaiko Didþiosios Lietuvos kunigaikðtijos teritorijoje (plg. Kurzowa 1993, 66–87; Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 35; tai nurodo ir Karùowiczius, plg. Sawaniewska-Mochowa 1986, 43). Jø yra ir 1850–1856 metø rankraðtiniame Simono Daukanto þodyne21. Sawaniewskos-Mochowos nuomone22, tai greièiau ne akavimo pëdsakai, o lietuviø raðymas vietoj lenkø bei lietuviø þemutinio atviro balsio [e], tariamo panaðiau á [a] negu á lenkø [e], efektai. Ðitokià hipotezæ ypaè galëtø patvirtinti vienas ið pateiktøjø pavyzdþiø, bûtent, Padus¸ka, paraðytas kaip atitikmuo lietu20

Plg. Jan Zaleski, Jæzyk Aleksandra Fredry 1. Fonetyka, Wrocùaw, 1974, 48–54; filomatø – Kurzowa 1972, 31; Syrokomlës – Trypuãko 1955, 34–45; Franciszeko Mickiewicziaus – Józef Trypuãko, O jæzyku

56

gramatika1a.pmd

56

21

„Wspomnieñ dzieciñstwa“ Franciszka Mickiewicza, Uppsala, 1970, 39–45. Simono Daukanto raðtai. Didysis lenkø–lietuviø kalbø þodynas 1–3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993–1996.

22

Zofia SawaniewskaMochowa, „O polszczyênie w ‘Sùowniku’ Szymona Dowkonta z poùowy XIX wieku“, Studia nad polszczyznà kresowà 8, red. Janusz Rieger, Warszawa, 1995b, 198.

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

viðkam Podus¸ka. Tokio tipo formø vis dëlto nëra atidþiau rengtuose tekstuose, pavyzdþiui, Èiuldos gramatikoje. Taip pat galima pastebëti retkarèiais pasitaikanèiø hipernormalizmø, t. y. atvirkðèio reiðkinio – paraðoma vietoj <e>, pvz., tylo 77, bk tyle. -a- keitimas -e-. Dëmesio nusipelno ir formos su -e- vietoj lenkø bk -a-, pvz.: dzieùaiàcych 63, Dzieùaniach 32, Powiestka (równie teý Prozà bùaga nawet Powiestka wskazuie Moã wyra¸om Ùacinskim podobnà 67); Szelençe ‘szaleñcze’ 70. -a- keitimas -e- yra vienas ið lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø tarmiø bruoþø. Jis fiksuotas ið kai kuriø tø tarmiø autoriø tekstø23. Já taip pat pastebëjo Karùowiczius savo Grynos lenkø kalbos vadove lietuviams ir peterburgieèiams. Ten esama panaðiø á anksèiau pateiktus pavyzdþius, plg. dzieùajàcy, wiedomo, úniedanie, ir jie aiðkinami kirèiavimu, t. y. keièiama nekirèiuotoje pozicijoje (Sawaniewska-Mochowa 1986, 53–54). ir painiojimas. X.D.K.P.S. gramatikoje vartojamos formos su -i- vietoj lenkø bk -y-, pvz.: Bùiskawica 99, Czij 9, Daiàci 36, dobrzi 16, Negacij 45, przijdziemy 75, Przijmka 72. Taip pat atvirkðèias reiðkinys – formos su -y- vietoj bk -i-: Guzyk 90, zmoimy ¸twoimy 30. ir painiojimas gali turëti lietuviðkà pagrindà24. Be kita ko, tokià nuomonæ pareiðkë ir Halina Turska. Ji nustatë, kad Lietuvos lenkø tarmëse esanti tik viena fonema /i/, kuri atitinka lenkø fonemas /i/ ir /y/. Turska argumentavo, kad jos informantai neskyrë savos ir svetimos tarties tarp dyrsa//dirsa, gryka//grika25. Panaðus ribos tarp ir neskyrimas pastebëtas ir Daukanto kalboje, jis taip pat sietas su lietuviø kalbos fonetikos poveikiu (Sawaniewska-Mochowa 1995b, 198). Galima bûtø pasiûlyti ir kità ámanomà interpretacijà – kad raðymas su rodo minkðtà (suminkðtintà) priebalsiø [cz], [ã], [sz], [þ] (þymimo ) tarimà. Atskirai aptarti tektø formà Bùiskawica, ðiaurës pakraðèiø tarmëje paþástamà kaip bliskawica26. 23

24

Plg. Syrokomlës: ýelezie, cieúniej, powaýenie, pensjonerka (Trypuãko 1955, 52), filomatø: w czesie, bladszy, w ofiarze ir t. t. (Kurzowa 1972, 42). Tadeuszas Pizùo straipsnyje „Bùædy jæzykowe polskie mùodzieýy litewskiej“, Poradnik jæzykowy 37, 1937, 15, ir bei ir painiojimà

25

57

aiðkina lietuviø ortografijos átaka, nes lietuviø kalba turi tik vienà grafiná þenklà , kuris gali reikðti ir [l’], ir [ù], priklausomai nuo toliau einanèio garso. Halina Turska, O powstaniu polskich obszarów jæzykowych na Wileñszczyênie. Studia nad polszczyznà kresowà 1, 1982, 101–102.

26

Be kita ko, ji vartojama „Vincuko“ pokalbiuose (Dominikas Kuziniewiczius, arba „Wincuk“ – dabartinis autorius, raðantis humoreskas stilizuota Vilniaus kraðto lenkø kalba, plg. Dominik Kuziniewicz, Wszystkiego po troszeczku. Gwarowe pogaduszki wileñskiego Wincuka, Wilno: Znad Wilii, 1993).


gramatika1a.pmd

57

2002.08.06, 20:05

Artikuliacijos iðsiplëtimas prieð balsinguosius priebalsius. Balsingojo priebalsio [m] poveikis matyti ið daugiskaitos esamojo laiko 1 asmens formø, plg. dopuúciemy 66, mowiemy 67, posùyszemy 34, robiemy 56, wyùoêemy 45. Dël morfologizacijos ðis reiðkinys bus aptartas toliau prie fleksijos. Kitose pozicijose paplatëjimas prieð nosinius priebalsius labai retas, pvz.: poiedeñcza 11, 14, poiedencza 13, 16 greta nepaplatëjusiø formø: poiedyñcza 10, 21, poiedyncza 9, 17, poiedynczey 9. Èia [i], [y] paplatëja iki [e]. Kiti balsiø reiðkiniai. 1) Senesnë skaitvardþio osiem forma be judriojo -e-: oúm 4. Tai forma, atitinkanti to meto lenkø bk normà (plg. L, SWil). 2) Balsis [o] vietoj [e]: Propozycyà 76 vietoj Prepozycyà. Tokia forma galëjo atsirasti dël analogijos (plg. propozycja ‘pasiûlymas’). 3) Forma su -i- vietoj -e-: Diminutiva 32. 4) Forma su -e- vietoj -ó-: wybierczo 28, t. y. ðaknis -bier- be balsiø kaitos, galbût iðlyginta dël analogijos.

1. 3.

Konsonantizmas

Lieþuvio prieðakiniø, viduriniø bei alveoliniø S-Ú-Ð svyravimas. Ðiø priebalsiø varijavimas yra retas X.D.K.P.S. gramatikoje, pvz., <sz> vietoj <s>: Szprytny 96, Szwor‡en 96 (jis buvo bûdingas XIX amþiaus lenkø bk). Taèiau daug daþnesnis yra kitoks tø priebalsiø iðsidëstymas, priklausantis nuo regioniniø tarmiø. Diakritiniai þenklai X.D.K.P.S. gramatikoje daþnai nëra tikslûs. Todël ne visada aiðku, ar raðyba rodo regioniná konsonantizmo reiðkiná, ar tai tik autoriaus neatidumo reikalas. Vis dëlto tam tikrø fonetiniø pozicijø neþymëjimas diakritikais greièiausiai rodo regioninæ tartá. c ir ã svyravimas. c ir ã vartojimo skirtumas nuo lenkø bk ðioje gramatikoje labai daþnas. Þodþio galo pozicijoje beveik visada raðoma ne (kaip yra dabartinëje lenkø bk), bet : – visada esamojo laiko prieveiksminiame dalyvyje (pusdalyvyje-padalyvyje), pvz.: chcàã 72 (Chcàã 65), daiàã 5, 35, dodaiàã 8, 21, 40, 41, 44, formuiàã 68, miùuiàã 5, nieposwiadczaiàã 68, odkùadaiàã 71, piszàã 77, poglàdaiàã 34, pomagaiàã 68, pytajàã 73, rozumiejàã 71, stoµsuiàãsiæ 72, Woùaiàã 27, wymawiaiàã 27, Zaprzeçaiàã 73, zmieniaiàã 68, zmilçaiàã 71, Znajàã 38, zostawuiàã 66; – ávairiuose þodþiuose, pvz.: chytrzeã 94, gùupieã ‘gùupiec’ 93, Jadùowieã 91, Konieã 90, Leniwieã 95, Moã ‘moc’ 67, niã ‘nic’ 72, Oycieã 97 ir kt., Paleã 94, Serã (gen. pl.) 14, Szlachciã 88, Zajàã ‘zajàc’ 99.

58

gramatika1a.pmd

58

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

Bendrinei lenkø kalbai XVII–XVIII amþiuje ir svyravimas buvo áprastas (Bajerowa 1986, 33; Kurzowa 1993, 95). Jis iðnyko ið bk XVIII amþiaus pabaigoje, taèiau kaip periferinis archaizmas ilgiau iðsilaikë pakraðèiø tarmëse. Ypaè ilgai jis iðliko Kauno areale vartojamoje lenkø kalboje (apimanèiame ir Þemaièius), kur Halina Szwejkowska dar tarpukariu apraðë visuotiná minkðtà galinio [c] tarimà27. Toká varijavimà taip pat nustatë Jolanta Mædelska Lietuviø–lenkø–rusø kalbø þodyne, iðleistame 1922 metais Kaune28. Ðitas bruoþas gana daþnas Daukanto þodyne (Sawaniewska-Mochowa 1995b, 199). XIX amþiaus antrosios pusës Kauno lenkø kalboje já pastebëjo ir Karùowiczius (Sawaniewska-Mochowa 1986, 63–64). Vilniaus kraðto lenkø kalboje ðis reiðkinys nebuvo taip plaèiai paplitæs, kaip Kauno arealo lenkø kalboje. Atvirkðtinis reiðkinys, t. y. c vietoj bk ã, dz vietoj bk dê, matomas tokiuose þodþiuose: bàd¸ ‘bàdê’ 43, bydz ‘byã’ 19, 71, Niedzwied¸ 93, odwrócsiæ 72, prosic 57. Tai hipernormalizmai, XVIII amþiuje paplitæ visoje Lenkijoje (pvz., Varðuvoje), o ðiaurës pakraðèiø dialektuose fiksuoti ir vëliau XIX amþiuje (Kurzowa 1993, 95, 237). Vengti tokio tarimo XIX amþiaus antrojoje pusëje siûlë Karùowiczius, formas chodzic, dawac, ùokiec laikydamas provincializmais, bûdingais Kauno arealui (Karùowicz 1984, 76). Sporadiðkai c vietoj ã pasitaiko ir þodþio pradþioje bei viduryje, pvz.: Bracmi 10, Cwiek, Cwieka, Cwieki, Cwiekow 14. Taip pat forma Daiàci 36 liudija pakraðèiø tarmiø svyravimà tarp minkðtøjø ir kietøjø S-Ú. Panaðûs pavyzdþiai goràci, kobieci, sùuýàci yra paliudyti XIX amþiuje (Kurzowa 1993, 236; Trypuãko 1955, 318). ir svyravimas. Vienà kartà pasitaikë bendraties formantas su : nadaç 66. Atvirkðèias þymëjimas, t. y. vietoj bk pastebëtas formoje Pùaã 95 (bk pùacz). Tai galima paaiðkinti lietuviø kalbos fonetikos poveikiu. Juk svyravimas raðyti ar nebuvo svetimas Kauno arealo lenkø kalbai. Raide galûnës [c] uþraðytà nurodë Mædelska Smidto þodyne, iðleistame Kaune 1922 metais (Mædelska 1997, 32). Minkðtas alveolinio priebalsio [è] tarimas, iðreikðtas kaip vidurinis garsas tarp [è] ir [ã], taip pat pastebëtas tarminiuose Kauno arealo tekstuose29. 27

28

zwierciadle sùownikowym (na podstawie sùownika litewskopolsko-rosyjskiego z 1922 r.“, Poradnik jæzykowy 7, 1997, 31, 32.

Halina Szwejkowska, „Dodatkowe uwagi o regionalizmach Mickiewicza“, Jæzyk polski 21, 1936, 109–111. Jolanta Mædelska, „Wymowa kowieñska w

59

29

Zofia SawaniewskaMochowa, „Teksty gwarowe z Kowieñszczyzny“, Jæzyk polski dawnych kresów wschodnich 1, Warszawa, 1995, 72.


gramatika1a.pmd

59

2002.08.06, 20:05

ir <s>, ir svyravimas. X.D.K.P.S. gramatikoje daþnai raðoma su <s>, prieð minkðtus priebalsius vietoj bk , , pvz.: bywaliscie 42, Bli¸niego 70, Czæscià 34, Gæsle 31, gùosnieyszego 70, iesli 78, Kwasny 95, na Umysle 63, miewaliscie 42, nieposwiadczaiàã 68, Objasnianiasiæ 71, proscie 58, Sliczny, Sliçnego, Sliçnemu [...] 16, Slimak 95, Slina 95, Smiech 92, Snieêy 68, spiewam 90, Swider 90, Swieca 99, Swiætemi 70, teraznieyszy 36, 42, wùasciwà 12, Wùasciwym 17. (Ðalia, ðiek tiek reèiau, pasitaiko ir raidþiø su diakritikais, pvz.: Czæúcià 73, wùaúciwego 18.) Diakritikai neþymimi ir galûnëse, pvz.: bywaùes 42, miewaùes 42. Prieðingai, , paraðomos vietoj bk , <s> prieð kietàsias priebalses ir prieð balses, pvz.: beêokoliczny 47, Iaúna 73, Jmieúùowiu 68, Oênaymuiàcy 50, wùaúnoúciami 1, Wùaúnoúã 76. Toks raðymas liudija antrinæ priebalsiø palatalizacijà. Ryðkus varijavimas pastebëtas ir lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø raðytojø kalboje, pavyzdþiui, Jano Chodêkos, filomatø, Franciszko Mickevièiaus, Syrokomlës (Kurzowa 1993, 237). ir svyravimas. Visame rankraðtyje diakritiniai þenklai þymëti nekruopðèiai. Daþnai vietoj taðko paraðytas akûtas ir sunku pasakyti, ar tai netikslus raðymas, ar tarties atspindys. Apskritai labai ryðkus ir ribø maiðymas, labai aiðki tendencija vietoj bk raðyti , pvz.: aêeby 72, Ciæêko 75, Jeêeli 64, Ka‡dego 40 (ðalia daþnesnio Ka†dego 44, Ka†dym 72), Koêuch 91, Ksiàêeczki 62, Mæêny 6, moêna 17, 62, 66 (ðalia mo†na 11, 66), naleêà 12 (ðalia Naleýàce 12kustodas), naleêy 2, 12, 33, 34, 38, 45, 63, 64, 65, Naleêàce 13, 14, 15 (ðalia naleýy 34, 75, nale‡à 38, naleýàce 33), podobnieê 28, (ðalia podobnieý 32, podobnie‡ 39), nieênæ 45, nieêywà 4, êywà 4, êywey yNieêywey 5 (ðalia daþnesnio ýyã 70 ir pan.), okaêemy 12, posùuêy 17, postrzeêemy 12, powyêszy 35, powyêszych 44, pró‡ne 45, Pro‡niak 93, róêy 19 (ðalia róýy 19), Roênicy 32 (ðalia ró‡nicy 28, 45, ró‡nicæ 32, ró‡nicà 44), sùuêy 34, Snieêy 68, uwa‡ane 33, Uêywaniu 31, Uêywania 62 (ðalia: uýywaià 3), U‡yteczny 6, uêyteçnych 71 (ðalia: Uýyteçnieyszych 71, uýyteçnemi 71), wraêenie 78, wyùoêemy 45, wyobra‡asiæ 32, wyraêaã 31, wyraêaià 40, 44 (ðalia wyra‡aià 61), wyraêonemi 49, z Paryêa 75, zasùuêyù 32, zasùuêyùem 66, zniêaiàce 19, êadnemu 35, êadney 28, êe 35, êeby 5 (ðalia daþnesnio ýe 8, 11, 75), ýela¸o 74. Dalá ðitø pavyzdþiø galima bûtø skirti autoriaus áproèiui neatidþiai raðyti diakritinius þenklus. Taèiau jø gausa liudija, kad toks nenuoseklumas ir netikslumas galëtø bûti autoriaus realizuoto tarpinio garso, fonologiðkai suminkðtëjusio [þ’] (kaip lietuviø kalboje), rezultatas. Tokià mintá gali patvirtinti pavyzdþiai rzecêy 5, zaws‡e 40, taip pat gausûs tokio raðymo liudijimai lenkø kalbos Kauno

60

gramatika1a.pmd

60

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

areale (Sawaniewska-Mochowa 1995b, 200; Sawaniewska-Mochowa 1995a, 110) – tiek XIX, tiek XX amþiuje (net tarpukario dvideðimtmetá). Ilgà savitos vartosenos vietoj sàraðà ir daug kuklesná atvirkðèià pateikë Mædelska ið jau minëto Smidto þodyno (Mædelska 1997, 29–30). Tai Kauno arealui bûdinga ypatybë, beveik nepasitaikanti Vilniaus kraðto lenkø kalboje, atsiradusi dël lietuviø kalbos fonetikos poveikio. Èia taip pat reikëtø paþymëti archajiðkà bûdà þymëti minkðtumà, t. y. prieð vartoti priebalsæ su diakritiniu þenklu, pvz.: choãia† 69, Czæúãi 4, Braãiach 10, ogolnóúãi 49, Okoliçnoúãi 68, Pùãi 6, prosiliúãie 57, przeraêiã 67, wùasãiwà 21, 44, wùaúãiwà 65, wùasãiwym 40. XIX amþiaus pradþioje ir dar XVIII amþiuje tai buvo ortografijos archaizmas, labai retai pasitaikantis kai kuriuose tekstuose30. <sz> ir svyravimas. Pastebëjau tik vienà <s> [ú] vietoj bk <sz> pavartojimo atvejá, kur [ú] kaitaliojasi su [ch] giminiðkame þodyje: podbrzusie 94 (plg. brzuch). Èia <sz> [ð] keièiamas rusiðku <s> [ú], paþástamu ðiaurës pakraðèiø lenkø kalbai (plg. vietininkus na blasie, w poñczosie; Kurzowa 1993, 238). ir svyravimas. Sunku interpretuoti, kodël varijuoja ir . Toks reiðkinys nesvetimas lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø tarmëms. Keletas tokiø pavyzdþiø (zwyciæýca, ýarzewie, ýyýny) rasta XIX amþiaus tekstuose (Kurzowa 1993, 239), pavyzdþiui, Chodêkos, filomatø, Syrokomlës. Þinoma ankstesniø XVII–XVIII amþiaus pavyzdþiø ið DLK aktø (obraýów, pozyczyù, rozny). Tai buvo ankstesnë raðyba, XIX amþiuje archajiðka, taèiau dar XVIII amþiaus raðytojø tekstuose nereta31. X.D.K.P.S. gramatikoje vyrauja raðymas vietoj bk , pvz.: przedùuzania 62, Zmudzin 74, Zuraw 91. Atvirkðèias paraðymas pastebëtas tik du kartus: naýywaiàsiæ ‘nazywajà siæ’ 76, W†oru 45. Tokio pobûdþio inovacinës formos atsirado greièiausiai dël analogijos ar panaðumo. Priebalsiø depalatalizacija ir antrinë palatalizacija. 1. n ir ñ svyravimas. Ávairiai (daþnai skirtingai nuo bk) raðoma prieð priebalses <s>, , , pvz.: Koncowa 7, konçoncesiæ 10 (ðalia retesnio koñçoncesiæ 9), konczysiæ 7 (Konczysiæ 65), Ùacinskim 67, Ponçocha 99, zakonçenie 7 (ðalia retesnio zakoñçenie 7), ¡enski 24, ¡enskim 26tt. Taip pat þodþio gale, pvz.: Ciern 89, Dùon 89, Dzien 89, Dzien Sùotny 68, 30

Pavyzdþiui, Franciszeko Zabùockio (XVIII amþiaus antrosios pusës komedijø autoriaus) laiðkuose uþfiksuotas tik

31

61

vienas tokio tipo paraðymas, plg. Brzezina 1974, 190. Tokiø pavyzdþiø ið Zabùockio nurodo

Brzezina 1974, 190–191 (moze, iezeli ðalia naujesniø paraðymø moýe, ieýeli).


gramatika1a.pmd

61

2002.08.06, 20:05

Ielen 89, Jabùon 98, Jæçmien 93, Kamien 13, Ka†dy dzien 74, Który Kon 74, Ogien 14, Pien 91, Pùomien 92, pówtar†en 45, Promien 96, Skron 96, Szwor‡en 96, zakonçen 8. Tikriausiai hipernormali forma yra teñ ‘ten’ 8. Þodþio galo ñ palatalizacija pastebëta trumposiose bûdvardþio formose godzieñ ir bûdvardinio ávardþio su -en-, któreñ – Syrokomlës (Trypuãko 1955, 170), Franciszko Mickiewicziaus (Trypuãko 1970, 50) tekstuose. ñ depalatalizacija prieð kietà priebalsá yra viena ið bûdingiausiø lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø tarmiø ypatybë. Ðioje pozicijoje sukietinto ñ pavyzdþiø ten yra labai daug. Jø gausiai rasta XVI–XVIII amþiaus DLK aktuose (Kurzowa 1993, 97–98), taip pat XIX amþiaus raðytojø kalboje, pavyzdþiui, Syrokomlës (Trypuãko 1955, 170), filomatø tekstuose (Kurzowa 1972, 51–52). Tai iki ðiol Lietuvos lenkø kalboje gyvas bruoþas. Antra vertus, þodþio galo depalatalizacija retai tepastebëta. Ji gerai paliudyta Daukanto þodyne (plg. czern, grzebien, kon; Sawaniewska-Mochowa 1995b, 199). Du faktai, taèiau greièiau ortografiniai, nei fonetiniai, Mædelskos nurodyti minëtajame 1922 metais Kaune leistame þodyne (bojaên, przyjaên; Mædelska 1997, 31, 32). Panaðu, kad þodþio galo pozicijos ñ depalatalizacija yra bûdinga tik Kauno arealui. 2. Kitø priebalsiø (ne n, ñ) antrinë palatalizacija ir depalatalizacija. Kitø priebalsiø (ne ú ir s, ê ir z ar ñ ir n) antrinës palatalizacijos ir depalatalizacijos pavyzdþiø nedaug. Èia verta atkreipti dëmesá á [v] palatalizacijà, pvz.: pierwiey 78. Tai pirminis minkðtumas, jo pasitaiko DLK aktuose (Kurzowa 1993, 101). Lindës þodyne (L) pierwiej uþfiksuotas kaip variantas, gretutinis ðalia pierwej, ir pridurta pastaba, kad Petras Skarga visada vartojo variantà su palataliniu [v]. Þodþiuose imiesùowiow 40, imieúùowiu 68 minkðtumas turbût atsiradæs dël analogijos arba asimiliacijos. Antrinio priebalsiø sukietëjimo ðaknyje ir þodþio gale pastebëta ðiek tiek daugiau, pvz.: [g’] > [g]: Jurgelt 87, mnogey 35; [k’] > [k]: Kæùbasa 87; [dz’] > [dz]: bàd¸ 43, bàd¸ma 44, wszædze 69, z Ludzmi 16.

Antrinis minkðtinimas bei priebalsiø minkðtumo iðnykimas ávairiose pozicijose – tai vienas ið bûdingiausiø ðiaurës pakraðèiø lenkø kalbos bruoþø, paliudytas ið istoriniø DLK tekstø (Kurzowa 1993, 239–241) ir gyvuojantis dabartinëse Lietuvos lenkø tarmëse32. 32

Plg. Barbara Dwilewicz, Jæzyk mieszkañców wsi Bujwidze na

62

gramatika1a.pmd

62

Wileñszczyênie, Warszawa, 1997.

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

Grupiø *sr’, *zr’ kontinuantai. X.D.K.P.S. gramatikoje matyti iðlaikyta senesnioji iðraiðka <srz>, (ið praslavø *sr’, *zr’), pvz.: Srzednik 3, Srzodek 97, Zrzenica 98, zrzódùa 76. Kalbininkai iðtyrë33, kad naujos formos su , pamaþu nusistoja XIX amþiuje. Lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiuose tai vyko lëèiau. XIX amþiaus raðytojø, susijusiø su tomis vietomis34, tekstuose dominuoja formos su , . Karùowiczius toká tarimà patvirtina XIX amþiaus antrosios pusës Lietuvoje (Sawaniewska-Mochowa 1986, 64). Pasitaikë ir vienas iðimtinis atvejis grupæ *sr’ paraðyti kaip <strz>, plg. Strzodek 98. Ir toks raðymas nebuvo svetimas ðiauriniams lenkø kalbos pakraðèiams (nors paþástamas daug platesnëms tarmiø teritorijoms, be kita ko, Úlàske, Didþiojoje Lenkijoje35), tai patvirtina Karùowiczius (plg. postrzedni, strzedni, strzoda). Frikatyvinis [r]. X.D.K.P.S. gramatikos tekste daþnai raðoma , , , vietoj bk , o tai liudija lenkø kalbos pakraðèiø tarmëms bûdingà frikatyviná [r’] tarimà, plg. Korýeñ 15, Korýeni 15 (ðalia Kor¸eni 15), Korýenia 15, Którýy 24, Lichtar† 92, morýe 92, pówtar†en 45, Szwor‡en 96, Szczerýe 72, utwor†yã 66, Wægor‡ 98, wydar‡asiæ 41, zdar‡asiæ 19, zdar‡enie 66, zdarêyùosiæ 68, Zorêa 73, Zwierýæcia 32, Êoùnier‡ 6. Ðitaip pakraðèiuose daþnai tarta dar XIX amþiuje, tai rodo duomenys ið tø vietø36. h ir g, k ir ch svyravimas. Pastebëtas vienas atvejis, kai vietoj priebalsio [ch] vartojamas [k], plg. piak ‘piach’ 90, kaip bûdinga lietuviø kalbai. Forma siach ‘siak’ 27 turbût yra hipernormali, atsiradusi dël vengimo tarti [k] (neva lietuviðkai). Hipernormali [g] vietoj rusø [h] raðoma þodyje bùaga ‘bùaha’ 67. Rusø [h] keitimo lenkø fonema /g/ atvejø nurodë Kurzowa (1993, 235) ið DLK aktø (Sapiega, duga). Toks reiðkinys þinotas ir XIX amþiaus lenkø kalbos pakraðèiuose (plg. Karùowicziø). [l’] ir [ù] svyravimas. Kartais pastebimas ir painiojimas, plg. Bùiskawica 99, dawalem 50, falszywie 15, Króù 6, mial 43. Be kita ko, ir svyravimas fiksuojamas ir Daukanto þodyne, ten tokiø 33

34

Plg. Witold Úmiech, „Rozwój historyczny polskich grup spóùgùoskowych *úr, *êr, *zr“, Rozprawy Komisji Jæzykowej ÙTN 1(16), Ùódê, 1953, 19; Bajerowa 1992, 102. Jos pastebëtos Syrokomlës (Trypuãko 1955,

35

36

63

151–152), filomatø (Kurzowa 1972, 56) kalboje. Plg. Stanisùaw Urbañczyk, Zarys dialektologii polskiej, Warszawa, 1962, 35. Halina Karaú, Nijola Kolis, „Polszczyzna dziewiætnastowiecznej

gramatyki jæzyka ýmudzkiego Józefa Czuùdy“, Studia z historii jæzyka polskiego, red. Wùadysùaw Kupiszewski, Warszawa, 1994, 151; Mædelska 1997, 34; Kurzowa 1993, 242–243.


gramatika1a.pmd

63

2002.08.06, 20:05

pavyzdþiø daug (Sawaniewska-Mochowa 1995b, 198). Maþiau ávairavimo esama Syrokomlës, Karùowicziaus tekstuose (Trypuãko, 1955, 172). Turska paliudija fonetiná [l’] ir [ù] varijavimà Vilniaus kraðto lenkø tarmëse (1982, 105). Gali bûti, kad prarastas jausmas dël [l’] ir [ù] vartojimo ribø yra lietuviø kalbos fonetinës sistemos veikimo rezultatas. Jotas. Joto [j] raðymas ávairuoja. Daþniausiai susiduriame su tradicine ortografija, t. y. skiemens pradþioje prieð balsæ jis þymimas , pvz.: Czasuiesiæ 35, daiàcy 36, Iako 38, iednostaynie 39, Ieneralnie 39, iest 38, oznaymuiàcy 38, poglàdaiàã 34, postrzegaià 33, Przypadkuiesiæ 35. Skiemens pabaigoje (prieð priebalsæ ir þodþio pabaigoje) vartojama raidë , pvz.: Mnogey 39, teraznieyszy 42, znaydziemy 41, zwyczayne 47. Grupëje -yja – taip pat , pvz.: Konµtrukcya 70, Nacyonalne 74, Negacya 73, Negacyà 41, Preferencyà 66, Prowincye 76. Vis dëlto neretai pasitaiko ir þenklas <j>, daþniausiai þodþio pradþioje, pvz.: jakikolwiek 63, jako 34, 35, Je, Jadù, Jeúã 67, jeden 67, Jego 40, jest 34, Jæzyk 92, Jæzyka 63, Jæzykowi 40, juý 62, wjakimkolwiek 61. Taip pat <j> raðoma pozicijoje tarp balsiø, plg. dajàcego 36, Mijaiàcych 62, Niemajà 75, Religijnnych 67, rozumiejàã 71 bei po prieðdëliø z-, ob-, pvz.: Objasnianiasiæ 71, zjasniania 66. Tai jau naujesnio tipo lenkø ortografija, pirmiausia plitusi Lietuvoje (Bajerowa 1986, 37–38). X.D.K.P.S. gramatikos kalboje matyti tam tikra tendencija silpninti [i] ir po balsiø prieð priebalsius já paversti [j], plg. Przijmka 72. Tai tipiðkas ðiaurës rytø lenkø kalbos pakraðèiø bruoþas, randamas XIX amþiaus raðytojø tekstuose (Kurzowa 1993, 244). Taip pat tipiðkos XIX amþiaus bendrinei lenkø kalbai yra tokios formos su jotu [j]: Ieneralne 65, Ieneralnie 75, Nayieneralnieysze 64. Priebalsiø dvigubinimas arba dvigubø priebalsiø asimiliacija. X.D.K.P.S. gramatikoje sporadiðkai pasitaiko paþymëtø geminatø. Þodþiai Summa 2, Grammatyka 1tt su dviguba <mm> buvo raðomi bendrinëje XIX amþiaus lenkø kalboje, tad tai nëra tik pakraðèiø tarmiø bruoþas. Panaðiai ir Affektu 78 su dviguba (ðalia Afektu 70). Dvejinti skoliniø raides buvo labai áprasta. Dvigubinama ir s – tiek savuose, tiek skolintuose þodþiuose, kur paprastai pirmoji grupës raidë þymima ilgàja , pvz.: Stoµsowaniu 66, stoµsownie 12, 35, zastoµsowania 64. Tai labiau raðybos, ne fonetikos faktas. Ilgoji dar daþnai buvo spausdinama XVIII amþiuje bei XIX pradþioje (þr. apie Zabùockio raðybà: Brzezina 1974, 192). Kitokios yra formos byùùo robiã 59, byùùy 38, Ull 87, kur sudvejintos priebalsës , . Tokie reti paraðymai (w ullu, zapisaùùa) pasitaiko DLK aktuose XVII ir XVIII amþiaus pradþioje (Kurzowa 1993, 109).

64

gramatika1a.pmd

64

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

Prieðingas reiðkinys, bûdingas lenkø kalbos pakraðèiø tarmëms – vengti geminatø – matyti ið tokiø X.D.K.P.S. gramatikos pavyzdþiø: miæki ‘miækki’ 93, miækoúci ‘miækkoúci’ 2, podwyszaiàce ‘podwyýszjàce’ 6, 19, w Czynoúciach 62 ‘w czynnoúciach’. [r] ir [þ] painiojimas. Èia reikia nurodyti hipernormaliai vartoto digrafo [þ] vietoj [r] pavyzdþiø, plg. Brzukiew ‘brukiew’ 95, mætr¸szy ‘mædrszy’ 77. Tokio pobûdþio hiperformos buvo paþástamos Chodêkai, savo kalbos patarimuose juos minëjo Karùowiczius (plg. chrzypka, zawierzucha). Antrojo pavyzdþio [þ] gali bûti formos mædrzec analogijos rezultatas. Kiti priebalsiø reiðkiniai. Galima paminëti [ù] ir [r] metatezæ þodyje Przescieùadro ‘przeúcieradùo’ 88, grupës -kk- disimiliacijà: letki ‘lekki’ 92. Tokios formos su -kk- disimiliacija buvo populiari XIX amþiaus antrosios pusës ðnekamojoje kalboje37, o ðiandien turi tarminá atspalvá. Ið bruoþø, paplitusiø siauriau ir esamø Vilniaus kraðto tarmëse (Dwilewicz 1996, 31; Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 60), minëtinas þodis awtki ‘haftki’ 87 be aspiracijos bei þodis Jadùowieã ‘jaùowiec’ 91 su iðlaikyta grupe [dù]. Kai kurios kitos ortografijos problemos. Anksèiau aptartos raðybos ypatybës, kurios liudija autoriaus tartá. O èia bus pateikti tokie ortografijos principai, kurie neleidþia daryti iðvadø apie fonetikà. Pavyzdþiui, raðyba kartu ir atskirai, didþiøjø raidþiø vartojimas, , <j>, <s>, ir kt. raidþiø þymëjimas. 1. Raðymas kartu ir atskirai. X.D.K.P.S. gramatikos þodþiø kartu ir skyriumi raðyba atspindi kupinà svyravimø XIX amþiaus ortografijà. Neigiamoji dalelytë nie vartojama nevienodai. Vis dëlto asmeninës veiksmaþodþiø formos daþniausiai raðytos su nie kartu pagal to meto normà, pvz.: niebædziemy 12, Niekùadnà 41, niema 12, niepisze 2, nieulegaià 35, niewymaga 2, nie¸naydziemy 12. Taèiau prielinksniø ir jungtukø raðymas aiðkiai svyruoja, nors daþniau jie raðomi kartu su po to einanèiais þodþiais. Pirmiausia kalbama apie prielinksnius do, na, w, z bei jungtukus a, i. Pavyzdþiui, akiedy 41, ate 3, ateñ 8, aWùasciwym 17, doKtórego 39, dotego 12, ydals¸e 40, yfaùszywym 12, yte 12, naks¸taùt 40, naSùowa 40, natem 44, ulitwinow 8, wChlebie 17, wCzùowieku 16, wKa†dym 2, wliçbie 8, wMowie litewskiey 7, wRodzaju 8, zchlebem 17, zKa†dego 8, zNagùego pytania 5, ztych 1, zZakoñçenie 8. Vis dëlto nereti ir prieðingos raðybos (skyrium) pavyzdþiai, plg. do Którey 12, w biaùych 18, w Kaýdey 1, w Mowie Litewskiey 6, w pierw37

Daug tokio tipo pavyzdþiø Zabùockio

kalboje nurodë Brzezina (1974, 305).

65


gramatika1a.pmd

65

2002.08.06, 20:05

szem 7, w Rodzaju 18, z biaùemi 18, z Ludzmi 16, z poprzedzaiàcym 15. Kiti prielinksniai (pvz., od, przed, przez, przy) paprastai raðomi skyrium. Gana vienodai kartu su veiksmaþodþiu þymimas sangràþinis ávardis siæ (tiek su asmenuojamosiomis formomis, tiek su neasmenuojamosiomis), pvz.: Czasuiesiæ 35, czynisiæ 5, daiesiæ 1, dzielisiæ 4, formuiàsiæ 44, koñçàcesiæ 15, mogàsiæ 31, mowiùosiæ 21, mówisiæ 27, obeyúcsiæ 2, odmieniasiæ 6, odsyùasiæ 3, Przypadkuiesiæ 35, wzmacniamsiæ 5, zamieniaiàsiæ 7, zastanowiwszysiæ 12, zdar‡asiæ 19. (Taip pat raðoma ir su veiksmaþodiniais daiktavardþiais, pavyzdþiui, poinformowaniasiæ 35, arba su kitomis kalbos dalimis, einanèiomis prieð veiksmaþodá, pavyzdþiui, cosiæ dzieje 5, Iasiæ od Ludzi Kocham 40.) Èia ypaè dëmesá patraukia pakraðèiø lenkø kalbai bûdinga sangràþinio ávardþio vartosena po veiksmaþodþio. Raðymas kartu skiriasi nuo dabartinës vartosenos38, jis netiesiogiai gali rodyti, kad du þodþiai sudarë vientisà akcentiná vienetà. Taisyklës iðimtys sporadiðkos, t. y. labai retai tegalima rasti atvirkðèià reiðkiná – sangràþinio ávardþio siæ raðymà skyrium nuo veiksmaþodþio, pvz: dobieraià siæ 44, onà siæ zaszczyca 32, wyraêaià siæ 44, zawieraià siæ 1. Dalelytë -kolwiek paprastai raðyta kartu, plg. jakieykolwiek 5, jakikolwiek 63, wjakimkolwiek 61, taèiau ir èia kartais matyti nukrypimø, pvz., wKtórym kolwiek 28. Prielinksniai s ir z daþniausiai raðomi etimologiðkai arba pseudoetimologiðkai, tai buvo visuotinai priimta XVIII–XIX amþiaus spaudiniuose, pvz.: Nayrostropniey 28, Nayrostropnieyszy 28, rostropniey 28, Rostropnieyszy 28, wzkazuie 65, zfaùs¸owane 11, zfaùs¸owanych 12, zKàd 4, 75. Pagal to laiko áprotá autorius raðo bendraties gale (veiksmaþodþiø tipas biec, piec), pavyzdþiui, ostrzed¸ 35, postrzed¸ 61, taip pat veiksmaþodyje byã (bydz 19) dël þodþio galo [ã] sukietëjimo. 2. Jungtuko i raðyba. Jungtukas i X.D.K.P.S. gramatikoje tradiciðkai beveik visada þymëtas y, kaip ir daugelio XVIII amþiaus raðytojø tekstuose39, plg. Sylab y Sùów 1, Naypotrzebnieysze y Naydostateçnieysze 1, przyiemnoúc ywyrozumiaùoúã 4, Imie Przymiotne yRzeçowne 8, pierwszey yDrugiey 12. Tik du kartus pastebëtas visai kitoks uþraðymas, plg. iak i wPolskiey 8, zastanowiã, i uspokoyã 67. 38

Raðyba kartu sporadiðkai yra fiksuota, bet tik su prielinksniais prieð veiksmaþodþius – plg. Brzezina 1974, 193.

66

gramatika1a.pmd

66

39

Pavyzdþiui, y raðytas Zabùockio (plg. Brzezina 1974, 191), bet jau kitas (taip pat XVIII amþiaus) poetas Franciszekas

Dionizas Kniaêninas ðá jungtukà þymëjo dabartiðkai i.

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

3. Maþosios ir didþiosios raidës. Nuo XIX amþiaus raðybos gerokai skiriasi raðymas didþiàja ir maþàja raide. XIX amþiuje toji raðyba buvo nusistojusi. Tik ne visai preciziðkai buvo suprasta tikrinio daiktavardþio sàvoka, ir raðyti didþiàjà raidæ buvo linkstama taip pat dël emociniø paskatø. O tai lemdavo daþnesná nei dabartinis didþiøjø raidþiø vartojimà. Taèiau X.D.K.P.S. gramatikoje vyrauja chaosas ir piktnaudþiavimas didþiosiomis raidëmis. Jas autorius vartoja ne tik daiktavardþiams þymëti, bet ir kitoms kalbos dalims: bûdvardþiams, prieveiksmiams, net veiksmaþodþiams. Kartais tas pats þodis raðomas didþiàja, kartais – maþàja raide, plg. Ninieysza Grammatyka podzielona iest na trzy Czæúci: w pierwszey daiesiæ Nauka o wymawianiu Liter, Sylab y Sùów litewskich– w Drugiey o Imionach zJch wùaúnoúciami 1; Mowa litewska ma te Same litery których uýywaià Polacy 1; Dwógùosek zaú ýadnych Litewska mowa niewymaga, y wKa†dym gatunku Mowienia be¸ onych obeyúcsiæ dostateçnie moýe 2; znak wiækszego przestanku wCzytaniu 3; Znak Wykrzyknienia [...] pochodzàcego od Uczucia Dziwu, Strachu, Gniewu lub nagùego Pytania 3; Sùowo zwiastuie Ruch, okazaniesiæ y czyñoúã 5. Tokia didelë laisvë skiriasi nuo to meto didþiøjø ir maþøjø raidþiø vartosenos. Svyruoja tautybiø pavadinimø ortografija. Greta daþnesnës didþiosios raidës – Litwini (Chocia† Litwini niekùadnà Formy [...] 61), Polacy (Mowa litewska ma te Same litery których uýywaià Polacy 1) – pasitaiko paraðyti maþàja: litwini (Niekùadnà litwini Formy na Sùowa nieosobiste 41). Kaip parodë X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos raðybos analizë, ortografija ðiek tiek skiriasi nuo kitø to meto lenkiðkø tekstø. Daþnai ji atspindi ir skirtingus nuo dabartiniø fonetinius bruoþus. Pavyzdþiø labai daug. Vis dëlto tik nedaugelis ið jø rodo bûdinguosius XIX amþiaus bendrinës lenkø kalbos bruoþus. Labai gausûs paraðymai liudija X.D.K.P.S. autoriaus kalboje buvus daug fonetiniø ypatybiø, bûdingø lenkø kalbos pakraðèiø tarmëms: ávairus o ir ó pasiskirstymas; i ir y painiojimas; akavimo pëdsakai; nekirèiuotø balsiø redukcija; -a- ir -e- kaita; lieþuvio prieðakiniø, viduriniø bei alveoliniø S–Ú–Ð svyravimas; antrinë palatalizacija ir depalatalizacija; l ir ù painiojimas; geminatø redukcija. Taip pat pasidaroma hipernormalizmø.

2. Morfologija

Ðiame skyriuje bus kalbama apie tokius X.D.K.P.S. gramatikos morfologijos aspektus (visø pirma galûnes), kurie skiriasi nuo dabartinës lenkø bendrinës kalbos bûklës. Todël bus apraðomi ir tie faktai,

67


gramatika1a.pmd

67

2002.08.06, 20:05

kurie buvo bûdingi XIX amþiaus bendrinei lenkø kalbai, ir tie, kurie nuo jos skyrësi. X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalboje daþni teritoriniai (tarminiai) nukrypimai nuo XIX amþiaus normø.

2. 1.

Linksniavimas

Daiktavardþiø giminës kategorija. Pastebëta keletas daiktavardþiø, vartojamø kita gimine nei bk, plg.: Chomàt m. ‘chomàto n.’ 2. Tai archajiðka vyriðkosios giminës forma, dabar tarminë, paplitusi senojoje bendrinëje lenkø kalboje ir dabartinëse lenkø tarmëse. L fiksuoja abiejø giminiø (vyriðkosios ir niekatrosios) formas; SWill ir SW panaðiai abi, bet á pirmà vietà iðkelia vyriðkàjà. SJPD vyriðkàjà giminæ laiko pasenusia. Prieðkariniø lenkø kalbos normintojø toks variantas buvo laikomas retesniu, bet leidþiamu vartoti40, o jau pokariniai SPP ir PSPP já vertina kaip netaisyklingà. Vyriðkoji giminë paþástama lenkø tarmëse ir plaèiai ten paplitusi, ypaè ðiaurës tarmëse (dalyje Didþiosios Lenkijos, Varmëje, Mozûruose, Ostroge), reèiau – Úlàske ir Maþojoje Lenkijoje. Ji taip pat bûdinga Lietuvos lenkø kalbai41. Dar plg. rus. homut, baltarus. hamut. Konop ‘konopie n.’ 91. Ðita forma tikriausiai dar buvo vartojama XIX amþiaus pradþioje, nors dabar yra archajiðka. L fiksuoja moteriðkosios giminës daiktavardá konop’ (konopie kaip dgs. formà), o SW jà paþymi kaip pasenusià (cituojamos patarlës) ir pateikia naujàjà niekatrosios giminës formà konopie. Skaièiaus kategorijos svyravimas. Uþfiksuota vienaskaita daiktavardþio, kuris ðiandien yra daugiskaitinis, plg. Pleã ‘plecy’ 94. Taèiau seniau jis funkcionavo kaip daiktavardis, kaitomas abiem skaièiais. L liudija vyriðkosios ir moteriðkosios giminës formà plec ið ðeðioliktojo amþiaus. SW jà laiko pasenusia. O niekatràjà giminæ randa Kurzowa (1993, 163) DLK aktø kalboje. Moteriðkosios giminës daiktavardþiø linksniavimo tipo svyravimas. Linksniavimo tipo neatitikimà su bk galima iliustruoti tik vie40

41

Be kita ko, plg. Ùætowski 1915, 20; Stanisùaw Szober, Sùownik ortoepiczny jæzyka polskiego, Warszawa, 1937. Kurzowa (1993, 162) pateikia ðià formà ið

68

gramatika1a.pmd

68

XVII amþiaus lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø. Dwilewicz (1996, 36) jas mini dabartinëje Buivydþiø kaimo tarmëje, o ið Lopatiðkës tarmës – Alojzy

Zdaniukiewicz, Gwara Ùopatowszczyzna. Fonetyka, fleksja, sùownictwo, Wrocùaw, 1972, 130.

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

nu pavyzdþiu Odzieýa ‘odzieý’ 87. X.D.K.P.S. gramatikoje jis yra moteriðkosios giminës daiktavardþio balsinio linksniavimo tipo, o bendrinëje kalboje – kaitomas priebalsiniu tipu. Forma odzieýa yra dialektizmas, paþástamas ne tik Lietuvos lenkø kalbai (pvz., Syrokomlës, plg. Trypuãko 1955, 277), bet ir Lenkijos tarmëms42. Pakraðèiuose tokias formas iðlaikyti galëjo padëti baltarusiø kalba (baltarus. adzieýa). Lytis fiksuota ir ið XVII amþiaus DLK aktø (Kurzowa 1993, 173). Daiktavardþiø kaitybos ypatybës. Ið daiktavardþiø morfologijos formø, kurios X.D.K.P.S. gramatikoje skiriasi nuo dabartinës lenkø bk, galima iðvardyti tokias: 1) Vyriðkosios giminës daiktavardþiø gen. sg. galûnë -a vietoj dabartinës -u, pvz.: Jmiesùowa 64 (greta Jmieúùowiu 68), Obùoka 13. Svyravimas, kurià galûnæ parinkti gen. sg., bûdingas ir dabartinei ðnekamajai lenkø kalbai, etninës Lenkijos teritorijos tarmëms bei Lietuvos lenkø tarmëms. Didesnis kilmininko galûniø svyravimas, kitoks nei dabartinës lenkø bk jø pasiskirstymas ðiaurës pakraðèiø tarmëse yra laikomas vienu ið bûdingøjø tø tarmiø ypatybiø43. Taèiau istoriðkai tai nëra tø tarmiø bruoþas. Juk ið tø tarmiø kilusiø raðytojø kalboje tokio svyravimo nedaug44, kaip ir analizuojamosios gramatikos kalboje. Á toká svyravimà neatkreipia dëmesio në anø laikø lenkø kalbos patarimø, orientuotø á Lietuvos lenkus, autoriai, t. y. A. Walickis, Janas Karùowiczius, Aleksanderis Ùætowskis. Gali bûti, kad tokie svyravimai atspindi dar visos lenkø kalbos svyravimus, apie tai kalba ir to meto lenkø kalbos gramatikos45. 2) Daiktavardþio Polska kilmininko linksnis z Polskiey 75. Tokia bûdvardinë kilmininko forma yra archaizmas. Galbût ji jau XIX amþiuje buvo archajiðka, nes Barbara Bartnicka taip jà apibûdino XIX amþiaus raðytojo Henryko Rzewuskio kalboje46. 42

43

Apie moteriðkosios giminës daiktavardþiø linksniavimo tipo kitimà, vykstantá lenkø tarmëse, raðo Alicja Zagrodnikowa straipsnyje „Nie tylko , ale takýe “, Jæzyk polski 51, 1971, 120–132. Plg. Jolanta Mædelska, „O repartycji koñcówek dopeùniacza rzeczowników mæskich w

44

69

polszczyênie póùnocnokresowej dziewiàtego dziesiæciolecia XX wieku“, Studia Russica Thoruniensia 1, Toruñ 1994, 27–43; Tie svyravimai dar matomi filomatø (plg. Kurzowa 1972, 75–76), Syrokomlës (Trypuãko 1955, 255–257) kalboje, retesni – Ignaco Chodêkos (Kurzowa 1993, 258), Franciszko Mickiewicziaus

45

46

(Kurzowa 1993, 258) tekstuose. Tokià svyravimo bûklæ savo gramatikose apraðo Onufras Kopczyñskis, Wojciechas Dudziñskis, Maksymilianas Jakubowiczius. Barbara Bartnicka, „Archaizmy gramatyczne w tekstach Henryka Rzewuskiego“, Prace filologiczne 42, 1997, 177.


gramatika1a.pmd

69

2002.08.06, 20:05

3) Sunku interpretuoti skolintø daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu kilmininkus: Negacij 45, ¸Kurlandij 75, taip pat vietininkus – Konstrukcij 70, 73, 77. Negalima atmesti galimybës, kad tai tam tikras bûdvardinës galûnës -ej variantas, vartotas skolintiems daiktavardþiams su galûnëmis -ija, -yja47. Antra vertus, toks raðymas gali bûti iðimtinai ortografinio pobûdþio (dvigubos -ii[-ji]) þymëjimas. 4) Moteriðkosios giminës daiktavardþiø kietu kamiengaliu dat. sg. (¡iemie 10) ir loc. sg. (w ¡iemie 11). Tokios iðskirtinës naudininko ir vietininko formos su -e vietoj -i(-y) rastos DLK XVII–XVIII amþiaus aktuose (Kurzowa 1993, 174) bei XIX amþiaus pirmosios pusës pakraðèiø tarmiø autoriø kalboje48. 5) Daiktavardþio minkðtu kamiengaliu acc. sg. galûne -à (ðiandien -æ): nadaç Preferencyà 66. Tai forma, atitinkanti XIX amþiaus kalbos normà (Bajerowa 1992, 63). 6) Daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu moteriðkosios ir vyriðkosios giminës nom. pl. galûnë -i(-y) vietoj bk -e, pvz.: Kamieni 13, Kor¸eni 15, Ludzi 16, 72 (greta Ludzie 15), Ogni 14, przystoyne Roênicy 31–32, róêy 19, Spodni 31, ¡iemi 10. Tai riboto paplitimo galûnë, paliudyta lenkø kalbos pakraðèiø tarmëse nuo XVII amþiaus. Viena vertus, matoma nekirèiuoto balsio redukcija ið [e] á [i] ar [y], antra vertus, -i(-y) galûnës gyvavimà palaiko baltarusiø kalbos átaka, nes ten daiktavardþiø kietu kamiengaliu nom. pl. galûnë yra tik -y, o minkðtu – -i. Tokios nom. pl. formos yra gausiai paliudytos tiek senesnës, tiek dabartinës lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiuose49. 7) Moteriðkosios ir niekatrosios giminës bei vyriðkosios giminës su minkðtu kamiengaliu gen. pl. galûnës -ów apibendrinimas, pvz.: Deklinacyow 12, Miesiàcow 13, Oçow 14, Ogniow 14, Us¸ow 15, Ws¸ow 14. Plësti galûnës -ów vartosenà á visas linksniuotes buvo bendra lenkø kalbos tendencija (Kurzowa 1993, 260). Tai patvirtina tiek Centrinës Lenkijos, tiek ðiauriniø pakraðèiø kalbinë medþiaga. Tokios formos uþfiksuotos ið filomatø (Kurzowa 1972, 82–84, 88), 47

48

Plg. Wùadysùawa Ksiàýek-Bryùowa, „Warianty fleksyjne w historii jæzyka polskiego“, Teresa Skubalanka, Wùadysùawa KsiàýekBryùowa, Wariantywnoúã polskiej fleksji, Wrocùaw, 1992, 151–152. Plg. Stanisùaw Gajda, „Obocznoúci koñcówko-

70

gramatika1a.pmd

70

49

we rzeczowników polskich w I poùowie XIX wieku“, Rozprawy Komisji Jæzykowej Wrocùawskiego Towarzystwa Naukowego 9, Wrocùaw, 1973, 105. Plg. DLK aktø tekstuose (Kurzowa 1993, 168), XIX amþiuje – filomatø (Kurzowa 1972, 81–82),

Syrokomlës (Trypuãko 1955, 267) kalboje. Karùowiczius (1984, 78) -i(-y) galûnæ laiko provincializmu, Turska randa tarpukario Vilniaus kraðto dialekte. Ji taip pat áprasta dabartinëms Lietuvos lenkø tarmëms.

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

Syrokomlës (Trypuãko 1955, 265, 274, 286, 290), Jano Chodêkos (Kurzowa 1993, 260) kalbos. Tad X.D.K.P.S. gramatika atspindi visos to meto lenkø kalbos bûklæ. 8) Daiktavardþio król instr. pl. galûnë -mi vietoj bk -ami: ¸Królmi 11. Ji buvo bûdinga daiktavardþiams minkðtu kamiengaliu. Tai fleksija, kuri amþiams bëgant traukësi ið vartosenos, uþleisdama vietà galûnei -ami. Buvusá platesná jos vartojimà nei ðiandien liudija istorijos ðaltiniai (Kurzowa 1993, 170). 9) Niekatrosios giminës daiktavardþiø dat. sg. sporadiðkai vartojamas su vyriðkosios giminës galûne -owi: sùuýà iednak czasem Jmieniowi 69. Jau XIX amþiuje tokios formos buvo archajiðkos50. 10) Niekatrosios giminës daiktavardþiø nom. sg. vyrauja galûnë -e (dabartinës bk -æ), plg. Bydle 91, Ciele 98, Imie 4, 6tt. Lenkø kalboje tada ir vyravo formos su -e, tik daug vëliau (XIX amþiaus pabaigoje) jos buvo iðstumtos galûnës -æ (abiejø galûniø konkurencijà apraðo Bajerowa [1992, 87–90]). 11) Niekatrosios giminës daiktavardþio bydlæ acc. sg. sutampa su kilmininku: po Litewµku na Bydlæcia mowisiæ [...] 67. Ðita forma atsirado pagal gyvus daiktus reiðkianèius vyriðkosios giminës daiktavardþius, kuriø acc. sg. sutampa su kilmininku; negyvus daiktus reiðkianèiø acc. sg. sutampa su vardininku. Tad tai gyvø daiktø kategorijos plëtimosi á kitus (nevyriðkosios giminës) daiktavardþius pavyzdys. Ávardþiai, bûdvardþiai, skaitvardþiai. Dëmesá patraukia asmeninio ávardþio on kaitymas kaip parodomojo, pvz.: onà (onà siæ zaszczyca 32; onà iestem zaszczycany 66), onych (Naleêytem onych ukùadaniu 1; be¸ onych obeyúcsiæ dostateçnie moýe 2). Autoriui bûdinga savybiniø ávardþiø kaitymo paradigmose vartoti vien sutrauktines kai kuriø linksniø formas, pvz.: mego twego; memu twemu 28–29. Taèiau kitais atvejais raðomos nesutrauktos formos. Taip pat reikia paþymëti bûdvardinio ávardþio niekatrosios giminës formà same su -e vietoj bk -o: Same nawet Pospólstwo 12, Same– poznawanie 71. Tokio tipo formos lenkø kalboje plinta dël analogijos su niekatrosios giminës bûdvardþiais. Kaitydamas bûdvardþius X.D.K.P.S. gramatikos autorius nesilaiko Onufro Kopczyñskio51 gramatikos taisyklës vyriðkosios giminës instr. sg. ir loc. sg. formas raðyti su -im(-ym), o niekatrosios – su -em. 50

Formà poùudniowi kaip gramatikos archaizmà apibûdina Bartnicka

51

71

(1997, 179) Henryko Rzewuskio kalboje. Onufry Kopczyñski, Gramatyka dla szkóù

narodowych 1–3, Warszawa, 1778, 1780, 1783.


gramatika1a.pmd

71

2002.08.06, 20:05

Èia matyti abiejø galûniø taikymo svyravimø, plg. vyriðkàjà giminæ: Tryb ùàczàcy ¸ Ro¸ùàçaiàcym 45; w Rodzaju Mæskim 35; wCzùowieku dobrym Sliçnym 16; zCzùowiekiem dóbrym Sliçnym 16; z poprzedzaiàcym Rzeçownikiem 15; taèiau: sà iednem Trybem 45; wRodzaju mæskiem 17; wtem†e wzglædzie 33; zchlebem biaùem Smaçnym 17. Panaðiai ir niekatroji giminë: Sùowem Nieosobistem 68; taèiau: przed Sùowem Czynnym [taisyta ið Czynnem] 62; we wùaúciwem yfaùszywym zakoñçeniu 12; zùatwoúcià y dobrym brzmieniem 31. Antra vertus, pagal to meto normà vartojama instr. pl. galûnë -emi, pvz.: biaùemi Smaçnemi 17, dobremi Sliçnemi 16, Imiesùowy [...] wyraêonemi= bydz niemogà 49, Reguùy mogà bydz rownie uýyteçnemi ypotrzebnemi 71, sà przymiotnemi 35, z biaùemi 18, zBogiem yWszystkiemi Swiætemi 70, ¸ mocnemi reguùami 65, z Prawidùami Polskiemi 77, z ró‡ami czerwonemi 19. Abiejø galûniø lygiagretus vartojimas atspindi to meto lenkø kalbos bûklæ (Bajerowa 1992, 118–124; Kurzowa 1993, 268–269). Dëmesá taip pat patraukia bûdvardþiø ir dalyviø kietu kamiengaliu arba pabaigoje turinèiø kietàjá -c nom. pl. formos su galûne -i, nors dabartinëje bk jie visada turi galûnæ -y. Plg. Daiàci 35, dobrzi 16. Toks reiðkinys gali turëti ne tik fonetiná pamatà (plg. anksèiau apie -i ir -y painiojimà), jis galëjo atsirasti ir dël analogijos su minkðto kamiengalio paradigma (plg. úliczni, mili). Ðiø bûdvardþiø kietøjø ir minkðtøjø kamiengaliø svyravimas (ne tik nom. pl., bet visoje paradigmoje) buvo bûdingas ankstesniais amþiais ðiaurës pakraðèiø dialektui (Kurzowa 1993, 271). Archajiðkoms trumposioms bûdvardþiø formoms atstovauja tik du pavyzdþiai: êyw 69, wesoù 92. Ávairesná (platesná) bûdvardþiø ir dalyviø laipsniavimà, bûdingà XIX amþiaus lenkø kalbai, iliustruoja tokie pavyzdþiai: Naydostateçnieysze Prawidùa 1; Nayieneralnieysze 64, Objasnianiasiæ wReguùach Jstotnieyszych y Uýyteçnieyszych 71. Skaitvardþiø X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtyje pasitaiko retai. Èia verta tik nurodyti, kad pagrindinis nevyriðkosios giminës skaitvardis jungiamas su vyriðkosios giminës daiktavardþiu, plg. Dwanaúcie Apostoùow 73. Tokios formos XIX amþiaus pirmojoje pusëje dar vyravo (Bajerowa 1992, 159). Ið kitø ðiandien archajiðkø reiðkiniø verta paminëti kelintinio skaitvardþio acc. sg. galûnæ -æ (trzeciæ): Sùowa Litewskie naOsobæ trzeciæ 3952. 52

Ðioje pozicijoje galûnë -æ dar buvo gyva XIX amþiuje – tai patvirtina Bajerowos tyrimai.

72

gramatika1a.pmd

72

Pasak jos, Kazimierzo Nitscho mintis apie ðiø formø regionalumà (buvimà

pakraðèiø tarmiø forma) neturi pagrindo (plg. Bajerowa 1992, 139).

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

2. 2. Asmenavimas, veiksmaþodþiø formos ir vediniai

Esamasis laikas 1. 1 pl. galûnës Galûnë -m. Ið Bajerowos tyrimø iðeina, kad XIX amþiaus bendrinëje lenkø kalboje galûnë -m jau buvo retenybë, taèiau buvo iðsilaikiusi pakraðèiø tarmëse (Bajerowa 1992, 165). Iki ðiandien taip pat pasitaiko liaudies ðnekamojoje kalboje. X.D.K.P.S. gramatikoje ji vartojama palyginti retai ir neturi stilistinio atspalvio, pvz., my prosim 56. Galûnë -emy (-i- asmenavimo tipas). Ði fleksija pavartojama ne reèiau negu -m, pvz.: dopuúciemy 66, mowiemy 67, robiemy 56, posùyszemy 34, wyùoêemy 45. Mokslinëje literatûroje ji laikoma devynioliktojo amþiaus pakraðèiø tarmiø archaizmu53. XIX amþiaus pradþioje ji buvo bûdinga lenkø bk, taèiau ilgainiui po truputá iðnyko. XIX amþiuje formos su galûne -emy atsidûrë uþ normos ribø. Jas aiðkiai smerkë Kopczyñskis, Mroziñskis, nuo jø saugojo ir Antonas Maùeckis54. Taèiau panaðu, kad vartosenoje jos iðsilaikë ilgiau, nes tyrëjai randa daug tokio pobûdþio pavyzdþiø (Bajerowa 1992, 155, Doroszewski 1949, 143). Galûnës -emy atsiradimas aiðkinamas dvejopai: morfologiðkai (analogija nosimy : niesiemy) bei fonetiðkai (balsio artikuliacijos paþemëjimas dël tolesnio pusiau atviro priebalsio)55. 2. Senesnis kai kuriø veiksmaþodþiø kaitybos tipas. Ið kitø esamojo laiko kaitybos reiðkiniø verta paminëti senesná veiksmaþodþiø przekonywaã, sprawiaã, tyczyã siæ kaitybos tipà: przekonywaià ‘przekonujà’ 40; Sùuchajàcym przyiemnoúc [...] rzecz czytana sprawuie ‘sprawia’ 4; Co siæ tycze [‘siæ tyczy’] wùaúciwych Prawideù iu† siæ namieniùo piszàã o Formach: Czasowania 77. Tokio pobûdþio senesnës ðiø veiksmaþodþiø galûnës XIX amþiuje tebebuvo norminës (Kurzowa 1993, 277; Bajerowa 1992, 199). Èia reikia prisiminti ir veiksmaþodþio biec kaitymà be tematinës morfemos -n-, plg. biegæ ‘biegnæ’ 65. Taip pat derëtø nurodyti veiksmaþodþio kùaúã kaitymà, kuris XX amþiaus pradþioje jau laikytas netaisyklingu, regioniniu: kùadnàc 12, 53

Visi XIX amþiaus lenkø kalbos pakraðèiø tyrëjai fiksuoja ðià galûnæ ir pabrëþia, kad bendrinës kalbos normos fone tada ji jau buvo pasenusi, plg. Witold Doroszewski, Jæzyk Tomasza

54

73

Teodora Jeýa (Zygmunta Miùkowskiego), Warszawa, 1949, 117; Kurzowa 1972, 106; Zaleski 1974, 60; Bajerowa 1992, 168, 222. Gramatikos autoriø nuomonæ pateikiu pagal Zenon Klemensiewicz,

55

Historia jæzyka polskiego, Warszawa, 1980, 618. Zenon Klemensiewicz, Tadeusz LehrSpùawiñski, Stanisùaw Urbañczyk, Gramatyka historyczna jæzyka polskiego, Warszawa, 1965, 71.


gramatika1a.pmd

73

2002.08.06, 20:05

Kùadniesiæ ‘kùadzie siæ’ 75, niekùadnà 39, 61 (Niekùadnà 41). XIX amþiuje jis dar funkcionavo lenkø bk56. Toká kalbamojo veiksmaþodþio tipà radome ir Èiuldos gramatikoje (Karaú, Kolytë 1993, 72). Liepiamoji nuosaka. Dëmesá patraukia skirtingos nei bk liepiamosios nuosakos formos bàd¸ma ‘bædziemy’ 44; bàdzcia 44. 1 imper. pl. galûnë -ma formoje bàd¸ma atsirado dël dviskaitos -wa poveikio ir yra iðplitæs dialektizmas, be kita ko, esantis lenkø kalbos ðiaurës rytø tarmëse. Lietuvos lenkø dialektuose pasitaikydavo tik sporadiðkai, Kurzowa já randa DLK aktuose XVII–XVII amþiuje (Kurzowa 1993, 197–198). O forma bàdzcia galëjo atsirasti dël akavimo (fonetinio reiðkinio). Taèiau galima aiðkinti ir kitaip, kad jà paveikë lietuviø kalbos fonetika (lietuviø [e] tariamas plaèiau negu lenkø kalbos [e], jis panaðesnis á lenkø [a]). Dalyviai. X.D.K.P.S. gramatika taip pat liudija buvus platesnæ bûtojo laiko prieveiksminiø dalyviø (pusdalyviø-padalyviø) darybà, nes daryta ir ið eigos veikslo formø, pvz., miùowawszy 5. Tai atitiko raðomosios kalbos normà net iki XIX amþiaus pabaigos (Kurzowa 1993, 287). Lietuvos lenkø kalboje ir dabar paliudytos tokios formos, jos laikomos archajine ðiaurës pakraðèiø dialektø ypatybe57. Dëmesio nusipelno ir du esamojo laiko prieveiksminiai dalyviai (pusdalyviai-padalyviai): zostawuiàã 66, zmilçaiàã ‘milczàc’ 71. Pirmasis ið jø su tematine morfema -uj- vietoj dabartinio -a- dar buvo bûdingas XIX amþiaus lenkø kalbai, nors jau tada jo vartosena siaurëjo58. O forma zmilçaiàã yra skirtinga dël to, kad padaryta ið antrinio nesanèio kartotinio veiksmaþodþio zmilczaã. Tokio tipo antriniai iterativa iðëjo ið raðomosios kalbos vartosenos XVIII amþiuje, taèiau iðliko pakraðèiuose ir dabar laikomi bûdingu ðiaurës pakraðèiø lenkø kalbos tarmiø reiðkiniu (Kurzowa 1993, 276–277). Dalyvio reikðmæ dar turi þodis biegùy: biegùy Kon ‘biegnàcy koñ’ 74. Ðiandien jis tevartojamas bûdvardiðkai. Sangràþinis ávardis siæ, sobie. Pervirðinis sangràþinis ávardis siæ pastebëtas sakiniuose: Przymiotniki Stopniuiàce mowiàsiæ czyli odpo56

57

Apie ðio veiksmaþodþio kaitymo istorijà þr. Maria Malcówna, „Archaizmy I kon. 1 klasy w jæzyku polskim“, Jæzyk polski 36, 1956, 331. Tokios formos pastebëtos ir dabar, plg. Halina Karaú, „Uwagi o

74

gramatika1a.pmd

74

58

bùædach fleksyjnych w jæzyku studentów polonistyki wileñskiej“, Poradnik jæzykowy 9, 1996, 70. Ávairios formos su priesaga -uj-, pvz., poprawujàc, przedstawuje, zostawuje gausiai pastebëtos Kurzowos

XIX amþiaus raðytojø kalboje (1993, 278). Taèiau jau Adamas Kryñskis XIX amþiaus pabaigoje jas laiko pasenusiomis – plg. Adam Kryñski, Gramatyka jæzyka polskiego, Warszawa, 1897, 224.

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

wiadaiàsiæ [áterpta siæ] na Przypadki Drugi y Czwarty 77; Wielce zdobi mowæ litewskà kiedy siæ przyzwoycie Przymiotniki lub Rzeçowniki biorà pierwszeñstwa poùo‡enia swoiego 73. Ávardþio sobie stoka pastebëta po veiksmaþodþio wyobraýaã (sobie): chcàã ten Wyraz y Jemu podobne wyobra¸iã dostateçnie, trzeba tak tùumaczyã 32. Tai senas regionalizmas, ir iki ðiol iðsilaikæs Lietuvos lenkø kalboje59. Prieveiksmiø forma. Ið pakraðèiø tarmiø gerai þinomas prieveiksmiø priesagø -o ir -e varijavimas, taèiau X.D.K.P.S. gramatikoje pasitaikë tik vienas pavyzdys, smaczno vietoj bk smacznie: Smaçno ieúã 75. Aptartieji galûniø vartojimo atvejai, besiskiriantys nuo dabartinës lenkø kalbos, apskritai yra bûdingi XIX amþiaus lenkø kalbai, ir atitinka to meto galûniø vartojimo normas. Ðiaurës pakraðèiø tarmiø regionalizmø èia maþa, bent jau palyginti su fonetiniais regionalizmais. Jais tegalima laikyti vyriðkosios ir moteriðkosios giminës daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu nom. pl. galûnæ -i(-y); veiksmaþodþiø -æ, -isz asmenavimo 1 praes. pl. galûnæ -emy; sangràþinio ávardþio vartosenos svyravimà; antrinius iterativa (zmilçaiàã). Aiðkø tarminá atspalvá, bet nebûtinai vien tik pakraðèiø tarmiø, turi liepiamosios nuosakos forma bàd¸ma ir tiesioginës nuosakos 1 praes. pl. galûnë -m (prosim). 3. Sintaksë

Apie X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos sintaksæ nedaug tegalima pasakyti, nes rankraðtyje teksto maþai, didþiumà jo uþima pavyzdþiai ir paradigmos. Ðiandienos lenkø kalbos normø poþiûriu gramatikos sintaksës struktûra yra pasenusi, nulemta tam tikrø specifiniø praëjusio amþiaus sintaksës konstrukcijø. Be kita ko, prie jø priklauso sangràþinio veiksmaþodþio vartojimas pasyvine reikðme, skirtingas daiktavardinës ir bûdvardinës tarinio vardinës dalies vartojimas, sudëtinis tarinys su praleista jungtimi, þodþiø tvarkos skirtumas, taip pat (retai) – kitoks veiksmaþodþiø (bei bûdvardþiø) valdymas ir kitokios kai kuriø prielinksniø funkcijos. Sangràþinio veiksmaþodþio vartojimas pasyvo reikðme. Sangràþinis veiksmaþodis, atliekantis neveikiamosios rûðies funkcijà, buvo bûdingas XIX amþiaus lenkø kalbai. Ir X.D.K.P.S. gramatikoje vi59

polski na Litwie w dziewiàtym dziesiæcioleciu

Plg. Kurzowa 1993, 291; Jolanta Mædelska, Jæzyk

75

XX w., Bydgoszcz, 1993, 137.


gramatika1a.pmd

75

2002.08.06, 20:05

suotinai vartojamas: Chocia† wJnnych Jæzykach formy Sùów zwykùysiæ poznawaã z Trybu be¸ okoliçnego 63; Iasiæ od Ludzi Kocham, my siæ od Ludzi Kochamy 40; Przyimki do Przypadku Szóstego naleêàce Szçegolnie dwa tylko postrzegaià siæ 33; Spoyniki uýywajàsiæ do ùàczenia lub ro¸ùàczenia Sensu zSensem 78; w Kaýdey ztych Czæúci Same tylko Naypotrzebnieysze y Naydostateçnieysze Prawidùa Iæzyka litewskiego zawieraià siæ 1; w pierwszey daiesiæ Nauka o wymawianiu Liter, Sylab y Sùów litewskich 1; Wszelkiey Rzeczy Rodzay poznaiesiæ albo ¸Pùãi [... ] 6; znak poùoêonego na boku lub na dole przypisu do którego Czytelnik odsyùasiæ 3. Pasyvinë sangràþinio veiksmaþodþio reikðmë neiðliko iki XX amþiaus, tikriausiai dël tø konstrukcijø dviprasmiðkumo. Jos kartu galëjo bûti suprastos ir kaip veikiamosios rûðies formos60. Sudëtinis tarinys. Bûdvardinë sudëtinio tarinio vardinë dalis daþnai reiðkiama ánagininku, ne vardininku61, pvz.: Imiesùowy Litewskie Nieosobiste ora¸ Szczegulne po Polsku wyraêonemi= bydz niemogà 49; Przymiotnik teê Szczegulny wùaúciwy [w] mówie litewµkiey moýe bydz Stopniowanym 19; wszelkie jakie sà wGrammatyce pomies¸çone Reguùy mogà bydz rownie uýyteçnemi ypotrzebnemi 71. Daiktavardinë sudëtinio tarinio vardinë dalis kartais bûna iðreikðta vardininku, ne ánagininku, plg. Poniewaý Jmiesùow jest Czæsãià Jmie a Czæscià Sùowo [...] 34. Jungtis praleista sakinyje Spoynik oúma= czæúã mowy tak na¸wany ýe Spaia ro‡ne Sùowa yWyrazy 70. Valdymas. Valdymo skirtumø nuo bk retai pasitaiko. Èia galima skirti tik tokias XIX amþiaus sintaksës konstrukcijas: a) veiksmaþodþio ograniczaã siæ ánagininko valdymas (czym) vietoj bk prielinksninës konstrukcijos (do czego): Ograniçamsiæ wNinieyszem poçàtkowym Dziele Naypotrzebnieyszemi tylko Prawidùami 66; b) sintetinæ konstrukcijà podobny czemu vietoj bk podobny do czego: ydals¸e podobne temu zupeùnie przekonywaià o Jstnieniu Jego wSùowach Czynnych 40; równie teý Prozà bùaga nawet Powiestka wskazuie Moã wyra¸om Ùacinskim podobnà 67 (vartojama ir ðiuolaikiðka prielinksninë konstrukcija podobny do czego: Konµtrukcya Litewska we wszystkim podobnà iest do Polskiey yÙacinskiey 70). Tokios konstrukcijos buvo bûdingos XIX amþiaus lenkø kalbai62. Sporadiðkai pasitaiko, kad vartojama 60

Plg. Danuta Buttler, „Wùaúciwoúci syntaktyczne polszczyzny drugiej poùowy XIX wieku“, Prace filologiczne 34, 1988, 71.

76

gramatika1a.pmd

76

61

62

Plg. Zenon Klemensiewicz, „Orzecznik przy formach osobowych sùowa byã“, Prace filologiczne 11, 1927, 136. Plg. Zapomniane konstrukcje skùadni

nowopolskiej (1822-1863), Wrocùaw, 1975; Krystyna Pisarkowa, Historia skùadni polskiej, Wrocùaw, 1984, 104.

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

ne konstrukcija dla + kilmininkas, bet naudininkas: Jmiesùowy zwyczayne; ySzczegulne Jæzykowi Litewµkiemu 38. Tai hipernormalizmas, atsiradæs dël noro iðvengti konstrukcijos dla + kilmininkas, nes ji yra lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø bruoþas. Prielinksniø funkcijos. Ið kitokiø nei ðiandien prielinksniø funkcijø verta prisiminti junginius su dla, reiðkianèius prieþastá, pvz.: Imiesùowy Litewskie Nieosobiste ora¸ Szczegulne po Polsku wyraêonemi= bydz niemogà ato dla Swoiey ogolnóúãi 49. Tokios konstrukcijos buvo bûdingos iki pat XX amþiaus pradþios63. Prielinksnis za vietoj bk z pavartotas sakinyje poiedziemy za mil dziesiæã 75, o prielinksnis pod vietoj bk pod Sàdem Boga wszystko posùyszemy Sprawiedliwie 34. Pasenusiø jungtukø, jau XIX amþiuje turëjusiø knyginá atspalvá, yra nedaug, plg. tedy ‘wiæc’: Prze¸ takich tedy Szeúã przypadkow [...] przypadkowaã bædziemy 8. Dalyviø vartojimas sakinyje. Prieveiksminiø dalyviø (pusdalyviø-padalyviø) pavyzdþiø, nesutinkanèiø su dabartinëmis lenkø kalbos normomis, tëra nedaug, plg. zprzypadku drugiego i dalszych zrozumie[ã] tylko mo†na do Którey Formy naleêà– leç yte zastanowiwszysiæ nieco daià po¸naã wùaúciwe zakonçenie y Formæ do Którey nale‡à 12; Temêe porzàdkiem Stopniuiesiæ Przymiotnik Szczegolny Jezæka litewskiego dodaiàã tylko wùasãiwà Iego Sylabæ 21. Tokios konstrukcijos XIX amþiuje vis dëlto dar buvo daþnos. Þodþiø tvarkos sakinyje skirtumai. Þodþiø tvarkos sakinyje skirtumai nuo dabartinës lenkø kalbos galëtø bûti sugrupuoti taip: 1. Tarinys raðomas sakinio gale, pvz.: [...] – a w Kaýdey ztych Czæúci Same tylko Naypotrzebnieysze y Naydostateçnieysze Prawidùa Iæzyka litewskiego zawieraià siæ 1; Dwógùosek zaú ýadnych Litewska mowa niewymaga, y wKa†dym gatunku Mowienia be¸ onych obeyúcsiæ dostateçnie moýe 2; y Sùuchajàcym przyiemnoúã y wyrozumiaùoúã rzecz czytana sprawuie 4; 2. Sangràþinis ávardis siæ raðomas po veiksmaþodþio (pavyzdþius þr. ankstesniame skyrelyje Raðymas kartu ir atskirai, p. 66–67). 3. Kiti skirtumai. Pavyzdþiui, paþyminio su prielinksniu vieta: O Sùowach Litewskich Informacye 38; ávardþiu iðreikðto paþyminio vieta keliø bûdvardiniø paþyminiø eilëje: umarùego tego Jæzyka 63; papildinio vieta: Sùowo Litewskie Trybow ma piæã 38, wykazuiàsiæ y nastræczaiàsiæ choãby niebiegle politewsku mowiàcemu 62; rozwijasiæ Moã y 63

Tokios konstrukcijos iðnyko dël dviprasmiðkumo,

Plg. Zapomniane konstrukcje 1975, 44; Pisarkowa 1984, 88.

77

nes kartu reiðkë ir tikslà.


gramatika1a.pmd

77

2002.08.06, 20:05

Zwrót= mnóstwa Wyra¸ow Szczegulnieysze wraýenie na Umysle dzieùaiàcych 63. Ið èia nurodytø pavyzdþiø matyti, kad X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos sintaksë ið esmës nenukrypsta nuo XIX amþiaus kalbos normø. Nors dabartinëje lenkø kalboje jie pasikeitæ, taèiau XIX amþiaus bendrinei lenkø kalbai buvo áprasti. Ryðkø lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø atspalvá turi tik sangràþinio ávardþio siæ raðymas po veiksmaþodþio, jo átvirtinimas toje pozicijoje, taip pat jo sujungimas su veiksmaþodþiu. 4. Leksika

Èia apraðomi tiktai tie þodþiai, kurie skiriasi nuo dabartiniø lenkø kalbos leksiniø semantiniø normø, t. y. tie, kurie visiðkai pasitraukë ið vartosenos arba pakeitë reikðmæ ar formalià iðraiðkà (paprastai darybinæ). Ið fonetikos skirtumø èia suminëti tik nedësningi fonetikos pokyèiai, susijæ su konkreèia leksema. Tai reiðkia, kad ðitame straipsnyje analizuojami tokie þodþiai (reikðmës), kurie nefiksuojami dabartiniuose lenkø kalbos þodynuose arba yra aiðkinami ávairiais chronologinio ar kitokio pobûdþio kvalifikatoriais, rodanèiais vartosenos ribotumà. Skirtingà nuo ðiandieninës X.D.K.P.S. gramatikos leksikà galima skirstyti á dvi pagrindines grupes: 1) dabar pasenusi, taèiau ankstesnëse epochose buvusi áprasta leksika, arba archaizmai; 2) ribotos teritorijos ir aplinkos leksika, t. y. regionalizmai ir dialektizmai. 4. 1. Archaizmai X.D.K.P.S. gramatikoje pasitaiko trijø tipø archaizmø: 1) darybiniø,

2) semantiniø ir 3) leksiniø. Daþniausia tai dabar jau pasenæ þodþiai, bet XIX amþiaus pradþioje buvæ gyvi bendrinës lenkø kalbos faktai. Tikriausiai èia yra ir tokiø þodþiø, kurie jau gramatikos raðymo metu buvo archajiðki. Taèiau atskirti ðituos du sluoksnius labai nelengva dël to, kad dar trûksta XIX amþiaus lenkø kalbos leksikos tyrimø. Todël visi ðiandien pasenæ þodþiai bus apraðyti kartu. 1) Palyginti nedidelæ grupæ sudaro darybiniai archaizmai, t. y. þodþiai, dabar jau pakeisti naujesniais dariniais. Èia galima iðvardyti tokius XIX amþiaus pirmajai pusei bûdingus darybinius daiktavardþius: – veiksmaþodiniai priesagos -enie daiktavardþiai (padaryti ið veiksmaþodþiø su kamiengalio morfema -nà-), XIX ir XX amþiaus

78

gramatika1a.pmd

78

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

sandûroje pakeisti priesagos -æcie vediniais, plg. ominienie ‘ominiæcie’ 34; uniknienie ‘unikniæcie’ (dla uniknienia pówtar†en 45); – bûdvardinis daiktavardis Brzydkoúã 88, vëliau lenkø kalboje pakeistas analogiðku tos paèios ðaknies dariniu brzydota (su priesaga -ota); Ið veiksmaþodþiø dëmesio reikalauja skirtingø nei dabartinëje kalboje prieðdëliø dariniai: namieniã ‘nadmieniã’; Co siæ tycze wùaúciwych Prawideù iu† siæ namieniùo piszàã o Formach: Czasowania 77; postrzegaã ‘spostrzegaã’; postrzegaià siæ 33; zjaúniã ‘objaúniã, wyjaúniã’; Jnnych Prawideù, opróç tych; Które wCzæúci drugiey ninieyszey Grammatyki zjaúniùysiæ; i nierzàdzà Przypadkami; tylo podobnie Polskiey mowie uêywaiàsiæ 77; zoczyã ‘zobaczyã’; poglàdaiàã na mojego Bli‡niego zoczyùem nad Jnnym Wiszàce Gniew i Karæ Boskie 34. Archajiðka veiksmaþodþio forma reta jau ir XIX amþiuje (plg. L, SW, SJPD). Kitokià formalià struktûrà nei dabartinëje lenkø kalboje turi ðie þodþiai: Czostek ‘czosnek’ 88. Toks þodis XIX amþiuje buvo þinomas kaip gretutinis (plg. SW czosnek albo czostek). Jis man paþástamas ir ið dabartinës Lietuvos lenkø kalbos; Jnszy ‘inny’ 91. Vietoj ðio pasenusio bûdvardþio ðiandien vartojama forma inny, taèiau XIX amþiuje jis dar buvo visuotinai paplitæs. Ðiandien tai tarminis þodis; podùug ‘wedùug’; podùug tych Znamion Czytelnik kiedy gùos swóy rzàdzi y Sam dostateçnie rozumie to co czyta 4; poprzedniczy ‘poprzedni’; Okolice zaú i wsie maià Swoie wùaúciwe Na¸wiska od Poprzedniczych Zaùoýycieli 76. Ðiuos þodþius XIX amþiaus þodynai fiksavo bûtent tokia forma, kokia jie pavartoti X.D.K.P.S. gramatikoje, plg. L, SW. SJPD jie jau paprastai paþymëti nuoroda pasenæs (dawne, przestarzaùe). Prie jau turbût XIX amþiaus pirmojoje pusëje pasenusiø þodþiø galima skirti bûdvardiná daiktavardá chytrzeã ‘gudruolis, gudrus þmogus’ 94. Vyriðkàjà giminæ chytrzec fiksuoja L, o SW já jau vadina tik senosios lenkø kalbos þodþiu. 2) Didesnæ grupæ uþ darybinius sudaro semantiniai archaizmai. Daþniausiai tai þodþiai, kuriø ðiandien pasenusios reikðmës XIX amþiuje dar buvo norminës. Taèiau esama ir tokiø, kuriø reikðmës jau tada buvo archajiðkos. Galima iðvardyti tokius semantinius archaizmus: forsa ‘jëga, spaudimas’; Niecierpiàã ýadnych fors miækoúci lub twardoúci wyra¸ow 2. Ðia reikðme þodis buvo paþástamas XIX amþiaus kalboje. SW ðià reikðmæ vadina reta (citata ið L).

79


gramatika1a.pmd

79

2002.08.06, 20:05

jednostajny ‘vienodas’; Dwóch liter iednostaynych nigdy wspólnie niepisze 2. Reikðmë registruota dar L þodyne, o pasenusia pavadinta tik SJPD. XIX amþiuje ji labiausiai paþástama ið lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø raðytojø kalbos, pavyzdþiui, ið filomatø (Kurzowa 1972, 141), Jano Lamo – antrosios XIX amþiaus pusës raðytojo ið Lvovo64. konieczny ‘bûtinas, neiðvengiamas; Ktora Czæúã mowy ma pierwszeñstwo wSkùadni Litewskiey? ýadney Konieçney nato Reguùy nie¸nayd¸iemy 72. Ðitokia reikðmë SW paliudyta kaip gyva dar XIX amþiuje. nastæpny ‘tolesnis, kitas, sekantis’; np: w6cic nastæpnych wierszach Religijnnych 67. Reikðmë lenkø kalbai buvo bûdinga XIX amþiuje (L, SWil, SW pateikta be nuorodos, t. y. kaip lygiavertis variantas ðalia þodþio nastæpujàcy). nazwisko ‘pavadinimas’; Okolice zaú i wsie maià Swoie wùaúciwe Na¸wiska od Poprzedniczych Zaùoýycieli 76. Þodis ðia reikðme fiksuotas ið daugelio XIX amþiaus raðytojø kalbos (ypaè pakraðèiø tarmiø), be kita ko, ið filomatø (Kurzowa 1972, 146), Syrokomlës (Trypuãko 1955, 156), Tomo Jeýo (Doroszewski 1949, 191), Jano Lamo (Karaú 1992, 80). Tokia reikðme já vartojo ir Èiulda (Karaú, Kolis 1994, 160). niezwùocznie ‘greitai, netrukus’; w Czynoúciach Niezwùóçnie Mijaiàcych, y przeszùych dokonanych 62. Tokia prieveiksmio vartosena XIX amþiuje buvo bûdinga (plg. L, SWil, SW). polityka ‘mandagumas, delikatumas, geros manieros’; Mowa Litewska zachowuie Politykæ, y piæknà ma Obfitoúã wStoµsowaniu Wyra¸ow 66–67. Ðiandien tokia reikðmë neþinoma, taèiau buvo áprasta XIX amþiuje (paliudyta L, SWil, SW þodynuose be jokios nuorodos). przystojny ‘atitinkamas, bûdingas’; przystoyne Roênicy 31–32. Tai archajiðka reikðmë (plg. L, o SW jau atsiranda nuoroda senosios lenkø kalbos [staropolskie], SJPD – pasenusi [dawne]). skory ‘greitas’; bard¸o skory iak Goùàb 69. Panaðiø ðio þodþio vartosenos pavyzdþiø nurodo SW. Vadinasi, XIX amþiuje tai buvo norminë reikðmë. tùumem ‘gausiai’; nie¸mierna Jego Obfitoúã y Piæknoúã tùumem przedstawiasiæ 63. upominek ‘pastaba; uþuomina; tai, apie kà uþsimenama ar atsimenama’; Czy ten upominek od wyrazu odwróãsiæ zaczynaã? 72. Tokià reikðmæ liudija L, SWil. O SW ji jau turi nuorodà senosios lenkø kalbos (staropolskie). 64

Plg. Halina Karaú, „Sùownictwo ‘Kronik lwowskich’

80

gramatika1a.pmd

80

Jana Lama“, Studia nad sùownictwem XIX wieku 1, red. Wùadysùaw

Kupiszewski, Warszawa, 1992, 80.

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

uwaýaã ‘stebëti, pastebëti’; wtych jakaú Moã dasiæ uczuã jaka np: w6cic nastæpnych wierszach Religijnnych uwa‡asiæ 67. SJPD ði reikðmë paþymëta kaip pasenusi, bet XIX amþiaus þodynai (plg. L, SWil, SW) jà fiksuoja. wcale ‘visai, visiðkai (su tvirtinimo veiksmaþodþiais)’; bo powiedzieã Kochany iestem wcale Szczupùe y ju† ominione zdar‡enie w¸kazuie 66. Dar XIX amþiuje leksikografai ðá þodá laikë prieveiksmiu (plg. L, SWil, SW), bet jis neteko prieveiksmio reikðmës (SJPD ji laikyta pasenusia) ir tapo dalelyte. Kartais pasitaiko stilistiniø archaizmø. Prie jø priklauso Gatki ‘apatinës kelnës’ 90, Gæba ‘burna’ 88 – ðiandien galimi tik ðnekamojoje kalboje. Arba – tokie kaip Niwa ‘dirva’ 89 – vartojami pakylëta reikðme. Atskirai reikëtø aptarti þodá Dziewka ‘merga’ 93, kuris, susiaurëjus [e] vokalizmui, funkcionuoja kaip vulgarizmas ‘mergðë’. Visi iðvardyti þodþiai X.D.K.P.S. gramatikos þodþiø sàraðe funkcionuoja kaip neutralûs kalbos elementai. 3) Nedidelæ grupelæ taip pat sudaro visai nebevartojami arba susiaurëjusios vartosenos pasenæ þodþiai. Èia galima paminëti senus skolinius (ið lotynø ir vokieèiø kalbø): afekt ‘jausmas’; oznaça Skutek Afektu jako to: Zadziwienia, gniewu, ¡alu, Smutku 70. Tai ankstesniais amþiais populiarus lotynizmas (plg. L), pasitraukæs ið bendrinës kalbos XIX amþiuje, iðlikæs tik stabiliuose junginiuose, pvz., zabójstwo w afekcie. SJPD jis vadinamas pasenusiu þodþiu. frasunek ‘rûpestis’; Frasunek 94. Senas germanizmas, fiksuotas visuose XIX amþiaus þodynuose. Ðiandien plaèiai paplitæs dialektizmas. jurgelt ‘metø alga’; Jurgelt 87. Senas germanizmas, nustotas vartoti XIX amþiuje (plg. aiðkinimus þodynuose). nacjonalny ‘tautinis, nacionalinis’; Przymiotniki Nacyonalne 74. Tai XIX amþiaus þodis, patvirtintas þodynø (L, SWil, SW). wokabuùa ‘þodis þodyne’; Zbior Wyra¸ow v Wokabuùü 78. Buvus toká þodá liudija ðaltiniai (plg. L, SWil, SW). Èia taip pat priklauso dariniai, iðnykæ ir pakeisti kitais tos paèios ðaknies þodþiais. Pavyzdþiui, gromkoúã (Iæzyk Litewµki zalecasiæ gromkoúcià 67); tùumicielka (jako przyczynach pro†nych Kos¸tow, trudach drogiego Czasu, ytùumicielkach Umysùu 71). Pastarasis moteriðkosios giminës darinys XIX amþiuje fiksuotas þodynuose (plg. L, SW). Gyvosios kalbos faktai XIX amþiaus bendrinëje lenkø kalboje (pagal þodynø liudijimà, plg. SW) buvo dariniai Smarkocina ‘snarglys’ 96, Chomàcina ‘pavalkai’ 31.

81


gramatika1a.pmd

81

2002.08.06, 20:05

4. 2. Regionalizmai ir pakraðèiø tarmiø dialektizmai X.D.K.P.S. gramatikoje pasitaikë ir regioniniø lenkø kalbos þodþiø,

bûdingø pakraðèiø tarmëms. Pavyzdþiui: grabel ‘grëblys’; Grabel 90. Formà grabel (nom. sg.) nurodo SW su kvalifikatoriumi tarminis (gwarowe). Karùowiczius jà laiko klaidinga. Nom. pl. formà grable SJPD registruoja kaip senà regionalizmà (citatos ið Julijaus Sùowackio, Ignaco Chodêkos, Igno Kraðevskio). kruczek ‘kabliukas’; Kruçek do awtki 87. Þodis nevartojamas bendrinëje lenkø kalboje, taèiau visuotinai paplitæs abiejuose pakraðèiø tarmiø variantuose. Reikðmæ ‘kabliukas’ patvirtina jau L, SWil, SW. SJPD já vertina kaip senà rytø pakraðèiø regionalizmà. Rytø teritorijà rodo ir SGP liudijimai. Nevartoti tokio þodþio nurodo kalbos patarimø autoriai ið Lietuvos (Karùowicz 1984, 47; Walicki 187965, 85; Ùætowski 1915, 104). Pateikia já savo regionalizmø þodynëlyje Kurzowa (1993, 375–376). Tai skolinys ið rytø slavø kalbø, plg. baltarus. kruèok, rus., ukr. krjuèok. przepùot ‘þardas’; Przepùot 99. L neuþfiksavo ðio þodþio, SWil já apibûdino kaip provincializmà, SW pavadino tarminiu (be pavyzdþio), SJPD taip pat laikë dialektizmu. SGP pagal Karùowicziø pateikia ið Lietuvos ir Baltarusijos. Tai lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø regionalizmas, be kita ko, paþástamas ið Ignaco Chodêkos (Kurzowa 1993, 146), Adomo Mickevièiaus (þr. SJAM), Syrokomlës (Trypuãko 1955, 184) kalbos. sianoýæã ‘lanka’; Sianoêæã 93. Tai þodis, paþástamas vidurinës lenkø kalbos periodu iki pat XVIII amþiaus (plg. L, SW, SJPD; laikomas pasenusiu, cituojama ið XVIII amþiaus ir ið Adomo Mickevièiaus, Józefo Korzeniowskio, Kraðevskio). XIX amþiuje þodþio arealas susiaurëjo iki pakraðèiø tarmiø (SGP fiksuoja ið Kauno apylinkiø ir pietiniø lenkø tarmiø pakraðèiø). Já nurodo regionalizmø þodynëlyje Kurzowa (1993, 427), pateikia pavyzdþiø ið Mickevièiaus pagal SJAM, ið Syrokomlës (Trypuãko 1955, 195) ir ið XVII–XVIII amþiaus DKL aktø. sustawa ‘sànarys’; Sustawa 93. Tai senas regionalizmas, gausiai liudytas ðiaurës rytø pakraðèiø tarmëse. Plg. Turska 1982, 87 (baltarusizmas), Karùowicz 1984, 65; Walicki 1879, 83; Ùætowski 1915, 278; Kurzowa 1972, 157 (filomatø); SGP pagal Karùowicziø ið Augustavo ir Lietuvos; SW ið Sùowackio ir Jeýo (Dwilewicz 1996, 122). Baltarus. sustau, rus., ukr. sustav. 65

A. Walicki, Bùædy nasze w mowie i pismie [...] oraz

82

gramatika1a.pmd

82

prowincyonalizmy, Warszawa, 1879.

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

truna ‘karstas’; truna 90. Tai archaizmas, fiksuotas L, SWil, o SW vadinamas retu. Iki ðiol vartojamas Lietuvos lenkø tarmëse66. zajzdroúã ‘pavydas’; Zay¸droúã 98 – þodis pagal baltarusiø kalbà padarytas fonetiðkai, tokia forma paþástamas Lietuvos lenkø kalboje, tiksliau, jos tarmëse67 (plg. baltarus. [z]ajzdraðè). zastanowiã ‘sulaikyti’; jeden wyra¸ czasem bywa zdolnym, umysù rozweseliã– zastras¸yã, przeraêiã, podnieúã, zastanowiã, i uspokoyã 67. Tai reikðmë, ilgiau iðsilaikiusi pakraðèiø tarmëse (plg. XVI–XVIII amþiaus citatas L þodyne; panaðiai SW pateikiami pavyzdþiai ið Grzegorzo Knapijaus, Michaùo Trotzo bei Franciszeko Bohomolco raðtø; SJPD reikðmæ ‘sulaikyti’ vertina kaip senà, cituoja Mickevièiø, Sùowacká, Kraðevská, tad autorius, susijusius su pakraðèiø tarmëmis; SGP tokià vartosenà visø pirma lokalizuoja pakraðèiø tarmëse – Vilniaus, Suvalkø ir kt.). XIX amþiuje tai jau buvo ne vìsai lenkø kalbai bûdinga reikðmë (Karùowicz 1984, 73; Walicki 1879, 98; Ùætowski 1915, 363). Tokia vartosena taip pat buvo bûdinga XIX amþiaus pakraðèiø tarmiø autoriams68. Ádomus lietuviø kalbos interferencijos su lenkø atvejis yra X.D.K.P.S. gramatikos klausiamojo asmeninio ávardþio kto vartojimas vietoj co (pagal lietuviø kas), plg. Kto Ogrod [...]; Komu Ogrodowi 9. 5. Iðvados X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos analizë leidþia daryti keletà iðvadø apie jos autoriø ir jo kalbà. Neþinomas autorius raðë regioniniu lenkø kalbos variantu (vartojo ðiaurës pakraðèiø tarmæ). Tai rodo tokios gausiai vartojamos pakraðèiø tarmiø ypatybës: 1) Fonetikos. Skirtingas o ir ó iðsidëstymas; akavimo pëdsakai (ar lietuviø kalbos pavydþiu plaèiau tariamas [e]); i ir y ribø painiojimas, nekirèiuoto balsio e redukcija á i, y; -a- keitimas á -e-; lieþuvio prieðakiniø, viduriniø bei alveoliniø svyravimas, bûtent c ir ã, ý ir ê; antrinë palatalizacija ir depalatalizacija (bûtent n ir ñ); l ir ù painiojimas. 2) Morfologijos. Periferiniai archaizmai, pavyzdþiui, iðlaikyta senoji daiktavardþiø giminë (plg. chomàt, konop); vyriðkosios ir moteriðkosios giminës daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu galûnë -i(-y); moteriðkosios giminës daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu naudininko ir vietininko galûnë -e; sangràþinio ávardþio siæ, sobie svyravimas. 66

67

Beje, já pastebëjo Dwilewicz 1997, 123. Já tarpukaryje uþfiksavo Turska (1982, 67)

68

83

Vilniaus kraðto lenkø tarmëse. Be kita ko, jis fiksuotas ið Jano Chodêkos (plg.

Kurzowa, 1993, 454), ið Adomo Mickevièiaus (SJAM), Syrokomlës (Trypuãko, 1955, 229).


gramatika1a.pmd

83

2002.08.06, 20:05

3) Sintaksës. Ávardþio siæ raðymas po veiksmaþodþio. 4) Leksikos. Regionalizmø ir dialektizmø, bûdingø pakraðèiø tarmëms, vartojimas, pvz.: grabel, kruczek, przepùot, sianoýæã, sustawa, truna, zajzdroúã. Regioninæ vartosenà rodo ir hipernormalizmai, pvz.: moýno, tylo, siach, brzukiew, cztere, któræde, teñ, dawac, prosic, robic, bydz, niedzwiedz, bùaga. Taip pat geografiðkai ribota geminatø redukcija ten, kur ji etimologiðkai pamatuota (czynoúã ‘czynnoúã’, miækoúci ‘miækkoúci’, podwyszaiàce ‘podwyýszajàce’), bei hipernormali sintaksës konstrukcija su naudininku vietoj dla + kilmininkas. Taip pat reikia pabrëþti, kad tarp iðvardytøjø lenkø kalbos ðiaurës rytø pakraðèiø ypatybiø yra ir tokiø, kurios bûdingos tik daliai Lietuvos teritorijos, t. y. tik Þemaitijai. Èia reikia paminëti tokus bruoþus: ý ir ê svyravimà; þodþio galo c palatalizacijà; þodþio galo ñ depalatalizacijà; i ir y bei l ir ù painiojimà. Tokie faktai leidþia konstatuoti, kad X.D.K.P.S. gramatika paraðyta lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø tarmiø þemaièiø variantu. Nors X.D.K.P.S. gramatika jau seniai laikoma Krokuvos bibliotekoje, taèiau nëra jokiø lingvistiniø duomenø sieti jos autoriø su Maþosios Lenkijos teritorija (Krokuva). Prieðingai – visi lenkø kalbos faktai rodo, kad autorius buvo kilæs ið Þemaitijos teritorijos. Sunku nuspræsti, ar anoniminio autoriaus lenkø kalba yra gimtoji, ar iðmokta kaip antroji po lietuviø kalbos. Tai gero lygio lenkø kalba, nors, kaip sakyta, gerokai nuspalvinta regioniniø ypatybiø. Palyginus su Juozapo Èiuldos gramatika paaiðkëjo, kad X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalba kur kas labiau nutolusi nuo XIX amþiaus bendrinës lenkø kalbos normø, turi daug regioniniø kalbos bruoþø. Todël galima manyti, kad X.D.K.P.S. gramatikos autorius buvo maþiau iðsilavinæs, menkesniø manierø þmogus (turbût maþiau keliavo, reèiau susitikinëjo su to meto Lietuvos intelektualø elitu) negu Èiulda. Daug silpnesnë yra teorinë gramatikos dalis, ir tai gali bûti paaiðkinta tuo, kad X.D.K.P.S. gramatika paraðyta gerokai anksèiau. Ji atsirado tada, kai buvo daug maþiau lenkø kalbos gramatikø. Vis dëlto ir to meto lenkø kalbos gramatikos buvo „paþangesnës“. Þodynø santrumpos: L – Samuel Bogumiù Linde, Sùownik jæzyka polskiego 1–6, Warszawa, 1807–1814. PSPP – Praktyczny sùownik poprawnej polszczyzny, red. Andrzej Machowski, Warszawa, 1995. SEB – Aleksander Brückner, Sùownik etymologiczny jæzyka polskiego, Warszawa, 1957. SES – Franciszek Sùawski, Sùownik etymologiczny jæzyka polskiego, Kraków, 1952–.

84

gramatika1a.pmd

84

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

SGP – Jan Karùowicz, Sùownik gwar polskich 1–6, Warszawa-Kraków, 1900–1911. SJAM – Sùownik jæzyka Adama Mickiewicza 1–11, red. Konrad Górski, Stefan Hrabiec, Wrocùaw: Ossolineum, 1962–1983. SJPD – Sùownik jæzyka polskiego 1–11, red. Witold Doroszewski, Warszawa, 1958– 1969. SPP – Sùownik poprawnej polszczyzny, red. Witold Doroszewski, Warszawa, 1973. SW – Jan Karùowicz, Adam Kryñski, Wùadysùaw Niedêwiedzki, Sùownik jæzyka polskiego 1–8, Warszawa, 1900–1927. SWil – Sùownik jæzyka polskiego 1–2, wyd. staraniem Maurycego Orgelbranda, Wilno, 1861.

gramatika1a.pmd

85

2002.08.06, 20:05

Halina Karaú The Particularities of the Polish Language in the X.D.K.P.S. Grammar Summary

The purpose of this article is a study of the treatment of the most important Polish language features of the anonymous Lithuanian grammar (signed with the cryptonym “X.D.K.P.S.”), a book written in Polish at the beginning of the nineteenth century. The grammatical terminology used in this grammar is also described. Language analysis of the grammar showed that it is a regionaldialectal variant of Polish. Many features of the Polish language used in the Grand Duchy of Lithuania are attested and indicate that: 1) with regard to the phonetics: a different distribution of [o] and [u]; reflexes of “akanie” (instead of standard Polish [o], [e] the Poles pronounce [a]), or (as in the Lithuanian language the very open [e]), the confusion of the phonemes -i-, -y-, the reduction of the unaccented vowel e > i / y, the change of -a- into -e-, the fluctuation in usage of alveolar, front-dental and medial-dental consonants, especially c and ã, ý and ê, secondary palatalisation and depalatalisation (particularly n and ñ), the confusion of [l] and [ù]; 2) with regard to inflection: peripheral archaisms such as the preservation of the original gender of nouns (e.g. feminine konop), the ending -i/-y in the palatal thematic masculine and feminine nouns, the ending -e in the dative and locative of the palatal-thematic feminine nouns, fluctuation in the usage of reflexive pronoun: siæ, sobie; 3) with regard to syntax: post verbal order of the pronoun siæ; 4) with regard to type of language: the occurrence of such local idioms and dialectal terms: Grabel, Kruçek, Przepùot, Sianoêæã, Sustawa, truna. The regional nature of the text is demonstrated by the occurrence of some hypercorrect forms such as: moýno, tylo, siach, cztere, któræde, teñ, dawac, prosic, niedzwiedz, bùaga. It is supported by the occurrence of reduced geminated consonants where they are to be expected etymologically (czynoúã, miækoúci, podwyszaiàce) or by the hypercorrect syntax with a dative construction instead of dla + the genitive case. It is worth emphasizing that among the aforementioned regional features there are occurrences of items with a narrow geographical

86

gramatika1a.pmd

86

Halina Karaú

2002.08.06, 20:05

range characteristic of the Polish language of the Lithuanian Lowland (Samogitia). I should mention such features as the fluctuation and <e>, palatalisation of the word final sound [c], depalatalisation of [ñ] in word final position, the confusion of [l] and [ù] . These data prove that it is the Lithuanian Lowland variant of the Polish language used in the Grand Duchy of Lithuania. Despite the fact that the manuscript of the X.D.K.P.S. grammar has been kept in the Czartoryscy Library in Cracow for a long time, there are no linguistic arguments connecting its author with the Little Poland (Maùopolska) area. Quite the opposite—all the Polish linguistic facts indicate that the author originated from the Lithuanian Lowland area. It is difficult to decide if Polish, that was used in the anonymous grammar was the primary or the secondary language of the author. His Polish is adequate for his task, though, as I have already mentioned, it is strongly characterized by local idioms. The text of the X.D.K.P.S. grammar and the attached list of words at the end makes the book an important testimonial of colloquial Polish from the Lithuanian Lowland (Samogitian) area.

gramatika1a.pmd

87

2002.08.06, 20:05

X.D.K.P.S. gramatikos

tekstø rengimo principai

Ðioje knygoje publikuojami trys tos paèios X.D.K.P.S. gramatikos tekstai: 1) fotografuotinis paraleliai su 2) perraðytu, o toliau atskirai – 3) dabartinis vertimas ið lenkø kalbos á lietuviø. Pateikiama originali teksto perraða iðlaikoma autentiðka: puslapiai ir eilutës suskaidytos taip, kaip ir originale. Visur iðlaikyta raðyba: tiek lenkø metakalbos, tiek lietuviø kalbos. Netaisytos në galimos klaidos; jos, esant reikalui, komentuojamos iðnaðose. Pakeistas tik ðriftø stilius: pusjuodis ðriftas naudotas ten, kur originale buvo pabrauktas tekstas. Kursyvas rankraðtyje në negalëjo bûti vartojamas, ðioje knygoje jis ásivestas atskirti lietuviðkiems pavyzdþiams nuo gramatikos metateksto. Originale daþnai sunku atskirti, kuris þodis pradedamas didþiàja, kuris – maþàja raide. Kartais didesnës maþosios raidës , ir kt. atrodo raðomos vietoj didþiøjø raidþiø. Ypaè nelengva skirti tais atvejais, kai didþiosios ir maþosios raidës pieðinys yra toks pats (<M> ir <m>, ir ir pan.), skiriasi tik aukðtis. Pats autorius taip pat buvo labai nenuoseklus, tuos paèius þodþius galëjo pradëti ir didþiàja, ir maþàja raide. Sunku atskirti ir <J> nuo . Vis dëlto stengtasi iðlaikyti kiek ámanoma tikslesná originalø didþiøjø raidþiø raðymà. Autoriaus diakritikas virð raidës daþniausiai raðomas lankelio formos, kodël taip – kol kas neaiðku, nes kitø raidþiø diakritikai yra áprastiniai, akûto formos: , , , . Perraðant tekstà þymëtas áprastinis raidës diakritikas. X.D.K.P.S. gramatikos autoriui, regis, brûkðnys ir lygybës þenklas turëjo tà paèià vertæ, buvo vartojami pramaiðiui. Taip pat dvitaðkis ir lygybës þenklas grafiðkai kartais visai neatskiriamas. Perraðant stengtasi laikytis kuo arèiau autoriaus grafikos, taèiau visiðkai tikrai visais atvejais ðiø þenklø identifikuoti buvo neámanoma. Treèiajame tekste, vertime, taip pat iðlaikoma originali visai nepakeista lietuviðkø pavyzdþiø raðyba. Èia kursyvu jau raðomi ne tik lietuviðki pavyzdþiai, bet ir vienas kitas pasitaikantis autentiðkas lenkiðkas ar lotyniðkas. Komentarai iðnaðose ið dalies sutampa, bet ið dalies ir skiriasi nuo tø, kuriais komentuotas perraðytasis lenkiðkas tekstas.

88

gramatika1a.pmd

88

2002.08.06, 20:05

X.D.K.P.S.

Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli Grammatyka Litewska

gramatika1a.pmd

89

2002.08.06, 20:05

90

gramatika1-faksim.pmd

90

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

G=L PRZEZ X.D.K.P.S.

6 Str: 117 Katalogu

91



91

2002.08.08, 16:01

92


92

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[1]

X°

Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA

Litewska. Ninieysza Grammatyka podzielona iest na trzy Czæúci: w pierwszey daiesiæ Nauka o wy= mawianiu Liter, Sylab y Sùów litewskich w Drugiey o Imionach zJch wùaúnoúciami, w= trzeciey o Sùowach y Naleêytem onych ukùa= daniu a w Kaýdey ztych Czæúci Same tyl= ko Naypotrzebnieysze y Naydostateçnieysze Prawidùa Iæzyka litewskiego zawieraià siæ

Czæúã pierwsza O wymawianiu liter ySùów Litewµkich 1° Mowa litewska ma te Same litery któ= rych uýywaià Polacy ate sà nastæpuiàce:1 [a à=]º

1

Ðioje vietoje yra mëlynas antspaudas Z BIBLIOTEKI PUÙAWSKIEY XX. CZARTORYSKICH.

93



93

2002.08.08, 16:01

94


94

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[2]

a, à. b: c, d, e, æ, g, i j, k, l, ù, m, n, o, p, r, s, t, u, w, y, z Ã Liter zas h, ch, f, x chyba do wyra¸ow zObcych Iæzykow branych dopuszcza, jako to: Christusas, Herodas, etrü w rodowitym2 zaú zawsze wMiey= scu ch: piszesiæ k, np: Chomàt Kamætas, Chart Kurtas eti: wMieyscu f: piszesiæ P: np: francis¸ek Prancis¸kas etrü w Mieyscu x. piszesiæ ks np: Felix Pelixas3, Ocet Uksusas etrü 2° Litery litewskie iak y Polskie sà dwojakie; to iest: Samogùosne y spóùgùosne Samogùos= nemi nazywaiàsiæ a, e, i, o, u, y a spoùgùoskami b, c, d, g, k, l, ù, m, n, p, r, s, t, w, z Ã Dwógùosek zaú ýadnych Litewska4 mowa niewymaga, y wKadym gatunku Mowienia be¸ onych obeyúcsiæ5 dostateçnie moýe 3° Dwóch liter iednostaynych nigdy wspólnie6 niepi= sze, jako to: po Polsku Panna, Summa, po litew= sku Pana Suma etrü7 4° wMówie8 litewskiey wszelkie litery bardzo wyra= nie podùug alfabetyçnego br¸mienia wymawiaã naleêy, Niecierpiàã ýadnych9 fors miækoúci lub twar= doúci wyra¸ow10 [O Znakach Pisarskich] º

Tais. ið rodowitem (?) Sic! 4 Tais. ið Litewski. 5 Vëliau, juodesniu raðalu tais. ið obeyãsiæ (?) 6 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 2 3

Lankeliai virð <e> ir prir. vëliau, juodesniu raðalu. 8 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 9 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu 7

95

raðalu, jis dar turi ir kità diakritikà , taip pat prir. vëliau, juodesniu raðalu. 10 Ðioje vietoje yra mëlynas antspaudas Z BIBLIOTEKI PUÙAWSKIEY XX. CZARTORYSKICH.



95

2002.08.08, 16:01

96


96

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

O Znakach Pisarskich czyli Ortograficznych.

[3]

Pismo Litewskie ma te Same Znamiona Pisarskie których uýywaià Polacy, ate sà= nastæpuiàce= 1° Przecinek /: , Comma :/ znak maùego przestanku w11 Czytaniu 2° Ùàcznik /: - Custos :/ znak ùàczenia Sylab przerwanego Sùo= wa 3° Srzednik /: ; media Nota :/ znak wiækszego przestanku 4° Nawias /: ( ) /: Parenthesis :/ znak wymawiania niýsêym tonem tego: co miædzy takowe paùki wtràcono 5° Dwókropek12 /: Duo Punkta :/ znak wiækszego przestanku wCzytaniu 6° Cudzy Sùow /: :/ znak Sùów Cudzych wPismo wùoêonych, 7° Kropka /: . Periodus :/ znak naywiækszego przestanku w Czytaniu. 8° Odsyùaç (1) lub (a) lub (*) etrü znak poùoêonego na boku lub na dole przypisu do którego Czytel= nik odsyùasiæ 9° Znak Wykrzyknienia /: ! Exclamatio :/ pochodzàcego od Uczucia Dziwu, Strachu, Gniewu lub nagùego Pytania np: O! ach! etrü [10: Znak Pytania=] º

11

<w> átrp. vëliau, juodesniu raðalu.

12

Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.

97



97

2002.08.08, 16:01

98


98

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[4] 10° Znak pytania /: ? Jnterogatio podùug tych Znamion Czytelnik kiedy gùos swóy13 rzà= dzi y Sam dostateçnie rozumie to co czyta; y Sùu= chajàcym przyiemnoúc ywyrozumiaùoúã rzecz czy= tana sprawuie

O Czæúciach Mowy Litewskiey Mowa litewska tak iak y Polska dzielisiæ na= Oúm Czæúãi, ate sà= Imie, Przyimek, Zaimek, Imiesùów, Sùowo, Przysùowek, Wykrzyknik, y Ùàcznik14 1° Imie wskazuie kaýdà êywà i nieêywà rzeç jako to: Czùowiek ¡mogus, Chleb Dona, Sliçny graêus, Piækny Puykus etrü 2° Przyimek wskazuie poùoýenie rzeczy np: gdzie, ka= my, dokàd, kur, zKàd, yszkur, wCo y kow etrü 3° Zaimek wskazuie do Kogo Jmie rzeçowne lub przymiotne naleýy np: Ia, ty, on, my, wy, oni= asz, tu, Js, mes, Jus, anie, móy, twóy, Jego, muna, tawa, ano v Jo etrü [4° Jmiesùow=] º

13


14

Turbût norëta paraðyti *Spoynik, plg. toliau p. 5, Nr. 8.

99



99

2002.08.08, 16:01

100


100

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[5] 4° Imiesùów15 znaczy razem Jmie y Sùowo np: daiàcy miùuiàcy dodàs milis daiàã miùuiàã, dodamas, mi= ledamas dawszy miùowawszy, dawes milejes eti: 5° Sùowo zwiastuie Ruch, okazaniesiæ y czyñoúã ja= kieykolwiek êywey yNieêywey rzecêy lub przymiotu np: iestem Kocham, esu milu16, rosnæ wzmacniam= siæ augu Steprowjows etrü17 6° Przysùowek zawiadamia iak cosiæ dzieje lub czynisiæ np: dobrze, Sliçnie, Màdrze Krótko= geray, graêey, protingay, trumpay, Rostropnie Jszmintingay 7° Wykrzyknik zwiastuie poruszenie Zmysùu= pocho= dzàcego zprzypadku lub gniewu, zNagùego pytania lub Radoúci etrü np: Ach Panie! juý18 po= mnie! Co ty robis¸! etrü19. Ach Pony! jaw po mu= nies! Kow tu dyrbi! co czynis¸! kow daray eti. 8° Spoynik zwiastuie zùàczenie lub ro¸ùàczenie czego np: kiedy, tedy, aby, gdyby, êeby, i, z etrü to jest kàmet towkartu, Jdant, kad = = yr, su etrü [Czæúã Druga] º

Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 16 <m> taisyta. 15

Lankelis virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 18 Vëliau, juodesniu raðalu tais. ið iuý. 17

101

19

Lankelis virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.



101

2002.08.08, 16:01

102


102

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

Czæúã Druga o Jmionach20

[6]

1° Jmie w Mowie Litewskiey tak iak i w Polskiey iest dwoiakie to iest: rzeçowne iako to Króù Êoù= nier21, Dwór, Socha, etrü Karalus, Karieywis Dwaras, ¡àbis I Przymiotne jako to: Ùaska= wy, Mæêny, Uêyteçny po lit: Maùonus, Styp= rus, Wartingas etrü 2° Choãia mowa Polska wyraa potróyny Rod¸ay Jmion, Litewska tylko dwa rodzaie wska¸uie to iest: mæski y ¡eñski 3° Wszelkiey Rzeczy Rodzay poznaiesiæ albo ¸Pùãi= iako to: Oycieã, Syn, Brat, Tiewas, Sunus, Bro= lis rodzaju Mæskiego Matka, Córka, Siostra, polit22: Motina, Dukte, Sese, rodzaju ¡eñskiego23 albo ¸Zakoñçenia ostatniey Sylaby Jmienia. 4° Imie Rzeçowne odmieniasiæ prze¸ Przypad= ki y liçbæ Przymiotne zaú tako prze¸ Przy= padki Liçbæ leç ies¸cze yprze¸ Stopnie podwy= szaiàce lub zniêaiàce 5° Imie Rzeçowne maiàce Zakoñçenie [wpierwszym] º

Prad. raðyti Jmieni, bet iðtaisyta. 21 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 20

Paryðkinta vëliau, juodesniu raðalu. 23 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 22

103



103

2002.08.08, 16:01

104


104

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[7]

wpierwszym przypadku liçby poiedyñczey na Sylaby as, is, us. wMowie litewskiey iest rodzaju Mæskiego wtemýe przypadku yliçbie, majàce zakoñçenie na Sylaby a, e, iest Rodzaju ¡eñskiego 6° Jmie Przymiotne wIæzyku Litewskim wRo= dzaju mæskim wliçbie poiedynçey w pierw= szem przypadku ma zakonçenie podwóyne24 to iest: na as, y us, np: Tiewas gieras, Oycieã dobry Iawnykis graêus, mùodzian Sliçny wliçbie zaú mnogiey wpierwszym przypad= ku Sylaby as, i us, zamieniaiàsiæ na y. np: Tieway giery, Iawnikiey graêy wRodzaju zaú ¡eñskim wliçbie poiedynczey konczysiæ na a, y i25, np: Motina Ba= gota turtinga26, v27 dawg=galenti, meylinga, to iest: Matka Bogata, Wielmona, ùitoúciwa etr: wliç= bie zaú mnogiey litera Koncowa a. dobiera literæ s. Np: Motinas28 meylingas matki lito= úciwe29 a litera i. zamieniasiæ na S[y]labæ es [npi:] º

Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 25 tais. ið <e> (?) 24

Þ. turtinga átrp. tarp eiluèiø. 27 Santrumpa v prir. vëliau, juodesniu raðalu. 26

105

<s> prir. vëliau, juodesniu raðalu. 29 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 28



105

2002.08.08, 16:01

106


106

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[8]

Np: Motinas dawg=galentes, matki wielmone etrü w Mowie Litewskiey iest Szczegulnieyszy ies¸cze Przymiotnik Wybierço oka¸ny, iakiego Mo= wa Polska ani Ùaciñska niemaià ateñ wRo= dzaju mæskim w Przypadku pierwszem koñ= czysiæ na is. np: Baùtasis, Raudonasis etrü w Rodzaju zaú ¡eñskim na, oi, np: Baùtoi, Raudo= noi etrü wliçbie mnogiey rodzay mæski na Sylabæ eyie np: Balteyie, Raudoneyie, etrü w Rodzaju ¡eñskim na ses np. Baùtoses, Raudonoses. etrü trzeba zaú wiedzieã ýe ten Przy= miotnik formuiesiæ zKadego pospolitego przymiotnika y iest ulitwinow wUýywaniu 6°30 Imie Przymiotne yRzeçowne wMowie litew µkiey iak i wPolskiey odmieniasiæ prze¸ Szeúã przypadkow aieneralnie po¸naiesiæ Rod¸ay Iego, zZakoñçenie przypadku pierwszego liçby poiedynçey Przypadki sà te: Kto? czij? Komu? Kogo? lub Co? woùajàã O! wçem31 wkim, zczem, zkim etrü. Prze¸ takich tedy Szeúã przypadkow zKadego Ro= dzaju Litewµkiey mowy podùug piæciu zakonçen32 dla wzoru przypadkowaã bædziemy takim Porzàdkiem ato dodaiàã Przypadkowi 6mu Siódmy nieregularny33 [Piæã Form=] º

Turbût norëta paraðyti *7°. 31 Þ. pradþia taisyta. 32 Turbût norëta paraðyti *form. 30

33

Tekstas ato dodaiàã Przypadkowi 6 mu Siódmy nieregularny átrp.

107



107

2002.08.08, 16:01

108


108

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

Piæã Form Regularnych na Jmiona Litewµkie Rzeczowne

[9]

Forma pierwsza34 Jmie Rzeçowne Mæskie koñçoncesiæ na as od= mieniasiæ nastæpuiàcym porzàdkiem

Liczba poiedyncza

Liczba mnoga

1° Kas Darêas Kto Ogrod 2° Kieno Darêa Czij Ogrodu 3° Kam Darýow, Komu Ogrodowi, 4° Kow Darýa. Co Ogrod 5° O! Darzy O! Ogrodzie! 6° Kamy Darêe, gdzie w Ogrodzie 7° su Kow su Darêu, zkim ¸Ogrodem

1° Darêay, Ogrody 2° Darêu, Ogrodow 3° Darams, Ogrodom 4° Darêus. Ogrody 5° O! Darzay! O! Ogrody 6° Darýuse, w Ogrodach 7 su Darays, ¸Ogrodami.

Forma Druga na Jmie Rzeczowne Rodzaju ¡eñskiego zZakonçenie na a

34

Liczba Poiedyncza

Liczba Mnoga

1° Motina, Matka 2° Motinos, Matki 3. Motinay, Matce 4. Motina, Matkæ 5. O! Motina! o Matko!

1° Motinas, Matki 2° Motinu, Matek 3° Motinoms, Matkom 4° Motinas, Matki 5° O Motinas O! Matki [6to Mo=] º

Prad. raðyti piew (?), bet iðtaisyta.

109



109

2002.08.08, 16:01

110


110

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[10] 6° Motino, w Matce 7 su Motinu, z Matkà

6° Motinose, w Matkach 7° su Motinomis, ¸Matkami.

Forma trzecia na Jmie rzeçowne wRodza= ju mæskim konçoncesiæ na Sylabæ is. Liczba poiedyncza,

Liczba Mnoga

1° Brolis, Brat 2. Broly, Brata. 3. Brolow, Bratu 4. Broli, Brata. 5. O! Broli! O! Bracie! 6. su Brolu ¸Bratem. 7. Brole, wBracie

1. Broley, Bracia. 2. Broliu, Braci 3. Brolems, Braciom 4. Brolus, Braci 5. O Broley! O! Bracia! 6° su Broleys, zBracmi. 7° Broluse, wBraãiach

Forma Czwarta na Jmie rzeçowne w

Rodzaju ¡eñskim koñçoncesiæ na e Liczba poiedyñcza,

Liczba Mnoga

1. ¡eme, ¡iemia 2. ¡emys, ¡iemi 3. ¡emey, ¡iemie

1. ¡emes, ¡iemi= 2. ¡emiu, ¡iem 3. ¡emioms, ¡iemiom= [4 ¡eme] º

111



111

2002.08.08, 16:01

112


112

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[11] 4° ¡eme, ¡iemiæ 5. O! ¡eme O! Ziemio! 6. ¡emie w ¡iemie 7. su ¡eme, z ¡iemià

4° ¡emes ¡iemi. 5° O! ¡emes O! ¡iemi! 6. ¡emiese w ¡iemiach 7. su ¡emiemis z ¡iemiami.

Forma Piàta na Jmie rzeczowne rodzaju= Mæskego Konçoñcesiæ35 na Sylabæ us. Liczba poiedeñcza,

Liczba Mnoga

1. Karalus, Król. 2. Karalaws, Króla. 3. Karalow, Krolowi. 4. Karalu, Króla. 5. O! Karalaw! O Królu! 6. Karalowje, w Królu 7. su Karalu, z Królem

1. Karaley, Królowie 2. Karaliu, Królow 3. Karalems, Królom. 4 Karalus, Królow 5. O! Karaley! O! Krolowie! 6. Karaliuse, wKrólach 7. su Karaleys, ¸Królmi.

wIæzyku Litewskim znayduiàsiæ niektóre Jmiona rzeçowne prze¸ pospolite uýywanie wpierw= szem Przypadku liçby poiedynçey tak dalece zfaùs¸owane; ýe zprzypadku drugiego i dalszych zrozumie[ã] tylko mona do Którey Formy na [leêà=] º

35

Tais. ið Konçoñcysiæ (?)

113



113

2002.08.08, 16:01

114


114

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[12]

naleêà leç yte zastanowiwszysiæ nieco daià po¸= naã wùaúciwe zakonçenie y Formæ do Którey na= leà a Zatem dla zboczenia Imion rzeçownych co do pierwszego tylko przypadku gdy dalsze wszys= tkie prze¸ Same nawet Pospólstwo Litewskie stoµsownie do Form regularnych w powyês¸ym W¸orêe oka¸anych wymawiaiàsiæ36; niebædziemy formowaã Deklinacyow Nieregularnych Oddzielnych, leç tylko ile pamiæã obionã zdoùa takowe Jmiona okaêemy we wùaúciwem yfaùszywym zakoñçeniu na pierwszy tylko przypadek; a kùadnàc obok przypadek Drugi; ùatwo poznamy dals¸e, y postrzeêemy wùas= ciwà Formæ, do którey naleêà Nim iednak dotego przystàpiemy, wiedzieã na= leêy, êe zfaùs¸owanych Wyrazow y od form pierwszey yDrugiey odstæpnych nie¸naydzie= my bo Jch te niema Zboçone zaú od Form trzech Dalszych sà Nastæpnie wy= wypisane37 [Naleýàce do Formy 3ciey] º

Prad. raðyti wymawias, bet iðtaisyta. 37 Sic! 36

115



115

2002.08.08, 16:01

116


116

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[13]

Naleêàce do Formy 3cier Rodzaju mæskiego Liczba poiedencza,

Liczba Mnoga,

wùaúciwie faùszywie


1. Wandenis, Woda Wandow, 2. Wandeny, Wody 1. Mienesis, Miesiàc, Mienow. 2. Mienesy, Miesiàca 1. Szunis, Pies, Szów 2. Szuny, Psa Szunies. 1. Akmenis, Kamien, akmow. 2. Akmeny, Kamienia 1. Wagis, Zùodziey, Wagys. 2. Wagy, Zùodzieja Wagies 1. Debesis, Obùok, Debesys. 2. Debesy Obùoka Debesies. 1. Dàtis Zàb. Dàtys 2. Dàty, Zæba, Dàties 1. Gelêis, ¡elazo, gelêys 2. Gelêy, ¡elaza, Gelzies.

1. Wandeney, Wody, Wandenis 2. Wandeniu, Wod 1. Mienesey, Miesiàce, mienesis. 2. Mienesiu, Miesiàcow. 1. Szuney, Psy, Szunis 2. Szuniu, Psow. 1° Akmeney, Kamieni. akmenis. 2. Akmeniu, Kamieni. 1. Wagey Wagis. Zùodzieje 2. Wagiu Zùodziejow. 1 Debesey, Obùoki Debesis 2. Debesiu Obùokow. 1. Dàtey, Zæby, Dàtis 2. Dàtiu Zæbow 1. Gelýey, ¡elaza, gelêis 2. Gelêiu, ¡elaz

yDals¸e tem podobne na formæ trzeãià taksiæ formuià [naleêàce do Formy 4ter-] º

117



117

2002.08.08, 16:01

118


118

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[14]

38

Naleêàce do Formy 4ter Rodzaju ¡eñskiego Liczba poiedeñcza38,

Liczba Mnoga,

wùaúciwie, faùszywie


1. Sese, Siostra, Sesow. 2. Sesys, Siostry, Seseries. 1° Szyrde, Serce, Szy[r]dys 2. Szyrdys, Serca, Szyrdies. 1. Awe, Owca, awes 2. Awys, Owcy, awies. 1. Byte, Pszczoùa, Bytes 2. Bytys, Ps¸czoùy, Byties. 1. Ugne, Ogien, Ugnys. 2. Ugnys, Ognia, Ugnies. 1. Wyne, Cwiek, Wynys. 2. Wynys, Cwieka. Wynies 1. Ute, Wes¸, Utys. 2. Utys, Wszy, Uties 1. Nose, Nos, Nosys 2. Nosys, Nosa Nosios. 1. Ake Oko akys. 2. Akys, Oka, akies.

1. Seses, Siostry39, Seseris 2°. Sesiu, Siostr, Seseriu. 1. Szyrdes, Serca, Szyrdis. 2°. Szyrdiu, Serã 1. Awes, Owce, awis 2. Awiu, Owiec. 1. Bytes, Pszçoùy, Bytis 2. Bytiu, Ps¸czoù 1. Ugnes, Ogni, Ugnis. 2. Ugniu, Ogniow 1. Wynes, Cwieki, Wynis 2. Wyniu, Cwiekow 1. Utes, wszy, Utis 2. Utiu, Ws¸ow. 1. Noses, Nosy, Nosis. 2. Nosiu, Nosow 1. Akes, Oczy, akis 2. Akiu, Oçow [1. åwse Ucho] º


39

Prad. raðyti Se, bet iðtaisyta.

119



119

2002.08.08, 16:01

120


120

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[15] 1. Awse, Ucho, awsie 2. Awsys40, Ucha, awsies41. 1 Szakne, Korýeñ, Szaknie42 2. Szaknys, Korýenia, Szaknies.

1. Awses Uszy awsis. 2. awsiu Us¸ow. 1 Szaknes Kor¸eni Szaknis. 2. Szakniu Korýeni.

I tem podobne Imiona uwaaã y sprosto= waã potrzeba do swey formy

Naleêàce do Formy Piàtey Rodzaju Mæ= skiego Koñczàcesiæ na us wùaúciwie, falszywie, Liczba poiedyñça,

wùaúciwie, faùszywie, Liczba Mnoga.

1. ¡mogus Czùowiek êmonys. 2. ¡mogaws, Czùowieka, ¡monies

1. ¡money, Ludzie, ¡monis 2. ¡moniu, Ludzi

ytemu podobne sprostowaã potrzeba

O Imieniu Przymiotnym Litewskim Forma pierwsza Imie przymiotne koñçàcesiæ na as. y us. wRo= dzaju Mæskim wLiçbie poiedynçey y mno= giey, odmieniaiàsiæ podùug nastæpuiàcego Wzóru z poprzedzaiàcym Rzeçownikiem [Liczba poiedencza] º

Tais. ið Ausys. Tais. ið ausies. 42 Tais. ið Szaknis. 40 41

121



121

2002.08.08, 16:01

122


122

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[16]

Liczba poiedencza 1. ¡mogus, gieras grazus. Czùowiek dobry Sliczny. 2. ¡mogaws giera graêy Czùowieka dobrego Sliçnego. 3. ¡mogow gieram graêem. Czùowiekowi dobremu Sliçnemu 4. ¡mogu giera graêi Czùo: dobrego Sliçnego. 5. O! ¡mogaw! gieras! grazus! O Czùowieku dobry Sliçny 6. su ¡mogu gieru graziu zCzùowiekiem dóbrym Sliçnym 7° ¡mogowje44 gieramy, graýemy, wCzùowieku dobrym Sliçnym 43

w Liczbie Mnogey. 1. ¡money giery graêy, Ludzi dobrzi45 Sliczni 2. ¡moniu gieru46, graêiu Ludzi dobrych sliçnych 3. ¡monems gieryms grazyms Ludziom dobrym Sliçnym 4. ¡monius gierus grazius Ludzi dobrych Sliçnych 5. O! ¡money! giery! graêy! O Ludzi! dobrzi47 Sliçni! 6. ¡moniuse, gieruse, graêiuse wLudziach dobrych sliçnych 7. su ¡moneys, gierays, graêeys, z Ludzmi dobremi Sliçnemi. Forma Druga. Imie przymiotne konçoncesiæ na a, y i. Rodzaju ¡eñskiego formuiesiæ podùug nastæpuiàcego Wzoru [Liçba poiedença] º

Èia ir tolesniuose 7 linksniuose minkðtumo þenklas átrp. 44 Vëliau, juodesniu raðalu tais. ið ¡mogowie. 43

Vëliau, juodesniu raðalu tais. ið dobre. 46 Prad. raðyti ge, bet iðtaisyta. 47 Tais. ið dobrzy (?) 45

123



123

2002.08.08, 16:01

124


124

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[17]

Liczba poiedyncza 1. Dona baùta, Skani Chleb biaùy Smaçny 2. Donos baùtos, Skanios Chleba biaùego Smaçnego 3. Donay baùtay, Skaney Chlebowi biaùemu Smaçnemu 4. Dona baùta, Skany, Chleb biaùy Smaczny 5. O! Dona baùta, Skani, O! Chlebie biaùy Smaczny 6. Dono baùto Skanio, wChlebie biaùym Smaçnym 7. su Donu Baùtu Skane48, zchlebem biaùem Smaçnym w Liczbie Mnogey 1. Donas, baùtas, Skanes, Chleby biaùe Smaçne 2. Donu baùtu Skaniu, Chlebow biaùych Smaçnych. 3. Donoms baùtom Skanioms, Chlebom biaùym Smaçnym 4. Donas baùtas Skanes. Chleby biaùe Smaçne 5. O! Donas baùtas Skanes, O! Chleby biaùe Smaçne! 6. Donose baùtose Skaniose, wChlebach biaùych Smaçnych 7. su Donomis49, baùtomis Skaniomis, zChlebami biaùemi Smaçnemi50 Forma trzecia. O Imieniu Szczegulnym Przymiotnym51 aWùasciwym Sa= memu tylko Iæzykowi Litewskiemu po= sùuêy Wzór nastempuiàcy, podùug którego= wszelki Przymiotnik Pospolity przeformowaã moêna wRodzaju mæskiem [w Liczbie poie=] º

48 49

Tais. ið Skany (?) Vëliau, juodesniu raðalu prir. <s>.

50

Þ. dalis -nemi átrp. tarp eiluèiø.

125

51

Þ. Przymiotnym átrp. tarp eiluèiø.



125

2002.08.08, 16:01

126


126

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[18] wLiczbie Poiedynczey52 Konçàcysiæ na is. 1. baùtas53, biaùy baùtasis. 2. baùta54, biaùego, baùtoij 3. baùtam, biaùemu, baùtowjow 4. baùta, biaùego, baùtowij 5. o! baùtas O biaùy! O baùtasis 6. baùtamy, w biaùym, baùtameyie 7 su baùtu zbiaùym, su baùtowju. Liczba Mnoga tegoý Rodzaju Koñczàce siæ na eyie. 1. balty55, biali, balteyie 2. baùtu, biaùych, baùtuiu 3. baltyms biaùym, balteysems 4. baùtus biaùych, baùtusius 5. o! balty O! biali, O! balteyie56 6. baùtusy w biaùych, baùtusiusy 7. su baùtays z biaùemi, su baùtayses.

Forma Czwarta na Wêór Przymiot=

nika Szçegalnego57 wùaúciwego Jæzykowi= litewskiemu w Rodzaju ¡eñskim maiàcego58 zakoñczenie w pierwszym przypadku liçby poiedyñçey na Sylabæ oi. [1. Roêe Raw= dona=] º

Tais. ið Liczba Poiedyncza. <s> taisyta. 54 Tais. ið baùto (?) 52 53

55

Prad. raðyti bia, bet iðtaisyta.

127

Tais. ið balteyiey. Sic! 58 Tais. ið maiàcy (?) 56 57



127

2002.08.08, 16:01

128


128

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[19]

w liczbie59 Poiedenczey 1. Roêe60 rawdona rawdonoij61, róýa czerwona 2. Roýys62 rawdonos63 rawdonosys64 róýy czerwoney 3. Roýey rawdonay rawdonayiey róýy czerwoney 4. Roêe rawdona rawdonowje róýæ czerwonà 5 O! Roýe rawdona rawdonoij65 o! róýo czerwona. 6. Roêie rawdono, rawdonoie wróýy czerwoney 7. su Roýe rawdonu, rawdonowie z róýà czerwonà w Liczbie Mnogey 1. Roýes rawdonas rawdonoses, róêy czerwone 2. Roêiu rawdonu, rawdonuiu, róý czerwonych 3. Roýioms66 rawdonoms, rawdonosiems róom czerwonym 4. Roýes rawdonas rawdonoses róêy czerwone 5. O! Roêes rawdonas, rawdonoses! o róýy czerwone 6. Roêiese rawdonose, rawdonosiese wróýach67 czerwonych 7. su Roýiemis rawdonomis, rawdonosiemis z róami68 czerwonemi69 etra Imie Przymiotne Iæzyka Litewskiego odmie= niasiæ ieszcze iak yPolskie prze¸ Stopnie pod= wyszaiàce y zniêaiàce ato przez Cztery zmiany Przymiotnik teê70 Szczegulny wùaúciwy mówie71 litewµkiey moýe72 bydz Stopniowanym leç rzadka zdarasiæ73 tego potrzeba [Forma 1a] º

Tais. ið liczbe. Tais. ið Roêi (?) 61 Galinë <j> prir. 62 Tais. ið Roêes (?) 63 Tais. ið rawdonosys (?) 64 Tais. ið rawdonojies (?) 65 Ið tikrøjø paraðyta rawdonoij rawdona, bet virðuj priraðyti 59 60

skaièiukai atitinkamai 2 ir 1. 66 Sic! 67 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 68 Diakritikai virð ir prir. vëliau, juodesniu raðalu.

129

Þ. czerwonemi átrp. tarp eiluèiø. 70 Þ. tais. ið taê (?) 71 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 72 Tais. ið niemoýe. 73 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 69



129

2002.08.08, 16:01

130


130

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[20]

Forma Pierwsza O Stopniowaniu Przymiotnika pospolitego Mæs= kiego koñçàcego siæ na as y74 us, be¸ ronicy Liczba poiedencza 1. Tiewas geras75, geresnis76, gerewsis77, wysu gerewsis78 Oycieã Dobry, lepszy, Naylepszy 2. Tiewa gera79, geresny80, gerewsy81, wysu gerewsy82 3. Tiewow geram, geresnem, gerewsem wysu gerewsem 4 Tiewa giera, geresni, gerewsi, wysu gerewsi 5. O! Tiewy geras83, geresnis, gerewsis wysu gerewsis 6. Tiewy geramy, geresnemy, gerewsemy wysu gerewsemy 7. su Tiewu geru, geresniu, gerewsiu wysu gerewsiu Liczba Mnoga. 1. Tieway gery, geresny, gerewsy, wysu gerewsy 85 Oycowie Dobrzy, lepsi, Naylepsi 2. Tiewu geru geresniu, gerewsiu wysu gerewsiu 3. Tiewams gieryms geresnyms, gerewsyms wysu eti. 4. Tiewus gerus, geresnius, gerewsius, wysu gerewsius 5. O! Tieway gery geresny, gerewsy wysu gerewsy86 6. Tiewuse geruse87, geresniuse, gerewsiuse, wysu etra 7° su Tieways gerays, geresneys, gerewseys wysu gei: [téme88 por¸àdkiem=] º 84

Vëliau, juodesniu raðalu tais. ið i. 75 Tais. ið gieras. 76 Tais. ið gieresnis. 77 Tais. ið gierewsis. 78 Tais. ið gierewsis. 79 Tais. ið giera. 74

Tais. ið gieresny. Tais. ið gierewsy. 82 Tais. ið gierewsy. 83 Tais. ið gieras. 84 taisyta. 85 Pradþioje eilutës iðbr. skaièius 2.

<w> taisyta. Prad. raðyti gi, bet iðtaisyta. 88 Diakritikai virð ir prir. vëliau, juodesniu raðalu.

80

86

81

87

131



131

2002.08.08, 16:01

132


132

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[21] Temêe porzàdkiem Stopniuiesiæ Przymiotnik Szczegolny Jezæka89 litewskiego dodaiàã tylko wùas= ãiwà Iego Sylabæ oKtórey wyýey mowiùosiæ

Forma 2ga o Stopniowaniu Przymiotnika Szczegolnego wRodzaju Mæskim Liczba poiedyñcza 1° Tiewas, Gerasis, geresnesis, gerewsesis, wysu gerewsesis90 2. Geroij, geresnioij, gerewsioij wysu gerewsioij. 3. Gerowjow, geresniowjow, Gerewsiowjow wysu gei: 4. Gerowij, Geresniji, Gerewsiowij, wysu gerewsiowij 5. O! Gerasis, Geresnesis, gerewsesis wysu gerewsesis 6. Gerameyie, geresnemeyie, gerewsemeyie, wysu gei: 7. su Gerowiu, geresniowiu, gerewsiowiu wysu gei: Liczba mnoga 1. Gereyie, gereµneyie , gerewseyie wysu gerewseyie 2. Geruju, geresniuiu, gerewsiuiu wysu gerewsiuju 3. Gereysems92, geresneyµems93, gerewseysems wysu geresneysems94 4° Gerusius, Geresniusius, Gerewsiusius, wysu95 gerewµ. 5. O! Gereyie, Geresneyie96, Gerewseyie, wysu gerewseyie 6. Gerusiuse, Geresniusiuse, Gerewsiusius wysu gei: 7. Su Gerayses97, Geresneyses, gerasnewses98, wysu gei: [Forma 3Cia] º 91

Sic! Þ. dalis -sesis átrp. tarp eiluèiø. 91 Prad. raðyti gereµnee (?), bet iðtaisyta. 92 Tais. ið Gereyµems.

taisyta. Þ. dalis -neysems átrp. tarp eiluèiø. 95 Vëliau, juodesniu raðalu itrp. .

89

93

90

94

133

Prad. raðyti Geresni (?), bet iðtaisyta. 97 Tais. ið Gerayseys. 98 Sic! 96



133

2002.08.08, 16:01

134


134

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

Forma trzecia O Stopniowaniu Przymiotnika pospoli= tego w Rodzaju ¡eñskim99 na Sylaby a y i

[22]

Liczba poiedencza. 1. ¡eme Pùati, Iùga, Pùatesne Jlgesne, pùatewse Jlgewse wysu pùatewse wysu Jlgewse ¡iemia Szeroka, dùuga eti100 2. Pùatios pùatesnios, pùatewsios wysu pùatewsios. 3. Pùatey, pùatesney, pùatewsey wysu pùatewsey 4. Pùate, pùatesne, pùatewse wysu pùatewse 5. O! Pùati, pùatesne pùatewse wysu pùatewse 6. ¡emie pùatioij101, pùatesnioij, pùatewsioij wysu pùat: etr102 7. su Pùate pùatesne, pùatewse wysu pùatewse. Liczba Mnoga 1. ¡emes pùates Jùgas, pùatesnes103 Jlgesnes, pùatewses Ilgewses wysu pùatewses wysu Jlgewses 2. Pùatiu, pùatesniu, pùatewsiu, wysu pùatewsiu 3. pùatioms, pùatesnioms, pùatewsioms wysu pùat: 4. Pùates, pùatesnes, pùatewses, wysu pùatewses 5. O! Pùates, pùatesnes, pùatewses wysu pùat: 6. Pùatiose, pùatesniose, pùatewsiose, wysu pùatsd104 7. su Pùatiomis, pùatesniomis, pùatewsiomis, wysu eti: [Forma 4ta] º

Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 100 Santrumpa eti prir. vëliau, juodesniu raðalu. 99

Pirmoji átrp. vëliau, juodesniu raðalu. 102 Santrumpa etr prir. vëliau, juodesniu raðalu. 101

135

Prad. raðyti pùatu, bet iðtaisyta. 104 Sic! 103



135

2002.08.08, 16:01

136


136

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[23]

Forma czwarta O Stopniowaniu Przymiotnika Szczegól= nego Litewskiego wRodzaju Zeñskim105 na oi Liczba106 Poiedencza 1. ¡eme Pùatioi, Iùgoi, pùatesnioi107, Jlgesnioi, pùatew= sioi, Jlgewsioi, wysu pùatewsioi108, wysu Jlgewsioi 2. Pùatiosys, pùatesniosys, pùatewsiosys, wysu etrü 3. Pùatejey, Pùatesnejey, pùatewsejey, wysu pùat: 4. Pùateyie, Jùgowie, pùatesneyie, pùatewseyie etrü 5. O!109 Pùatioi, pùatesnioi, pùatewsioi wysu pùatewsioi 6. Pùatioie, pùatesnioie, pùatewsioie. etra 7. su Pùateyie, pùatesneyie pùatewseyie eti: Liczba Mnoga 1. ¡emes Pùatioses, pùatesnioses110, pùatewsioses, wysu etr Iùgoses, Jlgesnioses, Jlgewsioses, wysu Jlgewsioses 2. Pùatiuiu, pùatesniuju, pùatewsiuju wysu pùat: 3. Pùatiosiems, pùatesniosiems, pùatewsiosiems eti. 4. Pùatioses, pùatesnioses, pùatewsioses wysu pùat: eti 5. O! Pùatioses, pùatesnioses, pùatewsioses wysu etr: 6. Pùatiosiese, pùatesniosiese, pùatewsiosiese111 etr: 7. su Pùatiosiems, pùatesniosiems, pùatewsiosiems eti J tak dalsze przymiotniki Szçegulne Stopniuiàsiæ [O Zaimkach] º

Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 106 Prad. raðyti Licb, bet iðtaisyta. 107 Galinë prir. 105

Galinë prir. vëliau, juodesniu raðalu. 109 Iðtiktukas O! prir. vëliau, juodesniu raðalu. 108

137

110 111

Galinë <s> taisyta. Prad. raðyti pùatewsiose, bet iðtaisyta.



137

2002.08.08, 16:01

138


138

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

O Zaimkach Litewskich

[24]

Zaimki Litewskie sà Czwarakie112, to jest113: pytalne, ukazuiàce, wyszukuiàce114, y wybieraiàce

Forma pierwsza na Rodzay Mæski Liczba poiedencza 1. Kas, Katras, Kurs, Koks Któ, Ktory, Któryú, iaki 2. Kieno, Katro, Kurio, Koky 3. Kam, Katram, Kurem, Kokiem, 4. Kow, Katrow, Kuri, Koki 5. O! Kas, Katras, Kurs, Koks 6. Kamy, Katramy, Kuremy, Kokemy115 Liczba Mnoga 1. Kas, Katriæ, Kuriæ, Kokiæ, Kto, Którýy, Ktorzyú, iacy 2. Kieno, Katru, Kuriu, Kokiu, etr 3. Kam, Katrems, Kurems, Kokiems 4 Kow, Katrus, Kurius, Kokius 5. O! Kas Katriæ, Kuriæ, Kokiæ 6. Kamy, Katruse, Kuriuse, Kokiuse 7. su Kow, su Katrays, su Kureys, su Kokieys. eti

Forma Druga tegoý Zaimka na Rodzay ¡enski [Liçba poiedença] º

nepaprastieji) niekur neaptariami. Gali bûti, kad tai dar vienas ávardþiuo-

Sic! Tais. ið iest. 114 Tokie ávardþiai (wyszukuiàce 112 113

139

tiniø ávardþiø sinonimas. 115 Toliau praleistas septintasis linksnis.



139

2002.08.08, 16:01

140


140

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[25]

Liczba poiedencza 1. Kas, Katra, Kuri, Kokie, Któ, Która, Która, jaka 2. Kieno, Katros, Kurios, Kokios 3. Kam, Katray, Kurey, Kokiey 4. Kow, Katrow, Kuræ, koke, 5. O! Kas Katra Kuri Kokie 6. Kamy116, Katroje117, Kurioje118 Kokioje 7. su Kow su Katru119 su Kury120 su Koky Liczba121 Mnoga 1. Kas Katras, Kurios, Kokes. 2. Kieno, Katru, Kuriu, Kokiu 3. Kam, Katroms, Kurioms, Kokioms. 4. Kow, Katras, Kures, Kokes 5 O! Kas!, Katras!, Kurios! Kokes!122 6. Kamy Katrose, Kuriose, Kokiose 7. su Kow su Katromis, su Kuriomis, su Kokiomis.

O Zaimku Ukazuiàcym mæskim Liczba poiedyncza. 1. Asz, Szys, tu, Js v ons, tas, toks123, Pats., Ia ty, on ten, taki, Sam 2. Muna, Szio, tawa, Jo v ano, to, toky, Paties124 3. Mun, Szem, taw, Iem v125 anam, tam, tokem, Patem [4. muni] º

Prad. raðyti Kami, bet iðtaisyta. 117 Tais. ið Katroj. 118 Þ. taisytas, gal ið Kurioie (?) 119 Þ. galas taisytas. 116

Þ. galas taisytas. Prad. raðyti Licb, bet iðtaisyta. 122 Keturi paskutiniai ðauktukai átrp. vëliau, juodesniu raðalu. 120 121

141

Prad. raðyti toki (?), bet iðtaisyta. 124 Prad. raðyti Pate (?), bet iðtaisyta. 125 Santrumpa v átrp. tarp eiluèiø. 123



141

2002.08.08, 16:01

142


142

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[26] 4. Muni Szij, tawi, anow, tow, toki, pati 5. woùajàã a! tu! eti. 6. Munie, Szemy, tawie, anamy, tame tokieme Pateme126 7. su Muni, su Sziow, su tawi, su anow, su tow, so tokiow, su Patiu Liczba Mnoga 1. Mes Szey, Ius, aney, tiey, tokiey Patis. my wy, oni, Ci, tacy Sami 2. Musa, Sziu, Iusa, anu, tu, tokiu, Patiu 3. Mums, Szems, Jums, anems, tems tokems, Patyms. 4 Mumis, Szius, Jumis, anus, tus, tokius, Patius 5. woùajàã o! Jus. 6. su mumis, su Szeys, su Jumis, su anays, su tays, sutokeys, su Pateys 7. Mumiese, Sziuse, Iumiese, anuse, tuse, tokiuse Patiuse127

O temýe ¡aimku wrodzaju ¡enskim Liczba poiedença NB. Zaimki as¸ Ia, y tu ty niemaià128 odmiany na ro= dzay ¡eñski129, ale130 mówiàsiæ131 iak wmæskim dalsze zås formuiàsiæ tem porzàdkiem 1. Szi, ana, ta, toke, Pati, ona ta, taka, Sama [2. Szios] º

Þ. dalis -me átrp. tarp eiluèiø. 127 Þ. Patiuse átrp. tarp eiluèiø. 126

128 129

Tais. ið niema. Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.

143

130 131

Þ. taisytas. Tais. ið mówisiæ.



143

2002.08.08, 16:01

144


144

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[27] 2. Szios, anos, tos, tokios, patios, 3. Szey, anay, tay, tokey, Patey 4. Szæ, anà, tà, toke, Pate 5. woùajàã132 O! Szi, ana, ta, toke, pati 6. Szioie, anoie, toie, tokioie, Patioie 7. su Szy, su anu, su tà, su toky su Paty Liczba mnoga 1. Szios, anos, tos, tokies, Pates one, te, takie, Same, 2. Sziu, anu, tu, tokiu, Patiu 3. Szioms, anoms, toms, tokioms, Patioms 4. Szes, anas, tas, tokes, Pates, 5. Woùaiàã O! Szios, anos, tos, tokies, Pates 6. Sziose, anose, tose, tokiose, Patiose 7. su Sziomis, su anomis, sutomis, sutokiomis, suPatiomis =tenêe przyimek133 wJæzyku Litewskim czæsto mówisiæ przysùównie be¸ odmiany, jakoto: Szeyp teyp, aneyp, Kyteyp, àtreyp, zawsze na eyp t: j: Siach, tak, owak, Inaçey Podobnie wszelkie Przymiotniki przysùównie wymawiaiàã; trzeba koñczyã134 na ay ieúli pochodzà od koñczàcegosiæ135 na as lub a. aKoñczyã136 na ey [jeúli=] º

Vëliau, juodesniu raðalu átrp. . 133 Turbût norëta paraðyti *zaimek. 132

Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 135 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 134

145

136




145

2002.08.08, 16:01

146


146

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[28]

pochodzà od koñçàcegosiæ137 na us, lub i be138 êadney rónicy i w¸glædu na Rodzaje np: baùtas ysz= pùawtas czystay biaùy wymyty czysto baùta pamalewota rawdonay biaùa pomalowana Czer= wono v graêus sakie graey tj: Piækny mówiù139 piæknie Pana Smarki kaùb140 Saldey tj: Panna Szparka gada Sùodko etrü podobnieê ws¸elkie ogólnie w¸iæte Przymiotniki, obydwóch Rod¸a= jow yliçb, ora¸ wszelkiego Zakoñçenia141, Kie= dy Przysùównie142 chcemy wymowiã; wKtórym kolwiek Stopniu wyêszym143 lub Niýszym jakie gokolwiek Stopniowania; zawsze wMowie Li= tewskiey koñczysiæ144 na ey np: baùtas baltes= nis, baltewsis, baltesney, baltewsey, Iszmin= tingesnis Jszmintingesney, Jszmintingewsis, Jszmintingewsey, tj: Rostropnieyszy rostrop= niey, Nayrostropnieyszy Nayrostropniey eti=

Forma trzecia o Zaimkach wybier= czo Dzierawczych Liczba poiedencza 1: Munasis tawasis, móy twóy 2. Munoje, tawoje, mego twego º

Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 138 Þ. taisytas. 139 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 137

Tais. ið kaùba. Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 142 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 140 141

147




147

2002.08.08, 16:01

148


148

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[29] 3. Munowjow, tawowjow, memu twemu 4 munowij, tawowij, mego, twego 5. woùaiàã o! munasis o! tawasis! o! móy otwóy 6. munameyie v munamy, tawameyie v tawamy wMoim wtwoim145 7. su munowju, su tawowju, zMoim ztwoim Liczba Mnoga 1. muneyie, taweyie, moi, twoi, 2. munuju, tawuju, moich, twoich 3. muneysems, taweysems, moim, twoim. 4 munusius, tawusius, moich, twoich, 5. O! muneyie146 O! taweyie, omoi,! otwoi,! 6. munusiuse, tawusiuse, w moich, wtwoich 7. su munaseys su tawaseys147, zmoimi ztwoimi

Forma Czwarta otychýe Zaimkach w Rodzaju ¡eñskim148 Liczba Poiedeñcza149 1. munoij, tawoij, moja, twoja 2. munosys, tawosys, mojey, twoiey 3. munajey, tawajey, mojey twojey 4. munowje, tawowje, moià, twoià 5. O! munoij, otawoij, o! Moja! otwoja 6. munoie, tawoie, wMoiey, wtwoiey, su munowie su tawowie, zMoià twoià [Liczba mnoga] º

Þ. wtwoim átrp. tarp eiluèiø. 146 Þ. taisytas. 147 Prad. raðyti taway, bet iðtaisyta. 145

148


149

149




149

2002.08.08, 16:01

150


150

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[30]

Liczba Mnoga 1. munases, tawases, moie, twoie, 2. munuju, tawuju, moich moich150 3. munosioms, tawosioms, moim twoim 4. munoses tawoses, moie, twoie 5. o! munoses, o! tawoses, oMoje otwoie twe 6. munosiose, tawosiose, wMoich wtwoich 7 su munosioms su tawosioms zmoimy ¸twoi my151 temýe brzmieniem y Zakoñczeniem przypad= kuiesiæ wObydwóch Rodzajach i Liczbach Zai= mek Sawasis Swoy np: Liczba Poiedyñcza152 Rodzaju mæskiego. 1. Sawasis153, 2. Sawoie, 3. Sawowiow, 4 Sawowij, 5. O! Sawasis, 6. Sawameyie v Sawame, 7 su Sawowiu su Sawu Liczba mnoga tegoý Rodzaju 1. Saweyie, 2. Sawuju154, 3. Saweysems, 4 Sawu= sius, 5. O! Saweyie! 6. Sawusiuse, 7 su Sawa= seys etr: wRodzaju ¡eñskim155 Liczba poiedeñcza156 [1. Sawoij=] º

Pakartotas þ. moich vietoj *twoich. 151 Þ. dalis -my átrp. tarp eiluèiø. 150

Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 153 Tais. ið Munasis. 154 Tais. ið Saweyie. 152

151




151

2002.08.08, 16:01

152


152

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[31] 1. Sawoij, 2. Sawosys, 3. Sawajey, 4 Sawowie, 5. a Sawoij! 6. Sawoie 7 su Sawowje Liczba mnoga tegoý Rodzaju 1. Sawoses, 2.157 Sawuju, 3. Sawosiems, 4 Sawo= ses, 5.O! Sawoses, 6. Sawosiese 7 su Sawosiems eti. Nota 1. Sà Jmiona Litewskie które wjedney tylko liçbie mnogey zwykùysiæ wymawiaã jako to: Ùaszyney Sùonina, Tawkay Ùoy, Pawaùkay Chomàcina, ¡aybay Bùyskowi= ca, Ekietes Brona, Kayleney Koêuch158, Kàk= les Gæsle159, Kartuwes Szubienica, Gates Gat= ki, Kielnes Spodni choãia160 ytakowe mo= gàsiæ wyraêaã wLiçbie poiedynçey leç nie sà w Uêywaniu Not 2. Jmie przymiotne wmowie litewµkiey, zùatwoúcià y dobrym brzmieniem robisiæ zJmienia Rzeçownego tak np: Stebukùas Cud, Stebuklingay Cudownie, Stebuklingas Cudowny etrü Not 3. Jmiona Przymiotne Kolorow dosyã sà Obfite y majà niektóre przystoyne [rónicy] º

Tais. ið 3. Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.

Tais. ið Gæsli. Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.

157

159

158

160

153



153

2002.08.08, 16:01

154


154

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[32]

Roênicy np: poPolsku mówi161 siæ równie162 doCzùo wieka iak y do Zwierýæcia, Siwy po Litewµku mówi siæ do Czùowieka ¡yùas, do Konia ¡er= ksztas lub Szyrwas etrü Not 4 wDzieùaniach Niektórych163 ma rónicæ164 wyraow prze¸ Które Krótko y piæknie wyobraasiæ to; co wJnnych Jæzykach prze¸ kilka wyra¸ow nietak dobitnie umysùo= wi przedstawiasiæ tak np. Szaltis mró¸ Speygas wielki mró¸, ¡eybas, nie¸noúne ydùugo trwaiàce mrozy eti165 Not 5. Diminutiva mowa litewska166 podob= nieý ma bardzo obszernie ro¸legùe, tak np: Pana Panna, Panele, Panitele, Panelele, Panitelele, Paneùayte, Paneteùayte, Panite, Panayte, etrü etrü [O Przyimkach] º

Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 162 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 163 Þ. taisytas. 164 Tais. ið rónicy (?) 165 Vëliau, juodesniu raðalu átrp. eti.

Taip pat toks buvæs tolesnis tekstas vëliau, juodesniu raðalu, iðbrauktas: Przysùowek Milemas chcàã ten Wyraz y Jemu podobne wyobra¸iã dostateçnie, trzeba tak tùumaczyã: prze¸ godnoúã

161

155

swoich postæpkow zasùuêyù na powszechnà miùoúã y onà siæ zaszczyca tako Miletynas: Wart Kochania etrü etrü. Þ. Przysùowek buvo átrp. tarp eiluèiø. Panaðià mintá þr. p. 6566. 166 Tais. ið litewskie.



155

2002.08.08, 16:01

156


156

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

O Litewskich Przyimkach167

[33]

Przyimki mowy Litewskiey wteme wzglædzie sà uwaane wjakim mowa Polska Ich posiada, ztà iednak rónicà; ýe Przyimki mowy Litewµkiey w liçbie wiækszey naleà do Przypadku drugiego wrówney albo mnieyszey do Czwartego, a w bar= dzo maùey do Szóstego Iako to np: Przyimki naleàce do Przypadku Drugiego sà te: Pri przy, Pyrm przed, dieù dla, àt na vel nad, isz z, be be¸, nug od, tole daleko, artæ blisko etrü etrü Przy[i]mki naleýàce doPrzypadku Czwartego sà te: I do, pas u, aplink okoùo, ape o, par prze¸, pris¸ naprzeciw, uý za, etrü etrü Przyimki do Przypadku Szóstego168 naleêàce Szçegolnie dwa tylko postrzegaià siæ ate sà: su z, Po pod, etrü Lecz wiedzieã naleêy ýe niektóre Przyimki wùaúciwie169 naleýàce do Przypadkow drugiego y Czwartego; posùuguià Czasami Przypadkowi Szóstemu tak np: Przyimek àt, Kiedy oznacza nad kim fi= [zyçne=] º

Prad. raðyti Przyik, bet iðtaisyta. 168 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 167

169


157



157

2002.08.08, 16:01

158


158

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:01

[34]

fizyczne czy Moralne poùoýenie etrü naleêy do Przypadku Szóstego np: ¡iuriedamas àt mu= na Artyma, pamatew àt Kitu Kibontes Rustibe yr Karone Diewa t: jest poglàdaiàã na mojego Bliniego zoczyùem nad Jn= nym Wiszàce Gniew i Karæ Boskie Podobnie Przyimek uê170, kiedy oznaça za kim sùuêy przypadkowi Szóstemu kiedy za kogo sùuêy Przypadkowi Czwartemu równie teê Zaimek po kiedy oznacza171 omi= nienie jakie, naleýy do przypadku Drugiego np: po Smerty po Smierci kiedy o¸naça gdzie, naleêy do przypadku 6tego np: po Sudu Diewa wys gyrdiesem teysingay tj: pod Sàdem Boga wszystko posùyszemy Sprawiedliwie etrü

O Imiesùowie Litewskim Poniewaý172 Jmiesùow jest Czæsãià Jmie a Czæscià Sùowo, dlatego jako Jmie odmie= niasiæ prze¸ Rodzaje Liçbæ yPrzypadki, np. Daiàcy, Dodàs, dodàty173, dodàtem, dodàti su= [Dodàtiu] º

Buvo paraðyta u, bet nuleistinë nubraukta. 171 Buvo paraðyta oznaça, bet nuleistinë nubraukta. 170

172

Buvo paraðyta Poniewa, bet nuleistinë nubraukta.

159

173

Prad. raðyti dot, bet iðtaisyta.



159

2002.08.08, 16:02

160


160

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[35]

su dodàtiu dodàtemy174 wl[i]çbie mnogey Dodàtis dodàtiu dodàtems175, dodàtius, dodàtiuse su dodàteys etra a jako Sùowo Czasuiesiæ; np: daiàã dodamas Dawszy Dawys maiàcy daã dosis y Czasuiesiæ yPrzypadkuiesiæ przeto176 na Wzór tego wszelkie Sùowa przechodzàce na Formy; przypadkuiàcesiæ w Rodzaju Mæskim odmie= niaiàsiæ we wszystkich Przypadkach /:opróç= pierwszego y trzeciego obydwóch liçb:/ stoµsow= nie do Formy trzeciey a wRodzaju ¡eñskim tako opróç Przypadkow177 pierwszego i drugiego liçby po= iedynçey Stoµsownie do Formy Czwartey Imion Regularnych Dla Iaúnieyszego178 otem poinformowaniasiæ na Wzór wszelkim Sùowom posùuguiàcy powyêszy Jmiesùow od Sùowa Dodu pocho= dzàcy, przypadkowaã y Czasowaã bæ= dziemy179 w Nastæpuiàcym Przykùadzie Nim dotego przystàpiæ ostrzed¸ mi tu wypa= da êe Jmiesùowy Litewskie chocia sà przy= miotnemi nieulegaià êadnemu Stopniowaniu. [Forma 5ta] º

Tais. ið dodàteme (?) Þ. galas taisytas ið dodàtem (?) 176 Þ. taisytas vëliau, juodesniu raðalu. 174 175

Þ. Przypadkow átrp. tarp eiluèiø. 178 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 177

161

179

Þ. dalis -my átrp. tarp eiluèiø vëliau, juodesniu raðalu.



161

2002.08.08, 16:02

162


162

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[36]

Forma Piàta180 o Imiesùowie Mæskim

Czas teraznieyszy,

Czas przeszùy

Liczba poiedyñcza, 1. Dodàs daiàcy 2. Dodàty dajàcego 3. Dodàtem daiàcemu 4 Dodàti 5. O! Dodàs 6. Dodàtemy 7. su Dodàtiu

Czas przyszùy

Liczba poiedyncza

1. Dawys dawszy 2. Dawusy 3. Dawusem 4 Dawusi 5. O Dawys 6. Dawusemy 7. su Dawusiu

1. Dosis majàcy daã 2. Dosenty 3. Dosentem 4 Dosæti 5. O! Dosis 6. Dosentemy 7. su Dosentiu

Liczba Mnoga 1. Dodàtis Daiàci 2. Dodàtiu daiàcych 3. Dodàtyms 4. Dodàtius 5 O! Dodàtis 6. Dodàtiuse 7. su Dodàteys

1. Dawusis 2 Dawusiu 3. Dawusems 4 Dawusius 5. O! Dawusis. 6. Dawusiuse 7. su Dawuseys.

1. Dosentis 2. Dosentiu 3. Dosentyms 4. Dosentius 5 O! Dosentis 6. Dosentiuse 7. su Dosenteys

Forma Szósta o Jmiesùowie Rodzaju ¡eñskiego181 [Liçba poiedenC] º

180

Kaþkodël skaièiuojama nuo penktosios formos. Galbût autorius dalyvius laikë anksèiau

apraðytø keturiø bûdvardþiø linksniavimo formø tæsiniu?

163


181



163

2002.08.08, 16:02

164


164

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[37]

Liczba poiedencza Czas tera¸nieyszy,

Czas przeszùy

Czas przyszùy

1. Dodàti daiàca, 2. Dodàtios 3. Dodàtey 4. Dodàte 5. O! Dodàti 6. Dodàtio 7. su Dodàty

1. Dawusi 2. Dawusios 3. Dawusey 4 Dawuse 5 O! Dawusi 6 Dawusio 7 su Dawusy

1. Dosenti 2. Dosentios 3. Dosentey 4 Dosente 5. Dosenti 6. Dosentio 7 su Dosenty

Liczba Mnoga 1. Dodàtes Daiàce 2. Dodàtiu 3. Dodàtioms 4. Dodàtes 5. O! Dodàtes 6. Dodàtiose, 7. su Dodàtiomis

1. Dawuses 2. Dawusiu 3. Dawusioms. 4 Dawuses. 5. O! Dawuses. 6. Dawusiose 7. su Dawusiomis

1. Dosentes 2 Dosentiu 3. Dosentioms182 4 Dosentes 5 O! Dosentes 6. Dosentiose 7. su Dosentiomis

takim to por¸àdkiem wszelkie Sùowa przechadzàce na Jmiesùowy przypadko waã y Czasowaã naleêe [Czæúã trzecia gram=] º

182

taisyta.

165



165

2002.08.08, 16:02

166


166

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

Czæúã Trzecia Grahatyki Litewskiey O Sùowach Litewskich Informacye

[38]

1° Znajàã formy na przypadkowanie Jmion, Zaimkow, y Imiesùowow, naleêy poznaã formy Czasowania na Sùowa Litewskie Form na Sùowa Litewskie iest cztery= opróç Dwóch form na Sùowa posiùkowe esu iestem turiu mam, Sùów zas Nieforemnych mowa Litewska albo ledwo albo te zupeùnie niema. 2. Iako Jmie litewskie kadego Rodzaju bywa przypadkowane, tak teý Sùowa odmienia iàsiæ prze¸ Tryby, Czasy, Liczby y Osoby 3. Sùowo Litewskie Trybow ma piæã to iest: oznay= muiàcy, Rozkazuiàcy, Poýàdaiàcy, Ùàczàcy lub ro¸= ùàczaiàcy i niedokonany183; do tego naleà Jmie= sùowy184 zwyczayne; ySzczegulne185 Jæzykowi Li= tewµkiemu 186 3. Sùowo Litewµkie dzielisiæ na Cztery Czasy, to= iest: na tera¸nieyszy, byùùy187, przeszùy doko= nany, y Nastæpuiàcy czyli Przyszùy= 4. Sùowo Litewskie we wszystkich Formach, [Trybach] º

183

Eigos nuosaka (tryb niedokonany) po to niekur neapraðoma, toliau eigos aspektas suvoktas kaip esminë bûtojo daþninio laiko savybë. Taèiau pateikta bendraties nuosakos (tryb bez okoliczny) pavyzdþiø, nors èia ið pradþiø toji nuosaka ir nenurodyta.

184 185

Þ. pradþia taisyta. Paþyminá szczególny ypatingas autorius bus suvokæs ne kaip gramatikos terminà, o kaip paprastà epitetà. Todël ypatingaisiais vadinami ne tik ávardþiuotiniai bûdvardþiai, ávardþiai, bet ir es. laiko

167

veikiamieji dalyviai jø taip pat nesà lenkø kalboje, tad jie taip pat esà ypatingi. 186 Supainiota numeracijos tvarka. 187 Byùùy vadinamas bûtasis daþninis laikas. Kitur jis vadinamas dar przeszùy niedokonany (p. 50, 51, 56).



167

2002.08.08, 16:02

168


168

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[39]

Trybach y Czasach, ma trzy Osoby opróç Trybu be¸ okoliçnego i niektórych Jmiesùo= wow to iest Ia, ty, on, my, wy, oni, etrü Liczby Dwie poiedynçà188 yMnogà189 190 3. Ieneralnie pamiætaã trzeba ýe Sùowa Litew= skie naOsobæ trzeciæ tak wliçbie poiedynçey iak yw Mnogey iednostaynie wymawiaiàsiæ a wyobraaià siæ za pomocà Jmion, Zaimkow lub Partykuù Zaimkowych np: às ira, anie ira, ¡mogus eyna ¡monis eyna to iest on iest oni sà sà191 Czùowiek idzie ludzie idà etrü 4. Sùowa Litewskie niemajà rónicy co do Rod¸a= iow ale iednostaynie mówisiæ na rod¸ay mæski y ¡eñski np: Tiewas buwa Motina buwa, Oycieã byù Matka byùa Bralis Sakie, Sesd192 Sakie, Brat mówiù, Siostra mówiùa, etrü podobnie daiesiæ wyobraýenie doKtórego Rodzaju Sùo= wo stoµsuiesiæ; prze¸ Zaimki lub Zaimko= we Partykuùy, np: às padyrba ana padyr= ba, to jest on zrobiù ona zrobiùa etrü 5. Litwini tak iak yPolacy niekùadnà for [my] º

Nosinë prie prikabinta () vëliau, juodesniu raðalu. 189 Nosinë prie prikabinta () vëliau, juodesniu raðalu. 188

Supainiota numeracijos tvarka. 191 Pakartotas þ. sà. 192 Lankelis turbût reiðkia autoriø manius Sesd 190

169

esant sutrumpintà formà (plg. Sesow p. 14, 96).



169

2002.08.08, 16:02

170


170

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[40]

Formy naSùowa bierne, bo te wùaúciwie Jch niemaià opróç niektórych Jmiesùowiow Szçegolniey Czasu przes¸ùego Litwini ied= nak za Pomocà tychto Jmiesùowiow do= stateçnie pr¸e¸ Sùowa posiùkowe wyra= êaià Czas tera¸nieyszy Kadego Trybu tak np: milemas esc193, milemy esmi, to iest: Iasiæ od Ludzi Kocham, my siæ od Ludzi Kocha= my chocia milemas wyra¸ niejest istot= nym biernym Sùowem ùeç Jmiesùowem Szçegolnym wùasãiwym tylko Jæzykowi Litewµkiemu gdyý ydals¸e podobne temu zupeùnie przekonywaià o Jstnieniu Jego wSùowach Czynnych tak np194 mokamas esu pùatny iestem aramas Iawtis orrQ= my195 Wóù waiowiemas196 Arklis jedny197 Koñ198 ytem podobne wyrazy przechod¸àce od Sùów do Przymiotnikow, nieformuià Sùów biernych ale zawse199 sà Jmiesùowami abe¸ Sùów200 biernych, dobr¸e yprzyiæmnie mówi201 siæ naks¸taùt biernie, dodaiàã do [Sùów=] º

Lankelis turbût reiðkia autoriø manius esc esant sutrumpintà formà (plg. esmu, p. 65), nors p. 38, 41, 42 ir kt. raðoma tiesiog esu. 194 Prad. raðyti p, bet iðtaisyta. 193

Sic! Tais. ið waiuiemas (?) 197 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 198 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.

taisyta. Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 201 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.

195

199

196

200

171



171

2002.08.08, 16:02

172


172

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[41]

202

dodaiàã doSùów Czynnych Zaimek np: mu= ni miù mnie Kocha vel Kochaià etrü 6. Niekùadnà litwini Formy na Sùowa nie= osobiste bo te Jch niemajà akiedy Coú podobnego202 wydarasiæ, zawsze znaydziemy pochodzàcym203 od Sùów Czynnych Osobistych np: Niera pochod¸i o[d]Sùowa esu jestem, yiest trzecià Osobà Sùowa osobistego z dodanà Negacyà etra [Forma 1ü Czasowania=] º

Þ. galas -go taisytas.

203

Sic!

173



173

2002.08.08, 16:02

174


174

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[42]

Forma pierwsza Czasowania Sùów Posiùkowych Tryb Oznaymuiàcy Czas teraznieyszy Liczba poiedencza. Asz esu Ia iestem, Tu esi ty iesteú, às v Is ira on iest,

asz turiu Ia mam, tu turi Ty mas¸ às v Is, tur on ma Liczba Mnoga

Mes esam my iesteúmy, Ius esat wy iesteúcie204, aniæ ira oni sà

Mes turem my mamy. Ius turet wy macie. Aniæ tur oni maià

Czas byùùy. Liczba poiedencza budawaw bywaùem budaway bywaùes budawa bywaù

turiedawaw miewaùem. turiedaway miewaùes turi[e]dawa miewaù Liczba Mnoga

budawom bywaliúmy, budawot205 bywaliscie, budawa bywali,

turiedawom miewaliúmy turiedawot miewaliscie turiedawa miewali

Czas przeszùy Dokonany Liczba poiedencza º

Prad. raðyti iesteút (?), bet iðtaisyta.

204

205

Tais. ið budawom (?)

175



175

2002.08.08, 16:02

176


176

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[43] buwaw byùem, buway byùes, buwa byù,

turiejaw miaùem turiejey miaùeú turieje mial. Liczba Mnoga

buwom byliúmy buwot byliúcie buwa byli

turiejom mieliúmy, turiejot mieliúãie turieje mieli Czas Przyszùy Liczba poiedencza

Busiu, bædæ Busi, bædzies¸ Bus, bædzie

turiesiu bædæ miaù turiesi bædzies¸ miaù turies bædzie miaù. Liczba Mnoga

busem bædziemy, buset bædziecie, bus, bædà

turiesem bædziemy mieli turieset bædziecie mieli turieset206 bædà mieli Tryb Rozkazuiàcy Czas teraznieyszy Liczba poiedencza

Buk, bàd¸ teguù bus. niech bædzie.

turiek miey teguù tur niech ma

Liczba Mnoga º

206

Turbût norëta paraðyti *turies.

177



177

2002.08.08, 16:02

178


178

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[44] bukiem bàd¸ma, bukiet bàdzcia, teguù bus niech bædà

turiekem mieymy turieket mieycie teguù tur niech maià

ten Tryb Rozkazuiàcy we wszelkich= Formach natem siæ konczy, gdyý nie= ma wyranieyszego207 ani Czasu Przes¸= ùego ani te Nastæpuiàcego Tryby ¡yczàcy yÙàczàcy lub Rozùàczaiàcy we= wszystkich Czasach y Osobach iednostay nie208 wyraêaià siæ, ztà tylko rónicà ýe w Trybie ¡yczàcym dobierasiæ Partyku ùa Idant, to iest: abym abys: etrü a w Trybie Ùàczàcym lub Rozùàczaiàcym dobieraià siæ Partykuùy Kad v Kada albo Jog v Jogiey, to iest: gdy i ¡em Oba te Tryby maià tylko Szczegulne swoje odmienne dwa Czasy to jest: Przeszùy do= konany y Przyszùy Czas tera¸nieyszy y dals¸e we wszystkich Osobach i liç bach be¸ Naymnieyszey Odmiany, formuiàsiæ z Trybu Oznaymuiàcego, do= daiàã tylko do Kadego Sùowa wùasãiwà= zpowyêszych Partykuùæ A zatem iak [wNinieyszey=] º

207


208

<s> taisyta.

179



179

2002.08.08, 16:02

180


180

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[45]

209 210

w Ninieyszey Sùów Posiùkowych; tak te y dalszych Formach Sùów Czynnych= Trybow ¡yczàcych y Ùàczàcych dla Wo= ru Dwa tylko Czasy formowaã bædzie= my to jest: Przeszùy Dokonany yPrzyszùy Wiedzieã209 przytem naleêy ýe Tryb ùàczàcy ¸ Ro¸ùàçaiàcym sà iednem Trybem be¸ ýad= ney dalszey rónicy, opróç twierdzenia wùàçàcym aNegacij wRo¸ùàczaiàcym tak np: bædzie ùàczàcy: Kad sieju yr piawnu y Kùowna krawnu to iest: gdy sieiæ y ¡næ w gumnie Skùadam Ro¸ùàczaiàcy bædzie t: np: Kad Ne sieju yr210 Ne piawnu tusztes muna miegas rondu tj: gdy niesiejæ y nieênæ próne211 moje Zasieki znayduiæ zpowodu przeto tak maùey rónicy212 Tryby ¡yçàce y Ùàçàce we wszystkich Formach wspólnie wDwóch Czasach wyùoêemy a= to dla uniknienia pówtaren mniey uýy= teçnych, y niepotrzebnego powiækszenia Ninieyszey Ksiàýeçki [Tryby ¡yçàcy i eti] º

taisyta. prir. vëliau, juodesniu raðalu.

211


181

212




181

2002.08.08, 16:02

182


182

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[46]

Tryby ¡yczàcy y Ùàczàcy Czas przeszùy. Liczba poiedeñcza Kad vel Idant butio buwys. Kad v Idant butumi buwys. Kad v Idant butum buwys. Gdybym byù etrü

Kad v Idant butio turieies Kad v I: butumi turieies Kad v I. butum turieies gdybym miaù: etrü

Liczba Mnoga Kad butumem buwy Kad butumet buwy Kad butum buwy gdybyúmy byli etrü

Kad butumem turieje Kad butumet turieje Kad butum turieje gdybyúmy mieli etrü Czas Przyszùy

Liczba poiedencza Idant butio Idant butumi Idant butum obym byù etrü

Idant turietio Idant turietumi Idant turietum obym miaù. Liczba Mnoga

Idant butumem

Idant turietumem. [Idant turietumet=] º

183



183

2002.08.08, 16:02

184


184

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[47] Idant butumet213 Idant butum214 abyúmy byli etrü

Idant turietumet Idant turietum abyúmy mieli etra

Tryb bez okoliczny Czas teraznieyszy buty byã

turiety mieã Czas przeszùy

buwa buty byùo byã,

buwa turiety byùo mieã

Ten Tryb we wszystkich Formach na= tem siæ Koñczy215

Imiesùowy Zwyczayne216 w Rodzaiach Mæski ¡eñski

Mæski ¡eñski

Czas teraznieyszy,

Czas teraznieyszy

Esus bædàcy Esanti

turis maiàcy turenti maiàca217

Liczba Mnoga. Esantis Esantes

turentis turentes Czas przeszùy

Liczba poiedencza turieys turiejusi

buwys buwusi218

Liczba Mnoga buwusis buwuses

Tais. ið turietumet. Tais. ið turietum. 215 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.

turiejusis turiejuses [Czas Przyszùy=] º

Tais. ið Zwyczayna. Þ. dalis -iàca átrp. tarp eiluèiø. 218 Tais. ið buwuses (?)

213

216

214

217

185



185

2002.08.08, 16:02

186


186

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[48]

Czas Przyszùy Liczba poiedença busis maj[à]cy byã busenti

turiesis turiesenti

Liczba Mnoga busentis busentes

turiesentis turiesentes.

Imiesùowy Osobliwe Liczba poiedencza Mæskie ¡enskie. budamas budama

Mæskie ¡enskie turiedamas turiedama Liczba Mnoga

budamis budamas.

turiedamis turiedamas.

Imiesùowy Litewskie Nieosobiste Czas teraznieyszy219 esont

turint Czas przeszùy

buwus

turiejus Czas Przyszùy

àt buwyma

àt turieyma

Imiesùowy Szczególne Litewskie Czas tera¸nieyszy Liczba poiedencza [Rodzaje=] º

Prad. raðyti teran, bet iðtaisyta.

219

187



187

2002.08.08, 16:02

188


188

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[49]

Rodzaie Mæski ¡eñski

Mæski ¡eñski.

Esamas Esama

turemas turema Liczba Mnoga turemis220 turemas=

Esamis Esamas

Czas Przeszùy butas buta

turietas turieta Liczba Mnoga

buty butas

turiety turietas Czas Przyszùy Liczba Poiedencza turietynas221 turietyna

butynas butyna

Liczba Mnoga butyny, butynas

turietyny turietynas..

Nota: Imiesùowy Litewskie Nieosobiste ora¸ Szczegulne po Polsku222 wyraêonemi= bydz niemogà ato223 dla Swoiey ogolnóúãi y= od osobnieniasiæ zpiæknà224 wyobranià [Cztery Formy Regu= larne=] º

Vëliau, juodesniu raðalu prir. <s>. 221 Vëliau, juodesniu raðalu prir. <s>. 220

Tais. ið Poolsku (?) Þ. ato átrp. tarp eiluèiø. 224 Þ. galûnë taisyta. 222 223

189



189

2002.08.08, 16:02

190


190

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[50]225

Cztery Formy Regularne Litewskie

Forma pierwsza

Forma Druga226 Tryb227 Oênaymuiàcy228 Czas tera¸nieyszy Liczba Poiedeñça

Asz milu. tu mili às miù

ja Kocham ty Kochas¸ on Kocha

asz dodu Ia daiæ tu dodi ty daies¸ ons v: Js dod on daie

Liczba Mnoga Mes Milem My Kochamy milet Kochacie miù Kochaià

Dodam dodat dod

daiemy daiecie daià

Czas Przeszùy Niedokonany Liczba Poiedeñcza Miledawaw Kochaùem miledaway Kochaùeú miledawa Kochaù

dodawaw dodaway229 dodawa

dawalem dawaùeú dawaù

Liczba Mnoga Miledawom Kochaliúmy Miledawot Kochaliúãie miledawa Kochali

50 psl. virðuje viena teksto eilutë iðskusta. 226 Visa ði eilutë taisyta. 227 Tais. ið Tryby. 225

Dodawom dawaliúmy dodawot dawaliúcie dodawa dawali [Czas przeszùy Doko=] º

taisyta. Toliau iðskusta ... Form (?) 229 Tais. ið dodawaw. 228

191



191

2002.08.08, 16:02

192


192

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[51]

Czas Przeszùy Dokonany Liczba poiedeñça Milejaw Milejey Mileie

Kochaùem Kochaùeú Kochaù

Dawew Dawey Dawe

daùem daùeú daù

Dawiem Dawiet Dawe

daliúmy daliúcie dali

Liczba Mnoga Milejom Milejot Mileje

Kochaliúmy Kochaliúcie Kochali Czas Przyszùy

Liczba poiedeñça Milesiu Milesi Miles

bædæ Kochaù, bædzies¸ Kochaù, bædzie Kochaù,

dosiu dosi dos

Dam das¸ da

Liczba Mnoga Milesem Mileset miles.

bædziemy Kochaã bædziecie kochaã bædà Kochaã

Dosem230 Damy Doset dacie Dos dad¸à

Tryb Rozkazuiàcy Liczba poiedencza milek teguù miù

230

Kochay niech Kocha

Dok Day teguù Dod niech daie [Liçba mnoga] º

Tais. ið Dosiu.

193



193

2002.08.08, 16:02

194


194

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[52]

Liczba Mnoga Milekem mileket teguù miù

231

Kochaymy, Kochaycie, niech Kochaià

Dokiem Daymy Doket daycie teguù dod= niech dad¸à232

Tryb ¡yczàcy lub Ùàczàcy etrü Czas Przeszùy Liczba poiedencza Kad butio milejes gdybym Kochaù Kad butumi milejes etrü Kad butum milejes. etrü

Kad butio dawys gdybym daù Kad butumi dawys eti Kad butum dawys eti.

Liczba mnoga Kad butumem mileje Kad butumet mileje Kad butum mileje

Kad butumem dawy Kad butumet dawy Kad butum dawy Czas przyszùy Liczba poiedencza

Idant miletio Jdant miletumi Jdant miletum

Idant dotio Idant dotumi Jdant dotum Liczba Mnoga Jdant miletumem=] º

231 232

Tais. ið Milekeme (?) Tais. ið daià.

195



195

2002.08.08, 16:02

196


196

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[53] Idant miletumem Jdant miletumet Jdant miletum

Idant dotumem Idant dotumet Jdant dotum Tryb be¸ Okoliçny Czas teraênieyszy

milety Kochaã

Doty daã Czas przeszùy

buwa milety byùo Kochaã

buwa doty byùo daã

Ten tryb natem siæ konczy

Imiesùowy Zwyczayne wRodzajach mæski, ¡eñski,

Mæski, ¡eñski, Czas teraznieyszy

Milis kochajàcy, milenti

dodàs daiàcy dodàti

Liczba Mnoga Milentis, Milentes

Dodàtis dodàtes Czas przeszùy Liczba poiedeñcza

milejes milejusi

dawys Dawusi Liczba Mnoga

milejusis milejuses

197

dawusis dawuses. [Czas przyszùy] º



197

2002.08.08, 16:02

198


198

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[54]

Czas Przyszùy Liczba poiedeñcza Milesis Milesenti

Dosis dosenti maiàca233 dad¸= Liczba Mnoga

Milesentis Milesentes

Dosentis. Dosentes etra

Imiesùowy Osobliwe Liczba poiedeñcza mæski, ¡eñski, Miledamas. Miledama

Mæski234, Äeñski dodamas dodama Liczba Mnoga

Miledamis Miledamas.

Dodamis dodamas

Imiesùowy Litewskie Nieosobiste Czas teraznieyszy Milent

Dodàt Czas Przeszùy

milejus

Dawus Czas przyszùy

àt mileyma

àt Dawyma

Imiesùowy Szczegulne Litewskie Czas teraznieyszy [Liczba poiedença=] º

333

Átrp. .

Prad. raðyti ¡, bet iðtaisyta.

234

199



199

2002.08.08, 16:02

200


200

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[55]

Liczba poiedença Rodzaje

Rodzaie

Mæski, ¡eñski,

Mæski, ¡eñski.

Milemas, Milema

Dodamas235 dodama236 Liczba Mnoga

Milemy Milemas

Dosny Dosnas.

237

Czas przeszùy Liczba poiedeñcza238. Miletas Mileta

Dotas Dota Liczba Mnoga

Milety Miletas

Doty Dotas Czas Przyszùy Liczba Poiedeñcza239

Miletynas Miletyna

Dotynas dotyna Liczba Mnoga

Miletyny Miletynas

Dotyny Dotynas etrü Inaçey

Meylingas Meylinga vel: Miletingas Miletinga

Toliau iðskustas maþdaug vienas þodis. 236 Toliau iðskustas maþdaug vienas þodis. 235

Dotingas dotinga Dosnus Dosna [...240] º

Prad. raðyti Mileta (?), bet iðtaisyta. 238 Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 237

201

Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu. 240 Trys þ-iai iðskusti: Notü o ... = 239



201

2002.08.08, 16:02

202


202

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[56] Forma

trzecia

Forma Czwarta Tryb Oznaymuiàcy Czas teraznieyszy Liczba Poiedencza

Asz praszaw Ia proszæ. tu praszay ty prosis¸ às v Js prasza241 on prosi

as¸ Dyrbu tu dyrbi às Dyrb

Ia robiæ ty robis¸ on robi.

Liczba Mnoga. Mes pras¸om Jus praszot aniæ pras¸a

my prosim wy pros[i]cie oni pros¸à.

mes Dyrbam, my robiemy Jus Dyrbat, wy robicie aniæ Dyrb, oni robià

Czas Przeszùy Niedokonany Liczba poiedeñcza praszydawaw, praszydaway, praszydawa242,

Dyrbdawaw Dyrbdaway Dyrbdawa Liczba Mnoga

praszydawom, praszydawot, praszydawa,

241

Buvo paraðyta pras¸a, bet nuleistinë iðskusta.

Dyrbdawom Dyrbdawot Dyrbdawa [Czas przeszùy Dokonany] º

242

Prad. raðyti praszi, bet iðtaisyta.

203



203

2002.08.08, 16:02

204


204

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[57]

Czas przeszùy Dokonany Liczba poiedeñça praszew praszey praszy

prosiùem prosiùeú prosiù

Dyrbaw Dyrbay Dyrba

robiùem robiùeú robiù

Dyrbom Dyrbot Dyrba

robiliúmy robiliúcie robili

Liczba Mnoga prasziem prosiliúmy, prasziet prosiliúãie praszy prosili Czas Przyszùy Liczba poiedencza praszysiu bædæ prosiã praszysi bædzies¸ prosiã praszys bædzie prosic

Dyrbsiu bædæ robiù e[t]i Dyrbsi Dyrbs

243

Liczba Mnoga praszysem bædziemy pi. praszyset praszys

Dyrbsem Dyrbset Dyrbs.

Tryb Rozkazuiàcy Liczba poiedeñcza244 praszÿk245 proú.! teguù prasza niech prosi

Þ. galas taisytas. Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.

243 244

Dyrbk rob! teguù Dyrb niech robi [Liczba Mnoga] º

Diakritikai virð prir. vëliau, juodesniu raðalu (?)

245

205



205

2002.08.08, 16:02

206


206

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[58]

Liczba Mnoga praszikiem proúmy prasziket proscie teguù prasza niech pros¸à

Dyrbkiem robmy Dyrbkiet robcie teguù Dyrb niech robià246

Tryb ¡yczà[cy] lub Ùàczàcy Czas Przeszùy Liczba poiedeñcza247 Kad butio praszys Kad butumi praszys Kad butum praszys

Kad butio Dyrbys Kad butumi dyrbys Kad butum dyrbys Liczba Mnoga

Kad butumem praszy Kad butumet praszy Kad butum praszy

Kad butumem dyrby Kad butumet Dyrby Kad butum Dyrby Czas Przyszùy Liczba poiedencza

Jdant praszytio praszytumi praszytum

Jdant

Dyrbtio Dyrbtumi Dyrbtum

Liczba Mnoga Idant praszytumem praszytumet praszytum

246 247

Jdant Dyrbtumem Dyrbtumet Dyrbtum. [Tryb be¸ Okoliçny] º

Þ. taisytas. Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.

207



207

2002.08.08, 16:02

208


208

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[59]

Tryb bez Okoliczny Czas teraznieyszy praszyty prosiã

Dyrbty robiã Czas przeszùy

buwa praszyty byùo prosiã,

buwo Dyrbty byùùo robiã.

Imiesùowy Zwyczayne248 w Rodzaiach Mæski ¡eñski

Mæski ¡eñski

praszus, praszonti,

Dyrbows, dyrbonti,

praszàtis

249

Liczba Mnoga pras¸ontes Dyrbàtis Dyrbontes. Czas Przeszùy Liczba poiedencza

praszes prasziusi

Dyrbys Dyrbusi Liczba Mnoga.

prasziusis prasziuses

Dyrbusis Dyrbuses. Czas przyszùy

Liczba poiedeñcza250 praszisis251 praszysenti

Dyrbsis Dyrbsenti

Liczba Mnoga praszysentis praszysentes

Prad. raðyti Zwi, bet iðtaisyta. 249 Buvo paraðyta pras¸àtis, bet iðtaisyta. 248

250

Dyrbsentis252 Dyrbsentes [Imiesùowy osobliwe=] º


209

251 252

Þ. taisytas. taisyta.



209

2002.08.08, 16:02

210


210

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

Imiesùowy Osobiste

[60]

Liczba poiedeñcza mæski ¡enski praszydamas, praszydama

Mæski ¡enski Dyrbdamas Dyrbdama

Liczba Mnoga praszydamis praszydamas.

Dyrbdamis dyrbdamas.

Imiesùowy Litewskie Nieosobiste Czas tera¸nieyszy pras¸ont

Dyrbont Czas przeszùy

praszius

Dyrbus. Czas przyszùy

ant praszyma

àt Dyrbyma

Imiesùowy Szczegulne Litewµkie Czas teranieyszy Liczba poiedynça Mæski ¡eñski

Mæski ¡eñski

praszomas pras¸oma

Dyrbamas Dyrbama Liczba Mnoga

pras¸omy253, pras¸omas.

253

Dyrbamy dyrbamas [Czas Przeszùy=] º

taisyta.

211



211

2002.08.08, 16:02

212


212

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[61]

Czas Przeszùy Liczba Poiedeñcza254 praszytas praszyta

Dyrbtas Dyrbta Liczba Mnoga

Praszyty, Praszytas

Dyrbty, Dyrbtas Czas Przyszùy Liczba poiedencza

Praszytynas Praszytyna255,

Dyrbtynas Dyrbtyna

Liczba Mnoga Praszytyny Praszytynas

Dyrbtyny Dyrbtynas. Inaçey

Praszyngas Praszynga vel praszytingas praszytinga

Darbingas darbinga Darbus Darbi

Nota O Sùowach= 1° Chocia Litwini niekùadnà Formy na Sùowa bierne, jednak one wNiektórych try bach daiàsiæ postrzed¸, y wyraaià siæ prze¸ dodanie Litery s. do kadey koñcowey Sylaby Sùowa Czynnego; ato wjakimkolwiek Trybie Cza

254


255

[sie=] º

Antroji taisyta.

213



213

2002.08.08, 16:02

214


214

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[62]

256 257

Czasie y Osobie256 tak np: Czynnie praszaw, praszay257, biernie praszaws, praszays. Czynnie muszu biiæ= biernie mus¸ows bijæ siæ eti. Not. 2° w Czynoúciach Niezwùóçnie Mijaiàcych, y prze= szùych dokonanych, ora¸ przyszùych258 zObiet= nicà rychùego przeyúcia, we wszystkich Try= bach y Czasach /:opróç tera¸nieyszego:/ Osobach y Liczbach, Sùowa bierne piæknie wyraêaiàsiæ prze¸ dobrane259 przed Sùowem Czynnym260 Przy= imki Pase= Kiedy co juý speùniono lub ma= jeszcze nastàpiã= Parse Kiedy wspeùnieniu Czego miara przebierasiæ tak np: Czynne Kalbiejaw, Kalbiejaws, pasekalbiejaw parse= kalbiejaw, gadaùem etrü Sà Niektóre wyra¸y Litewµkie tak ùatwe do Spasiwiania261 ýe nad biernemi moênaby nazywaã, y tworzyã Szereng Sùów w Jn= nych Jæzykach niedostrzeony leç gdy te ¸ Uêywania Samego wykazuiàsiæ y nastræczaiàsiæ choãby niebiegle politewsku mowiàcemu, niewidzæ potrzeby przedùu zania ninieyszey Ksiàêeczki przez te [mniey=] º

Þ. taisytas. Vëliau, juodesniu raðalu tais. ið prasay (?)

Prad. raðyti przysl, bet iðtaisyta. 259 Galûnë -e taisyta. 258

215

260 261

Tais. ið Czynnem. Sic!



215

2002.08.08, 16:02

216


216

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[63]

262 263

mniey potrzebne Prawidùa, zwùas¸cza ýe zaymuiàcemusiæ Literaturà umarùego te= go Jæzyka /:czy te zarzuconego262:/ nie¸mier= na Jego Obfitoúã y Piæknoúã tùumem przedstawiasiæ; y rozwijasiæ Moã y Zwrót= mnóstwa Wyra¸ow Szczegulnieysze wraýenie na Umysle dzieùaiàcych, wzionúã wyra¸ np: lækam= Lækamsiæ gàdaw, gàdaws, Júsygàdaw, pargàdaw, nusygàdaw, parsegàdaw, parsegàdynaw nusygàdynaw pargàdynaw nugàdynaw, Jýzgàdynaw263, pagondynaw, pasegondynaw etrü etrü NB Pamiætaã zawsze naleêy ýe chocia wJæzyku Polskim dobrany do Sùowa Przyimek Po albo: prze lub teý Jnny Nieusuwa Koncowego siæ w litewskim zaú dodany poprzednio jakikolwiek Przyimek264; usuwa koñcowe s. lub es. tñ: Kal= biejaws pasekalbiejaw265 v parsekalbiejaw eti. kalbiekes. pasekalbiek eti. N° 3. Chocia wJnnych Jæzykach formy Sùów zwykùysiæ poznawaã z Trybu be¸ okoliçnego; wLitewµkim zaú niczego ten Tryb niestano [wi=] º

taisytos. Tais. ið Jszgàdynaw. Turbût norëta paraðyti *Jýgàdynaw.

Prad. raðyti Przi, bet iðtaisyta. 265 Prad. raðyti Pasy, bet iðtaisyta. 264

217



217

2002.08.08, 16:02

218


218

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[64]

266 267

Niestanowi, gdyý wNim wszelkie Sùowa Li= tewskie jakieykolwiek Formy konçàsiæ na Sylabæ ty np: Raszyty pisaã Eyty iúã, etrü N: 4: Chocia w Mówie266 Litewskiey267 dla nie= których mniey Staùych odmian wSùowach, kùadnà siæ Fórmy Cztery ato: dla zastoµso= wania Sùów wszelkich we wszystkich od= mianach Nayieneralnieysze iednak Formy na Sùowa Litewskie dwie tylko mamy N 5. Sùowo Litewskie we wzglædzie Form Czte= rych do Którey zNich naleêy, poznaiesiæ z= zakoñçenia268 Jmiesùowa Zwyczaynego, Ro= dzaju Mæskiego, Liczby poiedençey, Przy= padku pierwszego takim Sposobem: Jeêeli Jmiesùow Koñczysiæ wRodzaju mæskim, wLiczbie poiedeñçey269, w Przypadku pier= wszym, na is Sùowo Jego naleêy do Formy pierwszey Jeêeli na às. do Formy Drugiey. Jeýeli na us. do Formy trzeciey, a Jeêeli na ows. do Formy Czwartey leç takowe Prawidùo jak iest trudnym do wynale¸ie [nia=] º

Þ. taisytas. Þ. pradþia taisyta.

268


219

269




219

2002.08.08, 16:02

220


220

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[65]

270 271

do wynale¸ienia od Sùowa wyrzeçonego; tak te Nieobe¸nanemu270 ¸ mocnemi reguùami Mowy Litewµkiey roijc moýe wàtpliwoúã niepotrzebnà tak np: Sùowo biegu biegæ nie= oswojonemu zMowà Litewµkà trudno zrozumieã, czy Jmiesùow Konczysiæ na às. czy teê na ows. chocia ten wyranie wzkazuie Formæ Sobie wùaúãiwà Czwartà N: 6. Ieneralne dwie Formy Jæzyka Litewskiego po= znawaiàsiæ zpierwszey Osoby Liczby poiedençey, Trybu o¸naymuiàcego to jest: Sùowo wyrzeçone kiedy koñczysiæ271 na u. do Formy pierwszey naleêy t: np: milu, dodu, Dyrbu, biegu= Kocham daiæ, robiæ biegæ Maiàce zaú zakoñçenie272 na Sylabæ aw naleýà do Formy Drugiey t: np: Pras¸aw Raszaw, Skaytaw, Kùawsaw, Szawdaw etrü tj. proszæ Piszæ273, czytam, Sùu= cham Strzelam eti: N 7° Sùowa Litewskie przechodzàã na Jmiona Przy= miotne lub te na Jmiesùowy; niestaiàsiæ przezto biernemi, leç tylko nabieraià ob= szernego Wraenia na Umysù tak np: Wy= raz Milemas esu v esmu274 Chcàã po Polsku [dostateçnie] º

Þ. galas taisytas. Diakritikas virð prir. vëliau, juodesniu raðalu.

272


221

273 274

Þ. taisytas. Tais. ið esmi.



221

2002.08.08, 16:02

222


222

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[66]

275

dostateçnie wyobraêiã trzeba tak tùuma czyã= przez Godnoúã moich Postæpkow zasùuêyùem na miùoúã powszechnà y onà iestem zaszczycany275. bo powiedzieã Kochany iestem wcale Szczupùe y276 ju ominione zdarenie w¸ka= zuie Co politewsku wyraasiæ prze¸ Sùowa Miletas esu Sùowem jeýeli dopuúciemy w Mowie Litewµkiey Sùowo bierne; ùatwo yWiæcey znaydziemy Szerengow zKtórych Caùkowite Formy utworyã moêna= leç gdy prze¸ ten zapend mógùbym litewµkiemu277 nadaç Preferencyà nad Jæzykiem Polskim, wKtó= rym podobnie mona ¸formami Sùów ro¸postrêeniãsiæ= Ograniçamsiæ wNiniey szem poçàtkowym Dziele Naypotrzebniey szemi tylko Prawidùami zostawuiàã dal= sze zjasniania naten Czas, Kiedy wartoúã Mowy Litewµkiey, y wzglàd na nià tego zapo= trzebuià N: 8= Mowa Litewska zachowuie Politykæ, y piæknà ma Obfitoúã wStoµsowaniu Wyra [zow=] º

Panaði mintis jau buvo raðyta anksèiau (p. 32), taèiau iðbraukta.

276 277

Tais. ið i. Þ. litewµkiemu átrp. tarp eiluèiø.

223



223

2002.08.08, 16:02

224


224

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[67]

Wyra¸ow do Godnoúci Przedmiotow= tak np: po Polsku mowiemy równie do Czùowie= ka iak ydo Bydlæcia Je, Jadù, Jeúã eti: po Li= tewµku na Bydlæcia mowisiæ ied jedy, jesty a na Czùowieka Waùga walge278, walgity eti: N 9°. Iæzyk Litewµki zalecasiæ gromkoúcià y zno= wu delikatnoúcià Subtelnà wStosunkach wùaúciwych, tak dalece: ýe jeden wyra¸ czasem by= wa zdolnym, umysù rozweseliã zastras¸yã, przeraêiã, podnieúã, zastanowiã, i uspokoyã tak np: powiedzieã wierszami be¸ naymniey= szego wypracowania; y wtych jakaú Moã= dasiæ uczuã jaka279 np: w6cic nastæpnych wier= szach Religijnnych280 uwaasiæ Kad Perkunu grewsmay, Szyrdes281 mariu draskis Kada drebies Kaùnay, Kietas owùas praskis. tarp Dàgaws yr Pekùos, tyrps grieku Pyktibie paskædis282 Gries¸nikas Sunkioij Kartibie Teysingas yr Meyùus linksma panes¸ weyda dràsey aùga segdams tyn283 kur Szwætus284 leyda równie teý Prozà bùaga nawet Powiestka wska= zuie Moã wyra¸om Ùacinskim podobnà; tak np: [Kada=] º

Tais. ið walgi. Tais. ið taka. 280 Sic! 278

281

279

282

Tais. ið Szyrdis. tais.

225

283 284

Tais. ið ten. Tais. ið szwætus.



225

2002.08.08, 16:02

226


226

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[68]

285

Kada buwa diena dargana tów285 Kartu Wanagas Wyszta drasky tj: Kiedy byù Dzien Sùotny, wtenczas Iastrzàb Kuræ szarpaù Not: 10. Na Sùowa Nieosobiste /:iako iu wyýey oka¸aùem:/ opRóç Jmieúùowiu Sobie wùaúciwego Iæzyk= Litewski Formy niema, ale zKadego Sùowa Osobistego formuiàã Osobæ trzecià, lub te zmieniaiàã na Przysùowek be¸ oka¸ania trzeciey osoby Jmienia do Którego Sùowo stoµsuiesiæ: a przynaymniey nieposwiad= czaiàã Zaimkiem gdy siæ wymawia; nazy= wasiæ Sùowem Nieosobistem tak np: tropios= zdarêyùosiæ Jùgo ùawkty, tæskno286 czekaã Szaùt zimno Szyùt Ciepùo Kars¸t goràco lin leje= des¸ç Sning Snieêy reges man zdajesiæmi gana dosyã etrü etrü. leç ite mogàsiæ odmieniaã wOkoliçnoúciach Sobie wùas= ãiwych prze¸ Osoby; jeýeli niesà przysùów= nie w¸iæte, tak np: Szaùu, Szali, Szaù etrü N 11. O Przysùówkach Przysùowkiem nazywa= siæ wyra¸ Którysiæ pospolicie kùadzie przy Sùowie pomagaiàã mu wyraziã Okoliçnoúãi [aniekiedy yPrzy Jmie=] º

Diakritikas virð prir. vëliau.

286

Þ. taisytas.

227



227

2002.08.08, 16:02

228


228

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[69]

287

a niekiedy yprzy Jmieniu iak siæ z Przykùa= dow poinformuiemy np: Co do Sùów 1. Okoliçnoúã Przymiotu lub Sposobu puykey yr protingay, Saka Iszmintingay riedos. roz= tropnie rzàdzisiæ etrü 2° Okoliçnoúã mieysca np: kur, ys¸ kur, wysur, niekur dokàd, zkàd, wszædze, nigdzie eti: 3. Okoliçnoúã Jloúci np: tris kartus, wysados etrü 4. Okoliçnoúã Pytania np: ar giwas, dieùko nu= ludys, u kow kæt tj: czy êyw, dlaçego Smætny zaCo cierpi eti 5. Okoliçnoúã twierd¸enia np: teyp aneyp: àtreyp, kyteyp. tj: tak, owak, inaçey etrü 6. Okoliçnoúã Czasu np: Wysados, Pernay, nie= kados, dabarciow, tj: zawsze, wPrzes¸ùym roku, nigdy, tera¸ etr: 7 Okoliçnoúã przeçenia np: ne, niekados, nege ray tj: nie, nigdy, niedobrze etrü takowe Przy= sùówki287 choãia nieodmieniaiàsiæ288; sùuýà iednak czasem Jmieniowi np: ùabay greytas kayp: Baùandis tj: bard¸o skory iak Goùàb etrü [o wykrzyknikach] º


288

Prad. raðyti nied, bet iðtaisyta.

229



229

2002.08.08, 16:02

230


230

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[70] No 12. O Wykrzyknikach Wykrzyknik nazywazywasiæ289 od gùosniey= szego wymawiania y oznaça Skutek Afek= tu jako to: Zadziwienia, gniewu, ¡alu, Smutku, Radoúci yStrachu ora¸ nagùego Pytania np: Co to jest Kas tay ira puyd¸= won Szelençe eyk szelen pasiuteli etrü Nota 13. O Spoynikach Spoynik oúma= czæúã mowy tak na¸wany ýe Spaia ro= ne Sùowa yWyrazy np: su Diewu yr= wysays Szwætayses, zBogiem yWszyst= kiemi Swiætemi Sawi yr Sawa artyma milety reyk tj: Siebie y Swego Bli¸niego kochaã trzeba ne su tawi nebe tawes gi= wenty galu, iey nepariedisiu Ùaymys mu= na tj: ani ztobà, anite be¸ Ciebie ýyã mo= gæ, jeúli nieprawiæ Losu mojego Nota 14. O Konstrukcij Konµtrukcya Li= tewska we wszystkim podobnà iest do Pol= skiey yÙacinskiey, niebædziemy zatem tusiæ ro¸wodziã obszernie poSzczeguùach Iey, ile gdy zbyteçne zgùæbiania mniey Staùych prawideù atem Samem yMniey uêyteç [nych] º

289

Sic! Turbût norëta paraðyti *nazywasiæ.

231



231

2002.08.08, 16:02

232


232

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[71]

290

uêyteçnych iakiemi grahatyki Kadego Iæzyka mogà bydz napeùnione staiàsiæ tylko dla Poçàtkowych Uçniow przeszkodà do Objasnianiasiæ wReguùach Jstotnieyszych y Uýyteçnieyszych poniewa uczàcy siæ Jæ= zyka Którego ies¸çe prawideù nie¸na ro= zumiejàã ýe wszelkie jakie sà wGrammatyce pomies¸çone Reguùy mogà bydz rownie uýyteçnemi ypotrzebnemi, usiùuie290 be¸ wyiàtku one poionã yUmieã atak obciàýa Czas y Pamiæã Drobnostkami których prze¸ Same poznawanie Prawideù potrzebnieyszych wyuczycsiæ mona gdy wKadym Jæzyku Skoro kto zaczyna poznawaã zasady Jego Sama Natura wskazuie Jstotnieys¸e Pra= widùa Jego ¸Których drobnieysze Same siæ nastræçaià Otych tedy jako przyczynach pronych Kos¸tow, trudach drogiego Czasu, ytùumicielkach Umysùu zmilçaiàã y= nadal one odkùadaiàã /:iesli tego bædzie potrze ba:/ pokrótce uwagi nastæpuiàce tu przed [stawiam=] º

Prad. raðyti uýy, bet iðtaisyta.

233



233

2002.08.08, 16:02

234


234

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[72] Not. 15 O

Szyku czyli Porzàdku Mowy

Ktora Czæúã mowy ma pierwszeñstwo wSkùad= ni Litewskiey? ýadney Konieçney nato Reguùy nie¸nayd¸iemy, gdyý gatunek wyobrani291 ro= niesiæ przemienia stoµsuiàãsiæ do Okoliçnoúci od Których mowa pochodzi y do Których trafia t: np: atsygræêk nug Paleystuwys eyk pas Szùowe idant tykray tawi milety galetum ¡mones tj: odwrócsiæ od Rozpusty a nabyway Sùawy aêeby Szczerýe mogli Ciæ Kochaã Ludzi Czy ten upominek od wyrazu odwróãsiæ zaczy= naã? czy te od Jmienia, lub te od Przijmka czy= Przysùówka?292 y iak chcàã przekùadaã; zawsze wy= obraêenie bædzie dostateçne ydobrze br¸miàce atem lepiey wydawaãsiæ bædzie, im Sciúley mowiàcy zastoµsuiesiæ do Mieysca, wartoúci Przedmiotu oktorym mowa, ywùasnego Poùo= ýenia gdyê Mowcy niã tak nieszpeci, iak= przybrany niedorzeçnie lub Stracony ton Zaimki lub te Partykuùy neguiàce; ra¸ uêywa= iàsiæ przy Pytaniu oto, drugi ra¸ przy zaprze= czaniu tnp: pr¸eçàã Negalu asz niemogæ Ia [Pytaiàc=] º

291

Panaðu, kad èia norëta paraðyti ne wyobrani, o *wyobraenia.

292

Klaustukas priraðytas vëliau, juodesniu raðalu.

235



235

2002.08.08, 16:02

236


236

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[73]

Pytaiàã ar Negalu as¸ ar as¸ Negalu, asz ar: negalu Zaprzeçaiàã czy pytaiàã Negacya ne= zawsze idzie przed Kadà Czæúcià mowy, aPar= tykuùa ar zawsze przed negacyà eti: Not. 16. O

Konstrukcij Jmion

1 Jmie rzeczowne zgadzasiæ zPrzymiotnym we= trzech rzeczach, w Rodzaju, wLiczbie y Przy= padku t: np: Graêus Protas yr Gaùwa ùabay is¸mintinga dobry Rozum y Gùowa bar= dzo roztropna eti 2. Wielce zdobi mowæ litewskà kiedy siæ przy= zwoycie Przymiotniki lub Rzeçowniki bio= rà pierwszeñstwa poùoenia swoiego tnp:

Przymiotniki kùadnà przed Rzeçownikami. 1. Jeúli znaçà Pochwaùæ lub Naganæ np: Pyk= tas ¡mogus, zùy Czùowiek grakszti Pana, Sliçna Panna Swiesi Gædra Iaúna Zorêa eti: 2. Przymiotniki Liçbowe takoý idà przed Rze= czownikami np: Pyrmas Kartas, pierwszy raz Dwileka Apasztoùu Dwanaúcie Apostoùow eti: 3. Przymiotniki wskazuiàce, pytaiàce y ùàçàce idà przed Rzeçownikami np: muna Tiewys¸ke [moja oyczyzna] º

237



237

2002.08.08, 16:02

238


238

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[74]

Moja Oyczyzna tas dayktas às ¡mogus ta rzeç tamten Czùowiek eti: Katras Arklis Kuri293 Karieta, Który Kon iaka Kareta eti Koýna diena wysas mynutas v waùondas Kady dzien wszystkie minuty etr

Przymiotniki idà po Rzeçownikach 1° Jeúli znaçà Kolory y Naturalne Przymioty np: Dales dyde Czæúã wielka, Piragas baùtas gelêis kietas Pirog biaùy êela¸o twarde eti. 2. Przymiotniki Nacyonalne np: Kaùba letuwys¸= ka ¡emaytis tomsus tj. Mowa litewska Zmudzin Ciemny etr: 3. Jmiesùowy w¸iæte za Przymiotniki idà przed Rzeçownikami294 np: biegus arklis, bie= gùy Kon ¡ydàs Amzius Kwitnàcy wiek etr:

Przymiotniki idàce ra¸ przed, drugi po Rze= czownikach sà nastæpuiàce np: 1. Diwnas Dayktas Stebuklingas Jszpowlis dziwna rzeç, Cudowny wypadek przeciwnie gùos piækny, baùsas, graêus, eti: Gaydis295 2. Opuszczaiàsiæ Przymiotniki kiedy siæ mo= wi o Sposobach np: Letuwis¸kay lækis¸kay [po litewµku=] º

293 294

Tais. ið Kury. Galbût taisyta ið po Rzeçownikach (?)

295

Þ. Gaydis prir., gal net ne autoriaus ranka.

239



239

2002.08.08, 16:02

240


240

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[75]

po Litewsku po Polsku Sunkey dyrbty Skaney walgity Ciæêko pracowaã Smaçno ieúã eti:

O Przymiotnikach Przyimkowych Litewµkich 1. Na Pytanie iak prædko, i iak daleko kayp wey= key yr kayp tolæ; Kùadniesiæ Przyimek uý. np: u Metus ateyúma i Prota za rok przijdzie= my296 do rozumu= wa¸iowsem u miliu Desim= te, poiedziemy za mil dziesiæã etrü aten rzà= dzi Przypadkiem 4teh do Drugiego 2. Na Pytanie zKàd; odpowiadasiæ po litewµku prze¸ Drugi Przypadek np: ys¸ Warszuwas, ys¸ Pariews, ys¸ læku, ys¸ Kursza tj: ¸war= szawy, z Paryêa, ¸Polskiey, ¸Kurlandij eti: 3. Na Pytanie dokàd mowi siæ po litewµku prze¸ Przypadek 7my z Przyimkiem i. np: i Wælniu i Prusus tj: do Wilna do Prus eti: 4. Na Pytanie gdzie Mówisiæ po litewsku be¸ Przyimka np: Krokuwo prasydeda owùas w Krakowie zaczynaià okazywaãsiæ Skaùy= Rime Baznicia Szwæta, wRzymie Koúcioù S: tu Ieneralnie wiedzieã naleýy; ýe wMowie Litewµkiey Niemajà Jmion Kraje yPro [wincye=] º

296

Sic!

241



241

2002.08.08, 16:02

242


242

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[76]

297 298

yProwincye, ale tytuùuiàsiæ od Narodu, jako Jego Wùaúnoúã y mówiàsiæ na Przypa= dek Drugi tak np: læku Karaliste Pru= su Poniste eti: Polskie Królestwo Pruskie Pañ= µtwo eti Woiewód¸twa Powiaty Parafie297 eti: naýywaiàsiæ od swoich gùównych miast, tako na Przypadek Drugi Okolice zaú i wsie maià Swoie wùaúciwe Na¸wiska od Poprzed= niczych Zaùoýycieli lub teý ¸Jnnego zrzódùa ei: 5° Na Pytanie uKogo, do Kogo, przykim? mowi= siæ tako na Przypadek Drugi np: pas Wies¸= paty buwaw u Pana byùem pas Karalaws= Szawkew, do Króla woùaùem pri Broly aw= gaw, przy Bracie rosùem eti: 6. Na Pytanie Któræde mowisiæ po litewµku na Przypadek Czwarty ¸Propozycyà298 par= np: par Miesta Wælnews waýewaw prze¸ Miasto Wileñµkie299 jechaùem300 eti: 7. Na Pytanie Kiedy; niema wMowie litewµkiey Przyimka, ale zawsze mówisiæ przysùównie= t np: Pernay Wieùay eti: w roku przeszùem, póno [8: Na Pytanie iak dùugo]

Tais. ið Parafia. Prad. raðyti ¸Propozyci, bet iðtaisyta (?).

299 300

Þ. taisytas. Prad. raðyti jed, bet iðtaisyta.

243



243

2002.08.08, 16:02

244


244

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[77] 8: Na Pytanie jak dùugo? mona mówiã ¸Przy imkiem301 par, y mona mówiã be¸ przyim= ka na Przypadek Czwarty np: par metus= tarnawaw vel Metus tarnawaw prze¸ rok sùuêyùem eti 9: Przymiotniki Stopniuiàce mowiàsiæ czyli odpowiadaiàsiæ302 na Przypadki303 Drugi y304 Czwar= ty zPrzyimkiem uê np: Màdresnis uý Salamona, geresnis u¸ wysus. tj: mætr¸szy od Salomona lepszy od wszystkich eti:

O Konstrukcij Sùów ùitewµkich305 Sùowa Litewskie zgadzaiàsiæ co do Konstrukcij we wszystkim z Prawidùami Polskiemi, przeto yRzàdzàcych Przypadkami Szçegulne= mi Niekùadniesiæ306 a Co siæ tycze wùaúciwych Prawideù iu siæ namieniùo piszàã o Formach: Czasowania Na Przyimki czyli Propozycye niema mowa litewµka Jnnych Prawideù, opróç tych; Które wCzæúci drugiey ninieyszey Grammatyki zjaúniùysiæ; i nierzàdzà Przypadkami; tylo podobnie Polskiey mowie uêywaiàsiæ [oPrzysùówkach] º

301

Buvo perkelta ¸Przyi-mkiem, bet iðtaisyta á ¸Przy-imkiem.

Átrp. siæ. Tais. ið Przypadek (?) 304 Tais. ið i (?) 302

305

303

306

245

Sic! Tais. ið Niekùadziesiæ.



245

2002.08.08, 16:02

246


246

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[78] O Przysùówkach juý siæ napisaùo wCzæ= úciach Drugiey307 ytrzeciey ninieys¸ego Dzieùka

O Spoynikach Spoyniki uýywajàsiæ do ùàczenia lub ro¸= ùàczenia Sensu zSensem. ate sà nastæpne308 1. ùàczàce jako to yr, i teyp, tak tay ira, to jest par dawg, nadto Kayp, iak, teyp tak etrü 2. ro¸ùàçaiàce np: arba, albo arteyp? neteyp czy= tak? nietak eti: 3. Przyczynæ daiàce np. dielto, àtto309, beto dydews dlatego, nato be¸ tego bardziey etrü 4. Warunkowe np: ieygi, Kad, Jdant, Jogey tj: iesli, gdy, gdyby aby etra 5. Przysùówne np: dieùko, dieùto, negu, pyrmu, paskow, norint, pakoù, teguù, eti: t: jest: dlaçego, dlatego, chyba, pierwiey, potem, chcàc310, poki, niechay etrü Wykrzykniki sùuà do wzruszenia311 Affe= ktu sprawuiàcego wraêenie na Umysle oczem ju napisano wCzæsciach poprzednich etr [Zbior Wyra¸ow v Wokabuùü=] º

Þ. Drugiey átrp. tarp eiluèiø. 308 Þ. ate sà nastæpne taisyti. 307

Buvo paraðyta atskirai àt, to, bet sujungta. 310 Galbût èia norëta paraðyti *chociaý nors, 309

247

bet iðversta ne ta þodþio norint reikðmë. 311 taisyta.



247

2002.08.08, 16:02

248


248

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

Zbiór Krótki niektórych wyra zow Litewskich313

[87]312

Abdaras Odzieýa314 Abdenktuwas Nakrycie Abrusas ræcznik Adata Jgùa315 Adina godzina Aùasas haùas Agowna Mak Aùus piwo Ake Oko Aùga Jurgelt. Arieùka wodka Abýlerbes316 obmierzùy317 Awse ucho Artymas Blini As¸ara Ùza Aszaka Oúcia318 Absyeymas obeyúciesiæ319 Atowdogis Jarka Apwaùkaùas320 nawleçka

312 313

Psl. 7986 yra tuðti. Ðis þemaitiðkø þodþiø sàraðas jau buvo skelbtas: Jonas Kruopas, Rankraðtinis XIX a. pradþios lietuviølenkø kalbø þodynëlis, Lietuvos TSR mokslø

Auksas Zùoto Aulis Ull Auszra Zorêa Autas onuça Atylsis odpoczynek Auks¸tas wysoki Apiakis oslepùy Adaritas otwarty Alksnis Olcha Atkalne dolina Apent na¸ad Aplinkow okoùo Aplikas Kruçek do awtki Atleydymas odpus¸czenie Apgawymas oszukanie Atgawymas odchwycenie Aytwaras latawiec Àtakis Brew Àks¸tas Ciasny, º

akademijos darbai 2(7), A ser., 1959, 225232. Toliau Kruopo publikacija (ir pavardë) trumpinama Kr. 314 Kr Odzieêa. 315 Kr Igùa. 316 Kr Abêlerbes.

249

Kr abmierty. Þ. galas taisytas. Kr Oúciak. 319 Kr obeyúãie siæ. 320 Prad. raðyti Apwar, bet iðtaisyta. 317 318



249

2002.08.08, 16:02

250


250

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[88] Badas gùod Baùa Przepaúã Baùandis Goùàb baùtas biaùy baùsas gùos Bajoras, Szlachciã Baydikle Straszydùo batas Bót barzda Broda Budas Natura Bliudas Misa Bùusa Pchùa Berýas325 Brzoza Burna Gæba bieras gniady beru Sypiæ bjawrus326 brzydki Buùàda327 Lebioda Batwynis Burak Byte Pszczoùa Blezdinga Iaskuùka329

Prad. raðyti Bet, bet iðtaisyta. 322 taisyta. 323 Sic! Turbût norëta paraðyti *Czosnek. 321

Bàba Pæpek Baysibe Brzydkoúã Bertuwie321 wieyka Beprotis waryat322 bægu konczæ Boba Baba Cirulis Skowronek Czydas Drwina Cziedyiu Lubiæ Cipu piszczæ Czesnakas Czostek323 Dabar tera324 daboju pilnuiæ Dawba Dóù Dalgis Kosa Darbas robota Dale Czæúã Dayktas rzeç Drobule Przescieùadro328 Dàbe Jama Dona chleb [Deùna] º

Kr teraz. Kr Berêas. 326 Kr bjaurus. 327 Sic! taisyta. Kr Baùàda. 324 325

251

Sic! Turbût norëta paraðyti *Przescieradùo. 329 Kr Jaskuùka. 328



251

2002.08.08, 16:02

252


252

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[89] Delna Dùon Digulis Kolka Dayledis Rzemieslnik330 Deszyna prawa Dukte Córka Dulke331 Pyù Darga Sùato333 Deszra Kæùbasa Dyrwa Niwa Darêas335 ogrod Dwyliçnas mieniàcy Diwas dziw Diewas Bóg Dwilekis poùtorak Dydiste wielkoúã daraw336 czyniæ dyrbu robiæ dasylytieju dotykamsiæ dayraws oglàdamsiæ Dusze Dusza Diena Dzien Drygàtas ogier

Dawg wiele darodaw dokazuiæ Dastoju dostæpuiæ Degu palæ v palæsiæ Dengu Kryiæ dawg wiele332 derows godzæ334 siæ Dwolikis Szesnastka Debesis obùok Dàtis Zàb Eyùa Rzàd eynu idæ Erszketis Ciern. Erzyùas Wnætr¸niak Eszeris Okun Eêeras337 Je¸ioro Eêis Jeê Ekietes Brony Eêe miedza338 Erke Kleszç Elnis Ielen [Esibe] º

Átrp. . taisyta. 332 Prieð penkis þodþius Dawg jau buvo nurodyta. 330 331

Sic! Turbût norëta paraðyti *Sùota. Kr Sùoto. 334 Kr godze. 335 Kr Darzas. 333

253

Kr darau. Kr Ezeras. 338 Kr miecza. 336 337



253

2002.08.08, 16:02

254


254

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[90] Esibe iestestwo Eyra339 szeræg Egle Jodùa Gaùwa Gùowa Galibe Moã Garas para Garbe Chwaùa Gaysras Poêar Giedra Zorêa Gates Gatki Grabas truna341 Grieblis Grabel Geùtonas Êoùty342 Greytas prætki Giditas leçony Griekas Grzech Giùus Gùæboki Gribas Grzyb Gidaw344 leczæ Gerkle Gardùo345 Girtoklis Piak

Sic! Turbût norëta paraðyti *Eyùa. 340 Sic! Kr Soyka. 339

Gràztas Swider Gràêe Suyka340 Gyre Puszcza Gaùune Gaùæê Guzykas Guzyk Gàdras Bocian Gumbas Guz Gawrowtas Kàsmaty Graêus Sliçny Geras dobry Gelêis ¡elazo Ginkùas Broñ Gudrus Dowcipny Gaùas Konieã Gardus hardy Gàsmas lækliwoúã Gaydis Kogut Gaygaùas Kaçor343 Gadynu psuiæ Gædu spiewam Giedows wstydzæsiæ [Geydu] º

Kr trema. Kr Êóùty. 343 Kr Koczor. 341

344

342

345

255

Kr Gidau. Kr Gordùo.



255

2002.08.08, 16:02

256


256

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[91] Geydu usiùuiæ Gawras kàsmek Giwolis Bydle Gudynows v348 przywykam349 wyknæ Gudynis trybula Guùu leýæ350 Gerwe Zuraw Gudas Rusin. Kada Kiedy Kadagis Jadùowieã Kaùnas Gura Kale Suka Kalinis wiæzienie Kaylyney Koêuch Kakùas Szya Kartus Gors¸ki Keùmas Pien Kirwis Siekiera Kayrus lewy Katyùas Kocioù Kaùba mowa

Kr Inszy. Kr Dùut. 348 Kr praleista v. 349 Þ-iai v przywykam átrp. tarp eiluèiø.

Kr leêæ. Kr obiecniæ. 352 Kr Kilis.

Karpa Brodawka Kytas Jnszy346 Kaùtas Dùot347 Karwe Krowa Kauùas Koúã Kanapis Konop Kàkles Gæµli Ketu obiecuiæ351 Klawas Klon Kiliú352 Klin Kurtas gùuchy Kirminas Robak Kurstaw w¸niecam353 Kninga Ksiàêka354 Kaupas Kupa Krase Krzesùo Kepure Czapka Kartuwes Szubienica Keture Cztere Kuysis Komar Kelnes Spodni [Krawjas=] º

346

350

353

347

351

354

257

Kr rozniecam. Kr Ksiæêka.



257

2002.08.08, 16:02

258


258

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[92] Krawjas Krew Krewas Krzywy Kaspynas wstàêka Kætas twardy Kymynas356 mech Koje Noga Kamulis Kùæbek Jawtis wóù358 Jura morýe360 Jawnykis mùodzian Juwkas361 Smiech Jawkas Swóyski Jemu362 bioræ Jszminte Rostropnoúã Jrkùas Czoùno Jowdwarnis Kruk Jowdas. Czarny Jowsta Pas Jùgas dùugi Jawnas Mùody Lyptas Kùatka Læpu Kae

Prad. raðyti liæ, bet iðtaisyta. 356 Tais. ið Kiminas (?). Kr Kyminas. 357 Kr leêuwis. 355

Liepa355 Lipa Lyzdas gnia¸do linksmas wesoù lynas len læpsna Pùomien leýuwis357 Jæzyk Ledas Lod Lowsnas359 wolny leydu pus¸czam litus Des¸ç Lyga choroba Lyktorius Lichtar læta Deska Lawas Lew lægwas letki Ùape Lis Ùaywas okræt Ùayme Los Ùawkas Pole Ùaýda363 Laska Ùowa Lóko [Ùopyszis] º

Kr Woù. Sic! 360 Visas ðis straipsnis átrp. Kr Morze. 361 Kr Jowkas. 358

362

359

363

259

Kr Jamu. Kr Ùazda.



259

2002.08.08, 16:02

260


260

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[93] Ùopyszis Koùyska Ùàka Sianoêæã Ùàgas Okno Ùawas364 Ùom Motina Matka Molis glina Merga Dziewka Muras Mur Mieszùas Gnoy Miksztas366 miæki. Mietra Miæta. Maùda modlitwa Meyle miùoúã Mysle v Duma367 Mysl Maras mor Meszka Niedzwied¸368 Miestas Miasto Medis Drzewo Moksùas Nauka Mietas Kóù Màdrus Màdry Mæýis370 Jæçmien

Mægas Sen Mæga Zasiek Mulkis gùupieã Nagas Pa¸nogieã v365 Pazur Nebagas Nieborak Nagyne Chodak Naras Nurek Noras chæã Nayka Bizun Naris Sustawa Niekdaris Proniak Nuludymas Smutek Nas¸lis Wdowieã Niekados Nigdy Negeydu nieêàdam Nugara grzbiet Oras Paiàk Owowùas Dàb Owga Iagoda369 [Pagalis=] º

Kr Ùawêas. Átrp. v. 366 Sic! 364 365

Þ-iai v Duma átrp. tarp eiluèiø. 368 Kr Niedzwiecz. 367

261

369 370

Kr Jagoda. Kr Mæêis.



261

2002.08.08, 16:02

262


262

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[94] Pagalis Polano Pataùas Poúciel371 Peylis No372 Pelke Bùoto Pele mys¸ Pelenas Popioù Pawks¸tis Ptak Pùawkas Wùos Pùauku pùynæ Plisie Szczelina Pieda Stopa Pyrs¸tas Paleã Pyùwas Brzuch Pyktas Zùy Perkunas Piorun Powkas Puch Podus¸ka Padus¸ka Pùuksna376 Pioro Ples¸ka378 flas¸a Purwas Bùoto Pakaùa tyù grzbiet

Kr Posciel. Kr Noê. 373 Kr Praêuwymas.

Petis Pleã puykus piækny Prudas Staw Popierius Papier Papelwe podbrzusie Pakalne Padoù Pyperas Piepr¸ Pagalbe ratunek pomoã Praýuwymas373 potæpienie Pabàga374 Konçenie Paszalis brzeg Pasyiemu podeymujæsiæ Pasaùowne chytrzeã375 Piedas Snop. Pyrs¸tene Rækawica Parszas Wiepr¸ Pyningas Pieniàd¸ Puwdas377 Garnek Protas Rozum Plykas goùy Pùatus Szeroki [Ragas] º

Kr Pabæga. Kr chytrzec. 376 Kr Pùunksna.

371

374

377

372

375

378

263

Kr Powdas. Kr Pleczka.



263

2002.08.08, 16:02

264


264

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[95] Ragas Rog Raktas Kluç Rawdas Cisawy380 Rawnu rwiæ Ragana Wied¸ma Rages Sani Ratay Woz Prosty Rope Rzepa Reykaùas potrzeba Rawdonas Czerwony Rupesnis Frasunek Ràdu znayduiæ Rietis Przetak Retas rzadki Rayszas chromy Rinu Ùknæ Rukszùa Marçka Rawda Pùaã Riedas Rzàd383 Rasztas Pismo Ruksztas Kwasny

Kr Sùadki. Kr lisawy. 381 Kr Aùow. 382 Prad. raðyti Sli (?), bet iðtaisyta. Kr Slánkstis. 379 380

Saùdus Sùodki379 Saùa Wyspa Sawle Sùonce Siekùa Nasienie Sietynis Brzukiew Siuùas Nitka Siule Szew Sznuras Powro¸ Szwynas Oùow381 Swaras funt Sydabras Srebro Sewras wàzki Slænkstis382 Prog Slinkis Leniwieã Suris Syr Szaltenis Krynica Sparnas Skrzydùo Szarka Sroka Snapas Dziob384. Sraygis Slimak Seyle Slina [Skile385] º

Kr visas ðis straipsnis praleistas. 384 Kr Dziab. 383

265

385

Prad. raðyti Skl, bet iðtaisyta.



265

2002.08.08, 16:02

266


266

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[96] Skile Dziura386 Stykùas Szkùo Siedu Siedzæ Skoterte Obrus Sektas Kuty Skoùa Dùug393 Sielena otræba Sergu choruiæ Sweykata Zdrowie396 Sargas Stró Swyrnas397 v398 Klete Spichr¸ Sesow Siostra Strieùba fuzya Srienas399 Biodra400 Szonas ¡ebro Slepµna Sùabina Syùpnas næd¸ny Szerdeçnikas401 Szworen Szyrwas Siwy Szyrmunelis Ùasiçka Staùas Stóù

Tais. ið Drzura? Kr Sermæga. 388 Ðio þ. Kr neáskaitë. 389 Sic! 390 Ðio þ. Kr neáskaitë. 391 Kr Ciæêki.

Sermiega Siermiæga387 Senas Stary388 Spràsnis389 Safonia390 [?] Smagus Ciæýki391 Szaltis chùod mro392 Speygas mro¸394 wielki Sziks¸tas Skàpy Szæùtas395 Ciepùy Swiesibe Jasnoúã Spindulis Promien Smurgis Smarkocina Sotynas Syty Sleptas tajony Skistas Rzadki wMasie Szweùnas Szprytny Szaka Sæk Szulene Studnia Stripas Kij Skrowstas Skron Straypsnis Przasùo Smylte Piasek [Skawdulis=] º

Kr mróz. Prad. raðyti Dr, bet iðtaisyta. 394 Kr mróz. 395 Kr Szeùtas. 396 taisyta.

386

392

387

393

267

Þ-iai Swyrnas v átrp. tarp eiluèiø. 398 Kr praleista v. 399 Kr Srienos. 400 Kr Biodro. 401 Pirmoji átrp. 397



267

2002.08.08, 16:02

268


268

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[97] Skawdulis wr¸od Sweykata402 Zdrowie Sawsus403 Suchy Szùapas mokry Tarpas Srzodek Turgus Targ Tykribe Szçeroúã Trinka Kùoda Troszkimas Pragnienie Tiewas Oycieã405 Trawku Ciàgnæ Teysibe Sprawiedliwoúã Takas Scies¸ka Tawrie407 Kubek Tiley po Cicho Turtas majàtek Tiewys¸ke oyczyzna Tireles Stepy Tetute Ciotka Tytnagas Skaùka Twora Pùot

Prieð 34 þodþius Sweykata jau buvo nurodyta. 403 Kr Sawsas. 404 Kr Izba. 402

Kr Kr 407 Kr 408 Kr 409 Kr 405 406

269

trumpas Krótki Tæwas Ciæki Tikus Ùagodny Twyrtas Mocny Tujaws Zara¸ Troba Jdzba404 Tyrs¸tas gæsty Tomsus Ciemny Taùpus lokalny Tinkùas Sieã406 Tonkus Czæsty Tarpy miædzy Tarity rzeknonã

Ubagas ubogi Uliçe408 ulica Ugne ogien Urwas Lach409 Usakims410 zapowied¸411 Uýdenktuwas412 Tarcza [Uksusas=] º

Oyciec. Sici. Taurie. Ulicza. Loch.

Prad. raðyti Usake, bet iðtaisyta. 411 Kr zapowiecz. 412 Kr Uêdenktuwas. 410



269

2002.08.08, 16:02

270


270

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[98] Uksusas Ocet Uýgawiene413 Zapusty Uýdarbe414 Zarobek Uêgymymas narod¸enie Uwidieymas416 Zay¸droúã Unguris Wægor Wardas Jmie417 Walgis iedzenie Woras Powietrze418 Wobuùas Jabùko Wobele Jabùon Wiras Mà419 Wandenis woda Wienas ieden Wydus Strzodek421 Weydas obliça422 Widis Zrzenica Welnias Dyabeù Wyùna weùna

Kr Uêgawiene. Kr Uêdarbe. 415 taisyta. 416 Kr Uêwidieymas.

Wyne Cwiek Waris mied¸ ¡aùwaris415 Mosiàd¸ Werszis Ciele Wanagas Jastr¸àb Wyszta Kura Wasara Lato Wiejas wiatr Wys wszystko Wyrbaùas Pràtek Wargas Nædza Waysius owoã Waytoju wdycham420 Waùàda chwila Was¸kas wosk Wistikle Pielucha Woszka Koza Woêys Kozioù Warpas Dzwon [Warpa=] º

Kr Imie. Pirmoji <e> taisyta. 419 Kr Màê. 420 Kr wzdycham.

413

417

421

414

418

422

271

Kr Srzodek. Sic!



271

2002.08.08, 16:02

272


272

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[99] Warpa Kùos Wæùkas423 wilk Weùkas wleçesiæ Warna Wrona Wokitis Niemiec Wieù znowu Wieùay póno425 Wieêis Rak Wiêyna Lapcia427 Werksmas Pùaç Zedlus Zedel Ziegorius Zegar Zeùkorius Zwierciadùo Zokne kukieùka429 Zomkus Zamek Zuyki430 Zajàã Zurnity nuciã

Kr Wyùkas. Kr Bùiskowica. 425 Kr pózno.

¡agas Brog ¡altis wà ¡ardas Przepùot ¡adas obietnica ¡aùus ¡ielony ¡aybay Bùiskawica424 ¡eme ¡iemia426 ¡àbis Socha ¡ædas Kwiat ¡idas ¡yd ¡emas niski ¡eybay mroy okrutne eti428 ¡ydras Szafirowy ¡enkùas Znak ¡yùas Siwy Czùek ¡mogus Czùowiek ¡wake Swieca ¡eke Ponçocha ¡inksnis Krok [¡yb=] º

Kr Ziemia. Kr Ùapcia. 428 Kr praleista eti.

423

426

429

424

427

430

273

Kr kukietka. Turbût norëta paraðyti *Zuykis.



273

2002.08.08, 16:02

274


274

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 16:02

[100] X° ¡yb Swieci siæ ¡alnierius ¡óùnier431 ¡ole Trawa ¡yrkle Noêyca ¡odis Sùowo ¡wina Ùuska ¡wyrblis Wrobel

431

¡uwe Ryba ¡erksztas Siwy Kon ¡ure Kisiel ¡iuriu patrzæ ¡udaw morduiæ ¡indeklis Sysun

Kr Êoùnierê.

275



275

2002.08.08, 16:02

Vertimas

X.D.K.P.S. Lietuviø kalbos taisyklës arba lietuviø kalbos gramatika

277

Lietuviø kalbos taisyklës arba lietuviø kalbos gramatika

Vertimas.p65

277

2002.08.08, 13:46

X.D.K.P.S. L[ietuviø kalbos] g[ramatika] [virðelis]

[1]

X°

Lietuviø kalbos taisyklës arba lietuviø kalbos gramatika Ðita gramatika yra padalyta á tris dalis: pirmojoje iðdëstomas mokslas apie lietuviðkø raidþiø, skiemenø ir þodþiø tarimà, antrojoje – apie vardaþodþius ir jø ypatybes, treèiojoje – apie veiksmaþodþius ir tinkamà jø raðymà. Kiekvienà ið ðitø daliø sudaro tik reikalingiausios ir pakankamiausios lietuviø kalbos taisyklës.

Pirmoji dalis Apie lietuviðkø raidþiø ir þodþiø tarimà 1. Lietuviø kalba turi tas paèias raides, kurias vartoja lenkai, t. y. º a, à, b, c, d, e, æ, g, i j, k, l, ù, m, n, o, p, r, s, t, u, w, y, z, Ã. O raides h, ch, f, x átraukia nebent á þodþius, paimtus ið svetimø kalbø, pavyzdþiui, Christusas, Herodas ir kt., o savame þodyje vietoj ch visada raðoma k, pvz., Chomàt – Kamætas, Chart – Kurtas ir kt. Vietoj f raðoma P, pvz., francis¸ek – Prancis¸kas ir kt., vietoj x raðoma ks, pvz., Felix – Pelixas1 , Acet – Uksusas ir kt. 2. Lietuviø kaip ir lenkø kalbos raidës yra dvejopos, t. y. balsinës ir priebalsinës. Balsinëmis vadinamos a, e, i, o, u, y, o priebalsëmis – b, c, d, g, k, l, ù, m, n, p, r, s, t, w, z, Ã. Taèiau dvibalsiø lietuviø kalbai jokiø nereikia, kiekviena kalbëjimo rûðis visai pakankamai gali be jø iðsiversti. 3. Dvi vienodos raidës niekada neraðomos greta, pavyzdþiui, lenkiðkai Panna, Summa, lietuviðkai – Pana, Suma ir kt. 4. Visas lietuviø kalbos raides reikia labai raiðkiai tarti pagal abëcëlës skambesá, neleidþiant [veikti] jokioms þodþiø minkðtumo ar kietumo jëgoms. º [2]

1

Sic!

278

Vertimas.p65

278

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:46

[3]

Apie raðto arba ortografijos þenklus

Lietuviø raðtas turi tokius paèius skirtukus, kokius vartoja lenkai, bûtent ðiuos: 1. Kablelis (, Comma) – maþos skaitymo pauzës þenklas. 2. Brûkðnelis (- Custos) – pertraukto þodþio skiemenø jungimo þenklas. 3. Kabliataðkis (; media Nota) – didesnës pauzës þenklas. 4. Skliaustai ( ( ) Parenthesis) – þenklas tarimo þemesniu tonu to, kas áterpta tarp tokiø lazdeliø. 5. Dvitaðkis (: Duo Punkta) – didelës skaitymo pauzës þenklas. 6. Kabutës („) – svetimø þodþiø, áterptø á tekstà, þenklas. 7. Taðkas (. Periodus) – didþiausios skaitymo pauzës þenklas. 8. Nuoroda (1) arba (a), arba (*) ir kt. – þenklas ðone ar apaèioje pateiktos iðnaðos, á kurià skaitytojas nukreipiamas. 9. Ðauktukas (! Exclamatio) – pajustos nuostabos, baimës, pykèio ar staigaus klausimo þenklas, pvz., O! ach! ir kt. º [4] 10. Klaustukas (? Jnterogatio). Kai skaitytojas pagal ðiuos þenklus valdo savo balsà bei pakankamai supranta kà skaitàs, tada ir klausantiems skaitomasis dalykas bûna malonus ir aiðkus.

Apie lietuviø kalbos dalis Lietuviø kaip ir lenkø kalba susideda ið aðtuoniø daliø, bûtent: vardaþodþio, prielinksnio, ávardþio, dalyvio, veiksmaþodþio, prieveiksmio, jaustuko ir brûkðnelio2 . 1. Vardaþodis rodo visus gyvus ir negyvus daiktus, pvz., ‘þmogus’ ¡mogus, ‘duona’ Dona, ‘dailus’ graêus, ‘graþus’ Puykus ir kt. 2. Prielinksnis rodo daiktø padëtá, pvz., ‘kame’ kamy, ‘kur’ kur, ‘ið kur’ yszkur, ‘á kà’ y kow ir kt. 3. Ávardis rodo, kam priklauso daiktavardis ar bûdvardis, pvz., ‘að, tu, jis, mes, jûs, jie’ asz, tu, Js, mes, Jus, anie, ‘mano, tavo, jo’ muna, tawa, ano arba Jo ir kt. º [5] 4. Dalyvis kartu reiðkia vardaþodá ir veiksmaþodá, pvz., ‘duodàs, mylás’ dodàs, milis; ‘duodamas, mylëdamas’ dodamas, miledamas; ‘davæs, mylëjæs’ dawes, milejes ir kt.

2

Turbût norëta paraðyti jungtuko.

279


Vertimas.p65

279

2002.08.08, 13:46

5. Veiksmaþodis skelbia bet kokio gyvo ar negyvo daikto arba ypatybës judëjimà, pasirodymà ir veiksmà, pvz., ‘esu, myliu’ esu, milu; ‘augu, stiprëju’ augu, Steprowjows ir kt. 6. Prieveiksmis nusako, kaip kas nors vyksta ar darosi, pvz., ‘gerai, graþiai, protingai, trumpai’ geray, graêey, protingay, trumpay; ‘sumaniai’ Jszmintingay. 7. Jaustukas nusako sàmonës judesá, atsirandantá atsitiktinai ar supykus, staiga paklausus ar nudþiugus ir kt., pvz., ‘ach Pone! jau po manæs! kà tu dirbi!’ ir kt. Ach Pony! jaw po munies! Kow tu dyrbi! ‘kà darai!’ kow daray ir kt. 8. Jungtukas nusako ko nors sujungimà ar atskyrimà, pvz., ‘kada, tada, idant, jeigu, kad, ir, su’ ir kt., t. y. kàmet, towkartu, Jdant, kad = = yr, su ir kt. º [6]

Antroji dalis apie vardaþodþius

1. Lietuviø kaip ir lenkø kalboje vardaþodþio esama dvejopo, t. y. daiktavardis, pavyzdþiui, ‘karalius, kareivis, dvaras, þagrë’ ir kt. Karalus, Karieywis, Dwaras, ¡àbis; bei bûdvardis, pavyzdþiui, ‘malonus, stiprus, vertingas’, lietuviðkai: Maùonus, Styprus, Wartingas ir kt. 2. Nors lenkø kalboje reiðkiamos trys vardaþodþiø giminës, lietuviø kalba þymi tik dvi, t. y. vyriðkàjà ir moteriðkàjà. 3. Visokiø daiktø giminë atpaþástama arba ið lyties, kaip antai vyriðkosios giminës: ‘tëvas, sûnus, brolis’ Tiewas, Sunus, Brolis; moteriðkosios giminës: ‘motina, duktë, sesuo’, lietuviðkai Motina, Dukte, Sese; arba ið vardaþodþio paskutinio skiemens. 4. Daiktavardis kaitomas linksniais ir skaièiais, o bûdvardis taip pat linksniais, skaièiais, bet dar ir aukðtinamaisiais ar þeminamaisiais laipsniais. 5. Daiktavardis, turintis pirmojo º [7] vienaskaitos linksnio galûnæ su skiemenimis as, is, us, lietuviø kalboje yra vyriðkosios giminës. To paties linksnio ir laiko [daiktavardis], turintis galûnæ su skiemenimis a, e, yra moteriðkosios giminës. 6. Lietuviø kalbos bûdvardþio vyriðkosios giminës vienaskaitos pirmojo linksnio galûnë bûna dvejopa, t. y. as ir us, pvz., Tiewas gieras ‘tëvas geras’, Iawnykis graêus ‘jaunikis dailus’. O daugiskaitoje pirmo linksnio skiemenys as ir us keièiami á y, pvz., Tieway giery, Iawnikiey graêy. Moteriðkosios giminës vienaskaita baigiama a ir i, pvz., Motina Bagota, turtinga3 , arba dawg=galen3

Þ. turtinga átrp. tarp eiluèiø.

280

Vertimas.p65

280

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:46

ti, meylinga, tai yra ‘motina turtinga, kilminga, gailestinga’ ir kt. O daugiskaitoje galinë raidë a prisiduria raidæ s, pvz., Motinas meylingas ‘motinos gailestingos’ ir raidë i keièiama á skiemená es, º [8] pvz., Motinas4 dawg=galentes ‘kilmingos motinos’ ir kt. Lietuviø kalboje yra dar ypatingesnis bûdvardis – iðskirtinai iðkilmingas – kokio lenkø nei lotynø kalbos neturi, ir jo vyriðkosios giminës pirmasis linksnis baigiasi is, pvz., Baùtasis, Raudonasis ir kt., o moteriðkosios giminës – oi, pvz., Baùtoi, Raudonoi ir kt. Vyriðkosios giminës daugiskaita baigiasi skiemeniu eyie, pvz., Balteyie, Raudoneyie ir kt., o moteriðkosios – ses, pvz., Baùtoses, Raudonoses ir kt. Taip pat reikia þinoti, kad ðitas bûdvardis padaromas ið bet kurio paprasto bûdvardþio ir lietuviø yra aktyviai vartojamas. 6.5 Lietuviø kalbos bûdvardþiai ir daiktavardþiai kaip ir lenkø kaitomi ðeðiais linksniais. Apskritai jø giminë atpaþástama ið vienaskaitos pirmojo linksnio galûnës. Yra tokie linksniai: kas? kieno? kam? kà? ðaukiant o! kur? su kuo? ir kt. Tad ðitokiais ðeðiais linksniais linksniuosime lietuviø kalbos kiekvienos giminës pavyzdþius pagal penkias galûnes6 tokia tvarka, t. y. prie 6-ojo linksnio pridëdami septintà nereguliarø7. º

[9]

Penkios reguliarios lietuviø kalbos daiktavardþiø formos Pirmoji forma

Vyriðkosios giminës daiktavardþiai, besibaigiantys as, linksniuojami tokia tvarka:

4 5

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

1. Kas? Darêas ‘kas? darþas’ 2. Kieno? Darêa ‘kieno? darþo’ 3. Kam? Darýow, ‘kam? darþui’ 4. Kow? Darýa ‘kà? darþà’ 5. O! Darzy! ‘o! darþe!’ 6. Kamy? Darêe ‘kur? darþe’ 7. su Kow? su Darêu ‘su kuo? su darþu’

1. Darêay ‘darþai’ 2. Darêu ‘darþø’ 3. Dar†ams ‘darþams’ 4. Darêus ‘darþus’ 5. O! Darzay! ‘o! darþai!’ 6. Darýuse ‘darþuose’ 7. su Dar‡ays ‘su darþais’

Vëliau, juodesniu raðalu, prir. <s>. Turbût norëta paraðyti 7.

6 7

Turbût norëta paraðyti formas. Tekstas t. y. prie 6-ojo linksnio

281

pridëdami septintà nereguliarø átrp.


Vertimas.p65

281

2002.08.08, 13:46

Antroji lietuviø kalbos daiktavardþiø moteriðkosios giminës forma su galûne a: VIENASKAITA

DAUGISKAITA

1. Motina ‘motina’ 2. Motinos ‘motinos’ 3. Motinay ‘motinai’ 4. Motina ‘motinà‘ 5. O! Motina! ‘o! motina!’ [10] 6. Motino ‘motinoje’ 7. su Motinu ‘su motina’

1. Motinas ‘motinos’ 2. Motinu ‘motinø’ 3. Motinoms ‘motinoms’ 4. Motinas ‘motinas’ 5. O Motinas ‘o! motinos!’ º 6. Motinose ‘motinose’ 7. su Motinomis ‘su motinomis’

Treèioji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma, kuri baigiasi skiemeniu is. VIENASKAITA

DAUGISKAITA

1. Brolis ‘brolis’ 2. Broly ‘brolio’ 3. Brolow ‘broliui’ 4. Broli ‘brolá’ 5. O! Broli! ‘o! broli!’ 6. su Brolu ‘su broliu’ 7. Brole ‘brolyje’

1. Broley ‘broliai’ 2. Broliu ‘broliø’ 3. Brolems ‘broliams’ 4. Brolus ‘brolius’ 5. O Broley! ‘o! broliai!’ 6. su Broleys ‘su broliais’ 7. Broluse ‘broliuose’

Ketvirtoji daiktavardþiø moteriðkosios giminës forma, kuri baigiasi e. VIENASKAITA

DAUGISKAITA

1. ¡eme ‘þemë’ 2. ¡emys ‘þemës’ 3. ¡emey ‘þemei’ [11] 4. ¡eme ‘þemæ’ 5. O! ¡eme ‘o! þeme!’ 6. ¡emie ‘þemëje’ 7. su ¡eme ‘su þeme’

1. ¡emes ‘þemës’ 2. ¡emiu ‘þemiø’ 3. ¡emioms ‘þemëms’ º 4. ¡emes ‘þemes’ 5. O! ¡emes ‘o! þemës!’ 6. ¡emiese ‘þemëse’ 7. su ¡emiemis ‘su þemëmis’

Penktoji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma, kuri baigiasi skiemeniu us. VIENASKAITA

DAUGISKAITA

1. Karalus ‘karalius’ 2. Karalaws ‘karaliaus’

1. Karaley ‘karaliai’ 2. Karaliu ‘karaliø’

282

Vertimas.p65

282

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:46

3. Karalow ‘karaliui’ 4. Karalu ‘karaliø’ 5. O! Karalaw! ‘o! karaliau!’ 6. Karalowje ‘karaliuje’ 7. su Karalu ‘su karaliumi’

3. Karalems ‘karaliams’ 4. Karalus ‘karalius’ 5. O! Karaley! ‘o! karaliai’ 6. Karaliuse ‘karaliuose’ 7. su Karaleys ‘su karaliais’

Visuotinë vartosena kai kuriø daiktavardþiø vienaskaitos pirmàjá linksná lietuviø kalboje taip iðkreipë, kad tik ið antrojo ir tolesniø linksniø galima suprasti, kuriai formai jie º [12] priklauso. Taèiau ir jø tikràjà galûnæ bei formà, kuriai priklauso, kiek pasvarsèius galima atpaþinti. Tad vien dël pirmojo linksnio nukrypimo nesudarysime atskirø nereguliariø linksniuoèiø, nes visi kiti tolesni linksniai net paèios lietuviø liaudies vartojami pagal reguliarias anksèiau pavyzdþiais nurodytas formas; taèiau kiek atmintis siekia pateiksime vien pirmojo tokiø daiktavardþiø linksnio tikràsias bei iðkreiptàsias galûnes; pridëjæ antràjá linksná ðalia, lengvai suprasime tolesnius ir atpaþinsime tikràjà formà, kuriai daiktavardþiai priklauso. Vis dëlto prieð pradëdami apie tai kalbëti turime þinoti, kad iðkreiptø nei pirmosios, nei antrosios formos þodþiø nerasime, nes jø ir nëra. O nukrypæ nuo trijø tolesniø formø [þodþiai] suraðyti toliau. º [13]

Priklausantys treèiajai vyriðkosios giminës formai

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

Taisyklingai iðkreiptai


1. Wandenis ‘vanduo’, Wandow 2. Wandeny ‘vandens’ 1. Mienesis ‘mënuo’, Mienow. 2. Mienesy ‘mënesio’ 1. Szunis ‘ðuo’, Szów 2. Szuny ‘ðuns’, Szunies 1. Akmenis ‘akmuo’, akmow 2. Akmeny ‘akmens’ 1. Wagis ‘vagis’, Wagys 2. Wagy ‘vagies’, Wagies 1. Debesis ‘debesis’, Debesys 2. Debesy ‘debesies’, Debesies 1. Dàtis ‘dantis’, Dàtys 2. Dàty ‘danties’, Dàties 1. Gelêis ‘geleþis’, gelêys 2. Gelêy ‘geleþies’, Gelzies.

1. Wandeney ‘vandenys’, Wandenis 2. Wandeniu ‘vandenø’ 1. Mienesey ‘mënesiai’, mienesis 2. Mienesiu ‘mënesiø’ 1. Szuney ‘ðunys’, Szunis 2. Szuniu ‘ðunø’ 1. Akmeney ‘akmenys’, akmenis 2. Akmeniu ‘akmenø’ 1. Wagey, Wagis ‘vagys’ 2. Wagiu ‘vagiø’ 1. Debesey ‘debesys’, Debesis 2. Debesiu ‘debesø’ 1. Dàtey ‘dantys’, Dàtis 2. Dàtiu ‘dantø’ 1. Gelýey ‘geleþys’, gelêis 2. Gelêiu ‘geleþø’

Ir kiti panaðûs treèiosios formos [þodþiai] taip sudaromi. º

283


Vertimas.p65

283

2002.08.08, 13:46

[14]

Priklausantys ketvirtajai moteriðkosios giminës formai

VIENASKAITA

DAUGISKAITA



1. Sese ‘sesuo’, Sesow 2. Sesys ‘sesers’, Seseries 1. Szyrde ‘ðirdis’, Szy[r]dys 2. Szyrdys ‘ðirdies’, Szyrdies 1. Awe ‘avis’, awes 2. Awys ‘avies’, awies 1. Byte ‘bitë’, Bytes 2. Bytys ‘bitës’, Byties 1. Ugne ‘ugnis’, Ugnys 2. Ugnys ‘ugnies’, Ugnies 1. Wyne ‘vinis’, Wynys 2. Wynys ‘vinies’, Wynies 1. Ute ‘utëlë’, Utys 2. Utys ‘utëlës’, Uties 1. Nose ‘nosis’, Nosys 2. Nosys ‘nosies’, Nosios 1. Ake ‘akis’, akys 2. Akys ‘akies’, akies [15] 1. Awse ‘ausis’, awsie 2. Awsys8 ‘ausies’, awsies9 1. Szakne ‘ðaknis’, Szaknie10 2. Szaknys ‘ðaknies’, Szaknies

1. Seses ‘seserys’, Seseris 2. Sesiu ‘seserø’, Seseriu 1. Szyrdes ‘ðirdys’, Szyrdis 2. Szyrdiu ‘ðirdþiø’ 1. Awes ‘avys’, awis 2. Awiu ‘aviø’ 1. Bytes ‘bitës’, Bytis 2. Bytiu ‘bièiø’ 1. Ugnes ‘ugnys’, Ugnis 2. Ugniu ‘ugniø’ 1. Wynes ‘vinys’, Wynis 2. Wyniu ‘viniø’ 1. Utes ‘utëlës’, Utis 2. Utiu ‘utëliø’ 1. Noses ‘nosys’, Nosis 2. Nosiu ‘nosiø’ 1. Akes ‘akys’, akis 2. Akiu ‘akiø’ º 1. Awses ‘ausys’, awsis 2. awsiu ‘ausø’ 1. Szaknes ‘ðaknys’, Szaknis 2. Szakniu ‘ðaknø’

Ir panaðius daiktavardþius reikia pastebëti ir pataisyti pagal savo formà.

Priklausantys penktajai vyriðkosios giminës formai, besibaigiantys us Taisyklingai iðkreiptai


VIENASKAITA

DAUGISKAITA

1. ¡mogus ‘þmogus’, êmonys 2. ¡mogaws ‘þmogaus’, ¡monies

1. ¡money ‘þmonës’, ¡monis 2. ¡moniu ‘þmoniø’

Ir panaðius reikia pataisyti. 8

Tais. ið Ausys.

284

Vertimas.p65

284

9

10

Tais. ið ausies.

Tais. ið Szaknis.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:46

Apie lietuviø kalbos bûdvardá Pirmoji forma Vyriðkosios giminës bûdvardþiø, kurie baigiasi as ir us, vienaskaita ir daugiskaita kaitoma pagal tolesná pavyzdá su prieð tai nurodytu daiktavardþiu. º [16]

VIENASKAITA

1. ¡mogus gieras , grazus ‘þmogus geras, dailus’ 2. ¡mogaws giera, graêy ‘þmogaus gero, dailaus’ 3. ¡mogow gieram, graêem ‘þmogui geram, dailiam’ 4. ¡mogu giera, graêi ‘þmogø gerà, dailø’ 5. O! ¡mogaw! gieras! grazus! ‘o! þmogau geras, dailus!’ 6. su ¡mogu gieru, graziu ‘su þmogumi geru, dailiu’ 7. ¡mogowje gieramy, graýemy ‘þmoguje gerame, dailiame’ 11

DAUGISKAITA

1. ¡money giery, graêy ‘þmonës geri, dailûs’ 2. ¡moniu gieru12 , graêiu ‘þmoniø gerø, dailiø’ 3. ¡monems gieryms, grazyms ‘þmonëms geriems, dailiems’ 4. ¡monius gierus, grazius ‘þmones gerus, dailius’ 5. O! ¡money! giery! graêy! ‘o! þmonës geri, dailûs’ 6. ¡moniuse gieruse, graêiuse ‘þmonëse geruose, dailiuose’ 7. su ¡moneys gierays, graêeys ‘su þmonëmis gerais, dailiais’

Antroji forma Moteriðkosios giminës bûdvardþiai, kurie baigiasi a ir i, linksniuojami pagal tolesná pavyzdá. º [17]

VI E N A S K A I T A

1. Dona baùta, Skani ‘duona balta, skani’ 2. Donos baùtos, Skanios ‘duonos baltõs, skaniõs’ 3. Donay baùtay, Skaney ‘duonai baltai, skaniai’ 4. Dona baùta, Skany ‘duonà baltà, skanià’ 5. O! Dona baùta, Skani ‘o! duona balta, skani!’ 6. Dono baùto, Skanio ‘duonoje baltoje, skanioje’ 7. su Donu Baùtu, Skane ‘su duona balta, skania’ 11

Èia ir tolesniuose 7 linksniuose minkðtumo þenklas átrp.

12

Prad. raðyti ge, bet iðtaisyta.

285


Vertimas.p65

285

2002.08.08, 13:46

DAUGISKAITA

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Donas baùtas, Skanes ‘duonos båltos, skönios’ Donu baùtu, Skaniu ‘duonø baltø, skaniø’ Donoms baùtom, Skanioms ‘duonoms baltoms, skanioms’ Donas baùtas, Skanes ‘duonas baltas, skanias’ O! Donas baùtas, Skanes ‘o! duonos baltos, skanios!’ Donose baùtose, Skaniose ‘duonose baltose, skaniose’ su Donomis13 baùtomis, Skaniomis ‘su duonomis baltomis, skaniomis’

Treèioji forma Toliau pateikiamas bûdingo vien tik lietuviø kalbai ypatingojo bûdvardþio pavyzdys, pagal kurá galima performuoti bet kurá paprastàjá bûdvardá. º [18] Vyriðkosios giminës, kurio vienaskaita baigiasi is:

1. baùtas ‘baltas’, baùtasis 2. baùta14 ‘balto’, baùtoij 3. baùtam ‘baltam’, baùtowjow 4. baùta ‘baltà’, baùtowij 5. o! baùtas ‘o! baltas!’, O baùtasis 6. baùtamy ‘baltame’, baùtameyie 7. su baùtu ‘su baltu’, su baùtowju Tos paèios giminës daugiskaita, kuri baigiasi eyie: 1. balty15 ‘balti’, balteyie 2. baùtu ‘baltø’, baùtuiu 3. baltyms ‘baltiems’, balteysems 4. baùtus ‘baltus’, baùtusius 5. o! balty ‘o! balti’, O! balteyie16 6. baùtusy ‘baltuose’, baùtusiusy 7. su baùtays ‘su baltais’, su baùtayses Ketvirtoji forma – pavyzdys lietuviø kalbai bûdingo moteriðkosios giminës ypatingojo bûdvardþio, kurio vienaskaitos pirmasis linksnis baigiasi skiemeniu oi. º 13 14

Vëliau, juodesniu raðalu prir. <s>. Tais. ið baùto (?)

286

Vertimas.p65

286

15 16

Prad. raðyti bia, bet iðtaisyta. Tais. ið balteyiey.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:46

[19]

VIENASKAITA

1. Roêe rawdona, rawdonoij18 ‘roþë raudona’ 2. Roýys19 rawdonos20 , rawdonosys21 ‘roþës raudonos’ 3. Roýey rawdonay, rawdonayiey ‘roþei raudonai’ 4. Roêe rawdona, rawdonowje ‘roþæ raudonà’ 5. O! Roýe rawdona rawdonoij22 ‘o! roþe raudona!’ 6. Roêie rawdono, rawdonoie ‘roþëje raudonoje’ 7. su Roýe rawdonu, rawdonowie ‘su roþe raudona’ 17

DAUGISKAITA

1. Roýes rawdonas, rawdonoses ‘roþës raudonos’ 2. Roêiu rawdonu, rawdonuiu ‘roþiø raudonø’ 3. Roýioms23 rawdonoms, rawdonosiems ‘roþëms raudonoms’ 4. Roýes rawdonas, rawdonoses ‘roþes raudonas’ 5. O! Roêes rawdonas, rawdonoses! ‘o! roþës raudonos!’ 6. Roêiese rawdonose, rawdonosiese ‘roþëse raudonose’ 7. su Roýiemis rawdonomis, rawdonosiemis ‘su roþëmis raudonomis’ ir t. t. Lietuviø kaip ir lenkø kalbos bûdvardis dar kaitomas aukðtinamaisiais ir þeminamaisiais laipsniais, o [jie] bûna keturiø pakopø. Lietuviø kalbai bûdingas ypatingasis bûdvardis taip pat gali bûti laipsniuojamas, taèiau retai to prireikia. º [20]

Pirmoji forma

Apie paprastojo vyriðkosios giminës bûdvardþio, kuris baigiasi tiek as, tiek us, laipsniavimà. VIENASKAITA

1. Tiewas geras , geresnis , gerewsis26 , wysu gerewsis27 ‘tëvas geras, geresnis, geriausias’ 2. Tiewa gera28 , geresny29 , gerewsy30 , wysu gerewsy31 3. Tiewow geram, geresnem, gerewsem, wysu gerewsem 24

17 18 19 20 21 22

Tais. ið Roêi (?) Galinë <j> priraðyta. Tais. ið Roêes (?) Tais. ið rawdonosys (?) Tais. ið rawdonojies (?) Ið tikrøjø paraðyta rawdonoij rawdona, bet

25

virðuj priraðyti skaièiukai atitinkamai 2 ir 1. 23 Sic! 24 Tais. ið gieras. 25 Tais. ið gieresnis. 26 Tais. ið gierewsis.

287

27 28 29 30 31

Tais. Tais. Tais. Tais. Tais.

ið ið ið ið ið

gierewsis. giera. gieresny. gierewsy. gierewsy.


Vertimas.p65

287

2002.08.08, 13:46

4. Tiewa giera, geresni, gerewsi, wysu gerewsi 5. O! Tiewy geras32 , geresnis, gerewsis, wysu gerewsis 6. Tiewy geramy, geresnemy, gerewsemy, wysu gerewsemy 7. su Tiewu geru, geresniu, gerewsiu, wysu gerewsiu DAUGISKAITA

1. Tieway33 gery, geresny, gerewsy, wysu gerewsy ‘tëvai geri, geresni, geriausi’ 2. Tiewu geru, geresniu, gerewsiu, wysu gerewsiu 3. Tiewams gieryms, geresnyms, gerewsyms, wysu ir t. t. 4. Tiewus gerus, geresnius, gerewsius, wysu gerewsius 5. O! Tieway gery, geresny, gerewsy, wysu gerewsy 6. Tiewuse geruse34 , geresniuse, gerewsiuse, wysu ir t. t. 7. su Tieways gerays, geresneys, gerewseys, wysu ger º Ta paèia tvarka laipsniuojamas ypatingasis lietuviø kalbos bûdvardis – pridedamas tik jam bûdingas skiemuo, apie kurá kalbëta anksèiau.

[21]

Antroji vyriðkosios giminës ypatingojo bûdvardþio laipsniavimo forma VIENASKAITA

1. Tiewas Gerasis, geresnesis, gerewsesis, wysu gerewsesis35 2. Geroij, geresnioij, gerewsioij, wysu gerewsioij 3. Gerowjow, geresniowjow, Gerewsiowjow, wysu ger 4. Gerowij, Geresniji, Gerewsiowij, wysu gerewsiowij 5. O! Gerasis, Geresnesis, gerewsesis, wysu gerewsesis 6. Gerameyie, geresnemeyie, gerewsemeyie, wysu ger 7. su Gerowiu, geresniowiu, gerewsiowiu, wysu ger DAUGISKAITA

1. Gereyie, gereµneyie , gerewseyie, wysu gerewseyie 2. Geruju, geresniuiu, gerewsiuiu, wysu gerewsiuju 3. Gereysems37 , geresneyµems38 , gerewseysems, wysu geresneysems39 4. Gerusius, Geresniusius, Gerewsiusius, wysu40 gerewµ 36

32 33 34 35

Tais. ið gieras. taisyta. Prad. raðyti gi, bet iðtaisyta. Þ. dalis -sesis átrp. tarp eiluèiø.

288

Vertimas.p65

288

36 37 38

Prad. raðyti gereµnee(?), bet iðtaisyta. Tais. ið Gereyµems. taisyta.

39 40

Þ. dalis -neysems átrp. tarp eiluèiø. Vëliau, juodesniu raðalu átrp. .

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:46

5. O! Gereyie, Geresneyie41 , Gerewseyie, wysu gerewseyie 6. Gerusiuse, Geresniusiuse, Gerewsiusius, wysu ger 7. Su Gerayses42 , Geresneyses, gerasnewses43 , wysu ger º [22]

Treèioji forma

Apie moteriðkosios giminës paprastojo bûdvardþio, besibaigianèio skiemenimis a ir i, laipsniavimà. VIENASKAITA

1. ¡eme Pùati, Iùga, Pùatesne, Jlgesne, pùatewse, Jlgewse, wysu pùatewse, wysu Jlgewse ‘Þemë plati, ilga ir t. t.’ 2. Pùatios, pùatesnios, pùatewsios, wysu pùatewsios 3. Pùatey, pùatesney, pùatewsey, wysu pùatewsey 4. Pùate, pùatesne, pùatewse, wysu pùatewse 5. O! Pùati, pùatesne, pùatewse, wysu pùatewse 6. ¡emie pùatioij44 , pùatesnioij, pùatewsioij, wysu pùat: ir t. t. 7. su Pùate, pùatesne, pùatewse, wysu pùatewse DAUGISKAITA

1. ¡emes pùates, Jùgas, pùatesnes45 , Jlgesnes, pùatewses, Ilgewses, wysu pùatewses, wysu Jlgewses 2. Pùatiu, pùatesniu, pùatewsiu, wysu pùatewsiu 3. pùatioms, pùatesnioms, pùatewsioms, wysu pùat: 4. Pùates, pùatesnes, pùatewses, wysu pùatewses 5. O! Pùates, pùatesnes, pùatewses, wysu pùat: 6. Pùatiose, pùatesniose, pùatewsiose, wysu pùatsd46 7. su Pùatiomis, pùatesniomis, pùatewsiomis, wysu ir t. t. º [23]

Ketvirtoji forma

Apie lietuviø kalbos moteriðkosios giminës ypatingojo bûdvardþio, besibaigianèio oi, laipsniavimà. VIENASKAITA

1. ¡eme Pùatioi, Iùgoi, pùatesnioi47 , Jlgesnioi, pùatewsioi, Jlgewsioi, wysu pùatewsioi48 , wysu Jlgewsioi 2. Pùatiosys, pùatesniosys, pùatewsiosys, wysu ir t. t. 41

Prad. raðyti Geresni, bet iðtaisyta. 42 Tais. ið Gerayseys. 43 Sic!

44 45

Pirmoji átrp. vëliau, juodesniu raðalu. Prad. raðyti pùatu, bet iðtaisyta.

289

46

Sic! Galinë priraðyta. 48 Galinë priraðyta vëliau, juodesniu raðalu. 47


Vertimas.p65

289

2002.08.08, 13:47

3. Pùatejey, Pùatesnejey, pùatewsejey, wysu pùat: 4. Pùateyie, Jùgowie, pùatesneyie, pùatewseyie ir t. t. 5. O!49 Pùatioi, pùatesnioi, pùatewsioi, wysu pùatewsioi 6. Pùatioie, pùatesnioie, pùatewsioie ir t. t. 7. su Pùateyie, pùatesneyie, pùatewseyie ir t. t. DAUGISKAITA

1. ¡emes Pùatioses, pùatesnioses50 , pùatewsioses, wysu ir t. t., Iùgoses, Jlgesnioses, Jlgewsioses, wysu Jlgewsioses 2. Pùatiuiu, pùatesniuju, pùatewsiuju, wysu pùat: 3. Pùatiosiems, pùatesniosiems, pùatewsiosiems ir t. t. 4. Pùatioses, pùatesnioses, pùatewsioses, wysu pùat: ir t. t. 5. O! Pùatioses, pùatesnioses, pùatewsioses, wysu ir t. t. 6. Pùatiosiese, pùatesniosiese, pùatewsiosiese51 ir t. t. 7. su Pùatiosiems, pùatesniosiems, pùatewsiosiems ir t. t. Taip laipsniuojami ir kiti ypatingieji bûdvardþiai. º

[24]

Apie lietuviø kalbos ávardþius

Lietuviø kalbos ávardþiai yra ketveriopi, t. y. klausiamieji, nurodomieji, nepaprastieji52 ir iðskirtiniai.

Pirmoji vyriðkosios giminës forma VIENASKAITA

1. Kas, Katras, Kurs, Koks ‘kas, katras, kuris, koks’ 2. Kieno, Katro, Kurio, Koky 3. Kam, Katram, Kurem, Kokiem 4. Kow, Katrow, Kuri, Koki 5. O! Kas, Katras, Kurs, Koks 6. Kamy, Katramy, Kuremy, Kokemy53 DAUGISKAITA

1. Kas, Katriæ, Kuriæ, Kokiæ ‘kas, katrie, kurie, kokie’ 2. Kieno, Katru, Kuriu, Kokiu ir t. t. 49

Iðtiktukas O! priraðytas vëliau, juodesniu raðalu. 50 Galinë <s> taisyta. 51 Prad. raðyti pùatewsiose, bet iðtaisyta.

290

Vertimas.p65

290

52

Tokie ávardþiai (nepaprastieji) niekur neaptariami. Gali bûti, kad tai dar vienas ávardþiuo-

53

tiniø ávardþiø sinonimas. Toliau praleistas septintasis linksnis.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

3. Kam, Katrems, Kurems, Kokiems 4. Kow, Katrus, Kurius, Kokius 5. O! Kas, Katriæ, Kuriæ, Kokiæ 6. Kamy, Katruse, Kuriuse, Kokiuse 7. su Kow, su Katrays, su Kureys, su Kokieys ir t. t.

Antroji to paties ávardþio moteriðkosios giminës forma º [25]

VIENASKAITA

1. Kas, Katra, Kuri, Kokie ‘kas, katra, kuri, kokia’ 2. Kieno, Katros, Kurios, Kokios 3. Kam, Katray, Kurey, Kokiey 4. Kow, Katrow, Kuræ, koke, 5. O! Kas, Katra, Kuri, Kokie 6. Kamy54 , Katroje55 , Kurioje56 , Kokioje 7. su Kow, su Katru57 , su Kury58 , su Koky DAUGISKAITA

1. Kas, Katras, Kurios, Kokes 2. Kieno, Katru, Kuriu, Kokiu 3. Kam, Katroms, Kurioms, Kokioms 4. Kow, Katras, Kures, Kokes 5. O! Kas! Katras! Kurios! Kokes! 6. Kamy, Katrose, Kuriose, Kokiose 7. su Kow, su Katromis, su Kuriomis, su Kokiomis

Apie vyriðkosios giminës nurodomàjá ávardá VIENASKAITA

1. Asz, Szys, tu, Js arba ons, tas, toks59 , Pats ‘að —–– tu, jis ––––– tas, toks, pats’ 2. Muna, Szio, tawa, Jo arba ano, to, toky, Paties60 3. Mun, Szem, taw, Iem arba anam, tam, tokem, Patem º [26] 4. Muni, Szij, tawi, anow, tow, toki, pati 5. ðaukiant: a! tu! ir t. t. 54 55 56

Prad. raðyti Kami, bet iðtaisyta. Tais. ið Katroj. Þ. taisytas, gal ið Kurioie (?)

57 58 59

Þ. galas taisytas. Þ. galas taisytas. Prad. raðyti toki(?), bet iðtaisyta.

291

60

Prad. raðyti Pate(?), bet iðtaisyta.


Vertimas.p65

291

2002.08.08, 13:47

6. Munie, Szemy, tawie, anamy, tame, tokieme, Pateme61 7. su Muni, su Sziow, su tawi, su anow, su tow, so tokiow, su Patiu DAUGISKAITA

1. Mes, Szey, Ius, aney, tiey, tokiey, Patis ‘mes ––––– jûs, jie, tie, tokie, patys’ 2. Musa, Sziu, Iusa, anu, tu, tokiu, Patiu 3. Mums, Szems, Jums, anems, tems, tokems, Patyms 4 Mumis, Szius, Jumis, anus, tus, tokius, Patius 5. ðaukiant: o! Jus 6. su mumis, su Szeys, su Jumis, su anays, su tays, sutokeys, su Pateys 7. Mumiese, Sziuse, Iumiese, anuse, tuse, tokiuse, Patiuse62

Apie tà patá moteriðkosios giminës ávardá VIENASKAITA

NB. Ávardþiai as¸ ‘að’ ir tu ‘tu’ neturi moteriðkosios giminës atitikmenø, taèiau sakomi kaip vyriðkosios [giminës], o kiti sudaromi tokiu bûdu:

1. Szi, ana, ta, toke, Pati —–– ‘ji, ta, tokia, pati’ º [27] 2. Szios, anos, tos, tokios, patios 3. Szey, anay, tay, tokey, Patey 4. Szæ, anà, tà, toke, Pate 5. ðaukiant: O! Szi, ana, ta, toke, pati 6. Szioie, anoie, toie, tokioie, Patioie 7. su Szy, su anu, su tà, su toky, su Paty DAUGISKAITA

1. Szios, anos, tos, tokies, Pates ‘ðios, anos, tos, tokios, paèios’ 2. Sziu, anu, tu, tokiu, Patiu 3. Szioms, anoms, toms, tokioms, Patioms 4. Szes, anas, tas, tokes, Pates 5. ðaukiant: O! Szios, anos, tos, tokies, Pates 6. Sziose, anose, tose, tokiose, Patiose 7. su Sziomis, su anomis, sutomis, sutokiomis, suPatiomis

61

Þ. dalis -me átrp. tarp eiluèiø.

292

Vertimas.p65

292

62

Þ. Patiuse átrp. tarp eiluèiø.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

Tas pats prielinksnis63 lietuviø kalboje daþnai sakomas prieveiksmiðkai ir nekaitomas, pavyzdþiui, Szeyp, teyp, aneyp, Kyteyp, àtreyp visada baigiasi eyp, t. y. ‘ðiaip, taip, anaip, kitaip’. Panaðiai visokius prieveiksmiðkai sakomus bûdvardþius reikia baigti -ay, jei jie padaryti ið tokio [bûdvardþio], kuris baigiasi -as arba -a; ir baigti -ey, º [28] jei padaryti ið besibaigianèio -us arba -i, visai neatsiþvelgiant á giminës skirtumus, pvz., baùtas yszpùawtas czystay ‘baltas iðplautas ðvariai’, baùta pamalewota rawdonay ‘balta padaþyta raudonai’ arba graêus sakie gra‡ey, t. y. ‘graþus sakë graþiai’, Pana Smarki kaùb64 Saldey, t. y. ‘pana smarki, kalba saldþiai’ ir t. t. Panaðiai kai norime prieveiksmiðkai pasakyti bet kokius abiejø giminiø bei skaièiø bûdvardþius ir bet kokiomis galûnëmis, bet koká aukðèiausiàjá ar þemiausiàjá bet kokio laipsniavimo laipsná, lietuviø kalboje visada baigiama ey, pvz., baùtas, baltesnis, baltewsis, baltesney, baltewsey, Iszmintingesnis, Jszmintingesney, Jszmintingewsis, Jszmintingewsey, t. y. ‘iðmintingesnis, iðmintingiau, iðmintingiausias, iðmintingiausiai’ ir t. t.

Treèioji forma apie iðskirtinai savybinius ávardþius VIENASKAITA

1. Munasis, tawasis ‘manasis, tavasis’ 2. Munoje, tawoje ‘manojo, tavojo’ º [29] 3. Munowjow, tawowjow ‘manajam, tavajam’ 4. munowij, tawowij ‘manàjá, tavàjá’ 5. ðaukiant: o! munasis, o! tawasis! ‘o! manasis, tavasis’ 6. munameyie arba munamy, tawameyie arba tawamy ‘manajame, tavajame’ 7. su munowju, su tawowju ‘su manuoju, su tavuoju’ DAUGISKAITA

1. muneyie, taweyie ‘manieji, tavieji’ 2. munuju, tawuju ‘manøjø, tavøjø’ 3. muneysems, taweysems ‘maniesiems, taviesiems’ 4. munusius, tawusius ‘manuosius, tavuosius’ 5. O! muneyie, O! taweyie ‘o! manieji! o! tavieji’ 6. munusiuse, tawusiuse ‘manuosiuose, tavuosiuose’ 7. su munaseys, su tawaseys65 ‘su manaisiais, su tavaisiais’ 63

Turbût norëta paraðyti ávardis.

64

Tais. ið kaùba.

293

65

Prad. raðyti taway, bet iðtaisyta.


Vertimas.p65

293

2002.08.08, 13:47

Ketvirtoji forma apie tuos paèius moteriðkosios giminës ávardþius VIENASKAITA

1. munoij, tawoij ‘manoji, tavoji’ 2. munosys, tawosys ‘manõsios, tavõsios’ 3. munajey, tawajey ‘manajai, tavajai’ 4. munowje, tawowje ‘manàjà, tavàjà’ 5. O! munoij, otawoij ‘o! manoji! o! tavoji!’ 6. munoie, tawoie ‘manojoje, tavojoje’ [7.] su munowie, su tawowie ‘su manàja, su tavàja’ º [30]

DAUGISKAITA

1. munases, tawases ‘mönosios, tövosios’ 2. munuju, tawuju ‘manøjø, manøjø’66 ’ 3. munosioms, tawosioms ‘manosioms, tavosioms’ 4. munoses, tawoses ‘manàsias, tavàsias’ 5. o! munoses, o! tawoses ‘o! mönosios, o! tövosios’ 6. munosiose, tawosiose ‘manosiose, tavosiose’ 7. su munosioms, su tawosioms ‘su manosiomis, su tavosiomis’ Abiejø giminiø bei abiejø skaièiø ávardis Sawasis ‘savasis’ linksniuojamas tomis paèiomis vienodai skambanèiomis galûnëmis, pvz.:

Vyriðkosios giminës vienaskaita 1. Sawasis67 , 2. Sawoie, 3. Sawowiow, 4. Sawowij, 5. O! Sawasis, 6. Sawameyie arba Sawame, 7. su Sawowiu, su Sawu

Tos paèios giminës daugiskaita 1. Saweyie, 2. Sawuju68 , 3. Saweysems, 4. Sawusius, 5. O! Saweyie! 6. Sawusiuse, 7. su Sawaseys ir t. t.

Moteriðkosios giminës vienaskaita º 1. Sawoij, 2. Sawosys, 3. Sawajey, 4. Sawowie, 5. a Sawoij! 6. Sawoie, 7. su Sawowje

[31]

66

Pakartotas þodis manøjø vietoj tavøjø.

294

Vertimas.p65

294

67 68

Tais. ið Munasis. Tais. ið Saweyie.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

Tos paèios giminës daugiskaita 1. Sawoses, 2.69 Sawuju, 3. Sawosiems, 4. Sawoses, 5. O! Sawoses, 6. Sawosiese, 7. su Sawosiems ir t. t. 1 Pastaba. Esama lietuviðkø vardaþodþiø, kurie áprasti sakyti vien tiktai daugiskaita, ðtai Ùaszyney ‘laðiniai’, Tawkay ‘taukai’, Pawaùkay ‘pavalkai’, ¡aybay ‘þaibas’, Ekietes ‘akëèios’, Kayleney ‘kailiniai’, Kàkles ‘kanklës’, Kartuwes ‘kartuvës’, Gates ‘apatinës kelnës’, Kielnes ‘kelnës’. Nors ir tokie gali bûti iðreikðti vienaskaita, taèiau taip nevartojami. 2 Pastaba. Lietuviø kalbos bûdvardis lengvai padaromas ið daiktavardþio ir gerai skamba, ðtai, pvz., Stebukùas ‘stebuklas’, Stebuklingay ‘stebuklingai’, Stebuklingas ‘stebuklingas’ ir kt. 3 Pastaba. Spalvas þyminèiø bûdvardþiø yra ganëtinai gausu ir jie turi kai kuriø ryðkiø º [32] skirtumø, pavyzdþiui, lenkiðkai tiek apie þmogø, tiek apie gyvulá vienodai sakoma Siwy, o lietuviðkai apie þmogø sakoma ¡yùas, apie arklá – ¡erksztas arba Szyrwas ir kt. 4 Pastaba. Kai kuriais atvejais skiriasi þodþiai, kuriais trumpai ir graþiai iðreiðkiama tai, kas kitose kalbose pateikiama sàmonei ne taip tiksliai, keliais þodþiais, pvz., Szaltis ‘ðaltis’, Speygas ‘didelis ðaltis’, ¡eybas ‘nepakeliami ir ilgai trunkantys ðalèiai’ ir kt.70 5 Pastaba. Lietuviø kalbos deminutyvai taip pat labai iðsiplëtojæ, pvz., Pana ‘pana’, Panele, Panitele, Panelele, Panitelele, Paneùayte, Paneteùayte, Panite, Panayte ir t. t., ir t. t. º

[33]

Apie lietuviø kalbos prielinksnius

Lietuviø kalbos prielinksniai vartojami analogiðkai kaip ir lenkø kalbos. Skiriasi tik tai, kad lietuviø kalboje daugiausia prielinksniø priklauso antrajam linksniui, tiek pat ar maþiau ketvirtajam, ir labai maþai – ðeðtajam. Ðtai, pvz.: Antrajam linksniui priklauso tokie prielinksniai: Pri ‘prie’, Pyrm ‘pirm’, dieù ‘dël’, àt71 ‘ant arba virð’, isz ‘ið’, be ‘be’, nug ‘nuo’, tole ‘toli’, artæ ‘arti’ ir t. t., ir t. t. 69 70

Tais. ið 3. Toks buvæs tolesnis tekstas vëliau, juodesniu raðalu iðbrauktas: „Norint þodá Milemas ir panaðius

á já tiksliai perteikti, reikia taip versti: ‘padoriais savo poelgiais nusipelnë visuotinës meilës ir ja didþiuojasi’;

295

71

taip pat Miletynas ‘vertas mylëjimo’ ir t. t., ir t. t.“ Panaðià mintá þr. p. 65–66. Þ. taisytas.


Vertimas.p65

295

2002.08.08, 13:47

Ketvirtajam linksniui priklauso tokie prielinksniai: I ‘á’, pas ‘pas’, aplink ‘aplink’, ape ‘apie’, par ‘per’, pris¸ ‘prieð’, uý ‘uþ’ ir t. t., ir t. t. Tepasitaiko du ðeðtajam linksniui priklausantys prielinksniai, tai yra su ‘su’, Po ‘po’ ir t. t. Taèiau reikia þinoti, kad kai kurie prielinksniai, priklausantys antrajam ir ketvirtajam linksniui, kartais pavartojami su ðeðtuoju. Pavyzdþiui, kai prielinksnis àt reiðkia º [34] fizinæ ar moralinæ padëtá virð ko nors, [jis] priklauso ðeðtajam linksniui, pvz., ¡iuriedamas àt muna Artyma, pamatew àt Kitu Kibontes Rustibe yr Karone Diewa, t. y. ‘þiûrëdamas á savo artimà pamaèiau ant kito72 kybanèias Dievo rûstybæ ir bausmæ’. Panaðiai kai prielinksnis uê73 reiðkia ‘uþ ko’, tai eina su ðeðtuoju linksniu, o kai reiðkia ‘kada’ – eina su antruoju, taip ir prielinksnis po, kada reiðkia kaþkà praëjus, pridera antrajam linksniui, pvz., po Smerty ‘po mirties’, kai reiðkia ‘kur’ – ðeðtajam linksniui, pvz., po Sudu Diewa wys gyrdiesem teysingay ‘Dievo teisme viskà teisingai girdësim’ ir t. t.

Apie lietuviø kalbos dalyvá Kadangi dalyvis yra ið dalies vardaþodis, o ið dalies veiksmaþodis, tai kaip vardaþodis kaitomas giminëmis, skaièiais ir linksniais, pvz., ‘duodàs’ Dodàs, dodàty74 , dodàtem, dodàti, º [35] su dodàtiu, dodàtemy75 ; daugiskaita: Dodàtis, dodàtiu, dodàtems76 , dodàtius, dodàtiuse, su dodàteys ir t. t., o kaip veiksmaþodis kaitomas laikais, pvz., ‘duodamas’ dodamas, ‘davæs’ Dawys, ‘turintis duoti’ dosis. Todël pagal ðá pavyzdá bet kokiø veiksmaþodþiø, pereinanèiø á vyriðkàja gimine linksniuojamas formas, visi linksniai (iðskyrus abiejø skaièiø pirmàjá ir treèiàjá) kaitomi pagal treèiàjà formà. O moteriðkosios giminës taip pat iðskyrus vienaskaitos pirmàjá ir antràjá linksnius [linksniuojami] pagal ketvirtàjà reguliariø vardaþodþiø formà. Kad bûtø lengviau suprasti, anksèiau nurodytà dalyvá, padarytà ið veiksmaþodþio Dodu, linksniuosime ir kaitysime laikais kaip pavyzdá visiems veiksmaþodþiams toliau nurodytu bûdu. Prieð tai dar man èia derëtø perspëti, kad nors lietuviø kalbos dalyviai ir yra bûdvardiðki, jie nekaitomi jokiais laipsniais. º

72

Þemaitiðka forma, kurià aiðkina autorius, yra ant + instr. ant kitu ‘ant kito’.

296

Vertimas.p65

296

73

74

Buvo paraðyta u‡, bet nuleistinë nubraukta. Prad. raðyti dot, bet iðtaisyta.

75 76

Tais. ið dodàteme (?) Þ. galas tais. ið dodàtem (?)

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

[36]

Penktoji77 vyriðkosios giminës dalyvio forma

Esamasis laikas

Bûtasis laikas

VIENASKAITA

1. Dodàs ‘duodàs’ 2. Dodàty ‘duodanèio’ 3. Dodàtem ‘duodanèiam’ 4. Dodàti 5. O! Dodàs 6. Dodàtemy 7. su Dodàtiu

Bûsimasis laikas VIENASKAITA

1. Dawys ‘davæs’ 2. Dawusy 3. Dawusem

1. Dosis ‘turintis duoti’ 2. Dosenty 3. Dosentem

4. Dawusi 5. O Dawys 6. Dawusemy 7. su Dawusiu

4. Dosæti 5. O! Dosis 6. Dosentemy 7. su Dosentiu

DAUGISKAITA

1. Dodàtis ‘duodantys’ 2. Dodàtiu ‘duodanèiø’ 3. Dodàtyms 4. Dodàtius 5. O! Dodàtis 6. Dodàtiuse 7. su Dodàteys

1. Dawusis 2. Dawusiu 3. Dawusems 4. Dawusius 5. O! Dawusis 6. Dawusiuse 7. su Dawuseys

1. Dosentis 2. Dosentiu 3. Dosentyms 4. Dosentius 5 O! Dosentis 6. Dosentiuse 7. su Dosenteys

Ðeðtoji moteriðkosios giminës dalyvio forma º [37]

VIENASKAITA

Esamasis laikas

Bûtasis laikas

Bûsimasis laikas

1. Dodàti ‘duodanti’ 2. Dodàtios 3. Dodàtey 4. Dodàte 5. O! Dodàti 6. Dodàtio 7. su Dodàty

1. Dawusi 2. Dawusios 3. Dawusey 4. Dawuse 5. O! Dawusi 6. Dawusio 7. su Dawusy

1. Dosenti 2. Dosentios 3. Dosentey 4 Dosente 5. Dosenti 6. Dosentio 7. su Dosenty

DAUGISKAITA

1. Dodàtes ‘duodanèios’ 1. Dawuses 2. Dodàtiu 2. Dawusiu 77

Kaþkodël skaièiuojama nuo penktosios formos. Galbût autorius

dalyvius laikë anksèiau apraðytø keturiø bûdvardþiø linksnia-

297

1. Dosentes 2. Dosentiu vimo formø tæsiniu.


Vertimas.p65

297

2002.08.08, 13:47

3. Dodàtioms 4. Dodàtes 5. O! Dodàtes 6. Dodàtiose, 7. su Dodàtiomis

3. Dawusioms 4. Dawuses 5. O! Dawuses 6. Dawusiose 7. su Dawusiomis

3. Dosentioms78 4. Dosentes 5. O! Dosentes 6. Dosentiose 7. su Dosentiomis

Tai tokia tvarka dera linksniuoti ir kaityti laikais visus pereinanèius á dalyvius veiksmaþodþius. º [38]

Treèioji lietuviø kalbos gramatikos dalis Þinios apie lietuviø kalbos veiksmaþodþius

1. Þinant vardaþodþiø, ávardþiø ir dalyviø linksniavimo formas, reikia susipaþinti su lietuviø kalbos veiksmaþodþiø asmenavimo formomis. Yra keturios lietuviø kalbos veiksmaþodþiø formos. Iðskyrus dvi pagalbiniø veiksmaþodþiø esu ‘esu’, turiu ‘turiu’ formas, lietuviø kalba arba beveik, arba visai neturi netaisyklingø veiksmaþodþiø. 2. Kaip lietuviø kalbos bet kurios giminës vardaþodþiai bûna linksniuojami, taip ir veiksmaþodþiai kaitomi nuosakomis, laikais, skaièiais ir asmenimis. 3. Lietuviø kalbos veiksmaþodþiai turi penkias nuosakas, t. y. tiesioginæ, liepiamàjà, geidþiamàjà, jungiamàjà arba skiriamàjà ir eigos79 . Èia priskirtini paprastieji ir ypatingieji80 lietuviø kalbos dalyviai. 3.81 Lietuviø kalbos veiksmaþodis skirstomas á keturis laikus, t. y. esamàjá, bûtàjá82 , bûtàjá ávykio ir ávyksiantá arba bûsimàjá. 4. Visos lietuviø kalbos veiksmaþodþio formos, º [39] nuosakos ir laikai turi tris asmenis, iðskyrus bendraties nuosakà ir kai ku78 79

taisyta. Eigos nuosaka po to niekur neapraðoma, toliau eigos aspektas suvoktas kaip esminë bûtojo daþninio laiko savybë. Taèiau pateikta bendraties nuosakos pavyzdþiø, nors èia ið pradþiø toji nuosaka ir nenurodyta.

298

Vertimas.p65

298

80

Paþyminá ypatingasis (szczególny) autorius bus suvokæs ne kaip gramatikos terminà, o kaip paprastà epitetà. Todël ypatingaisiais vadinami ne tik ávardþiuotiniai bûdvardþiai, ávardþiai, bet ir es. laiko veikiamieji dalyviai – jø taip

81

82

pat nesà lenkø kalboje, tad jie taip pat esà ypatingi. Supainiota numeracijos tvarka. Terminas bûtasis (byùùy) èia reiðkia bûtàjá daþniná laikà. Kitur jis vadinamas dar bûtuoju eigos laiku (przeszùy niedokonany, p. 50, 51, 56).

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

riuos dalyvius, t. y. að, tu, jis, mes, jûs, jie ir t. t. [Turi] du skaièius: vienaskaità ir daugiskaità. 3.83 Apskritai reikia atsiminti, kad lietuviø kalbos veiksmaþodþiø tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos treèiasis asmuo sakomas vienodai. [Asmenys] reiðkiami vardaþodþiais, ávardþiais arba ávardinëmis dalelytëmis, pvz., às ira, anie ira, ¡mogus eyna, ¡monis eyna, t. y. ‘jis yra, jie yra, þmogus eina, þmonës eina’ ir t. t. 4. Lietuviø kalbos veiksmaþodþiø giminës nesiskiria, ir vyriðkoji bei moteriðkoji giminë sakomos vienodai, pvz., Tiewas buwa, Motina buwa ‘tëvas buvo, motina buvo’, Bralis Sakie, Sesd84 Sakie ‘brolis sakë, sesuo sakë’ ir t. t. Panaðiai ávardþiai ar ávardinës dalelytës nusako, prie kokios giminës veiksmaþodis taikomas, pvz., às padyrba, ana padyrba, t. y. ‘jis padarë, ji padarë’ ir t. t. 5. Lietuviai kaip ir lenkai nepateikia º [40] neveikiamosios rûðies veiksmaþodþiø formø, nes jø tiesiog neturi, iðskyrus kai kuriø dalyviø, ypaè bûtojo laiko. Vis dëlto ðitais dalyviais kartu su pagalbiniais veiksmaþodþiais lietuviai ganëtinai gerai iðreiðkia kiekvienos nuosakos esamàjá laikà, pvz., milemas esc85 , milemy esmi, t. y. ‘að esu þmoniø mylimas, mes esame þmoniø mylimi’, nors þodis milemas nëra tikras neveikiamosios rûðies veiksmaþodis, bet ypatingas dalyvis, bûdingas tik lietuviø kalbai. Juk ir kiti panaðûs á ðità visiðkai átikina já esant veikiamosios rûðies veiksmaþodþiuose. Pvz., mokamas esu ‘mokamas esu’, aramas Iawtis ‘ariamas jautis’, wa‡iowiemas86 Arklis ‘vaþiuojamas arklys’ ir panaðûs þodþiai, pereinantys ið veiksmaþodþiø á bûdvardþius, nesudaro neveikiamøjø veiksmaþodþiø, bet visada yra dalyviai. [Jie] ir be neveikiamøjø veiksmaþodþiø gerai ir maloniai sakomi panaðiai kaip neveikiamieji, pridedant prie º [41] veikiamøjø veiksmaþodþiø ávardá, pvz., muni miù ‘mane myli’ ir t. t. 6. Lietuviai nesudaro neasmeniniø veiksmaþodþiø kaitymo formø, nes jø taip pat neturi. Kai ko nors panaðaus prisireikia, visada surasime iðvestà ið asmeniniø veikiamosios rûðies veiksmaþodþiø, pvz., Niera atsiradæs ið veiksmaþodþio esu ‘esu’ ir yra asmeninio veiksmaþodþio treèias asmuo su pridëtu neiginiu ir t. t. º 83

84

Supainiota numeracijos tvarka. Lankelis turbût reiðkia autoriø manius Sesd esant sutrumpintà

85

formà (plg. Sesow p. 14, 96). Lankelis turbût reiðkia autoriø manius esc esant sutrumpintà

299

86

formà (plg. esmu, p. 65), nors p. 38, 41, 42 ir kt. raðoma tiesiog esu. Tais. ið wa‡iuiemas.


Vertimas.p65

299

2002.08.08, 13:47

[42] Pirmoji

pagalbiniø veiksmaþodþiø asmenavimo forma Tiesioginë nuosaka Esamasis laikas VIENASKAITA

Asz esu ‘að esu’ Tu esi ‘tu esi’ às arba Is ira ‘jis yra’

asz turiu ‘að turiu’ tu turi ‘tu turi’ às arba Is, tur ‘jis turi’ DAUGISKAITA

Mes esam ‘mes esame’ Ius esat ‘jûs esate’ aniæ ira ‘jie yra’

Mes turem ‘mes turime’ Ius turet ‘jûs turite’ Aniæ tur ‘jie turi’ Bûtasis laikas VIENASKAITA

budawaw ‘bûdavau’ budaway ‘bûdavai’ budawa ‘bûdavo’

turiedawaw ‘turëdavau’ turiedaway ‘turëdavai’ turi[e]dawa ‘turëdavo’ DAUGISKAITA

budawom ‘bûdavome’ budawot87 ‘bûdavote’ budawa ‘bûdavo’

turiedawom ‘turëdavome’ turiedawot ‘turëdavote’ turiedawa ‘turëdavo’

Bûtasis ávykio laikas VIENASKAITA º [43] buwaw ‘buvau’ buway ‘buvai’ buwa ‘buvo’

turiejaw ‘turëjau’ turiejey ‘turëjai’ turieje ‘turëjo’ DAUGISKAITA

buwom ‘buvome’ buwot ‘buvote’ buwa ‘buvo’

87

Tais. ið budawom (?)

300

Vertimas.p65

300

turiejom ‘turëjome’ turiejot ‘turëjote’ turieje ‘turëjo’

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47


Busiu ‘bûsiu’ Busi ‘bûsi’ Bus ‘bus’

turiesiu ‘turësiu’ turiesi ‘turësi’ turies ‘turës’ DAUGISKAITA

busem ‘bûsime’ buset ‘bûsite’ bus ‘bus’

turiesem ‘turësime’ turieset ‘turësite’ turieset88 ‘turës’ Liepiamoji nuosaka Esamasis laikas VIENASKAITA

Buk ‘bûk’ teguù bus ‘tegul bûna’

turiek ‘turëk’ teguù tur ‘tegul turi’ DAUGISKAITA

[44] bukiem ‘bûkime’

bukiet ‘bûkite’ teguù bus ‘tegul bûna’

º turiekem ‘turëkime’ turieket ‘turëkite’ teguù tur ‘tegul turi’

Ði liepiamoji nuosaka taip baigiasi visø formø, nes aiðkesnio neturi nei bûtojo, nei ávyksianèio laiko. Visi geidþiamosios ir jungiamosios ar skiriamosios nuosakos laikai bei asmenys reiðkiami vienodai, skirtumas tik tas, kad geidþiamojoje nuosakoje pridedama dalelytë Idant, t. y. ‘kad, idant’, o jungiamojoje ar skiriamojoje pridedamos dalelytës Kad arba Kada ar Jog arba Jogiey, t. y. ‘kad ir jog’. Ðios abi nuosakos kaitomos tik dviem joms bûdingais laikais, t. y. bûtuoju ávykio bei bûsimuoju. Visi esamojo ir kitø laikø asmenys bei skaièiai be maþiausio skirtumëlio sudaromi ið tiesioginës nuosakos, tik prie kiekvieno veiksmaþodþio pridedama tinkanti ið minëtøjø dalelytë. Todël tiek º [45] ðioms pagalbiniø veiksmaþodþiø, tiek ir tolesnëms veikiamøjø veiksmaþodþiø formoms sudarinësime tiktai du geidþiamosios ir jungiamosios nuosakø laikus, t. y. bûtàjá ávykio ir bûsimàjá.

88

Turbût norëta paraðyti turies.

301


Vertimas.p65

301

2002.08.08, 13:47

Dar reikia þinoti, kad jungiamoji ir skiriamoji yra viena nuosaka be jokio kitokio skirtumo, iðskyrus jungiamosios teigimà, o skiriamosios neigimà. Pavyzdþiui, jungiamoji bus: Kad sieju yr piawnu y Kùowna krawnu, t. y. ‘jei sëju ir pjaunu, á kluonà kraunu’; skiriamoji bus: Kad Ne sieju yr89 Ne piawnu tusztes90 muna miegas rondu, t. y. ‘jei nesëju ir nepjaunu, tuðèius savo aruodus randu’. Dël tokio maþo skirtumo visas geidþiamosios ir jungiamosios nuosakø formas dviem laikais kartu iðdëstysime tam, kad iðvengtume nelabai naudingø pasikartojimø ir ði knygelë be reikalo neiðsiplëstø. º [46]

Geidþiamoji ir jungiamoji nuosaka Bûtasis laikas VIENASKAITA

Kad arba Idant butio buwys Kad arba Idant butumi buwys Kad arba Idant butum buwys ‘jeigu bûèiau buvæs’ ir t. t.

Kad arba Idant butio turieies Kad arba I butumi turieies Kad arba I butum turieies ‘jeigu bûèiau turëjæs’ ir t. t.

DAUGISKAITA

Kad butumem buwy Kad butumet buwy Kad butum buwy ‘jeigu bûtume buvæ’ ir t. t.

Kad butumem turieje Kad butumet turieje Kad butum turieje ‘jeigu bûtume turëjæ’ ir t. t.


Idant butio Idant butumi Idant butum ‘o kad bûèiau’ ir t. t.

Idant turietio Idant turietumi Idant turietum ‘o kad turëèiau’ ir t. t. DAUGISKAITA

Idant butumem [47] Idant butumet91 Idant butum92 ‘o kad bûtume’ ir t. t.

89

prir. vëliau, juodesniu raðalu.

302

Vertimas.p65

302

Idant turietumem º Idant turietumet Idant turietum ‘o kad turëtume’ ir t. t.

90 91

Þ. taisytas. Tais. ið turietumet.

92

Tais. ið turietum.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

Bendraties nuosaka Esamasis laikas buty ‘bûti’

turiety ‘turëti’ Bûtasis laikas

buwa buty ‘buvo bûti’

buwa turiety ‘buvo turëti’

Ðios nuosakos visos formos taip baigiasi.

Paprastieji dalyviai Giminës: Vyriðkoji, moteriðkoji

Vyriðkoji, moteriðkoji

Esamasis laikas

Esamasis laikas

Esus ‘esàs’, Esanti

turis ‘turás’, turenti ‘turinti’ DAUGISKAITA

Esantis, Esantes

turentis, turentes Bûtasis laikas VIENASKAITA

buwys, buwusi

turieys, turiejusi

93

DAUGISKAITA

buwusis, buwuses

turiejusis, turiejuses º [48]


busis ‘turintis bûti’, busenti

turiesis, turiesenti

DAUGISKAITA

busentis, busentes

turiesentis, turiesentes

Asmeniniai dalyviai VIENASKAITA

93



budamas, budama

turiedamas, turiedama

Tais. ið buwuses (?)

303


Vertimas.p65

303

2002.08.08, 13:47

DAUGISKAITA

budamis, budamas

turiedamis, turiedamas

Neasmeniniai lietuviø kalbos dalyviai Esamasis laikas esont

turint Bûtasis laikas

buwus

turiejus Bûsimasis laikas

àt buwyma

àt turieyma

Ypatingieji lietuviø kalbos dalyviai Esamasis laikas VIENASKAITA º [49] Giminës:



Esamas, Esama

turemas, turema DAUGISKAITA

Esamis, Esamas

turemis, turemas Bûtasis laikas

butas, buta

turietas, turieta DAUGISKAITA

buty, butas

turiety, turietas Bûsimasis laikas VIENASKAITA

butynas, butyna

turietynas, turietyna DAUGISKAITA

butyny, butynas

turietyny, turietynas

Pastaba: Neasmeniniai bei ypatingieji lietuviø kalbos dalyviai negali bûti nusakyti lenkiðkai, nes yra visuotiniai ir iðsiskiria puikia vaizduote. º

304

Vertimas.p65

304

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

[50]

Keturios reguliarios lietuviø kalbos formos

Pirmoji forma

Antroji forma Tiesioginë nuosaka Esamasis laikas VIENASKAITA

Asz milu ‘að myliu’ tu mili ‘tu myli’ às miù ‘jis myli’

asz dodu ‘að duodu’ tu dodi ‘tu duodi’ ons arba Js dod ‘jis duoda’ DAUGISKAITA

Mes Milem ‘mes mylime’ milet ‘mylite’ miù ‘myli’

Dodam ‘duodame’ dodat ‘duodate’ dod ‘duoda’

Bûtasis eigos laikas VIENASKAITA

Miledawaw ‘mylëjau’ miledaway ‘mylëjai’ miledawa ‘mylëjo’

dodawaw ‘duodavau’ dodaway94 ‘duodavai’ dodawa ‘duodavo’ DAUGISKAITA

Miledawom ‘mylëjome’ Miledawot ‘mylëjote’ miledawa ‘mylëjo’

Dodawom ‘duodavome’ dodawot ‘duodavote’ dodawa ‘duodavo’ º

[51] Bûtasis

ávykio laikas

VIENASKAITA

Milejaw ‘mylëjau’ Milejey ‘mylëjai’ Mileie ‘mylëjo’

Dawew ‘daviau’ Dawey ‘davei’ Dawe ‘davë’ DAUGISKAITA

Milejom ‘mylëjome’ Milejot ‘mylëjote’ Mileje ‘mylëjo’ 94

Dawiem ‘davëme’ Dawiet ‘davëte’ Dawe ‘davë’

Tais. ið dodawaw.

305


Vertimas.p65

305

2002.08.08, 13:47


Milesiu ‘mylësiu’ Milesi ‘mylësi’ Miles ‘mylës’

dosiu ‘duosiu’ dosi ‘duosi’ dos ‘duos’ DAUGISKAITA

Milesem ‘mylësime’ Mileset ‘mylësite’ miles ‘mylës’

Dosem95 ‘duosime’ Doset ‘duosite’ Dos ‘duos’ Liepiamoji nuosaka VIENASKAITA

milek ‘mylëk’ teguù miù ‘tegul myli’

Dok ‘duok’ teguù Dod ‘tegul duoda’ º [52]

DAUGISKAITA

Milekem ‘mylëkime’ mileket ‘mylëkite’ teguù miù ‘tegul myli’

Dokiem ‘duokime’ Doket ‘duokite’ teguù dod ‘tegul duoda’

96

Geidþiamoji arba jungiamoji ir t. t. nuosaka Bûtasis laikas VIENASKAITA

Kad butio milejes ‘kad bûèiau mylëjæs’ Kad butumi milejes ir t. t. Kad butum milejes ir t. t.

Kad butio dawys ‘kad bûèiau davæs’ Kad butumi dawys ir t. t. Kad butum dawys ir t. t.

DAUGISKAITA

Kad butumem mileje Kad butumet mileje Kad butum mileje

Kad butumem dawy Kad butumet dawy Kad butum dawy Bûsimasis laikas VIENASKAITA

Idant miletio Jdant miletumi Jdant miletum 95

Tais. ið Dosiu.

306

Vertimas.p65

306

Idant dotio Idant dotumi Jdant dotum 96

Tais. ið Milekeme (?)

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

DAUGISKAITA

º

[53] Idant miletumem Jdant miletumet Jdant miletum

Idant dotumem Idant dotumet Jdant dotum Bendraties nuosaka Esamasis laikas

milety ‘mylëti’

Doty ‘duoti’ Bûtasis laikas

buwa milety ‘buvo mylëti’

buwa doty ‘buvo duoti’

Ði nuosaka tuo ir baigiasi.


Vyriðkoji, moteriðkoji Esamasis laikas

Milis ‘mylás’, milenti

dodàs ‘duodàs’, dodàti DAUGISKAITA

Milentis, Milentes

Dodàtis, dodàtes Bûtasis laikas VIENASKAITA

milejes, milejusi

dawys, Dawusi DAUGISKAITA

milejusis, milejuses

dawusis, dawuses º [54]


Milesis, Milesenti

Dosis, dosenti ‘turinti duoti’ DAUGISKAITA

Milesentis, Milesentes

307

Dosentis, Dosentes ir t. t.


Vertimas.p65

307

2002.08.08, 13:47

Asmeniniai dalyviai VIENASKAITA



Miledamas, Miledama

dodamas, dodama DAUGISKAITA

Miledamis, Miledamas

Dodamis, dodamas

Neasmeniniai lietuviø kalbos dalyviai Esamasis laikas Milent

Dodàt Bûtasis laikas

milejus

Dawus Bûsimasis laikas

àt mileyma

àt Dawyma

Ypatingieji lietuviø kalbos dalyviai Esamasis laikas º [55]

VIENASKAITA

Giminës:

Giminës:



Milemas, Milema

Dodamas, dodama DAUGISKAITA

Milemy , Milemas

Dosny, Dosnas

97

Bûtasis laikas VIENASKAITA

Miletas, Mileta

Dotas, Dota DAUGISKAITA

Milety, Miletas 97

Prad. raðyti Mileta, bet iðtaisyta.

308

Vertimas.p65

308

Doty, Dotas

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47


Miletynas, Miletyna

Dotynas, dotyna DAUGISKAITA

Miletyny, Miletynas

Dotyny, Dotynas ir t. t. Kitaip

Meylingas, Meylinga arba: Miletingas, Miletinga [56]

Dotingas, dotinga Dosnus, Dosna º

Treèioji forma

Ketvirtoji forma Tiesioginë nuosaka Esamasis laikas VIENASKAITA

Asz praszaw ‘að praðau’ tu praszay ‘tu praðai’ às arba Js prasza98 ‘jis praðo’

as¸ Dyrbu ‘að darau’ tu dyrbi ‘tu darai’ às Dyrb ‘jis daro’

DAUGISKAITA

Mes pras¸om ‘mes praðome’ Jus praszot ‘jûs praðote’ aniæ pras¸a ‘jie praðo’

mes Dyrbam ‘mes darome’ Jus Dyrbat ‘jûs darote’ aniæ Dyrb ‘jie daro’

Bûtasis eigos laikas VIENASKAITA

praszydawaw praszydaway praszydawa99

Dyrbdawaw Dyrbdaway Dyrbdawa DAUGISKAITA

praszydawom praszydawot praszydawa

98

Buvo paraðyta pras¸a, bet nuleistinë iðskusta.

Dyrbdawom Dyrbdawot Dyrbdawa º

99

Prad. raðyti praszi, bet iðtaisyta.

309


Vertimas.p65

309

2002.08.08, 13:47

[57] Bûtasis

ávykio laikas

VIENASKAITA

praszew ‘praðiau’ praszey ‘praðei’ praszy ‘praðë’

Dyrbaw ‘dariau’ Dyrbay ‘darei’ Dyrba ‘darë’ DAUGISKAITA

prasziem ‘praðëme’ prasziet ‘praðëte’ praszy ‘praðë’

Dyrbom ‘darëme’ Dyrbot ‘darëte’ Dyrba ‘darë’ Bûsimasis laikas VIENASKAITA

praszysiu ‘praðysiu’ praszysi ‘praðysi’ praszys ‘praðys’

Dyrbsiu ‘darysiu’ ir t. t. Dyrbsi Dyrbs DAUGISKAITA

praszysem ‘praðysime’ praszyset praszys

Dyrbsem Dyrbset Dyrbs

Liepiamoji nuosaka VIENASKAITA

praszÿk ‘praðyk!’ teguù prasza ‘tegul praðo’

Dyrbk ‘daryk!’ teguù Dyrb ‘tegul daro’ º

100

[58]

DAUGISKAITA

praszikiem ‘praðykime’ prasziket ‘praðykite’ teguù prasza ‘tegul praðo’

Dyrbkiem ‘darykime’ Dyrbkiet ‘darykite’ teguù Dyrb ‘tegul daro’

Geidþiamoji arba jungiamoji nuosaka Bûtasis laikas VIENASKAITA

Kad butio praszys Kad butumi praszys Kad butum praszys 100

Diakritikai virð uþdëti vëliau, juodesniu raðalu (?)

310

Vertimas.p65

310

Kad butio Dyrbys Kad butumi dyrbys Kad butum dyrbys

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

DAUGISKAITA

Kad butumem praszy Kad butumet praszy Kad butum praszy

Kad butumem dyrby Kad butumet Dyrby Kad butum Dyrby Bûsimasis laikas VIENASKAITA

Jdant praszytio ––– praszytumi ––– praszytum

Jdant Dyrbtio ––– Dyrbtumi ––– Dyrbtum DAUGISKAITA

Idant praszytumem ––– praszytumet ––– praszytum

Jdant Dyrbtumem ––– Dyrbtumet ––– Dyrbtum º [59]

Bendraties nuosaka Esamasis laikas

praszyty ‘praðyti’

Dyrbty ‘daryti’ Bûtasis laikas

buwa praszyty ‘buvo praðyti’

buwo Dyrbty ‘buvo dirbti’



praszus, praszonti

Dyrbows, dyrbonti DAUGISKAITA

praszàtis101 , pras¸ontes

Dyrbàtis, Dyrbontes Bûtasis laikas VIENASKAITA

praszes, prasziusi

Dyrbys, Dyrbusi DAUGISKAITA

prasziusis, prasziuses 101

Dyrbusis, Dyrbuses

Buvo paraðyta pras¸àtis, bet iðtaisyta á praszàtis.

311


Vertimas.p65

311

2002.08.08, 13:47


praszisis

102

, praszysenti

Dyrbsis, Dyrbsenti DAUGISKAITA

praszysentis, praszysentes

Dyrbsentis103 , Dyrbsentes º

[60] Asmeniniai

dalyviai

VIENASKAITA

Vyriðkoji, moteriðkoji praszydamas, praszydama

Vyriðkoji, moteriðkoji Dyrbdamas, Dyrbdama DAUGISKAITA

praszydamis, praszydamas

Dyrbdamis, dyrbdamas

Neasmeniniai lietuviø kalbos dalyviai Esamasis laikas pras¸ont

Dyrbont Bûtasis laikas

praszius

Dyrbus Bûsimasis laikas

ant praszyma

àt Dyrbyma

Ypatingieji lietuviø kalbos dalyviai Esamasis laikas VIENASKAITA



praszomas, pras¸oma

Dyrbamas, Dyrbama DAUGISKAITA

pras¸omy 102

Þ. taisytas.

312

Vertimas.p65

312

104

, pras¸omas 103

Dyrbamy, dyrbamas º

taisyta.

104

taisyta.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

[61]

Bûtasis laikas

VIENASKAITA

praszytas, praszyta

Dyrbtas, Dyrbta DAUGISKAITA

Praszyty, Praszytas

Dyrbty, Dyrbtas Bûsimasis laikas VIENASKAITA

Praszytynas, Praszytyna

Dyrbtynas, Dyrbtyna

105

DAUGISKAITA

Praszytyny, Praszytynas

Dyrbtyny, Dyrbtynas Kitaip

Praszyngas, Praszynga arba praszytingas, praszytinga

Darbingas, darbinga Darbus, Darbi

Pastabos apie veiksmaþodþius 1. Nors lietuviai nedaro formø neveikiamiesiems veiksmaþodþiams, vis dëlto kai kuriose nuosakose jø pasitaiko; [jiems] sudaryti prie veikiamojo veiksmaþodþio kiekvieno galinio skiemens pridedama raidë s, ir tai gali bûti bet kuri nuosaka, laikas º [62] ir asmuo. Pvz.: veikiamasis praszaw, praszay106 , neveikiamasis praszaws, praszays; veikiamasis muszu ‘muðu’, neveikiamasis mus¸ows ‘muðuosi’ ir t. t. 2 Pastaba. Akimirksniu praeinanèiø ir bûtøjø ávykusiø, taip pat bûsimøjø staigiai nutrûksianèiø veiksmø, visø nuosakø ir laikø (iðskyrus esamàjá), asmenø ir skaièiø neveikiamieji veiksmaþodþiai graþiai reiðkiami, kai prieð veikiamàjá veiksmaþodá pridedami prielinksniai Pase (kai jau kas nors ávyko ar dar turi ávykti), Parse (kai kà nors vykdant perþengiama riba), pvz., veikiamieji Kalbiejaw, Kalbiejaws – pasekalbiejaw, parsekalbiejaw ‘kalbëjau’ ir t. t. Kai kuriuos lietuviø kalbos þodþius taip lengva daryti pasyvinius, kad galima bûtø vadinti ypaè perdëm neveikiamaisiais veiksmaþodþiais ir suraðyti [jø] eilæ, nepastebëtà kitose kalbose. Taèiau kadangi jie matomi ið paèios vartosenos ir akis bado net nelaisvai 105

Antroji taisyta.

106

Vëliau, juodesniu raðalu tais. ið prasay (?)

313


Vertimas.p65

313

2002.08.08, 13:47

lietuviðkai kalbanèiam, nematau reikalo plësti ðià knygelæ tomis º [63] maþiau reikalingomis taisyklëmis; juk tyrinëjanèiam ðios mirusios (ar apleistos) kalbos literatûrà gausiai iðkyla beribiai kalbos turtai ir groþis, plëtojasi ir daugumos þodþiø, ypatingiau veikianèiø protà, poveikis ir sangràþa; imkime, pavyzdþiui, þodá ‘bijau, bijausi’: gàdaw, gàdaws, Júsygàdaw, pargàdaw, nusygàdaw, parsegàdaw, parsegàdynaw, nusygàdynaw, pargàdynaw, nugàdynaw, Jýzgàdynaw107 , pagondynaw, pasegondynaw ir t. t., ir t. t. NB. Visada reikia atsiminti, kad nors lenkø kalbos prielinksnis Po arba prze ar ir dar koks kitas, pridurtas prie veiksmaþodþio, nepaðalina galinio -siæ-, taèiau bet koks lietuviø kalbos ávardis, pridëtas ið priekio, galiná s arba es paðalina, pvz., Kalbiejaws, pasekalbiejaw108 arba parsekalbiejaw ir t. t., kalbiekes, pasekalbiek ir t. t. 3 Pastaba. Nors kitø kalbø veiksmaþodþiø formas áprasta paþinti pagal bendraties nuosakà, lietuviø kalboje ðita nuosaka nieko º [64] nerodo, nes joje visi bet kokios formos bendraties veiksmaþodþiai baigiasi skiemeniu ty, pvz., Raszyty ‘raðyti’, Eyty ‘eiti’ ir t. t. 4 Pastaba. Nors lietuviø kalboje dël kai kuriø ne tokio stabilaus kaitymo veiksmaþodþiø sudaromos keturios formos – tam, kad bûtø pritaikyta visiems visø rûðiø veiksmaþodþiams, taèiau bendriausias lietuviø kalbos veiksmaþodþiø formas turime tiktai dvi. 5 Pastaba. Kuriai ið keturiø formø priklauso lietuviø kalbos veiksmaþodis, atpaþástama ið vyriðkosios giminës vienaskaitos pirmojo linksnio paprastojo dalyvio galûnës tokiu bûdu: jeigu vyriðkosios giminës dalyvio pirmasis vienaskaitos linksnis baigiasi -is, tai jo veiksmaþodis priklauso pirmajai formai, o jeigu baigiasi -às – antrajai. [Taip pat] jeigu baigiasi -us, tai [priklauso] treèiajai formai, o jeigu -ows – ketvirtajai. Vis dëlto tokià taisyklæ ne tik sunku º [65] ið pasakyto veiksmaþodþio sukurti, bet nepaþástanèiam tvirtø lietuviø kalbos taisykliø [ji] gali sukelti ir nereikalingø abejoniø. Pavyzdþiui, ið veiksmaþodþio biegu ‘bëgu’ gerai nemokanèiam lietuviø kalbos sunku suprasti, ar dalyvis baigiasi -às, ar -ows, nors jam aiðkiai bûdinga ketvirtoji forma. 6 Pastaba. Apskritai ið tiesioginës nuosakos vienaskaitos pirmojo asmens atpaþástamos dvi lietuviø kalbos formos. T. y. kada pasakytas veiksmaþodis baigiasi -u, tada priklauso pirmajai formai, pvz.: milu, dodu, Dyrbu, biegu ‘myliu, duodu, dirbu, bëgu’. O [veiksmaþodþiai], kurie baigiasi skiemenimi -aw, priklauso antrajai formai, pvz.: 107

Tais. ið Jszgàdynaw. Turbût norëta paraðyti *Jýgàdynaw.

314

Vertimas.p65

314

108

Prad. raðyti pasy, bet iðtaisyta.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

Pras¸aw, Raszaw, Skaytaw, Kùawsaw, Szawdaw ir t. t. ‘praðau, raðau, skaitau, klausau, ðaudau ir t. t.’ 7 Pastaba. Pereidami á bûdvardþius ar á dalyvius lietuviø veiksmaþodþiai netampa neveikiamaisiais, taèiau ima plaèiai veikti protà. Pavyzdþiui, norint lenkiðkai pakankamai tiksliai ásivaizduoti þodá Milemas esu arba esmu, º [66] reikia ðitaip versti: ‘savo poelgiø kilnumu uþsitarnavau visuotinæ meilæ ir ja esu gerbiamas’109. Juk pasakymas Kochany iestem tereiðkia labai menkà ir jau praëjusá ávyká, o tai lietuviðkai nusakoma þodþiais Miletas esu. Þodþiu, jeigu pritariame lietuviø kalboje esant neveikiamàjá veiksmaþodá, lengvai surasime ir daugiau eiliø, ið kuriø galima sudaryti iðtisas formas. Taèiau kadangi taip ásikarðèiavæs galëèiau lietuviø kalbai suteikti pirmenybæ prieð lenkø, kurios veiksmaþodþiø formas bûtø galima panaðiai plësti, ðiame pradiniame veikale ribojuosi tik paèiomis reikalingiausiomis taisyklëmis, palikdamas tolesnius aiðkinimus tam laikui, kai lietuviø kalbos vertë ir poþiûris á jà to pareikalaus. 8 Pastaba. Lietuviø kalba iðlaiko mandagumà ir yra graþiai ávairi, kai þodþiai renkami º [67] pagal objekto vertæ. Pavyzdþiui, lenkiðkai tiek apie þmogø, tiek apie gyvulá sakome Je, Jadù, Jeúã ir t. t., o lietuviðkai apie gyvulá sakoma ied, jedy, jesty, o apie þmogø – Waùga, walge110, walgity ir t. t. 9 Pastaba. Lietuviø kalba tiek ðlovinama dël garsumo, o kartu ir subtilaus deramø santykiø delikatumo, kad kartais vienas þodis gali protà pralinksminti, iðgàsdinti, ábauginti, pakelti, sustabdyti ir nuraminti. Pavyzdþiui, eilëmis taip pasakyti be maþiausio pasirengimo (o jose galima pajusti kaþkokià jëgà, kuri, pvz., matyti ið ðeðiø tolesniø religiniø eiliø): Kad Perkunu grewsmay, Szyrdes111 mariu draskis– Kada drebies Kaùnay, Kietas owùas praskis. tarp Dàgaws yr Pekùos, tyrps grieku Pyktibie– paskædis Gries¸nikas Sunkioij Kartibie– Teysingas yr Meyùus linksma panes¸ weyda– dràsey aùga segdams tyn112 kur Szwætus113 leyda– Taip pat netgi menka þinutë proza rodo jëgà, panaðià á lotynø kalbos þodþiø, pavyzdþiui, º [68] Kada buwa diena dargana tów114 Kartu Wanagas Wyszta drasky ‘kada buvo diena darganota, tada vanagas viðtà draskë’. Panaði mintis buvo raðyta anksèiau (p. 32), taèiau ten iðbraukta. 110 Tais. ið walgi. 109

Tais. ið Szyrdis. Tais. ið ten. 113 Tais. ið szwætus. 111 112

315

114

Diakritikas virð priraðytas vëliau, juodesniu raðalu.


Vertimas.p65

315

2002.08.08, 13:47

10 Pastaba. Lietuviø kalba neturi formos neasmeniniams veiksmaþodþiams sudaryti (kaip jau anksèiau nurodþiau), iðskyrus jai bûdinguosius dalyvius. Taèiau ið kiekvieno asmeninio veiksmaþodþio darant treèiàjá asmená, arba paverèiant prieveiksmiu (neparodant treèiojo asmens to vardaþodþio, kuriam veiksmaþodis taikomas), ar bent jau tada, kai tariama, nesutvirtinant ávardþiu, [padaromas] veiksmaþodis, vadinamas neasmeniniu. Pavyzdþiui, tropios ‘atsitiko’, Jùgo ùawkty ‘ilgu laukti’, Szaùt ‘ðalta’, Szyùt ‘ðilta’, Kars¸t ‘karðta’, lin ‘lyja lietus’, Sning ‘sninga’, reges man ‘regis man’, gana ‘gana’ ir t. t., ir t. t. Taèiau ir ðie, esant reikiamoms aplinkybëms, gali bûti kaitomi asmenimis, jeigu tik nevartojami prieveiksmiðkai, pvz.: Szaùu, Szali, Szaù ir t. t. 11 Pastaba. Apie prieveiksmius. Prieveiksmiu vadinamas þodis, daþniausiai dedamas prie veiksmaþodþio ir gelbstintis jam reikðti aplinkybes, º [69] o kartais [dedamas] ir prie vardaþodþio, kaip toliau informuosime ið pavyzdþiø. Pvz., prie veiksmaþodþiø [reiðkia]: 1. Ypatybës ar bûdo aplinkybæ: puykey yr protingay Saka, Iszmintingay riedos ‘iðmintingai tvarkosi’ ir t. t. 2. Vietos aplinkybæ, pvz.: kur, ys¸ kur, wysur, niekur ‘kur’, ‘ið kur’, ‘visur’, ‘niekur’ ir t. t. 3. Kiekio aplinkybæ, pvz.: tris kartus, wysados ir t. t. 4. Klausiamàjà aplinkybæ, pvz.: ar giwas, dieùko nuludys, u† kow kæt, t. y. ‘ar gyvas’, ‘kodël nuliûdæs’, ‘uþ kà kenèia’ ir t. t. 5. Tvirtinamàjà aplinkybæ, pvz.: teyp, aneyp, àtreyp, kyteyp, t. y. ‘taip’, ‘anaip’, ‘kitaip’ ir t. t. 6. Laiko aplinkybæ, pvz.: Wysados, Pernay, niekados, dabarciow, t. y. ‘visada’, ‘pernai’, ‘niekada’, ‘dabar’ ir t. t. 7. Neigiamàjà aplinkybæ, pvz.: ne, niekados, negeray, t. y. ‘ne’, ‘niekada’, ‘negerai’ ir t. t. Nors tokie prieveiksmiai nekaitomi, vis dëlto kartais vartojami su vardaþodþiu, pvz.: ùabay greytas kayp Baùandis, t. y. ‘labai greitas kaip balandis’ ir t. t. º [70] 12 Pastaba. Apie jaustukus. Jaustukas pavadintas dël garsesnio tarimo ir þymi jausmo rezultatà, pavyzdþiui, nuostabos, pykèio, gailesèio, liûdesio, dþiaugsmo ir baimës, taip pat staigaus klausimo, pvz.: ‘Kas tai yra?’ – Kas tay ira, ‘eik ðalin, pasiutëli’ – eyk szelen pasiuteli ir t. t. 13 Pastaba. Apie jungtukus. Aðtuntoji kalbos dalis jungtukas taip pavadintas todël, kad jungia ávairius þodþius ir pasakymus. Pavyzdþiui, su Diewu yr wysays Szwætayses, ‘su Dievu ir visais ðventaisiais’, Sawi yr Sawa artyma milety reyk, t. y. ‘save ir savo artimà my-

316

Vertimas.p65

316

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

lëti reikia’, ne su tawi, nebe tawes giwenty galu, iey nepariedisiu Ùaymys muna, t. y. ‘nei su tavimi, nei be tavæs gyventi galiu, jei nevaldau savo laimës’. 14 Pastaba. Apie konstrukcijà. Lietuviø kalbos konstrukcija viskuo yra panaði á lenkø ir lotynø, todël èia neiðvedþiosime plaèiai apie jos detales, juo labiau, kad perdëtas gilinimasis á ne tokias tvirtas, kartu ir á ne tokias º [71] naudingas taisykles, kuriø gali bûti pripildyta bet kurios kalbos gramatika, pradedantiems mokiniams tampa kliûtimi iðsiaiðkinti pagrindines ir naudingesnes taisykles. Juk mokantysis kurios nors kalbos dar nepaþásta taisykliø ir suvokdamas, kad visos taisyklës, kurios tik yra gramatikoje, esanèios vienodai svarbios ir naudingos, stengiasi jas be iðimties suprasti ir mokëti. O ðitaip sugaiðta laikà ir apsunkina atmintá smulkmenomis, kurias galima iðmokti ir studijuojant vien tik svarbiausiàsias taisykles. Juk kai jau kas pradeda paþinti kurios nors kalbos pagrindus, pati jos prigimtis parodo esmingiausias jos taisykles, ið kuriø smulkesnës siûlosi paèios. Tad nutylëdamas ðias, kaip tuðèiø iðlaidø prieþastis, brangaus laiko vargus bei proto temdytojas, ir vis jas atidëdamas (jeigu to prireiks), èia trumpai pateikiu tokias pastabas. º [72] 15 Pastaba. Apie kalbos eilæ arba tvarkà. Lietuviø sintaksëje nerasime jokios privalomos taisyklës, kuri kalbos dalis turi pirmenybæ, nes taikantis prie aplinkybiø, ið kuriø kalba kyla ir á kurias yra nukreipta, vaizdavimo pobûdis visaip keièiasi; pavyzdþiui, atsygræêk nug Paleystuwys, eyk pas Szùowe idant tykray tawi milety galetum ¡mones, t. y. ‘nusigræþk nuo paleistuvystës ir kaupk ðlovæ, kad nuoðirdþiai tave galëtø mylëti þmonës’. Ar ðià pastabà pradëti þodþiu ‘nusigræþk’? Ar vardaþodþiu, ar ávardþiu, ar prieveiksmiu? Ir kaip [elgtis] norint versti? Visada bus pakankamai pavaizduota ir gerai skambës. Ir tuo geriau pavyks, kuo tiksliau kalbantysis prisitaikys prie vietos, prie objekto, apie kurá kalbama, vertës, ir prie savo padëties, nes kalbëtojo niekas taip negadina, kaip netinkamai parinktas ar prarastas tonas. Ávardþiai ar neigiamosios dalelytës kartais vartojami klausiant apie tai, o kartais – neigiant. Pavyzdþiui, neigiant, Negalu asz ‘negaliu að’, º [73] klausiant ar Negalu as¸, ar as¸ Negalu, asz ar negalu. Neigiant ar klausiant neiginys ne visada eina prieð kiekvienà kalbos dalá, o dalelytë ar – visada prieð neiginá. Ir t. t. 16 Pastaba. Apie

vardaþodþiø konstrukcijà

1. Daiktavardis su bûdvardþiu derinamas trimis dalykais: gimine, skaièiumi ir linksniu, pvz.: Graêus Protas yr Gaùwa ùabay is¸mintinga ‘geras protas ir galva labai iðmintinga’ ir t. t.

317


Vertimas.p65

317

2002.08.08, 13:47

2. Lietuviø kalbà labai puoðia, kai áprastiniai bûdvardþiai arba daiktavardþiai uþima pirminæ padëtá, pvz.:

Bûdvardþiai eina prieð daiktavardþius 1. Jeigu þymi pagyrimà arba papeikimà, pvz.: Pyktas ¡mogus ‘piktas þmogus’, grakszti Pana ‘graþi pana’, Swiesi Gædra ‘ðviesi auðra’ ir t. t. 2. Skaitvardþiai115 taip pat eina prieð daiktavardþius, pvz.: Pyrmas Kartas ‘pirmas kartas’, Dwileka Apasztoùu ‘dvylika apaðtalø’ ir t. t. 3. Parodomieji, klausiamieji ir jungiamieji bûdvardþiai eina prieð daiktavardþius, pvz.: muna Tiewys¸ke º [74] ‘mano tëviðkë’, tas dayktas, às ¡mogus ‘tas daiktas, anas þmogus’ ir t. t., Katras Arklis, Kuri116 Karieta ‘kuris arklys, kokia karieta’, Koýna diena wysas mynutas arba waùondas ‘kiekvienà dienà visos minutës’ ir t. t.

Bûdvardþiai eina po daiktavardþiø 1. Jeigu þymi spalvas ir natûralias ypatybes, pvz.: Dales dyde ‘dalis didelë’, Piragas baùtas, gelêis kietas ‘pyragas baltas, geleþis kieta’ ir t. t. 2. Nacionaliniai bûdvardþiai, pvz.: Kaùba letuwys¸ka, ¡emaytis tomsus, t. y. ‘kalba lietuviðka, þemaitis tamsus’ ir t. t. 3. Bûdvardiðkai vartojami dalyviai eina prieð daiktavardþius, pvz.: biegus arklis ‘eiklus arklys’, ¡ydàs Amzius ‘þydintis amþius’ ir t. t.

Bûdvardþiai, einantys tai prieð, tai po daiktavardþiø, yra tokie, pvz.: 1. Diwnas Dayktas, Stebuklingas Jszpowlis ‘keistas daiktas, stebuklingas atsitikimas’; prieðingai ‘balsas graþus’ baùsas graêus ir t. t. Gaydis117 2. Bûdvardþiai praleidþiami, kai kalbama apie bûdà, pvz.: Letuwis¸kay, lækis¸kay º [75] ‘lietuviðkai, lenkiðkai’, Sunkey dyrbty, Skaney walgity ‘sunkiai dirbti, skaniai valgyti’ ir t. t.

115

Paþodþiui galima bûtø versti: skaitmeniniai bûdvardþiai.

318

Vertimas.p65

318

116 117

Tais. ið Kury. Þ. Gaydis prir., gal net ne autoriaus ranka.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

Apie prielinksninius lietuviø bûdvardþius 1. [Atsakyti] á klausimà ‘kaip greitai ir kaip toli’ kayp weykey yr kayp tolæ vartojamas prielinksnis uý, pvz.: u† Metus ateyúma i Prota ‘uþ metø ateisime á protà’, wa¸iowsem u† miliu Desimte ‘vaþiuosime uþ myliø deðimties’ ir t. t. Ir jis valdo ketvirtàjá bei antràjá linksná. 2. Á klausimà ‘ið kur’ lietuviðkai atsakoma antruoju linksniu, pvz.: ys¸ Warszuwas, ys¸ Pari‡ews, ys¸ læku, ys¸ Kursza, t. y. ‘ið Varðuvos, ið Paryþiaus, ið Lenkijos, ið Kurðo’ ir t. t. 3. Á klausimà ‘á kur’ lietuviðkai sakomas septintasis linksnis su prielinksniu i, pvz.: i Wælniu, i Prusus, t. y. ‘á Vilniø, á Prûsijà’ ir t. t. 4. Á klausimà ‘kur’ lietuviðkai sakoma be prielinksnio, pvz.: Krokuwo prasydeda owùas ‘Krokuvoje prasideda rodytis uolos’, Rime Baznicia Szwæta, ‘Romoje baþnyèia ðventa’. Èia apskritai þinotina, kad lietuviø kalboje ðalys º [76] ir provincijos neturi pavadinimø, taèiau vadinama pagal tautà, kaip jos nuosavybë, ir sakoma antruoju linksniu, pvz.: læku Karaliste, Prusu Poniste ir t. t. ‘lenkø karalystë, prûsø valstybë’ ir t. t. Vaivadijos, pavietai, parapijos ir t. t. vadinami pagal savo pagrindinius miestus, taip pat antruoju linksniu – taèiau akalicos ir kaimai turi savo tikrus vardus ið ankstesniø ákûrëjø ar ir kito ðaltinio ir t. t. 5. Á klausimà ‘pas kà, prie ko’ taip pat sakomas antrasis linksnis, pvz.: pas Wies¸paty buwaw ‘pas Vieðpatá buvau’, pas Karalaws Szawkew ‘karaliui ðaukiau’, pri Broly awgaw ‘prie brolio augau’ ir t. t. 6. Á klausimà ‘kurlink’ lietuviðkai sakoma ketvirtasis linksnis su prepozicija par, pvz.: par Miesta Wælnews waýewaw ‘per miestà Vilniaus vaþiavau’ ir t. t. 7. [Atsakyti] á klausimà ‘kada’ lietuviø kalba neturi prielinksnio, bet visada sakoma prieveiksmiðkai, pvz.: Pernay, Wieùay ir t. t. ‘pernai, vëlai’. º [77] 8. Á klausimà ‘kiek ilgai’ galima sakyti su prielinksniu par, bet galima sakyti ir be jo, ketvirtuoju linksniu, pvz.: par metus tarnawaw, arba Metus tarnawaw ‘metus tarnavau’ ir t. t. 9. Laipsniuojamieji bûdvardþiai sakomi, t. y. atitinka antràjá ir ketvirtàjá linksná su prielinksniu uê, pvz.: Màdresnis uý Salamona, geresnis u¸ wysus, t. y. ‘iðmintingesnis uþ Saliamonà, geresnis uþ visus’ ir t. t.

319


Vertimas.p65

319

2002.08.08, 13:47

Apie lietuviø veiksmaþodþiø konstrukcijà Lietuviø kalbos veiksmaþodþiø konstrukcija viskuo sutinka su lenkø kalbos taisyklëmis, todël [èia] nenurodomi [veiksmaþodþiai], valdantys ávairius linksnius. O atitinkamos taisyklës jau buvo pateiktos raðant apie asmenavimo formas. Prielinksniams ar prepozicijoms lietuviø kalba neturi kitø taisykliø negu tos, kurios buvo iðaiðkintos antrojoje ðios gramatikos dalyje; ir [prielinksniai] nevaldo linksniø, tik panaðiai vartojami kaip lenkø kalboje. º [78] Apie prieveiksmius jau paraðyta antrojoje ir treèiojoje ðio veikalëlio dalyje.

Apie jungtukus Jungtukai vartojami jungti ar skirti reikðmæ nuo reikðmës. Jie yra tokie: 1. Jungiantys, pvz.: yr ‘ir’, teyp ‘taip’, tay ira ‘tai yra’, par dawg ‘per daug’, Kayp ‘kaip’, teyp ‘taip’ ir t. t. 2. Skiriantys, pvz.: arba ‘arba’, arteyp?, neteyp ‘ar taip?, ne taip’ ir t. t. 3. Sudarantys prieþastá, pvz.: dielto, àtto118 , beto, dydews ‘dël to, ant to, be to, labiau’ ir t. t. 4. Sàlygos, pvz.: ieygi, Kad, Jdant, Jogey, t. y. ‘jeigu, jei (kad), idant, jog’ ir t. t. 5. Prieveiksminiai, pvz.: dieùko, dieùto, negu, pyrmu, paskow, norint, pakoù, teguù ir t. t., t. y. ‘kodël, todël, nebent, pirma, paskui, norint119 , kol, tegul’ ir t. t.

Jaustukai vartojami suþadinti jausmui, kuris veikia protà, apie kà jau raðyta ankstesnëse dalyse ir t. t. º

118

Buvo paraðyta atskirai àt, to, bet sujungta.

320

Vertimas.p65

320

119

Galbût èia norëta paraðyti ‘nors’.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

[87]120

Trumpas kai kuriø lietuviðkø þodþiø rinkinys 121

Abdaras ‘drabuþiai’ Abdenktuwas ‘apdangalas’ Abrusas ‘rankðluostis’ Adata ‘adata’ Adina ‘valanda’ Aùasas ‘triukðmas’ Agowna ‘aguona’ Aùus ‘alus’ Ake ‘akis’ Aùga ‘metø alga’ Arieùka ‘degtinë’ Abýlerbes122 ‘bjaurus’ Awse ‘ausis’ Artymas ‘artimas’ As¸ara ‘aðara’ Aszaka ‘aðaka’ Absyeymas ‘apsiëjimas’ Atowdogis ‘vasariniai rugiai’ Apwaùkaùas123 ‘apvalkalas’ Auksas ‘auksas’ Aulis ‘avilys’ Auszra ‘auðra’ Autas ‘autas’ Atylsis ‘poilsis’ Auks¸tas ‘aukðtas’ Apiakis ‘apakæs’ Adaritas ‘atidarytas’ Alksnis ‘alksnis’ Atkalne ‘slënis’ Apent ‘atgal’ Aplinkow ‘aplinkui’ Aplikas ‘uþsegimo kabliukas’ 120 121

Psl. 79–86 yra tuðti. Ðis þemaitiðkø þodþiø sàraðas jau buvo skelbtas: Jonas Kruopas, „Rankraðtinis XIX a. pradþios lietuviø–lenkø kalbø þodynëlis“,

Atleydymas ‘atleidimas’ Apgawymas ‘apgavimas’ Atgawymas ‘atgavimas’ Aytwaras ‘aitvaras’ Àtakis ‘antakis’ Àks¸tas ‘ankðtas’ º Badas ‘badas’ Baùa ‘bedugnë’ Baùandis ‘balandis’ baùtas ‘baltas’ baùsas ‘balsas’ Bajoras ‘bajoras’ Baydikle ‘baidyklë’ batas ‘batas’ barzda ‘barzda’ Budas ‘prigimtis’ Bliudas ‘dubuo’ Bùusa ‘blusa’ Berýas124 ‘berþas’ Burna ‘burna’ bieras ‘bëras’ beru ‘beriu’ bjawrus125 ‘bjaurus’ Buùàda126 ‘balanda’ Batwynis ‘burokas’ Byte ‘bitë’ Blezdinga ‘kregþdë’ Bàba ‘bamba’ Baysibe ‘bjaurybë’ Bertuwie127 ‘bertuvë’ Beprotis ‘beprotis’ [88]

Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai 2(7), A ser., 1959, 225–232. Toliau Kruopo publikacija (ir pavardë) trumpinama Kr. 122 Kr Abêlerbes.

321

Prad. raðyti Apwar, bet iðtaisyta. 124 Kr Berêas. 125 Kr bjaurus. 126 Sic! taisyta. Kr Baùàda. 127 Prad. raðyti Bet, bet iðtaisyta. 123


Vertimas.p65

321

2002.08.08, 13:47

bægu ‘baigiu’ Boba ‘boba’ Cirulis ‘vieversys’ Czydas ‘paðaipa’ Cziedyiu ‘mëgstu’ Cipu ‘cypiu’ Czesnakas ‘èesnakas’ Dabar128 ‘dabar’ daboju ‘saugau’ Dawba ‘dauba’ Dalgis ‘dalgis’ Darbas ‘darbas’ Dale ‘dalis’ Dayktas ‘daiktas’ Drobule ‘paklodë’ Dàbe ‘duobë’ Dona ‘duona’ º [89] Delna ‘delnas’ Digulis ‘dieglys’ Dayledis ‘amatininkas’ Deszyna ‘deðinë’ Dukte ‘duktë’ Dulke129 ‘dulkë’ Darga ‘dargana’ Deszra ‘deðra’ Dyrwa ‘dirva’ Darêas130 ‘darþas’ Dwyliçnas ‘kaitaliojàsis’ Diwas ‘keistenybë’ Diewas ‘Dievas’ Dwilekis ‘dvylekis’ Dydiste ‘didumas’ daraw131 ‘veikiu’ dyrbu ‘darau’ dasylytieju ‘lieèiu’ dayraws ‘dairausi’ Kr teraz. taisyta. 130 Kr Darzas. 128

131

129

132

322

Vertimas.p65

322

Dusze ‘siela’ Diena ‘diena’ Drygàtas ‘erþilas’ Dawg ‘daug’ darodaw ‘árodau’ Dastoju ‘pasiekiu’ Degu ‘[að] degu arba [að] padegu’ Dengu ‘dengiu’ dawg132 ‘daug’ derows ‘deruosi’ Dwolikis ‘ðeðioliktoji statinës dalis’ Debesis ‘debesis’ Dàtis ‘dantis’ Eyùa ‘eilë’ eynu ‘einu’ Erszketis ‘erðkëtis’ Erzyùas ‘ástarþa’ Eszeris ‘eðerys’ Eêeras133 ‘eþeras’ Eêis ‘eþys’ Ekietes ‘akëèios’ Eêe ‘eþia’ Erke ‘erkë’ Elnis ‘elnias’ º [90] Esibe ‘egzistavimas’ Eyra134 ‘eilë’ Egle ‘eglë’ Gaùwa ‘galva’ Galibe ‘galybë’ Garas ‘garas’ Garbe ‘garbë’ Gaysras ‘gaisras’ Giedra ‘auðra’ Gates ‘apatinës kelnës’ Grabas ‘karstas’ Grieblis ‘grëblis’ Kr darau. Prieð penkis þodþius Dawg jau buvo nurodyta.

133 134

Kr Ezeras. Sic! Turbût norëta paraðyti *Eyùa.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:47

Geùtonas ‘geltonas’ Greytas ‘greitas’ Giditas ‘gydytas’ Griekas ‘nuodëmë’ Giùus ‘gilus’ Gribas ‘grybas’ Gidaw135 ‘gydau’ Gerkle ‘gerklë’ Girtoklis ‘girtuoklis’ Gràztas ‘gràþtas’ Gràêe ‘këkðtas’ Gyre ‘giria’ Gaùune ‘ðaka’ Guzykas ‘saga’ Gàdras ‘gandras’ Gumbas ‘gumbas’ Gawrowtas ‘gauruotas’ Graêus ‘graþus’ Geras ‘geras’ Gelêis ‘geleþis’ Ginkùas ‘ginklas’ Gudrus ‘sàmojingas’ Gaùas ‘galas’ Gardus ‘uþsispyræs’ Gàsmas ‘bailumas’ Gaydis ‘gaidys’ Gaygaùas ‘gaigalas’ Gadynu ‘gadinu’ Gædu ‘giedu’ Giedows ‘gëdinuosi’ º [91] Geydu ‘stengiuosi’ Gawras ‘garbana’ Giwolis ‘gyvulys’ Gudynows arba ‘gudinuosi, pratinuosi’ Gudynis ‘laiðkinis èesnakas’ Guùu ‘guliu’ Gerwe ‘gervë’ Gudas ‘rusënas’ 135 136

Kr Gidau. Kr Kilis.

137

Kada ‘kada’ Kadagis ‘kadagys’ Kaùnas ‘kalnas’ Kale ‘kalë’ Kalinis ‘kalëjimas’ Kaylyney ‘kailiniai’ Kakùas ‘kaklas’ Kartus ‘kartus’ Keùmas ‘kelmas’ Kirwis ‘kirvis’ Kayrus ‘kairys’ Katyùas ‘katilas’ Kaùba ‘kalba’ Karpa ‘karpa’ Kytas ‘kitas’ Kaùtas ‘kaltas’ Karwe ‘karvë’ Kauùas ‘kaulas’ Kanapis ‘kanapë’ Kàkles ‘kanklës’ Ketu ‘þadu’ Klawas ‘klevas’ Kiliú136 ‘pleiðtas’ Kurtas ‘kurèias’ Kirminas ‘kirminas’ Kurstaw ‘kurstau’ Kninga ‘knyga’ Kaupas ‘kaupas’ Krase ‘këdë’ Kepure ‘kepurë’ Kartuwes ‘kartuvës’ Keture ‘keturi’ Kuysis ‘uodas’ Kelnes ‘kelnës’ º [92] Krawjas ‘kraujas’ Krewas ‘kreivas’ Kaspynas ‘kaspinas’ Kætas ‘kietas’ Kymynas137 ‘samanos’

Tais. ið Kiminas (?). Kr Kyminas.

323


Vertimas.p65

323

2002.08.08, 13:48

Koje ‘koja’ Kamulis ‘kamuolys’

Ùawkas ‘laukas’ Ùaýda143 ‘lazda’ Ùowa ‘lova’ º [93] Ùopyszis ‘lopðys’ Ùàka ‘lanka’ Ùàgas ‘langas’ Ùaw†as144 ‘lauþas’

Jawtis ‘jautis’ Jura ‘jûra’ Jawnykis ‘jaunuolis’ Juwkas138 ‘juokas’ Jawkas ‘savas’ Jemu139 ‘imu’ Jszminte ‘iðmintis’ Jrkùas ‘irklas’ Jowdwarnis ‘juodvarnis’ Jowdas ‘juodas’ Jowsta ‘juosta’ Jùgas ‘ilgas’ Jawnas ‘jaunas’

Motina ‘motina’ Molis ‘molis’ Merga ‘merga’ Muras ‘mûras’ Mieszùas ‘mëðlas’ Miksztas145 ‘minkðtas’ Mietra ‘mëta’ Maùda ‘malda’ Meyle ‘meilë’ Mysle arba Duma ‘mintis’ Maras ‘maras’ Meszka ‘meðka’ Miestas ‘miestas’ Medis ‘medis’ Moksùas ‘mokslas’ Mietas ‘mietas’ Màdrus ‘mandras’ Mæýis146 ‘mieþis’ Mægas ‘miegas’ Mæga ‘aruodas’ Mulkis ‘mulkis’

Lyptas ‘lieptas’ Læpu ‘liepiu’ Liepa140 ‘liepa’ Lyzdas ‘lizdas’ linksmas ‘linksmas’ lynas ‘linas’ læpsna ‘liepsna’ leýuwis141 ‘lieþuvis’ Ledas ‘ledas’ Lowsnas142 ‘laisvas’ leydu ‘leidþiu’ litus ‘lietus’ Lyga ‘liga’ Lyktorius ‘þvakidë’ læta ‘lenta’ Lawas ‘liûtas’ lægwas ‘lengvas’ Ùape ‘lapë’ Ùaywas ‘laivas’ Ùayme ‘likimas’ Kr Jowkas. Kr Jamu. 140 Prad. raðyti liæ, bet iðtaisyta.

Kr leêuwis. Sic! 143 Kr Ùazda. 144 Kr Ùawêas.

138

141

145

139

142

146

324

Vertimas.p65

Nagas ‘nagas’ Nebagas ‘vargðas’ Nagyne ‘naginë’ Naras ‘naras’ Noras ‘noras’ Nayka ‘bizûnas’ Naris ‘sànaris’

324

Sic! Kr Mæêis.

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

Niekdaris ‘dykinëtojas’ Nuludymas ‘liûdesys’ Nas¸lis ‘naðlys’ Niekados ‘niekada’ Negeydu ‘negeidþiu’ Nugara ‘nugara’

Pyperas ‘pipiras’ Pagalbe ‘pagalba, padëjimas’ Praýuwymas149 ‘pasmerkimas’ Pabàga150 ‘pabaiga’ Paszalis ‘krantas’ Pasyiemu ‘apsiimu’ Pasaùowne ‘pasalûnas’ Piedas ‘pëdas’ Pyrs¸tene ‘pirðtinë’ Parszas ‘parðas’ Pyningas ‘pinigas’ Puwdas151 ‘puodas’ Protas ‘protas’ Plykas ‘plikas’ Pùatus ‘platus’ º

Oras ‘voras’ Ow‡owùas ‘àþuolas’ Owga ‘uoga’ º Pagalis ‘pagalys’ Pataùas ‘patalas’ Peylis ‘peilis’ Pelke ‘pelkë’ Pele ‘pelë’ Pelenas ‘pelenas’ Pawks¸tis ‘paukðtis’ Pùawkas ‘plaukas’ Pùauku ‘plaukiu’ Plisie ‘plyðys’ Pieda ‘pëda’ Pyrs¸tas ‘pirðtas’ Pyùwas ‘pilvas’ Pyktas ‘piktas’ Perkunas ‘perkûnas’ Powkas ‘pûkas’ Podus¸ka ‘pagalvë’ Pùuksna147 ‘plunksna’ Ples¸ka148 ‘butelis’ Purwas ‘purvas’ Pakaùa ‘uþpakalis, nugara’ Petis ‘petys’ puykus ‘puikus’ Prudas ‘tvenkinys’ Popierius ‘popierius’ Papelwe ‘papilvë’ Pakalne ‘pakalnë’ [94]

147 148

Kr Pùunksna. Kr Pleczka.

[95] Ragas ‘ragas’ Raktas ‘raktas’ Rawdas ‘rusvas’ Rawnu ‘raunu’ Ragana ‘ragana’ Rages ‘rogës’ Ratay ‘paprastas veþimas’ Rope ‘ropë’ Reykaùas ‘reikalas’ Rawdonas ‘raudonas’ Rupesnis ‘rûpestis’ Ràdu ‘randu’ Rietis ‘rëtis’ Retas ‘retas’ Rayszas ‘ðlubas’ Rinu ‘riju’ Rukszùa ‘raukðlë’ Rawda ‘kuoja’ Riedas ‘valdþia’ Rasztas ‘raðtas’ Ruksztas ‘rûgðtus’ 149 150

Kr Praêuwymas. Kr Pabæga.

325

151

Kr Powdas.


Vertimas.p65

325

2002.08.08, 13:48

Saùdus ‘saldus’ Saùa ‘sala’ Sawle ‘saulë’ Siekùa ‘sëkla’ Sietynis ‘grieþtis’ Siuùas ‘siûlas’ Siule ‘siûlë’ Sznuras ‘virvë’ Szwynas ‘ðvinas’ Swaras ‘svaras’ Sydabras ‘sidabras’ Sewras ‘siauras’ Slækstis152 ‘slenkstis’ Slinkis ‘tinginys’ Suris ‘sûris’ Szaltenis ‘ðaltinis’ Sparnas ‘sparnas’ Szarka ‘ðarka’ Snapas ‘snapas’ Sraygis ‘sraigë’ Seyle ‘seilë’ [Skile153] º [96] Skile ‘skylë’ Stykùas ‘stiklas’ Siedu ‘sëdþiu’ Skoterte ‘staltiesë’ Sektas ‘kaustytas’ Skoùa ‘skola’ Sielena ‘sëlena’ Sergu ‘sergu’ Sweykata ‘sveikata’ Sargas ‘sargas’ Swyrnas154 arba155 Klete ‘svirnas’ Sesow ‘sesuo’ Prad. raðyti Sli (?), bet iðtaisyta. Kr Slánkstis. 153 Prad. raðyti Skl, bet iðtaisyta. 154 Þ-iai Swyrnas arba átrp. tarp eiluèiø. 155 Kr praleista arba. 152

326

Vertimas.p65

326

Strieùba ‘ðautuvas’ Srienas156 ‘strënos’ Szonas ‘ðonkauliai’ Slepµna ‘slëpsna’ Syùpnas ‘skurdus’ Szerdeçnikas157 ‘veþimo ðerdesas’ Szyrwas ‘ðirmas’ Szyrmunelis ‘ðermuonëlis’ Staùas ‘stalas’ Sermiega ‘sermëga’ Senas ‘senas’ Spràsnis158 ‘sprunklis’ [?]159 Smagus ‘sunkus’ Szaltis ‘ðaltis’ Speygas ‘didelis ðaltis’ Sziks¸tas ‘ðykðtus’ Szæùtas160 ‘ðiltas’ Swiesibe ‘ðviesumas’ Spindulis ‘spindulys’ Smurgis ‘snarglys’ Sotynas ‘sotus’ Sleptas ‘slëptas’ Skistas ‘skystas’ Szweùnas ‘sumanus’ [?] Szaka ‘ðaka’ Szulene ‘ðulinys’ Stripas ‘strypas’ Skrowstas ‘skruostas’ Straypsnis ‘protarpis (tarp ðulø)’ Smylte ‘smiltis’ º [97] Skawdulis ‘skaudulys’ Sweykata161 ‘sveikata’ Sawsus162 ‘sausas’ Szùapas ‘ðlapias’ Kr Srienos. Pirmoji z átrp. 158 Sic! 159 Lenkiðkas atitikmuo Safonia lenkø kalbos þodynuose nefiksuojamas.

Kr Szeùtas. Prieð 34 þodþius Sweykata jau buvo nurodyta. 162 Kr Sawsas.

156

160

157

161

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

Tarpas ‘vidurys’ Turgus ‘turgus’ Tykribe ‘sàþiningumas’ Trinka ‘trinka’ Troszkimas ‘troðkimas’ Tiewas ‘tëvas’ Trawku ‘traukiu’ Teysibe ‘teisybë’ Takas ‘takas’ Tawrie163 ‘taurë’ Tiley ‘tyliai’ Turtas ‘turtas’ Tiewys¸ke ‘tëvynë’ Tireles ‘stepës’ Tetute ‘tetutë’ Tytnagas ‘titnagas’ Twora ‘tvora’ trumpas ‘trumpas’ Tæwas ‘plonas’ Tikus ‘tykus’ Twyrtas ‘stiprus’ Tujaws ‘tuoj’ Troba ‘troba’ Tyrs¸tas ‘tirðtas’ Tomsus ‘tamsus’ Taùpus ‘vietinis’ Tinkùas ‘tinklas’ Tonkus ‘daþnas’ Tarpy ‘tarp’ Tarity ‘tarti’ Ubagas ‘vargðas’ Uliçe164 ‘gatvë’ Ugne ‘ugnis’ Urwas ‘urvas’ Usakims165 ‘uþsakymas’ Uýdenktuwas166 ‘skydas’ º Kr Taurie. Kr Ulicza. 165 Prad. raðyti usake, bet iðtaisyta.

[98] Uksusas ‘actas’ Uýgawiene167 ‘uþgavënës’ Uýdarbe168 ‘uþdarbis’ Uêgymymas ‘gimimas U†widieymas169 ‘pavydas’ Unguris ‘ungurys’

Wardas ‘vardas’ Walgis ‘valgis Woras ‘oras’ Wobuùas ‘obuolys’ Wobele ‘obelis’ Wiras ‘vyras’ Wandenis ‘vanduo’ Wienas ‘vienas’ Wydus ‘vidus’ Weydas ‘veidas’ Widis ‘vyzdys’ Welnias ‘velnias’ Wyùna ‘vilna’ Wyne ‘vinis’ Waris ‘varis’ ¡aùwaris170 ‘þalvaris’ Werszis ‘verðis’ Wanagas ‘vanagas’ Wyszta ‘viðta’ Wasara ‘vasara’ Wiejas ‘vëjas’ Wys ‘viskas’ Wyrbaùas ‘virbalas’ Wargas ‘vargas’ Waysius ‘vaisius’ Waytoju ‘vaitoju’ Waùàda ‘valanda’ Was¸kas ‘vaðkas’ Wistikle ‘vystyklas’ Woszka ‘oþka’

Kr Uêdenktuwas. Kr Uêgawiene. 168 Kr Uêdarbe.

163

166

169

164

167

170

327

Kr Uêwidieymas. taisyta.


Vertimas.p65

327

2002.08.08, 13:48

Woêys ‘oþys’ Warpas ‘varpas’ º [99] Warpa ‘varpa Wæùkas171 ‘vilkas’ Weùkas ‘velkasi’ Warna ‘varna’ Wokitis ‘vokietis’ Wieù ‘vël’ Wieùay ‘vëlai’ Wieêis ‘vëþys’ Wiêyna ‘vyþa’ Werksmas ‘verksmas’ Zedlus ‘nedidelis neðiojamas suolelis’ Ziegorius ‘laikrodis’ Zeùkorius ‘veidrodis’ Zokne ‘duona [?]’172 Zomkus ‘spyna’ Zuyki173 ‘zuikis’ Zurnity ‘niûniuoti’ ¡agas ‘stirta’ ¡altis ‘þaltys’ ¡ardas ‘þardas’ ¡adas ‘paþadas’ ¡aùus ‘þalias’ ¡aybay ‘þaibas’

171 172

Kr Wyùkas. Kitur tokio þodþio nepavyko rasti uþfiksuoto. Plg. MÞ straipsná: „ökal’s, lo, m. ein

328

Vertimas.p65

328

¡eme ‘þemë’ ¡àbis ‘arklas’ ¡ædas ‘þiedas’ ¡idas ‘þydas’ ¡emas ‘þemas’ ¡eybay ‘siaubingi ðalèiai ir t. t.’ ¡ydras ‘þydras’ ¡enkùas ‘þenklas’ ¡yùas ‘þilas þmogus’ ¡mogus ‘þmogus’ ¡wake ‘þvakë’ ¡eke ‘kojinë’ ¡inksnis ‘þingsnis’ º [100] X° ¡yb ‘ðvieèia’ ¡alnierius ‘kareivis’ ¡ole ‘þolë’ ¡yrkle ‘viena þirkliø dalis’ ¡odis ‘þodis’ ¡wina ‘þvynas’ ¡wyrblis ‘þvirblis’ ¡uwe ‘þuvis’ ¡erksztas ‘ðyvas arklys’ ¡ure ‘kisielius’ ¡iuriu ‘þiûriu’ ¡udaw ‘þudau’ ¡indeklis ‘þinduklis’

Wet¸µtein. D¾na, kai ökal’s, dichtes, feµtes Brodt“. Lenkø kalbos atitikmuo kukieùka, be kita ko, reiðkia ‘okràgùy

bochenek a szczeg. podùugowaty chleba, koùacz, mianowicie z pszennej màki’ (SW). 173 Sic!

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos turinys Toliau pateikiamas X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos turinys. Jis sudarytas pagal rankraðèio antraðtëles. Tikëtina, kad panaðiai gramatikà bûtø suskirstæs (suraðæs turiná) ir pats autorius, jei bûtø jà spausdinæs, nors antraðtëlës ne visada atrodo nuoseklios. Nurodomi originalûs rankraðèio puslapiai, tai padës susirasti reikiamà gramatikos vietà bet kuriame ið trijø skelbiamø gramatikos tekstø. G=L PRZEZ X.D.K.P.S. X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatika

virðelis

Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska Lietuviø kalbos taisyklës arba lietuviø kalbos GRAMATIKA

1

Czæúã pierwsza Pirmoji dalis

1

O wymawianiu liter ySùów Litewµkich Apie lietuviðkø raidþiø ir þodþiø tarimà

1

O Znakach Pisarskich czyli Ortograficznych Apie raðto arba ortografijos þenklus

3

O Czæúciach Mowy Litewskiey Apie lietuviø kalbos dalis

4

Czæúã Druga o Jmionach Antroji dalis apie vardaþodþius

6

Piæã Form Regularnych na Jmiona Litewµkie Rzeczowne Penkios reguliarios lietuviø kalbos daiktavardþiø formos

9

Forma pierwsza. Jmie Rzeçowne Mæskie koñçoncesiæ na as odmieniasiæ nastæpuiàcym porzàdkiem [Darêas] Vyriðkosios giminës daiktavardþiai, besibaigiantys as, linksniuojami tokia tvarka Forma Druga na Jmie Rzeczowne Rodzaju ¡eñskiego zZakonçenie na a [Motina] Antroji lietuviø kalbos daiktavardþiø moteriðkosios giminës forma su galûne a

9

9

Forma trzecia na Jmie rzeçowne wRodzaju mæskim konçoncesiæ na Sylabæ is [Brolis] Treèioji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma, kuri baigiasi skiemeniu is

10

Forma Czwarta na Jmie rzeçowne w Rodzaju ¡eñskim koñçoncesiæ na e [¡eme] Ketvirtoji daiktavardþiø moteriðkosios giminës forma, kuri baigiasi e

10

329

Lietuviø kalbos gramatikos taisyklës arba turinys lietuviø kalbos gramatika

Vertimas.p65

329

2002.08.08, 13:48

Forma Piàta na Jmie rzeczowne rodzaju Mæskego Konçoñcesiæ na Sylabæ us [Karalus] Penktoji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma, kuri baigiasi skiemeniu us Jmiona rzeçowne [...] zfaùs¸owane Iðkreiptieji daiktavardþiai

11

Naleêàce do Formy 3ciey Rodzaju mæskiego Priklausantys treèiajai vyriðkosios giminës formai

13

Naleêàce do Formy 4ter Rodzaju ¡eñskiego Priklausantys ketvirtajai moteriðkosios giminës formai

14

Naleêàce do Formy Piàtey Rodzaju Mæskiego Koñczàcesiæ na us Priklausantys penktajai vyriðkosios giminës formai, besibaigiantys us

15

O Imieniu Przymiotnym Litewskim Apie lietuviø kalbos bûdvardá

15

Forma pierwsza. Imie przymiotne koñçàcesiæ na as. y us. wRodzaju Mæskim [gieras, grazus] Pirmoji forma. Vyriðkosios giminës bûdvardþiø, kurie baigiasi as ir us

15

Forma Druga. Imie przymiotne konçoncesiæ na a, y i. Rodzaju ¡eñskiego [baùta, Skani] Antroji forma. Moteriðkosios giminës bûdvardþiai, kurie baigiasi a ir i

16

Forma trzecia. O Imieniu Szczegulnym Przymiotnym aWùasciwym Samemu tylko Iæzykowi Litewskiemu [...] wRodzaju mæskiem wLiczbie Poiedynczey Konçàcysiæ na is [baùtasis] Treèioji forma. [...] bûdingo vien tik lietuviø kalbai ypatingojo bûdvardþio pavyzdys [...]. Vyriðkosios giminës, kurio vienaskaita baigiasi is

17

Forma Czwarta na Wêór Przymiotnika Szçegalnego [...] w Rodzaju ¡eñskim maiàcego zakoñczenie [...] na Sylabæ oi [rawdonoij] Ketvirtoji forma. Pavyzdys [...] moteriðkosios giminës ypatingojo bûdvardþio, kurio vienaskaitos pirmasis linksnis baigiasi skiemeniu oi Forma Pierwsza O Stopniowaniu Przymiotnika pospolitego Mæskiego koñçàcego siæ na as y us[geras] be¸ ro‡nicy Pirmoji forma. Apie paprastojo vyriðkosios giminës bûdvardþio, kuris baigiasi tiek as, tiek us, laipsniavimà Forma 2ga o Stopniowaniu Przymiotnika Szczegolnego wRodzaju Mæskim [Gerasis] Antroji vyriðkosios giminës ypatingojo bûdvardþio laipsniavimo forma Forma trzecia O Stopniowaniu Przymiotnika pospolitego w Rodzaju ¡eñskim na Sylaby a y i [Pùati, Iùga] Treèioji forma. Apie moteriðkosios giminës paprastojo bûdvardþio, besibaigianèio skiemenimis a ir i, laipsniavimà

330

Vertimas.p65

11

330

X. X. D. D. K. K. P. P. S. S.

2002.08.08, 13:48

18

20

21

22

Forma czwarta O Stopniowaniu Przymiotnika Szczególnego Litewskiego wRodzaju Zeñskim na oi [Pùatioi, Iùgoi] Ketvirtoji forma. Apie lietuviø kalbos moteriðkosios giminës ypatingojo bûdvardþio, besibaigianèio oi, laipsniavimà

23

O Zaimkach Litewskich Apie lietuviø kalbos ávardþius

24

Forma pierwsza na Rodzay Mæski [Kas, Katras, Kurs, Koks] Pirmoji vyriðkosios giminës forma

24

Forma Druga tegoý Zaimka na Rodzay ¡enski [Kas, Katra, Kuri, Kokie] Antroji to paties ávardþio moteriðkosios giminës forma

24

O Zaimku Ukazuiàcym mæskim [Asz, Szys, tu, Js, ons, tas, toks, Pats] Apie vyriðkosios giminës nurodomàjá ávardá

25

O temýe ¡aimku wrodzaju ¡enskim [Szi, ana, ta, toke, Pati] Apie tà patá moteriðkosios giminës ávardá

26

Forma trzecia o Zaimkach wybierczo Dzier†awczych [Munasis, tawasis] Treèioji forma apie iðskirtinai savybinius ávardþius

28

Forma Czwarta otychýe Zaimkach w Rodzaju ¡eñskim [munoij, tawoij] Ketvirtoji forma apie tuos paèius moteriðkosios giminës ávardþius

29

O Litewskich Przyimkach Apie lietuviø kalbos prielinksnius

33

O Imiesùowie Litewskim Apie lietuviø kalbos dalyvá

34

Forma Piàta o Imiesùowie Mæskim [Dodàs] Penktoji vyriðkosios giminës dalyvio forma

36

Forma Szósta o Jmiesùowie Rodzaju ¡eñskiego [Dodàti] Ðeðtoji moteriðkosios giminës dalyvio forma

36

Czæúã Trzecia Grahatyki Litewskiey. O Sùowach Litewskich Informacye 38 Treèioji lietuviø kalbos gramatikos dalis. Þinios apie lietuviø kalbos veiksmaþodþius Forma pierwsza Czasowania Sùów Posiùkowych [esu, turiu] Pirmoji pagalbiniø veiksmaþodþiø asmenavimo forma

42

Cztery Formy Regularne Litewskie Keturios reguliarios lietuviø kalbos formos

50

Forma pierwsza. Forma Druga [milu, dodu] Pirmoji forma. Antroji forma

50

331

Lietuviø kalbos gramatikos taisyklës arba turinys lietuviø kalbos gramatika

Vertimas.p65

331

2002.08.08, 13:48

Forma trzecia. Forma Czwarta [praszaw, Dyrbu] Treèioji forma. Ketvirtoji forma

56

Nota O Sùowach Pastabos apie veiksmaþodþius

61

1° 1 Pastaba

61

Not. 2° 2 Pastaba

62

N° 3. 3 Pastaba

63

N: 4: 4 Pastaba

64

N 5. 5 Pastaba

64

N: 6. 6 Pastaba

65

N 7° 7 Pastaba

65

N: 8= 8 Pastaba

66

N 9°. 9 Pastaba

67

Not: 10. 10 Pastaba

68

N 11. O Przysùówkach 11 Pastaba. Apie prieveiksmius

68

No 12. O Wykrzyknikach 12 Pastaba. Apie jaustukus

70

Nota 13. O Spoynikach 13 Pastaba. Apie jungtukus

70

Nota 14. O Konstrukcij 14 Pastaba. Apie konstrukcijà

70

No 15 O Szyku czyli Porzàdku Mowy 15 Pastaba. Apie kalbos eilæ arba tvarkà

72

332

Vertimas.p65

332

X. X. D. D. K. K. P. P. S. S.

2002.08.08, 13:48

Not. 16. O Konstrukcij Jmion 16 Pastaba. Apie vardaþodþiø konstrukcijà

73

O Przymiotnikach Przyimkowych Litewµkich Apie prielinksninius lietuviø bûdvardþius

75

O Konstrukcij Sùów ùitewµkich Apie lietuviø veiksmaþodþiø konstrukcijà

77

O Spoynikach Apie jungtukus

78

Wykrzykniki Jaustukai

78

Zbiór Krótki niektórych wyrazow Litewskich Trumpas kai kuriø lietuviðkø þodþiø rinkinys

87

333


Vertimas.p65

333

2002.08.08, 13:48

X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos þodþiø indeksas Ðiame þodþiø ir jø formø indekse suregistruoti X.D.K.P.S. gramatikoje ir þodþiø sàraðe pavartoti 853 þodþiai. Nurodomi originalûs rankraðèio puslapiai. Remiamasi þurnalo Archivum Lithuanicum santrumpø sistema (plg. ir ALt 1, 273–275): 1 2 3 abl. acc. act. ad.

ablativus accusativus activus adessivus

adj. adv. all.

adjectivum adverbium allativus

bd. card. coll. comm. comp. cond. conj. dat. du. em. f. fut. gen. ill.

cardinale collectivum commune gradus comparativus conditionalis conjunctio dativus dualis emphaticum femininum futurum genetivus illativus

imp. ind. indecl. iness.

imperativus indicativus indeclinabile inessivus

inf. instr. interj. intr.

infinitivus instrumentalis interjectio verbum intransitivum

loc. m. n. nom. num.

locativus masculinum neutrum nominativus numerale

334

Vertimas.p65

334

pirmasis asmuo antrasis asmuo treèiasis asmuo abliatyvas galininkas veikiamoji rûðis esamasis paðalio vietininkas bûdvardis prieveiksmis einamasis paðalio vietininkas bûdinys kiekinis kuopinis bendroji giminë aukðtesnysis laipsnis tariamoji nuosaka jungtukas naudininkas dviskaita ávardþiuotinë forma moteriðkoji giminë bûsimasis laikas kilmininkas einamasis vidaus vietininkas liepiamoji nuosaka tiesioginë nuosaka nelinksniuojamas þodis esamasis vidaus vietininkas bendratis ánagininkas jaustukas ir iðtiktukas intranzityvinis veiksmaþodis vietininkas vyriðkoji giminë bevardë giminë vardininkas skaitvardis

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

ord. part. part. cont. part. indecl. part. necess. pass. perm. pl. plr. praep. praes. praet. praet. fr. pron. pron. def. pron. demonstr. pron. indef. pron. inter. pron. pers. pron. poss. pron. rel. propr. prt. refl. s. sg. sup. super. tr. v. voc.

ordinale participium participium contemporale participium indeclinabile participium necessitatis passivus permissivus pluralis plurale praepositio praesens praeteritum praeteritum frequentativum pronomen pronomen definitum pronomen demonstrativum pronomen indefinitum pronomen interrogativum pronomen personale pronomen possessivum pronomen relativum proprium particula reflexivum substantivum singularis supinum gradus superlativus transitivum verbum vocativus

335

kelintinis dalyvis pusdalyvis padalyvis reikiamybës dalyvis neveikiamoji rûðis geidþiamoji nuosaka daugiskaita dauginis prielinksnis esamasis laikas bûtasis kartinis laikas bûtasis daþninis laikas ávardis paþymimasis ávardis parodomasis ávardis neþymimasis ávardis klausiamasis ávardis asmeninis ávardis savybinis ávardis santykinis ávardis tikrinis dalelytë sangràþinis daiktavardis vienaskaita siekinys aukðèiausiasis laipsnis tranzityvinis veiksmaþodis ðauksmininkas

Lietuviø kalbos gramatikos taisyklës arba þodþiø indeksas lietuviø kalbos gramatika

Vertimas.p65

335

2002.08.08, 13:48

a (2) () interj. – a! 26, 31 abrûsas (1) s. m. – Abrusas nom. sg. 87 ach (2) interj. – ach! 3, Ach 5 adata (1) s. f. – Adata nom. sg. 87 adyna (1) s. f. – Adina nom. sg. 87 aguona (1) s. f. – Agowna nom. sg. 87 aitvaras (1) s. m. – Aytwaras nom. sg. 87 akë (4) s. f. – Ake nom. sg. 14, 87, Akys gen. sg. 14, Akes nom. pl. 14 akis (4) s. f. – akys nom. sg. 14, akies gen. sg. 14, Akiu gen. pl. 14, akis acc. pl. 14 akmenis (4) s. m. – Akmenis nom. sg. 13, Akmeny gen. sg. 13, Akmeney nom. sg. 13, Akmeniu gen. pl. 13 akmuo (2) s. m. – akmow 13, akmenis nom. pl. 13 alasas (1) s. m. – Aùasas nom. sg. 87 alga (2) s. f. – aùga nom. sg. 67, 87 alksnis (1) s. m. – Alksnis nom. sg. 87 alus (1) s. m. – Aùus nom. sg. 87 amþius (1) s. m. – Amzius nom. sg. 74 anas, -a (41) pron. demonstr., pron. pers. – às nom. sg. m. 39, 42(2x), 50, 56(2x), 74, ons nom. sg. m. 25, 50, ano gen. sg. m. 4, 25, anam dat. sg. m. 25, anow acc. sg. m. 26, anow instr. sg. m. 26, anamy iness. sg. m. 26, aney nom. pl. m. 26, anie nom. pl. m. 4, 39, Aniæ nom. pl. m. 42, aniæ nom. pl. m. 42, 56(2x), anu gen. pl. m. 26, anems dat. pl. m. 26, anus acc. pl. m. 26, anays instr. sg. m. 26, anuse iness. pl. m. 26, ana nom. sg. f. 26, 39, anos gen. sg. f. 27, anay dat. sg. f. 27, anà acc. sg. f. 27, anu instr. sg. f. 27, anoie iness. sg. f. 27, ana voc. sg. f. 27, anos nom. pl. f. 27, anu gen. pl. f. 27, anoms dat. pl. f. 27, anas acc. pl. f. 27, anomis instr. pl. f. 27, anose iness. pl. f. 27 aneip (2) adv. – aneyp 27, 69 ankðtas, -a (1) adj. – Àks¸tas m. nom. sg. 87 ant (7) praep. – ant 60, àt 33, 34, 48, 54, 60, àtto 78 antakis (1) s. m. – Àtakis nom. sg. 87 antreip (2) adv. – àtreyp 27, 69 apaðtolas (1) s. m. – Apasztoùu gen. pl. 73 apdaras (1) s. m. – Abdaras nom. sg. 87 apdengtuvas (1) s. m. – Abdenktuwas nom. sg. 87 apent (1) adv. – Apent 87 apgavimas (1) s. m. – Apgawymas nom. sg. 87 apie (1) praep. – ape 33 apjakti (1) intr. – Apiakis part. praet. act. nom. sg. m. 87 aplikas (1) s. m. – Aplikas nom. sg. 87 aplink (1) praep. – aplink 33 aplinkui (1) praep., adv. – Aplinkow 87 apsiëjimas (1) s. m. – Absyeymas nom. sg. 87 apvalkalas (1) s. m. – Apwaùkaùas nom. sg. 87 apþlerbti (1) intr. – Abýlerbes part. praet. act. nom. sg. m. 87 ar (6) prt. – ar 69, 73(4x), arteyp 78 arba (1) praep. – arba 78 arielka (1) s. f. – Arieùka nom. sg. 87 arklys (2) s. m. – Arklis nom. sg. 40, 74 arti (1) tr. – aramas part. praes. pass. nom. sg. m. 40 artie (1) praep. – artæ 33

336

Vertimas.p65

336

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

artimas, -a (3) adj. – Artymas nom. sg. m. 87, Artyma acc. sg. m. 34, artyma acc. sg. m. 70 að (32) pron. pers. – Asz nom. sg. 25, 42, 50, 56, 72, asz nom. sg. 4, 42, 50, 73, as¸ nom. sg. 26, 56, 73(2x), munies gen. sg. 5, man dat. sg. 68, Mun dat. sg. 25, Muni acc. sg. 26, 41, Muni instr. sg. 26, Munie iness. sg. 26, Mes nom. pl. 26, 42(2x), 50, 56, mes nom. pl. 4, 56, Musa gen. pl. 26, Mums dat. pl. 26, Mumis acc. pl. 26, mumis instr. pl. 26, Mumiese iness. pl. 26 aðaka (1) s. f. – Aszaka nom. sg. 87 aðara (1) s. f. – As¸ara nom. sg. 87 atdaryti (1) tr. – Adaritas part. praet. pass. nom. sg. m. 87 ateiti (1) intr. – ateyúma fut. 1 pl. 75 atgavimas (1) s. m. – Atgawymas nom. sg. 87 atilsis (1) s. m. – Atylsis nom. sg. 87 atkalnë (1) s. f. – Atkalne nom. sg. 87 atleidimas (1) s. m. – Atleydymas nom. sg. 87 atsigræþti (1) intr. refl. – atsygræêk imp. 2 sg. 72 atuodogis (1) s. m. – Atowdogis nom. sg. 87 augti (2) intr. – augu praes. 1 sg. 5, awgaw praet. 1 sg. 76 auksas (1) s. m. – Auksas nom. sg. 87 aukðtas, -a (1) adj. – Auks¸tas nom. sg. m. 87 aulys (1) s. m. – Aulis nom. sg. 87 ausë 1 (5) s. f. – Awse nom. sg. 15, 87, Awsys gen. sg. 15, Awses nom. pl. 15, awsiu gen. pl. 15 ausë 2 (3) s. f. – awsie nom. sg. 15, awsies gen. sg. 15, awsis nom. pl. 15 auðra (1) s. f. – Auszra nom. sg. 87 autas (1) s. m. – Autas nom. sg. 87 avë (4) s. f. – Awe nom. sg. 14, Awys gen. sg. 14, Awes nom. pl. 14, Awiu gen. pl. 14 avis (3) s. f. – awes nom. sg. 14, awies gen. sg. 14, awis nom. pl. 14 àþuolas (1) s. m. – Ow‡owùas nom. sg. 93 badas (1) s. m. – Badas nom. sg. 88 bagotas, -a (1) adj. – Bagota nom. sg. f. 7 baidyklë (1) s. f. – Baydikle nom. sg. 88 baisybë (1) s. f. – Baysibe nom. sg. 88 bajoras (1) s. m. – Bajoras nom. sg. 88 bala (1) s. f. – Baùa nom. sg. 88 balandis (2) s. m. – Baùandis nom. sg. 69, 88 balsas (2) s. m. – baùsas nom. sg. 74, 88 baltai (2) adv. – baltesney comp. 28, baltewsey super. 28 baltas, -a (52) adj. – baùtas nom. sg. m. 18, 28, 74, 88, baùta gen. sg. m. 18, baùtam dat. sg. m. 18, baùta acc. sg. m. 18, baùtu instr. sg. m. 18, baùtamy iness. sg. m. 18, baùtas voc. sg. m. 18, balty nom. pl. m. 18, baùtu gen. pl. m. 18, baltyms dat. pl. m. 18, baùtus acc. pl. m. 18, baùtays instr. pl. m. 18, baùtusy iness. pl. m. 18, balty voc. pl. m. 18, Baùtasis nom. sg. m. em. 8, baùtasis nom. sg. m. em. 18, baùtoij gen. sg. m. em. 18, baùtowjow dat. sg. m. em. 18, baùtowij acc. sg. m. em. 18, baùtowju instr. sg. m. em. 18, baùtameyie iness. sg. m. em. 18, baùtasis voc. sg. m. em. 18, Balteyie nom. pl. m. em. 8, balteyie nom. pl. m. em. 18, baùtuiu gen. pl. m. em. 18, balteysems dat. pl. m. em. 18, baùtusius acc. pl. m. em. 18, baùtayses instr. pl. m. em. 18, baùtusiusy iness. pl. m. em. 18, balteyie voc. pl. m. em. 18, baltesnis nom. sg. m. comp. 28, baltewsis nom. sg. m. super. 28, baùta nom. sg. f. 17, 28, baùtos

337


Vertimas.p65

337

2002.08.08, 13:48

gen. sg. f. 17, baùtay dat. sg. f. 17, baùta acc. sg. f. 17, Baùtu instr. sg. f. 17, baùto iness. sg. f. 17, baùta voc. sg. f. 17, baùtas nom. pl. f. 17, baùtu gen. pl. f. 17, baùtom dat. pl. f. 17, baùtas acc. pl. f. 17, baùtomis instr. pl. f. 17, baùtose iness. pl. f. 17, baùtas voc. pl. f. 17, Baùtoi nom. sg. f. em. 8, Baùtoses nom. pl. f. em. 8 bamba (1) s. f. – Bàba nom. sg. 88 barzda (1) s. f. – barzda nom. sg. 88 batas (1) s. m. – batas nom. sg. 88 batvinis (1) s. m. – Batwynis nom. sg. 88 baþnyèia (1) s. f. – Baznicia nom. sg. 75 be (3) praep. – be 33, nebe 70, beto 78 bëgti (2) intr. – biegu praes. 1 sg. 65, biegus part. praes. act. nom. sg. m. 74 bengti (1) tr. – bægu praes. 1 sg. 88 beprotis (1) s. m. – Beprotis nom. sg. 88 bëras, -a (1) adj. – bieras nom. sg. m. 88 berti (1) tr. – beru praes. 1 sg. 88 bertuvë (1) s. f. – Bertuwie nom. sg. 88 berþas (1) s. m. – Berýas nom. sg. 88 bitë (5) s. f. – Byte nom. sg. 14, 88, Bytys gen. sg. 14, Bytes nom. pl. 14, Bytiu gen. pl. 14 bitis (3) s. f. – Bytes nom. sg. 14, Byties gen. sg. 14, Bytis nom. pl. 14 bjaurus, -i (1) adj. – bjawrus nom. sg. m. 88 blezdinga (1) s. f. – Blezdinga nom. sg. 88 bliûdas (1) s. m. – Bliudas nom. sg. 88 blusa (1) s. f. – Bùusa nom. sg. 88 boba (1) s. f. – Boba nom. sg. 88 brolis (17) s. m. – Bralis nom. sg. 39, Brolis nom. sg. 6, 10, Broly gen. sg. 10, 76, Brolow dat. sg. 10, Broli acc. sg. 10, Brolu instr. sg. 10, Brole iness. sg. 10, Broli voc. sg. 10, Broley nom. pl. 10, Broliu gen. pl. 10, Brolems dat. pl. 10, Brolus acc. pl. 10, Broleys instr. pl. 10, Broluse iness. pl. 10, Broley voc. pl. 10 bûdas (1) s. m. – Budas nom. sg. 88 bulanda (1) s. f. – Buùàda nom. sg. 88 burna (1) s. f. – Burna nom. sg. 88 bûti (135) intr. – buty inf. 47(2x), esu praes. 1 sg. 5, 38, 40, 41, 42, 65, 66, esé praes. 1 sg. 40, esmu praes. 1 sg. 65, esi praes. 2 sg. 42, ira praes. 3 39(2x), 42(2x), 70, 78, Niera praes. 3 41, esam praes. 1 pl. 42, esmi praes. 1 pl. 40, esat praes. 2 pl. 42, buwaw praet. 1 sg. 43, 76, buway praet. 2 sg. 43, buwa praet. 3 39(2x), 43(2x), 47(2x), 53(2x), 59, 68, buwo praet. 3 59, buwom praet. 1 sg. 43, buwot praet. 2 pl. 43, budawaw praet. fr. 1 sg. 42, budaway praet. fr. 2 sg. 42, budawa praet. fr. 3 42(2x), budawom praet. fr. 1 pl. 42, budawot praet. fr. 2 pl. 42, Busiu fut. 1 sg. 43, Busi fut. 2 sg. 43, bus fut. 3 43(2x), 44, Bus fut. 3 43, busem fut. 1 pl. 43, buset fut. 2 pl. 43, butio cond. 1 sg. 46(3x), 52(2x), 58(2x), butumi cond. 2 sg. 46(3x), 52(2x), 58(2x), butum, cond. 3 46(5x), 47, 52(4x), 58(4x), butumem cond. 1 pl. 46(3x), 52(2x), 58(2x), butumet cond 2 pl. 46, 47, 52(2x), 58(2x), Buk imp. 2 sg. 43, bukiem imp. 1 pl. 44, bukiet imp. 2 pl. 44, Esus part. praes. act. nom. sg. m. 47, Esantis part. praes. act. nom. pl. m. 47, Esanti part. praes. act. nom. sg. f. 47, Esantes part. praes. act. nom. pl. f. 47, Esamas part. praes. pass. nom. sg. m. 49, Esamis part. praes. pass. nom. pl. m. 49, Esama part. praes. pass. nom. sg. f. 49, Esamas part. praes. pass. nom. pl. f. 49, buwys part. praet. act. nom. sg. m. 46(3x), 47, buwy part. praet. act. nom. pl. m. 46(3x), buwusis part. praet. act. nom. pl. m. 47, buwusi part. praet. act. nom. sg. f. 47, buwuses part. praet. act.

338

Vertimas.p65

338

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

nom. pl. f. 47, butas part. praet. pass. nom. sg. m. 49, buty part. praet. pass. nom. pl. m. 49, buta part. praet. pass. nom. sg. f. 49, butas part. praet. pass. nom. pl. f. 49, busis part. fut. act. nom. sg. m. 48, busentis part. fut. act. nom. pl. m. 48, busenti part. fut. act. nom. sg. f. 48, busentes part. fut. act. nom. pl. f. 48, butynas part. necess. nom. sg. m. 49, butyny part. necess. nom. pl. m. 49, butyna part. necess. nom. sg. f. 49, butynas part. necess. nom. pl. f. 49, budamas part. cont. sg. m. 48, budamis part. cont. pl. m. 48, budama part. cont. sg. f. 48, budamas part. cont. pl. f. 48, esont part. indecl. praes. 48, buwus part. indecl. praet. 48 buvimas (1) s. m. – buwyma gen. sg. 48 Christusas (1) s. m. propr. – Christusas nom. sg. 2 cypti (1) intr. – Cipu praes. 1 sg. 88 cyrulis (1) s. m. – Cirulis nom. sg. 88 èëdyti (1) tr. – Cziedyiu praes. 1 sg. 88 èesnakas (1) s. m. – Czesnakas nom. sg. 88 èidas (1) s. m. – Czydas nom. sg. 88 èistai (1) adv. – czystay 28 dabar (1) adv. – Dabar 88 dabarèiuo (1) adv. – dabarciow 69 daboti (1) tr. – daboju praes. 1 sg. 88 daiktas (2) s. m. – dayktas nom. sg. 74, 88 dailidis (1) s. m. – Dayledis nom. sg. 89 dairytis (1) intr. refl. – dayraws praes. 1 sg. 89 dalë (1) s. f. – Dale nom. sg. 88 dalgis (1) s. m. – Dalgis nom. sg. 88 dalis (1) s. f. – Dales nom. sg. 74 dangus (1) s. m. – Dàgaws gen. sg. 67 dantis (3) s. m. – Dàtys nom. sg. 13, Dàties gen. sg. 13, Dàtis nom. pl. 13 dantys (5) s. m. – Dàtis nom. sg. 13, 89, Dàty gen. sg. 13, Dàtey nom. pl. 13, Dàtiu gen. pl. 13 darbas (1) s. m. – Darbas nom. sg. 88 darbingas, -a (2) adj. – Darbingas nom. sg. m. 61, darbinga nom. sg. f. 61 darbus, -i (2) adj. – Darbus nom. sg. m. 61, Darbi nom. sg. f. 61 darga (1) s. f. – Darga nom. sg. 89 darganas, -a (1) adj. – dargana nom. sg. f. 68 daryti (2) tr. – daraw praes. 1 sg. 89, daray praes. 2 sg. 5 darodyti (1) tr. – darodaw praes. 1 sg. 89 darþas (15) s. m. – Darêas nom. sg. 9, 89, Darêa gen. sg. 9, Darýow dat. sg. 9, Darýa acc. sg. 9, Darêu instr. sg. 9, Darêe iness. sg. 9, Darzy voc. sg. 9, Darêay nom. pl. 9, Darêu gen. pl. 9, Dar†ams dat. pl. 9, Darêus acc. pl. 9, Dar‡ays instr. pl. 9, Darýuse iness. pl. 9, Darzay voc. pl. 9 dasilytëti (1) tr. – dasylytieju praes. 1 sg. 89 dastoti (1) tr. – Dastoju praes. 1 sg. 89 dauba (1) s. f. – Dawba nom. sg. 88 daug (2) adv. – dawg 78, 89 dauggalintis, -i (2) adj. – dawg=galenti nom. sg. f. 7, dawg=galentes nom. pl. f. 8 davimas (1) s. m. – Dawyma gen. sg. 54 debesis (3) s. m. – Debesys nom. sg. 13, Debesies gen. sg. 13, Debesis nom. pl. 13

339


Vertimas.p65

339

2002.08.08, 13:48

debesys (5) s. m. – Debesis nom. sg. 13, 89, Debesy gen. sg. 13, Debesey nom. pl. 13, Debesiu gen. pl. 13 degti (1) intr. – Degu praes. 1 sg. 89 dël (5) praep. – dieù 33, dieùko 69, 78, dielto 78, dieùto 78 delna (1) s. f. – Delna nom. sg. 89 dengti (1) tr. – Dengu praes. 1 sg. 89 derëtis (1) intr. refl. – derows praes. 1 sg. 89 deðimtis (1) s. m. – Desimte gen. sg. 75 deðinas, -a (1) adj. – Deszyna nom. sg. f. 89 deðra (1) s. f. – Deszra 89 didis, -ë (1) adj. – dyde nom. sg. f. 74 didystë (1) s. f. – Dydiste nom. sg. 89 didþiai (1) adv. – dydews comp. 78 diena (3) s. m. – diena 68, 74, 89 Dievas (4) s. m. – Diewas nom. sg. 89, Diewa gen. sg. 34(2x), Diewu instr. sg. 70 dygulys (1) s. m. – Digulis 89 dirbimas (1) s. m. – Dyrbyma gen. sg. 60 dirbti (77) intr. – dyrbty inf. 75, Dyrbty inf. 59(2x), dyrbu praes. 1 sg. 89, Dyrbu praes. 1 sg. 56, 65, dyrbi praes. 2 sg. 5, 56, Dyrb praes. 3 56(2x), 57, 58, Dyrbam praes. 1 pl. 56, Dyrbat praes. 2 pl. 56, Dyrbaw praet. 1 sg. 57, Dyrbay praet. 2 sg. 57, Dyrba praet. 3 57(2x), Dyrbom praet. 1 pl. 57, Dyrbot praet. 2 pl. 57, Dyrbdawaw praet. fr. 1 sg. 56, Dyrbdaway praet. fr. 2 sg. 56, Dyrbdawa praet. fr. 3 56(2x), Dyrbdawom praet. fr. 1 pl. 56, Dyrbdawot praet. fr. 2 pl. 56, Dyrbsiu fut. 1 sg. 57, Dyrbsi fut. 2 sg. 57, Dyrbs fut. 3 57(2x), Dyrbsem fut. 1 pl. 57, Dyrbset fut. 2 pl. 57, Dyrbtio cond. 1 sg. 58, Dyrbtumi cond. 2 sg. 58, Dyrbtum cond. 3 58(2x), Dyrbtumem cond. 1 pl. 58, Dyrbtumet cond. 2 pl. 58, Dyrbk imp. 2 sg. 57, Dyrbkiem imp. 1 pl. 58, Dyrbkiet imp. 2 pl. 58, Dyrbows part. praes. act. nom. sg. m. 59, Dyrbàtis part. praes. act. nom. pl. m. 59, dyrbonti part. praes. act. nom. sg. f. 59, Dyrbontes part. praes. act. nom. pl. f. 59, Dyrbamas part. praes. pass. nom. sg. m. 60, Dyrbamy part. praes. pass. nom. pl. m. 60, Dyrbama part. praes. pass. nom. sg. f. 60, dyrbamas part. praes. pass. nom. pl. f. 60, dyrbys part. praet. act. nom. sg. m. 58(2x), Dyrbys part. praet. act. nom. sg. m. 58, 59, dyrby part. praet. act. nom. pl. m. 58, Dyrby part. praet. act. nom. pl. m. 58(2x), Dyrbusis part. praet. act. nom. pl. m. 59, Dyrbusi part. praet. act. nom. sg. f. 59, Dyrbuses part. praet. act. nom. pl. f. 59, Dyrbtas part. praet. pass. nom. sg. m. 61, Dyrbty part. praet. pass. nom. pl. m. 61, Dyrbta part. praet. pass. nom. sg. f. 61, Dyrbtas part. praet. pass. nom. pl. f. 61, Dyrbsis part. fut. act. nom. sg. m. 59, Dyrbsentis part. fut. act. nom. pl. m. 59, Dyrbsenti part. fut. act. nom. sg. f. 59, Dyrbsentes part. fut. act. nom. pl. f. 59, Dyrbtynas part. necess. nom. sg. m. 61, Dyrbtyny part. necess. nom. pl. m. 61, Dyrbtyna part. necess. nom. sg. f. 61, Dyrbtynas part. necess. nom. pl. f. 61, Dyrbdamas part. cont. sg. m. 60, Dyrbdamis part. cont. pl. m. 60, Dyrbdama part. cont. sg. f. 60, dyrbdamas part. cont. pl. f. 60, Dyrbont part. indecl. praes. 60, Dyrbus part. indecl. praet. 60 dirva (1) s. f. – Dyrwa nom. sg. 89 dyvas (1) s. m. – Diwas nom. sg. 89 dyvnas, -a (1) adj. – Diwnas nom. sg. m. 74 dosnus, -a (4) adj. – Dosnus nom. sg. m. 55, Dosny nom. pl. m. 55, Dosna nom. sg. f. 55, Dosnas nom. pl. f. 55 dràsiai (1) adv. – dràsey 67 draskyti (2) tr. – drasky praet. 3 68, draskis fut. 3 67

340

Vertimas.p65

340

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

drebëti (1) intr. – drebies fut. 3 67 drigantas (1) s. m. – Drygàtas nom. sg. 89 drobulë (1) s. f. – Drobule nom. sg. 88 duktë (2) s. f. – Dukte nom. sg. 6, 89 dulkë (1) s. f. – Dulke nom. sg. 89 dûma (1) s. f. – Duma nom. sg. 93 duobë (1) s. f. – Dàbe nom. sg. 88 duona (16) s. f. – Dona nom. sg. 4, 17, 88, Donos gen. sg. 17, Donay dat. sg. 17, Dona acc. sg. 17, Donu instr. sg. 17, Dono iness. sg. 17, Dona voc. sg. 17, Donas nom. pl. 17, Donu gen. pl. 17, Donoms dat. pl. 17, Donas acc. pl. 17, Donomis instr. pl. 17, Donose iness. pl. 17, Donas voc. pl. 17 duoti (173) tr. – Doty inf. 53, dodu praes. 1 sg. 50, 65, Dodu praes. 1 sg. 35, dodi praes. 2 sg. 50, dod praes. 3 50(2x), 52, Dod 51, Dodam praes. 1 pl. 50, dodat praes. 2 pl. 50, Dawew praet. 1 sg. 51, Dawey praet. 2 sg. 51, Dawe praet. 3 51(2x), Dawiem praet. 1 pl. 51, Dawiet praet. 2 pl. 51, dodawaw praet. fr. 1 sg. 50, dodaway praet. fr. 2 sg. 50, dodawa praet. fr. 3 50(2x), Dodawom praet. fr. 1 pl. 50, dodawot praet. fr. 2 pl. 50, dosiu fut. 1 sg. 51, dosi fut. 2 sg. 51, dos fut. 3 51, Dos fut. 3 51, Dosem fut. 1 pl. 51, Doset fut. 2 pl. 51, dotio cond. 1 sg. 52, dotumi cond. 2 sg. 52, dotum cond. 3 52, 53, dotumem cond. 1 pl. 53, dotumet cond. 2 pl. 53, Dok imp. 2 sg. 51, Dokiem imp. 1 pl. 52, Doket imp. 2 pl. 52, dodàs part. praes. act. nom. sg. m. 53, Dodàs part. praes. act. nom. sg. m. 5, 34, 36, dodàty part. praes. act. gen. sg. m. 34, Dodàty part. praes. act. gen. sg. m. 36, dodàtem part. praes. act. dat. sg. m. 34, Dodàtem part. praes. act. dat. sg. m. 36, dodàti part. praes. act. acc. sg. m. 34, Dodàti part. praes. act. acc. sg. m. 36, dodàtiu part. praes. act. instr. sg. m. 35, Dodàtiu part. praes. act. instr. sg. m. 36, dodàtemy part. praes. act. iness. sg. m. 35, Dodàtemy part. praes. act. iness. sg. m. 36, Dodàs part. praes. act. voc. sg. m. 36, Dodàtis part. praes. act. nom. pl. m. 35, 36, 53, dodàtiu part. praes. act. gen. pl. m. 35, Dodàtiu part. praes. act. gen. pl. m. 36, dodàtems part. praes. act. dat. pl. m. 35, Dodàtyms part. praes. act. dat. pl. m. 36, dodàtius part. praes. act. acc. pl. m. 35, Dodàtius part. praes. act. acc. pl. m. 36, dodàteys part. praes. act. instr. pl. m. 35, Dodàteys part. praes. act. instr. pl. m. 36, dodàtiuse part. praes. act. iness. pl. m. 35, Dodàtiuse part. praes. act. iness. pl. m. 36, Dodàtis part. praes. act. voc. pl. m. 36, dodàti part. praes. act. nom. sg. f. 53, Dodàti part. praes. act. nom. sg. f. 37, Dodàtios part. praes. act. gen. sg. f. 37, Dodàtey part. praes. act. dat. sg. f. 37, Dodàte part. praes. act. acc. sg. f. 37, Dodàty part. praes. act. instr. sg. f. 37, Dodàtio part. praes. act. iness. sg. f. 37, Dodàti part. praes. act. voc. sg. f. 37, dodàtes part. praes. act. nom. pl. f. 53, Dodàtes part. praes. act. nom. pl. f. 37, Dodàtiu part. praes. act. gen. pl. f. 37, Dodàtioms part. praes. act. dat. pl. f. 37, Dodàtes part. praes. act. acc. pl. f. 37, Dodàtiomis part. praes. act. instr. pl. f. 37, Dodàtiose part. praes. act. iness. pl. f. 37, Dodàtes part. praes. act. voc. pl. f. 37, Dodamas part. praes. pass. nom. sg. m. 55, dodama part. praes. pass. nom. sg. f. 55, dawes part. praet. act. nom. sg. m. 5, dawys part. praet. act. nom. sg. m. 53, Dawys part. praet. act. nom. sg. m. 35, 36, 52(3x), Dawusy part. praet. act. gen. sg. m. 36, Dawusem part. praet. act. dat. sg. m. 36, Dawusi part. praet. act. acc. sg. m. 36, Dawusiu part. praet. act. instr. sg. m. 36, Dawusemy part. praet. act. iness. sg. m. 36, Dawys part. praet. act. voc. sg. m. 36, dawusis part. praet. act. nom. pl. m. 53, Dawusis part. praet. act. nom. pl. m. 36, dawy part. praet. act. nom. pl. m. 52(3x), Dawusiu part. praet. act. gen. pl. m. 36, Dawusems part. praet. act. dat. pl. m. 36, Dawusius part. praet. act. acc. pl. m. 36, Dawuseys part. praet. act. instr. pl. m. 36, Dawusiuse part. praet. act. iness.

341


Vertimas.p65

341

2002.08.08, 13:48

pl. m. 36, Dawusis part. praet. act. voc. pl. m. 36, Dawusi part. praet. act. nom. sg. f. 37, 53, Dawusios part. praet. act. gen. sg. f. 37, Dawusey part. praet. act. dat. sg. f. 37, Dawuse part. praet. act. acc. sg. f. 37, Dawusy part. praet. act. instr. sg. f. 37, Dawusio part. praet. act. iness. sg. f. 37, Dawusi part. praet. act. voc. sg. f. 37, dawuses part. praet. act. nom. pl. f. 53, Dawuses part. praet. act. nom. pl. f. 37, Dawusiu part. praet. act. gen. pl. f. 37, Dawusioms part. praet. act. dat. sg. f. 37, Dawuses part. praet. act. acc. pl. f. 37, Dawusiomis part. praet. act. instr. pl. f. 37, Dawusiose part. praet. act. iness. pl. f. 37, Dawuses part. praet. act. voc. pl. f. 37, Dotas part. praet. pass. nom. sg. m. 55, Doty part. praet. pass. nom. pl. m. 55, Dota part. praet. pass. nom. sg. f. 55, Dotas part. praet. pass. nom. pl. f. 55, dosis part. fut. act. nom. sg. m. 35, Dosis part. fut. act. nom. sg. m. 36, 54, Dosenty part. fut. act. gen. sg. m. 36, Dosentem part. fut. act. dat. sg. m. 36, Dosæti part. fut. act. acc. sg. m. 36, Dosentiu part. fut. act. instr. sg. m. 36, Dosentemy part. fut. act. iness. sg. m. 36, Dosis part. fut. act. voc. sg. m. 36, Dosentis part. fut. act. nom. pl. m. 36, 54, Dosentiu part. fut. act. gen. pl. m. 36, Dosentyms part. fut. act. dat. pl. m. 36, Dosentius part. fut. act. acc. pl. m. 36, Dosenteys part. fut. act. instr. pl. m. 36, Dosentiuse part. fut. act. iness. pl. m. 36, Dosentis part. fut. act. voc. pl. m. 36, dosenti part. fut. act. nom. sg. f. 54, Dosenti part. fut. act. nom. sg. f. 37, Dosentios part. fut. act. gen. sg. f. 37, Dosentey part. fut. act. dat. sg. f. 37, Dosente part. fut. act. acc. sg. f. 37, Dosenty part. fut. act. instr. sg. f. 37, Dosentio part. fut. act. iness. sg. f. 37, Dosenti part. fut. act. voc. sg. f. 37, Dosentes part. fut. act. nom. pl. f. 37, 54, Dosentiu part. fut. act. gen. pl. f. 37, Dosentioms part. fut. act. dat. pl. f. 37, Dosentes part. fut. act. acc. pl. f. 37, Dosentiomis part. fut. act. instr. pl. f. 37, Dosentiose part. fut. act. iness. pl. f. 37, Dosentes part. fut. act. voc. pl. f. 37, Dotynas part. necess. nom. sg. m. 55, Dotyny part. necess. nom. pl. m. 55, dotyna part. necess. nom. sg. f. 55, Dotynas part. necess. nom. pl. f. 55, dodamas part. cont. sg. m. 5, 35, 54, Dodamis part. cont. pl. m. 54, dodama part. cont. sg. f. 54, dodamas part. cont. pl. f. 54, Dodàt part. indecl. praes. 54, Dawus part. indecl. praet. 54 duotingas, -a (2) adj. – Dotingas nom. sg. m. 55, dotinga nom. sg. f. 55 dûðë (1) s. f. – Dusze nom. sg. 89 dvaras (1) s. m. – Dwaras nom. sg. 6 dvyleka (1) num. card. – Dwileka 73 dvylekis (1) s. m. – Dwilekis nom. sg. 89 dvilyènas, -a (1) adj. – Dwyliçnas nom. sg. m. 89 dvolikis (1) s. m. – Dwolikis nom. sg. 89 eglë (1) s. f. – Egle nom. sg. 90 eilë (2) s. f. – Eyùa nom. sg. 89, Eyra [=Eyùa] nom. sg. 90 eiti (6) intr. – Eyty inf. 64, eynu praes. 1 sg. 89, eyna praes. 3 39(2x), eyk imp. 2 sg. 70, 72 ekëèios (2) s. f. plr. – Ekietes nom. pl. 31, 89 elnis (1) s. m. – Elnis nom. sg. 89 erkë (1) s. f. – Erke nom. sg. 89 erðketis (1) s. m. – Erszketis nom. sg. 89 erþilas (1) s. m. – Erzyùas nom. sg. 89 esybë (1) s. f. – Esibe nom. sg. 90 ësti (3) tr. – jesty inf. 67, ied praes. 3 67, jedy praet. 3 67 eðerys (1) s. m. – Eszeris nom. sg. 89 eþeras (1) s. m. – Eêeras nom. sg. 89

342

Vertimas.p65

342

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

eþia (1) s. f. – Eêe nom. sg. 89 eþys (1) s. m. – Eêis nom. sg. 89 gadinti (1) tr. – Gadynu praes. 1 sg. 90 gaidys (2) s. m. – Gaydis nom. sg. 74, 90 gaigalas (1) s. m. – Gaygaùas nom. sg. 90 gaisras (1) s. m. – Gaysras nom. sg. 90 galas (1) s. m. – Gaùas nom. sg. 90 galëti (6) tr. – galu praes. 1 sg. 70, Negalu praes. 1 sg. 72, 73(2x), negalu praes. 1 sg. 73, galetum cond. 3 72 galybë (1) s. f. – Galibe nom. sg. 90 galûnë (1) s. f. – Gaùune nom. sg. 90 galva (2) s. f. – Gaùwa nom. sg. 73, 90 gana (1) adv. – gana 68 gandyti (1) tr. – gàdaw praes. 1 sg. 63 gandytis (1) intr. refl. – gàdaws praes. 1 sg. 63 gandras (1) s. m. – Gàdras nom. sg. 90 garas (1) s. m. – Garas nom. sg. 90 garbë (1) s. f. – Garbe nom. sg. 90 gardus, -i (1) adj. – Gardus nom. sg. m. 90 gàsmas (1) s. m. – Gàsmas nom. sg. 90 gatës (2) s. f. plr. – Gates nom. pl. 31, 90 gauras (1) s. m. – Gawras nom. sg. 91 gauruotas, -a (1) adj. – Gawrowtas nom. sg. m. 90 gëdytis (1) intr. refl. – Giedows praes. 1 sg. 90 geisti (2) tr. – Geydu praes. 1 sg. 91, Negeydu praes. 1 sg. 93 geltonas, -a (1) adj. – Geùtonas nom. sg. m. 90 gelþis (3) s. f. – gelêys nom. sg. 13, Gelzies gen. sg. 13, gelêis nom. pl. 13 gelþys (6) s. m. – Gelêis nom. sg. 13, 74, 90, Gelêy gen. sg. 13, Gelýey nom. pl. 13, Gelêiu gen. pl. 13 gerai (2) adv. – geray 5, negeray 69 geras, -a (127) adj. – geras nom. sg. m. 20, 90, gieras nom. sg. m. 7, 16, gera gen. sg. m. 20, giera gen. sg. m. 16, geram dat. sg. m. 20, gieram dat. sg. m. 16, giera acc. sg. m. 16, 20, geru instr. sg. m. 20, gieru instr. sg. m. 16, geramy iness. sg. m. 20, gieramy iness. sg. m. 16, geras voc. sg. m. 20, gieras voc. sg. m. 16, gery nom. pl. m. 20, giery nom. pl. m. 7, 16, geru gen. pl. m. 20, gieru gen. pl. m. 16, gieryms dat. pl. 16, 20, gerus acc. pl. m. 20, gierus acc. pl. m. 16, gerays instr. pl. m. 20, gierays instr. pl. m. 16, geruse iness. pl. m. 20, gieruse iness. pl. m. 16, gery voc. pl. m. 20, giery voc. pl. m. 16, Gerasis nom. sg. m. em. 21, Geroij gen. sg. m. em. 21, Gerowjow dat. sg. m. em. 21, Gerowij acc. sg. m. em. 21, Gerowiu instr. sg. m. em. 21, Gerameyie iness. sg. m. em. 21, Gerasis voc. sg. m. em. 21, Gereyie nom. pl. m. em. 21, Geruju gen. pl. m. em. 21, Gereysems dat. pl. m. em. 21, Gerusius acc. pl. m. em. 21, Gerayses instr. pl. m. em. 21, Gerusiuse iness. pl. m. em. 21, Gereyie voc. pl. m. em. 21, geresnis nom. sg. m. comp. 20, 77, geresny gen. sg. m. comp. 20, geresnem dat. sg. m. comp. 20, geresni acc. sg. m. comp. 20, geresniu instr. sg. m. comp. 20, geresnemy iness. sg. m. comp. 20, geresnis voc. sg. m. comp. 20, geresny nom. pl. m. comp. 20, geresniu gen. pl. m. comp. 20, geresnyms dat. pl. m. comp. 20, geresnius acc. pl. m. comp. 20, geresneys instr. pl. m. comp. 20, geresniuse iness. pl. m. comp. 20, geresny voc. pl. m. comp. 20, gerewsis nom. sg. m. super. 20(2x), gerewsy gen. sg. m. super. 20(2x), gerewsem dat. sg. m. super. 20(2x), gerewsi acc. sg. m. super.

343


Vertimas.p65

343

2002.08.08, 13:48

20(2x), gerewsiu instr. sg. m. super. 20(2x), gerewsemy iness. sg. m. super. 20(2x), gerewsis voc. sg. m. super. 20(2x), gerewsy nom. pl. m. super. 20(2x), gerewsiu gen. pl. m. super. 20(2x), gerewsyms dat. pl. m. super. 20, gerewsius acc. pl. m. super. 20(2x), gerewseys instr. pl. m. super. 20(2x?), gerewsiuse iness. pl. m. super. 20, gerewsy voc. pl. m. super. 20(2x), geresnesis nom. sg. m. em. comp. 21, geresnioij gen. sg. m. em. comp. 21, geresniowjow dat. sg. m. em. comp. 21, Geresniji acc. sg. m. em. comp. 21, geresniowiu instr. sg. m. em. comp. 21, geresnemeyie iness. sg. m. em. comp. 21, Geresnesis voc. sg. m. em. comp. 21, gereµneyie nom. pl. m. em. comp. 21, geresniuiu gen. pl. m. em. comp. 21, geresneysems dat. pl. m. em. comp. 21, geresneyµems dat. pl. m. em. comp. 21, Geresniusius acc. pl. m. em. comp. 21, Geresneyses instr. pl. m. em. comp. 21, Geresniusiuse iness. pl. m. em. comp. 21, Geresneyie voc. pl. m. em. comp. 21, gerewsesis nom. sg. m. em. super. 21(2x?), gerewsioij gen. sg. m. em. super. 21(2x), Gerewsiowjow dat. sg. m. em. super. 21, ger[ewsiowjow] dat. sg. m. em. super. 21, Gerewsiowij acc. sg. m. em. super. 21, gerewsiowij acc. sg. m. em. super. 21, gerewsiowiu instr. sg. m. em. super. 21(2x?), gerewsemeyie iness. sg. m. em. super. 21(2x?), gerewsesis voc. sg. m. em. super. 21(2x?), gerewseyie nom. pl. m. em. super. 21(2x), gerewsiuiu gen. pl. m. em. super. 21, gerewsiuju gen. pl. m. em. super. 21, gerewseysems dat. pl. m. em. super. 21, Gerewsiusius acc. pl. m. em. super. 21, gerewµ[iusius] acc. pl. m. em. super. 21, gerasnewses (sic!) instr. pl. m. em. super. 21(2x?), Gerewsiusius iness. pl. m. em. super. 21, ger[ewsiusius] iness. pl. m. em. super. 21 gerklë (1) s. f. – Gerkle nom. sg. 90 gervë (1) s. f. – Gerwe nom. sg. 91 gydyti (3) tr. – Gidaw praes. 1 sg. 90, Giditas part. praet. pass. nom. sg. m. 90 giedoti (1) intr. – Gædu praes. 1 sg. 90 giedra (2) s. f. – Gædra nom. sg. 73, Giedra nom. sg. 90 gilus, -i (1) adj. – Giùus nom. sg. m. 90 ginklas (1) s. m. – Ginkùas nom. sg. 90 girdëti (1) tr. – gyrdiesem fut. 1 pl. 34 giria (1) s. f. – Gyre nom. sg. 90 girtuoklis (1) s. m. – Girtoklis nom. sg. 90 gyvas, -a (1) adj. – giwas nom. sg. m. 69 gyventi (1) intr. – giwenty inf. 70 gyvolis (1) s. m. – Giwolis nom. sg. 91 grabas (1) s. m. – Grabas nom. sg. 90 grakðtus, -i (1) adj. – grakszti nom. sg. f. 73 gràþë (1) s. f. – Gràêe nom. sg. 90 graþiai (1) adv. – graêey 5, gra‡ey 28 gràþtas (1) s. m. – Gràztas nom. sg. 90 graþus, -i (21) adj. – grazus nom. sg. m. 16, Graêus nom. sg. m. 73, graêus nom. sg. m. 4, 7, 28, 74, 90, graêy gen. sg. m. 16, graêem dat. sg. m. 16, graêi acc. sg. m. 16, graziu instr. sg. m. 16, graýemy iness. sg. m. 16, grazus voc. sg. m. 16, graêy nom. pl. m. 7, 16, graêiu gen. sg. m. 16, grazyms dat. sg. m. 16, grazius acc. sg. m. 16, graêeys instr. sg. m. 16, graêiuse iness. sg. m. 16, graêy voc. pl. m. 16 grëblis (1) s. m. – Grieblis nom. sg. 90 greitas, -a (2) adj. – greytas nom. sg. m. 69, 90 griausmas (1) s. m. – grewsmay nom. pl. 67 grybas (1) s. m. – Gribas nom. sg. 90 griekas (2) s. m. – Griekas nom. sg. 90, grieku gen. pl. 67 grieðnykas (1) s. m. – Gries¸nikas nom. sg. 67

344

Vertimas.p65

344

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

gudas (1) s. m. – Gudas nom. sg. 91 gudinis (1) s. m. – Gudynis nom. sg. 91 gudintis (1) intr. refl. – Gudynows praes. 1 sg. 91 gudrus, -i (1) adj. – Gudrus nom. sg. m. 90 gulëti (1) intr. – Guùu praes. 1 sg. 91 gumbas (1) s. m. – Gumbas nom. sg. 90 guzikas (1) s. m. – Guzykas nom. sg. 90 Herodas (1) s. m. propr. – Herodas 2 á (6) praep. – I 33, i 75(3x), y 4, 45 idant (38) conj. – Idant 44, 46(12x+2x?), 47(4x), 52(3x), 53(3x), 58, idant 72, Jdant 5, 52(3x), 53(3x), 58(3x), 78 ilgas, -a (18) adj. – Jùgas nom. sg. m. 92, Iùga nom. sg. f. 22, Jùgas nom. pl. f. 22, Iùgoi nom. sg. f. em. 23, Jùgowie acc. sg. f. em. 23, Iùgoses nom. pl. f. em. 23, Jlgesne nom. sg. f. comp. 22, Jlgesnes nom. pl. f. comp. 22, Jlgewse nom. sg. f. super. 22(2x), Ilgewses nom. pl. f. super. 22, Jlgewses nom. pl. f. super. 22, Jlgesnioi nom. sg. f. em. comp. 23, Jlgesnioses nom. pl. f. em. comp. 23, Jlgewsioi nom. sg. f. em. super. 23(2x), Jlgewsioses nom. pl. f. em. super. 23(2x) ilgus, -i (1) adj. – Jùgo n. 68 imti (1) tr. – Jemu praes. 1 sg. 92 ir (12) conj. – yr 5, 34, 45(2x), 67(2x), 69, 70(2x), 73, 75, 78 irklas (1) s. m. – Jrkùas nom. sg. 92 ið (4) praep. – isz 33, ys¸ 69, 75, yszkur 4 iðgandinti (1) tr. – Jýzgàdynaw praet. 1 sg. 63 iðmintë (1) s. f. – Jszminte nom. sg. 92 iðmintingai (4) adv. – Iszmintingay 69, Jszmintingay 5, Jszmintingesney comp. 28, Jszmintingewsey super. 28 iðmintingas, -a (3) adj. – is¸mintinga nom. sg. f. 73, Iszmintingesnis nom. sg. comp. 28, Jszmintingewsis nom. sg. super. 28 iðplauti (1) tr. – yszpùawtas part. praet. pass. nom. sg. m. 28 iðpuolis (1) s. m. – Jszpowlis nom. sg. 74 iðsigàsti (1) intr. refl. – Júsygàdaw praet. 1 sg. 63 jau (1) adv. – jaw 5 jaukas (1) s. m. – Jawkas nom. sg. 92 jaunas, -a (1) adj. – Jawnas nom. sg. m. 92 jaunikis (3) s. m. – Iawnykis nom. sg. 7, Jawnykis nom. sg. 92, Iawnikiey nom. pl. 7 jautis (2) s. m. – Iawtis nom. sg. 40, Jawtis nom. sg. 92 jei (1) conj. – iey 70 jeigi (1) conj. – ieygi 78 jis, ji (9) pron. pers. – Is nom. sg. m. 42(2x), Js nom. sg. m. 4, 25, 50, 56, Jo gen. sg. m. 4, 25, Iem dat. sg. m. 25 jog (1) conj. – Jog 44 jogei (2) conj. – Jogey 78, Jogiey 44 juodas, -a (1) adj. – Jowdas nom. sg. m. 92 juodvarnis (1) s. m. – Jowdwarnis nom. sg. 92 juokas (1) s. m. – Juwkas nom. sg. 92 juosta (1) s. f. – Jowsta nom. sg. 92 jûra (1) s. f. – Jura nom. sg. 92

345


Vertimas.p65

345

2002.08.08, 13:48

kad (42) conj. – kad 5, Kad 44, 45(2x), 46(12x), 52(12x), 58(12x), 67, 78 kada (4) adv. – Kada 44, 67, 68, 91 kadagys (4) s. m. – Kadagis nom. sg. 91 kailiniai (2) s. m. plr. – Kayleney nom. pl. 31, Kaylyney nom. pl. 91 kaip 1 (2) adv. – kayp 75(2x) kaip 2 (2) conj. – kayp 69, 78 kairus (1) s. m. – Kayrus nom. sg. 91 kaklas (1) s. m. – Kakùas nom. sg. 91 kalba (2) s. f. – Kaùba nom. sg. 74, 91 kalbëti (2) intr. – kaùb praes. 3 28, Kalbiejaw praet. 1 sg. 62 kalbëtis (3) intr. refl. – Kalbiejaws praet. 1 sg. 62, 63, kalbiekes imp. 2 sg. 63 kalë (1) s. f. – Kale nom. sg. 91 kalinys (1) s. m. – Kalinis nom. sg. 91 kalnas (2) s. m. – Kaùnas nom. sg. 91, Kaùnay nom. pl. 67 kaltas (1) s. m. – Kaùtas nom. sg. 91 kame (6) adv. – kamy 4, Kamy 9, 24(2x), 25(2x) kamentas (1) s. m. – Kamætas nom. sg. 2 kamûlys (1) s. m. – Kamulis nom. sg. 92 kanapis (1) s. m. – Kanapis nom. sg. 91 kanklës (2) s. f. plr. – Kàkles nom. pl. 31, 91 karalystë (1) s. f. – Karaliste nom. sg. 76 karalius (16) s. m. – Karalus nom. sg. 6, 11, Karalaws gen. sg. 11, 76, Karalow dat. sg. 11, Karalu acc. sg. 11, Karalu instr. sg. 11, Karalowje iness. sg. 11, Karalaw voc. sg. 11, Karaley nom. pl. 11, Karaliu gen. pl. 11, Karalems dat. pl. 11, Karalus acc. pl. 11, Karaleys instr. pl. 11, Karaliuse iness. pl. 11, Karaley voc. pl. 11 kareivis (1) s. m. – Karieywis nom. sg. 6 karieta (1) s. f. – Karieta nom. sg. 74 karonë (1) s. f. – Karone acc. sg. 34 karpa (1) s. f. – Karpa nom. sg. 91 karðtas, -a (1) adj. – Kars¸t n. 68 kartas (3) s. m. – Kartas nom. sg. 73, Kartu instr. sg. 68, kartus acc. pl. 69 kartybë (1) s. f. – Kartibie iness. sg. 67 kartus, -i (1) adj. – kartus nom. sg. m. 91 kartuvës (2) s. f. plr. – Kartuwes nom. pl. 31, 91 karvë (1) s. f. – Karwe nom. sg. 91 kas (35) pron. inter., pron. rel. – Kas nom. 9, 24(2x), 25(2x), 70, Kieno gen. 9, 24(2x), 25(2x), dieùko gen. 69, 78, Kam dat. 9, 24(2x), 25(2x), Kow acc. 5, 9, 24(2x), 25(2x), kow acc. 4, 5, 69, Kow instr. 9, 24, 25(2x), Kas voc. 24(2x), 25(2x) kaspinas (1) s. m. – Kaspynas nom. sg. 92 katilas (1) s. m. – Katyùas nom. sg. 91 katras, -a (28) pron. inter., pron. rel. – Katras nom. sg. m. 24, 74, Katro gen. sg. m. 24, Katram dat. sg. m. 24, Katrow acc. sg. m. 24, Katramy iness. sg. m. 24, Katras voc. sg. m. 24, Katriæ nom. pl. m. 24, Katru gen. pl. m. 24, Katrems dat. pl. m. 24, Katrus acc. pl. m. 24, Katrays instr. pl. m. 24, Katruse iness. pl. m. 24, Katriæ voc. pl. m. 24, Katra nom. sg. f. 25, Katros gen. sg. f. 25, Katray dat. sg. f. 25, Katrow acc. sg. f. 25, Katru instr. sg. f. 25, Katroje iness. sg. f. 25, Katra voc. sg. f. 25, Katras nom. pl. f. 25, Katru gen. pl. f. 25, Katroms dat. pl. f. 25, Katras acc. pl. f. 25, Katromis instr. pl. f. 25, Katrose iness. pl. f. 25, Katras voc. pl. f. 25

346

Vertimas.p65

346

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

kaulas (1) s. m. – Kauùas nom. sg. 91 kelmas (1) s. m. – Keùmas nom. sg. 91 kelnës (2) s. f. plr. – Kelnes nom. pl. 91, Kielnes nom. pl. 31 kepurë (1) s. f. – Kepure nom. sg. 91 kæsti (1) intr. – kæt praes. 3 69 ketinti (1) intr. – Ketu praes. 1 sg. 91 keturi (1) num. card. – Keture nom. m. 91 kietas, -a (3) adj. – Kætas nom. sg. m. 92, kietas nom. sg. m. 74, Kietas nom. pl. f. 67 kiminas (1) s. m. – Kymynas nom. sg. 92 kirminas (1) s. m. – Kirminas nom. sg. 91 kirvis (1) s. m. – Kirwis nom. sg. 91 kitas, -a (2) pron. indef. – Kytas nom. sg. m. 91, Kitu gen. pl. m. 34 kiteip (2) adv. – Kyteyp 27, kyteyp 69 kyboti (1) intr. – Kibontes part. praes. act. acc. pl. f. 34 kylys (1) s. m. – Kiliú nom. sg. 91 klausyti (1) intr. – Kùawsaw praes. 1 sg. 65 klëtë (1) s. f. – Klete nom. sg. 96 klevas (1) s. m. – Klawas nom. sg. 91 kluonas (1) s. m. – Kùowna acc. sg. 45 kninga (1) s. m. – Kninga nom. sg. 91 koja (1) s. f. – Koje nom. sg. 92 koks, -ia (27) pron. inter., pron. rel. – Koks nom. sg. m. 24, Koky gen. sg. m. 24, Kokiem dat. sg. m. 24, Koki acc. sg. m. 24, Kokemy iness. sg. m. 24, Koks voc. sg. m. 24, Kokiæ nom. pl. m. 24, Kokiu gen. pl. m. 24, Kokiems dat. pl. m. 24, Kokius acc. pl. m. 24, Kokieys instr. pl. m. 24, Kokiuse iness. pl. m. 24, Kokiæ voc. pl. m. 24, Kokie nom. sg. f. 25, Kokios gen. sg. f. 25, Kokiey dat. sg. f. 25, koke acc. sg. f. 25, Koky instr. sg. f. 25, Kokioje iness. sg. f. 25, Kokie voc. sg. f. 25, Kokes nom. pl. f. 25, Kokiu gen. pl. f. 25, Kokioms dat. pl. f. 25, Kokes acc. pl. f. 25, Kokiomis instr. pl. f. 25, Kokiose iness. pl. f. 25, Kokes voc. pl. f. 25 koþnas, -a (1) pron. def. – Koýna acc. sg. f. 74 krasë (1) s. f. – Krase nom. sg. 91 kraujas (1) s. m. – Krawjas nom. sg. 92 krauti (1) tr. – krawnu praes. 1 sg. 45 kreivas, -a (1) adj. – Krewas nom. sg. m. 92 Krokuva (1) s. f. propr. – Krokuwo iness. sg. 75 kuisis (1) s. m. – Kuysis nom. sg. 91 kuomet (1) adv. – kàmet 5 kur (5) adv. – kur 4, 67, 69(2x), yszkur 4 kurèias, -a (1) adj. – Kurtas nom. sg. m. 91 kurs, -i (28) pron. inter., pron. rel. - Kurs nom. sg. m. 24, Kurio gen. sg. m. 24, Kurem dat. sg. m. 24, Kuri acc. sg. m. 24, Kuremy iness. sg. m. 24, Kurs voc. sg. m. 24, Kuriæ nom. pl. m. 24, Kuriu gen. pl. m. 24, Kurems dat. pl. m. 24, Kurius acc. pl. m. 24, Kureys instr. pl. m. 24, Kuriuse iness. pl. m. 24, Kuriæ voc. pl. m. 24, Kuri nom. sg. f. 25, 74, Kurios gen. sg. f. 25, Kurey dat. sg. f. 25, Kuræ acc. sg. f. 25, Kury instr. sg. f. 25, Kurioje iness. sg. f. 25, Kuri voc. sg. f. 25, Kurios nom. pl. f. 25, Kuriu gen. pl. f. 25, Kurioms dat. pl. f. 25, Kures acc. pl. f. 25, Kuriomis instr. pl. f. 25, Kuriose iness. pl. f. 25, Kurios voc. pl. f. 25 kurstyti (1) tr. – Kurstaw praes. 1 sg. 91 Kurðas (1) s. m. propr. – Kursza gen. sg. 75 kurtas (1) s. m. – Kurtas nom. sg. 2

347


Vertimas.p65

347

2002.08.08, 13:48

labai (2) adv. – ùabay 69, 73 laimë (2) s. f. – Ùayme nom. sg. 92, Ùaymys gen. sg. 70 laivas (1) s. m. – Ùaywas nom. sg. 92 langas (1) s. m. – Ùàgas nom. sg. 93 lanka (1) s. f. – Ùàka nom. sg. 93 lapë (1) s. f. – Ùape nom. sg. 92 laðiniai (1) s. m. plr. – Ùaszyney nom. pl. 31 laukas (1) s. m. – Ùawkas nom. sg. 92 laukti (1) intr. – ùawkty inf. 68 lauþas (1) s. m. – Ùaw†as nom. sg. 93 lazda (1) s. f. – Ùaýda nom. sg. 92 ledas (1) s. m. – Ledas nom. sg. 92 leisti (2) tr. – leydu praes. 1 sg. 92, leyda praet. 3 67 lengvas, -a (1) adj. – lægwas nom. sg. m. 92 lenkas (2) s. m. – læku gen. pl. 75, 76 lenkiðkai (1) adv. – lækis¸kay 74 lenta (1) s. f. – læta nom. sg. 92 levas (1) s. m. – Lawas nom. sg. 92 liepa (1) s. f. – Liepa nom. sg. 92 liepsna (1) s. f. – læpsna nom. sg. 92 liepti (1) tr. – Læpu praes. 1 sg. 92 lietuviðkai (1) adv. – Letuwis¸kay 74 lietuviðkas, -a (1) adj. – letuwys¸ka nom. sg. f. 74 lieþuvis (1) s. m. – leýuwis nom. sg. 92 liga (1) s. f. – Lyga nom. sg. 92 liktorius (1) s. m. – Lyktorius nom. sg. 92 linas (1) s. m. – lynas nom. sg. 92 linksmas, -a (2) adj. – linksmas nom. sg. m. 92, linksma acc. sg. m. 67 liptas (1) s. m. – Lyptas nom. sg. 92 lyti (1) intr. – lin praes. 3 68 lytus (1) s. m. – litus nom. sg. 92 liuosnas, -a (1) adj. – Lowsnas nom. sg. m. 92 lizdas (1) s. m. – Lyzdas nom. sg. 92 lopiðys (1) s. m. – Ùopyszis nom. sg. 93 lova (1) s. f. – Ùowa nom. sg. 92 malda (1) s. f. – Maùda nom. sg. 93 malonus, -i (1) adj. – Maùonus nom. sg. m. 6 mandras, -a (2) adj. – Màdrus nom. sg. m. 93 Màdresnis nom. sg. m. comp. 77 maras (1) s. m. – Maras nom. sg. 93 marios (1) s. f. plr. – mariu gen. pl. 67 medis (1) s. m. – Medis nom. sg. 93 meilë (1) s. f. – Meyle nom. sg. 93 meilingas, -a (4) adj. – Meylingas nom. sg. m. 55, Meylinga nom. sg. f. 55, meylinga nom. sg. f. 7, meylingas nom. pl. f. 7 meilus, -i (1) adj. – Meyùus nom. sg. m. 67 mënesis (4) s. m. – Mienesis nom. sg. 13, Mienesy gen. sg. 13, Mienesey nom. pl. 13, Mienesiu gen. pl. 13 mënuo (2) s. m. – Mienow nom. sg. 13, mienesis nom. pl. 13 merga (1) s. f. – Merga nom. sg. 93

348

Vertimas.p65

348

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

meðka (1) s. f. – Meszka nom. sg. 93 mëðlas (1) s. m. – Mieszùas nom. sg. 93 metai (3) s. m. plr. – Metus acc. pl. 75, 77, metus acc. pl. 77 mëtra (1) s. f. – Mietra nom. sg. 93 miega (2) s. f. – Mæga nom. sg. 93, miegas acc. pl. 45 miegas (1) s. m. – Mægas nom. sg. 93 miestas (2) s. m. – Miestas nom. sg. 93, Miesta acc. sg. 76 mietas (1) s. m. – Mietas nom. sg. 93 mieþis (1) s. m. – Mæýis nom. sg. 93 mylëjimas (1) s. m. – mileyma gen. sg. 54 mylëti (87) tr. – milety inf. 53(2x), 70, 72, milu praes. 1 sg. 5, 50, 65, mili praes. 2 sg. 50, miù praes. 3 41, 50(2x), 51, 52, Milem praes. 1 pl. 50, milet praes. 2 pl. 50, Milejaw praet. 1 sg. 51, Milejey praet. 2 sg. 51, Mileie praet. 3 51, Mileje praet. 3 51, Milejom praet. 1 pl. 51, Milejot praet. 2 pl. 51, Miledawaw praet. fr. 1 sg. 50, miledaway praet. fr. 2 sg. 50, miledawa praet. fr. 3 50(2x), Miledawom praet. fr. 1 pl. 50, Miledawot praet. fr. 2 pl. 50, Milesiu fut. 1 sg. 51, Milesi fut. 2 sg. 51, Miles fut. 3 51, miles fut. 3 51, Milesem fut. 1 pl. 51, Mileset fut. 2 pl. 51, miletio cond. 1 sg. 52, miletumi cond. 2 sg. 52, miletum cond. 3 52, 53, miletumem cond. 1 pl. 53, miletumet cond 2 pl. 53, milek imp. 2 sg. 51, Milekem imp. 1 pl. 52, mileket imp. 2 pl. 52, milis part. praes. act. nom. sg. m. 5, Milis part. praes. act. nom. sg. m. 53, Milentis part. praes. act. nom. pl. m. 53, milenti part. praes. act. nom. sg. f. 53, Milentes part. praes. act. nom. pl. f. 53, milemas part. praes. pass. nom. sg. m. 40, Milemas part. praes. pass. nom. sg. m. 32, 55, 65, milemy part. praes. pass. nom. pl. m. 40, Milemy part. praes. pass. nom. pl. m. 55, Milema part. praes. pass. nom. sg. f. 55, Milemas part. praes. pass. nom. pl. f. 55, milejes part. praet. act. nom. sg. m. 5, 52(3x), 53, mileje part. praet. act. nom. pl. m. 52(3x), milejusis part. praet. act. nom. pl. m. 53, milejusi part. praet. act. nom. sg. f. 53, milejuses part. praet. act. nom. pl. f. 53, Miletas part. praet. pass. nom. sg. m. 55, 66, Milety part. praet. pass. nom. pl. m. 55, Mileta part. praet. pass. nom. sg. f. 55, Miletas part. praet. pass. nom. pl. f. 55, Milesis part. fut. act. nom. sg. m. 54, Milesentis part. fut. act. nom. pl. m. 54, Milesenti part. fut. act. nom. sg. f. 54, Milesentes part. fut. act. nom. pl. f. 54, Miletynas part. necess. nom. sg. m. 32, 55, Miletyny part. necess. nom. pl. m. 55, Miletyna part. necess. nom. sg. f. 55, Miletynas part. necess. nom. pl. f. 55, miledamas part. cont. sg. m. 5, Miledamas part. cont. sg. m. 54, Miledamis part. cont. pl. m. 54, Miledama part. cont. sg. f. 54, Miledamas part. cont. pl. f. 54, Milent part. indecl. praes. 54, milejus part. indecl. praet. 54 mylëtingas, -a (2) adj. – Miletingas nom. sg. m. 55, Miletinga nom. sg. f. 55 mylia (1) s. f. – miliu gen. sg. 75 minkðtas, -a (1) adj. – Miksztas nom. sg. m. 93 minuta (1) s. f. – mynutas nom. pl. 74 mislë (1) s. f. – Mysle nom. sg. 93 mokëti (1) tr. – mokamas part. praes. pass. nom. sg. m. 40 mokslas (1) s. m. – Moksùas nom. sg. 93 molis (1) s. m. – Molis nom. sg. 93 motina (20) s. f. – Motina nom. sg. 6, 7, 9, 39, 93, Motinos gen. sg. 9, Motinay dat. sg. 9, Motina acc. sg. 9, Motinu instr. sg. 10, Motino iness. sg. 10, Motina voc. sg. 9, Motinas nom. pl. 7, 8, 9, Motinu gen. pl. 9, Motinoms dat. pl. 9, Motinas acc. pl. 9, Motinomis instr. pl. 10, Motinose iness. pl. 10, Motinas voc. pl. 9 mulkis (1) s. m. – Mulkis nom. sg. 93

349


Vertimas.p65

349

2002.08.08, 13:48

munas, -a (29) pron. poss. – munamy iness. sg. m. 29, Munasis nom. sg. m. em. 28, Munoje gen. sg. m. em. 28, Munowjow dat. sg. m. em. 29, munowij acc. sg. m. em. 29, munowju instr. sg. m. em. 29, munameyie iness. sg. m. em. 29, Munasis voc. sg. m. em. 29, muneyie nom. pl. m. em. 29, munuju gen. pl. m. em. 29, muneysems dat. pl. m. em. 29, munusius acc. pl. m. em. 29, munaseys instr. pl. m. em. 29, munusiuse iness. pl. m. em. 29, muneyie voc. pl. m. em. 29, munoij nom. sg. f. em. 29, munosys gen. sg. f. em. 29, munajey dat. sg. f. em. 29, munowje acc. sg. f. em. 29, munowie instr. sg. f. em. 29, munoie iness. sg. f. em. 29, munoij voc. sg. f. em. 29, munases nom. pl. f. em. 30, munuju gen. pl. f. em. 30, munosioms dat. pl. f. em. 30, munoses acc. pl. f. em. 30, munosioms instr. pl. f. em. 30, munosiose iness. pl. f. em. 30, munoses voc. pl. f. em. 30 muno (6) pron. poss. indecl. – muna 4, 34, 45, 70, 73, Muna 25 mûras (1) s. m. – Muras nom. sg. 93 muðti (1) tr. – muszu praes. 1 sg. 62 muðtis (1) intr. refl. – mus¸ows praes. 1 sg. 62 nagas (1) s. m. – Nagas nom. sg. 93 naginë (1) s. f. – Nagyne nom. sg. 93 naika (1) s. f. – Nayka nom. sg. 93 naras (1) s. m. – Naras nom. sg. 93 narys (1) s. m. – Naris nom. sg. 93 naðlys (1) s. m. – Nas¸lis nom. sg. 93 ne (4) prt. – Ne 45(2x), ne 69, 73 nebagas (1) s. m. – Nebagas nom. sg. 93 negu (1) conj. – negu 78 nei (2) conj. – ne 70, nebe 70 niekados (2) adv. – niekados 69, 93 niekdarys (1) s. m. – Niekdaris nom. sg. 93 niekur (1) adv. – niekur 69 noras (1) s. m. – Noras nom. sg. 93 norint (1) conj. – norint 78 nosë (4) s. f. – Nose nom. sg. 14, Nosys gen. sg. 14, Noses nom. pl. 14, Nosiu gen. pl. 14 nosis (3) s. f. – Nosys nom. sg. 14, Nosios gen. sg. 14, Nosis nom. pl. 14 nûg (2) praep. – nug 33, 72 nugandinti (1) tr. – nugàdynaw praet. 1 sg. 63 nugara (1) s. f. – Nugara nom. sg. 93 nuliûdimas (1) s. m. – Nuludymas nom. sg. 93 nuliûsti (1) intr. – nuludys part. praet. act. nom. sg. m. 69 nusigandinti (1) intr. refl. – nusygàdynaw praet. 1 sg. 63 nusigàsti (1) intr. refl. – nusygàdaw praet. 1 sg. 63 o (57) interj. – O! 3, 9(4x), 10(2x), 11(4x), 16(2x), 17(2x), 18(2x), 19(2x), 20(2x), 21(2x), 22(2x), 23(2x), 24(2x), 25(2x), 27(2x), 29(4x), 36(6x), 37(5), o 18(2x), 26, 29(3x), 30(2x), 31 obelë (1) s. f. – Wobele nom. sg. 98 obulas (1) s. m. – Wobuùas nom. sg. 98 oras (1) s. m. – Woras nom. sg. 98 oþys (1) s. m. – Woêys nom. sg. 98 oþka (1) s. f. – Woszka nom. sg. 98

350

Vertimas.p65

350

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

pabanga (1) s. f. – Pabàga nom. sg. 94 padirbti (2) tr. – padyrba praet. 3 39(2x) pagalbë (1) s. f. – Pagalbe nom. sg. 94 pagalys (1) s. m. – Pagalis nom. sg. 94 pagandinti (1) tr. – pagondynaw praet. 1 sg. 63 pakala (1) s. f. – Pakaùa nom. sg. 94 pakalnë (1) s. f. – Pakalne nom. sg. 94 pakol (1) adv. – pakoù 78 paleistuvë (1) s. f. – Paleystuwys gen. sg. f. 72 pamaliavoti (1) tr. –pamalewota part. praet. pass. nom. sg. f. 28 pamatyti (1) tr. – pamatew praet. 1 sg. 34 pana (4) s. f. – Pana nom. sg. 2, 28, 32, 73 panaitë (1) s. f. – Panayte nom. sg. 32 panelaitë (1) s. f. – Paneùayte nom. sg. 32 panelë (1) s. f. – Panele nom. sg. 32 panelelë (1) s. f. – Panelele nom. sg. 32 paneðti (1) tr. – panes¸ fut. 3 67 panytë (1) s. f. – Panite nom. sg. 32 panitelaitë (1) s. f. – Paneteùayte nom. sg. 32 panytelë (1) s. f. – Panitele nom. sg. 32 panytelelë (1) s. f. – Panitelele nom. sg. 32 papilvë (1) s. f. – Papelwe nom. sg. 94 par (6) praep. – par 33, 76(2x), 77(2x), 78 parëdyti (1) tr. – nepariedisiu fut. 1 sg. 70 pargàsti (1) intr. – pargàdaw praet. 1 sg. 63 pargandinti (1) tr. – pargàdynaw praet. 1 sg. 63 Paryþius (1) s. m. propr. – Pari‡ews gen. sg. 75 parsigandinti (1) intr. refl. – parsegàdynaw praet. 1 sg. 63 parsigàsti (1) intr. refl. – parsegàdaw praet. 1 sg. 63 parsikalbëti (2) intr. refl. – parsekalbiejaw praet. 1 sg. 62, 63 parðas (1) s. m. – Parszas nom. sg. 94 pas (4) praep. – pas 33, 72, 76(2x) pasaluonë (1) s. comm. – Pasaùowne nom. sg. 94 pasigandinti (1) intr. refl. – pasegondynaw praet. 1 sg. 63 pasiimti (1) intr. refl. – Pasyiemu praes. 1 sg. 94 pasikalbëti (3) intr. refl. – pasekalbiejaw praet. 1 sg. 62, 63, pasekalbiek imp. 2 sg. 63 pasiutelis (1) s. m. – pasiuteli voc. sg. 70 paskæsti (1) intr. – paskædis part. praet. act. nom. sg. m. 67 paskuo (1) adv. – paskow 78 paðalys (1) s. m. – Paszalis nom. sg. 94 patalas (1) s. m. – Pataùas nom. sg. 94 pats, -i (26) pron. def. – Pats nom. sg. m. 25, Paties gen. sg. m. 25, Patem dat. sg. m. 25, pati acc. sg. m. 26, Patiu instr. sg. m. 26, Pateme iness. sg. m. 26, Patis nom. pl. m. 26, Patiu gen. pl. m. 26, Patyms dat. pl. m. 26, Patius acc. pl. m. 26, Pateys instr. pl. m. 26, Patiuse iness. pl. m. 26, Pati nom. sg. f. 26, patios gen. sg. f. 27, Patey dat. sg. f. 27, Pate acc. sg. f. 27, Paty instr. sg. f. 27, Patioie iness. sg. f. 27, pati voc. sg. f. 27, Pates nom. pl. f. 27, Patiu gen. pl. f. 27, Patioms dat. pl. f. 27, Pates acc. pl. f. 27, suPatiomis instr. pl. f. 27, Patiose iness. pl. f. 27, Pates voc. pl. f. 27 paukðtis (1) s. m. – Pawks¸tis nom. sg. 94

351


Vertimas.p65

351

2002.08.08, 13:48

pavalkai (1) s. m. plr. – Pawaùkay nom. pl. 31 pëda (1) s. f. – Pieda nom. sg. 94 pëdas (1) s. m. – Piedas nom. sg. 94 peilis (1) s. m. – Peylis nom. sg. 94 pekla (1) s. f. – Pekùos gen. sg. 67 pelë (1) s. f. – Pele nom. sg. 94 pelenas (1) s. m. – Pelenas nom. sg. 94 Peliksas (1) s. m. propr. – Pelixas nom. sg. 2 pelkë (1) s. f. – Pelke nom. sg. 94 perkûnas (2) s. m. – Perkunas nom. sg. 94, Perkunu gen. pl. 67 pernai (2) adv. – Pernay 69, 76 petys (1) s. m. – Petis nom. sg. 94 piktas, -a (2) adj. – Pyktas nom. sg. m. 73, 94 piktybë (1) s. f. – Pyktibie iness. sg. 67 pilvas (1) s. m. – Pyùwas nom. sg. 94 piningas (1) s. m. – Pyningas nom. sg. 94 pipiras (1) s. m. – Pyperas nom. sg. 94 pyragas (1) s. m. – Piragas nom. sg. 74 pirm (1) praep. – Pyrm 33 pirma (1) adv. – pyrmu 78 pirmas, -a (1) num. card. – Pyrmas nom. sg. m. 73 pirðtas (1) s. m. – Pyrs¸tas nom. sg. 94 pirðtinë (1) s. f.– Pyrs¸tene nom. sg. 94 pjauti (1) tr. – piawnu praes. 1 sg. 45 platus, -i (102) adj. – Pùatus nom. sg. m. 94, Pùati nom. sg. f. 22, Pùatios gen. sg. f. 22, Pùatey dat. sg. f. 22, Pùate acc. sg. f. 22, Pùate instr. sg. f. 22, pùatioij iness. sg. f. 22, Pùati voc. sg. f. 22, pùates nom. pl. f. 22, Pùatiu gen. pl. f. 22, pùatioms dat. pl. f. 22, Pùates acc. pl. f. 22, Pùatiomis instr. pl. f. 22, Pùatiose iness. pl. f. 22, Pùates voc. pl. f. 22, Pùatioi nom. sg. f. em. 23, Pùatiosys gen. sg. f. em. 23, Pùatejey dat. sg. f. em. 23, Pùateyie acc. sg. f. em. 23, Pùateyie instr. sg. f. em. 23, Pùatioie iness. sg. f. em. 23, Pùatioi voc. sg. f. em. 23, Pùatioses nom. pl. f. em. 23, Pùatiuiu gen. pl. f. em. 23, Pùatiosiems dat. pl. f. em. 23, Pùatioses acc. pl. f. em. 23, Pùatiosiems instr. pl. f. em. 23, Pùatiosiese iness. pl. f. em. 23, Pùatioses voc. pl. f. em. 23, Pùatesne nom. sg. f. comp. 22, pùatesnios gen. sg. f. comp. 22, pùatesney dat. sg. f. comp. 22, pùatesne acc. sg. f. comp. 22, pùatesne instr. sg. f. comp. 22, pùatesnioij iness. sg. f. comp. 22, pùatesne voc. sg. f. comp. 22, pùatesnes nom. pl. f. comp. 22, pùatesniu gen. pl. f. comp. 22, pùatesnioms dat. pl. f. comp. 22, pùatesnes acc. pl. f. comp. 22, pùatesniomis instr. pl. f. comp. 22, pùatesniose iness. pl. f. comp. 22, pùatesnes voc. pl. f. comp. 22, pùatewse nom. sg. f. super. 22(2x), pùatewsios gen. sg. f. super. 22(2x), pùatewsey dat. sg. f. super. 22(2x), pùatewse acc. sg. f. super. 22(2x), pùatewse instr. sg. f. super. 22(2x), pùatewsioij iness. sg. f. super. 22(2x?), pùatewse voc. sg. f. super. 22(2x), pùatewses nom. pl. f. super. 22(2x), pùatewsiu gen. pl. f. super. 22(2x), pùatewsioms dat. pl. f. super. 22(2x?), pùatewses acc. pl. f. super. 22(2x), pùatewsiomis instr. pl. f. super. 22, pùatewsiose iness. pl. f. super. 22(2x?), pùatewses voc. pl. f. super. 22(2x?), pùatesnioi nom. sg. f. em. comp. 23, pùatesniosys gen. sg. f. em. comp. 23, Pùatesnejey dat. sg. f. em. comp. 23, pùatesneyie acc. sg. f. em. comp. 23, pùatesneyie instr. sg. f. em. comp. 23, pùatesnioie iness. sg. f. em. comp. 23, pùatesnioi voc. sg. f. em. comp. 23, pùatesnioses nom. pl. f. em. comp. 23, pùatesniuju gen. pl. f. em. comp. 23, pùatesniosiems dat. pl. f. em. comp. 23, pùatesnioses acc. pl. f. em. comp. 23, pùatesniosiems instr. pl. f. em. comp. 23,

352

Vertimas.p65

352

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:48

pùatesniosiese iness. pl. f. em. comp. 23, pùatesnioses voc. pl. f. em. comp. 23, pùatewsioi nom. sg. f. em. super. 23(2x), pùatewsiosys gen. sg. f. em. super. 23, pùatewsejey dat. sg. f. em. super. 23(2x?), pùatewseyie acc. sg. f. em. super. 23, pùatewseyie instr. sg. f. em. super. 23, pùatewsioie iness. sg. f. em. super. 23, pùatewsioi voc. sg. f. em. super. 23(2x), pùatewsioses nom. pl. f. em. super. 23, pùatewsiuju gen. pl. f. em. super. 23(2x?), pùatewsiosiems dat. pl. f. em. super. 23, pùatewsioses acc. pl. f. em. super. 23, pùatewsiosiems instr. pl. f. em. super. 23, pùatewsiosiese iness. pl. f. em. super. 23, pùatewsioses voc. pl. f. em. super. 23 plaukas (1) s. m. – Pùawkas nom. sg. 94 plaukti (1) intr. – Pùauku praes. 1 sg. 94 pleðka (1) s. f. – Ples¸ka nom. sg. 94 plikas, -a (1) adj. – Plykas nom. sg. m. 94 plyðë (1) s. f. – Plisie nom. sg. 94 pluksna (1) s. f. – Pùuksna nom. sg. 94 po (5) praep. – Po 33, po 5, 34(3x) poduðka (1) s. f. – Podus¸ka nom. sg. 94 ponia (1) s. f. – Pony voc. sg. 5 ponystë (1) s. f. – Poniste nom. sg. 76 popierius (1) s. m. – Popierius nom. sg. 94 Pranciðkas (1) s. m. propr. – Prancis¸kas nom. sg. 2 prasidëti (1) intr. refl. – prasydeda praes. 3 75 praskysti (1) intr. – praskis fut. 3 67 praðymas (1) s. m. – praszyma gen. sg. 60 praðingas, -a (2) adj. – Praszyngas nom. sg. m. 61, Praszynga nom. sg. f. 61 praðyti (76) tr. – praszyty inf. 59(2x), praszaw praes. 1 sg. 56, 62, Pras¸aw praes. 1 sg. 65, praszay praes. 2 sg. 56, 62, prasza praes. 3 56, 57, 58, pras¸a praes. 3 56, pras¸om praes. 1 pl. 56, praszot praes. 2 pl. 56, praszew praet. 1 sg. 57, praszey praet. 2 sg. 57, praszy praet. 3 57(2x), prasziem praet. 1 pl. 57, prasziet praet. 2 pl. 57, praszydawaw praet. fr. 1 sg. 56, praszydaway praet. fr. 2 sg. 56, praszydawa praet. fr. 3 56(2x), praszydawom praet. fr. 1 pl. 56, praszydawot praet. fr. 2 pl. 56, praszysiu fut. 1 sg. 57, praszysi fut. 2 sg. 57, praszys fut. 3 57(2x), praszysem fut. 1 pl. 57, praszyset fut. 2 pl. 57, praszytio cond. 1 sg. 58, praszytumi cond. 2 sg. 58, praszytum cond. 3 58(2x), praszytumem cond. 1 pl. 58, praszytumet cond 2 pl. 58, praszÿk imp. 2 sg. 57, praszikiem imp. 1 pl. 58, prasziket imp. 2 pl. 58, praszus part. praes. act. nom. sg. m. 59, praszàtis part. praes. act. nom. pl. m. 59, praszonti part. praes. act. nom. sg. f. 59, pras¸ontes part. praes. act. nom. pl. f. 59, praszomas part. praes. pass. nom. sg. m. 60, pras¸omy part. praes. pass. nom. pl. m. 60, pras¸oma part. praes. pass. nom. sg. f. 60, pras¸omas part. praes. pass. nom. pl. f. 60, praszes part. praet. act. nom. sg. m. 59, praszys part. praet. act. nom. sg. m. 58(3x), prasziusis part. praet. act. nom. pl. m. 59, praszy part. praet. act. nom. pl. m. 58(3x), prasziusi part. praet. act. nom. sg. f. 59, prasziuses part. praet. act. nom. pl. f. 59, praszytas part. praet. pass. nom. sg. m. 61, Praszyty part. praet. pass. nom. pl. m. 61, praszyta part. praet. pass. nom. sg. f. 61, Praszytas part. praet. pass. nom. pl. f. 61, praszisis part. fut. act. nom. sg. m. 59, praszysentis part. fut. act. nom. pl. m. 59, praszysenti part. fut. act. nom. sg. f. 59, praszysentes part. fut. act. nom. pl. f. 59, Praszytynas part. necess. nom. sg. m. 61, Praszytyny part. necess. nom. pl. m. 61, Praszytyna part. necess. nom. sg. f. 61, Praszytynas part. necess. nom. pl. f. 61, praszydamas part. cont. sg. m. 60, praszydamis part. cont. pl. m. 60, praszydama part. cont. sg. f. 60, praszydamas part. cont. pl. f. 60, pras¸ont part. indecl. praes. 60, praszius part. indecl. praet. 60

353


Vertimas.p65

353

2002.08.08, 13:49

praðytingas, -a (2) adj. – praszytingas nom. sg. m. 61, praszytinga nom. sg. f. 61 praðytis (2) intr. refl. – praszaws praes. 1 sg. 62, praszays praes. 2 sg. 62 praþuvimas (1) s. m. – Praýuwymas nom. sg. 94 pry (2) praep. – Pri 33, pri 76 pryð (1) praep. – pris¸ 33 protas (3) s. m. – Protas 73, 94, Prota acc. sg. 75 protingai (2) adv. – protingay 5, 69 prûdas (1) s. m. – Prudas nom. sg. 94 Prûsai (2) s. m. plr. propr. – Prusu gen. pl. 76, Prusus acc. pl. 75 puikiai (1) adv. – puykey 69 puikus, -i (2) adj. – Puykus nom. sg. m. 4, puykus nom. sg. m. 94 puodas (1) s. m. – Puwdas nom. sg. 94 puokas (1) s. m. – Powkas nom. sg. 94 purvas (1) s. m. – Purwas nom. sg. 94 ragana (1) s. f. – Ragana nom. sg. 95 ragas (1) s. m. – Ragas nom. sg. 95 ragës (1) s. f. plr. – Rages nom. pl. 95 raiðas, -a (1) adj. – Rayszas nom. sg. m. 95 raktas (1) s. m. – Raktas nom. sg. 95 rasti (2) tr. – Ràdu praes. 1 sg. 95, rondu praes. 1 sg. 45 raðyti (2) tr. – Raszyty inf. 64, Raszaw praes. 1 sg. 65 raðtas (1) s. m. – Rasztas nom. sg. 95 ratai (1) s. m. plr. – Ratay nom. pl. 95 rauda (1) s. f. – Rawda nom. sg. 95 raudas, -a (1) adj. – Rawdas nom. sg. m. 95 raudonai (1) adv. – rawdonay 28 raudonas, -a (33) adj. – Rawdonas nom. sg. m. 95, Raudonasis nom. sg. m. em. 8, Raudoneyie nom. pl. m. em. 8, rawdona nom.sg. f. 19, rawdonos gen. sg. f. 19, rawdonay dat. sg. f. 19, rawdona acc. sg. f. 19, rawdonu instr. sg. f. 19, rawdono iness. sg. f. 19, rawdona voc. sg. f. 19, rawdonas nom. pl. f. 19, rawdonu gen. pl. f. 19, rawdonoms dat. pl. f. 19, rawdonas acc. pl. f. 19, rawdonomis instr. pl. f. 19, rawdonose iness. pl. f. 19, rawdonas voc. pl. f. 19, Raudonoi nom. sg. f. em. 8, rawdonoij nom. sg. f. em. 19, rawdonosys gen. sg. f. em. 19, rawdonayiey dat. sg. f. em. 19, rawdonowje acc. sg. f. em. 19, rawdonowie instr. sg. f. em. 19, rawdonoie iness sg. f. em. 19, rawdonoij voc. sg. f. em. 19, Raudonoses nom. pl. f. em. 8, rawdonoses nom. pl. f. em. 19, rawdonuiu gen. pl. f. em. 19, rawdonosiems dat. pl. f. em. 19, rawdonoses acc. pl. f. em. 19, rawdonosiemis instr. pl. f. em. 19, rawdonosiese iness. pl. f. em. 19, rawdonoses voc. pl. f. em. 19 rauti (1) tr. – Rawnu praes. 1 sg. 95 rëdas (1) s. m. – Riedas nom. sg. 95 rëdytis (1) intr. refl. – riedos praes. 3 69 regëtis (1) intr. refl. – reges praes. 3 68 reikalas (1) s. m. – Reykaùas nom. sg. 95 reikëti (1) intr. – reyk praes. 3 70 retas, -a (1) adj. – Retas nom. sg. m. 95 rëtis (1) s. m. – Rietis nom. sg. 95 Rymas (1) s. m. propr. – Rime iness. sg. 75 ryti (1) tr. – Rinu praes. 1 sg. 95 ropë (1) s. f. – Rope nom. sg. 95

354

Vertimas.p65

354

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:49

roþë (14) s. f. – Roêe nom. sg. 19, Roýys gen. sg. 19, Roýey gen. sg. 19, Roêe acc. sg. 19, Roýe instr. sg. 19, Roêie iness. sg. 19, Roýe voc. sg. 19, Roýes nom. pl. 19, Roêiu gen. pl. 19, Roýioms dat. pl. 19, Roýes acc. pl. 19, Roýiemis instr. pl. 19, Roêiese iness. pl. 19, Roêes voc. pl. 19 rukðla (1) s. f. – Rukszùa nom. sg. 95 rûkðtas, -a (1) adj. – Ruksztas nom. sg. m. 95 rûpesnis (1) s. m. – Rupesnis nom. sg. 95 rûstybë (1) s. f. – Rustibe acc. sg. 34 sakyti (3) tr. – Saka praes. 3 69, sakie praet. 3 28, 39 sala (1) s. f. – Saùa nom. sg. 95 saldus, -i (1) adj. – Saùdus nom. sg. m. 95 saldþiai (1) adv. – Saldey 28 Saliamonas (1) s. m. propr. – Salamona acc. sg. 77 sargas (1) s. m. – Sargas nom. sg. 96 saulë (1) s. f. – Sawle nom. sg. 95 sausas, -a (1) adj. – Sawsus nom. sg. m. 97 savas, -a (30) pron. poss. – Sawu instr. sg. m. 30, Sawame iness. sg. m. 30, Sawasis nom. sg. m. em. 30, Sawoie gen. sg. m. em. 30, Sawowiow dat. sg. m. em. 30, Sawowij acc. sg. m. em. 30, Sawowiu instr. sg. m. em. 30, Sawameyie iness. sg. m. em. 30, Sawasis voc. sg. m. em. 30, Saweyie nom. pl. m. em. 30, Sawuju gen. pl. m. em. 30, Saweysems dat. pl. m. em. 30, Sawusius acc. pl. m. em. 30, Sawaseys instr. pl. m. em. 30, Sawusiuse iness. pl. m. em. 30, Saweyie voc. pl. m. em. 30, Sawoij nom. sg. f. em. 31, Sawosys gen. sg. f. em. 31, Sawajey dat. sg. f. em. 31, Sawowie acc. sg. f. em. 31, Sawowje instr. sg. f. em. 31, Sawoie iness. sg. f. em. 31, Sawoij voc. sg. f. em. 31, Sawoses nom. pl. f. em. 31, Sawuju gen. pl. f. em. 31, Sawosiems dat. pl. f. em. 31, Sawoses acc. pl. f. em. 31, Sawosiems instr. pl. f. em. 31, Sawosiese iness. pl. f. em. 31, Sawoses voc. pl. f. em. 31 savæs (1) pron. refl. – Sawi acc. 70 savo (1) pron. poss. indecl. – Sawa 70 segti (1) tr. – Sektas part. praet. pass. nom. sg. m. 96 seilë (1) s. f. – Seyle nom. sg. 95 sëkla (1) s. f. – Siekùa nom. sg. 95 sekti (1) tr. – segdams part. cont. sg. m. 67 sëlena (1) s. f. – Sielena nom. sg. 96 senas, -a (1) adj. – Senas nom. sg. m. 96 sermëga (1) s. f. – Sermiega nom. sg. 96 sesë (6) s. f. – Sese nom. sg. 6, 14, Sesd nom. sg. 39, Sesys gen. sg. 14, Seses nom. pl. 14, Sesiu gen. pl. 14 sësti (1) intr. – Siedu praes. 1 sg. 96 sesuo (5) s. f. – Sesow nom. sg. 14, 96, Seseries gen. sg. 14, Seseris nom. pl. 14, Seseriu gen. pl. 14 sëti (1) tr. – sieju praes. 1 sg. 45 sëtinys (1) s. m. – Sietynis nom. sg. 95 siauras, -a (1) adj. – Sewras nom. sg. m. 95 sidabras (1) s. m. – Sydabras nom. sg. 95 silpnas, -a (1) adj. – Syùpnas nom. sg. m. 96 sirgti (1) intr. – Sergu praes. 1 sg. 96 siûlas (1) s. m. – Siuùas nom. sg. 95 siûlë (1) s. f. – Siule nom. sg. 95

355


Vertimas.p65

355

2002.08.08, 13:49

skaityti (1) tr. – Skaytaw praes. 1 sg. 65 skaniai (1) adv. – Skaney 75 skanus, -i (14) adj. – Skani nom. sg. f. 17, Skanios gen. sg. f. 17, Skaney dat. sg. f. 17, Skany acc. sg. f. 17, Skane instr. sg. f. 17, Skanio iness. sg. f. 17, Skani voc. sg. f. 17, Skanes nom. pl. f. 17, Skaniu gen. pl. f. 17, Skanioms dat. pl. f. 17, Skanes acc. pl. f. 17, Skaniomis instr. pl. f. 17, Skaniose iness. pl. f. 17, Skanes voc. pl. f. 17 skaudulys (1) s. m. – Skawdulis nom. sg. 97 skylë (2) s. f. – Skile nom. sg. 95, 96 skystas, -a (1) adj. – Skistas nom. sg. m. 96 skola (1) s. f. – Skoùa nom. sg. 96 skotertë (1) s. f. – Skoterte nom. sg. 96 skruostas (1) s. m. – Skrowstas nom. sg. 96 slenkstis (1) s. m. – Slækstis nom. sg. 95 slëpsna (1) s. f. – Slepµna nom. sg. 96 slëpti (1) tr. – Sleptas part. praet. pass. nom. sg. m. 96 slinkis (1) s. m. – Slinkis nom. sg. 95 smagus, -i (1) adj. – Smagus nom. sg. m. 96 smarkus, -i (1) adj. – Smarki nom. sg. f. 28 smertis (1) s. m. – Smerty gen. sg. 34 smiltë (1) s. f. – Smylte nom. sg. 96 smurgis (1) s. m. – Smurgis nom. sg. 96 snapas (1) s. m. – Snapas nom. sg. 95 snigti (1) intr. – Sning praes. 3 68 sotinas, -a (1) adj. – Sotynas nom. sg. m. 96 sparnas (1) s. m. – Sparnas nom. sg. 95 speigas (2) s. m. – Speygas nom. sg. 32, 96 spindulys (1) s. m. – Spindulis nom. sg. 96 spràsnis (1) s. m. – Spràsnis nom. sg. 96 sraigis (1) s. m. – Sraygis nom. sg. 95 srënos (1) s. f. plr. – Srienas nom. pl. 96 stalas (1) s. m. – Staùas nom. sg. 96 stebuklas (1) s. m. – Stebukùas nom. sg. 31 stebuklingai (1) adv. – Stebuklingay 31 stebuklingas, -a (2) adj. – Stebuklingas nom. sg. m. 31, 74 stiklas (1) s. m. – Stykùas nom. sg. 96 stipruotis (1) intr. refl. – Steprowjows praes. 1 sg. 5 stiprus, -i (1) adj. – Styprus nom. sg. m. 6 straipsnis (1) s. m. – Straypsnis nom. sg. 96 strëlba (1) s. f. – Strieùba nom. sg. 96 strypas (1) s. m. – Stripas nom. sg. m. 96 su (91) praep. – su 5, 9(3x), 10(4x), 11(4x), 16(2x), 17(2x), 18(4x), 19(2x), 20(2x), 21(2x), 22(2x), 23(2x), 24(2x), 25(6x), 26(12x), 27(7x), 29(6x), 30(5x), 31(2x), 33, 35, 36(6x), 37(6x), 70(2x), suPatiomis 27, sutokeys 26, sutokiomis 27, sutomis 27, so 26 sûdas (1) s. m. – Sudu instr. sg. 34 suma (1) s. f. – Suma nom. sg. 2 sunkiai (1) adv. – Sunkey 75 sunkus, -i (1) adj. – Sunkioij iness. sg. f. 67 sûnus (1) s. m. – Sunus nom. sg. 6 svaras (1) s. m. – Swaras nom. sg. 95

356

Vertimas.p65

356

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:49

sveikata (2) s. f. – Sweykata nom. sg. 96, 97 svirnas (1) s. m. – Swyrnas nom. sg. 96 ðaka (1) s. f. – Szaka nom. sg. 96 ðaknë 1 (4) s. f.– Szakne nom. sg. 15, Szaknys gen. sg. 15, Szaknes nom. pl. 15, Szakniu gen. pl. 15 ðaknë 2 (3) s. f. – Szaknie nom. sg.15, Szaknies gen. sg. 15, Szaknis nom. pl. 15 ðalin (1) adv. – szelen 70 ðaltas, -a (1) adj. – Szaùt n. 68 ðaltenis (1) s. m. – Szaltenis nom. sg. 95 ðalti (3) intr. – Szaùu praes. 1 sg. 68, Szali praes. 2 sg. 68, Szaù praes. 3 68 ðaltis (2) s. m. – Szaltis nom. sg. 32, 96 ðarka (1) s. f. – Szarka nom. sg. 95 ðaudyti (1) tr. – Szawdaw praes. 1 sg. 65 ðaukti (1) intr. – Szawkew praet. 1 sg. 76 ðerdeènykas (1) s. m. – Szerdeçnikas nom. sg. 96 ðiaip (1) adv. – Szeyp 27 ðykðtas, -a (1) adj. – Sziks¸tas nom. sg. 96 ðiltas, -a (2) adj. – Szæùtas nom. sg. m. 96, Szyùt n. 68 ðirdë (5) s. f. – Szyrde nom. sg. 14, Szyrdys gen. sg. 14, Szyrdes nom. pl. 14, Szyrdiu gen. pl. 14, Szyrdes acc. pl. 67 ðirdis (3) s. f. – Szy[r]dys nom. sg. 14, Szyrdies gen. sg. 14, Szyrdis nom. pl. 14 ðirmunelis (1) s. m. – Szyrmunelis nom. sg. 96 ðirvas, -a (2) adj. – Szyrwas nom. sg. m. 32, 96 ðis, -i (26) pron. demonstr. – Szys nom. sg. m. 25, Szio gen. sg. m. 25, Szem dat. sg. m. 25, Szij acc. sg. m. 26, Sziow instr. sg. m. 26, Szemy iness. sg. m. 26, Szey nom. pl. m. 26, Sziu gen. pl. m. 26, Szems dat. pl. m. 26, Szius acc. pl. m. 26, Szeys instr. pl. m. 26, Sziuse iness. pl. m. 26, Szi nom. sg. f. 26, Szios gen. sg. f. 27, Szey dat. sg. f. 27, Szæ acc. sg. f. 27, Szy instr. sg. f. 27, Szioie iness. sg. f. 27, Szi voc. sg. f. 27, Szios nom. pl. f. 27, Sziu gen. pl. f. 27, Szioms dat. pl. f. 27, Szes acc. pl. f. 27, Sziomis instr. pl. f. 27, Sziose iness. pl. f. 27, Szios voc. pl. f. 27 ðlap[i]as, -[i]a (1) adj. – Szùapas nom. sg. m. 97 ðlovë (1) s. f. – Szùowe acc. sg. 72 ðnûras (1) s. m. – Sznuras nom. sg. 95 ðonas (1) s. m. – Szonas nom. sg. 96 ðulinë (1) s. f. – Szulene nom. sg. 96 ðunis (4) s. m. – Szunis nom. sg. 13, Szuny gen. sg. 13, Szuney nom. pl. 13, Szuniu gen. pl. 13 ðuo (3) s. m. – Szów nom. sg. 13, Szunies gen. sg. 13, Szunis nom. pl. 13 ðvelnas, -a (1) adj. – Szweùnas nom. sg. m. 96 ðventas, -a (3) adj. – Szwætus acc. pl. m. 67, Szwætayses instr. pl. m. em. 70, Szwæta nom. sg. f. 75 ðviesybë (1) s. f. – Swiesibe nom. sg. 96 ðviesus, -i (1) adj. – Swiesi nom. sg. f. 73 ðvinas (1) s. m. – Szwynas nom. sg. 95 takas (1) s. m. – Takas nom. sg. 97 talpus, -i (1) adj. – Taùpus nom. sg. m. 97 tamsu, -i (2) adj. – Tomsus nom. sg. m. 97, tomsus nom. sg. m. 74 tankus, -i (1) adj. – Tonkus nom. sg. m. 97

357


Vertimas.p65

357

2002.08.08, 13:49

taryti (1) tr. – Tarity inf. 97 tarnauti (1) intr. – tarnawaw praet. 1 sg. 77 tarp (1) praep. – tarp 67 tarpas (1) s. m. – Tarpas nom. sg. 97 tarpe (1) praep. – Tarpy 97 tas, -a (34) pron. demonstr. – tas nom. sg. m. 25, 74, to gen. sg. m. 25, àtto gen. sg. m. 78, beto gen. sg. m. 78, dielto gen. sg. m. 78, dieùto gen. sg. m. 78, tam dat. sg. m. 25, tow acc. sg. m. 26, tow instr. sg. m. 26, tów instr. sg. m. 68, tame iness. sg. m. 26, tiey nom. pl. m. 26, tu gen. pl. m. 26, tems dat. pl. m. 26, tus acc. pl. m. 26, tays instr. pl. m. 26, tuse iness. pl. m. 26, ta nom. sg. f. 26, tos gen. sg. f. 27, tay dat. sg. f. 27, tà acc. sg. f. 27, tà instr. sg. f. 27, toie iness. sg. f. 27, ta voc. sg. f. 27, tos nom. pl. f. 27, tu gen. pl. f. 27, toms dat. pl. f. 27, tas acc. pl. f. 27, sutomis instr. pl. f. 27, tose iness. pl. f. 27, tos voc. pl. f. 27, tay n. 70, 78 taukai (1) s. m. plr. – Tawkay nom. pl. 31 taurë (1) s. f. – Tawrie nom. sg. 97 tavas, -a (29) pron. poss. – tawamy iness. sg. m. 29, tawasis nom. sg. m. em. 28, tawoje gen. sg. m. em. 28, tawowjow dat. sg. m. em. 29, tawowij acc. sg. m. em. 29, tawowju instr. sg. m. em. 29, tawameyie iness. sg. m. em. 29, tawasis voc. sg. m. em. 29, taweyie nom. pl. m. em. 29, tawuju gen. pl. m. em. 29, taweysems dat. pl. m. em. 29, tawusius acc. pl. m. em. 29, tawaseys instr. pl. m. em. 29, tawusiuse iness. pl. m. em. 29, taweyie voc. pl. m. em. 29, tawoij nom. sg. f. em. 29, tawosys gen. sg. f. em. 29, tawajey dat. sg. f. em. 29, tawowje acc. sg. f. em. 29, tawowie instr. sg. f. em. 29, tawoie iness. sg. f. em. 29, otawoij voc. sg. f. em. 29, tawases nom. pl. f. em. 30, tawuju gen. pl. f. em. 30, tawosioms dat. pl. f. em. 30, tawoses acc. pl. f. em. 30, tawosioms instr. pl. f. em. 30, tawosiose iness. pl. f. em. 30, tawoses voc. pl. f. em. 30 tavo (2) pron. poss. indecl. – tawa 4, 25 teguù (13) prt. – teguù 43(2x), 44(2x), 51(2x), 52(2x), 57(2x), 58(2x), 78 teip (6) adv. – teyp 27, 69, 78(2x), arteyp 78, neteyp 78 teisybë (1) s. f. – Teysibe nom. sg. 97 teisingai (1) adv. – teysingay 34 teisingas, -a (1) adj. – Teysingas nom. sg. m. 67 ten (1) adv. – tyn 67 tetutë (1) s. f. – Tetute nom. sg. 97 tævas, -a (1) adj. – Tæwas nom. sg. m. 97 tëvas (20) s. m. – Tiewas nom. sg. 6, 7, 20, 21, 39, 97, Tiewa gen. sg. 20, Tiewow dat. sg. 20, Tiewa acc. sg. 20, Tiewu instr. sg. 20, Tiewy iness. sg. 20, Tiewy voc. sg. 20, Tieway nom. pl. 7, 20, Tiewu gen. pl. 20, Tiewams dat. pl. 20, Tiewus acc. pl. 20, Tieways instr. pl. 20, Tiewuse iness. pl. 20, Tieway voc. pl. 20 tëviðkë (2) s. f. – Tiewys¸ke nom. sg. 73, 97 tikrai (1) adv. – tykray 72 tikrybë (1) s. f. – Tykribe nom. sg. 97 tykus, -i (1) adj. – Tikus nom. sg. m. 97 tyliai (1) adv. – Tiley 97 tinklas (1) s. m. – Tinkùas nom. sg. 97 tyrelës (1) s. f. plr. – Tireles nom. pl. 97 tirpti (1) intr. – tyrps fut. 3 67 tirðtas, -a (1) adj. – Tyrs¸tas nom. sg. m. 97 titnagas (1) s. m. – Tytnagas nom. sg. 97 toks, -ia (26) pron. demonstr. – toks nom. sg. m. 25, toky gen. sg. m. 25, tokem dat.

358

Vertimas.p65

358

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:49

sg. m. 25, toki acc. sg. m. 26, tokiow instr. sg. m. 26, tokieme iness. sg. m. 26, tokiey nom. pl. m. 26, tokiu gen. pl. m. 26, tokems dat. pl. m. 26, tokius acc. pl. m. 26, sutokeys instr. pl. m. 26, tokiuse iness. pl. m. 26, toke nom. sg. f. 26, tokios gen. sg. f. 27, tokey dat. sg. f. 27, toke acc. sg. f. 27, toky instr. sg. f. 27, tokioie iness. sg. f. 27, toke voc. sg. f. 27, tokies nom. pl. f. 27, tokiu gen. pl. f. 27, tokioms dat. pl. f. 27, tokes acc. pl. f. 27, sutokiomis instr. pl. f. 27, tokiose iness. pl. f. 27, tokies voc. pl. f. 27 toli(e) (2) adv. – tole 33, tolæ 75 traukti (1) tr. – Trawku praes. 1 sg. 97 trinka (1) s. f. – Trinka nom. sg. 97 trys (1) num. card. – tris acc. 69 troba (1) s. f. – Troba nom. sg. 97 tropytis (1) intr. refl. – tropios praet. 3 68 troðkimas (1) s. m. – Troszkimas nom. sg. 97 trumpai (1) adv. – trumpay 5 trumpas, -a (1) adj. – trumpas nom. sg. m. 97 tu (29) pron. pers. – Tu nom. sg. 42, tu nom. sg. 4, 5, 25, 42, 50(2x), 56(2x), tawes gen. sg. 70, taw dat. sg. 25, tawi acc. sg. 26, 72, tawi instr. sg. 26, 70, tawie iness. sg. 26, tu voc. sg. 26, Ius nom. pl. 26, 42(2x), Jus nom. pl. 4, 56(2x), Iusa gen. pl. 26, Jums dat. pl. 26, Jumis acc. pl. 26, Jumis instr. pl. 26, Iumiese iness. pl. 26, Jus voc. pl. 26 tujaus (1) adv. – Tujaws 97 tuokartu (1) adv. – towkartu 5 turëjimas (1) s. m. – turieyma gen. sg. 48 turëti (74) tr. – turiety inf. 47(2x), turiu praes. 1 sg. 38, 42, turi praes. 2 sg. 42, tur praes. 3 42(2x), 43, 44, turem praes. 1 pl. 42, turet praes. 2 pl. 42, turiejaw praet. 1 sg. 43, turiejey praet. 2 sg. 43, turieje praet. 3 43(2x), turiejom praet. 1 sg. 43, turiejot praet. 2 pl. 43, turiedawaw praet. fr. 1 sg. 42, turiedaway praet. fr. 2 sg. 42, turiedawa praet. fr. 3 42, turi[e]dawa praet. fr. 3 42, turiedawom praet. fr. 1 pl. 42, turiedawot praet. fr. 2 pl. 42, turiesiu fut. 1 sg. 43, turiesi fut. 2 sg. 43, turies fut. 3 43, turiesem fut. 1 pl. 43, turieset fut. 2 pl. 43(2x), turietio cond. 1 sg. 46, turietumi cond. 2 sg. 46, turietum cond. 3 46, 47, turietumem cond. 1 pl. 46, turietumet cond 2 pl. 47, turiek imp. 2 sg. 43, turiekem imp. 1 pl. 44, turieket imp. 2 pl. 44, turis part. praes. act. nom. sg. m. 47, turentis part. praes. act. nom. pl. m. 47, turenti part. praes. act. nom. sg. f. 47, turentes part. praes. act. nom. pl. f. 47, turemas part. praes. pass. nom. sg. m. 49, turemis part. praes. pass. nom. pl. m. 49, turema part. praes. pass. nom. sg. f. 49, turemas part. praes. pass. nom. pl. f. 49, turieies part. praet. act. nom. sg. m. 46(3x), turieys part. praet. act. nom. sg. m. 47, turieje part. praet. act. nom. pl. m. 46(3x), turiejusis part. praet. act. nom. pl. m. 47, turiejusi part. praet. act. nom. sg. f. 47, turiejuses part. praet. act. nom. pl. f. 47, turietas part. praet. pass. nom. sg. m. 49, turiety part. praet. pass. nom. pl. m. 49, turieta part. praet. pass. nom. sg. f. 49, turietas part. praet. pass. nom. pl. f. 49, turiesis part. fut. act. nom. sg. m. 48, turiesentis part. fut. act. nom. pl. m. 48, turiesenti part. fut. act. nom. sg. f. 48, turiesentes part. fut. act. nom. pl. f. 48, turietynas part. necess. nom. sg. m. 49, turietyny part. necess. nom. pl. m. 49, turietyna part. necess. nom. sg. f. 49, turietynas part. necess. nom. pl. f. 49, turiedamas part. cont. sg. m. 48, turiedamis part. cont. pl. m. 48, turiedama part. cont. sg. f. 48, turiedamas part. cont. pl. f. 48, turint part. indecl. praes. 48, turiejus part. indecl. praet. 48 turgus (1) s. m. – Turgus nom. sg. 97

359


Vertimas.p65

359

2002.08.08, 13:49

turtas (1) s. m. – Turtas nom. sg. 97 turtingas, -a (1) adj. – turtinga nom. sg. f. 7 tuðèias, -ia (1) adj. – tusztes acc. pl. f. 45 tvirtas, -a (1) adj. – Twyrtas nom. sg. m. 97 tvora (1) s. f. – Twora nom. sg. f. 97 ubagas (1) s. m. – Ubagas nom. sg. 97 ugnë (5) s. f. – Ugne nom. sg. 14, 97, Ugnys gen. sg. 14, Ugnes nom. pl. 14, Ugniu gen. pl. 14 ugnis (3) s. f. – Ugnys nom. sg. 14, Ugnies gen. sg. 14, Ugnis nom. pl. 14 uksusas (2) s. m. – Uksusas nom. sg. 2, 98 ûlyèia (1) s. f. – Uliçe nom. sg. 97 ungurys (1) s. m. – Unguris nom. sg. 98 uoga (1) s. f. – Owga nom. sg. 93 uola (2) s. f. – owùas nom. pl. 67, 75 urvas (1) s. m. – Urwas nom. sg. 97 utë (4) s. f. – Ute nom. sg. 14, Utys gen. sg. 14, Utes nom. pl. 14, Utiu gen. pl. 14 utis (3) s. f. – Utys nom. sg. 14, Uties gen. sg. 14, Utis nom. pl. 14 uþ (9) praep. – u¸ 77, uý 33, 75, 77, u† 69, 75(2x), uê 34, 77 uþdarbë (1) s. f. – Uýdarbe nom. sg. 98 uþdengtuvas (1) s. m. – Uýdenktuwas nom. sg. 97 uþgavënë (1) s. f. – Uýgawiene nom. sg. 98 uþgimimas (1) s. m. – Uêgymymas nom. sg. 98 uþsakymas (1) s. m. – Usakims nom. sg. 97 uþvydëjimas (1) s. m. – U†widieymas nom. sg. 98 vagis (3) s. m. – Wagys nom. sg. 13, Wagies gen. sg. 13, Wagis nom. pl. 14 vagys (4) s. m. – Wagis nom. sg. 13, Wagy gen. sg. 13, Wagey nom. pl. 13, Wagiu gen. pl. 13 vaisius (1) s. m. – Waysius nom. sg. 98 vaitoti (1) intr. – Waytoju praes. 1 sg. 98 valanda (2) s. f. – Waùàda nom. sg. 98, waùondas nom. pl. 74 valgis (1) s. m. – Walgis nom. sg. 98 valgyti (4) tr. – walgity inf. 67, 75, Waùga praes. 3 67, walge praet. 3 67 vanagas (2) s. m. – Wanagas nom. sg. 68, 98 vandenis (5) s. m. – Wandenis nom. sg. 13, 98, Wandeny gen. sg. 13, Wandeney nom. pl. 13, Wandeniu gen. pl. 13 vanduo (2) s. m. – Wandow nom. sg. 13, Wandenis nom. pl. 13 vardas (1) s. m. – Wardas nom. sg. 98 vargas (1) s. m. – Wargas nom. sg. 98 varis (1) s. m. – Waris nom. sg. 98 varna (1) s. f. – Warna nom. sg. 99 varpa (1) s. f. – Warpa nom. sg. 99 varpas (1) s. m. – Warpas nom. sg. 98 Varðuva (1) s. f. propr. – Warszuwas gen. sg. 75 vartingas, -a (1) adj. – Wartingas nom. sg. m. 6 vasara (1) s. f. – Wasara nom. sg. 98 vaðkas (1) s. m. – Was¸kas nom. sg. 98 vaþiuoti (3) intr. – waýewaw praet. 1 sg. 76, wa¸iowsem fut. 1 pl. 75, wa‡iowiemas part. praes. pass. nom. sg. m. 40

360

Vertimas.p65

360

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:49

veidas (2) s. m. – Weydas nom. sg. 98, weyda acc. sg. 67 veikiai (1) adv. – weykey 75 vëjas (1) s. m. – Wiejas nom. sg. 98 vël (1) adv. – Wieù 99 vëlai (2) adv. – Wieùay 76, 99 velnias (1) s. m. – Welnias nom. sg. 98 verksmas (1) s. m. – Werksmas nom. sg. 99 verðis (1) s. m. – Werszis nom. sg. 98 vëþys (1) s. m. – Wieêis nom. sg. 99 vydys (1) s. m. – Widis nom. sg. 98 vidus (1) s. m. – Wydus nom. sg. 98 vienas, -a (1) num. card. – Wienas nom. sg. m. 98 Vieðpats (1) s. m. – Wies¸paty acc. sg. 76 vilkas (1) s. m. – Wæùkas nom. sg. 99 vilktis (1) intr. refl. – Weùkas praes. 3 99 vilna (1) s. f. – Wyùna nom. sg. 98 Vilnius (2) s. m. propr. – Wælnews gen. sg. 76, Wælniu acc. sg. 75 vinë (5) s. f. – Wyne nom. sg. 14, 98, Wynys gen. sg. 14, Wynes nom. pl. 14, Wyniu gen. pl. 14 vinis (3) s. m. – Wynys nom. sg. 14, Wynies gen. sg. 14, Wynis nom. pl. 14 vyras (1) s. m. – Wiras nom. sg. 98 virbalas (1) s. m. – Wyrbaùas nom. sg. 98 vis (2) pron. def. – Wys 98, wys 34 visados (2) adv. – Wysados 69, wysados 69 visas, -a (57) pron. def. – wysu gen. pl. m. 20(14x), 21(14x), wysus acc. pl. m. 77, wysays instr. pl. m. 70, wysas nom. pl. f. 74, wysu gen. pl. f. 22(16x), 23(10x) vystyklë (1) s. f. – Wistikle nom. sg. 98 visur (1) adv. – wysur 69 viðta (2) s. f. – Wyszta nom. sg. 98, Wyszta acc. sg. 68 viþyna (1) s. f. – Wiêyna nom. sg. 99 vokytis (1) s. m. – Wokitis nom. sg. 99 [v]oras (1) s. m. – Oras nom. sg. 93 zedlius (1) s. m. – Zedlus nom. sg. 99 zelkorius (1) s. m. – Zeùkorius nom. sg. 99 ziegorius (1) s. m. – Ziegorius nom. sg. 99 zoknë (1) s. f. – Zokne nom. sg. 99 zomkus (1) s. m. – Zomkus nom. sg. 99 zuiki[s] (1) s. m. – Zuyki nom. sg. 99 zurnyti (1) intr. – Zurnity inf. 99 þadas (1) s. m. – ¡adas nom. sg. 99 þagas (1) s. m. – ¡agas nom. sg. 99 þaibas (2) s. m. – ¡aybay nom. pl. 31, 99 þalias, -a (1) adj. – ¡aùus [sic!] nom. sg. m. 99 þalnierius (1) s. m. – ¡alnierius nom. sg. 100 þaltys (1) s. m. – ¡altis nom. sg. 99 þalvaris (1) s. m. – ¡aùwaris nom. sg. 98 þambis (2) s. m. – ¡àbis nom. sg. 6, 99 þardas (1) s. m. – ¡ardas nom. sg. 99

361


Vertimas.p65

361

2002.08.08, 13:49

þeibas (2) s. m. – ¡eybas nom. sg. 32, ¡eybay nom. pl. 99 þekë (1) s. f. – ¡eke nom. sg. 99 þemaitis (1) s. m. – ¡emaytis nom. sg. 74 þemas, -a (1) adj. – ¡emas nom. sg. m. 99 þemë (20) s. f. – ¡eme nom. sg. 10, 22, 23, 99, ¡emys gen. sg. 10, ¡emey dat. sg. 10, ¡eme acc. sg. 11, ¡eme instr. sg. 11, ¡emie iness. sg. 11, 22, ¡eme voc. sg. 11, ¡emes nom. pl. 10, 22, 23, ¡emiu gen. pl. 10, ¡emioms dat. pl. 10, ¡emes acc. pl. 11, ¡emiemis instr. pl. 11, ¡emiese iness. pl. 11, ¡emes voc. pl. 11 þenklas (1) s. m. – ¡enkùas nom. sg. 99 þergðtas, -a (2) adj. – ¡erksztas nom. sg. m. 32, 100 þibëti (1) intr. – ¡yb praes. 3 100 þydas (1) s. m. – ¡idas nom. sg. 99 þydëti (1) intr. – ¡ydàs part. praes. act. nom. sg. m. 74 þydras, -a (1) adj. – ¡ydras nom. sg. m. 99 þiedas (1) s. m. – ¡ædas nom. sg. 99 þilas, -a (2) adj. – ¡yùas nom. sg. m. 32, 99 þindeklis (1) s. m. – ¡indeklis nom. sg. 100 þingsnis (1) s. m. – ¡inksnis nom. sg. 99 þirklë (1) s. f. – ¡yrkle nom. sg. 100 þiûrë (1) s. f. – ¡ure nom. sg. 100 þiûrëti (2) intr. – ¡iuriu praes. 1 sg. 100, ¡iuriedamas part. cont. sg. m. 34 þmogus (24) s. m. – ¡mogus nom. sg. 4, 15, 16, 39, 73, 74, 99, ¡mogaws gen. sg. 15, 16, ¡mogow dat. sg. 16, ¡mogu acc. sg. 16, ¡mogu instr. sg. 16, ¡mogowje iness. sg. 16, ¡mogaw voc. sg. 16, ¡money nom. pl. 15, 16, ¡mones nom. pl. 72, ¡moniu gen. pl. 15, 16, ¡monems dat. sg. 16, ¡monius acc. sg. 16, ¡moneys instr. pl. 16, ¡moniuse iness. pl. 16, ¡money voc. pl. 16 þmonis (4) s. m. – êmonys nom. sg. 15, ¡monies gen. sg. 15, ¡monis nom. pl. 15, 39 þodis (1) s. m. – ¡odis nom. sg. 100 þolë (1) s. f. – ¡ole nom. sg. 100 þudyti (1) tr. – ¡udaw praes. 1 sg. 100 þuvë (1) s. f. – ¡uwe nom. sg. 100 þvakë (1) s. f. – ¡wake nom. sg. 99 þvyna (1) s. f. – ¡wina nom. sg. 100 þvirblis (1) s. m. – ¡wyrblis nom. sg. 100

362

Vertimas.p65

362

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:49

X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos dalykinë rodyklë Ðioje rodyklëje nurodomi originalûs rankraðèio puslapiai. BENDRIEJI, SOCIOLINGVISTINIAI ASPEKTAI

lietuviø kalbos garsumas ir delikatumas 67 ávaldymas 65 jëga 67 jëga panaði á lotynø kalbos 67 mandagumas 66, 67 pirmenybë prieð lenkø 66 puoðimas 73 turtai ir groþis 63 vertë ir poþiûris á jà 66 mirusi (ar apleista) kalba 63 mirusios (ar apleistos) kalbos literatûra 63 taisyklës 1 esmingiausios 71 naudingesnës 71 ne tokios pastovios ir ne tokios naudingos 70–71 maþiau reikalingos 63 reikalingiausios 1, 66 pakankamiausios 1 svarbiausios 71

LEKSIKA

akalicø ir kaimø vardai 76 lietuviðkø þodþiø rinkinys 87–100 ðaliø ir provincijø pavadinimø neturëjimas 75–76 vaivadijø, pavietø, parapijø pavadinimai 76 þodþiai, ypatingiau veikiantys protà 63 þodþiai, paimti ið svetimø kalbø 2 FONETIKA

balsas 4 dvibalsiai 2 kietumas 2 minkðtumas 2 pauzë 3 skiemenys 1 tarimas 1, 2, 3 tonas 3, 72 MORFOLOGIJA

kalbos dalys 4

Vardaþodis RAÐYBA IR SKYRYBA

vardaþodþiai 1, 4, 6–23, 31 daugiskaitiniai 31

raidës 1, 2 balsinës 2 priebalsinës 2 dvi vienodos 2 ortografijos þenklai 3, 4 skirtukai 3 kablelis 3 brûkðnelis 3, 4 kabliataðkis 3 skliaustai 3 dvitaðkis 3 kabutës 3 taðkas 3 nuoroda 3 ðauktukas 3 klaustukas 4

Daiktavardis daiktavardþiai 4, 6–15 daiktavardþiø kaitymas 6, 8 daiktavardþiø galûnës 6–7, 10, 11, 12 penkios reguliarios daiktavardþiø kaitymo formos 9 pirmoji 9 antroji 9–10 treèioji 10–11 ketvirtoji 10–11 penktoji 11 iðkreipti daiktavardþiai 12 treèios linksniavimo formos 13

363

Lietuviø kalbos gramatikos taisyklës arba dalykinë rodyklë lietuviø kalbos gramatika

Vertimas.p65

363

2002.08.08, 13:49

ketvirtos linksniavimo formos 14–15 penktos linksniavimo formos 15 pirmojo linksnio nukrypimas 12 daiktavardþiø giminës 73 moteriðkoji 6–7, 9, 10, 11, 14, 15 vyriðkoji 6–7, 9, 10, 11, 13, 15 daiktavardþiø linksniai 6, 7, 8, 11, 12, 73, 77 daiktavardþiø skaièiai 6, 73 deminutyvai 32 daiktavardþiø derinimas su bûdvardþiais 73

Bûdvardis bûdvardþiai 4, 6, 15–23 paprasti 8 ypatingieji 17–19, 21, 23 iðskirtiniai iðkilmingi 8 nacionaliniai 74 prielinksniniai 75, 76, 77 bûdvardþiø kaitymas 6, 8 bûdvardþiø galûnës 7–8, 15, 16, 18, 20 bûdvardþiø kaitymo formos pirmoji 15 antroji 16 treèioji 17–18 ketvirtoji 18–19 bûdvardþiø giminës 73 moteriðkoji 7, 16, 17, 18–19, 22, 23 vyriðkoji 7, 15, 18, 20, 21 bûdvardþiø linksniai 6, 7, 8, 73 bûdvardþiø skaièiai 6, 73 bûdvardþiø laipsniai aukðtinamasis 6, 19 þeminamasis 6, 19 bûdvardþiø laipsniavimo formos 19–23 pirmoji 20 antroji 21 treèioji 22 ketvirtoji 23 ypatingojo bûdvardþio laipsniavimas 21, 22, 23 laipsniuojamieji bûdvardþiai 77 bûdvardþiø derinimas su daiktavardþiais 73 bûdvardþiø reikðmës 74

364

Vertimas.p65

364

ið daiktavardþio daromi bûdvardþiai 31 bûdvardþiai po daiktavardþiø 74 bûdvardþiø praleidimas 74, 75 bûdvardþiai prieð daiktavardþius 73, 74

Ávardis ávardþiai 4, 24–32, 39, 63, 72 klausiamieji 24 nurodomieji 24, 25–27 nepaprastieji 24 iðskirtiniai 24 iðskirtiniai savybiniai 28, 29 ávardþiø kaitymo formos pirmoji vyriðkosios giminës 24 antroji moteriðkosios giminës 24–25 vyriðkosios giminës nurodomojo 25–26 moteriðkosios giminës nurodomojo 26–27 treèioji vyriðkosios giminës iðskirtinai savybiniø 28 ketvirtoji moteriðkosios giminës iðskirtinai savybiniø 29–31 ávardis as¸ 26 ávardis Sawasis, Sawoij 30–31 ávardis tu 26

Veiksmaþodis veiksmaþodþiai 4, 5, 38–68 paprastieji 38 ypatingieji 38 pereinantys á bûdvardþius ar dalyvius 65 akimirksniu praeinanèiø, bûtøjø vykusiø, bûsimøjø, staigiai nutrûkstanèiø veiksmø 62 pagalbiniai 38, 40, 45 veiksmaþodþiø galûnës 65 veiksmaþodþiø asmenavimo formos 38 keturios reguliarios veiksmaþodþiø formos 38, 50–61, 64, 65 pirmoji asmenavimo forma 50–55 antroji asmenavimo forma 50–55 treèioji asmenavimo forma 56–61 ketvirtoji asmenavimo forma 56–61

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:49

dvi bendriausios veiksmaþodþiø formos 64 neasmeniniø veiksmaþodþiø kaitymo formos neturëjimas 41, 68 pagalbiniø veiksmaþodþiø asmenavimo forma 42–49 rûðys veikiamosios rûðies veiksmaþodþiai 40–41, 61–62 neveikiamieji 40, 61, 62, 66 neveikiamosios rûðies veiksmaþodþiø formø neturëjimas 40, 61 ypaè perdëm neveikiamieji 62 nuosakos 38, 39 tiesioginë 38, 42–43, 44, 50–51, 56–57 liepiamoji 38, 43–44, 51–52, 57–58 geidþiamoji 38, 44, 45, 46, 47, 52–53, 58 jungiamoji 38, 44, 45, 46, 47, 52–53, 58 skiriamoji 38, 44, 45 eigos 38 bendraties 39, 47, 53, 59, 63–64 laikai 35, 38, 39 esamasis 38, 40 bûtasis 38 bûtasis ávykio 38, 45 bûsimasis (ávyksiantis) 38, 45 skaièiai 38, 39 vienaskaita 39 daugiskaita 39 asmenys 38, 39 treèias asmeninio veiksmaþodþio asmuo 41, 68 giminiø neskyrimas 39 netaisyklingø veiksmaþodþiø neturëjimas 38 veiksmaþodþiai su prielinksniais 62 sangràþa 63 veiksmaþodis Niera 41 prielinksniai [prieðdëliniai] Pase, Parse 62 dalyviai 4, 5, 34–37, 40 paprastieji 38, 47–48, 53–54, 59 ypatingieji 38, 40, 48, 49, 54–55, 60–61

365

asmeniniai 48, 54, 60 neasmeniniai 48, 49, 54, 60, 68 dalyviø kaitymas 34–35 dalyviø galûnës 64–65 penktoji vyriðkosios giminës dalyviø forma 36 ðeðtoji moteriðkosios giminës forma 36–37 dalyviai nekaitomi laipsniais 35 bûdvardiðkai vartojami dalyviai 74

Prieveiksmis prieveiksmiai 4, 5, 27, 28, 68–69, 78 prieveiksmiø reikðmës ypatybës ar bûdo aplinkybës 69 kiekio aplinkybës 69 klausiamosios aplinkybës 69 laiko aplinkybës 69 neigiamosios aplinkybës 69 tvirtinamosios aplinkybës 69 vietos aplinkybës 69 prieveiksmiðki bûdvardþiai [prieveiksmiai] 27, 28, jø daryba 27 prieveiksmiø galûnës 27–28 prieveiksmiai vartojami su vardaþodþiu 69

Dalelytë dalelytës 44 ávardinës 39 neigiamosios 72 dalelytë ar 73

Prielinksnis prielinksniai 4, 33–34, 77 antrojo linksnio Pri, Pyrm, dieù, àt, isz, be, nug, tole, artæ 33 ketvirtojo linksnio I, pas, aplink, ape, par, pris¸, uý 33 ðeðtojo linksnio su, Po 33 prielinksnis po 33, 34 prielinksnis uý (uê) 34, 75, 77 prielinksnis ys¸ 75 prielinksnis i 75 prielinksnis par 75 prielinksnis pas 75 prielinksnis àt 33–34

Lietuviø kalbos gramatikos taisyklës arba dalykinë rodyklë lietuviø kalbos gramatika

Vertimas.p65

365

2002.08.08, 13:49

Jungtukas jungtukai 7, 5, 70, 78 sàlygos 78 sudarantys prieþastá 78 prieveiksminiai 78 jungtukø reikðmës 70, 78

Jaustukas jaustukai 4, 5, 70, 78 jaustukø reikðmës 70 SINTAKSË

sintaksë (konstrukcija) 70–71 kalbos eilë arba tvarka 72 kalbos dalies pirmenybës nebuvimas 72 vardaþodþiø konstrukcija 73 daiktavardþiø konstrukcija 73–74 veiksmaþodþiø konstrukcija 77 bûdvardþiai [ávardþiai] prieð daiktavardþius 73, 74 bûdvardþiai po daiktavardþiø 74 bûdvardþiø derinimas su daiktavardþiais 73

366

Vertimas.p65

366

praleidþiami bûdvardþiai 74, 75 skaitvardþiai prieð daiktavardþius 73 ávardþiai pridëti prie veiksmaþodþiø ið priekio 63 bûdvardiðkai vartojami dalyviai 74 aplinkybës 69, 72 atsakymai á klausimà ‘kada’ 76 á klausimà ‘á kur’ 75 á klausimà ‘ið kur’ 75 á klausimà ‘kiek ilgai’ 77 á klausimà ‘kur’ 75 á klausimà ‘kurlink’ 76 á klausimà ‘pas kà, prie ko’ 76 dalelytë ar 73 neiginys ne 73 prielinksnis po 34 prielinksnis uý (uê) 34, 75, 77 prielinksnis ys¸ 75 prielinksnis i 75 prielinksnis par 75 prielinksnis pas 75

X. D. K. P. S.

2002.08.08, 13:49

Xd-05 X. D. K. P. S. lietuviø kalbos gramatika : XIX amþiaus pradþia / parengë Giedrius Subaèius. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijø leidybos inst., 2002. 368 p. – (Bibliotheca Archivi Lithuanici, ISSN 1648-3294). Santr. angl. – R-klës : p. 334–366. ISBN 5-420-01498-X Treèiojoje Bibliotheca Archivi Lithuanici serijos knygoje pirmà kartà skelbiamas anoniminës (pasiraðytos tik kriptonimu X.D.K.P.S.) pirmosios þemaitiðkos lietuviø kalbos gramatikos (apie 1820–1830) rankraðtis: fotokopijos, perraða bei vertimas á lietuviø kalbà. Taip pat skelbiami Giedriaus Subaèiaus ir Halinos Karaú straipsniai apie gramatikos rankraðtá, lietuviø ir lenkø kalbos ypatybes. UDK 808.82-5

Parengë Giedrius Subaèius

X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatika: XIX amþiaus pradþia

Dailininkas Alfonsas Þvilius Redaktorë Agota Sriubienë Techninë redaktorë Elvyra Volkienë Korektorës: Laima Balaikienë, Marijona Riezienë Maketavo Sigita Norbutaitë, Sigrida Ðimkûnienë Fotografijas parengë Audronë Stanislovaitienë 2002 08 05. 19,93 apsk. leid. l. Tiraþas 500 egz. Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, L. Asanavièiûtës g. 23, LT-2050 Vilnius. www.meli.lt. Spaudë Petro Kalibato IÁ „Petro ofsetas“, Þalgirio g. 90, LT-2600 Vilnius

367


Vertimas.p65

367

2002.08.08, 13:49

X.D.K.P.S. lietuvių kalbos gramatika: XIX amžiaus pradžia

Praktinė slovėnų kalbos gramatika

Anglų kalbos gramatika vidurinėms mokykloms

Hrvatska gramatika

Staroslavenki Jezik - gramatika

Istorijska gramatika španskog jezika

KRATKA GRAMATIKA - ŠPANJOLSKI JEZIK - PONS

Rusų kalbos gramatikos lentelės

Vokiečių kalbos gramatikos lentelės

Atgalinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Abėcėlinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Kaip mokytis anglų kalbos

Lietuvių kalbos kolokacijos

Pažink kalbos dalis: kalbos dalys ir jų rašyba

Dažninis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Atgalinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Dažninis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Dažninis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Abėcėlinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Abėcėlinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Atgalinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Brood XIX

Brood XIX

Lietuvių kalbos vadovėlis (Учебник литовского языка)

Полночь, XIX век (Антология)

Атлас сражений XIX века

Grantville Gazette.Volume XIX

Атлас сражений XIX века

Загадочные женщины XIX века

Атлас сражений XIX века

X.D.K.P.S. lietuvių kalbos gramatika: XIX amžiaus pradžia

Praktinė slovėnų kalbos gramatika

Anglų kalbos gramatika vidurinėms mokykloms

Hrvatska gramatika

Staroslavenki Jezik - gramatika

Istorijska gramatika španskog jezika

KRATKA GRAMATIKA - ŠPANJOLSKI JEZIK - PONS

Rusų kalbos gramatikos lentelės

Vokiečių kalbos gramatikos lentelės

Atgalinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Abėcėlinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Kaip mokytis anglų kalbos

Lietuvių kalbos kolokacijos

Pažink kalbos dalis: kalbos dalys ir jų rašyba

Dažninis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Atgalinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Dažninis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Dažninis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Abėcėlinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Abėcėlinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Atgalinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas

Brood XIX

Brood XIX

Lietuvių kalbos vadovėlis (Учебник литовского языка)

Полночь, XIX век (Антология)

Атлас сражений XIX века

Grantville Gazette.Volume XIX

Атлас сражений XIX века

Загадочные женщины XIX века

Атлас сражений XIX века

Recommend Documents