Partizanų išrinktas Lietuvos prezidentas

ISBN 978-609-408-008-1

Petras Girdzijauskas

Partizanø iðrinktas

LIETUVOS PREZIDENTAS

Petras Girdzijauskas

Partizanø iðrinktas LIETUVOS PREZIDENTAS

Vilnius 2009

UDK 947.45.083:929Þemaitis Gi317

Knygos leidimà parëmë:

Juozas ir Elena Kojeliai Antanas Napoleonas Stasiðkis Natalija Gudonytë Kanados lietuviø fondas Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras Lietuvos Respublikos Kraðto apsaugos ministerija

Redaktorius prof. Juozas Girdzijauskas

Virðelyje – Dariaus Simanaièio pieðinys. Nuotraukos ið Genocido aukø muziejaus, Interneto ir asmeniniø archyvø.

ISBN 978-609-408-008-1

© Petras Girdzijauskas, 2009

Jono Þemaièio-Vytauto ðimtajá gimtadiená minint 2009 m. kovo mën. 15 d. sueina 100 metø, kai gimë iðkilus lietuviø tautos sûnus, karininkas, pasiprieðinimo organizacijø okupacijoms vadovas, daug kartø okupantø aukðtø vadeivø ávardintas pogrindyje iðrinktu Lietuvos prezidentu, LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas generolas Jonas ÞemaitisVytautas. Minëdami ðià sukaktá, apþvelgiame ne tik mûsø unikalaus prezidento, patirianèio bibliná likimà, (savo kraðte pranaðu nebûsi), bet ir jo artimiausiø bendraþygiø-aukðto rango karininkø, bei eiliniø kovotojø, kuriems jie vadovavo, lemtingus likimus. Tokie arba panaðûs likimai lydëjo Lietuvoj visus kovojusius su okupantais. Istorinëse apybraiþose apþvelgiami ávykiai ar batalijos, lydëjæ paèias atkampiausias Lietuvos vietas ir palietæ daugumà lietuviø ðeimø per visas okupacijas. Lietuvos karà kariavo ne tik negausi partizanø kariuomenë, bet visi gyventojai, nes specialiai paruoðtos okupantø teroristinës struktûros buvo skirtos visos tautos sunaikinimui. Jos ávykdë 19 genocidiniø trëmimo akcijø, visø Lietuvos ûkininkø ûkiø sunaikinimo teroristinæ akcijà, masines gyventojø suiminëjimo akcijas. Okupacijos pradþioje ðios struktûros ir jø teroras buvo vadinami tikrais vardais, tik vëliau okupantai susigriebë, kad toks tautos naikinimas demokratiniam pasauliui nepriimtinas, griebësi melo, apgaulës, klastos ir visokeriopos falsifikacijos. Partizanus ëmë vadinti faðistiniais banditais, atëjûnus-teroristus – liaudies gynëjais, trëmimus-perkëlimais, o didþiausià teroristinæ akcijà, sunaikinusià visà Lietuvos ûkininkijà, o kartu su ja ir didþiàjà dalá etnokultûros – kolektyvizacija. Ið ûkininkø teroristinës okupantø struktûros atëmë þemæ, trobesius, gyvulius bei kità turtà, prievarta sugrûdo á baudþiavinius ûkius ir pavertë visus þmones baudþiauninkais. Partizanai prieð vykdomà terorà pradþioj prieðinosi ginklu, vëliau perëjo á ideologiná pasiprieðinimà, kad iðsaugot gyventojø dvasinæ atsparà. 5

1949 02 16 partizanø vadø suvaþiavime Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Taryba, atstovaudama visoms partizaninës kovos sritims bei visuomeninio pasiprieðinimo grupuotëms, paskelbë Deklaracijà, kurioje nubrëþtos valstybës atkûrimo gairës ir numatyti bûsimos demokratinës santvarkos pagrindai. Ði Deklaracija iki ðiolei stebina minties gilumu ir iðmintimi, iðtikimybe Þmogui, Tiesai ir Tëvynei. Ði Deklaracija yra Konstitucijos pagrindø santrauka – Maþoji Konstitucija. Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. sausio mën.12 dienos ástatymu paskelbta Lietuvos valstybës teisës aktu J. Þemaitis-Vytautas gan realiai numatë ðio pasiprieðinimo tëkmæ besitæsianèios okupacijos metu. Pasitikdamas mirties nuosprendá, jis okupacinei teroristinei klikai pareiðkë: „Að vis tiek tikiu, kad kova, kuriai að vadovavau devynerius metus, duos vaisius“. Jo veiksmai, numatyta strategija ir pranaðinga frazë, iðtarta lemtingà valandà, atvedë Lietuviø tautà á atgimimo Sàjûdá, sudariusá galimybæ nusimesti teroristiná okupaciná jungà.

Jonas Þemaitis-Vytautas – Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio prezidiumo pirmininkas, partizanø generolas Jonas Þemaitis gimë 1909 m. kovo mën. 15 d. Palangoje, Jono ir Petronëlës Þemaièiø, grafo Tiðkevièiaus dvaro pienininkystës meistrø, ðeimoje. Turëjo seserá Kotrynà ir brolá Antanà. 1910 m. Þemaièiø ðeima ið Palangos iðvyko á Lomþà Lenkijoje, kur iðgyveno iki 1917 m. ir vël gráþo á Lietuvà pas brolá Antanà prie Ðiluvos. Po metø ðeima iðsikraustë á Raseinius. 1920 m. Jonukas ástojo á Raseiniø valstybinæ gimnazijà (dabar Kalno vidurinë mokykla) ir 1926 m. sëkmingai baigë jos 6 klases. 1926 m., iðlaikæs konkursinius egzaminus (á vienà vietà pretendavo po 2 kandidatus), ástojo á Kauno Karo mokyklà. Pirmaisiais metais kanditatais priimti jaunuoliai buvo paskirstomi pagal ginklø rûðis ir siunèiami á atitinkamas kariuomenës dalis kaip eiliniai kareiviai. Metus atitarnavæ mokomosiose kuopose, paskui dvejus metus mokësi karo mokykloje. Mokslo pradþia karo mokykloje sutapo su ásimintinais politiniais ávykiais. 1926 m. gruodþio 17 d. Kauno águlos karininkai ávykdë valstybës perversmà. Perversmui vadovavo majoras Povilas Plechavièius. 1927 m. buvo paleistas Seimas, kurá sudarë liaudininkai ir socialdemokratai. Tie metai atneðë ir dvi dideles netektis: mirë arkivyskupas Jurgis Matulaitis ir dr. Jonas Basanavièius. 1928-ieji buvo jubiliejiniai Lietuvos Respublikos metai. Minint Vasario 16-tàjà, prezidentas A. Smetona priminë: 7

– Surusëjæ kairieji dirbo prieð mûsø valdþià visoje Lietuvoje, kur tik jiems pavykdavo prasiskverbti. Petrapilyje lietuviø seime jie balsavo prieð nepriklausomà Lietuvà. Tautiðka Lietuva jiems nerûpëjo. J. Þemaitis tada buvo paskutiniojo kurso kariûnas. Paskutiniai metai Karo mokykloje praëjo kaip viena diena. Kariuomenë Jonà pripratino prie tvarkos, drausmës, iðmokë prasmingai leisti kiekvienà akimirkà. Geguþës 4-àjà kariûnai rikiuotëje ëjo á miestà paþiûrëti kino, aplankyti muziejø. Po penkiø dienø vël þygiavo eisenoje, tik ðá kartà buvo ne iðkilmës, o laidotuviø procesija, kurioje buvo lydimas kapitono Prano Gudyno, ministro pirmininko ir kartu einanèio Kraðto apsaugos ministro pareigas Augustino Voldemaro adjutanto, karstas. Adjutantas þuvo kûnu pridengdamas nuo pasikësinimo kulkos savo vadà. Nors politikos sûkuriai jauniems kariûnams maþai rûpëjo, taèiau ðis ávykis ásiminë dël to, kad karininkas savo pareigà ávykdë iki galo. 1929m. spalio 6d. buvo minima Karo mokyklos ákûrimo sukaktis. Vienuoliktosios kadro karininkø laidos iðleidimas sutapo su ðia iðkilminga data. 11 val. 20 min. aikðtëje iðsirikiavo kursantai ir kariûnai. Rikiuotæ apëjo ir pasveikino prezidentas A. Smetona. Mokyklos adjutantas perskaitë aktà ir sàraðà, jaunesniøjø puskarininkiø, kurie baigë Karo mokyklà ir ðiandien yra pakeliami á jaunesniuosius leitenantus. Sàraðe – 44 pavardës, iðdëstytos pagal paþangumà. J. Þemaièio pavardë – deðimtoji. Á pirmàjá septintukà pateko Vytautas Bulvièius. Naujieji jaunesnieji leitenantai nuskubëjo á kareivines, kur jø laukë karininkø uniformos. Pirmà kartà jomis apsirengë. Iðsirikiavo aktø salëje, kurioje ant gelumbe uþtiesto stalo þibëjo kardai. „Be reikalo nepakelk, be garbës nenuleisk! “. Prezidento þodþiai ir iðkilmingas kardo prisilietimas prie priklaupusiojo peties patvirtino, kad ginklas – karininko garbës simbolis. Pabuèiavæ kardo aðmenis, dëjo já á makðtis ir gráþo á rikiuotæ. Arkivyskupas skaitë priesaikos þodþius, kuriuos kartojo pakëlæ deðinæ rankà. Buvo dþiugu, kad nuo ðiol jie karininkai. J. Þemaitis buvo paskirtas á antràjá artilerijos pulkà Këdainiuose. Já sudarë keturios baterijos. J. Þemaitis pateko á pirmàjà haubicø baterijà skyriaus vadu. 1929 m. lapkrièio 23 d. per Kariuomenës ðventæ j. ltn. J. Þemaitis pirmà kartà Këdainiø gatvëmis, lydimas karinio orkestro, vedë savo skyriø á baþnyèià. Nuo ðiol jis atsakingas uþ kitus. Netrukus buvo pakeltas jo karinis laipsnis: jaunesnysis leitenantas tapo leitenantu. Ið pirmøjø tarnybos metø ypaè ásiminë pratybos poligone. Artilerijos ðaudymai vykdavo porà savaièiø. Vëliau atskiros ginklø rûðys susijungdavo 8

ir prasidëdavo kautynës tarp „raudonøjø“ ir „mëlynøjø“. Pratybas stebëdavo aukðto rango karininkai. Tokios pratybos ápratino kiekvienà karininkà jausti atsakomybæ ir orentuotis mûðio lauke. 1935 m. antrasis artilerijos pulkas buvo perdislokuotas á Klaipëdà, kaip tik tuo metu, kai Lietuvos teismas nuteisë faðistiniø organizacijø vadus: Ropà, Saasà ir Neumanà. Tarp faðistuojanèiø vokieèiø ir lietuviø tvyrojo átampa. Kartà du áþûlûs hitlerjungendai sviedë gatve ëjusiam J. Þemaièiui ákandin Lietuvos karininkà áþeidþianèià frazæ. Nors Jonas buvo santûrus þmogus, taèiau áþeidëjui þaibiðkai trinktelëjo antausá ir ið jo susilaukë ðûvio. Kulkà iðëmë chirurgas Juozas Þemgulys, palikdamas jaunam karininkui pirmojo karinio krikðto þymæ visam laikui, ginant nuo bûsimø okupantø savo ir valstybës garbæ. 1936 m. J. Þemaitis, iðlaikæs konkursiná egzaminà, iðvyko mokytis á Fontenblo artilerijos mokyklà Prancûzijoje. Studijø metu susipaþásta ne tik su Prancûzija, bet pakeliauja po Italijà, kitas Europos valstybes, patiria jø krikðèioniðkàjá kultûriná pradà, ávaldo prancûzø ir vokieèiø kalbas. 1938 m., baigæs mokslus Prancûzijoje, gráþo á savo daliná ir buvo paskirtas pirmojo artilerijos pulko skyriaus vadu. Netrukus jam buvo suteiktas kapitono laipsnis, o valstybës atkûrimo 20-øjø metiniø proga buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybës medaliu. 1939 m. Klaipëdà uþgrobë nacistinë Vokietija. Lietuviðkos ástaigos, taip pat ir pirmasis artilerijos pulkas, kuriame tarnavo kapitonas J. Þemaitis, turëjo palikti Klaipëdos kraðtà. Kapitonas J. Þemaitis buvo paskirtas á 4 artilerijos pulkà, dislokuotà Ðiauliuose, mokomosios baterijos vadu. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvà, Lietuvos kariuomenë buvo likviduota. Ið Lietuvos kariuomenës buvo sudarytas 29-tasis korpusas ir ájungtas á sovietinæ armijà. Per du mënesius visi korpuso kariai turëjo bûti prisaikdinti tarnauti Sovietø Sàjungai. Rugsëjo mën. formuojamame 29-jame ðauliø korpuse buvo ákurtas NKVD ypatingasis skyrius, vadovaujamas surusëjusio Juozo Bartaðiûno. Lietuvos vyèius pakeitë penkiakampës. Kapitonas J. Þemaitis buvo paskirtas á 29 ðauliø korpuso 184-osios divizijos 617-àjá artilerijos (haubicø) pulkà. Pulkas buvo dislokuotas Lentvaryje, pulko vadas – plk. Alfonsas Sklërius. Lapkrièio mën. pulkas jau buvo dislokacijos vietoje. J. Þemaitis buvo paskirtas pulko mokyklos virðininku. Jo kolega J. Polujanskas ir mokslo draugas V. Bulvièius pateko á antràjà – 179- àjà divizijà. 9

Atmosfera divizijose buvo slogi. Karininkai ir kareiviai bruzdëjo. „Agentûrinio-tardomojo darbo iðdavoje buvo likviduota 12 kontrrevoliuciniø grupiø, suimtas 51 jø dalyvis ir 6 pavieniai kntrrevoliucionieriai “, – raportavo apie darbà spalio – lapkrièio mënesiais ypatingasis èekisto Bartaðiûno skyrius. Ðiuo neramiu metu J. Þemaitis susituokë su Elena Valionyte. Karo pradþioje J. Þemaitis pasidavë vokieèiams, bet tarnauti jiems atsisakë. Apsigyveno Kaune, dirbo Energetikos valdyboje. Gimus sûnui, ðeima gráþo á kaimà prie Ðiluvos. J. Þemaitis ásidarbino Ðiluvos þemës ûkio kooperatyvo vedëju ir dirbo ten iki 1944 m. kovo mën. Dirbdamas Ðiluvoje J. Þemaitis dalyvavo pasiprieðinime okupantams. Generolo S. Zaskevièiaus iniciatyva buvo sukurta pogrindinë Laisvës Ðauliø organizacija, kurioje J. Þemaièiui buvo pavesta eiti Ðiluvos bataliono vado pareigas. Þlugus ðiai iniciatyvai, raseiniðkis kpt. P. Guþaitis ëmë kurti savarankiðkà pogrindinæ organizacijà – Vytauto Didþiojo sàjungà. Ðiluvos vyrams vadovavo J. Þemaitis. Taèiau ir ði organizacija, neiðvysèiusi savo veiklos, þlugo. 1944 m. vasario mën. 16 d. generolas Povilas Plechavièius paskelbë apie Vietinës rinktinës organizavimà. Jau anksèiau J. Þemaièio ir P. Guþaièio pakelti kovai prieð okupantà vyrai sudarë savo kuopà ir iðþygiavo á Seredþiuje dislokuotà 310 batalionà, kurio vadu 1944 03 15 buvo paskirtas J. Þemaitis. Geguþës 9 d. vokieèiø karinë vadovybë ásakë Vietinës rinktinës batalionams pereiti jø dispozicijon. Kai rinktinës vadovybë vokieèiams nepakluso, jos ðtabo karininkai geguþës 15 d. buvo suimti. Tuo metu J. Þemaitis buvo trumpose atostogose Kaune, kur ir suþinojo apie Vietinës rinktinës likvidavimà. Ið Kauno J. Þemaitis gráþo á Ðiluvà ir slapstësi vengdamas okupantø represijø. 1945 m. vasaryje A. Zaskevièius, su centrinës LLA vadovybës ágaliojimais ið Kauno gráþæs á Kelmæ, atkûrë ryðá tarp LLA Ðiauliø Saturno apygardos vado A. Eidimto ir Kauno apygardos ðtabo. Tuo paèiu jis suþinojo, kad Kaune LLA nariai masiðkai suiminëjami. Tuo paèiu metu J. Þemaièio þmonai Elenai pavyko pergudrauti jà saugojusá stribà ir pabëgti. Po to iðkart su sûneliu Laimuèiu iðvyko á Kaunà, tolimesniam slapstymuisi. 1945 m. sausio mën. pabaigoje pas J. Þemaitá atëjo Lietuvos Laisvës Armijos (LLA) narys P. Bartkus. Jis siûlë stoti á LLA ir imtis vadovauti partizanø junginiui. Taèiau J. Þemaitis, bûdamas iðtikimas priesaikai, laukë nurodymø ið Vytauto Didþiojo Sàjungos (VDS) vadovø. Su P. Bartkumi sutarë, kad mënesá palauks. Supratæs, kad VDS þlugusi, kai 1945 m. balandþio mën. 23 d. pas J. Þemaitá á namus atëjo P. Bartkus ir A. Zaskevièius, Þemaitis 10

prisiekë ir tapo LLA nariu. Jie praneðë, kad balandþio pradþioje buvo suimtas Saturno apygardos vadas A. Eidimtas. Vadai pasitarë, kaip reikëtø atstatyti Saturno apygardos ðtabà, kaip vienyti gaivaliðkai besikurinèius partizanø bûrius, formuoti rinktines. Kelmës valsèiuje turëjo veikti Vëgëlës rinktinë, Raseiniø valsèiuje – Ungurio rinktinë, kuri susidëjo ið poros kuopø: vienai vadovavo J. Venclauskas-Ralis, kitai j. ltn. Vareikis-Gauèas. Rinktinei vadovavo kpt. J. Èeponis-Budrys. Netrukus jis Ungurio rinktinës slapyvardá pakeitë á Þebenkðties. Geguþës 20 d. A. Zaskevièius iðëjo á miðkà ir pasiskelbë esàs Vëgëlës rinktinës agitacijos ir propagandos skyriaus virðininkas. Kito rinktinës ðtabo skyriaus vadu buvo P. Bartkus-Rimgaila. Visas rinktinës ðtabas taip ir nebuvo suformuotas. Birþelio 2 d. J. Þemaitis prisistatë Þebenkðties rinktinës vadui kapitonui J. Èeponiui, prisiekë ir buvo paskirtas ðios rinktinës ðtabo virðininku, pasirinkdamas slapyvardá – Darius. Birþelio mën antroje pusëje Saturno apygardos ðtabo narys V. Verbejus pasiûlë Vëgëlës rinktinës ðtabo nariui A. Zaskevièiui-Vasariui (tuomet dar veikusio LLA centrinio ðtabo nariui) uþimti apygardos vado pareigas. Liepos pradþioje buvo sudarytas apygardinis junginys ir suformuotas jo ðtabas. Liepos mën. rikiuotës ásakymu LLA Ðiauliø Saturno apygarda buvo pervardinta á Vyties (ðtabas Vytis) , o A. Zaskevièius-Vasaris pasiraðë jos vadu. Apygardos ðtabo virðininku buvo paskirtas kpt. J. Þemaitis, atleidus já nuo kitø pareigø. Apygardai priskirtos Ðiauliø, Joniðkio, Tauragës, Raseiniø ir Këdainiø apskritys. Tø paèiø metø liepos mën. 5 d. Pyragiø miðke, ties Tyruliø pelke, stovyklaujant P. Morkûno bûrio átvirtintose pozicijose, Þebenkðties rinktinës pagrindinës pajëgos, vadovaujamos J. Þemaièio-Dariaus, susikovë su èekistine kariuomene. Iðsiverþti ið apsupties pavyko. Stovykloje liko nukautas vienas partizanas ir rinktinës slapti dokumentai, kurie atiteko prieðui ir padarë didelius nuostolius rinktinës organizaciniam sektoriui. To pat mënesio 22 d. Virtukø miðke ásirengë stovyklà Þebenkðies ir Vëgëlës (Lioliø bûrys) rinktiniø partizanai. Èekistinë kariuomenë, aktyviai ieðkodama be pëdsako dingusiø ið Pyragiø miðko, partizanø daliniø, netruko aptikti stambià átvirtintà partizanø stovyklà Virtukø miðke, ties Lyduvënø geleþinkelio stotimi. J. Þemaitis, J. Èeponis ir A. Zaskevièius vadovavo pirmam dideliam mûðiui su èekistine kariuomene. Sukoncentravæ vienon vieton savo pajëgas ir apsikasæ þiedine gynyba, jie prisikvietë ypaè skaitlingø, su jiems reikalinga ginkluote, èekistiniø pajëgø. Partizanai kovësi keletà valandø, sutelkæ savo visas pajëgas, patyræ didþiulius þmogiðkuosius, materialinius ir informacinius nuostolius, palikæ prieðui 11

dokumentus, tik dalis komandos prasiverþë. Èekistai, iððifravæ dokumentus, paëmë nelaisvën ten ávardintus partizanø ypaè svarbius pagalbininkus: Kelmës gimnazijos kapelionà A. Èiumieliø, Viduklës klebonà Grigutá, kitus juos rëmusius intelektualus. Þuvo visas Vëgëlës rinktinës elitas, dël to þlugo visa rinktinë. Paskutiniøjø mûðiø metu A. Zaskevièius-Vasaris pasirodë prastai, prarado autoritetà, tuo paèiu parodë, kad jo vadovaujamas Vyties ðtabas neveiksnus, tad þlugo kartu su Vëgëlës rinktine. Iðanalizavæs ðiø mûðiø eigà ir pasekmes, J. Þemaitis suprato, kad pozicinis karas su okupacine kariuomene partizanams nepriimtinas. Partizanai privalo persiorganizuoti á nedidelius mobilius bûrius, tapti prieðui sunkiai ar bent sunkiau aptinkami. Po Virtukø mûðio ir Vyties ðtabo þlugimo J. Þemaièiui buvo pavesta Ðiauliø ir Këdainiø apskrityse ið veikianèiø partizanø rinktiniø organizuoti Þaibo apygardà. Tuo paèiu metu apygardos organizavimo rûpesèiais buvo uþimtas ir Lydþio rinktinës vadas H. Danilevièius-Vidmantas ir jo ðtabas. Keletà kartø ðiuo klausimu buvo susitikæ abiejø rinktiniø atstovai, bet bendro sutarimo nerado. Kadro karininkus savo gniauþtuose laikë iki kaulo smegenø ákaltas reguliariosios kariuomenës statutas, kaip jø veiklos pagrindas, kuriuo jie vadovavosi iki tol. Kitø taisykliø jie neþinojo, jie neþinojo, kaip jie turëtø kariauti ðá karà toliau. Tø paèiø metø lapkrièio mënesá Lydþio ir Þebenkðties rinktiniø atstovai bendrame posëdyje ákûrë Þaibo apygardà, vadu iðrinko kpt. J. Þemaitá- Dariø, ðtabo virðininku kpt. J. Èeponá-Budrá, skyriø vadais ið Þebenkðties rinktinës buvo perkelti tose paèiose pareigose A. Zaskevièius-Vasaris ir P. BartkusRimgaila. Lydþio rinktinë á ðtabà savo atstovo neatsiuntë, nes apygardos vadas visus ðtabo vadovus paskyrë ið Þebenkðties rinktinës. Tuo bûdu Þaibo apygarda ir Þebenkðties rinktinë buvo tas pat darinys. Apygarda paliko galimybæ prisijungti kitoms rinktinëms. Þebenkðties rinktinës laikinu vadu buvo paskirtas Virgis ButkusDangutis (þuvo gruodþio 2 d.). Þiemos metu apygardos plëtimo darbai buvo nutraukti. 1946 m. pirmojo pusmeèio apygardos ðtabo darbuotojø pastangos prijungti prie apygardos gretimas rinktines vaisiø neatneðë. Rugpjûèio pradþioj átampa, tvyrojusi tarp karininkø, pratrûko, kilo konfliktas tarp A. Zaskevièiaus-Vasario ir J. ÈeponioBudrio, pastarasis atsistatydino ið apygardos ir rinktinës uþimamø pareigø, kartu su rinktinës kuopos vadu j. ltn. Vareikiu-Gauèu pasitraukë á laisvà teritorijà kurti naujà Þalèio rinktinæ. Karininkø antrasis bandymas ákurti apygardà þlugo, tuo paèiu suþlugdë ir Þebenkðties rinktinæ, nes neliko nei rinktinës vado, nei 12

ðtabo vado, nei kitø vadovaujanèiø darbuotojø – taigi ir rinktinë ne ta. Rinktinei vadovauti ëmësi A. Zaskevièius-Ðalna (Vasará pakeitë á Ðalnà). Rinktinës, Þebenkðties, slapyvardá pakeitë á Ðerno. Vadovauti privalëjo tiesiog bûriams, nes ðtabo ir kuopø vadø neliko. Þaibo apygardos plëtimo nesëkmë nesustabdë tolimesniø pastangø ákurti realiai veikianèià apygardà, nes neliko trukdþiø, kuriuos keldavo kai kuriø karininkø ambicijos. Tai ypaè gerai suprato P. Bartkus-Rimgaila ir J. ÈeponisTauragis, kurie, pakviesti Lydþio rinktinës vado H. Danilevièiaus-Vidmanto, aplenkë jau ákurtà Þaibo apygardos vadovybæ (kartu ir J. Þemaitá-Dariø) ir nuëjo pas Lydþio rinktinës vadovus. 1946 m. rugsëjo 12 ir 21 d. posëdþiuose Lydþio, Ðerno, Þalèio ir Vytauto Didþiojo rinktiniø vadovai posëdþiuose ákûrë Jungtinæ Kæstuèio apygardà (toliau JKA). Jos vadu iðrinkdami Lydþio operatyvinio skyriaus vadà ltn. Juozà Kasperavièiø-Ðilà, kuris iðkart savo slapyvardá pakeitë á „Angis“. J. Þemaitis-Darius dar tebebuvo Þaibo apygardos vadu, bet savo artimiausiø bendraþygiø dëka liko vadu be kareiviø. Susidariusià situacijà tuoj pat iðsprendë naujasis apygardos vadas, þinodamas susidariusià átampà tarp karininkø: A.Zaskevièiø-Ðalnà iðsiuntë á Vilniø, o J. Þemaitá-Dariø paskyrë Ðerno rinktinës vadu. Jis Dariaus slapyvardá keièia á „Mato“, o rinktinës Ðerno – á „Savanorio“. Energingai pradeda darbà apygardos vadas ir jo ðtabas, á veiklà ájungdamas rinktines, jø ðtabus ir vadus, vyksta pasiruoðimas partizanø vadø suvaþiavimui, ðiame bare nemaþi uþdaviniai skiriami ir J. Þemaièiui-Matui. Pleèiant apygardà, rinktinei tenka dalis ryðio ir kitø uþdaviniø. Netrukus prie apygardos prisijungia: Lietuvos Laisvës Gynëjø rinktinë, o jos vadas Petras PaulaitisAidas tampa apygardos ðtabo nariu, kiek vëliau prisijungia Povilo Lukðio rinktinë. Apygarda toliau pleèia veiklà, ágauna svorá tarp kitø apygardø. Minimaliai ásikûræs apygardos ðtabas pradëjo ruoðtis partizanø vadø suvaþiavimui, kurá organizavo kolaborantas Markulis. Èekistai tikëjosi sukviesti vienon vieton visos ðalies partizanø vadus ir juos sunaikinti. Partizanø vadai, neátardami klastos, pasitarimui ruoðësi atsakingai. Paþymëtina, kad JKA vadas J. Kasperavièius-Angis savo praneðime vadø suvaþiavimui iðdëstë Lietuvos partizaninio karo ideologinius principus, kuriuos iðdiskutavo su J. Þemaièiu ir ðtabo nariais, galutinai suformulavo ir paruoðë praneðimà vadø suvaþiavimui. Savo dalyvavimà suvaþiavimo diskusijose turëjo patvirtinti kartu vykstantys J. Þemaitis ir J. Èeponis. J. Kasperavièiaus praneðime iðdëstytais partizaninio karo ideologiniais principais vëliau J. Þemaitis pasinaudojo kurdamas Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio dokumentus. 13

Vadovaudamas rinktinei, J. Þemaitis ypatingà dëmesá skyrë partizanø rezervui – organizacinio sektoriaus (OS) nariams, kuriø 1946 m. pabaigoje buvo 452 (73 partizanø bûriuose), organizavo jø apmokymà pagal 32 val. programà. 1947 02 16 JKA vadas J. Kasperavièius J. Þemaitá-Matà apdovanojo pasiþymëjimo þenklu uþ iðmintingà vadovavimà. Savo ruoþtu J. Þemaitis visokeriopai palaikë J. Kasperavièiaus pastangas konsoliduoti apygardà. J. Þemaitis neturëjo priekaiðtø, kad apygardos centras pasislinko á Pietø Þemaitijà vietoj Vyèio ir Þaibo pavadinimais mëginimø atkurti LLA Ðiauliø apygardà. Dar daugiau, pasistengë, kad tos rinktinës, su kuriomis jis buvo uþmezgæs ryðius, t. y. Genio ir Þalioji, ástotø á JKA sudëtá. Tuo paèiu metu, kai J. Kasperavièius intensyviai ruoðësi suvaþiavimui, J. Lukða,Tauro apygardos atstovas, J. Markulio kuriamoje bendroje vadovybëje netikëtai iðsiaiðkino, kad J. Markulis yra MGB agentas, o BDPS kûrimas yra MGB provokacija. Tauro apygarda skubëjo praneðti visoms kitoms apygardoms, kad suvaþiavimas, jau be MGB provokatoriø, ávyks kitu laiku ir kitoje vietoje. Á JKA iðvyko ryðininkë N. Nausëdaitë. Po skubios sunkios kelionës ji surado P. Bartkø ir J. Þemaitá ir praneðë, kad J. Markulis MGB provokatorius. Buvo sausio 11-oji, nuvykti á suvaþiavimà, surengtà trimis dienomis anksèiau, nebuvo galimybiø. Apygardos vadas nusiuntë paruoðtà praneðimà suvaþiavimui, kuris ten buvo pagarsintas ir apsvarstytas. Ið apygardos ðtabo J. Þemaitis gavo informacijà apie Tauro apygardoje ávykusá partizanø vadø suvaþiavimà. Atsiliepdamas á J. Kasperavièiaus laiðkà ir suvaþiavimui skirtà praneðimà, raðë: „Að visapusiðkai remiu ir palaikau laiðke ir praneðime iðdëstytas mintis“. Turëjo keletà pastabø, kritikavo suvaþiavimà, kad dvi apygardos priiminëjo sprendimus visø penkiø vardu, kad tuo paèiu buvo paþeisti demokratiniai principai. Gavæs J. Þemaièio pastabas, apygardos vadas J. Kasperavièius praneðë, kad balandþio 12–15 dienomis numatoma surengti pasitarimà su Tauro apygardos vadovybe. Atstovauti JKA buvo paskirti: J. Kasperavièius, P. Bartkus, J. Èeponis ir J. Þemaitis. Balandþio pradþioje J. Þemaitis su P. Bartkumi iðkeliavo á pasitarimà. Pakeliui prie jø turëjo prisidëti J. Kasperavièius ir J. Èeponis. Kelionë buvo nesëkminga, pakeliui buvo suþeistas P. Bartkus. Nugabenæs suþeistàjá á Aukðtaðlyná – partizanø slëptuvæ, atliekanèia ligoninës funkcijà, sugráþo sutarton vieton laukti J. Kasperavièiaus. Ðis neatvyko, palaukæ dar porà dienø, gráþo á savo dislokacijos rajonà. Gráþdami suþinojo, kad èekistai iððifravo JKA ðtabvietæ, þuvo vadas ir kiti darbuotojai. 14

1947 m. sausio mën. èekistai iððifravo ir paëmë Lydþio rinktinës ðtabo slëptuvæ su ðtabo vadu J. Mociumi-Ðvëdriu, jo komanda ir dokumentais. Ið tos slëptuvës iðsikëlë buvæs rinktinës operatyvinio skyriaus, dabar JKA, vadas J. Kasperavièius-Angis á naujai árengtà kitoj vietoj apygardos ðtabo slëptuvæ. Pats asmeniðkai iðsiveþë Laisvës varpo leidybos reikmenis, spaudus ir antspaudus, radijo aparatûrà. Angis galëjo prasitarti savo buvusiems bendraþygiams apie naujos savo buveinës vietà. 1947 m. kovo mën. buvo suimtas A. Zaskevièius, kuris su Markulio pavedimais ryðininkø buvo nuvestas á Jungtinës Kæstuèio apygardos vadavietæ, net porà kartø. Kuris ið jø nurodë apygardos ðtabo vietà, autorius þiniø neturi, yra þinoma, kad jie èekistams atsakinëjo á visus pateiktus klausimus. Be to, yra þinoma, kad tokio rango kolaboravusiø asmenø parodymai buvo slepiami, o jø rezultatai primetami visai su tuo nesusijusiems asmenims. Kolaborantus èekistai toliau naudojo savo operatyvinëj veikloj. 1947 m. balandþio mën. 9 d., aplenkæs vietinius Skaudvilës stribus, specialus èekistø dalinys ið Tauragës apsupo Juknø sodybà, atakavo joje buvusià slëptuvæ ir jà uþëmë. Joje buvæs apygardos vadas J. KasperavièiusAngis ir jo adjutantas Dþiugas susisprogdino. (1947 04 09 Tauragës MGB p/p Vassar, mjr. Sviridov. J. ltn. Baila ir kareivio Orlov suraðytas slëptuvës uþgrobimo aktas.) Tà paèià balandþio mën 9 d. èekistinës pajëgos atakavo Þemaièiø apygardos ðtabo slëptuvæ, jà uþëmë. Mûðyje þuvo apygardos vadas ir ðtabo nariai. Þemaitijos partizaniniø organizacijø situacija tapo sudëtinga. 1947 m. geguþës 20–25 d.d. Paupio miðke prie Giegiø km. (Ðimkaièiø v.) ávyko JKA vadø pasitarimas dël naujo apygardos vado iðrinkimo ir ðtabo atnaujinimo. Jame dalyvavo apygardos ðtabo nariai P. Bartkus-Sàþinë, Jonuliauskas-Merkys, Lydþio rinktinës vadas H. Danilevièius-Vidmantas ir Savanorio rinktinës vadas J. Þemaitis-Matas. Pasitarime Vidmantui ir Matui reikëjo ávertinti susidariusià padëtá visoje Þemaitijoje, nes tà paèià balandþio 9 d. èekistai sunaikino ne tik Jungtinës Kæstuèio, bet ir Þemaièiø, apygardø ðtabus. Maþa to, ið Þemaièiø apygardos gaunamos þinios kelia nerimà dël apygardos likimo. Be to, JKA rinktinës buvo silpnos: Matas iðvykdamas Savanorio rinktinæ paliko be ðtabo ir vadovybës, Þalèio rinktinë tik kûrësi, Vytauto Didþiojo rinktinës vadovybë buvo sunaikinta prieð pusantro mënesio. Tik Lydþio rinktinë, nors ir po patirtø smûgiø, jau buvo atsigavusi ir galëjo prieðintis èekistø spaudimui. Vidmantas aktyviai pretendavo á apygardos vado postà, bet neturëjo kuo pakeisti savæs rinktinës vadovybëje, nes ðios rinktinës vaidmuo Þemaitijoje buvo ypaè reikðmingas, kol neatkurta ir nesustiprëjusi 15

Koplytstulpis partizanø vadø pasitarimo vietoje

apygarda. Todel apygardos vadu buvo iðrinktas J. Þemaitis-Matas, slapyvardá iðkart pakeitë á Tyliø. Surasta strategiðkai patogi ðtabo vieta netoli plentø ir geleþinkelio numatomiems intensyviems ryðiams su visa ðalimi. Numatyta veiklos taktika ir strategija, paskirti atsakingi uþ veiklos sritis: ðtabo virð. P. Bartkus-Þadgaila, ûkio – J. Jonulauskas-Merkys, ið Lydþio skiriami V. Guþas-Kardas – operatyvinis skyrius, A. Liesys-Tauras informacinis skyrius, V. Ivanauskas – ðtabo narys. J. ÞemaitisMatas á pasitarimà atvyko tik su asmens sargybiniais, pasirodë, kad rinktinëje nesuformuotas ðtabas, todel apygardos vadas J. Þemaitis-Tylius, lydimas P. Bartkaus-Þadgailos, iðvyko á Savanorio rinktinæ sutvarkyti bûtinus kadro ir organizacinius klausimus, kad palikta rinktinë galëtø tæsti pasiprieðinimà prieð okupantus. Tuo tarpu visi apygardos ryðiø, ekonomikos ir stabilumo atstatymo rûpesèiai dviem – trims mënesiams vël buvo uþkrauti ant Vidmanto peèiø. J. Þemaitis-Tylius, kaip apygardos vadas daug dëmesio skiria ryðiams su 16

kitomis apygardomis, pagyvina organizaciná darbà ir spaudà. „Laisvës Varpas“ iðleidþiamas 800 egz. tiraþu, be to, dar dauginamas rinktinëse. Su kitais apygardø vadais laiðkais aptarinëja Vyriausios partizanø vadovybës kûrimo klausimà. Mëgina ákurti Rambyno rinktinæ Klaipëdos kraðte. J. Þemaitis-Tylius, iðvystæs energingà veiklà, per trumpà laikà Jungtinæ Kæstuèio Apygardà iðpleèia á rytus: iki Kauno, Panevëþio, Pakruojo, á ðiaur栖 iki Latvijos sienos. Tokia milþiniðka apygarda tampa sunkiai valdoma, todël kartu kuriama nauja – tobulesnë struktûra. Paþymëtina, kad iki srities ákûrimo J. Þemaitis del Þemaièiø apygardos sunaikinto ðtabo atkûrimo kelis kartus buvo susitikæs su Þemaièiø apygardos atstovu V. Montvydu-Þemaièiu ir kaskart já skatino greièiau atkurti apygardos ðtabà. Kadangi trûko pareigûnø, tuomet ið JKA atkûrimo darbams perkëlë Lydþio rinktinës bûrio vadà, einantá ir apygardos ðtabo nario pareigas, V. Ivanauskà-Gintautà. Tuo pat metu J.Þemaitis kuria vieningos pasiprieðinimo organizacijos struktûrà. Iðkelia veikliø ðtabø idëjà. Apygardos vadas J. Þemaitis-Tylius pradeda JKA reformà. 1948 m. kovo 31 d. apygardos vado ásakymu P. Bartkus-Maþrimas buvo atleistas ið Jungtinës Kæstuèio apygardos ðtabo ir paskirtas steigiamos Prisikëlimo apygardos vadu. 1948 m. balandþio 1 d. naujoji Prisikëlimo apygarda iðleido pirmàjá ásakymà. Ðiai apygardai priklausë Atþalyno (vadas S. Raziulis-Maþylis), Þaliosios (vadas P. Masilaitis-Virpða) ir Voverës (vadas Pranas MuningisÞvelgaitis) rinktinës. Ið JKA ðtabo á naujai sukurtos Prisikëlimo apygardos ðtabà buvo perkeltas B. Liesys-Kaukas. Á pareigûnø, iðëjusiø á Prisikëlimo apygardos ðtabà, vietà J. Þemaitis pakvietë Aukuro rinktinës vadà H. Danilevièiø-Vidmantà ir Robertà Gedvilà-Remigijø, o pats toliau rûpinosi trijø apygardø – JKA, Prisikëlimo ir Þemaièiø sujungimu á sritá. Siekdamas operatyvaus apygardiniø ðtabø valdymo, J. Þemaitis suorganizavo susitikimà su apygardø vadovybëmis geguþës 1 d. Skaudvilës valsèiuje Legiotës miðke. Ið Jungtinës Kæstuèio apygardos dalyvavo V. Guþas, A. Liesys, V. Ivanauskas, M. Orlingis, ið Þemaièiø – A. Milaðevièius, ið Prisikëlimo – P. Bartkus. Pasitarimas vyko penkias dienas. Buvo patikslintos apygardø ribos, sutarta del srities ðtabo formavimo. Geguþës 5 d. buvo iðleistas pirmas ásàkymas – deklaracija apie naujo organizacinio vieneto – Vakarø Lietuvos srities, pavadintos Jûros vardu, sukûrimo. J. Þemaitis-Þaltys iðrenkamas ðios srities vadu, pavaduotojais tapo A. Milaðevièius-Radvila ir P. Bartkus-Maþrimas. 17

Iðrinktas srities vadu, iðkart pradeda kurti Vyriausiàjà partizanø vadovybæ, nes Tauro apygardos vado A. Baltûsio-Þvejo iniciatyva sudarytas BDPS prezidiumas buvo visiðkai sunaikintas. 1948 11 10–12 d. Dukto miðke J. Þemaitis sukvietë Vakarø ir Rytø srièiø vadø posëdá, kuriame laikinai buvo patvirtintas senojo BDPS statuto galiojimas bei pogrindþio vyriausios vadovybës schema. J. Þemaitis buvo iðrinktas ginkluotøjø pajëgø vadu, jam laikinai pavestos ir BDPS prezidiumo pirmininko pareigos. Iðrinkti: J. Kimðtas – ginkluotøjø pajëgø ðtabo virðininku, J. Ðibaila – Visuomeninës dalies virðininku, P. Bartkus – Prezidiumo sekretoriumi. Þiemojo J. Þemaitis Prisikëlimo apygardos bunkeriuose ir visà þiemà ruoðë vyriausios vadovybës veiklà reglamentuojanèius dokumentus. 1949 m. vasario pradþioje á Radviliðkio apylinkes, Vakarø srities ðtabo virðininko Vytauto Guþo-Kardo lydimi, atvyko Pietø Lietuvos srities atstovai – l. e. Pietø Lietuvos srities vado pareigas, Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Tauro apygardos vadas Aleksandras GrybinasFaustas. Prisikëlimo apygardos slëptuvëse jau buvo susirinkæ visø likusiø Lietuvos srièiø ágaliotiniai. Tuomet prasidëjo Lietuvos partizanø aukðèiausios vadovybës Tarybos sesija. Oficialûs posëdþiai prasidëjo vasario 6 d. Prisikëlimo apygardos Balandiðkiø kaime Sajaus sodybos gyvenamojo namo kamaraitëje, kuri buvo gerai paslëpta nuo paðaliniø akiø. Aplinkà atidþiai sekë apsaugos bûrio vado Viktoro Ðniuolio-Vitvyèio vyrai. Po keliø dienø nustatë, kad èekistai pradeda tà vietovæ tikrinti, todel likti Sajaus sodyboje nesaugu. V. Ðniuolio-Vitvyèio apsaugos komanda palydëjo ten posëdþiavusius aðtuonø aukðèiausiø partizanø formuoèiø vadus á saugià vietà, tarp Radviliðkio ir Baisogalos esanèià Mënaièiø kaime Mikniaus sodybà ir pasitarimo vietovæ stebëjo, pasitarimo dalyvius saugojo toliau, iki pasitarimas baigësi. (V. Ðniuolá Vitvytá J. Þemaitis apdovanojo Vyèio kryþiaus ordinu uþ puikiai atliktà tarnybà ypaè reikðmingu LLKS Tarybai metu.) Be paminëtø Pietø Lietuvos atstovø, Vyriausiø Lietuvos partizanø vadø Tarybos sesijoje dalyvavo: l. e. BDPS prezidiumo pirmininko pareigas Jonas Þemaitis-Vytautas; l. e. BDPS Visuomeninës dalies virðininko pareigas (kartu ir Didþiosios Kovos, Vytauto ir Algimanto apygardø ágaliotinis) Juozas Ðibaila-Merainis; Vakarø Lietuvos Jûros srities ðtabo virðininkas Vytautas Guþas-Kardas; Prisikëlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Uþpalis, tos paèios apygardos ðtabo virðininkas Bronius Liesis-Naktis; l. e. BDPS prezidiumo sekretoriaus pareigas Petras Bartkus-Þadgaila. 18

Jau pirmajame posëdyje buvo pakeistas Bendro Demokratinio Pasiprieðinimo Sàjûdþio pavadinimas á Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio pavadinimà, t. y., priimtas dar J. Kasperavièiaus-Visvydo siûlytas ir J. Þemaièio-Vytauto remiamas pavadinimas. Tame posëdyje LLK Sàjûdþio Taryba suteikë Jonui Þemaièiui-Vytautui generolo laipsná. Sesijos posëdþiuose buvo aptarta Sàjûdþio ideologija, kovos taktika, Lietuvos Neprklausomybës atkûrimo strategija ir parengti reikiami Sàjûdþio dokumentø projektai. J. Þemaitis pabrëþë bûtinybæ tausoti jëgas, stengtis iðsaugoti tautà ir laisvës kovotojus lemiamam iðlaisvinimo momentui. Buvo nutarta nedidinti veikianèiø partizanø skaièiaus. Stengtis iðsaugoti ðtabus ir ryðiø tinklà, plaèiau iðvystyti visuomeninæ veiklà. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Taryba J. Þemaitá-Vytautà iðrinko LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku su prezidentiniais ágaliojimais ir Gynybos pajëgø vadu. Sesijos metu vasario 16 d. LLKS taryba paskelbë politinæ Deklaracijà. Ðios Deklaracijos tekstas skelbia: – LLKS Taryba okupacijos metu yra aukðèiausias tautos politinis organas, vadovaujàs politinei ir karinei tautos iðlaisvinimo kovai. – Atstaèius Lietuvos Nepriklausomybæ, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos prezidento pareigas eina LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, kuris privalo sudaryti Laikinàjà Vyriausybæ ir organizuoti demokratinius rinkimus á Seimà. – Komunistø partija, kaip diktatûrinë ir ið esmës prieðinga pagrindiniam lietuviø tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija. – Asmenys, bolðevikinës arba vokiðkosios okupacijos metu iðdavæ Tëvynæ bendradarbiavimu su prieðu, savo veiksmais ar átaka pakenkæ tautos iðsilaisvinimo kovai, susitepæ iðdavystëmis ar krauju, yra atsakingi prieð Lietuvos Teismà. – LLKS Taryba, prisidëdama prie kitø tautø pastangø sukurti teisingumu ir laisve pagrástà pastovià taikà, praðo visà demokratiná pasaulá pagalbos savo tikslams ágyvendinti – atkurti Nepriklausomà Lietuvos Respublikà. Deklaracijà pasiraðë aðtuoni asmenys: tik du ið jø buvo karininkai A. Ramanauskas – atsargos ltn. ir generolas J. Þemaitis, du studentai, trys mokytojai, vienas – buhalteris. Tada visi pasiraðiusieji Deklaracijà uþëmë aukðtas pareigas partizanø karinëse struktûrose ir pagal jas atitiko aukðtøjø karininkø laipsniams. Partizaninio karo karininkø patirtá ágyjæ per penkerius kovø su okupacine kariuomene metus. 19

Politinë Deklaracija uþtikrino Lietuvos Respublikos valstybingumo tæstinumà (nors jau ëjo penktieji okupacijos metai), pabrëþë demokratinius principus, racionalius socialiniø problemø sprendimus bei Lietuvos valstybës teisinæ gynybà tarptautinëse institucijose. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybos Deklaracijos paskelbimo penkiasdeðimtmeèiui paþymëti Lietuvos Respublikos Seimas paskelbë ðá dokumentà Lietuvos Respublikos teisës aktu (LR 1999 01 12 ástatymo Nr. VI– II–1021). Partizanø vadø suvaþiavimas ávyko partizaninei kariuomenei sunkiu metu. Partizanø veiklos sàlygos vis sunkëjo. Taèiau J. Þemaitis-Vytautas, tapæs Gynybos pajëgø vadu ir besiprieðinanèios valstybës vadovu, 1950–1951 m. susitikinëja su visø srièiø ir apygardø vadais, derina su jais LLKS dokumentus, tobulina juos. Jis suformuoja statute nurodytas visas vyriausios vadovybës institucijas, baigia rengti dar neparengtus dokumentus. Be visø ðiø pareigø, jis yra ir dvasinë atrama iðvargusiems nuo þiauraus karo. Ávairiais bûdais stengiasi padràsinti viltá praradusius: lanko juos, raðo laiðkus, siunèia ágaliotinius. Tuo tarpu neþino, kaip sekasi jo sûneliui. Vos porà kartø per penketà metø pavyko pasimatyti su juo. J. Þemaitis -Vytautas numatë okupacijos uþsitæsimà, todël per partizaninæ spaudà prieðinosi bolðevikinei propogandai ir taip stengësi iðsaugoti tautos savimonæ, palaikyti tautiðkumà, suteikti þiniø apie padëtá uþ geleþinës uþdangos. Partizanai visom iðgalëm kovojo prieð kraðto kolonizavimà, rusinimà, varymà á kolchozus ir vienkiemiø naikinimà. Saugodamas gyventojus nuo represijø, J. Þemaitis-Vytautas pertvarkë partizaninio karo nuostatas. Nuo ðiol vietoj kariniø veiksmø partizanai pereina á ideologiná pasiprieðinimà. LLKS pereina á gerai organizuotø ðtabø, galinèiø veikti savarankiðkai, organizacijà. LLKS prezidiumà J. Þemaitis-Vytautas nutarë iðskirti á tris sekcijas, vadovaujanèias kiekviena savo teritorijai (srièiai), galinèiai veikti savarankiðkai. Tai buvo pasiruoðimas Vyriausios partizaninio pasiprieðinimo vadovybës sunaikinimui ir kuo ilgesniam pasiprieðinimui vietose. Vykdant naujà strategijà, 1951 m. iðëjo ne tik visi periodiniai leidiniai ir atsiðaukimai, bet ir partizanø maldynas „Rûpintojëlis“, trys tomai partizanø dainø ir eilëraðèiø „Kovos keliu þengiant“. J. Þemaitis-Vytautas, tapæs Gynybos pajëgø vadu ir valstybës vadovu, rezidavo vidurio Lietuvoje, ið ten inspektavo Rytø Lietuvà ir Þemaitijà. Pietø Lietuva ir Dzûkija liko nuoðalëj, todël 1951–1952-øjø metø þiemà jis nutaria praleisti Pietø Lietuvos partizaninëse organizacijose. 20

Balandþio mën. J. Þemaitis pasiekë Vyèio apygardos veiklos rajonà. Dotnuvos rajono Ðlapaberþës kaime pas ûkininkà Zaþecká susitiko su J. Kimðtu ir Vyèio apygardos vadu Broniumi Karboèiumi-Algimantu. J. Þemaitis iðdëstë, kad 1952 m. LLKS padëtis taps dar sunkesnë ir sudëtingesnë, o vyriausios vadovybës ryðys su sritimis greièiausiai nutrûks. Todël sritys privalo tapti savarankiðkos. Pageidautina, kad kiekvienoje bûtø bent po vienà LLKS tarybos prezidiumo nará. J. Þemaitis pats ketino likti Þemaitijoje, Pietø Lietuvà pavesti A. Ramanauskui, o á Aukðtaitijà perkelti J. Ðibailà. Naudodamiesi susitikimu, abu vadai aptarë Vakarø ir Rytø srièiø ribas. Palikæs savo rankraðèio pavyzdþiø ir davæs paskutinius nurodymus, susirengë á kelionæ. Pasakë, kad inspektuos Pietø Lietuvos sritá. Atsisveikindamas iðtarë frazæ, kuri sukosi galvoje per visà susitikimo laikà: „Bijau, kad praradus ryðá ir tarpusavio bendradarbivimà sritis nepalûþtø dvasiðkai.“ Pasuko á savo kraðtus. J. Þemaitá lydëjo Prisikëlimo apygardos vadas P. Morkûnas ir penki partizanai. Ketino birþelio-liepos mënesiais susitikti su Prisikëlimo, Kæstuèio ir Jûros srities vadovybëmis. Birþelio pabaigoje J. Þemaitis jau buvo Tytuvënø rajono Bulovënø miðke. Netrukus ið Viduklës apylinkiø Plokðninës kaimo atvyko Jûros srities vadas A. Bakðys. Pasitarime dalyvavo Kæstuèio apygardos vadas K. Labanauskas. Pasitarimas vyko keturias dienas. Buvo nutarta: A. Bakðá perkelti ið srities vado pareigø á LLKS tarybos prezidiumà ir paskirti prezidiumo sekretoriumi, Jûros Srities vadu paskirti P. Morkûnà-Rimantà, Prisikëlimo apygardos vadu vietoj P. Morkûno paskirti Maironio rinktinës vadà J. Paliûnà-Rytà. J. Þemaièio vadavietæ buvo nutarta perkelti ið Prisikëlimo á Kæstuèio apygardà. Þiemoti J. Þemaitis rengësi vykti á Pietø Lietuvos sritá. Taèiau netrukus buvo suþinota, kad „(…) mûsø planai dël apgyvendinimo jau suduþæ.“ Kæstuèio apygardos Butageidþio rinktinës vadas J. Nuobaras-Lyras, „uþmigdytas apnuodytu vynu, dar birþelio mënesá pateko prieðui gyvas ir tapo provokatoriumi. Dël prieðo didþiulio spaudimo ir galimo bûstiniø iðdavimo teko skubiai pasitraukti ir ieðkoti prieglbðèio kitur.“ J. Þemaitis buvo palydëtas á Ðimkaitinës, prie Pavidaujo km., miðkà. J. Þemaièio apsaugai J. Bakðys paskyrë vietiná partizanà J.PalubeckàSimà, kilusá ið Jurbarko valsèiaus Pavidaujo kaimo. Kartu su Simu slëpësi, tremties iðvengusi, jo sesuo Elena ir jaunas partizanas Juozas ÞagarasGirdenis. Jie priklausë Kæstuèio apygardos Vaidoto rinktinei. ( Tai kpt. J. Èeponio ákurta Þalèio-Naro-Þuvëdros, dabar Vaidoto, rinktinë, vadai: J. Èeponis-Tauragis, A. Bakðys-Germantas, dabar J. Vilèinskas-Algirdas.) Taigi A. Bakðys ir Kæstuèio apygardos ðtabo narys Juozas Kisielius-Genius liepos mën. á Ðimkaièiø (Pavidaujo) miðkà pas J. Palubeckà atvedë svarbiausiàjá 21

besiprieðinanèios Lietuvos valstybës asmená, turintá prezidentinius ágaliojimus – Jonà Þemaitá-Vytautà. J. Palubecko-Simo slëptuvë tapo laikinaja Prezidentûra. Atvykæs á naujà vietà, J. Þemaitis paprastai susitinka su rinktinës vadu, kurio teritorijoj jis reziduoja. Ðimkaitinës miðko dalyje, vietiniø vadinama Ðmekine, J. Þemaitis susitiko su rinktinës vadu J. Vilèinsku-Algirdu, inspektavusiu bûrius. J. Vilèinskas J. Þemaièiui praneðë, kad ryðys su Tauro apygarda geras ir yra galimybë susitikti su joje partizanaujanèiu desantininku K. Ðirviu-Sakalu, kartu su J. Lukða, nusileidusiu 1950 m. spalio mën. Rugsëjo 2 d. pas Tauro apygardos Geleþinio Vilko rinktinës vadà desantininkà K. Ðirvá-Sakalà atvyko J. Þemaièio pasiuntinys Vaidoto rinktinës Mindaugo Tëvûnijos vadas J. Petrauskas-Ðarûnas. Sakalas netruko susiruoðti kelionën, kartu su Ðarûnu persikëlæ valtele per Nemunà, nuvyko netoli Vadþgirio miestelio á Lapgirinës miðkà. Miðke K. Ðirvio laukë Jûros srities vadas A. Bakðys, Kæstuèio apygardos ðtabo narys J. Kisielius, Mindaugo Tëvûnijos kovotojai J. Palubeckas, J. Þagaras ir LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas generolas J. Þemaitis. K. Ðirvys buvo pirmas pasiuntinys ið laisvojo pasaulio, su kuriuo okupavus Lietuvà susitiko J. Þemaitis. Miðko stovykloje J. Þemaitis ir K. Ðirvys praleido apie mënesá. Nuo pavasario neturintá ryðio su A. Ramanausku J. Þemaitá domino J. Lukðos likimas ir tai, ar pavyko jam uþmegzti ryðá su laisvuoju pasauliu. ( K. Ðirvys radijo siøstuvo neturëjo). Taèiau ir K. Ðirvys þinojo ne kà daugiau. Niekas neturëjo ryðio su A. Ramanausku. Naujausias þinias á Lapgirinæ atneðdavo nuolat ateinantys ðtabo pareigûnai A. Bakðys, J. Vilèinskas, J. Kisielius, Pranas Narbutas-Rolandas. Vaidoto rinktinës ðtabas tada turëjo gerà ryðá su Kæstuèio, Prisikëlimo apygardø ðtabais ir su Aukðtaitijos partizanais. Lapkrièio mën. K. Ðirvys gráþo á savo veiklos rajonà. Tauro apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas buvo iðkviestas á Prienø Ðilà pas S. Staniðká, kuris informavo apie J. Lukðos þûtá. Ryðys buvo atkurtas. Lapkrièio 10 d. ryðininkë atneðë þinià, kad S. Staniðkis-Viltis pritaria J. Þemaièio persikëlimui á Pietø Lietuvà. A. Bakðys ir J. Vilèinskas siûlë dvi susitikimo datas: lapkrièio 20 ir 23, o J. Þemaitis – 22 ir 25 d. Sutaræs dël 20 ir 23 d., J. Þemaitis paraðë praneðimà Tauro apygardos vadui J. Jankauskui. Ryðininkë nuneðë laiðkà á ryðiø punktà. Susitikimas buvo paskirtas kairiajame Nemuno krante Plokðèiø miðke. Lapkrièio 20 d. visà naktá sutartoje vietoje Tauro apygardos kovotojai J. Jankauskas, K. Ðirvys, J. Balèius ir R. Auðrinis laukë aukðto sveèio, taèiau 22

jis neatvyko. Tuo paèiu metu J. Þemaitis, A. Bakðys ir J. Vilèinskas, persikëlæ per Nemunà, sutartoje vietoje laukë taurieèiø, taèiau nesulaukë. Antroji laukimo naktis buvo dar neramesnë. Ðalia tyliai sruveno ðalèiu ir drëgme alsuojantis Nemunas, naktis buvo be jokio þiburëlio. Pralaukæ ðlapiuose krûmuose iki paryèiø, vël gráþo atgal. J. Vilèinskas nuvedë J. Þemaitá á J. Palubecko slëptuvæ. Sunkios LLKS prezidiumo pirmininko ir vyriausiojo gynybos pajëgø vado naðtos J. Þemaitis neiðlaiko. 1951 m. gruodþio mën. 8 d. já iðtinka insultas ir dalinis paralyþius. Liga padarë kûnà nejudrø, bet paliko blaivø protà. Tai ávyko Kæstuèio apygardos Vaidoto rinktinës Mindaugo tëvûnijoje pasivaikðèiojimo metu ðalia J. Palubecko-Simo slëptuvës Ðimkaièiø miðko 46 kvartale. Net tokios sveikatos J. Þemaitis neapleidþia svarbiausiø savo pareigø – rûpinasi, kad organizacija neliktø be vadovo. Laikinai prezidiumo reikalus paveda tvarkyti A. Bakðiui. 1952 m. vasario pradþioje A. Bakðys gavo dokumentus: ðiandien dël ligos nustojau vykdyti pareigas. Kitu aktu J. Þemaitis savo pavaduotoju paskyrë A. Bakðá. Prezidiumo pirmininku siûlë iðrinkti A. Ramanauskà-Vanagà. Per þiemà J. Þemaitis gulëjo slëptuvëje be medicininës pagalbos. 1952 m. pavasará jo slaugyti buvo pakviesta gailestingoji seselë Marytë Þiliûtë. Partizanø vadà ji slaugë iðtisus metus. 1953 m. pavasará jo sveikata pagerëjo ir jis toliau ëjo savo pareigas. Balandþio 10 d. J. Þemaitá aplankë Kæstuèio apygardos ðtabo virðininkas Vaidoto rinktinës vadas Jonas Vilèinskas-Algirdas. Jis atneðë kartu su Morkûnu-Rimantu Kæstuèio apygardos vadu iðleistà „Laisvës varpo“ 176 nr., kuriame buvo raðoma apie JAV senatoriaus Kersteno pastangas priminti pasauliui uþgrobtus Baltijos kraðtus. Girdint tokias naujienas, stiprëjo vado valia, gerëjo sveikata. Kilo didelis noras dar kartà pralauþti geleþinæ uþdangà ir vël praneði pasauliui apie kovojanèià Lietuvà prieð okupantus. Taèiau ðiems uþmojams nelemta iðsipildyti. Èekistinë kilpa verþësi apie vyriausiàjà partizanø vadavietæ, laikinàjà prezidentûrà. 1953 m. vasario-kovo mën. MGB ið suimtøjø ir per karines operacijas paimtø dokumentø apytikriai nustatë, kad J. Þemaitis slapstosi Ðimkaièiø miðke. Taip pat þinojo, kad jis serga ir kartu su juo yra J. Palubeckas-Simas, todël pradëjo suiminëti visus Simà paþinojusius þmones: K. ir V. Skrickius, O. Skrickytæ, J. Bakðaitá, O. Dapkienæ, Povilà Birgilà ir kt. Sulaikytuosius tardë ir verbavo, kamerose juos sekë ðnipai. Daugiausia „kompromituojanèios“ medþiagos turëjo apie J. Bakðaitá-Artojà-Deðriø, todël jam daromas ypatingas spaudimas. Jis uþsiverbavo ir tapo MGB agentu Karpiumi, todël buvo paleistas. 23

Buvo verbuojami plaèios apylinkës gyventojai, ypaè gyvenantys prie miðkø. Uþverbuoti aplinkiniø medicinos punktø felèeriai, o prie tø, kurie nesileido verbuojami, pristatyti slapti agentai, kurie akylai juos sekë, ar netiekia jie vaistus generolo J. Þemaièio gydymui. Á Ðimkaièiø miðkà buvo paleisti medþiotojais apsimetæ MGB agentai: apylinkës pirmininkas J. Gerulaitis, kolûkio pirmininko pavaduotojas A. Statkus ir kt. Èekistai apie Ðimkaitienës miðkà rezgë visas ámanomas, paèias niekðiðkiausias, provokacijas. Balandþio pradþioje J. Palubeckas po ilgos pertraukos iðëjo ið slëptuvës ir pasibeldë á sodybos, esanèios miðke, Poþërø kaime, langà. Sodybos ðeimininkas, agentas Lukas, buvo èekistø pamokytas, á kà kreipti dëmesá. Iðleidæs J. Palubeckà-Simà, agentas Lukas pasiuntë þmonà su praneðimu pas èekistus: nurodë, kad Simo bunkeris visai netoli, ir jis po þiemos iðblyðkæs, patinæs, bet nusiskutæs ir vilkintis tvarkinga uniforma. Gavæ tokià þinià, èekistai Pamituvio kaime pas J. Bakðaitá, agentà Karpiø, surengë pasalà, nes buvo ásitikinæ, kad Simas pas já uþeis. Naktá ið balandþio 13 á 14 d. á sodybà atëjo partizanas. Nespëjæs susivokti buvo kareiviø suriðtas. Taièiau tai buvo ne Simas, o Pranas Narbutas-Rolandas, Vaidoto rinktinës ûkio skyriaus virðininkas. Pranà Narbutà-Rolandà èekistai uþverbavo per savaitæ (jis tapo smogikas slapyvardþiu Vaidila), diktuojant èekistams, jis paraðë laiðkà Simui ir pakvietë á susitikimà (Pr. Narbutas neþinojo generolo J. Þemaièio vadavietës-slëptuvës vietos), laiðkà nuneðë ryðininkui A. Ðimaièiui. Ëjo virve pririðtas uþ kojos prie kito smogiko. Smogikas tûnojo uþ namo kampo, kai Pr. Narbutas-Vaidila kalbëjosi su Ðimaièiu. Geguþës 11 d. P. Narbutas – smogikas Vaidila vël atëjo á Ðapaliðkiø kaimà pas A. Ðimaitá. Rado Simo laiðkà. J. Palubeckas paskyrë P. Narbutui susitikimà geguþës 12 d. Ðimkaièiø miðke. Paskirtu laiku Vaidila ir Simas trumpai pasikalbëjæ iðsiskyrë. Sutaræ susitikti geguþës 23 d. per Sekmines. Naktá ið geguþës 22 á 23 d. èekistø grupë kartu su smogiku P. NarbutuVaidila nuvyko á Ðimkaièiø miðkà. Kartu su P. Narbutu ëjo smogikai Alfonsas, Bronius ir Jonas (tai gali bûti A. Radzevièius, B. Kalytis ir J. Nuobaras), kurie uþsimaskavo krûmuose. Uþ 60 m. pasislëpë dar trys smogikai ir keturi èekistai, vadovaujami Nachmano Duðanskio. 2 val. 20 min. atëjo Simas. Pasisveikino su Rolandu, pasikeitë keliomis frazëmis, Simas stovëjo nugara per porà metrø nuo smogiko Alfonso, kai ðis davë þenklà. P. Narbutas apkabino J. Palubeckà ir uþlauþë jam rankas. Ið krûmø iððokæ smogikai pargriovë já ant þemës ir uþspaudë burnà. 24

Pirmas Simo tardymas buvo miðke. Muðë, kas tik norëjo ir kiek norëjo. Reikalavo vesti á slëptuvæ. Nieko nepeðë. Iðsiveþë á Vilniø. Geguþës 23-iàjà slëptuvëje likæ J. Þemaitis, E. Palubeckaitë ir M. Þiliûtë nieko blogo nenujautë. Simui negráþus sutartu laiku, Elena iðëjo á kaimà pasiteirauti apie brolá. Ryðininkai nieko neþinojo. Treèià dienà po Simo iðëjimo tapo aiðku, kad jam kaþkas atsitiko. Iðdavystës ið jo nesitikëjo, taèiau visi trys svarstë, kaip toliau elgtis. Maisto teturëjo 4–5 paroms. Nutarë tiek ir laukti, o tada pereiti á atsarginá bunkerá Pavidaujo miðko 24 kvartale. Naktá á geguþës 29-àjà Simas palûþo. Pats nesuprato, kas ávyko: atlaikæs þiaurius kankinimus ir patyèias, patikëjo èekistø gera valia (vëliau J. Palubeckas manë, kad já paveikë specialiais preparatais). Uþ paslaugas Nachman Duðanskij paþadëjo gràþinti ið kalëjimø ir tremties visus giminaièius. Jam paèiam paþadëjo laisvæ. Kitiems suimtiems su J. Palubecko pagalba – iðsaugoti gyvybæ. Kad J. Palubeckas galutinai patikëtø paþadais, suraðë sutartá. Ið vienos pusës, savo garantijas paraðu patvirtino LSSR okupacinës valdþios vidaus reikalø ministras J.Vildþiûnas, ið kitos, pasiþadëjimà iðduoti slëptuvæ – J. Palubeckas. Perskaitæs dokumentà, Simas pareikalavo ið preambulës iðbraukti þodþius, kad jis ásipareigoja iðduoti „Visiðkai laisva valia“. Ðis jo reikalavimas labai nepatiko èekistams, taèiau jiems nebuvo kitos iðeities ir L. Martavièius iðbraukë tuos þodþius ir savo ranka uþraðë „Iðtaisymams tikëti“, o Simas uþraðë datà 1953 m. geguþës 29-oji ir pasiraðë ðalia vienas kito – ministras ir partizanas J. Palubeckas. Auðtant ið Vilniaus link Jurbarko iðvaþiavo maðinø kolona. Raseiniuose ir Jurbarke kovinëje parengtyje sutelkta pulkininko Gagarkino vadovaujama èekistinë kariuomenë, spec. paskirties bûrys, smogikai, patyræ èekistinës kariuomenës vadai: plk. Jakov Sinycin, mjr. Nachman Duðanskij, mjr. Gridiniov ir kt. Priartëjus prie Ðimkaièiø miðko, atsirado nenumatyta kliûtis: J. Palubeckas vël uþsispyrë, kad nerodys bunkerio, kol garantinio raðto neatiduos saugoti patikimam þmogui, kuris matytø, jog slëptuvæ jis iðdavë ne savo valia. Pasitaræ èekistai pasiûlë èia pat gyvenantá Ðimkaièiø klebonà Stasá Tvarijonà. Simas su pasiûlymu sutiko. Naktá prikëlë klebonà. Kartu su J. Palubecku buvo LSSR VRM ministro pavaduotojas L. Martavièius ir Raseiniø raj. skyr. virð. p/plk. Isaièev. Simas papraðë atleisti jam nuodëmes ir padavë jam uþlakuotà vokà. Kunigas paklausë, ar jo þygis nesusijæs su kraujo praliejimu. Simas atsakë – ne. Kunigas já palaimino. 25

1953 m. geguþës 30 d. 11 val. èekistai atvedë Simà ir èekistà su spec.granatomis prie slëptuvës. Simas parodë vëdinimo angà, per kurià èekistas vyr. ltn. Korniuðèenka sumetë granatas ir uþkimðo angà. Kai atkëlë slëptuvës dangtá, visi atrodë þuvæ. Per siaurà angà partizanus traukë uþkabinæ kabliu. J. Þemaitis ir M. Þiliutë buvo suþeisti granatos skeveldrø. Èekistai dþiûgavo. Operacija pavyko. Tuoj pat raportavo SSSR MVD ministrui L. Berijai, kad „pogrindþio prezidentas“ ir partizanø generolas galø gale suimtas. Ði data þymi Lietuvos ginkluoto pasiprieðinimo pabaigà. Pirmosios tardymo savaitës buvo be rezultatø. J. Þemaitis kalbëjo tik apie visiems gerai þinomus ávykius ir þuvusius partizanus. Simas, supratæs savo iðdavystës mastà, iðvis atsisakë bendrauti su èekistais. M. Þiliûtë kategoriðkai atsisakë kalbëti su èekistais, vertindama juos kaip okupantus. E. Palubeckaitë neþinojo duomenø, kurie domintø èekistus. 1953 m. birþelio 23 d., L. Berijai pareikalavus, J. Þemaitis kariniu lëktuvu buvo nuskraidintas á Maskvà. Birþelio 25 d. 21 val. 50 min. „kalinys Nr. 21 buvo nuvestas á 305 kabinetà. Uþ stalo sëdëjo L. Berija. Pokalbis truko vienà valandà. Kità dienà L. Berija buvo suimtas. L. Berijos ir J. Þemaièio pokalbio turinys neþinomas. L. Berijos archyvai tebëra áslaptinti. Maskvoje J. Þemaitá èekistai kvotë norëdami suþinoti apie pokalbio turiná su L. Berija, o taip pat apie Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio veiklà. Taèiau, jiems rûpimø þiniø neiðgavæ, 1953 08 28 d. J. Þemaitá iðsiuntë á Vilniø. Vilniuje tardymo metu J. Þemaitis elgësi oriai, neleido èekistams terðti sàjûdþio kovotojø ir jø vardo. Jei tardytojai savo terminologijà bruko prievarta á tardymo protokolus, J. Þemaitis tø protokolø nepasiraðë arba net atsisakydavo iðvis kalbëti. 1954 05 07 d. J. Þemaièio byla buvo baigta ir perduota kariniam tribunolui. Birþelio 1–9 d. d. Vilniuje Karinio tribunolo patalpose ávyko teismo procesas. Kaltinami buvo: E. Palubeckaitë, J. Palubeckas, M. Þiliûtë ir J. Þemaitis. Kitø kaltinamøjø byloje nebuvo, në vienas þmogus, remiantis jø parodymais, nebuvo nei suimtas, nei þuvæs. Teismo pirmininkui skaitant kaltinamàjà iðvadà, kurioje jie buvo pavadinti tëvynës iðdavikais, J. Þemaitis já pataisë: „SSRS pilieèiu að savæs nelaikau. […] laikau, kad dabar Lietuva okupuota Sovietø Sàjungos“. Paklaustas, ar prisipaþásta esàs kaltas, atsisakë apie tai kalbëti: „Parodymø teismui neduosiu. Kuo nors nusikaltusiu neprisipaþástu. […] Sovietø valdþia – mano ðalies ir mano asmeninis prieðas“. Paskutiniame þodyje J. Þemaitis kalbëjo: „Að, kaip ir kiti mano bendraminèiai, laikau, kad Sovietø Sàjunga savo ginkluotomis pajëgomis 26

ásverþë á mûsø ðalá“, – tribunolo pirmininkas bandë nutraukti kalbà, bet J. Þemaitis tæsë: „Ðá sovietinës vyriausybës þingsná laikau neteisëtu ir todël laikau, kad neturiu tarnauti sovietinëje armijoje […]. Visus pogrindþio veiksmus, kurio dalyviu að buvau, nukreiptus prieð sovietinæ valdþià, að laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. […] Koks bus teismo sprendimas – man þinoma. Að vis tiek tikiu, kad kova, kuriai að vadovavau devynerius metus, duos vaisius“. Tribunolas nusprendë: J. Þemaitá ir J. Palubeckà suðaudyti, M. Þiliûtæ nuteisë dvideðimt penkeriems metams katorgos, o E. Palubeckaitæ deðimèiai metø konclageriø. Mirties nuosprendis J. Þemaièiui buvo ávykdytas 1954 11 26 d., Maskvoje, Butyrkø kalëjime. J. Palubeckui mirties nuosprendis buvo ávykdytas ten pat gruodþio 2 d. M. Þiliûtë ið konclagrio buvo iðleista 1960 07 11, E. Palubeckaitë – 1956 06 26. VIETOJ EPILOGO Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio, o tuo paèiu ir J. Þemaièio pastangos nenuëjo veltui, bet turëjo ateitin siekianèiø pasekmiø. Ðimtai tûkstanèiø lietuviø, suvarytø á Gulago salynà, buvæ laisvi, pajutæ laisvës kovos skoná, nepanoro neðti vergø jungo. Jau 1953–1955 m. kartu su kitø tautø sûnumis ir dukromis Vorkutoj, Norilske, Dþezkazgane sukilo. Sustojo sunkioji ðiaurës pramonë. Susiorganizavæ pavergtieji pajuto savo galià, atgavo orumà. Supleiðëjo imperijos pamatai. Visø sukilimø pirmose gretose kovojo lietuviai, kovos patirtá ágavæ pasiprieðinimo Sàjûdyje Lietuvoje. Ðiø ávykiø pasekmë – 1956 m. atsivërë tûkstanèiø konclageriø vartai. Didþioji dalis kovotojø-katorgininkø gráþo Lietuvon. Sugráþo daugiau patyræ, bet nepalûþæ, ir vël èia, Lietuvoje, skelbë imperijos griûtá, tæsë pasiprieðinimo veiklà. Nesnaudë ir èekistai. Jau 1957– 1958 m. Vilniuje suimama inteligentø grupë, aktyviai veikusi prieð okupacinæ santvarkà. Vël tardomi ir suiminëjami pavieniai asmenys ir grupës pasiprieðinimo dalyviø. Èekistai þudo nepaklûstanèius mokslininkus ir kunigus imituodami nelaimingus atsitikimus. Prasideda disidentø prievartinis uþdarinëjimas á uþdaras psichiatrines ligonines. Kaip J.Þemaitis numatë, pasiprieðinimas okupantams vyko ideologinëje plotmëje ir tæsësi visà okupaciná laikotarpá, ágaudamas paèias ávairiausias formas: tai blaivystës sàjûdis, Helsinkio grupë, etnografiniø ansambliø kûrimasis, gaivinant lietuviðkus paproèius ir etninæ kultûrà, net panaudojamos sportinës varþybos. Pasirodo ir galingai nuskamba per pasaulá Lietuvos katalikø 27

kronikos. Ásikuria Lietuvos Laisvës Lyga. Leidþia leidinius, smerkianèius okupacijà. Iðvieðinamas Molotovo-Ribbentropo paktas, vyksta mitingai prie Mickevièiaus paminklo minint ðio gëdingo akto penkiasdeðimtmetá. Ði ideologinio pasiprieðinimo grandinë grûdinta LLKS sambûriuose, net slëptuvëse, jos dalyviai stovëjo nuoga krûtine prieð tankus Vorkutoj, Dþezkazgane ir finale Vilniuje prie televizijos bokðto. Mûsø pilietinë visuomenë dràsiai ëjo á pasipreiðinimo kovà prieð okupantus, grûdino savo dvasià ir nugalëjo dvasios stiprybës dëka. Generolui Jonui Þemaièiui pagal 1949 02 16 Deklaracijoje suteiktus ágaliojimus likimas neskyrë laiko eiti atkurtos Respublikos ketvirtojo prezidento pareigas. Taèiau SSRS imperijos aukðèiausias organas já prezidentu pripaþino. Iðtrauka ið 1953 05 26 SSKP CK nutarimo „Lietuvos SSR klausimu“. Savo praneðime L. Berija pabrëþë: „Lietuvos pogrindþiui vadovauja buvæs burþuazinës Lietuvos kariuomenës kapitonas J. Þemaitis, pogrindyje iðrinktas Lietuvos prezidentu“. Kelintasis Lietuvos prezidentas apdovanos po mirties generolà J. Þemaitá-Vytautà Vytauto Didþiojo ordinu su aukso grandine? Taip mums primintø visus þuvusiuosius, jø ir mûsø prezidentà? Neskurdinkime savo valstybës, jos istorijos, nutylëdami didvyriø uþpelnytus vardus ir darbus.

Petras Bartkus

Slapyvardþiai: Dargis, Rimgaila, Vargietis, Dainius, Sàþinë, Maþrimas, Þadgaila. Gimë 1925 05 30 Raseiniø aps. Pakapurnio km. graþioje ûkininko sodyboje. Buvo jauniausias ið keturiø vaikø. Baigæs vietinæ pradþios mokyklà, ástojo á Raseiniø gimnazijà. Pirmosios bolðevikinës okupacijos metais P. Bartkus ásijungia á jaunimo pogrindinæ veiklà, dalyvauja pogrindinës spaudos leidyboje ir platinime, uþ tai buvo suimtas, bet pritrûkus árodymø, kaip nepilnametis buvo paleistas. Bolðevikinius pakeitæ faðistiniai okupantai jaunuolio neiðmuða ið vëþiø. Jis, besimokydamas Aukðtesniojoje Technikos mokykloje Kaune, 1942 m. ástoja á Lietuvos Laisvës Armijà ( toliau LLA ) ir pradeda pasiprieðinimo okupantams pogrindinæ veiklà, kaip profesionalas. Nuo 1943 m. gimtajame kaime kartu su J. Venslausku kaupia ginklus, suorganizuoja LLA kovotojø bûrá. Susisiekia su Saturno apygardos ðtabu.Ruoðiasi pats ir ruoðia kovotojus gráþtanèiai bolðevikinei okupacijai. Praslinkus frontui, pasipila masinis jaunimo traukimasis á miðkus, chaotinis prieðinimasis okupantams. 1944 m. gruodþio 10 d. Saturno apygarda atnaujino savo veiklà. Kelmës valsèiuje Vëgëlës rinktinës steigimo rûpesèiai buvo pavesti P. Bartkui-Dargiui. Raseiniø – Ðiluvos valsèiuose steigiamai Ungurio rinktinei – kpt. J. Èeponiui. Pirmiausia reikëjo suderinti interesus tarp atskirø bûriø vadø prieð sujungiant juos á vienà statutiná vienetࠖ rinktinæ. P. Bartkus-Dargis buvo ypatingø organizaciniø gabumø, mëgo judrø gyvenimo bûdà, taèiau to nepakako, nes vietiniams jis buvo maþai þinomas, 29

todel labai pravertë Kelmës gimnazijos kapeliono Antano Èiumieliaus pagalba, kuris buvo labai populiarus ne tik tarp gimnazistø, bet ir plaèioje apylinkëje, o svarbiausia mielai talkino partizanø vadams, derinant interesus tarp atskirø bûriø. Be to, jis buvo sukaupæs didþiulæ bibliotekà, kurioje, atgaivos valandomis mëgo pabuvoti ne tik P. Bartkus, bet ir J. Èeponis, Pr. Podolskis, A. Zaskevièius, net J. Þemaitis. Èia Dargis tapdavo Alkupënu ir iðsiliedavo gyvenimo skausmu ir godos posmais. Kai vadams prireikdavo, A. Èiumielius organizaciniam darbui pasitelkdavo Viduklës, Tytuvënø, net tolimesniø parapijø kunigus ar átakingus ðviesuolius, tuo bûdu jis talkino ne tik Vëgëlës, bet ir Ungurio (vëliau Þebenkðties) rinktiniø organizavimo darbams. Jo ryðiai siekë net Lydþio rinktinæ, kuri po Naujøjø metø jau turëjo stabilià struktûrà. Vëgëlës rinktinë pradëjo funkcionuoti 1944 m. gale, kai ið Vilniaus atvyko LAF ðtabo narys Pr. Podolskis, perëmæs vadovavimà ðtabui. Po Naujøjø metø ið Vilniaus atvyko antrasis minëto ðtabo narys A. Zaskevièius, tapo Vëgëlës ðtabo skyriaus vadu. Tada P. Bartkus tapo J. Èeponio talkininku jau Þebenkðties rinktinëje. Taèiau abiejø rinktiniø ðtabuose trûko darbuotojø, tad P. Bartkus nuvyko pas kpt. J. Þemaitá, esantá prie Ðiluvos, pasitelkti á rinktinæ vadovaujamam darbui. Pasirodë, kad kpt. J. Þemaitis-Dainius susaistytas priesaika „Laisvës Ðauliø“ organizacijai, kuriai faðistinës okupacijos metais vadovavo gen. St. Zaskevièius. Susitarë susitikti po mënesio, jei anoji organizacija bus þlugusi, tuomet pereis á rinktinæ. 1945 m. balandyje buvo suimtas Eidimtas, Saturno apygardos ðtabas buvo iðblaðkytas. P. Bartkus kartu su A. Zakevièium vël nuëjo pas J. Þemaitá pasitarti dël apygardos ðtabo atstatymo ir vël pakvietë stoti á rinktinæ vadovaujanèiam darbui. J. Þemaitis sutiko ir birþelio pradþioj prisiekë Þebenkðties rinktinës vadui kpt. J. Èeponiui, kuris já paskyrë rinktinës ðtabo virðininku. P. Bartkus tapo rinktinës organizacinio skyriaus virðininku. Tuo metu pas A. Zaskevièiø atvyko buvusio Saturno apygardos ðtabo narys Verbejus ir pasiûlë jam atkurti Saturno apygardos ðtabà. A. Zaskevièius sutiko ir formaliai atkûrë – ðtabo virðininku paskirdamas J. Þemaitá, atleidæs já nuo kitø pareigø. P. Bartkus vël tapo Þebenkðties rinktinës ðtabo virðininku. Tuo paèiu Vëgëlës ir Þebenkðties rinktinës ásiliejo á tà paèià apygardà, tuo labiau, kad A. Zaskevièius neatsisakë nuo pareigø Vëgëlës rinktinëje. Liepos pradþioje Þebenkðties rinktinë, ásirengusi 27 slëptuves, stovyklavo Pyragiø miðke Ðiluvos valsèiuje. Èekistai aptiko stovyklà, apsupo jà, ávyko kautynës, kurioms vadovavo J. Þemaitis. P. Bartkus kovësi jam pavestame bare kartu su bendraþygiais. Vienas rinktinës karys þuvo, kiti prasiverþë ir sëkmingai atitrûko nuo persekiojusiø èekistø. 30

Po mûðio susirinko Virtukø miðke, J. Morkûno bûrio átvirtintoje stovykloje, ten rado kartu stovylaujant ir Vëgëlës rinktinës Lioliø bûrá, ir A. Zaskevièiø. Èekistai, persekiodami partizanus, iðslydusius ið jø spàstø Ðiluvos v. Pyragiø miðke, aptiko jø átvirtintà stovyklà Kelmës v. Virtukø miðke liepos 19–22 d. ir jà atakavo. Mûðis tæsësi tris valandas. Rinktinës pajëgoms vadovavo J. Þemaitis, J. Èeponis ir A. Zaskevièius. Atsitraukimà dengë Vëgëlës rinktinës elitinis Lioliø bûrys. Ið apsupties, pagrindinëm pajëgom iðeiti pavyko, taèiau þuvo pasitraukimà dengæs visas Lioliø bûrys, prieðui pateko slapti rinktiniø dokumentai, dël to buvo sunaikintas abiejø rinktiniø intelektualinis rezervas, kurio pagrindu buvo kapelionas A. Èiumielius ir jo aplinka. Mûðyje þlugo Vëgëlës rinktinë, o dël prasto A. Zaskevièiaus vadovavimo mûðio metu jis neteko pasitikëjimo, tuo paèiu, nepradëjæs veiklos, þlugoVyties ðtabas. P. Bartkus, kaip humanitaras, neiðsiskyrë ið eiliniø kariø mûðiuose, bet þlugus apygardai, kaip organizatorius, pradëjo þygius buvusios apygardos statuso atstatymui. Spalio mën. pradþioje Þebenkðties ir Lydþio rinktiniø atstovø pasitarime buvo sudarytas naujos Þaibo apygardos organizacinis branduolys. Apygardos vadu iðrinktas kpt. J. Þemaitis, operatyvinio skyriaus vadu kpt. J. Èeponis. P. Bartkus ið rinktinës perëjo á apygardos ðtabà organizacinio skyr. vadu, A. Zaskevièius – informacinio skyriaus vadu. Visi iðvardinti pareigûnai Þebenkðties rinktinëje iðliko tose pat pareigose, kurias uþëmë anksèiau. Þaibo apygardos pareigûnai beveik per metus neiðplëtë savo organizacijos, bet funkcionavo bendrame darinyje su Þebenkðties rinktine iki 1946 m. rugpiûèio pradþios. Tuomet dël ávykusio konflikto tarp karininkø ið apygardos ir rinktinës uþimamø pareigø pasitraukë J. Èeponis-Tauragis, o kartu su juo ir kuopos vadas j. ltn J. Vareikis-Gauèas. Þebenkðties rinktinë ir Þaibo apygarda þlugo. Rinktinei vadovauti ëmësi A. Zaskevièius-Ðalna, jà pervardindamas ið Þebenkðties á Ðerno. Ant P. Bartkaus peèiø gula vis nesibaigiantys apygardos organizaciniai rûpesèiai. Gavæs ið Beloglovo, Vytauto Didþiojo rinktinës vado, raðtiðkà ágaliojimà, kartu kaip Ðerno rinktinës organizacinio skyriaus vadas, ðtabo ágaliotas, rugsëjo mën 12 d. nuvyksta á pasitarimà su Lydþio rinktinës vadovybe dël apygardos ástegimo. Tai buvo sëkmingos derybos. Ið Lydþio, Vytautu Didþiojo, Ðerno ir Þalèio rinktiniø buvo ásteigta Jungtinë Kæstuèio apygarda (toliau JKA), jos vadu iðrenkamas Lydþio rinktinës operatyvinio skyriaus virðininkas J. Kasperavièius-Angis, o organizacinio skyriaus vadu – Petras Bartkus- Rimgaila. Apygarda iðkart iðvystë energingà veiklà, kurioje aktyviai dalyvavo Rimgaila. 31

1947 04 09 JKA ðtabo slëptuvæ aptiko èekistai, þuvo apygardos vadas J. Kasperavièius-Angis ir jo adjutantas Albinas Biliûnas-Dþiugas. P. BartkausRimgailos ir J. Jonulausko-Merkio slëptuvë buvo atskirai, tad jie sunaikinimo iðvengë. Be to, P. Bartkus-Rimgaila ir J. Þemaitis-Matas per Velykas pradëjo kelionæ pasitariman á Tauro apygardà. Kelionës pradþioje uþëjo ant pasalaujanèiø èekistø ir Rimgaila buvo suþeistas. Apygardos ðtabvietës sunaikinimo dienà, gydësi ganëtinai toli (Aukðtaðlynio km. Ðimkaièiø vlsè.) nuo jos. Geguþës mën. 20 d., kai Rimgaila pagijo, Lydþio rinktinës vadas H. Danilevièius-Vidmantas rinktinës teritorijoj, Paupio miðke prie Giegiø km. sukvietë pasitariman iðlikusius JKA ðtabo narius: P. Bartkø-Rimgailà, J. Jonulauskà-Merká ir Savanorio rinktinës vadà J. Þemaitá- Matà apygardos ðtabo atstatymo klausimu. Pasitarimas vyko penkias dienas, apygardos vadu buvo iðrinktas J. Þemaitis-Matas, kuris iðkart savo slapyvardá pakeitë á Tyliø. Apygardos ðtabo virðininku buvo paskirtas P. Bartkus-Rimgaila. Operatyvinio skyriaus virðininku – V. Guþas-Kardas, informacinio skyriaus virðininku – B. Liesys-Tonis (abu ið Lydþio rinktinës). J. Þemaitis-Matas dël intelektualø stokos Savanorio rinktinës ðtabo nebuvo sudaræs, taèiau pereidamas vadovauti apygardai, turëjo tai atlikti ir rinktinæ palikti stabilià. Rinktinës ðtabo sudarymo rûpesèius Tylius pavedë Rimgailai ir jie abu per porà mënesiø ðá darbà atliko, vadovo pareigas patikëdami E. Kurtinaièiui-Kalniui. P. Bartkus-Rimgaila JKA ðtabo vadovo pareigas ëjo iki 1948 m. kovo mën. Tada jis buvo atleistas ið ðiø pareigø ir jam buvo pavesta ákurti Prisikëlimo apygardà (toliau PA), kartu buvo paskirtas Jûros srities vado pavaduotoju. 1948 04 01 P. Bartkus-Maþrimas iðleido Prisikëlimo apygardos ákûrimo ásakymà Nr. 1, kad jà sudaro: Maironio, Voveries ir Lietuvos Þalioji (vëliau á jà ásiliejo Ðiauliø Atþalyno), rinktinës. PA ðtabas birþelio 1d. iðleido „Prisikëlimo ugnies“ pirmàjá numerá, keletà poezijos ir prozos rinkinëliø. Ðiø leidiniø autoriai buvo PA ðtabe dirbæ poetai: P. Bartkus-Alkupënas, Vyt. Ðniuolis-Vytenis, Br. Liesys-Naktis ir kt. 1948 11 10–12 d. PA teritorijoj Dukto miðke ávykusiame posëdyje Vakarø Lietuvos ir Rytø Lietuvos srièiø atstovai: J. Þemaitis-Vytautas, J. ÐibailaMerainis, P. Bartkus-Maþrimas ir J. Kimðtas-Þygûnas atkûrë pogrindþio vyriausiàjà vadovybæ, paliko jai BDPS pavadinimà. VLKSO (Vieningos Laisvës Kovos Sàjûdþio Organizacija) pavadino Ginkluotomis pajëgomis (GP ) ir jø vadu bei laikinai eiti BDPS (Bendras Demokratinio Pasiprieðinimo Sàjûdis) Prezidiumo pirmininko pareigas paskyrë J. Þemaitá. BDPS GP ðtabo 32

virðininku paskyrë J. Kimðtà, BDPS visuomeninës dalies – J. Ðibailà, sekretoriumi – P. Bartkø. 1949 02 02–22 d. ávyko visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavimas PA teritorijoj, tarp Radviliðkio ir Baisogalos. Prasidëjo Balandiðkiø kaime Sajaus sodybos gyvenamajame name. Po savaitës, prasidëjus èekistø siautimui toj vietovëj, Viktoro Ðniuolio-Vitvyèio vadovaujama apsaugos komanda, suvaþiavimo dalyvius perdislokavo á Minaièiø km. Èia vadai sëkmingai posëdþiavo iki suvaþiavimo pabaigos. Dalyvavo BDPS Prezidiumo pirmininkas J. Þemaitis-Vytautas, sekretorius P. Bartkus-Þadgaila, kiti dalyviai: J. ÐibailaMerainis, A. Ramanauskas-Vanagas, A. Grybinas-Faustas, L. GrigonisUþpalis, V. Guþas-Kardas ir Br. Liesys-Naktis. Apsvarstyti 23 klausimai, kad nebûtø painiavos, vasario 10 d. organizacija pavadinta Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþiu (LLKS), patvirtinti J. Þemaièio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1-asis ir 2-asis skyriai; vasario 16 d. pasiraðyta Deklaracija, kad galutinis partizanø kovos tikslas – Lietuvos parlamentinës respublikos atkûrimas pagal 1920–1926 m. pavyzdá. Apdovanoti nusipelnæ kovotojai, apsvarstytos veiklos kryptys, ryðiai su uþsieniu, priimtas kreipimasis á ginkluoto pogrindþio dalyvius, visus kraðto gyventojus; LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku iðrinktas J. Þemaitis, laikinai einàs ir GP pareigas, Tarybos Prezidiumo sekretoriumi – P. Bartkus, Tarybos Prezidiumo nariais – V. GuþasKardas, L. Grigonis-Uþpalis, Br. Liesys, J. Ðibaila, A. Ramanauskas ir A. Grybinas; J. Þemaièiui-Vytautui suteiktas Laisvës kovotojo, partizanø generolo laipsnis. 1949 02 25 LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu ákurtas LLKS Vyriausiosios vadovybës spaudos organas „Prie rymanèio Rûpintojëlio“. (Jis atitiko dabartines Vyriausybës Þinias.) Vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas P. Bartkus. Redakcija ir leidykla buvo ákurdinta ir kurá laikà veikë Balandiðkiø km. Sajaus sodyboje, iðleido keletà numeriø (specialiai buvo árengtas ûkinis pastatas). Leidyba nutrûko, kai þuvo P. Bartkus. 1949 m. rugpjûèio 5 d. mjr. P. Bartkus-Rimgaila paskirtas LLKS Gynybos pajëgø ðtabo organizacinio skyriaus virðininku. 1949  08 13 Radviliðkio vls. Uþpelkiø miðke sunaikintas Prisikëlimo apygardos ðtabas. Þuvo LLKS Tarybos prezidiumo nariai P. BartkusÞadgaila (PA vadas, partizanø mjr., partizanø poetas, pasiraðinëjæs Alkupëno slapyvardþiu.) ir Br. Liesys-Naktis (PA ðtabo virð., partizanø poetas – Naktis.) Vytautas Ðniuolis-Svajûnas (partizanø poetas – Vytenis). Ið viso 6 partizanai. P. Bartkui suteiktas Laisvës kovos karþygio garbës vardas ir I laipsnio Laisvës kovos kryþius su kardais (1950), Vyèio kryþiaus I laipsnio ordinas (1998, po mirties).

Vytautas Guþas

Slapyvardþiai: Kardas, Mindaugas, Valentinas, Zigmas, paskutinis – Galiandra. Vytautas gimë 1919 12 25 Rokiðkio m. policininko ðeimoje antruoju, prieð metus buvo gimusi sesuo Stefanija. Ðeimoje augo ðeði sûnûs ir trys dûkros. Policininkas Romualdas Guþas, Vytauto tëvas, buvo Lietuvos valstybës patriotas, aktyvus kovotojas kuriant Nepriklausomà Lietuvos valstybæ. Tokià dvasià ir nuostatas áteigë savo dukroms ir sûnums. Tëvai ið Rokiðkio persikelia prie Panemunio miestelio, kur Vytautas lankë ir baigë Panemunio pradþios mokyklà. Toliau dirbo ûkio darbus pas savo dëdæ ir Pandëlyje baigë 5 ir 6 skyrius, po jø ástojo á Rokiðkio aps. Salø Þ. Û. Mokyklos buhalterinës apskaitos specialybæ, kurià baigë 1939 m. ir iðvyko Kaunan á buhalterinës apskaitos kursus. Baigæs ðiuos kursus, buvo paskirtas Ukmergës aps. Taujënø pieninës buhalteriu. Buvo aktyvus Ðauliø Sajungos narys, dël to 1941 m. birþelyje buvo tremiamas, taèiau nuo trëmusiøjø èekistø sugebëjo pasitraukti. Pasitraukë ir ið Taujënø pas gimines á Kaunà. Èia su pusbroliu Ferdinandu aktyviai dalyvavo sukilëliø gretose vaduojant Kauno m. ið bolðevikinës okupacijos. Vokieèiø okupacijos metais dirbo Kaune ir dalyvavo pogrindinëje pasiprieðinimo organizacijoje prieð okupantus. 1944 m. vasaryje ástojo á gen. Plechavièiaus organizuojamà Vietinæ Rinktinæ. Buvo nukreiptas á Rinktinës organizuotà Marijampolës karo mokyklà. Vokieèiø karinë vadovybë klasta 34

nori perimti jau suorganizuotus Vietinës Rinktinës batalionus, tuo paèiu ir Marijampolës Karo mokyklà, taèiau Vytautui pavyksta pasitraukti. Jis per visà Lietuvà patraukia á savo gimtuosius kraðtus, Rokiðkio aps. Sièiûnus, Puodþialaukæ. Yra iðlikæ ið tuomet madingø sentencijø: „Prisimink!“ Su paraðu „Brolis kariûnas-Vytautas“. ( Datos – 1944 m. balandþio 16 d. ir birþelio 2 d.). Kaip suprantat, jau tada, Vytautui – tremtam, sukilëliui, kariûnui kareivio duona ir parako kvapas buvo ne naujiena. Priartëjus frontui, su vokieèiø kariuomenës daliniais Vytautas patraukia á Vakarus, taèiau uþstringa Rytprûsiuose ir patenka á bolðevikinës kariuomenës nelaisvæ. Eðelonui ávaþiavus á Lietuvà, stotelëje Vytautui su dviem draugais pavyksta pasitraukti ið jo ir pasislëpti miðke. Ið Vytauto brolio Danieliaus uþraðytø prisiminimø, kuriuos papasakojo tada partizanavæs Vytautas Slapðinskas (ið Openiðkiø km. Erþvilko vls.), aiðkëja, kad juos miðke aptiko tø partizanø þvalgyba (tai J. Starkaus- Maþelio grandis, áëjusi á Lydþio rinktinës J. Strainio-Saturno bûrá) iðsiaiðkino, kas jie ir ið kur, leido kiekvienam nevarþomai pasirinkti tolimesná kelià. Kartu buvæ Vytauto bendrakeleviai iðvyko á savus kraðtus, o jis liko pas Saturno bûrio partizanus. Tikëtina, kad Vytautui ir jo bendrakeleiviams pavyko pasitraukti ið eðelono Lybiðkiø geleþinkelio stotelëje. Apie Vytauto partizanavimo pradþià þiniø neturime. Lydþio rinktinës ryðininkë Ona Mockutë savo prisiminimuose (tai 1946 m. pavasaris.) „Dirbome Lietuvai“ (Laisvës kovø archyvas Nr.18 Kaunas, 1996) raðo: „Negaliu prisiminti, kiek vyrø buvo Rolando bûryje, tik prisimenu, kad bûrys buvo stiprus... Turëjo nuostabø kvartetà, kurá sudarë du broliai – Antanas ir Bronius Liesiai, Jeronimas Budnikas-Audronis ir Vytautas Guþas- Mindaugas. Vakare prie deganèio lauþo bendra malda. Kaip dabar, matau pagarbiai susikaupusius, ratu stovinèius vyrus ir lyg girdþiu nuotrupas jø maldos: „Dieve, kurs leidai tautas ir ádiegei joms laisvës troðkimà, graþink, praðome, ir mûsø tëvynei laisvës dienas...“ Jie savo dainomis praskaidrindavo rûsèias partizanø dienas, o kai á ðiuos kraðtus atkeliaudavo raseiniðkiai, savo skambiu balsu prie ðio kvarteto prisidëdavo J. Þemaitis-Dainius. 1946 m. geguþës mën. gale èekistai, aptikæ Ðaltuonos atkrantëse ties Plëkiø dvaru miegantá, be sargybos, Lydþio rinktinës Railos ðtabo apsaugos bûrá, já iðblaðko. Dalis partizanø þûva, Raila pasiduoda nelaisvën. Rinktinës vadas H. Danilevièius-Vidmantas V. Guþui-Mindaugui paveda toliau vadovauti perorganizuotam ðtabo apsaugos, þvalgybos ir teisëtvarkos bûriui. Bûryje priskirtas rinktinës teisëjas (Kazys Valaitis-Teisusis, Simas), kiti teisëtvarkos pareigûnai. Tas funkcijas atlieka visoj rinktinës teritorijoj. Gavæ kaltinamàjà medþiagà, savo þvalgybinëmis pajëgomis privalo jà patikrinti ir priimti vykdymui 35

arba atmesti. (Apie Mindaugo bûrio teisëtvarkinius veiksmus Bitino bûrio teritorijoj Antanas Kisielius-Mikutis apraðo savo prisiminimø knygoj „Blësta lauþø þarijos“, Vilnius, 1999 p. 35). Vienos tokios teisëtvarkinës operacijos metu 1947 04 04 (Didájá penktadiená) Erþvilko vls. Naujininkø km. gyvenantá buvusá stribà, prievartautojà, terorizuojantá vietinius gyventojus, tuomet jau dirbusá valdininku, pagal surinktus duomenis privalëjo patraukti atsakomybën. Taèiau nuvykæ kaltininko nerado namuose. Teisëjo sprendimu, buvo pritaikyta ekonominë sankcija – dalies turto konfiskacija bûrio mitybai. Bûrio vadas neávertino, kad vienas ið ðeimynykðèiø slapta paspruko ið jø apsupties ir nuvyko á Erþvilkà praneðti èekistams, kad partizanai lankosi jø ûkyje. Antra jo klaida, kad veþant rekvizuotus maisto produktus, lieka þymus pëdasakas, kuriuo paprasta pasekti iki jø apsistojimo vietos. Treèia, kad veþëjui, atveþusiam produktus, buvo leista gráþti tuo paèiu keliu. Jis gráþdamas sutiko èekistus, persekiojanèius partizanus jø pëdsaku, kurie ir privertë já parodyti Paparèiø km. (Ðimkaièiø vls.) Masalskienës sodybëlæ, kurioje buvo apsistojæs Mindaugo bûrys. Mindaugas, kaip ir jo pirmtakas Raila, neuþtikrino saugumo (sargybinis uþmigo) bûriui miegant nakèia. Po varginanèio þygio buvo paliktas sargauti vienas karys. (Kaip ir Raila, po 20 km þygio paskyrë sargybon kulkosvaidininkà, neðusá tà kelià toká sunkø ginklà, kuris pervargæs uþmigo). Taigi, tas pats bûrys antràkart uþlipo ant to paties grëblio. Miegantá Mindaugo bûrá èekistai, atsekæ jø paèiø pëdsakais, apsupo nakèia, o puolë tik praðvitus. Mindaugas vadovavo prasiverþimui, taèiau padëtis buvo beviltiðka, nes namas buvo apsuptas ið visø pusiø; á duris ir langus èekistai buvo prisitaikæ ið anksto, bet partizanai nuolat verþësi ir nuolat þuvo èekistø akivaizdoj. Ðie, matydami tokià sëkmæ labai ánirtingai ðaudë ið visø turimø ginklø ir neapdairiai, beveik vienu metu, baigë ðovinius. Tuomet name buvo likæs tik Mindaugas ir senasis Masalskis su anûke, kurià jis iðsaugojo ir pats iðsisaugojo nuo praþûties, gerai matæs visà mûðio eigà ir partizanø þûtis. Staiga prasidëjæs uraganinis ðaudymas taip pat staiga ir nutilo (autoriui teko bûti netoliese ir mûðio garsus girdëti). Mindaugà iðgelbëjo tai, kad jo automatas buvo netuðèias, kai jis suprato, kad èekistai neðaudo, iððokæs ið namo apðaudë èekistus ir pasitraukë pas artimiausiàjá ryðininkà Kleopà Trumpaitá- Kudirkà, nes buvo suþeistas ir reikalingas skubios pagalbos. Kudirka aplinkiniu keliu skubiai já nuvedë á artimiausià partizanø sanitariná punktà. Ðis kiek netikëtai pasibaigæs mûðis ágavo neátikimas versijas – vade, traukis, að dengsiu ! Vienas kulkosvaidininkas pridengia vadà ir ðis pasitraukia, tuo tarpu kai dengë keturi kulkosvaidþiai ir ðeði automatai ,nei vienas 36

nepasitraukë. Vadui buvo nepatogu, kad já iðgelbëjo neátikima aplinkybë, tad jis pateikë visiems áprastà versija, kad galima pasitrauti ið apsupties, kai kas nors pridengia kulkosvaidþio ugnimi. N. Gaðkaitë Mindaugo bûrá klaidingai ávardijo kaip Jungtinës Kæstuèio apygardos ðtabo apsaugos bûrá, o nusiraðinëtojai tà klaidà nuolat kartoja, kartais èia pat minëdami, kad JKA ðtabo bûrio apsaugos vadas V. IvanauskasVytenis saugojo 1946 m. gruodþio gale vykusio prie Batakiø pasitarimo dalyvius: atvykusá ið Vilniaus Markulá-Erelá ir apygardos ðtabo nará P. Paulaitá. Vytenis reikalavo, kad P. Paulaitis-Aidas leistø nuteisti provokatoriø Markulá mirties bausme, taèiau Aidas nesutiko dël árodymø stokos. Iðaiðkëjusi tiesa iðgarsino Vytená ir jo bûrá. V. Guþas-Mindaugas ypaè skaudþiai pergyveno dël savo klaidø, lëmusiø jo bendraþygiø þûtá. Prieðingai, jo pirmtakas A. Stoðkus-Raila, padaræs tokias pat klaidas, kaltino visà pasaulá, tik ne save. Iðdavæs bendraþygius mûðio ákarðtyje, aiðkino, kad tai tinkamas þingsnis iðgyventi. Pagijæs po suþeidimo, jau geguþës mënesio gale, kai vietoj þuvusio JKA apygardos vado J. Kasperavièiaus buvo iðrinktas J. Þemaitis-Tylius, V. Guþas- Kardas skiriamas á apygardos ðtabà operatyvinio skyriaus virðininku, kuriam tiesiogiai, kieta ranka, vadovauja apygardos vadas Tylius, neleisdamas nei minutei atsikvëpti, kad nekankintø neseni tragiðki prisiminimai. Visø ðtabo nariø sutelktos pastangos duoda nuostabius pasisekimus, apygarda iðauga kiekybiðkai ir kokybiðkai, prisieina apygardà transformuoti á dvi maþesnes ir vykdyti tolesnius pertvarkymus. Uþsiautus èekistams, V. Guþas-Mindaugas pirmas stoja mûðin ir dengia ðtabo pareigûnø atsitraukimà. 1947 09 08 JKA ðtabo nariø ir Savanorio rinktinës vadovybës bendrame posëdyje, kuriame dalyvavo ir V. Guþas-Kardas, nutarta iðskirti ið JKA tris rinktines ir jas sujungus ákurti naujà Prisikëlimo apygardà. Ðio uþdavinio vykdymui á numatytas rinktines buvo komandiruoti P. Barkus-Maþrimas ir B. Liesys-Kaukas. 1948 04 01 iðëjo Prisikëlimo apygardos ásakymas Nr. 1, skelbiantis, kad ið Maironio, Voveries ir Lietuvos Þaliosios ákurta apygarda. V. Guþui ir A. Liesiui teko papildomas krûvis perimant iðvykusiø pareigûnø pareigas. Ir dar organizuoti Þemaièiø, Prisikëlimo ir JKA pareigûnø pasitarimà, dël ðiø apygardø susijungimo á Sritá. 1948 05 05 Skaudvilës vls. Legiotës miðke ávyko trijø apygardø pareigûnø pasitarimas: nuo JKA dalyvavo J. ÞemaitisÞaltys, V. Guþas-Kardas, kt. pareigûnai, nuo Þemaièiø apygardos – A. Milaðevièius-Ruonis, nuo Prisikëlimo – P. Bartkus-Maþrimas. Pasitarimo dalyviai, J. Þemaièio teikimu, vieningai nutarë ákurti Vakarø Lietuvos (Jûros) 37

sritá. Kardo siûlymui srities vadu iðrinkti Þaltá visi vieningai pritarë. Jûros srities ðtabo virðininko pareigos buvo pavestos V. Guþui-Kardui. Po ðiø pertvarkymø JKA liko be pagrindiniø pareigûnø, todël J. Þemaitis savo ásakymu JKA pervardino á Kæstuèio apygardà, jos vadu paskyrë Butageidþio rinktinës vadovà H. Danilevièiø-Vidmantà, pastarasis ðtabo virðininku pasirinko A. Gedvilà. J. Þemaitis-Þaltys, sustatæs pareigûnus á vietas, Jûros srities vadu vietoj savæs paskyræs A. Milaðevièiø-Ruoná, o vietoj jo Þemaièiø apygardà pasiûlæs perimti Vladui Montvydui-Þemaièiui, iðkeliavo á Prisikëlimo apygardos teritorijos slëptuves rengti centrinës partizanø vadovybës dokumentus, sudaranèius prielaidas ásteigti vyriausiàjà partizanø vadovybæ. 1949 m. sausio gale Kæstuèio apygardos vadas Vidmantas su ginkluota palyda atsiuntë á Jûros srities ðtabà du Pietø Lietuvos partizanø pareigûnus, atvykusius á Kæstuèio apygardos ðtabà be tarpapygardiniø ryðininkø. Apygardos pareigûnams jie nepaþástami, taèiau árodinëja, kad esà Dainavos ir Tauro apygardø vadai. Po ðiø pareigønø apklausos srities ðtabe, vadovaujant V. Guþui-Kardui, buvo pavesta juos palydëti pas J. Þemaitá-Vytautà á PA teritorijà. Nuvykusi á PA Balandiðkiø kaimo Sajaus sodybà, trijulë rado susirinkusius visø likusiø Lietuvos srièiø partizanø pareigûnus, taèiau ir J. Þemaièiui-Vytautui kilo tas pats klausimas – ar jie ne provokatoriai? Tik V. Guþui-Kardui garantavus savo gyvybës kaina, kad tikrai ðie pareigûnai yra Pietø Lietuvos partizanø vadai, prasidëjo visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavimas. Kilus pavojui, suvaþiavimo apsaugos komanda partizanø vadus palydëjo á saugesnæ vietà, Mënaièiø km. Mikniaus sodybos slëptuvæ, kur suvaþiavimo delegatai pratæsë darbà iki pabaigos. Suvaþiavime V. Guþas-Kardas atstovavo Jûros srièiai, pirmuose posëdþiuose jis buvo iðrinktas Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybos nariu. Tapo 1949 m. vasario 16 d. LLKS Deklaracijos signataru, pasiraðë visus tuomet Tarybos iðleistus dokumentus. Pasibaigus suvaþiavimui, toliau tæsësi áprastas darbas, lydimas pavojø ir netekèiø. Vasaros pradþia buvo ypaè sunki Þemaitijos partizanams. Birþelio 7 d. þuvo visi Kæstuèio apygardos ðtabo pareigûnai, kità dienà þuvo Gintaro rinktinës vadas. Birþelio 11 d. èekistai Kavadoniø km. Skaudvilës vls., susekë suþeisto V. Guþo-Kardo slapstymosi vietà. Kautyniø metu suþeistasis gyvas nepasidavë. Antro laipsnio Laisvës kovos kryþius su kardais (1949, po mirties). Kapitonas (1998, po mirties). Vyèio kryþiaus 2 laipsnio ordinas (1998, po mirties).

Treèiasis Kæstuèio apygardos vadas Henrikas Danilevièius-Vidmantas Henrikas Danilevièius yra kilæs ið senos þemaièiø bajorø giminës, kurie dvarus valdë ne tik prie Erþvilko (Bûdø dvaras), bet ir kitose Þemaitijos vietose. Ðiø bajorø giminystës ryðiai nusitæsë net á rytø Lietuvà (Miliuncø dvaras). Kaip þinia, ðiam Þemaièiø luomui ne vienà ðimtmetá teko ginti savo ir savo kraðto savarankumà ir garbæ, neprarandant ir bûtinos materialinës gerovës. Todël nenuostabu, kad Henriko genuose slypëjo karybos ir vadybos pradmenys. Ðiuos savo pranaðumus jis panaudojo partizaniniame kare su okupantais. 1944 m. pavasará Henrikas susiþiedavo su Sofija Jurgelionyte ir birþelio gale bûsimieji jaunavedþiai ið Miliûnø atvyko á Þemaitijà pavieðëti pas Henriko gimines, pradedant nuo jo tëvonijos prie Plungës, ir pakviesti juos á vestuvinæ puotà Miliûnø dvaran. Antroji rusø okupacija juos uþklupo vieðint pas gimines Bûdø dvare prie Erþvilko. Jiems gráþti á Miliûnus buvo beprasmiðka, nes juos ten laukë pakartotinës represijos. Henrikas, eidamas savo protëviø pëdomis, liko ginti ne tik Þemaitijos, bet ir Lietuvos nuo okupantø. Henrikas Danilevièius gimë 1922 07 18 Miliuncø dvare (dabar ði vietovë vadinama Miliûnais) Imbrado valsèiuje Zarasø apskrityje.Tëvai Stasys ir Zofija Danilevièiai. Henrikas ir jaunesnioji jo sesuo pirmus mokslo þingsnius pradëjo namuose su privaèiai apmokamais mokytojais. Mokyklà pradëjo lankyti nuo ketvirto 39

skyriaus Miroslave, Alytaus apskrityje, kur jo tëvas tuo laiku ëjo policijos nuovados virðininko pareigas. 1933 m. pradëjo mokytis Alytaus gimnazijoj ir ten baigë pirmàjà klasæ. Toliau gimnazijà lankë Panevëþyje, nes tëvas perëjo dirbti á Panevëþio geleþinkelio policijà. 1936 m. vasarà geleþinkelio katastrofoj Kaune tëvas, iðgelbëjæs kito þmogaus gyvybæ, þuvo pats. Tø pat metø rudená ðeima gráþo á Zarasus, kur Henrikas baigë gimnazijos penkias klases ir 1937-aisiais ástojo á Kauno Aukðtesniàjà technikos mokyklà. Bolðevikams pirmàkart okupavus Lietuvà, Danilevièiø ðeimai buvo nutraukta pensija, gaunama dël ðeimos iðlaikytojo þûties, konfiskuotas turimas ûkis. Henrikas pradëjo dirbti pagal ágytà specialybæ ir iðlaikë kitus ðeimos narius. Vokieèiø okupacijos metais Henrikas toliau dirbo Zarasuose, susipaþino su gailestingaja seserimi Sofija Jurgelionyte, dirbanèia Zarasø ligoninëje, ir bûsimi jaunavedþiai, kviesdami vestuvësna Henriko gimines, Þemaitijoj Bûdø dvare sutiko antràjà bolðevikø okupacijà. (1). Henrikas, bûdamas aktyvus LLA karys, netrunka susisiekti su Erþvilko valsèiaus LLA ðtabu, kuriam tuo metu vadovavo ltn. Petras Ruibys-Garbðtas, Erþvilko progimnazijos mokytojas. Nuo 1945 m. pradþios Erþvilko progimnazija performuojama á gimnazijà, Henrikas pradeda dirbti ðios gimnazijos mokytoju ir persikelia gyventi á Erþvilko miestelá. Tuo metu Erþvilko gimnazijoj susiformuoja gan plataus intelektualinio diapazono LLA kariø-mokytojø kontingentas: P. Ruibys ir J. Statkevièius – leitenantai; H. Danilevièius ir K. Ruibys – inþinieriai; J. Kubilius, A. Giedraitis, Gailiûnas ir V. Steponaitis – mokytojai. Intelektualûs ir aktyvûs buvo vyresniø klasiø gimnazistai – LLA kariai Izidorius Stoðkus, J. Rimða ir kt. Visi iðvardintieji buvo Erþvilko valsèiaus LLA organizacijos branduolys, susibûræs gimnazijoj. Glaudþiai su minëtaisiais bendradarbiavo Varlaukyje mokytojaujantis ltn. Juozas Babilius, o taip pat Pakaunëj mokytojaujantis J. Jokubauskas, ðilaliðkis, aktyvus Ðilalës valsèiaus LLA ðtabo narys. Tuo metu Balandþiø km. Ðalia Erþvilko gyveno kpt. Jonas BabiliusRidikas,Taurages apskr. LLA ðtabo virðininkas, teikæs erþvilkiðkiams visokeriopà pagalbà pasiprieðinimo okupantams klausimais. Aktyviø LLA nariø valsèiaus apylinkëse ir gimnazistø gimnazijoj buvo daug. Jie visi buvo pavaldûs valsèiaus ðtabui. Tuomet Erþvilko gimnazijoj susibûrë iðskirtinë LLA karininkø ir inteligentø grupë, pasiryþusi ginti Lietuvos valstybës interesus, prieðintis okupantams. Antrosios bolðevikinës okupacijos pradþioj minëti mokytojai liko toliau mokytojauti gimnazijoj ir ten pat dirbdami vadovavo visos Tauragës ir dalyje Raseiniø apskrities pasiprieðinimui prieð okupantus. 40

1945 m. pradþioje èekistai suima, kaip jiems þinomus pasiprieðinimo prieð bolðevikiná terorà veikëjus, kpt. Jonà Babiliø, ltn. Juozà Babiliø, gimnazijos direktoriø Antanà Giedraitá ir mokytojà Vytautà Steponaitá. Po ðiø nuostoliø likæ pogrindinës organizacijos nariai perima suimtøjø pareigas ir tæsia pasiprieðinimo veiklà toliau. Nuo tada prasideda aktyvi H. Danilevièiaus-Vidmanto ir jo þmonos Sofijos veikla besiformuojanèioje partizanø (bûsimojoj „Lydþio“) rinktinëje. Vidmantas iðsinuomoja butà vaistinës name, þmonà , kaip medikæ, ádarbina vaistinëje, tuo paèiu atverdamas medikamentø kelià á partizanø bûrius suþeistiems ir sergantiems. Ryðininkës medikamentus gauna per Danilevièiø butà, nesukeldamos átarimo èekistø sekliams, nuolat stebëjusiems vaistinæ. Vidmantas perima A. Giedraièio vykdytà informaciná–propagandiná darbà, organizuoja spaudos leidimà. Vidmantas kartu su ðtabo vadu Bernotu ir rinktinës vadu Garbðtu perima kpt. Ridiko ryðius – nustatinëja LLA organizacijos Tauragës apskrities valsèiuose bûklæ praslinkus frontui. Pasirodë, kad visø apskrities valsèiø LLA ðtabai arba sunaikinti, arba jø darbuotojai pasitraukë su vokieèiais. Daugumoj valsèiø likæ tik Veikianèio sektoriaus (VS) ir naujai besikuriantys koviniai bûriai, su kuriais buvo nustatytas ryðys. Kartu buvo nustatyti kontaktai su Ðilalës vls. ðtabo nariu Jonu Jokubausku-Skroblu. Jis antrosios bolðevikinës okupacijos pradþioj dar mokytojauja, bet netrukus pereina á nelegalià padëtá. Susitvarko dokumentus J. Jonulausko pavarde su slapyvardþiu „Merkys“, pereina dirbti pas erþvilkiðkius, á rinktinæ, ðtabo nariu. 1945 m. vasarà rinktinei suteikiamas „Lydþio“ slapyvardis ( prisilaikant LLA nuostatø ). Rugsëjo mën. „Þebenkðties“ rinktinës partizanø iðvaduotas ið nelaisvës ir pagydytas po suþeidimo, á rinktinës ðtabà ateina dirbti ltn. (turintis faktinæ kapitono kvalifikacijà, tik dël okupacijos neáteisintà) Juozas Kasperavièius, pasirinkæs „Ðilo“ slapyvardá. Jis perima vadovavimà rinktinës operatyviniam skyriui (2) . Rinktinës Organizaciniam skyriui vadovavo iðskirtinë asmenybë Jonas Þièkus-Viksva. Jis raðë þodþius ir kûrë muzikà partizanø dainoms. Vargonininkavo Erþvilko baþnyèioj. Buvo populiarus tarp partizanø ir visuomenëj. Jo þodþiais ir muzika sukurtas dainas tada dainavo rinktinës partizanai, kaimø jaunimas. Visuomenë nesirûpino, ið kur tos dainos -jos këlë partizanø ir jø rëmëjø dvasià kovoj su okupantais. Jomis didþiavosi ir autorius, ir dainuojantys. Jos dainuojamos ir dabar. Darbas tarp tokiø kûrybingø asmenø kaip Garbðtas, Bernotas, Viksva, Ðilas atskleidë neeilinius Vidmanto organizacinius gabumus dirbant ypaè slaptà 41

pogrindþio darbà kartu su vieðu mokytojo darbu. Neeilinë situacija stumtelëjo jo vieðà karjerà á dar aukðtesnæ pakopà. Rinktinës ðtabo vadovø ( dirbanèiø gimnazijoj mokytojais ) pasitarimai su kuopø ir bûriø vadais vyko slapta ir periferijoj pas OS narius ar eilinius partizanø rëmëjus, kurie buvo árengæ slëptuves pasiprieðinimo prieð okupantus kariams, jos buvo naudojamos pasitariman atvykusiems partizanø vadams pavojaus atveju paslëpti. Tokià slëptuvæ árengë rinktinës ðtabo ryðininkës gimnazistës Onutës Preilauskaitës tëvai netolimame Pagiriø kaime. Pas juos vyko daþni rinktinës ðtabo nariø pasitarimai su partizanø lauko vadais, tarp kuriø ryðá palaikë Onutë. Jaunesnioji Onutës sesuo Elenutë prisimena: – Mano vyriausioji sesutë daþnai gráþdavo po pamokø á namus linksmai besiðnekuèiuodama tai su mokytoju Jonu Kubiliumi, tai su Henriku Danilevièiumi, Petru Ruibiu, o kartais net su vargonininku Jonu Þièkumi. Man atrodë, kad ji su mokytoju Jonu net flirtuoja…Mokytojai su kitais vyrais uþsidarydavo didþiajame kambaryje, á kurá manæs tëtë neáleisdavo. Kai kada á ten jie pasikviesdavo Onutæ (3). Liepos mën. pradþioj Èepaièiø ir Pagiriø kaimø sandûroj mûðio tarp èekistø-smerðininkø ir partizanø metu Onutë talkino pastariesiems. 1945 07 14 pasienio apygardos NKVD kontraþvalgybos SMERÐ skyriaus virðininko saugumo plk. Borisovo praneðime tardymui nurodyta, kad partizanø bûrio likvidavimo metu NKVD pasienieèiai suëmë vietinæ gyventojà O. Preilauskaitæ, g. 1929 m., átariamà palaikant ryðá su partizanais. Ji buvo iðtardyta vietoje ir perduota Erþvilko NKVD skyr. virð. Moèalovui (4). Garbðtas, tik gavæs þinià apie Onutës suëmimà, ásakë Bernotui, Vidmantui, Eivei, Viksvai ir kt. vieðai dirbantiems rinktinës pareigûnams pasiimti ið slëptuviø ginklus ir pasitraukti á Railos ðtabo apsaugos bûrá. Tai padarë ir pats. Agnietë Preilauskaitë-Gontienë 1992 10 20 „Lietuvos aide“ raðo: 1989 11 23 buvau iðkviesta á Pabaltijo apygardos karinæ prokuratûrà, kur apart bylos medþiagos gavau ir oficialø raðtà, kuriame nurodyta, kad mano seserá O. Preilauskaitæ nuþudë Erþvilko v. saugumo kpt. Moèalov Ivan Aleksandroviè. Ið bylos medþiagos suþinojau, kaip I. Moèalov kankino ir nuþudë mano seserá. Atskubëjæs ið Tauragës NKVD ypatingojo sektoriaus virð. pav. saugumo p./p. Oðmarin ásakë NKVD med. felè. I. Rotanov suraðyti fiktyvø Onutës mirties protokolà, o kûnà paslëpti taip, kad niekas niekada jo nesurastø. liepos 5-osios naktá Erþvilko milicijos virð. Vladas Butkevièius, stribai Zigmas Gramaila, J. Pranskaitis ir NKVD vertëjas P. Augustovièius Onutës kûnà apkrovæ dobilais, ið NKVD bûstinës iðveþë skandinti. Kad kûnas neiðplauktø, Erþvilko kapinëse jie nuvertë akmeniná kryþiø, prie jo pririðo Onutæ 42

ir paskandino netoliese esanèiame eþerëlyje. Erþvilko gimnazijos direktorius Toliuðis ir inspektorius Gailiûnas dël Onutës nuþudymo iðkëlë baudþiamàjà bylà I. A. Moèalov’ui. Jis buvo nuteistas. Taèiau kerðtaudami Tauragës NKVD-istai direktoriø Toliuðá paðalino ið pareigø. Railos bûryje atsidûrus visai rinktinës vadovybei, jo þvalgybininkai per savo agentus Erþvilko NKVD sluoksniuose atidþiai sekë padëtá ir tuoj pat nustatë, kad Onutë þuvo netarusi nei þodþio. Garbðtas, Vidmantas, Bernotas ir Eivë gráþo prie savo darbo gimnazijon, o Viksva vargonuoti baþnyèion. Bendradarbiai net nepastebëjo, kad jie trumpam buvo dingæ. Po ðiø tragiðkø ávykiø gimnazijos direktoriumi buvo paskirtas organizaciniais gabumais pasiþymëjæs H. Danilevièius-Vidmantas. Direktoriauti jis pradeda nuo 1945–1946 mokslo metø pradþios. Lydþio rinktinës ðtabo virðininkas J. Kubilius-Bernotas, gavæs sutikimà ið rinktinës vadovybës tæsti universitetines studijas Vilniuje, rinktinës statuto numatyta tvarka, vykdydamas vado ásàkymà, turimà slaptà ir kità ðtabo dokumentacijà bei neraðytà informacijà perduoda naujai paskirtam Lydþio rinktinës ðtabo virðininkui – H. Danilevièiui-Vidmantui. Jo peèius uþgula triguba naðta: Rinktinës vadovybë ápareigoja já suburti apie „Lydᓠgretimas rinktines á apygardà. Apie tuometinæ Lydþio rinktinæ leidinyje „Lietuvos partizanai 1944– 1953 m.“ randame áraðus: „Viena stipriausiø rinktiniø aptariamoje erdvëje buvo Lydþio rinktinë. Jos struktûra ir veiklos nuostatai vëliau sudarë Jungtinës Kæstuèio apygardos pagrindà. Lydþio rinktinës ðtabui vadovavo H. Danilevièius-Vidmantas.“(5). Be abejo, ði rinktinë iðsiskyrë tiek savo apimtimi ( trys Raseiniø, 13 Tauragës apskr. valsèiø, o ir neaplenkiant Ðilutës apskr. pakraðèiø), tiek ekonominiu pajëgumu, ðtabo organizaciniais sugebëjimais bei gerai iðvystytais ryðiais organizaciniame sektoriuje (OS). VS kuopos buvo mobilios ir kovingos. Reguliariai buvo leidþiamas „Laisvës varpas“. Ji pranoko visas Þemaitijos rinktines ir prilygo kai kurioms tada susiformavusioms apygardoms. Vidmantas, gerai paþindamas ðià erdvæ, pajëgià OS struktûrà ir jos kariná potencialà, ðtabo nariø intelektualiná-organizaciná pajëgumà, suprato ðio junginio, taip pat savo, kaip vado, svarbà ir svorá, palyginti su greta esanèiom rinktinëm, kurios jungë tik po keletà valsèiø. Taèiau maþesniøjø rinktiniø vadai buvo aukðtesniø kariniø laipsniø, ambicingi, nenorëjo pripaþinti „Lydþio“ pranaðumo, todël pirmosios derybos dël apygardos ákûrimo buvo bevaisës. Daug ambiciniø aistrø virë tarp „Þebenkðties“ rinktinës vadø: kpt. J. Èeponio, LLA centrinës vadovybës nario Zaskevièiaus ir kpt. J. Þemaièio. Jie visi kartu (arba po du, ar po vienà) dalyvavo pirminiame derybø etape ir 43

panoro diktuoti savas apygardos kûrimo sàlygas, taèiau organizaciniø, techniniø, materialiniø ir kt. resursø suteikti apygardai negalëjo, nes jø neturëjo. Vidmantas reikalavo lygiaverèio kiekvienos rinktinës indëlio á apygardos aruodà. 1945 m. birþelio mën. antroje pusëje Ðiauliø LLA apygardos ðtabo narys Vl. Verbejus pasiûlë Vëgëlës rinktinës ðtabo nariui A. Zaskevièiui-Vasariui uþimti apygardos vado pareigas. Liepos mën. rikiuotës ásakymu LLA Ðiauliø Saturno apygarda buvo pervardinta á Vyties (ðtabas Vytis), o A. ZaskevièiusVasaris pasiraðë ðios apygardos vadu. Apygardos ðtabo virðininku buvo paskirtas J. Þemaitis atleidþiant já nuo kitø pareigø. Po liepos 22 d. Virtukø mûðio þlugo ne tik Vëgëlës rinktinë, bet ir neegzistavusi Vyties apygarda. Spalio pradþioje Þebenkðties ir Lydþio rinktiniø pasitarime buvo sudarytas naujos Þaibo apygardos organizacinis branduolys: apygardos vadu iðrinktas kpt. J. Þemaitis, operatyvinio skyriaus virðininku kpt. J. Èeponis. P. Bartkus ir A. Zaskevièius ið rinktinës perëjo á apygardà tomis paèiomis pareigomis. Þiemos periodui apygardos kûrimo darbai buvo sustabdyti. Kitø metø rugpiûèio pradþioj dël konflikto tarp A. Zaskevièiaus ir kpt. J. Èeponio pastarasis atsistatydino ið Þebenkðties rinktinës vado ir Þaibo apygardos skyriaus vado pareigø ir kartu su kuopos vadu ltn. Vareikiu pasitraukë ið Þebenkðties rinktinës teritorijos, nutaræs ákurti naujà Þalèio rinktinæ. Kadangi Þebenkðties rinktinë ir Þaibo apygarda buvo tas pats darinys, tad þlugo ðios abi organizacijos. Þaibo apygardoj liko vienas J. Þemaitis, Þebenkðties rinktinë liko be ðtabo ir kuopos vado, jà perëmë A. Zaskevièius-Ðalna ir pervardino Ðerno slapyvardþiu, vadovaudamas tiesiogiai bûriams. Ambicingøjø karininkø antrasis mëginimas ákurti apygardà patyrë visiðkà nesëkmæ. Palaipsniui visi derybininkai pradëjo suvokti, kas per darinys ta apygarda, kokia kovos taktika ir strategija , kokie organizaciniai – materialiniai-techniniai resursai reikalingi jau pirmàjà dienà: bent pora slëptuviø, radijo aparatø, spausdinimo priemoniø, o svarbiausia uþtikrinti ryðá tarp apygardos ir rinktiniø ir tarp apygardos ir kitø apygardø. Galø gale visi derybininkai suprato kad tokià naðtà gali pakelti tik „Lydþio“ rinktinë, kad ji ðià naðtà neð, diktuodama savo sàlygas. Derybos pajudëjo. Ne vien rinktinës ðtabo reikalai gulë ant Vidmanto peèiø, juos slëgë ir gimnazijos direktoriaus naðta. Reikëjo stabdyti komjaunimo vëþinës bacilos, komunistinës ideologijos plitimà tarp gimnazistø ir mokytojø (juk ne visi dalyvavo rinktinës veikloje), spræsti ûkinius-administracinius ir kt. klausimus. Tuose klausmuose jam aktyviai talkino Garbðtas ir ðtabo nariai. Derybos del apygardos ákûrimo sëkmingai judëjo priekin, nes Vidmantui talkino Ðilas, Merkys ir Ðvëdrys. Buvo ieðkoma ákurtai apygardos vadovybei 44

laikinø slëptuviø vieta, ruoðiamos vadovybës ryðio priemonës su rinktinëmis ir kitomis apygardomis, rengiami techniniai-ekonominiai pagrindai. Pasirodë, kad tai ilgas ir sudëtingas procesas, kurá ne visi derybininkai suprato. Kai kurie manë, kad uþtenka suraðyti ákûrimo protokolà, ir apygardos vadovybë, atsisëdusi ant kelmo miðke, valdys apygardà ir karinis junginys darniai funkcionuos, todël kaltino Vidmantà derybø vilkinimu, taèiau jis su savo komanda nuosekliai stûmë priekin ðá sudëtingà procesà. 1946 m. sausio mën. gale èekistai suëmë Lydþio rinktinës vadà ltn. Petrà Ruibá-Garbðtà. Vidmantas nutarë pasitraukti ið vieðosios veiklos, nes iðkilo per daug didelis pavojus jam ir rinktinei, kadangi èekistai tardymui naudojo paèius þvëriðkiausius metodus, tad palûþti galëjo kiekvienas. Vidmantas labai originaliai pasitraukë ið gimnazijos direktoriaus posto: gráþtanèius ið pasitarimo Tauragëje Erþvilko gimnazijos direktoriø ir mokytojus miðke apsupo Railos ðtabo apsaugos bûrio partizanai ir, suëmæ tik direktoriø H. DanilevièiøVidmantà, paaiðkina mokytojams, kad jø direktorius, kaip valdþios atstovas, bus suðaudytas. Neuþilg miðke nuaidi automato serija. Mokytojai sukrësti gráþta gimnazijon be direktoriaus, ásitikinæ, kad jis suðaudytas. Þmonai pareiðkia uþuojautà. Ði po keliø dienø iðvyksta ið Erþvilko neþinoma kryptimi. Nutrûksta patogi ir saugi vaistø tiekimo linija partizanams. Nuo tos dienos Vidmantas pradeda partizaniná gyvenimà ir veiklà. (6). Apie tikràjà Vidmanto dingimo prieþastá ir sumanø manevrà èekistai suþino þymiai vëliau. Maþa to, jie iðsiaiðkina, kad jis vadovaudamas gimnazijai tiesiog blokavo bolðevikinës ideologijos pateikimà gimnazistams, mokymà vykdë pagal prieðkarines programas. (Nerasdami kitos iðeities, gimnazijà sumaþina iki progimnazijos.) Ir galø gale ásitikina, kad jis pagrindinis partizanø apygardos organizatorius ir steigëjas. To èekistai negalëjo atleisti, net jam garbingai þuvus mûðyje su gausiomis èekistø ordomis, visais ámanomais kanalais (o ypaè per buvusius susikompromitavusius rezistentus) skelbë ir skelbia já kompromituojanèius melagingus pramanus. Nustatyta tvarka H. Danilevièius-Vidmantas tampa Lydþio rinktinës vadu. Perima vadovavimà jai, pradeda tikràjá partizanavimà, persikeldamas á Railos ðtabo apsaugos bûrá, nes reikia nuolat judëti apygardos kûrimo klausimais, likusá laikà, energijà ir sumanumà skirti ginkluotai ir propogandinei kovai su okupantais. Reikia stiprinti partizaniniø struktûrø pozicijas uþsibrëþtoje erdvëje. Vietoj savæs rinktinës ðtabo virðininku paskiria Juozà Mociø-Ðvëdrá. Tuo pat metu ginkluota kova vyksta visoje rinktinës erdvëje, susirëmimai su èekistaispartizanø kasdienybë. Èekistø persekiojimai neaplenkia ir ðtabo apsaugos bûrio. 1946 m.geguþës mën. 22 dienos nakèia ir paryèiais Railos ðtabo 45

apsaugos bûrys per Paupinës miðkà atþygiavo iki Ðaltuonos upës ir apsistojo ties Plëkiø dvaru. Bûryje per trisdeðimt vyrø ir rinktinës vadas Vidmantas, ðtabo dokumentai. Vidmantas, ið vakaro pasiskyræs sau ketverto vyrø apsaugà, iðvyko tvarkyti kuriamos apygardos reikalø, tad bûryje liko maþiau nei trisdeðimt vyrø, bet ir jiems praþygiavus per rasotà pievà, dobilienà ar vasarojø, lieka ðliûþë, ganëtinas þenklas èekistams. Vykdydami persekiojimo operacijas, èekistai tuo ir pasinaudojo. Atsekë iki bûrio stovyklavietës, iðþvalgæ nustatë, kad bûrá saugo tik vienas sargybinis (kaimo bernelis), pasiuntë profesionalø smogikà, ir ðis vienu durklo smûgiu, be garso, paðalino kliûtá netikëtam bûrio uþpuolimui.Netikëta, galinga èekistø ataka bûrio vadà Railà iðmuða ið pusiausvyros, jis vietoj savo pagrindiniø pareigø bûriui- kritiðkiausiu momentu vadovauti pasiprieðinimui, atsiðaudyti meta ginklà ir pabëga ið mûðio lauko, palikdamas savo bûrio karius be vadovybës mûðio lauke prieðo susidorojimui ir kaip dizertyras pasiduoda èekistams. Bûrio kariai su ðtabo dokumentais, pamatæ, kad vadas juos iðdavë ir pabëgo, áðoko á Ðaltuonos srovæ, apglëbæ dokumentus ir granatas, susisprogdino. Srauni srovë po visà upæ iðblaðkë dokumentø skiautes ir didvyriø kraujà. Þuvo: Bronius Andriejaitis, Antanas Celskys, Stasys Þivatkauskas, Pranas Pilkauskas ir vermachto karys kurio pavardë nenustatyta, laikinai buvæs bûryje pakeliui á Vokietijà. Suþeistas B. Jankauskas paimtas nelaisvën, taip pat paimtas nelaisvën Jonas Sluðinskas. Railos sàþinæ uþgula keleriopa kaltës naðta: partizano priesaikos sulauþymas, savo kariø iðdavimas mûðyje ir jø þûtys, dizertyro dalia. Ar sugebës jis tai iðpaþinti, atsipraðyti ir nusimesti tà naðtà, ar neð jis jà iki kapo duobës, netgi stengdamasis suversti savo kaltæ garbingai þuvusiems bendraþygiams, gal net èekistø raginamas. Apie tai vëliau. Apie ðtabo apsaugos bûrá iðtikusià netektá Vidmantà OS ryðininkai informuoja tà paèià dienà. Jis surenka likusius bûrio partizanus, paskiria bûrio vadu Vytautà Guþà-Mindaugà. Pagal nusistovëjusià tvarkà bûrys pasivadina Mindaugo slapyvardþiu, toliau vykdo rinktinës ðtabo apsaugos funkcijas. Toliau vyksta apygardos kûrimo derybos. Á derybas pakvieèiamas Bataliono N.8 vadas P. Paulaitis-Aidas. Partizaniniø organizacijø susivienijimo klausimas galutinai buvo paruoðtas, prasidëjo uþbaigiamieji posëdþiai. Vytauto Didþiojo rinktinës vadas Jonas Belaglovas-Algis, Þydrûnas, negalëdamas iðvykti ið rinktinës, raðtu ágalioja P. Bartkø-Rimgailà atstovauti derybose ðiai rinktinei, Rimgaila taip pat atstovauja ir Ðerno rinktinei. Situacija ganëtinai kurioziðka: patikimiausias J. Þemaièio bendraþygis P. Bartkus-Rimgaila, kaip ir kpt. J. Èeponis, praeina su trijø rinktiniø ágaliojimais pro Þaibo apygardos vadà J. Þemaitá, palikdami já nuoðalëje, ir nueina pas 46

Lydþio rinktinës vadà H. Dailevièiø-Vidmantà jau treèiu bandymu ákurti realiai funkcionuojanèià apygardà. 1946 m. rugsëjo 12 d. Lydþio teritorijos numatytoje slaptavietëje pasitarimui susirenka: Lydþio, Ðerno, Þalèio ir Vytauto Didþiojo rinktiniø atstovai apygardos ákûrimo klausimu. Dalyvavo: – nuo Lydþio rinktinës H. Danilevièius- Vidmantas, J. KasperavièiusAngis, J. Jokubauskas-Merkys ir J. Mocius-Ðvëdrys; – nuo Þalèio rinktinës J. Èeponis-Tauragis ir J. Vareikis-Gauèas; – nuo Ðerno rinktinës P. Bartkus-Rimgaila; – nuo Vytauto Didþiojo rinktinës, pagal vado raðtiðkà ágaliojimà, P. Bartkus-Rimgaila. Susirinkusiøjø rinktiniø atstovø bendru sutarimu apygardos vadu iðrenkamas Angis. Informacijos skyriaus virðininku (laikinai) Merkys. Organizacinio skyriaus virðininku (laikinai) Rimgaila. Vienbalsiai nutarta apygardos veiklà grásti Lydþio rinktinës veiklos nuostatais ir organizacija . Apygardos vadovybë perima ið Lydþio „Laisvës varpo“ leidybà ir skelbia já apygardos laikraðèiu, kartu perima leidybos, redakcines bei informacijos priemones.Apygardos vadovybæ pavedama iðlaikyti Lydþiui. Vidmanto asmenyje Lydþio rinktinë tampa kamienu, apie kurá glaudþiasi dar gleþnos rinktinës, bet kartu iðauga naujas, daug galingesnis, bendrø pastangø globojamas apygardos kamienas. Apygardos vadovybë sudaro galimybæ ásijungti á jos sudëtá panorusioms partizaninëms struktûroms. To paties mënesio 25 d. ávyksta apygardos ðtabo posëdis, kuriame suteikiamas Jungtinës Kæstuèio Apygardos vardas, á apygardos junginá priimama Lietuvos Laisvës Gynëjø rinktinë (Batalionas Nr.8, Trijø Lelijø rinktinë). Jos vadas P. Paulaitis- Aidas inkorporuojamas á apygardos ðtabà ir paskiriamas informacinio skyriaus vadu. Kiek vëliau á apygardos sudëtá ásijungia Povilo Lukðio rinktinë. Visapusiðkai Lydþio rinktinës ir jos vado Vidmanto remiama, pradeda funkcionuoti Jungtinë Kæstuèio Apygarda. (7). Lydþio rinktinës vadovybei taip pat iðkyla papildomi uþdaviniai: surasti naujus rinktinës ðtabo narius vietoj perëjusiø dirbti á apygardà, praktiðkai pastatyti ant kojø apygardos ðtabà savo resursø sàskaita. Vidmantas toliau energingai vadovavo Lydþio struktûrom: lankësi kuopose ir bûriuose, kontroliavo jø veiklà. Þuvus kuopos vadui, kuopà perimdavo savo þinion, atstatydavo sutraukytas grandis, skirdavo naujà vadà. Kontroliavo þvalgybà ir kontraþvalgybà bei partizanø karo lauko teismus. Rûpinosi Laisvës varpo (jau tapusio apygardos oficiozu) dauginimu ir iðplatinimu ne tik 47

partizanams, bet ir apylinkiø gyventojams. Buvo nepakantus Rinktinës statuto paþeidëjams. Uþ piktybinius Rinktinës statuto paþeidimus paþeidëjai stodavo prieð partizanø Karo lauko teismà. Buvo nubaustø ir mirtimi. Pratæsiant mintá apie Vidmantà, verta paklausyti amþininkø, buvusiø tø ávykiø liûdininkais. Pasakoja raðytojas Eug. Ignatavièius: – Man einant mokyklon pro kaimyno Vaitkaus sodybà, ûkyje kilo susiðaudymas. Matau, kaip ið tos sodybos link Ðlynos upës skuodþia septynetas stribokø. Vienas pro kità spraudþiasi ant liepto per upæ. Du ar trys sukrenta á vandená. Ðlyna iðtvinusi, bëgliai vos iðsikapsto ið vandens. Ið to paèio ûkio, ðaudydamas ið automato, ðlubèiodamas bëga á kità pusæ, miðko link,Vidmantas. Vëliau iðsiaiðkinau, jog kaimyno Vaitkaus ûkyje buvo árengta slëptuvë partizanams, kurioje tuo metu , po suþeidimo, gydësi Vidmantas. Ið ryto namiðkiai atidengë slëptuvës angà iðvëdinimui, kuri iðëjo á tik stogu uþdengtà malkinæ, ir toliau ûkyje ëjo rytinæ ruoðà. Ið naktinës pasalos gráþdami stribai ëjo pro ðià malkinæ, pastebëjæ atidengtà angà, pradëjo ðaudyti á jà. Atsiðaudydamas ið automato, Vidmantas labai garsiai komandavo menamiems partizanams pulti prieðà. Apimti panikos stribai metësi link Ðlynos. Prof. Juozas Girdzijauskas pratæsia: – Ið savo namø per langà stebëjau, kaip labai ðlubuodamas, karts nuo karto pailsëdamas, ið Barèinës á Ðkadauskinës girià, per Kalupiø kaimà, perbëgo suþeistas partizanas. Nusigavæs á Paparèiø kaimà pas Pilvelius, ten jis buvo priimtas globai ir gydymui. Juo rûpinosi Pilvelienës sesuo ryðininkëVyðnelë (Bronë Trumpaitytë). Ji man ir pasakë, kad tas partizanas buvo Vidmantas. Autoriaus atmintyje iðliko pasakojimai apie Vidmanto ir Ðilo imtynes: Apygardos steigimo derybos vyko daugiau nei pusmetá. Kol susirinkdavo visi derybininkai, kartais reikdavo laukti daugiau nei parà (Derybos vykdavo Lydþio teritorijoj, tad jie atvykdavo pirmieji ). Tarp dvimetrinio milþino Ðilo ir þemaûgio Vidmanto vyrai iðprovokuodavo imtynes. Su nenumaldomu azartu ir ánirðiu prieðindavosi milþinui Vidmantas, vis puoselëdamas mintá já paguldyti ant menèiø. – Tarsi Rusijos ir Lietuvos grumtynës, – aptarinëdavo imtynes derybininkai. Ásimintinas ir mano pirmasis susitikimas su Vidmantu. Vaiskus rugpjûèio pradþios sekmadienis. Vadþgiryje Atsimainymo atlaidai. Visi namiðkiai votivos miðiose Vadþgirio baþnyèioj. Ûkyje tik vienas að. Ruoðiuosi sumos miðiosna baþnyèion ir po jø pasikviesti visus gimines ðventiniø pietø. Tokia mûsø parapijos, o ir mûsø giminës ðiø atlaidø ðventinë tradicija. 48

Gráþtu ið Bebirvos upelio iðsimaudæs, nusiteikæs ðventiðkai, einu pasipuoðti ir – baþnyèion. Prie stubos manæs laukia þemoko ûgio vyriðkis, uþsivilkæs rudinukæ, beveik kariðka kepure, tarsi valstietis ið gretimo kaimo. – Kinkyk arklius, – net nepasilabinæs, ásakmiu tonu iðtaria nepaþástamasis. – Að tai savo namuose, o tu kas toks bûsi, kad man ásakinëji? – iðtariu atþariai. Vyriðkis neskubëdamas atsisagsto rudinukës sagas, abiem rankom, nubloðkia skvernus á ðonus ir iðkart suþiba karininko dirþo sagtis su vytimi, o ant jo prie abiejø ðlaunø po mauzerá. Deðiniaja ranka patapðnoja per kairájá mauzerá, iðtaria: – ðtai kas tau ásako – karas su okupantais. Mes visi kariaujam, – pratæsia ðaltai. – Aiðku, mes visi kariaujam, einu parsivesti arklius ið ganyklos, – pritariu jam. Arkliai uþ jaujos pririðti ganosi. Kol iðpanèioju, uþmaunu brizgilus, uþimtas nepastebiu, kai ðalia manæs, tarsi ið po þemës, iðdygsta stribas ir du NKVD kareiviai. – Kur susiruoðei, jaunuoli? – klausia stribas. Abu rusai spokso á mane uþdëjæ deðines ant paruoðtø automatø. Þaibu blyksteli vaizdas, kai prasegta rudinuke partizanas áeina á virtuvæ, atsidaro langà, prisëdæs ant palangës, iðsitraukia mauzerá ir pasiruoðia netikëtumams. Suprantu, kad mano troba jam paþástama, tik mudu susitinkam pirmàkart. – Vaþiuosiu atsiveþt ið Vadþgirio giminiø, – iðrëkiu stribui. – Ko rëki, að nekurèas, – garsiau nei pirmà klausimà iðsako stribas. – Man ausis uþgulë, suðalau besimaudydamas, – vël rikteliu. – Einam á trobà, parodysi prievoliø kvitus, – garsiai komanduoja stribas. Taip paðûkaudami, vedini arkliais, pro jaujà, traukiame link kiemo, kur ant palangës su paruoðtu mauzeriu sëdi nepaþástamasis. Að tikiuosi, kad jis iðgirs mano ðûkèiojimus ir nepaleis darban tø dviejø mauzeriø. Stribas ir kareiviai dairosi á jaujos paðales, ar èia nëra pavojaus. Mano visas dëmesys á virtuvës langà. Pamatau, kaip ið lango dingsta vyro siluetas. Su palengvëjimu atsidûstu ir tyliau pradedu kalbëti su stribu. Paklausiu tëvo, kodël man neþinomas, nemandagus Lietuvos kariuomenës karininkas trukdo ðvæsti svarbiausià metø ðventæ? – Uþmirðau tave perspëti, kad gali prisireikti Vidmantui kinkinio, bet tikëjausi, kad tai bus po ðventës. Jis ðiurkðtokas, bet tikras Lietuvos karininkas, – uþbaigë tëvas. Netrukus vël pakliuvau tarp rusø kareiviø ir Vidmanto bei jo palydos susidûrimo. Sugriebë mus rusai, ten atsiradusius, atsitiktinai, tik gerokai aptalþæ, po pusdienio paleido. Vëliau suþinojau, kad greta mûsø sodybos Bebirvos 49

pakriûtëje buvo árengta pora slëptuviø, kuriose pavojaus atveju sëkmingai Vidmantas ir jo bendraþygiai slëpësi. Tokia buvo mûsø, mûsø partizanø ir Vidmanto okupacinio meto kasdienybë. 1946 m. rinktinei vadovaujanèios struktûros sustiprëjo, nes visi jø vadovai perëjo á nelegalià padëtá ir visà savo energijà ir laikà skyrë karui su okupantais. Erþvilko gimnazijoj liko tik ryðininkai, gaunantys uþduotis ið rinktinës vadovybës. Tuo metu faktiniai kaimø valdytojai buvo partizanai. Efektyviai jie veikë ir miestuose. Viena ið þymiausiø to meto operacijø buvo 23 politiniø kaliniø iðlaisvinimas ið Tauragës MGB kalëjimo, vadinamo “ðubartine”. Tarp iðvaduotø buvo pirmasis Lydþio rinktinës vadas P. Ruibys-Garbðtas. Ðià operacijà ávykdë rinktinës pirmosios kuopos OS nariai kartu su partizanais, sumaniai vadovaujant Vidmantui. Paþymëtina, kad rinktinës þvalgybos skyrius turëjo savo agentus tarp stribø, valsèiø tarnautojø, jø tarpe ir tarp Tauragës MGB darbuotojø. Tai ir lëmë minëtos operacijos sëkmæ. Vidmanto þvalgybinës akys siekë net Sokolovo aplinkà, nes buvæs pirmosios kuopos vadas G. Kisielius-Arëjas, suimtas ir pakliuvæs á Sokolovo nagus, þaidë dvigubà þaidimà, teikdamas þinias per A. Kisieliø-Mikutá Vidmantui apie Sokolovo uþmaèias rinktinës, vëliau apygardos teritorijoj. Þinoma, tokio þaidimo kaina – Arëjo gyvybë. Taèiau tuomet Sokolovo pinkliø buvo iðvengta. (8). Á Butkaièiø kaimà (Erþvilko vls.) atvyko kariniai topografai. Matuoja, þvalgo, kala kuolelius ne tik Butkaièiuose, bet ir gretimame Þiukaièiø, kituose kaimuose. Uþeina pas ûkininkus atsigerti, pavalgyti, pasikalba, pasidairo. Naktá pasirodë nepaþástami partizanai, ieðko ryðiø su vietiniais partizanais, klausinëja apie Vidmantà, kaip su juo susisiekti. Kaþin kaip bûtø pasibaigæ, jei ne Mikuèio gauta þinia ið Arëjo, kad tai ne topografai, bet patys tikriausi sokolovininkai. Dienomis jie topografai, naktimis partizanai-provokatoriai. Rinktinës OS tarnyba perspëjo tø kaimø gyventojus, ir dar Vadþgirio, Erþvilko, Ðimkaièiø ir maþesnëse kryþkelëse atsirado skelbimai, kad Butkaièiø ir ðalia esanèiuose kaimuose kariniai matininkai yra provokatoriai. Gyventojai, saugokitës, nebendraukite, nes pakliûsite Sibiran. Topografai susikrovë savo mantà ir dingo ið Butkaièiø. Vidmantas ir ðiuo atveju sugebëjo iðloðti ðià sudëtingà kombinacinæ partijà prieð Sokolovà ir kitus èekistus. Tai ypaè juos siutino. MGB ministro lygyje buvo vykdomos Vidmanto gaudynës, bet tuo metu Vidmanto sukurtos þvalgybos ir kontraþvalgybos struktûros atspëdavo prieðo uþmaèias. (9). Èekistø provokacinës operacijos tæsësi grandine ir 1947 m. sausio 17d. buvo iððnipinëta Lydþio rinktinës ðtabo slëptuvë ir joje paimti gyvi trys ðtabo darbuotojai ir visi jø dokumentai. Lydþio rinktinë turëjo ypaè daug netekèiø 50

organizaciniame sektoriuje. Be to, ið ðios Lydþio rinktinës ðtabo slëptuvës Maironiø km. Erþvilko valsèiuje buvo iðsikëlæs pirmasis JKA vadas J. Kasperavièius-Angis su visais apygardai skirtais reikmenimis á naujà apygardos slëptuvæ J. Juknos sodyboje prie Agluonos upelio. Lydþio rinktinës ðtabo nariai galëjo þinoti apygardos ðtabo slëptuvës vietà, o ið jø tardytojai galëjo iðpeðti turimus duomenis. (10). Vidmanto peèius uþgulë nauji rûpesèiai: surasti ðtabui tinkamus þmones, ásigyti prarastas technines priemones, surasti naujus OS darbuotojus, atstatyti sutraukytus ryðius. Maþa to, balandþio 4 d. Paparèiø km. prie Paupinës miðko þuvo visas Lydþio rinktinës ðtabo apsaugos Mindaugo bûrys (11 partizanø). MGB vadeivos þûtbût stengësi surasti apygardos ðtabo vadavietæ, ir jie prie jos artëjo ið kitos pusës. Ið Markulio, kuris buvo atvykæs metø pradþioj á susitikimà su JKA vadais, apytikriai þinojo ðtabo dislokacijos rajonà. Panaudojæ visà surinktà informacijà, èekistai, aplenkdami vietinius stribus, tarp kuriø partizanai Skaudvilëje turëjo savo agentus, specialûs daliniai ið Vilniaus ir Tauragës balandþio 9 d. vadavietæ Juknos sodyboje ant Agluonos upelio kranto atakavo ir uþgrobë. Vadavietëje susisprogdino JKA vadas J. KasperavièiusAngis ir jo adjutantas Dþiugas. Paimti dalinai apdegæ ðtabo dokumentai, suteikæ èekistams daug informacijos ir pridaræ daug nuostoliø apygardos OS. Tos pat èekistinës operacijos metu, po poros dienø, pateko nelaisvën apygardos Informacijos ir þvalgybos skyriaus vadas, „Laisvës varpo“ redaktorius P. Paulaitis-Aidas. Vidmantas liko iðkart be savo ðtabo apsaugos bûrio ir be apygardos vadovybës kurià, savo dideliø moraliniø ir ekonominiø pastangø dëka jau buvo pastatæs ant kojø. Pagrindinis krûvis, atstatant sunaikintas grandis, tiek rinktinëje, tiek apygardoje, gula ant Vidmanto peèiø, nes apygardos struktûros, nesuspëjusios sustiprëti, buvo sunaikintos. Padëtá sunkina ir tai, kad patikimi rinktinës darbuotojai vël paimami á apygardos struktûras. 1947 m. geguþës mën. 20–25 d. Paupio miðke ties Giegiø km. ávyko JKA vadø pasitarimas dël naujo apygardos vado iðrinkimo ir ðtabo atnaujinimo. Jame dalyvavo apygardos ðtabo nariai: P. Bartkus-Sàþinë, organizacinio skyriaus vadas, J. Jonuliauskas-Merkys, ûkio skyriaus vadas, H. DanilevièiusVidmantas Lydþio ir J. Þemaitis-Matas Savanorio rinktiniø vadai. Pasitarime Vidmantui ir Matui reikëjo aptarti ir ávertinti susidariusià partizaniniø organizacijø kritinæ situacijà Þemaitijoje, nes tà paèià balandþio mën. 9 d. èekistai sunaikino ne tik Jungtinës Kæstuèio, bet ir Þemaièiø apygardos ðtabus. Maþa to, ið Þemaièiø apygardos gaunamos þinios këlë nerimà dël apygardos likimo. Be to, ir JKA rinktinës buvo silpnos: Savanorio rinktinæ J. Þemaitis 51

iðvykdamas paliko be ðtabo ir vadovybës, Þalèio rinktinë kûrësi, Vytauto Didþiojo rinktinës vadovybë buvo sunaikinta prieð pusantro mënesio. Tik Lydþio rinktinë, nors ir po patirtø smûgiø, buvo atsigavusi ir galëjo aktyviai prieðintis nuolatiniam èekistø spaudimui. Vidmantas aktyviai pretendavo á apygardos vado pareigas, bet neturëjo kuo pakeisti save rinktinës vadovybëje, be to, matë ypaè atsakingà jos vaidmená, kol neatkurta apygarda, todël sutiko su Mato kandidatûra ir aptarinëjo kandidatûras á ðtabo darbuotojus vëlgi ið Lydþio rinktinës kontingento. Savanorio rinktinës vadas J. Þemaitis-Matas, kai buvo iðrinktas JKA vadu, pakeitë savo slapyvardá á Tyliø (11). Dar daugiau, Tylius paëmë á apygardos ðtabà ið Lydþio patyrusius karius : V. Guþà-Mindaugà, Antanà ir Broniø Liesius. Bûtø logiðka, kad Tylius JKA ðtabo bûstinæ pasirinktø savo – Savanorio rinktinës teritorijoj, taèiau jis apsistojo Skaudvilës valsèiuje Lydþio erdvëje, vel remdamasis jo struktûromis. Vidmantas, jau antràjá apygardos vadà parëmæs ir priëmæs savo teritorijon, tokiam pasirinkimui neprieðtaravo. Pasitarimui baigiantis, geguþës 25 d. þuvo geriausias Lydþio rinktinës bûrio vadas A. Jonikas-Rolandas. Vidmantas perëmë bûrá, stabilizavo jame padëtá,paskyrë kità vadà. Po ðios netekties vël rûpinosi bendrais rinktinës reikalais. Vidmantas palaikë pastovø ryðá su kaunieèiais – savo kolegomis ið studijø laikø, turëjo savo patikimà ryðininkà studentà – medikà Reinholdà Þemaitá ið Dûdlaukio km. (12). Tik Kaune buvo galima gauti didesniais kiekiais medikamentø ir techniniø priemoniø ðtabui. Telefoniná ryðá su Kaunu palaikë per patikimà Raseiniø paðto darbuotojà Kleopà Ambrozaitá ið Aukðtaðlynio kaimo. Kauno paðte dirbo patikimas asmuo, kuris gautas þinias perduodavo Vidmanto patikëtiniams, kurie ágyvendindavo jo nurodymus. Minëti asmenys paruoðdavo keliones ryðininkams- pasiuntiniams, kurie atveþdavo siuntas á periferijà. Atskirais atvejais á Kaunà iðvykdavo ir pats Vidmantas. Autoriui teko girdëti liudijimø, kad Vidmantas Kaune su þmona nueidavo net á teatrà. 1947 m. antroje ir 1948 m. pirmoje pusëje Lydþio – Aukuro rinktinëje vyko áprasti pasiprieðinimo okupantams veiksmai. Vidmantas nustatinëjo rinktinës junginiams taktikà, operatyvinius veiksmus ir gynybà. Nuolat papildë slëptuviø sistemà. Palaikë stabilià situacijà rinktinës erdvëje. 1948 m. geguþæ ið JKA, Þemaièiø ir Prisikëlimo apygardø ákuriama Vakarø Lietuvos „Jûros“ sritis. J. Þemaitis-Þaltys iðrenkamas jos vadu. Liepos mën. JKA vadø pasitarime keièiamas apygardos pavadinimas, nuo tol ji vadinama KÆSTUÈIO APYGARDA. Jûros srities vadas Þaltys 52

siûlo apygardos vadu iðrinkti H. Danilevièiø-Vidmantà. Bendru sutarimu Vidmantas iðrenkamas Kæstuèio apygardos vadu. Vidmantas Aukuro rinktinës vadovavimà perduoda A. MieliuliuiNeptûnui ir perima ið Tyliaus vadovavimà Kæstuèio apygardai. 1948 m. birþelyje J. Þemaitis -Þaltys Jûros srities perdavimo MilaðevièiuiRuoniui ásàkyme raðë: „Að didþiuojuos, kad esu ið Kæstutënø, ið tarpo tø, kurie tëvynei davë tokius didvyrius kaip Visvydà ir kitus, kuriø þygdarbiai ir vardai, galbût, nëra þinomi, bet apie jø darbus suþinos, juos ávertins ir amþinai atmins atgimusi Lietuva.“ (13). J. Þemaitis-Þaltys Kæstuèio apygardos vairà perdavë pagrindiniam Kæstuèio apygardos pamatø klojëjui, kuris kartu su Visvydu (Angimi, Ðilu) sukûrë jos struktûras, o pastarajam þuvus, tas struktûras atkurti padëjo Tyliui (Þalèiui), kovojo uþ jø stabilumà, nes buvo pagrindiniø grandþiø vadas. Tapæs apygardos vadu, rûpinosi jos grandþiø kovingumu, patriotinës dvasios iðlaikymu, Lietuvos valstybingumo atstatymu. MGB-istai, nepajëgdami Kæstutënø nugalëti mûðio lauke, ëmë naudoti klastos ir niekðybiø arsenalà: skleisti tarp partizanø suprieðinanèià dezinformacijà, implantuoti á partizanø gretas Sokolovo smogikus ir skleisti atvirà ðmeiþtà per savo agentus. Per visus 1948 metus kæstutënai ðiam MGB-istø spaudimui sugebëjo atsispirti, net turëjo pergaliø: suimta ryðininkë G. Stulgaitytë atvedë tris Sokolovo smogikus (Mykolà Navikà-Taurà, Antanà Muralá-Aidà ir Juozà Stoná-Verpetà pas Viduklës partizanus, taèiau sugebëjo pastaruosius perspëti apie spendþiamà klastà (N. Gaðkaitë. Þuvusiøjø Prezidentas p. 149). Smogikus partizanai suëmë ir nuteisë mirties bausme, ryðininkæ iðlaisvino. Tokie Vidmanto vadovaujamø partizaniniø struktûrø veiksmai tiesiog siutino èekistus, jie kûrë specialius planus Vidmanto ir jo vadovaujamø kæstutënø persekiojimui. Aiðkiai per ilgai buvo uþsitæsæs tas pats ryðio kanalas per Raseiniø – Kauno paðtus. Èekistai já uþèiuopë ir iððifravo, jie sulaukë apygardos vado Vidmanto iðvykos á Kaunà. Iððifravo ryðá palaikanèius asmenis. Apygardos vadui ir jo palydai èekistai paruoðë garantuotus spàstus. Taèiau Vidmanto partizaninnë patirtis ir nuojauta jam pasitarnavo, jis gráþdamas á apsistojimo vietà, apsupties èekistus laiku pastebëjo ir nedelsdamas pasitraukë. Buvo sukeltos ant kojø visos Kauno slaptosios tarnybos, net milicija Vidmanto paieðkai, bet jis dingo be pëdsakø. Yra duomenø, kad jis pasislëpë pas apygardos ðtabo ryðininkà Kaune, ten iðlaukë, kol praëjo paieðkos ánirðis, tuomet gráþo á apygardà. Á èekistø nagus pakliuvo apygardos ðtabo apsaugos bûrio vadas Vl. Ðvelnys-Putinas, ðtabo ryðininkas K. Trumpaitis ir Vidmanto 53

þmona Z. Danilevièienë. K.Trumpaitis kankinimus iðlaikë neprakalbæs èekistams. Z. Danilevièienë apygardos paslapèiø neþinojo. Vl. ÐvelnysPutinas kankinimø neiðtvërë ir iðdavë visus jam þinomus ryðninkus, OS narius ir archyvø paslëpimo vietas. Kæstuèio apygarda patyrë milþiniðkus nuostolius. Po ðios lemtingos èekistø provokacijos Kæstuèio apygardos partizanø pasiprieðinimo karas prieð okupantus vyko sava vaga. Vidmantas toliau vadovavo apygardai. Partizanø centralizacijos darbà dirbo J.ÞemaitisVytautas, tuo paèiu rûpinosi ir Pietø srities partizanø vadai. Pastarieji, nesugebëjæ atstatyti ryðio tarp savo ir Vakarø Lietuvos srièiø partizanø ðtabø, patys iðsiruoðë kelionën pas vakarø Lietuvos partizanus. Ðià kelionæ apraðo N. Gaðkaitë-Þemaitienë knygoje „Þuvusiøjø Prezidentas“. LGGRTC, Vilnius, 1998, p.177–178). „ Ties Gelgaudiðkiu persikëlæ per Nemunà, A. Grybinas ir A. Ramanauskas, lydimi dviejø partizanø atvyko á Jurbarko v. Skirsnemuniðkiø km., buvo nuvesti á Ðimkaièiø miðke buvusá P. Stankaus-Gruodþio ir J. Palubecko-Simo bunkerá. Ten su vietiniais atðventë 1948 m. Kalëdas. Sausio 3 d. ryðininkë nuvedë sveèius á Kæstuèio apygardos ðtabà, kur susitiko su apygardos vadu H. Danilevièiumi ir ðtabo virðininku R. Gedvilu“. Susitikimà su Vidmantu Pietø srities partizanø vadas A. Ramanauskas-Vanagas apraðo knygoje „Laisvës kovos 1944– 1953 metais“. (LPKTS, Kaunas, 1996, p. 292–295, dokumentas103, iðtrauka ið LLKS Gynybos Pajëgø vado A. Ramanausko-Vanago apraðymo apie 1948–1949 m. þiemos kelionæ á Vakarø Lietuvos sritá.) 1949 sausio 3 d. buvo pasiektas Kæstuèio apygardos ðtabas ir susitikta su apygardos vadu Vidmantu, ðtabo virðininku Remigijum, ûkio skyriaus virðininku Vaiðnora ir spaudos ir ðvietimo skyrius virðininku Ramûnu. Panaðios padëtys buvo susidariusios ir tuomet, kai Vanagas ir Faustas susitiko su Kæstuèio apygardos vadu Vidmantu ir Vakarø Lietuvos srities vadu Vairu. Pirmuoju atveju vos neávyko ginkluotas konfliktas. To buvo iðvengta tik todel, kad Vanagas ir Faustas þinojo, jog susitinka su tikrais partizanais ir laikësi pasyviai. Vakarieèiai Pietieèiø nenuginklavo, bet jie valandà laiko visi buvo pasiruoðæ kiekvienà akimirkà pradëti kautynes. Kæstuèio apygardos vadas Vidmantas su uþvestu automatiniu pistoletu, apsaugotas tokioje pat padëtyje esanèiø dviejø partizanø, atskirai tardë Vanagà. Pagaliau Vanagui pavyko átikinti, kad jie tikrai yra PLS siøsti Dainavos ir Tauro apygardø vadai. Padëtis atslûgo. “ Jeigu Vidmantas bûtø dirbæs okupantams, kaip tuo metu provokatoriai apygardos partizanams ir gyventojams skleidë provokacines pramanas, ar jis paleistø gyvus dviejø apygardø vadus? 54

Èekistai pasikliovë savo nesena sëkminga patirtimi, kai Þemaièiø apygardos vadà kpt. Juozaitá ir jo ðtabà èekistø agentas Markulis átikino kità partizanø kpt. Ivanauskà, kad Juozaitis ir jo ðtabas iðdavikai. Ivanausko komanda Juozaitá ir jo ðtabà suðaudë. Markulis Ivanauskà ir ðtabo darbuotojus iðsikvietë á Vilniø, visus suëmë ir suðaudë. Þemaièiø apygarda liko be vadovybës. Èekistai trynë rankas ir ðaipësi ið partizanø, kad jie nesugeba atpaþinti prieðo klastos. Èekistai, pasinaudojæ Putino iðdavystëmis, 1949 m. sausá LSSR MGB 2N valdyba sudaro agentûrinio-operatyvinio darbo planà: visas Putino iðdavystes priskirti Vidmantui ir jo ðtabui ir per savo agentus paskleisti tarp Kæstuèio apygardos gyventojø, OS nariø ir partizanø, kad jie patys susidorotø su Vidmantu ir jo ðtabu.Tikràjá iðdavikà ir jo darbus kruopðèiai slëpti nuo gyventojø ir partizanø. (LYA f k 1 ap.3b 406 l 1-48). Ði èekistø kruopðèiai paruoðta akcija ir per jø agentus plaèiai paskleista tarp partizanø ir gyventojø apygardos teritorijoj buvo (ir tebëra) gan sëkminga. Apygardos partizanai pareikalavo, kad Jûros srities vadovybë Vidmantà patrauktø karinën atsakomybën. Atvykusi Kæstuèio apygardon, srities vadovybë iðtyrë padëtá vietoj ir nesunkiai atpaþino èekistø klastà, nes Milaðevièius-Ruonis, srities vadas, ir Ivanauskas-Gintautas, srities ðtabo vadas, dalyvavo po èekistø klastos atkuriant sunaikintà Þemaièiø apygardos ðtabà, o taip pat Vidmantas jiems atsiuntë Dainavos ir Tauro apygardø vadus áspëdamas apie jø atvykimà be ðtabø ryðininkø ir apie bûtinumà tikrinti. Taèiau jie neturëjo priemoniø iðaiðkinti partizanams ir gyventojams, kad Vidmantà apðmeiþë èekistai, o tikrasis iðdavikas yra Putinas, todel Vidmantà 1949 m. balandá paðalino ið apygardos vado pareigø. Vyriausias kariniø pajëgø vadas generolas J. Þemaitis H. Danilevièiø-Vidmantà paskyrë savo atstovu Karaliaus Mindaugo srities ðtabe. Èekistai netruko pasigirti apie nuveiktà darbà: LSSR MGB 2N valdybos 1949 m. balandþio mën. ataskaitoje apie agentûriná-operatyviná darbà dël sausyje suplanuoto darbo rezultatø – Vidmanto paðalinimo ið apygardos vado pareigø. (LYA f k 1 ap.3. b.313,l 162–196). Ðtabo ryðininkas K. Trumpaitis ir Z. Danilevièienë buvo nuteisti ir ilgus metus kalëjo gulaguose. Raseiniø paðto darbuotojas K. Ambrozaitis ir jam talkinæ asmenys buvo iðskirti atskira byla ir taip pat nuteisti. Vidmantas Kæstuèio apygardà ir ðtabà liepos mën. perdavë A. BakðiuiGermantui ir, pasigydæs suþeidimà, iðvyko á paskyrimo vietà. Taèiau jau tada virð Karaliaus Mindaugo Rytø Lietuvos srities ðtabø kabojo iðdavystës debesys. Á Algimanto apygardos Ðarûno rinktinës ryðininkø tarpà buvo infitruotas MGB agentas Vytautas Kuèis-Mikas. (14). Savo straisnyje 55

istorikas G. Vaièiûnas raðo: 1949 m. lapkrièio 1d. 13 val. 30 min. pagal Princo parodymus MGB 137 pulko èekistai, vadovaujami rikiuotës mokyklos virðininko kpt. Limonov, Kauno MGB skyriaus virðininko mjr. Fominych ir MGB 2N 3èio skyriaus virðininko p/p Þidko pradëjo Algimanto apygardos Ðarûno rinktinës ðtabo bunkerio ðturmà Ðimoniø girioje netoli Dienioniø eþero. Þuvo buvæs Kæstuèio apygardos vadas H. Danilevièius-Vidmantas, Ðarûno rinktinës vado adjutantas Juozas Lapienis-Darius ir Þalgirio bûrio partizanas Aloizas ÞilysÞirnis. Ðie trys kariai bandë prasiverþti ið bunkerio pro èekistø þiedà, taèiau þuvo nelygioje kovoje. Dar penki partizanai, likæ bunkeryje, buvo apnuodyti dujomis ir paimti gyvi. MGB-istai Vidmanto nepalieka ramybëje ir po jo þûties ir ðmeiþto kompanijà prieð já pratæsia: 1950 m. birþelio mën. (praëjus daugiau nei pusmeèiui po Vidmanto þuvimo) MGB rotatoriumi Vilniuje pagamino dvi proklamacijas ir per Karaliaus Mindaugo srities vado þmonà Kimðtienæ (jai neþinant, kad reikalà turi su èekistais) perdavë juos Kimðtui. Ðiuose atsiðaukimuose èekistai raðo, kad H. Danilevièius-Vidmantas 1949 m. rudená iðdavë A. Sluèkos ir A. Starkaus bunkerius ir jam uþ tai ávykdytas Partizanø karo lauko teismo nuosprendis -suðaudytas. (15). Ði klasta buvo analogiðka paskleista Kæstuèio apygardoj, o ir tikslai tie patys: nuslëpti MGB agento Vyt. Kuèio-Miko iðdavystæ ir naudoti já tolimesnëm klastom prieð partizanus, antra, kerðyti ðauniam partizanø vadui, net penkerius metus draskiusiam èekistø uþmaèiø tinklus savo dràsa ir sumanumu. Ðià lemiamà dienà jis turëjo pasirinkimà, galëjo likti su anais penkiais ir pasiduoti èekistams, taèiau jis buvo iðtikimas kovotojas dël savo tëvynës iðlaivinimo ið okupacinio jungo, iðtikimas duotai priesaikai Tëvynës vardu, narsiai kovësi paskutiniame mûðyje su keleriopai gausesniu prieðu ir þuvo didvyrio mirtimi. Po to kai jis savanoriðkai sudëjo ant Tëvynës laisvës aukuro savo jaunystæ, dràsius darbus, þygdarbius ir brangiausià turtà – gyvybæ, ar dar bus abejojanèiø jo þygiais ir darbais? H. Danilevièiaus -Vidmanto pasiprieðinimo prieð okupantus veikla, dràsa mûðiuose ir sumanumas áspëjant èekistø pinkles prieð partizanus ávertinta treèiojo laipsnio Vyèio kryþiumi, jam suteiktas karinis pulkininko laipsnis ir kario -savanorio vardas. Vidmantas slapyvardá keitë vienà kartà, nuvykæs á Karaliaus Mindaugo sritá, pasivadino „Neringa“. Á rytø Lietuvà já lydëjo adjutantas slapyvardþiu Algimantas. Prie Ðarûno slëptuvës þuvæ: Vidmantas, Darius ir Þirnis buvo uþkasti þuvimo vietoje. Jø palaikai ten iðbuvo iki Lietuvos valstybës nepriklausomybës atstatymo. Palaikø paieðkas, jau Nepriklausomoje Lietuvoje, pradëjo J. Lapienio-Dariaus sûnus, dr. Tautvydas Lapienis. Jo atkakliø tyrinëjimø ir paieðkø dëka buvo nustatyta uþkasimo vieta, palaikai ekshumuoti, nustatytos 56

þuvusiøjø tapatybës. Ekshumacijos ir tapatybës nustatymo procese dalyvavo Vidmanto þmona Sofija Danilevièienë ir sesuo ið JAV H. Zitkus. Visø trijø karþygiø palaikai palaidoti 1863 m. sukilëliø Ðimeliðkiø kapinaitëse Svëdasø apylinkëje. Dr. Tautvydo Lapienio pastangomis ir kaðtais pastatyti antkapiniai paminklai ir priþiûrimos kapinës. Þuvimo vietoje Ðimoniø girioj prie Dienioniø eþero Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras pastatë valstybinius þenklus, kuriuose iðkaltos þuvusiøjø pavardës, tarp kuriø ir treèiojo Kæstuèio apygardos vado H. Danilevièiaus-Vidmanto, áraðas. 2001 m. autoriaus pastangomis prie Erþvilko gimnazijos fasado pritvirtinta atminimo plokðtë, kurioje ávardinti visi Erþvilko gimnazijos mokiniai ir mokytojai, þuvæ kovoje su okupantais. Pirmuoju þenkle ávardintas mokytojas, direktorius, treèiasis Kæstuèio apygardos vadas Henrikas Danilevièius-Vidmantas. Èekistai, pasirodo, geresni psichologinio karo specialistai panaudojant melà, pramanus, ðmeiþtà prieð savo prieðininkus nei gali pasirodyti ið pirmo þvilgsnio. Jis skirtas ne tik nesusigaudantiems situacijoj, neiðmanëliams, bet ir iðdavusiems savo idealus, bendraþygius ir savo sàþinæ, nedrástantiems atvirai iðpaþinti savo nuopuolá, besistengiantiems ðá sopulá uþkrauti buvusiems bendraþygiams ant peèiø. A. Stoðkus-Raila, atlikæs jam skirtà bausmæ GUL’age, (kaip niekas kitas) sugráþo Lietuvon. Èia rado dar gyvai besklandanèius gandus „apie Vidmanto iðdavystes“, o tiksliau, nuolat pakurstomà 1949 m. sausyje LSSR MGB 2N valdybos sudarytà agentûriná-operatyviná planà del Vidmanto kompromitavimo, tarsi kalbanèio: Jei jûsø vadas toks, argi jûs geresni? Taèiau Raila panoro bûti „geresniu“ ir savo falsifikuotuose memuaruose apie mûðá, lëmusá jo nuopuolá, raðo: – Kodël niekas nevadovauja bûriui, kodël jie subridæ Ðaltuonon srogdinasi?, – o að nutariau iðgyventi, nes mirti lengva. Ðtai mûðio ákarðtyje jis tampa filosofu, uþmirðdamas, kad buvo kariu, davë Lietuvos vardu kario priesaikà,“ – Að prisiëmiau atsakomybæ ne tik uþ bûrá, jo karius, bet ir uþ ðtabà“ – raðo ten pat. Tad nei karys, nei filosofas – tiesiog susipainiojæs tarp tiesos ir melo menkysta-dezertyras, visus savo kaip dezertyro paklydimus, neiðmanymà ir bailumà verèia ant Vidmanto peèiø. Tà patá daro savo memuariniame falsifikate gráþusi ið Gulag’o ir turinti moraliniø problemø prieð savo sàþinæ, buvusius bendraþygius ir draugus buvusi ryðininkë E. Grigalavièiutë. Ji be áþangos ar argumetø tiesiog skelia: – Vidmantas iðdavikas. Beje, reiktø atkreipti dëmesá, kad ji nieko bendro neturi nei su Vidmantu, nei su Vadþgiriu, tik dël neaiðkiø prieþaðèiø atsiradusi „Vadþgirio“ knygoje. Knygos autorius ásijungia á ðá chorà falsifikuodamas istorinius faktus: prie Lydþio rinktinës iðtakø stovëjo leitenantai P. Ruibys, J. Statkevièius ir 57

ltn. J. Babilius bei kpt. J. Babilius, – vëliau kpt. J. Kasperavièius, nuo pat pradþiø kartu su H. Danilevièiumi kûræ ir ákûræ Jungtinæ Kæstuèio apygardà. Tuo tarpu autoriaus teiginys, kad Lydþio rinktinëj nebuvo karininkø, kad minëtà apygardà ákûrë J. Þemaitis, yra netiesa, nes tuo metu jis buvo Þaibo apygardos vadas ir kitos apygardos kûrime nedalyvavo. ( „Vadþgirys“ p. 482). Galima tik stebëtis èekistø áþvalgumu, kad MGB 2N valdybos agentûrinisoperatyvinis planas vykdomas po daugelio metø, net tada, kai tokios valdybos Lietuvoje lyg ir nëra, bet yra rezistentai, o tas planas buvo skirtas bûtent jiems. Galima bût nekreipti dëmesio, jei tokie memuariniai falsifikatai gulëtø kur nors nugulti dulkëmis, taèiau juos Albinas Stoðkus (beje, taip pat buvæs rezistentas ) tiraþuoja jo 2006 m. iðleistoje knygoje „Vadþgirys“. Nesuprantama tokios medþiagos tiraþavimo autoriaus pozicija, jos memuarinë ir moralinë vertë. Yra ir daugiau autoriø, savo leidiniuose neatsakingai ar nepagarbiai atsiliepianèiø apie didvyrius, paaukojusius savo gyvybes uþ mûsø, o ir apie juos nepagarbiai raðanèiøjø laisvæ. Tuo jie ir didvyriai, kad aukojosi uþ visus, gerus ir blogus, savo tautos vaikus. Paaiðkinimai: 1. Ið Danilevièiaus sesers Halinos Zitkus laiðko Tautvydui Lapieniui (jo asmeninis archyvas). 2. A. Kisielius „Blësta lauþo þarijos“. J. Mociaus-Ðvëdrio prisiminimai papasakoti autoriui. 3. Elenos ir Agnës Preilauskaièiø prisiminimai papasakoti autoriui. 4. LYA FK-1 Ap.3 B 271161,L 175,180. 5. N. Gaðkaitë, D. Kuodytë, A. Kaðëta, B. Ulevièius „Lietuvos partizanai“ K. 1996 m. psl. 237,238. 6. Lydþio rinktinës ðtabo virðininko J.Mociaus-Ðvëdrio atsiminimai papasakoti autoriui. 7. Laisvës kovø archyvas N12 þiûr.JKA kûrimo protokolus.„Laisvës kovos 1944–53 m. psl. 114–136. 8. Laisvës kovø archyvas N32 Lydþio rinktinës pirmosios kuopos vadas G. Kisielius psl.108. 9. Ten pat psl. 106–107. 10. Ten pat psl. 41. 11. N. Gaðkaitë. Þuvusiøjø Prezidentas. psl. 120. 12. Laisvës kovø aukos pietø Þemaitijoj psl.184. 13.N.Gaðkaitë, D. Kuodytë, A. Kaðëta, B. Ulevièius „Lietuvos partizanai“ psl. 250 14. G. Vaièiûnas „Algimanto apygardos þûtis“. Þiburys 1994 m. Lapkritis N11. 15. LYA F- K1 ap.45 b.107 t.2 L.108.

Treèiasis Jûros srities vadas Vaclovas Ivanauskas

Slapyvardþiai: Vytenis, Gintautas, Otonas, Leonas.

Vaciukas tiek vaikas, tiek paauglys iðsiskyrë ið savo bendraamþiø. Jau tada matësi, kad bræsta asmenybë. Jis daugiau suvokë protu ir dvasia, sugebëjo plaèiau aprëpti, daugiau uþ bendraamþius ásiminti, ilgiau dirbti. Já domino gimtoji ir svetimos kalbos, gimtoji ir kaimyniniø tautø literatûra ir poezija. Vëliau, kai politiniai vëjai ëmë blaðkyti mûsø valstybæ tarp Europos milþinø, suaudrino ir Vacio pasaulëjautà. Lietuviðka patriotiðka ðeima áskiepijo Vaclovui europinæ krikðèioniðkà kultûrà, o Raseiniø dominikoniðkos bendruomenës dvasiðkiai bei gimnazijos mokytojai tà pasaulëjautà pagilino, praplëtë ir átvirtino. Svarbiausia, kad jo ðviesus protas sugebëjo analizuoti, ásisavinti ir surasti tikruosius kelius tuometinio pasaulio labirintuose. Gimnazijos rëmai jau po penkiø klasiø já varþo, nes jis suvokia plaèiau þino daugiau. Gimnazijos proginiuose absolventø subuvimuose jis diskutuoja pracûziðkai arba vokiðkai apie to ar kito kraðto literatûrà (galbût net su ltn. J. Þemaièiu) ir kultûros savitumus. Dabar jau Vaclovas pripaþintas Raseiniø inteligentijos ir net politikø sluoksniuose kaip gabus jaunuolis. Pirmosios bolðevikinës okupacijos metais Vaclovas gimnazijos nelanko. Já netenkina ideologizuotas, tuo paèiu deformuotas mokymo supratimas. Jis lavinosi savarankiðkai, sielojosi dël laisvës ir valstybingumo praradimo. Telkë bendraminèius prieðintis okupantams. Pats raðë, kartu su bendraminèiais spausdino ir platino atibolðevikinius spaudinius. A. Bubnys „Vokieèiø okupuota Lietuva 1941– 59

1944“ 25 psl. raðo: „moksleiviø ateitininkø Sàjungos pirmininku 1940 m. rugpjûtyje tapo Kauno Vytauto Didþiojo universiteto studentas-chemikas Stasys Tilinskas. Jis ëmësi atkurti ryðius su ateitininkø organizacijomis provincijoje. Ryðius su Raseiniø apskritimi palaikë V. Stonis“. NKGB 1941m. geguþës mën. suëmë Kauno 4-os vidurinës mokyklos moksleivá Pomerneckà. Tardomas jis papasakojo, kad S. Tilinskas davæs paskaityti laikraðtá „Laisvës varpà“, keletà atsiðaukimø. Ar turëjo V. Ivanauskas ryðá su Kauno ateitininkais ir „Laisvës varpo“ leidimu, galima tik spëlioti. Taèiau 1946 11 24 Jungtinës Kæstuèio apygardos Protokole N 3 p. 4 nurodoma, kad: „buvo iðleisti Laisvës varpo 107 ir 108 numeriai“. Kokiu keliu atëjo „Laisvës varpas“ – tæstinis leidinys á Lydþio rinktinæ, toliau á Jungtinæ Kæstuèio apygardà: galbût per Raseiniø ateitininkus ir V. Ivanauskà, gal per kitus? – bet kad jo pradþia Kaune, abejoti netenka. V. Ivanauskas ne tik spausdino ir platino antibolðevikinæ spaudà, bet analizavo pasiprieðinimo bûdus ir metodus, aiðkiai suprasdamas, kad okupacija greit nesibaigs, nes rudi ir raudoni faðistai gvieðiasi uþvaldyti ne dalá, bet visà pasaulá. Trumpà, bet skaudø bolðevikmetá keièia rudasis faðizmas. Bolðevikmeèio Rainiø miðkelio ir Panevëþio kankiniai, Pravieniðkiø ir Èervenës masinës þudynës, pasodrintos per faðistines informacijos priemones ,palieka gilø pëdsakà Vaclovo sieloj. Ðià gëlà dar paaitrina rudojo faðizmo holokaustas. Sunaikinti jau kiti, artimai paþástami raseinieèiai. Lietuvos Laikinoji vyriausybë Raseiniø burmistru paskiria jurbarkietá erudità Petrà Paulaitá. Jis nuo bolðevikø buvo priverstas slëptis Berlyne, dalyvavo Lietuvos Aktyvistø Fronto (LAF) veikloje ir jø pavedimu ryðininkavo tarp Kauno ir Berlyno pogrindininkø ruoðiant sukilimà. P. Paulaitis ypaè mëgo patriotiná jaunimà, besiprieðinantá okupantams, jis netrunka susisiekti su V. Ivanausku ir raseiniðkiais rezistentais. P. Paulaitis vieðai protestuoja prieð holokaustà. Faðistai á jo protestà nekreipia dëmesio. Jis protesto vardan pasitraukia ið pareigø. Tai Vaclovui padaro áspûdá. P. Paulaitis gráþta á Jurbarkà, mokytojauja ir ákuria Lietuvos Laisvës Gynëjø Sàjungà, tapdamas jos vadu, priesaikos tvarka gaudamas slapyvardá Aidas. Kapitonas J. Þemaitis gráþta á Ðiluvà – valdininkauja. Kapitonas J. Èeponis gráþta á Raseinius ir skiriamas Lietuvos Laisvës Armijos Raseiniø apskrities karo komendantu. Burmistru paskirtas kapitonas Pr. Guþaitis. Raseiniuose apsistoja generolas Stasys Zaskevièius ir aviacijos kapitonas V. Digrys. Du 60

pastarieji kuria karinæ pasiprieðinimo organizacijà Laisvës Ðauliai. Kapitonui J. Þemaièiui pavesta organizuoti karinæ pasiprieðinimo organizacijà Vytauto Didþiojo Sàjungà. Leitenantas V. Stonys – Kæstuèio Kovotojø padaliniø atstovas. Visi jie nesugeba suderinti savo veiksmø, Vaclovui sunku susivokti, su kuriais dirbant galima atneðti naudos Lietuvai. Suvokæs, kad tik Lietuvos Laisvës Armija turi realià struktûrà ir ginkluotæ, ástoja á Lietuvos Laisvës Armijà. Vokieèiø komendantas aptinka Vaclovà niekur nedirbantá, gerai kalbantá vokiðkai, iðsiunèia á Tauragës geleþinkelio stotá vertëjauti. Vertëjaudamas nepraranda ryðio su Lietuvos Laisvës Armija, tik jau Tauragës apskrities struktûroje. Tauragës ðtabo slapyvardis – Gulbë, ðtabo virðininkas kapitonas Juozas Babilius-Ridikas. Istorikas K. Kasparas veikale „Lietuvos Karas“ 127 psl. raðo: „1944 m. rugpjûèio-rugsëjo mën. Tauragës apskr. trylikoje valsèiø ir Tauragës mieste buvo sukurti kariniai Lietuvos Laisvës Armijos vanagø bûriai nuo 20 iki 50 vyrø kiekvienas – ið viso 400– 450 vanagø. Rinktinë turëjo: 400 ðautuvø, 18 kulkosvaidþiø, ið kuriø 10 Batakiø Lietuvos Laisvës Armijos organizacijoje, turinèioje ir minosvaidá. Valsèiuose veikë vanagø bûriai: Erþvilke – 35, Tauragës mieste – 30 vanagø ir kt.“ Ðiai struktûrai priklausë ir Vaclovas. Praûþus frontui, Tauragës miesto ir daugelio valsèiø ðtabø pareigûnai, palikæ savo pareigas, pasitraukë á Vakarus. Iðiro miesto bûrys. Gulbës ðtabo virðininkas kpt. J. Babilius-Ðarûnas, apsistojæs Balniø km. prie Erþvilko, ið ten bandë telkti apskrities Lietuvos Laisvës Armijos bûrius, bet gangreit buvo suimtas. Vaclovas taip pat paliko Tauragës miestà ir atvyko á savo motinos tëviðkæ – Openiðkiø km. prie Erþvilko. Toliau K. Kasparas ten pat raðo: „stiprø bûrá sutelkë Gaudentas Kisielius-Tomas, LLA kariná daliná organizavæs nuo geguþës mën. Skyrininkams buvo duotas uþdavinys sudaryti kovos grupeles po 3–5 asmenis Erþvilko-Jurbarko valsèiø kaimuose. 1944 m. rugpjûèio 27 d. Erþvilko v. Pavidaujo treèiajame kaime ávykusiame pasitarime Lietuvos Laisvës Armijos organizavimo klausimais jau dalyvavo 30 nariø, veikusiø keturiose grupëse tame tarpe ir ið Erþvilko v. kaimø. Pasitarime buvo aptarti slapstymosi bûdai bûsimos bolðevkinës okupacijos metu, supaþindinama su slëptuviø statyba, ryðininkø verbavimu, raginama rinkti ginklus. Pagal minëtus nurodymus Erþvilko vls. Pagiriø, Openiðkiø ir Èepaièiø kaimø skyrininkas Jonas Starkus-Maþelis organizavo Lietuvos Laisvës Armijos vanagø bûrá, pas Preilauskus Pagiriø km. árengë slëptuvæ“. Vaclovas, atvykæs á Openiðkiø km., atsidûrë Maþelio kontrolës zonoje. 61

J. Starkaus-Maþelio gyvenimo apraðyme (Laisvës Kovø Archyvo 32 numerio 90-tame puslapyje) skaitome: „Vaikystëje ir jaunystëje dirbo ûkio darbus, o uþaugæs mokësi kalvystës pas Openiðkiø km. kalvá vokieèiø okupacijos metais uþbaigë kalvystës mokslus. Kaip Vaclovas su Maþeliu susipaþino, þiniø neturime, bet to paties kaimo vyrams susipaþinti tarpininkø vargu ar reikëjo“? Toliau to pat leidinio 67–69 puslapiuose Kankinësdidvyrës Onutës Preilauskaitës gyvenimo apraðyme skaitome: „Stasys ir Petronëlë Preilauskai savo gyvenamajame name áruoðë slëptuvæ keturiems partizanams Preilauskø namuose daþnai lankësi ir slëpësi slëptuvëje: J. Starkus-Maþelis, V. Ivanauskas-Vytenis , J. Þièkus-Viksva, J. MociusÐvëdrys, V. Miðeikis-Tarzanas, V. Slapðinskas bei kt.“ „Didvyriðkumà ir iðtikimybæ priesaikai parodë ir kiti ðeimos nariai. Kambaryje ðalia slëptuvës, kurioje tuo metu slëpësi J. Starkus-Maþelis ir V. Ivanauskas-Vytenis (tai 1945 m. liepos treèia diena), smerðininkai kankino Preilauskienæ – muðë, rovë plaukus, sukinëjo pirðtus, metaliniu strypu kapojo kûnà. Èekistas jà parbloðkë ant grindø ir ðautuvo buoþe trenkë per nugara, o paskui ásiutæs trenkë á grindis, ir ðautuvas iððovë mirtinai suþeisdamas budelá. Ðis ávykis iðgelbëjo Preilauskienæ, nes nedaug trûko, kad galutinai bûtø nukankinta. Vytenis verþësi gelbëti Preilauskienës, bet Maþelis já tramdë nuo neiðvengiamos þûties“. Apie partizanø sambûrá Blinstrubiðkio miðke prie Paupio J. Þièkus-Ðirðë Laisvës Kovø Archyvo 12 numerio 119 puslapyje raðo: „ po keliø dienø savo vyrus atsvedë ir Jonas Starkus-Maþelis. Tie vyrai neseniai buvo susiðaudæ su Erþvilko stribais. Þuvo keli partizanai, nukauti keli stribai. Erþvilko stribø vadas Moèalov iðtrûko gyvas. Maþelis ir jo vyrai sako, kad Moèalov tikras sadistas. Maþelis pasakojo, kad Moèialov su savo „narsuoliais“ labai þiauriai nukankino jo kaimynæ, jaunutæ gimnazistæ Onutæ Preilauskaitæ. per kelias dienas mûsø stovykloje susirinko daugiau kaip 150 partizanø “. Vaclovas, kaip ir kiti Maþelio vyrai, neávardijamas. Jis naujokas. Jo mokytojas Maþelis lapas po lapo verèia partizaninës kasdienybës elementoriø. Vaclovas já perpras, iðmoks greitai ir gerai. Jonas Þièkus-Ðirðë to paties leidinio 131 puslapyje raðo: „ Po Mickiðkës mûðio þuvus Saturnui ir kitiems, jo bûrys suiro. Dalis vyrø perëjo á A. Stoðkaus-Railos bûrá. 1945 m. pabaigoje ir 1946 m. pradþioje kaimuose apie Petkaièiø miðkà laikësi Vladas Peèkauskas-Geguþiukas, Juozas NorkusJuodis ir Albertas Norkus-Linksmutis. Atsirado ir ketvirtas – nepþástamas partizanas, aukðtoko ûgio su barzdele. Ið jo elgesio buvo matyti, kad jis yra iðsilavinæs, kultûringas ir taktiðkas, bet savo draugams reiklus ir drausmingas. 62

Jis buvo to maþyèio bûrio vadas. Jo slapyvardis buvo Vytenis. Su savo bûreliu jis daþnai uþeidavo á mûsø namus, nevengë mûsø kaimynø. Kiekvienas susitikimas su Vyteniu buvo man savaip ádomus ir malonus. Supratau, kad jis þino mano ryðius su Lydþio rinktinës vadu P. Ruibiu-Garbðtu, Organizacinio sektoriaus vadu K. Ruibiu-Eiva. Þino, kà að veikiau pas Saturnà ir jo vyrus. Vytenis savo praneðimus atneðdavo man, o að juos perduodavau á Lydþio ðtabà. Ið ðtabo praneðimus ir ásàkymus atsiøsdavo man ir að juos perduodavau Vyteniui. Taip buvo iki 1946 m. vasario 7 d. Artimiau susipaþinæs su Vyteniu, suþinojau, kad tai Vaclovas Ivanauskas“. Ðirðë nepamini, kad tuo metu Lydþio rinktinës operatyvinio skyriaus vadu buvo J. Kasperavièius-Ðilas (Angis,Visvydas), jis nuolat inspektavo bûrius, priþiûrëdamas, kaip jie laikosi statuto, vidaus tvarkos taisykliø ir kokie santykiai su gyventojais. Neabejotinai Ðilas inspekcijos metu artimiau susipaþino su Vyteniu, pastebëjo jo ir jo bûrio kariðkà disciplinà ir tvarkà, atkreipë dëmesá á jo iðprusimà, padiskutavo prancûzø ir vokieèiø kalbomis apie ateities Lietuvà. Laisvës Kovø Archyvo 32 numerio 86 puslapyje A. Joniko-Rolando gyvenimo apraðyme sakoma: „ 1946 m. liepos mën. 13 d. Rolando ir Vytenio bûriai organizavo didþiausià Lietuvoj kaliniø pabëgimà ið Tauragës NKVD Ðûbartinës kalëjimo. Buvo iðlaisvinti 23 vyrai, tarp jø ir Lydþio rinktinës vadas P. Ruibys-Garbðtas“. Vytenio bûrys, kaip Lydþio rinktinës pirmos kuopos padalinys, iki 1946 m. rudens vykdë kuopos vadø numatytà operatyvinæ veiklà. 1946 m. rugsëjo mën. 12 d. suformuojama Jungtinës Kæstuèio aygardos (JKA) vadovybë. Apygardos vadu iðrenkamas J. Kasperavièius-Angis (Ðilas,Visvydas). Apygardos vadas savo ásàkymu Ðtabo apsaugos bûriu paskiria Lydþio rinktinës Kadagio kuopos Vytenio bûrá. Angis tai daro neatsitiktinai,jis paþinojo Vytená ir þinojo jo intelektualiná potencialà, bûtent tokiø asmenø reikëjo darbui apygardos ðtabe. Vytenis kartu su Aidu dirbo „Laisvës varpo“ leidyboje, nes turëjo tokios patirties, o mokëdamas uþsienio kalbas, galëjo sekti Europos ir pasaulio politinius ávykius, juos analizuoti, apibendrinti ir pateikti „Laisvës varpui“. Apie Jungtinës Kæstuèio Apygardos ðtabà susibûrë intelektualai: Angis, Aidas (P. Paulaitis), Vytenis, Merkys ir Matas (J. Þemaitis). Visi jie laisvai kalbëjo prancûziðkai ir vokiðkai, o Aidas dar italiðkai, ispaniðkai ir lotyniðkai. Visi jie valdë plunksnà. Jiems visiems Angis iðdalino po dalá Lydþio rinktinës norminiø dokumentø, ið jø reikëjo paruoðti tø pat srièiø tik jau apygardos norminius dokumentus. Angis priminë neuþmirðti ir reguliaraus „Laisvës varpo“ leidimo. Vytenis, kaip ir kiti intelektualai, ðiø dokumentø ruoðime turëjo 63

savo barà. Jis vokietmetyje dirbo statutinëj organizacijoj ir norminiø dokumentø principai jam buvo þinomi. Ðiuos dokumentus Angiui, Aidui, Vyteniui, Merkiui ir Matui tekdavo aptarti bendruose posëdþiuose arba su kiekvienu atskirai. Angis, pats bûdamas kûrybingas ir darbðtus, visus skatino dirbti kûrybingai ir intensyviai. Visi suprato, kad laiko partizanui duota nedaug, o darbø laukia daugybë. Kitas sudëtingas darbas – partizanø centrinës vadovybës kûrimas. Reikëjo ruoðti dokumentus ir ðiai struktûrai, tad ðis pusmetis Vyteniui buvo darbo ðtabe praktika, kartu einant ðtabo apsaugos bûrio vado, kaip organizacinio-operatyvinio darbo baro, pareigas. Ásimintinas buvo tariamojo Bendro Demokratinio Pasiprieðinimo Sàjûdþio pirmininko Markulio ir jo asistentø J. Lukðos ir Zaskevièiaus apsauga ir lydëjimas ið Batakiø geleþinkelio stoties. Vytenis, kaip Angis ir Aidas, ið ðtabo ryðininkës þinojo, kad MarkulisErelis gali bûti èekistø agentas. Vytenis pareikalavo, kad Aidas vietoj bûsimo pasitarimo suruoðtø Ereliui karo lauko teismà ir já likviduotø. Taèiau Aidas nesutiko to daryti nepatikrinus gautø þiniø. Greitai paaiðkëjo, kad Vytenis buvo teisus. Atëjo 1947 m. Velykos. Jas nutarta ðvæsti kas sau su savo rëmëjais. Iki tol Aidas su dalimi „Laisvës varpo“ spaustuvës buvo perdislokuotas kiton slëptuvën – jis ten ir ðvæs. Angis su Dþiugu Velykas praleis su ðeimininkais, pas kuriuos bazuojasi. Vytenis privalo pasirûpinti savo bûrio vyrø Velykomis, o svarbiausia jø saugumu, nes vyrai nori ðvæsti didþiàjà ðventæ, daþnai uþmirðdami savo ypaè pavojingà padëtá.Tik Vytenio grieþtumo dëka bûrys iðvengë tragedijos, nes èekistai medþiojo Jungtinës Kæstuèio Apygardos ðtabà ir apylinkëj jø ðnipø buvo pilna. Galbût tà rûsèià lemtá prisiëmë Lydþio rinktinës Ðtabo apsaugos bûrys, vadovaujamas Mindaugo, þuvæs (11 partizanø) 1947 m. balandþio 4 d. Didájá pektadiená. Apie ðá, kaip apygardos ðtabo apsaugos bûrá, knygoje „Þuvusiøjø Prezidentas“ 117 puslapyje raðo N. Gaðkaitë- Þemaitienë. Matyt, tada daugelis neskyrë pakankamai didelës, organizaciniu ir ekonominiu poþiûriu pajëgios Lydþio rinktinës nuo besikurianèios apygardos. Reikia paþymëti, kad Jungtinë Kæstuèio Apygarda du kartus kûrësi ið Lydþio rinktinës resursø ir jos teritorijoj. Abu kartus tam procesui vadovavo rinktinës vadas H. Danilevièius-Vidmantas. Pirmu kartu rinktinë apygardai atidavë: operatyvinio skyriaus vadà Ðilà (J. Kasperavièiø, tapusá Angimi), „Laisvës varpà“ kartu su redaktoriumi Merkiu, kuris tapo apygardos skyriaus vadu, ir Vytenio bûrá ðtabo apsaugai. Perdavë visas spausdinimo priemones, ryðininkus ir ryðio kanalus. Antràkart vël visos techninës priemonës buvo pakartotos naujai Jungtinei Kæstuèio Apygardos vadovybei, taip pat Statutinë ir Vidaus 64

tvarkos dokumentacija. Pastaroji pritaikyta tapo apygardos, vëliau srities, dar vëliau Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio norminës dokumentacijos pagrindu. Visà ðá raðytiná rezistenciná paveldà J. Þemaitis-Tylius, 1947 m. tapæs Jungtinës Kæstuèio Apygardos vadu, kartu su ðtabø darbuotojais, tarp jø ir su V. Ivanausku-Vyteniu, tobulindamas toliau perkëlë ið apygardos á Jûros sritá ir á Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio centrinæ vadovybæ, ið jo buvo sudaryti valstybinës reikðmës dokumentai. Vytenis, gavæs Jungtinës Kæstuèio Apygardos ðtabo nario nurodymà apsaugos bûriui, iðþygiavo á Paupinës miðkà, kur privalëjo saugoti pasitarimo dalyvius, o vëliau lydëti naujàjá apygardos vadà, ðtabo narius. Naujasis apygardos vadas J. Þemaitis-Tylius apsidþiaugë, kad Vytenio bûriui pavyko iðvengti netekèiø per ávykusius siautimus. Tylius ásakë Vyteniui toliau vadovauti bûriui ir paskyrë já apygardos ðtabo nariu. (Knygoje „Laisvës kovos 1944– 1953 metais“, 598 puslapyje nurodoma Vaclovo Ivanausko-Gintauto partizanavimo seka 1947–1948 m. – Kæstuèio apygardos ðtabo narys; 1948 m. pabaiga – 1949 m. rugsëjo 30 d. – Jûros srities ðtabo narys; 1949 m. rugsëjis – 1951m. vasaris – Jûros srities vadas). Tauragës apskrities MGB virðininko 1947 m. lapkrièio mën. raporte LSSR ministrui praneðama, kad Vytenio bûrys atakavo Batakiø stribynà ir iðvadavo ðio bûrio ryðininkæ Norkutæ („Laisvës Kovø Archyvas“, 13 numeris, 127 puslapis.) Tai rodo, kad Vytenis tuo metu dar tebevadovavo bûriui. Vytenis 1947 m. antràjá pusmetá dirbo eilinio apygardos ðtabo nario darbà, ðtabas neturëjo specialios slëptuvës, todel jis vadovavo bûriui ir ten dislokavosi su jam priskirtais dokumentais ir darbais. 1947 m. gruodþio mën. J. Þemaitis-Tylius susitiko su Þemaièiø apygardos atstovu V. Montvydu-Þemaièiu, kurá skatino kuo greièiau atkurti Þemaièiø apygardos ðtabà. Kadangi Þemaièiø apygardoj trûko pareigûnø, ið Kæstuèio apygardos ðtabo buvo perkeltas V. Ivanauskas-Gintautas (Vytenis), kaip gabus organizatorius ir eruditas. Suprantama, Vytenis 1947–1948 m. þiemà praleido Þemaièiø apygardos ðtabe, pastatydamas já ant kojø. Jau 1948 m. sausá Þemaièiø apygardos vadu pradeda dirbti A. Milaðevièius-Radvila. Pavasariop Vytenis gráþta á Kæstuèio apygardà ir apsistoja Aukuro (buv. Lydþio) ðtabe. 1948 m. balandþio mën. apygardos vadui J. Þemaièiui-Tyliui vizituojant ðià rinktinæ, jai atstovavo Ivanauskas-Henrikas (Vytenis), matyt, jos vadas H. Danilevièius-Vidmantas buvo iðvykæs ar gydësi po suþeidimo. (N. Gaðkaitë-Þemaitienë. Þuvusiøjø Prezidentas, 145–152 puslapiai.) H. Danilevièius-Vidmantas, tik liepos mën. perdavæs Aukuro rinktinæ A. Miliuliui-Neptûnui, perëmë Kæstuèio apygardà ið J. Þemaièio-Tyliaus. 65

1948 m. birþelio mën. V. Ivanauskas-Henrikas (Vytenis) skiriamas Jûros srities ðtabo nariu. (Laisvës Kovø Archyvas, 13 Nr., 6 puslapis). Nuolatinës vietos ðtabas neturëjo, pertvarkinëjo apygardø ðtabus, ten ir dislokavosi. Srities ðtabe Henrikas-Vytenis dirbo iki 1949 m. birþelio 11 d., t. y. iki Jûros srities ðtabo virðininko V. Guþo-Kardo þûties, po ðios netekties srities ðtabo virðininku skiriamas V. Ivanauskas-Henrikas (Vytenis). Ðias pareigas jis vykdë tik tris mënesius. 1949 m. rugsëjo 9 d. þuvus srities vadui A. Milaðevièiui-Ruoniui, srities vairà á savo rankas perima V. Ivanauskas-Gintautas (Vytenis). Ið jo srities ðtabà perima A. Liesys-Geraldas (þr. Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940–1998, Vaga, Vilnius 1999, psl. 293–294).V. Ivanauskas-Gintautas tapdamas Jûros srities vadu, pasiekia aukðèiausià pakopà partizanø vadovybëje. Jo nuopelnus kovojant su okupantaisir kruopðtø darbà ðtabuose ávertina Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio vadovybë ir suteikia kariná majoro laipsná bei apdovanoja Vyèio kryþiaus ordinu. Jis, kaip ir visuomet, darðtus, susikaupæs ir produktyvus. Ruoðia ir tobulina Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio statutinius ir Baudþiamojo kodekso dokumentus, aktyviai vykdo operatyvinæ veiklà, palaiko ir tobulina ryðius tarp srièiø ir vyriausios vadovybës. Taèiau aktyvi Jûros srities vadovybës ir ðtabo veikla masina èekistus. Apie juos vis tampriau verþiasi èekistø- smogikø ir ðnipø uþmesta kilpa. 1951 m. vasario 9 d. mûðio metu V. Ivanauskas-Gintautas (Vytenis ) sunkiai suþeistas pakliûva èekistø nelaisvën. Netaræs prieðui nei þodþio, po 10 valandø nuo suþeidimo mirðta. Tai dar vienas narsus ir garbingas Kæstutënas, ið tø, apie kuriuos raðë J. Þemaitis-Tylius savo Ásakyme perduodamas Kæstuèio apygardos vado pareigas liekantiems dirbti ir kovoti toje apygardoje: „Að didþiuojuos, kad esu ið Kæstutënø, ið tarpo tø, kurie savo Tëvynei davë tokius didvyrius kaip Visvydà ir kitus, kuriø þygdarbiai ir vardai, gal bût, nëra þinomi, bet apie jø darbus suþinos, juos ávertins ir amþinai atmins atgimusi Lietuva“. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. Dekretu Vaclovui IvanauskuiVyteniui suteiktas pulkininko laipsnis. Jam pakartotas Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio vadovybës suteiktas Vyèio kryþiaus antrojo laipsnio ordinas. Jis amþiams iðlieka Lietuvos kariø-savanoriø rikiuotëj.

Ðimkaièiø miðko karþygiai 1944–1954

Ðimkaièiø miðke buvo paskutinë Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybos Prezidiumo Pirmininko vadavietë, ið kurios generolas Jonas ÞemaitisVytautas leido savo ásakymus, perduodamas LLKS vadovavimà savo bendraþygiams, nugalëjo já uþpuolusià ligà, susigràþino vadovo pareigas ir sutiko paskutiná mûðá su okupantais klastûnais – prieðais ir savaisiais. Paliko mums didþiavyrio kovos dvasià, toliau grumtis su okupantais iki pergalës. Dvasios galybës jis sëmësi ið iki tol kritusiø kovos lauke savo broliødidþiavyriø, pagal rusomongoloidinius paproèius niekintø aikðtëse ir atgulusiø ðiame miðke amþinajai garbei ir poilsiui. Pavartykime jø gyvenimø apraðymus, paþiûrëkime, ið kur ir kas jie buvo? Su iðtisa tokiø pat broliø kariø-savanoriø armija petys petin generolas kovësi su okupantais visoje Lietuvoje. Paminëkime kraujo þenklu susietus Lietuvos didþiavyrius. 1. JONAS JOKUBAUSKAS-SKROBLAS, AURYS – JONAS JONULAUSKAS-MERKYS Vienas ið Jungtinës Kæstuèio apygardos steigëjø, ðtabo narys. Skyriaus virðininkas, tvarkæs tiek informacijos – þvalgybos, tiek ir ûkio reikalus. Gimë 1908 m. Pakasokio km. Ðilalës vls. ûkininko ðeimoje. Deðimties vaikø bûryje buvo vyriausias. Ágijæs pedagogo specialybæ, mokytojavo Padauguvio, Lygainiø ir Mozûriðkiø mokyklose. Atliko bûtinàjà karo tarnybà. Iðëjæs á atsargà, tapo aktyviu Ðauliø Sàjungos nariu. Kaip ðaulys, taip ir mokytojas buvo aistringas patriotas. 67

Pasiprieðinimo okupacijoms veiklà pradëjo dar pirmosios bolðevikinës okupacijos metu. Tik karas já iðgelbëjo nuo represijø. Faðistinës okupacijos metais Jonas (Skroblas, Aurys) aktyvus Lietuvos laisvës armijos grupiø organizatorius savo tëviðkëje – Þemaitijoje. Jonas bendradarbiauja su LLA Tauragës apskr. ðtabo virðininku kpt. J. Babiliumi-Ridiku, Ðarûnu, o taip pat su kitø Tauragës valsèiø ðtabø virðininkais. Bendravimas su Erþvilko valsèiaus LLA ðtabo virðininku ltn. P. Ruibiu-Garbþtu nulëmë tolimesná Jono-Aurio kelià. Jonas mokytojauja Mozûriðkëse ir nustato kontaktus su persiformuojanèiu pasiprieðinimu okupantams. Tuo metu Tauragës apskrities LLA ðtabo vairà perima Erþvilko gimnazijos mokytojai, kurie pasiprieðinimui suteikia naujà kokybæ – perorganizuoja á Lydþio rinktinæ. Jonas, priklausydamas Ðilalës vls. pasiprieðinimo aktyvistams, savaime paklûsta rinktinës ðtabui ir vadovybei. Jonui mokytojavimas tampa nepriimtinas dël bolðevikinio melo bei dvasinio genocido, ir jis 1945 m. pavasará pasitraukia ið vieðo gyvenimo ir pradeda partizanauti Lydþio rinktinëje, uþimdamas ðtabo nario pareigas. Jonas, ateidamas á rinktinæ, pakeièia pavardæ á Jonulausko, slapyvardá – á Merká, ásigyja dokumentus nauja pavarde. Jo sesuo, dirbanti vienoje ið Ðilalës ástaigø sekretore, parûpino Merkiui – Jonulauskui komandiruoèiø paþymëjimø. Sesers Oktavijos parûpinti komandiruotës dokumentai leido Merkiui laisvai judëti, aprûpinant Lydþio rinktinës ðtabà spausdinimo priemonëmis, akumuliatoriais, kitomis techninëm reikmëm, taip pat galëjo vykdyti þvalgybinæ veiklà bei rinkti medþiagà Lydþio rinktinës laikraðèiui „Laisvës Varpas“. Merkys, pakeitæs pavardæ, gyvenamàjà vietà, èekistams tarsi „ ákrito á vandená“, dingo ið jø akiraèio. Pastarieji jo neatsekë net po þuvimo. Bendraþygiai partizanai já teþinojo kaip Merká – artimesni kaip J. Jonulauskà. Þuvus kovos draugams ið LLA – paþinojusiems asmeniðkai Merkys visiðkai uþsislaptino. Merkys, Lydþio rinktinëje, kaip ðtabo narys, vadovauja informacijos-þvalgybos skyriui. Merkys 1946 m. antroje pusëje kartu su kitais Lydþio rinktinës ðtabo nariais: operatyvinio skyr. virðininku J. Kasperavièiumi-Ðilu, Visvydu, rinktinës vadu H. Danilevièiumi-Vidmantu, ðtabo virðininku J. Mociumi-Ðvëdriu atstovauja Lydþio rinktinei kuriant Jungtinæ Kæstuèio apygardà (toliau JKA). 1946 09 12 steigiamajame posëdyje dalyvavo atstovai: Lydþio – jau iðvardinti, Þalèio rinktinës J. Èeponis-Tauragis, ltn. J. Vareikis-Gauèas, Ðerno rinktinës – P. Bartkus-Rimgaila, Vytauto Didþiojo rinktinei atstovauja – Rimgaila (pagal rinktinës vado ágaliojimà). 68

Posëdþio pirmininku vienbalsiai iðrinktas Angis (Visvydas, Ðilas), sekretoriumi – Merkys. Ðiame posëdyje sudaroma apygardos vadovybë: JKA vadu iðrenkamas J. Kasperavièius-Angis. Jis taip pat ðtabo ir operatyvinio skyriaus virðininkas. Organizacinio skyriaus virðininku iðrenkamas Rimgaila, jam laikinai priskiriamos ir ûkio skyriaus virðininko pareigos. Informacijos skyriaus virðininku laikinai skiriamas – Merkys (Laisvës kovø archyvas, Nr. 12, p. 28–64). 1946 09 21 posëdþio protokole, kur vël sekretoriauja Merkys, jam pridedamos ir ûkio dalies virðininko pareigos. Galutiniame JKA ðtabo nariø pareigø paskirstyme Merkiui priskiriamos tik ûkio dalies virðininko pareigos (ten pat). Ðiame tyrimo etape istorikams nepavyksta nustatyti Merkio pavardës. Merkys ið Lydþio rinktinës pereina dirbti á Jungtinës Kæstuèio apygardos ðtabà. Kartu su P. Paulaièiu – Aidu perima „Laisvës Varpà“ ið Lydþio rinktinës ir organizuoja jo leidybà apygardos ðtabe. Merkys vël nardo po Lietuvà ieðkodamas tiek techniniø priemoniø, tiek informacijos laikraðèiui, dalyvauja ðio laikraðèio leidyboje, vadovaujant Aidui. Po 1947 04 09 JKA vado J. Kasperavièiaus-Angies þûties ir P. PaulaièioAido suëmimo, kai buvo ðtabe paimti nebaigti naikinti slapti dokumentai, apygardos ðtabas buvo sunaikintas ir já reikëjo atkurti ið naujo, taèiau „Laisvës varpo“ leidybinë slëptuvë iðliko. Okupantø nuostabai, eilinis laikraðèio numeris Merkio ir Rimgailos pastangomis iðëjo laiku. Atkuriamasis JKA vadø suvaþiavimas ávyko 1947 05 20–25 d. Paupio miðke ties Giegiø km. Ðimkaièiø vls. Ðiame suvaþiavime dalyvavo du ðtabo nariai: organizacinio skyriaus virðininkas P. Bartkus-Sàþinë (Rimgaila) ir ûkio dalies virðininkas J. Jonulauskas-Merkys (N. Gaðkaitë, „Þuvusiøjø Prezidentas“, p. 120), taip pat dviejø JKA rinktiniø vadai: Savanorio J. Þemaitis-Matas ir Lydþio – H. Danilevièius-Vidmantas. Kitos rinktinës apygardoje reikðmingos átakos nesudarë, kadangi svorio centras buvo Lydys tiek þmogiðkuoju, organizaciniu-ekonominiu, tiek kariniu potencialu. Juolab kad Þemaitijos partizaniná pasiprieðinimà atakavo visas Markulio sukauptas priemoniø arsenalas: tà paèià balandþio devintàjà buvo sunaikintas Þemaièiø apygardos ðtabas, tuoj pat po to jis per savo agentus inicijavo kapitonus Juozaitá ir Ivanauskà sudaryti du apygardinius ðtabus, juos supjudë, dël to buvo sunaikintas kpt. Juozaitis ir jo ðtabas. Kpt. Ivanauskas ir jo ðtabas liko visiðkoj Markulio priklausomybëj ir palaipsniui apygarda buvo naikinama. 69

Rimta atspara Markulio vadovaujamoms èekistø atakoms Þemaitijoje liko Lydþio rinktinë. Tai suprato visi pasitarimo dalyviai. Vidmantas, kaip pagrindinës struktûros vadas, pretendavo á apygardos vado pareigas, bet neturëjo alternatyvos vietoj savæs palikti vadovo svarbiausiai rinktinei Þemaitijoje, todël ne tik sutiko uþleisti ðá postà J. Þemaièiui, bet ir skirti ið Lydþio á apygardos ðtabà reikiamø darbuotojø, nes J. Þemaitis Savanorio rinktinëje tokiø neturëjo. Ðiame pasitarime Jungtinës Kæstuèio apygardos vadu iðrenkamas kapitonas Jonas Þemaitis-Matas. (Ðio suvaþiavimo 55-meèio proga Paupio verslininkai, visuomenës paraginti, Paupio-Vadþgirio kryþkelëje pastatë Stogastulpá, þymintá partizanø vadø suvaþiavimo vietà.) Nuo tada Merkio vadu tapo legendinis partizanas J. Þemaitis-Matas. Ðis jo iðrinkimas tapo startu centralizuotos partizanø vadovybës ákûrimui ir jos galiø stiprinimui. Merkys buvo vienas ið tø, kurie rëmë ðias J. ÞemaièioMato, Tyliaus, Vytauto pastangas. 1947 m. spalio mën. pradþioje pasitelkæs Ðimkaièiø valsèiaus organizacinio skyr. virðininkà (prieð porà mënesiø pasitraukusá pas partizanus) J. Ambrozaitá ir Erþvilko vls. OS virðininkà A. Sluðinskà-Þvainá, lydimas ðtabo apsaugos bûrio kovotojø J. Kriðèiûno, J. Mankaus ir kitø, vykdë ûkinesorganizacines uþduotis. Pasitarimas ávyko Erþvilko vls. Dûdlaukio km. pas Ignatavièiø. Apie ðá pasitarimà Ðimkaièiø èekistams praneðë iðdavikas slapyvardþiu Marusia (Valstieèiø laikraðtis, 1997 10 14 Nr. 82, J. Parnarausk) str. „Ið neþinios iðkeltas“) Èekistai nesuskubo uþklupti partizanø Dûdlaukyje. Persekiodami juos uþklupo Ðimkaièiø vls. Pleteriðkiø km. pas ûkininkà Valaitá. Susirëmimo metu buvo suþeistas Merkys. Nors kiti partizanai buvo beiðeinà ið apsupties, taèiau A. Sluðinskas-Þvainys gráþo á mûðio laukà ir, uþsikëlæs Merká ant peèiø, vël traukësi á nepavojingà zonà. Tai pastebëjæs èekistø snaiperis ið ðautuvo su optiniu taikikliu nukovë Merká ir Þvainá iðkart abu. (Dalyvavæs susirëmime stribas S. Dabaðinskas apibûdino ðià þûtá Daunio broliui Jonui Sluðinskui). Merkio èekistai neatpaþino. Jis buvo ávardintas kaip neþinomas. Mûðyje þuvo: J. Jonulauskas, Jokubauskas-Merkys, Antanas SluðinskasÞvainys, Juozas Ambrozaitis, Jonas Mankus ir Juozas Krikðèionaitis. Jie visi buvo iðniekinti prie Ðimkaièiø stribyno ir uþkasti Ðimkaièiø miðko kampe. 1990 m. artimieji ðiame miðko kampe pastatë paminklà, taèiau Jokubausko pavardë paminklo plokðtëje buvo iðkalta tik po J. Parnarausko straipsnio Valstieèiø laikraðtyje „Ið neþinios iðkeltas“. 70

2. ANTANAS SLUÐINSKAS-DAUNYS, ÞVAINYS Gimë 1925 m. Paalsio km. Viduklës valsè. Ûkininko ðeimoje. Tëvai valdë 32 ha. ûká, kuris susidëjo ið dviejø daliø; Paalsio ir Polø kaimuose. Tëvai vaikus iðauklëjo Lietuvos valstybës patriotais, todël okupantai jiems buvo nepriimtini. Dar vokieèiø okupacijos metais broliai: vyresnysis Jonas ir jaunesnysis Antanas dalyvavo ginkluotame susirëmime su bolðevikiniais banditais, terorizavusiais vietos gyventojus. Jie nuþudë Polø kaimo jaunuolá Stepà Krûmaitá. Kaimo vyrus organizavo apsiginkluoti ir pasiprieðinti banditams Jonas Sluðinskas. Polø kaimo vyrø grupë: Jonas ir Antanas Sluðinskai, J. Mankus, A. Barauskas, J. Parnarauskas, A. Daubaras ir St. Krûmaitis (nuþudytojo brolis) stojo mûðin su banditais ir juos iðvijo ið apylinkës. Abu broliai, saugodami ðeimà nuo represijø, nutarë iðeiti á okupantø kariuomenæ, taèiau pakeliui á Rusijà pabëgti ir stoti á partizanø gretas. Pakeliui pabëgti ið eðelono pavyko tik Jonui (prie Þasliø), ir jis, gráþæs á gimtàsias apylinkes 1945 m. tapo Lydþio rinktinës Railos (A. Stoðkaus) ðtabo apsaugos bûrio partizanu slapyvardþiu Vilius. Antanui pakeliui pabëgti nepavyko, ir jis buvo nuveþtas tarnauti á Archangelsko sritá. Gráþæs á tëviðkæ, Antanas-Daunys tuoj pat ásijungë á pogrindinæ veiklà – vadovavo apylinkës organizaciniam sektoriui, vëliau valsèiaus OS sektoriui. Pakeitë slapyvardá, tapo Þvainys. Taip pat dalyvavo Lydþio rinktinës Rolando bûrio operatyvinëje veikloje. Þvainys prie Erþvilko kapiniø uþminavo trispalvæ, pakeltà virð þuvusiøjø Mindaugo bûrio 11-os partizanø kapo. Stribas, plëðæs trispalvæ nuo kapo, þuvo. 1947 10 03 Þvainys Erþvilko vls. Dûdlaukio km. dalyvavo pasitarime, kuri organizavo JKA ðtabo narys Merkys. Apie ðá pasitarimà Ðimkaièiø èekistams praneðë iðdavikas slapyvardþiu „Marusia“. Taèiau èekistai á Dûdlaukio km. atvyko pavëluotai ir partizanø neaptiko. Partizanai ið Dûdlaukio km. perëjo á Ðimkaièiø vls. Pleteriðkiø km. ir apsistojo ûkininko Valaièio darþinëje. Ten juos aptiko èekistai. Ávyko susidûrimas, kurio metu buvo suþeistas ðtabo narys Merkys. Nors Þvainys ið pavojingos zonos buvo pasitraukæs, taèiau gráþo paimti ir iðneðti suþeistà vadà. Uþsimetæs ant peèiø Merká, Þvainys traukësi nuo persekiotojø. Tai pastebëjæs èekistø snaiperis ið ðautuvo su optiniu taikikliu nukovë Merká ir Þvainá – abu kartu. Mûðyje dalyvavæs stribas S. Dabaðinskas ðià tragiðkà scenà matë ir 1990 m. papasakojo Þvainio broliui Jonui. Reikia paminëti dar vienà epizodà: mûðyje dalyvavo du partizanai tuo paèiu vardu ir pavarde – tai Antanai Sluðinskai. Tik antrojo slapyvardis – Lapinas. Pastarasis ryþosi gelbëti abu suþeistuosius – Merká ir Þvainá, taèiau 71

pamatæs, kad padëtis beviltiðka, iðklausë Þvainio paskutiná praðymà – perduoti suþadëtinei jo atsisveikinimà su ja. Þvainio brolio Jono teigimu, Lapinas paskutiniàjà Þvainio valià ávykdë – praneðë apie jos suþadëtinio þûtá. Susirëmime su èekistais be minëtø dviejø þuvusiøjø, buvo nukauti J. Ambrozaitis, J. Krikðèionaitis ir J. Mankus.Visi nukautieji buvo iðniekinti prie Ðimkaièiø stribyno, vëliau uþkasti Ðimkaièiø miðko kampe. Paminklas ten pat buvo pastatytas 1990 m. 3. JONAS MANKUS Gimë 1924 m. Polø km. Erþvilko vls. Lietuvos nepriklausomybës kovø savanorio Petro Mankaus ðeimoje. Jonas buvo vyriausias. Po jo gimë Stasys, Antanas ir Vincas bei trys seserys. Tëvas valdë 3,5 ha. ûkelá, todël Jonas, baigæs Rutkiðkiø pradþios mokyklà dirbo tëvo ûkyje. Tëvai gausià ðeimà iðauklëjo Lietuvos patriotais. Visa ðeima buvo prieðiðkai nusiteikusi okupantams. Jonas dar vokieèiø okupacijos metais dalyvavo kaimo vyrø organizuotoje ginkluotoje kovoje su bolðevikiniais banditais. Kai bolðevikai antràkart okupavo Lietuvà, visa Mankø ðeima rëmë partizanus. Uþ ryðius su partizanais Jono brolá Stasá èekistai suëmë ir mirtinai nukankino. Nenustatyta, ar Tauragës, ar Raseiniø èekistai ðá nusikaltimà ávykdë ir kur uþkasë jo kûnà. Jonas partizanauti pradëjo 1945 m. Lydþio rinktinës Kadagio kuopos Saturno, jam þuvus – Rolando, ðiam þuvus Vytenio apygardos ðtabo apsaugos bûryje. 1947 m. spalio mën. pradþioje dalis ðtabo apsaugos bûrio kariø lydëjo Kæstuèio apygardos ðtabo nará Merká jam vykdant áprastinius uþdavinius. Pasitarimo vietà ir laikà Dûdlaukio km. Erþvilko vls. Pas Ignatavièiø iððnipinëjo iðdavikas slapyvardþiu Marusia ir praneðë Ðimkaièiø èekistams. Taèiau ðie nespëjo Dûdlaukyje aptikti partizanø. Vëliau juos uþtiko Ðimkaièiø vls. Pleteriðkiø km. Susirëmimo su èekistais metu þuvo J. Mankus, J. Ambrozaitis,J. Krikðèiûnas, A. Sluðinskas ir J. Jonulauskas – Jokubauskas. Visi buvo iðniekinti prie Ðimkaièiø stribyno ir vëliau uþkasti Ðimkaièiø miðko kampe. Paminklà visiems atpaþintiems pastatë giminës ir artimieji 1990 m. 4. JUOZAS KRIKÐÈIONAITIS – KRIKÐÈIÛNAS Gimë 1927 m. Lenkèiuose Erþvilko vls. ûkininko ðeimoje. Pradiná iðsilavinimà ágijo tëviðkëje. Pirmàjà bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijà praleido kaime. Antràkart bolðevikams okupavus Lietuvà, Juozui grësë tarnyba okupacinëje armijoj. Taèiau jis pasirinko pasiprieðinimo kelià ir 1945 m. pradëjo 72

partizanauti Lydþio rinktinës Kadagio kuopos Rolando, vëliau JKA ðtabo apsaugos bûryje. Þuvo 1947 m. susirëmime su èekistais Pleteriðkiø km. Ðimkaièiø vls. ginant apygardos ðtabo nará – Merká, kurá jam buvo pavesta lydëti. Kartu þuvo J. Jonulauskas – Jokubauskas, A. Sluðinskas, J. Mankus ir J. Ambrozaitis. Visi buvo iðniekinti prie Ðimkaièiø stribyno, po to uþkasti miðko kampe. Paminklà giminës ir artimieji pastatë 1990 m. 5. JUOZAS AMBROZAITIS Gimë 1920 m. Paiðlynio km. Ðimkaièiø vls. ûkininko ðeimoje. Baigæs pradþios mokyklà, tëviðkëje dirbo tëvø ûkyje. Ten pat praleido pirmàjà bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijas. Iðaugæs lietuviðkoje patriotinëje aplinkoje, Juozas negalëjo pakæsti to paniekinimo, kuri atneðë okupantai. Nuo1945 m. rëmë partizanus, ryðininkavo. Tapo Lydþio rinktinës Ðimkaièiø vls. Organizacinio sektoriaus nariu, vëliau sektoriaus vadovu. 1947 m. vasarà èekistai iðaiðkino Juozo pogrindinæ veiklà. Taèiau jam laiku pavyko pasitraukti á partizanø bûrá ir nuo liepos mën. partizanavo Lydþio rinktinëje ir vykdë paskutiniuosius organizacinio sektoriaus darbus. Per 1947 m. spalio mën. pradþioje vykusi pasitarimà Erþvilko vls. Dûdlaukio km. èekistai aptiko jø bûrio pëdsakus po persekiojimo susirëmime Pleteriðkiø km. Þuvo kartu su J. Jokubausku, A. Sluðinsku, J. Mankum, J. Krikðèionaièiu. Visi buvo iðniekinti prie Ðimkaièiø stribyno ir uþkasti miðko kampe. Paminklà giminës ir artimieji pastatë 1990 m. 6. STANISLOVAS NARKEVIÈIUS-PATINAS Gimë 1918 m. Pavarèio km. Skaudvilës vls. ûkininko ðeimoje. Tëvas valdë 60 ha ûká. Baigæs vietinæ pradþios mokyklà, ûkininkavo savo ûkyje, ten ir praleido pirmàjà bolðevikinæ ir nacistinæ okupacijas. Antrosios bolðevikinës okupacijos pradþioje pasitraukë ið savo ûkio ir atvyko á Plëkiø dvarà Erþvilko valsèiuje, kur jo þmona mokytojavo. Jau antrosios bolðevikinës okupacijos pradþioj 1945 02 05 Narkevièiø suëmë èekistai. Pësèius 40 km. per þiemos ðaltá nuvarë á Ðiluvà, kur tada buvo Raseiniø apskrities èekistinës ir kitos ástaigos. Èekistinis budelis Radislovas Raudys, ten dirbæs tardytoju, atpaþino Narkevièiø, kaip dvarininkà, nusprendë uþmuðti. Po dviejø tokiø tardymø á kamerà atneðtas be sàmonës Narkevièius ryþosi bëgti. Ir tai jam pavyko. Iðbëgo ið areðtinës be apavo ir virðutiniø rûbø, nors buvo ðalta þiema. Tardytojas buvo ásitikinæs, kad taip suþalotas, be rûbø ðaltyje Narkevièius neiðgyvens, todel nepaskelbë jo paieðkos. Taèiau Narkevièiui pavyko iðgyventi 73

ir parsigauti pas gimines prie Viduklës, kurie já iðgydë. Pagijæs liepos gale ástojo á partizanø „Þaibo“ bûrá, kurio vadas buvo Rikis (L. Saroèka), veikimo zona – Viduklës vls. Vëliau S. Narkevièius, gavæs kuopos vado leidimà, persikelia á Vadþgirio km. pas J. Girdzijauskà, kur árengta slëptuvë keturiems partizanams. Ðiai grandþiai vadovavo Br. Kisielius-Simas. Kartu su juo buvo J. Bacys-Rimas ir Kazys Valaitis-Teisusis. Jiems talkino ðeimininko darbininkas (dvigubas agentas) Stasys Èepkauskas. 1945 m. lapkrièio 26 d. þuvus Br. Kisieliui-Simui, grandþiai ima vadovauti S. Narkevièius-Patinas. Ið èia grandis ruoðia pasalas stribams, vykdo kità operatyvinæ ir propagandinæ veiklà. 1945 m. Kûèiø dienà partizanai prausësi troboje, ruoðësi ðventinei vakarienei, o tuo metu ûká apsupo Ðimkaièiø vls. garnizonas. Trys vyrai: S. Narkevièius, J. Bacys ir S. Èepkauskas, ginkluoti tik revolveriais, pasislëpë namo rûsyje, o K. Valaitis prieangyje tarp maiðø su grûdais. Taèiau èekistai netruko aptikti rûsá ir jame partizanus. S. Èepkauskas bandë prisistatyti èekistams kaip savas, iðeidinëjo ið rûsio, taèiau èekistai já nukovë. Po trumpo susirëmimo su èekistais S. Narkevièius ir J. Bacys nusiðovë. K. Valaitá suëmë ir iðveþë á Ðimkaièius, bet netrukus jis ið stribyno pabëgo. Kûnai buvo iðveþti á Ðimkaièius ir iðniekinti prie stribyno, vëliau uþkasti miðko kampe. Paminklà giminës ir artimieji pastatë ten pat. Palaikai nebuvo ekshumuojami. Girdzijauskø ðeima buvo suimta ir ákalinta. J. Girdzijauskas per þiaurius tardymus buvo suþalotas ir gulage mirë. Kûèiø vakarà Ðimkaièiø stribai padegë visas J. Girdzijausko trobas ir sudegino iki pamatø. Taip bolðevikai naikino þmones ir turtà. 7. JONAS BACYS-RIMAS Gimë 1920 m. Paparèiø km. Ðimkaièiø vls. ûkininko ðeimoje. Pradiná iðsilavinimà ágyjo vietinëje mokykloje ir toliau ûkininkavo tëvø ûkyje. Ið kitø kaimieèiø iðsiskyrë augalotumu, tvarkingumu ir punktualumu. Partizanas nuo 1944 m. Lydþio rinktinës Kulkio (Paupio) bûryje. Kai Kulkys buvo paralyþiuotas, J. Bacys perëjo á Br. Kisieliaus-Simo, o ðiam þuvus á S. Narkevièiaus-Patino grandá ir persikëlë á Vadþgirio km. pas J. Girdzijauskà árengtà slëptuvæ. Ten 1945 12 24 þuvo kartu su S. Narkevièiumi ir S. Èepkausku. Kûnai iðveþti á Ðimkaièius ir iðniekinti prie stribyno. Uþkasti miðko kampe. Paminklà giminës ir artimieji pastatë 1990 m. ten pat. 74

8. STANISLOVAS ÈEPKAUSKAS Gimë 1923 m. Bliûdþiø km. Ðimkaièiø vls. maþaþemio ûkininko ðeimoje. Baigæs pradþios mokyklà, dël skurdþios padëties tarnavo pas ûkininkus. Nuo antrosios okupacijos pradþios vengë patekti okupacinën kariuomenën. Br. Kisielius-Simas prikalbëjo Stanislovà tapti stribu ir perdavinëti þinias partizanams. Taèiau èekistø uþmaèios buvo kitos: jie pasiûlë Stanislovui iðeiti partizanauti ir tarp jø tapti èekistø agentu. Jis su pasiûlymu sutiko, èekistams uþsiverbavo, taèiau vykdë partizanø pavedimus, o èekistus klaidino arba tiesiog apgaudinëjo. Vykdë dvigubo agento pareigas. Priklausë Br. Kisieliaus-Simo, vëliau S. Narkevièiaus-Patino grandþiai, dalyvavo grandies operatyvinëje veikloje. 1945 12 24 kartu su S. Narkevièiumi ir J. Baciu ruoðësi Kûèiø vakarienei ir èekistams apsupus ûká, pasislëpë rûsyje. Kadangi buvo uþklupti netikëtai, su savimi turëjo tik trumpus ginklus, tad gintis buvo neámanoma. S. Èepkauskas gudraudamas, prisistatydamas kaip èekistø agentas, norëjo iðeiti ið slëptuvës, taèiau èekistai já nukovë ir kartu atakavo kitus du. Po trumpo susirëmimo partizanai nusiðovë. Kûnai iðveþti prie Ðimkaièiø stribyno iðniekinti. Vëliau uþkasti miðko kampe. Paminklà giminës ir artimieji pastatë 1990 m. 9. BRONISLOVAS KISIELIUS-SIMAS Gimë 1922 m. Kalupiø km. Ðimkaièiø vls. stambaus ûkininko ðeimoje. Tëvas valdë 40 ha ûká. Baigë Vadþgirio pradþios mokyklà. Dirbo tëvo ûkyje ir lavinosi agronomijos srityje. Baigë þemës ûkio mokyklà Raseiniuose. Dël gilesniø þiniø þemdirbystës srityje, paþangiø ûkininkavimo metodø jis buvo gerbiamas ûkininkø ir bendraamþiø tarpe. Naudojosi uþtarnautu autoritetu. LLA karys nuo 1943 m. Aktyvus pasiprieðinimo dalyvis prieð bolðevikinius diversantus. Kadagio kuopos Paupio, vëliau Saturno, dar vëliau Railos bûrio partizanas. Partizanauti pradëjo nuo antrosios bolðevikinës okupacijos pradþios 1944 m. Simas ir partizanaudamas neapleido savo ûkio. Kartkartëmis dalyvavo ûkio darbuose kartu su savo bendraþygiais. Tuo paèiu partizanai pasigamindavo maisto produktø savo reikmëms. Simas buvo nusiteikæs savo gerai tvarkomà ûká iðlaikyti iki Lietuvos iðlaisvinimo. Tà 1945 m. lapkrièio dvideðimt ðeðtàjà Simas su bendraþygiais S. Dobilaièiu-Dobilu ir B. Dabaðinsku ûkiniame pastate valë iðkultus javus. Namiðkiai praneðë, kad nuo miðko pusës supa èekistai. Simas kaip grandies vyresnysis ásakë pasitraukti ið ûkio nepastebëtiems, kad nenukentëtu namiðkiai ir nesudegintø ûkio. Partizanai traukësi skirtingomis kryptimis: Simas – pietø 75

kryptimi perëjo Ðaltuonos upelá ir þuvo Stulgiø km. prie Ðimkaus sodybos. Dobilas traukësi vakarø kryptimi, perkirto Paupio – Vadþgirio kelià ir þuvo Kalniðkiø km. prie J. Kisieliaus-Krapiko sodybos. Dabaðinskas traukësi á ðiauræ ir þuvo Kalupiø km. Simo sprendimas buvo lemtingas – visi trys þuvo. Ûkis buvo sunaikintas, namiðkiai suimti. Kûnai buvo iðniekinti prie Ðimkaièiø stribyno. Uþkasti miðko kampe. Paminklà Ðimkaièiø miðko kampe 1990 m. pastatë þuvusiøjø artimieji. 10. STASYS DOBILAITIS-DOBILAS Gimë 1924 m. Paviðèiovyje Erþvilko vlsè. ûkininko ðeimoje. Baigæs pradþios mokyklà, dirbo tëvo ûkyje, kur ir praleido pirmàjà bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijas. Nuo antros bolðevikinës okupacijos pradþios Dobilas Kadagio kuopos Saturno, vëliau Railos bûrio partizanas. Þuvo 1945 11 26 Kalniðkiø km. ties J. Kisieliaus-Krapiko sodyba. Kartu þuvo B. Kisielius ir B. Dabaðinskas. Iðniekinti – prie Ðimkaièiø stribyno. Uþkasti Ðimkaièiø miðko kampe. Paminklà giminës ir artimieji pastatë 1990 m. 11. BENEDAS DABAÐINSKAS (V. Steponaièio LKA PÞ psl. 39 ávardijamas kaip Benedas Dabaþinskas) Gimë 1924 m. Juodaièiø km. Girkalnio vls., ûkininko ðeimoje. Baigë pradþios mokyklà ir dirbo tëvø ûkyje. Pirmàsias okupacijas praleido tëviðkëje. Partizanas nuo 1944 m. Lydþio rinktinëje Kadagio kuopoje Paupio, vëliau Saturno, dar vëliau Railos bûriuose. Po metus trukusios partizaninës kovos þuvo 1945 11 26 Kalupiø km. Kartu þuvo B. Kisielius ir S. Dobilaitis. Iðniekinti Ðimkaièiø stribyne. Uþkasti Ðimkaièiø miðko kampe. Paminklà giminës ir artimieji pastatë 1990 m. 12. ANTANAS TAMULIS-UOSIS Gimë 1923 m. Paparèiø km. Ðimkaièiø vls. ûkininko ðeimoje. Pradþios mokyklà baigë tëviðkëje. Toliu darbavosi tëvo ûkyje. Jo tëvas Kazimieras buvo Lietuvos patriotas, aktyvus Ðauliø sàjungos narys. Lietuvos patriotais iðauklëjo ir vaikus. Antanas 1943 m. ástoja á LLA ir tampa aktyviu jos kariu. Tëvo vadovaujami, visa Tamuliø ðeima 1944 m. birþelio mën. Paparèiuose susiremia su gausesniu bolðevikiniø diversantø bûriu ir iðveja juos ið kaimo. Atëjûnai, paragavæ sutelktos, automatiniais ginklais ginkluotos Tamuliø ðeimos ugnies, daugiau nebegráþta á Paparèius. Po antrosios bolðevikinës okupacijos Kazimieras Tamulis-Kulkis organizuoja partizanø bûrá Paupinës miðke. Pirmieji bûrio nariai – sûnûs 76

Antanas-Uosis ir Kazimieras-Kadagys. Paupio bûrys priklausë Lydþio rinktinës Kadagio kuopai. Taèiau Antano-Uosio partizaninis kelias buvo trumpas. 1945 07 26 grupë partizanø A. Tamulis, J. Þukauskas, J. Norkus su kinkiniu, kurá vadeliavo J. Steponaitis, jaunuolis ið Paviðèiovio, patenka á èekistø pasalà. Þuvo: A. Tamulis, J. Þukauskas, J. Steponaitis; J. Norkus buvo suþeistas ir paimtas á nelaisvæ. Þuvusieji buvo nuveþti ir iðniekinti prie Ðimkaièiø stribyno. Uþkasti Ðimkaièiø miðko kampe. Ten pat paminklà pastatë artimieji. 13. JUOZAS STEPONAITIS s. STASIO Pirmoji versija. Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro 1998 09 18 archyvinëje paþymoje nurodoma, kad Juozo Steponaièio, gimusio 1928 m., tarp þuvusiøjø Ðimkaièiø vls. nerasta. Taèiau þuvimo faktas akivaizdus. Galima spëti, kad neginkluotà septyniolikmetá èekistai nepaëmë iðniekinimui á Ðimkaièiø stribynà, o paliko þuvimo vietoje. Artimieji já palaidojo ðeimos kape Paupyje, taèiau áraðo ant ðeimos paminklo nepadarë. Ðios versijos teiginius tvirtina Lietuvos Laisvës Kovos sàjûdþio Kæstuèio apygardos ðtabas, tyrinëjantis ðios apygardos þuvusiøjø skaièiø ir aplinkybes. Juozukas gimë 1928 m. Paviðèiovio km. Erþvilko vls. stambaus ûkininko ðeimoje. Tëvas Stasys valdë 40 ha. þemës. Baigë pradþios mokyklà tëviðkëje ir talkininkavo tëvui ûkio darbuose. 1945 m. liepos mën., vykdydamas partizanø pavedimà, tëvo kinkiniu veþë partizanus A. Tamulá-Uosá, J. Þukauskà ir J. Norkø-Auksaplauká, pateko á Ðimkaièiø èekistø pasalà ir þuvo kartu su A. Tamuliu-Uosiu ir J. Þukausku. J. Norkus-Auksaplaukis buvo sunkiai suþeistas á galvà ir paimtas á nelaisvæ. A. Tamulis ir J. Þukauskas buvo iðniekinti prie Ðimkaièiø stribyno ir uþkasti miðko kampe. Po Juozuko þûties Ðimkaièiø stribai mirtinai nukankino jo tëvà Stasá Steponaitá. Kûnà paliko prie Paupio miðko. Antroji versija. LGGRTC paþymoje rastas Juozas Steponaitis, s. Mato, gim. 1900 (1908) m. Þvirblaukio km. Erþvilko vls. MGB informatorius, slapyv. Raþas, savo ruoþtu bendradarbiavæs su partizanais, neslëpdamas nuo jø, kad já uþverbavo èekistai. Paþymoje nurodoma, kad jis 1948 m. birþelio mën. rastas uþmuðtas. Ar jis buvo atveþtas á Ðimkaièius, nenurodoma. Taèiau áraðas byloja, kad slapta palaikë ryðius su partizanais ir juos rëmë, vadinasi, MGB nustatë jo nepatikimumà ir priëmë atitinkamus sprendimus. 77

Galimas atvejis, kad ðis Steponaitis buvo palaidotas þuvimo vietoje, o á Ðimkaièiø miðko kampà nepateko në vienas ið Steponaièiø. 14. JUOZAS ÞUKAUSKAS Gimæs 1923 m. Paviðèiovio km. (Ðimkaièiø vls.), ûkininko ðeimoje. Pradþios mokyklà baigë tëviðkëje. Talkindamas tëvams ûkio darbuose, praleido pirmàjà bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijà tëviðkëje. Sugráþus antrajai bolðevikinei okupacijai, buvo verèiamas tarnauti okupacinëje armijoje, taèiau Juozas pasirinko pasiprieðinimo kelià ir 1945 m. ástojo á Lydþio rinktinës Saturno bûrá, kuriame partizanavo iki þûties. 1945 liepos 26 d. þuvo patekæs á pasalà Ðimkaièiø stribams. Kartu þuvo A. Tamulis-Uosis, veþëjas J. Steponaitis, buvo suþeistas ir paimtas á nelaisvæ J. Norkus-Auksaplaukis. A. Tamulis ir J. Þukauskas buvo nuveþti á Ðimkaièius ir uþkasti miðko kampe. 1990 m. giminës ir artimieji pastatë paminklà, taèiau J. Þukausko pavardës jame neiðkalë. 15. KAZYS TAMULIS-PERKÛNAS, KADAGYS Gimë 1926 m. Paparèiø km. Ðimkaièiø vls. ûkininko ðeimoje. Tëvas valdë vidutinio dydþio ûká. Tëvai susilaukë sûnaus Antano, dukros Onutës ir jauniausiojo – Kazio. Kazys pradiná iðsilavinimà ágijo vietinëje pradþios mokykloje, liko namuose ir talkino tëvams ûkio darbuose. Pirmàjà bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijas praleido tëviðkëje. Patriotiðkai iðauklëta ðeima aktyviai gynë Lietuvos valstybës interesus – prieðinosi okupantams. Vokiðkosios okupacijos metais Kazys, nors ir jaunas, aktyviai dalyvavo antiokupaciniame pasiprieðinime kartu su vyresniuoju broliu ir tëvu. 1944 m. vasarà mûðio lauke kartu su visa ðeima Kazys susikovë su bolðevikiniais banditais ir iðvijo juos ið Paparèiø kaimo. Nuo 1944 m. spalio mën. Kazys ir brolis Antanas kovoja tëvo organizuotame ir vadovaujamame bûryje Paupinës miðke. Taèiau partizaninës batalijos trunka daugiau nei pusmetá. 1945 m. liepos mën. þûva brolis Antanas, o tëvà nuo sunkios ligos pakerta paralyþius. Ðeima, spræsdama ðià problemà, pakeièia pavardæ, ásigijæ dokumentus, persikelia á Skaudvilës apylinkës Sodulës km. Dirbo tarybiniame ûkyje, 1948 m. rudená vël iðëjo partizanauti á Kæstuèio apygardos Butigeidþio rinktinës pirmos kuopos Auðrelës bûrá skyriaus vadu, vëliau bûrio vado pavaduotoju. Partizaninæ kovà Kazys tæsë beveik du su puse metø ir þuvo 1951 01 16 susirëmime su Skaudvilës èekistais Skaudvilës vls.: vienø duomenimis, Kieteliø km.(tai bûtø Batakiø m. kryptis), kitø duomenimis, Mykalaièios 78

km. (tai bûtø arèiau Lybiðkiø geleþinkelio stoties). Kartu þuvo M. KasputisAidas. Buvo iðniekinti Skaudvilës baþnyèios ðventoriuje. Kûnà ið ðventoriaus paëmë èekistai. Palaidojimo vieta nenustatyta. Sàlyginis áraðas paminkle, greta brolio Antano. 16. VYTAUTAS PAÞERECKAS s. JUOZO Gimë 1927 m. Gudelaukio km. Raudonës vls. Lietuvos nepriklausomybës kovø savanorio ðeimoje. Tëvas Juozas, kaip savanoris, gavo 9 ha þemës ir ûkininkavo. Vytautas pradþios mokyklà baigë Raudonëje. Talkino tëvø ûkyje. Pirmàjà bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijas praleido tëviðkëje. Po antrosios okupacijos Vytautas apsisprendë netarnauti okupacinëje kariuomenëje ir slapstësi keisdamas gyvenamà vietà. 1946 m. èekistai Vytautà aptiko Paskynø km. Ðimkaièiø vls. Susidûrimo metu Vytautas þuvo. Buvo iðniekintas prie Ðimkaièiø stribyno ir uþkastas miðko kampe. 1990 m. giminës ir artimieji pastatë paminklà uþkasimo vietoje. Vytautas ávardintas Ðimkaièiø miðko paminkle. 17. JUOZAS PAÞERECKAS, s. JUOZO. Gimë 1900 m. Naubariðkiø km. valstieèio ðeimoje Raudonës vls. Nepriklausomybës kovø savanoris. Kaip savanoris, gavo 9 ha þemës Gudelaukio km. Raudonës vls. Ákûrë ûká ir ten ûkininkavo. Tarnavo policijoje. Buvo nuovados virðininku Raudonëje, Kelmëje ir Kraþiuose. Pirmàjà bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijas praleido savo ûkyje. Nuo antrosios okupacijos pradþios slapstësi. Þuvo kartu su sûnumi 1946 m. Paskynø km. Ðimkaièiø vls. Iðniekintas prie Ðimkaièiø stribyno ir uþkastas miðko kampe. Ávardintas Ðimkaièiø miðko kampo paminkle. 18. STASYS PAÞERECKAS, s. ANTANO Gimë 1928 (1927?) m. Pavidaujo km. Ðimkaièiø vls. maþaþemio ûkininko ðeimoje. Pradiná iðsilavinimà ágijo tëviðkëje. Pirmàjà bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijà praleido dirbdamas tëvø ûkyje. Po antrosios bolðevikinës okupacijos Stasys apsisprendë netarnauti okupacinëje kariuomenëje ir 1946 m. pasitraukë á Lydþio rinktinës Kadagio kuopos Bitino, vëliau Mikuèio bûrá. Þuvo 1949 03 01 Pavidaujo miðke. Kûnas buvo iðniekintas prie Ðimkaièiø stribyno ir uþkastas miðko kampe. Paminkle Stasys neávardintas. 79

19. VYTAUTAS PAÞERECKAS, s. BENEDO-SKAUTAS Gimë 1929 m. Jakaièiø km. Jurbarko vls. ûkininko ðeimoje. Pradþios mokslus baigë tëviðkëje. Bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijas praleido ûkyje. Antràkart bolðevikams okupavus Lietuvà, Vytautas apsisprendþia prieðintis okupantams ir netarnauti okupacinëj kariuomenëj. Susisiekia su Lydþio rinktinës Kadagio kuopos Panteros vëliau Pavasario bûriais, juose ryðininkauja. 1949 m. ryðininkauja tarp Kæstuèio ir Tauro apygardos ðtabø. Þuvo Ðimkaièiø apylinkëse. LGGRTC 1998 09 18 archyvinë paþyma (LYA K-1 ap. 3 b. 1172 l 116) LLKS Kæstuèio apygardos atstovo Vl. Meðkausko teigimu, Skautas þuvo 1951 02 02 Endrikiø km. Slavikø vls. Ðakiø apskr. Uþkasimo vieta nenustatyta. 20. MATAS BARÈAS-JOGAILA, AUDRONIS Gimë 1912 m. Ridikiðkiø (Pocaièiø) km. Erþvilko vls. ûkininko ðeimoje. Pradiná iðsilavinimà ágijo tëviðkëje. Ûkininkavo tëvo ûkyje. Tarnavo Lietuvos kariuomenëj Tauragës pulke. Visà ðeimà tëvai iðauklëjo Lietuvos patriotais, todël okupacija jiems buvo nepriimtina. Matas, penkiø vaikø tëvas, broliai Kazys, Alfonsas ir sesuo Petronëlë, kai bolðevikai antràkart okupavo Lietuvà, tapo aktyviais pasiprieðinimo dalyviais – partizanø rëmëjais. Jogaila partizanauti pradëjo 1946 m. Lydþio rinktinës Gintaro bûryje. 1947 02 13 þuvus bûrio vadui Gintarui (B. Misevièiui), Jogaila perëmë vadovavimà bûriui. Ir pagal tradicijà bûrys pasivadino Jogailos vardu. Bûrys priklausë Kadagio kuopai, todël jis savo dislokacijos nekeitë, vykdë bendrà kuopos operatyvinæ veiklà jai paskirtose ribose. Jogaila bûriui vadovavo ðiek tiek ilgiau nei metus. 1948m. kovo 18 d. mûðyje su èekistais þuvo kartu su savo pavaduotoju – kulkosvaidininku Juozu Jakðtaièiu-Këkðtu Jerubiðkiø km. prie Vidaujos intako. Buvo atveþtas prie Ðimkaièiø stribyno iðniekinimui. Uþkastas miðko kampe. 1990 m. giminës ir artimieji pastatë bendrà paminklà ir iðkalë pavardæ. 21. JUOZAS JAKÐTAITIS-KËKÐTAS Gimë 1928 m. Paikø km. Gaurës vls. (kitø duomenys Kalniðkiø km. Erþvilko vls.) ûkininko ðeimoje. Pradþios mokyklà baigë gimtinëje. Pirmàjà bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijas praleido kaime. Partizanø nukreiptas, 1945 m. ástojo á Erþvilko stribø bûrá ir teikë þinias partizanams apie èekistø operacijas prieð gyventojus ir partizanus. Supratæs, kad yra átariamas ir sekamas, 1946 m. pereina á Lydþio rinktinës Kadagio kuopos B. MisevièiausGintaro bûrá. Pasiþymi kaip narsus kulkosvaidininkas susirëmimuose su 80

èekistais. 1947 m. pradþioje þuvus Gintarui, bûrio vadovavimà perima Matas Barèas-Jogaila (Gintaro svainis) ir Këkðtà paskiria savo pavaduotoju. Këkðto partizaniniø kovø kelias tæsiasi iki 1948 03 18 mûðio su èekistais Jerubiðkiø km. prie Vidaujos intako. Þuvo kulkosvaidþio ugnimi dengdamas draugø atsitraukimà. Kartu þuvo bûrio vadas M. Barèas-Jogaila. Kûnai buvo nuveþti iðniekinimui prie Ðimkaièiø stribyno, vëliau uþkasti miðko kampe. 1990 m. giminës ir artimieji pastatë bendrà paminklà uþkasimo vietoje ir iðkalë pavardæ. 22. GEDIMINAS ÞILAITIS-MËNULIS Gimæs 1928 m. Lapgiriø km. Ðimkaièiø vls. ûkininko ðeimoje Mokësi Vadþgirio pradþios mokykloje ir baigë jos penkis skyrius. Toliau mokytis sutrukdë antroji bolðevikinë okupacija. Dirbo tëvø ûkyje ir talkino Kadagio kuopos „Gintaro“, „Bitino“ ir „Rolando“ bûriams. 1946 m., suëjus ðaukiamajam amþiui á okupacinæ kariuomenæ, Gediminas iðëjo partizanauti á B. MisevièiausGintaro bûrá. Gedimino Þilaièio-Mënulio partizaninis kelias buvo trumpas. Jis þuvo 1947 03 09 mûðyje su èekistais Butkaièiø km. Erþvilko vls. Kartu þuvo J. Valantiejus-Romas, A. Butkus-Vëtra ir J. Stonys. Kûnai buvo iðniekinti Erþvilko miestelio ðventoriuje. Gedimino giminës ir bendraþygiai kûnà nuo ðventoriaus slapta paëmë, ádëjo á karstà ir ruoðësi slapta palaidoti kapinëse. Taèiau Ðimkaièiø stribai karstà su palaikais aptiko Þilaièiø sodyboje, kûnà paëmë ir vël iðniekino prie Ðimkaièiø stribyno. Gedimino kûnas buvo uþkastas Ðimkaièiø miðko kampe. 1990 m. ten pat buvo pastatytas bendras paminklas ir iðkalta Gedimino pavardë. 23. VYTAUTAS (VITOLDAS) PALUBECKAS-VIKTORAS Gimë 1918 m. Pavidaujo km. Ðimkaièiø vls. ûkininko ðeimoje. Pradiná iðsilavinimà ágijo tëviðkëje, toliau ûkininkavo tëvø ûkyje, kur ir praleido pirmàjà bolðevikinæ ir faðistinæ okupacijas. Antràkart bolðevikams okupavus Lietuvà, Vytautas apsisprendë netarnauti okupacinëj kariuomenëj ir 1944 m. pasitraukë pas partizanus á „Batalionà Nr. 8“, vëliau „Trijø lelijø“ kuopà. Þuvo 1948 11 08 prie Paslauskienës miðko susirëmime su Ðimkaièiø èekistais. Suþeistas ryþosi nepasiduoti okupantams – nusiðovë. Buvo iðniekintas prie Ðimkaièiø stribyno. Uþkastas Ðimkaièiø miðko kampe. 1990 m. giminës ir artimieji pastatë bendrà paminklà ir iðkalë jo pavardæ. 81

24. ZENONAS MILERIS-KAZAS, AIDAS Gimë 1914 m. Ðimkaièiuose (LKAPÞ, psl. 109, V. Steponaitis), Vencloviðkiø km. Raudonës vls. (LLKS Kæstuèio apyg., V. Meðkauskas), ûkininko ðeimoje. Pradiná iðsilavinimà ágijo tëviðkëje. 1934 m. buvo paðauktas kariuomenën á dragûnø pulkà. Kaip drausmingas ir sumanus kareivis, buvo nukreiptas á mokamàjà kuopà, kurià baigë puskarininkio laipsniu. Likæs virðtarnybiniu, uþ gerà pareigø vykdymà buvo pakeltas virðila. Pirmosios bolðevikinës okupacijos metais, kaip kariðkis, iðvengë represijø. Faðistinës okupacijos metais buvo mobilizuotas á vermachtà. Ið ten pasitraukë artëjant frontui prie Lietuvos. Slapstësi. Po antrosios bolðevikinës okupacijos buvo suimtas ir pateko á filtracijos stovyklà Kalinine. Organizavo grupiná pabëgimà. Pabëgo devyniø asmenø grupë ir gráþo á Lietuvà 1945 m. rudeni. Nuo tada Lietuvos laisvës gynëjø rinktinës (Bataliono Nr. 8) Skirsnemunës bûrio vadas. Koviniam vienetui vadovavo apie metus. 1946 10 06 susidûrime su èekistais Paalsio km. suþeistas, prieðui nepasidavë – nusiðovë. Kûnas buvo iðniekintas prie Ðimkaièiø stribyno ir uþkastas miðko kampe. 1990 m. giminës ir artimieji pastatë paminklà su bendru þuvusiøjø pavardþiø áraðu.

Paminklas Ðimkaièiø karþygiams

Partizanai – Lietuvos kariuomenës karininkai Antrosios bolðevikinës okupacijos pradþioje emigravusiø ir iðtremtø karininkø vietos liko tuðèios, á jas stojo vyrai, galintys vadovauti bûriams ir kuopoms, dirbti ðtabuose, organizuoti teritorinæ gynybà, vadovauti apygardoms ir sritims. Karinius laipsnius pagal uþimamas pareigybes pirmasis ávedë Tauro apygardos vadas A. Baltûsis-Þvejys. Jis savo karinæ apygardà vertino kaip su prieðu kariaujanèià pusæ ir 1946 m. liepos 5 d. ásakymu Nr. 23 savarankiðkai ávedë Lietuvos kariuomenes ir karininkø uniformà – poðalmius, karininkø kepures ir einamøjø pareigø þenklus: apygardos vado – pulkininko (3 þvaigþdutës ovale); apygardos ðtabo virðininko – pulkininko leitenanto (2 þvaigþdutës ovale); apygardos ðtabo skyriø virðininkø – majorø, rinktinës vadø – majorø (1 þvaigþdutë ovale); apygardos adjutanto – kapitono (3 þvaigþdutës); rinktinës vado pavaduotojo, rinktinës ðtabo virðininko – kapitono, rinktinës ðtabo skyriø virðininkø – leitenantø (2 þvaigþdutës); rinktinës adjutanto – jaunesniojo leitenanto (1 þvaigþdutë); kuopos vado – jaunesniojo leitenanto; bûrio vado – virðilos (1 plati juostelë) ; bûrio vado pavaduotojopuskarininkio (3 siauros juostelës); skyrininko – jaunesniojo puskarininkio (2 siauros juostelës); grandininko – grandinio (1 siaura juostelë). Karininkai, nelankæ karo mokyklos, po þvaigþdutëmis, nurodanèiomis laipsná, privalëjo neðioti skersai antpeèio prisiûtà 10 mm ploèio tautiniø spalvø juostelæ. Tokià juostelæ privalëjo neðioti ir buvæ karininkai, jei jø einamos pareigos neatitiko turimo karininko laipsnio. 1946 m. liepos 6 d. ásakymu Nr. 24 Þvejys paskelbë, kad laisvës kovotojø organizacija yra karinë, todël ávedami pagrindiniai Lietuvos kariuomenës statuto elementai. Tauro apygardos vado 1946 07 05 ásakymas Nr. 23 yra Lietuvos kariuomenes karininkø korpuso tàsa ypaè sunkiomis aplinkybëmis. Jie kovojo ir þuvo dëvëdami karininkø uniformas, turëdami karininkø laipsnius. Ne tik þuvo, bet buvo niekinami aikðtëse. Iðniekinti Tauro apygardos vadø Þvejo ir Fausto 83

kûnai su Lietuvos kariuomenës uniformomis ir skiriamaisiais pulkininkø þenklais buvo uþfiksuoti nuotraukose. Ðios nuotraukos iðliko iki mûsø dienø. Apygardos vado ásakymu Nr. 23 kariai ir karininkai vadovavosi iki 1949 m. geguþës 19 d. Tà dienà LLKS (Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio) Tarybos nutarimu buvo leidþiama neðioti tik Lietuvos kariuomenëje ágytus ar suteiktus LLKS laipsnius ir þenklus. Neðiojant ðiuos skiriamuosius þenklus, antpeèio gale turëjo bût skersai prisiûta 8 mm ploèio þalios spalvos juostelë. Visiems pareigûnams ir eiliniams kovotojams tarnybos metu buvo privaloma dëvëti uniformas su skiriamaisiais þenklais. LLKS Taryba karininkø laipsnius suteikë nedaugeliui, daugiausia Tarybos nariams ir keletui ypaè pasiþymëjusiø partizanø (kpt. Tauro apygardos vadui Faustui, kpt. V. Guþui-Kardui, plk. gynybos pajëgø vadui A. RamanauskuiVanagui, kpt. B. Liesiui-Nakèiai, mjr. P. Bartkui-Þadgailai, plk. ltn. Leonardui Grigoniui-Uþpaliui, plk. J.Ðibailai-Merainiui, kpt. J. Kasperavièiui-Visvydui, mjr. J. Lukðai-Skirmantui). Autoriui neteko patirti, ar istorikai nagrinëjo, kokiam skaièiui karininkø buvo suteikti laipsniai pagal uþimamas pareigas Tauro apygardoje ir kokiam kiekiui karininkø suteikë laipsnius LLKS taryba? Kiek jø þuvo? Kiek liko gyvø? Tai ádomûs istoriniai faktai. Kraðto apsaugos ministerijos vadovybë 1997 m. kardinaliai iðsprendë karininkø laipsniø suteikimà pagal uþimtas pareigas partizanø struktûrose. Kraðto apsaugos ministerijos ásakymo pagrindu buvo paimtas Tauro apygardos vado 1946 07 05 ásakymas Nr. 23. Tauro apygarda, kaip aktyviai auganti karinë struktûra, 1947 m. rugpjûèio viduryje Kazlø Rûdos miðkuose organizavo pirmuosius partizanø mokymo kursus (tai tarsi karo mokyklos tàsa). Juose dalyvavo „Þalgirio“, „Vytauto“, „Kæstuèio“ rinktiniø ir apygardos ðtabui priklausanèios „Maironio“ kuopos kovotojai. Kursams vadovavo apygardos vadas Þvejys. Kursantø þinios buvo patikrintos ir ávertintos teigiamai. Puskarininkiø laipsniai buvo suteikti daugiau nei pusðimèiui kursantø. Ruoðiant kità laidà, ávyko èekistø kariuomenës antpuolis. Po mûðio kursai nebuvo atnaujinti, nes vyko intensyvûs mûðiai su okupacine kariuomene. Þuvus aukðtesniajam karininkui, jo vietà uþimdavo þemesnysis, todël anksèiau minëtas karinis parengimas buvo vertingas. Karinio parengimo kursai vyko kitose apygardose. Buvo ir kita mokymo metodika. Karinis pasiruoðimas vyko tarnybos vietose (rinktinëse), egzaminuodavo ir suteikdavo laipsnius apygardø karininkai. J. ÞemaitisVytautas, dar vadovaudamas rinktinei, ákûrë kursus organizacinio sektoriaus kovotojams, mokymø trukmë – 32 val. Dalis partizanø rëmëjø, apmokytø 84

kovoti su okupantais, vëliau uþëmë bûriø vadø vietas, rinktiniø ðtabø ar net vadø pareigybes. Po antrosios bolðevikø okupacijos Lietuvos partizanai tæsë pasiprieðinimà pasikeitusiems okupantams. Apygardø ir rinktiniø karinës struktûros iðliko arba buvo atkuriamos. Rinktinës karinë struktûra: rinktinës vadui buvo tiesiogiai pavaldus ðtabo virðininkas; ðis rinktinæ valdë per operatyvinj skyriø, kuriam buvo pavaldus informacijos ir propagandos karininkas. Operatyviniam skyriui buvo pavaldûs ir kuopø vadai, ðiems – bûriø vadai. Tokia pat ir apygardos struktûra. Tik vietoj karininkø buvo skyriai – informacijos ir propagandos skyrius ir t. t. Ðis skyrius uþsiiminëjo partizanø spaudos tvarkymu ir skirstymu rinktinëms ir kuopoms. Ryðiø skyrius (karininkas) tvarkë ryðius su kitomis apygardomis ar atskirais padaliniais. Nustatinëjo ryðiø marðrutus, punktus, tikrino ir skyrë ryðininkus(es), uþtikrino ryðio slaptumà. Þvalgybos skyrius (karininkas), betarpiðkai ir pasinaudodamas organizacinio sektoriaus (OS) atstovais, rinko duomenis apie prieðø daliniø dislokacijà, jø operatyvinæ veiklà, prieðø agentus. Jø pareiga buvo nustatyti prieðo agentø tikrumà ir kaltæ, pateikti duomenis karo lauko teismo teisëjui. Tik ðiems patvirtinus kaltæ, teisëjas priimdavo atitinkamà sprendimà. Jie vykdë ir kontraþvalgybos funkcijà. Ûkio reikalø skyriaus (karininko) svarbiausias rûpestis -partizanø maitinimas. Jø pagrindiniai tiekëjai buvo organizacinio sektoriaus atstovai – ûkininkai. Ûkio skyrius aprûpindavo pramoninëmis prekëmis ir pinigais, kurie buvo bûtini spaudos priemoniø, popieriaus, reikmenø pirkimui; mokesèiams aukðtesnei organizacijai iðlaikyti, uniforminës ir kt. aprangos ásigijimui, medikamentø pirkimui ir kt. Medicinos sanitarijos skyrius (karininkas) rûpinosi patalpinti suþeistus ir serganèius gydyti, ásigyti medikamentø ir tvarsliavos (kartu su organizacinio sektoriaus asmenimis). Medikø profesionalø partizanai beveik neturëjo, susirasti patikimus (nors kartu su þvalgybos karininku) buvo nelengva. Felèeriø punktø ir poliklinikø medikus èekistai labai akylai stebëjo. Jø akiratyje buvo ir visos vaistinës, administraciniai skyriai. Apygardos (rinktinës) vado ðtabo virðininko ásakymu, buvo vykdomas aplinkraðèiø, atsiðaukimø, paþymëjimø, statuto, ávairiø dokumentø ruoðimas, redagavimas, spausdinimas (kartu su informaciniu skyriumi), partizanø ðtabo dokumentø archyvavimas, jø iðsaugojimas. Ðtabo virðininkas kartu su jam pavaldþiais skyriais privalëjo sudaryti mobilizacinius planus jo teritorijoj gyvenantiems karo prievolininkams, kad susidarius palankiai situacijai, mobilizavus karo prievolininkus, bûtø galima atsikovoti nepriklausomybæ. Kai kuriø apygardø (rinktiniø) struktûroj buvo mobilizacinis skyrius (karininkas). Ðie planai buvo sudarinëjami, kol gyvavo apygardø ir rinktiniø struktûros. 85

Ðtabo virðininkas kartu su pavaldþiais skyriais (karininkais) ruoðë ir ágyvendino partizanø statutà ir vidaus tvarkos taisykles, teikë paskatinimus ir apdovanojimus uþ þygdarbius ir kitus nuopelnus, skyrë pareigybëms, paaukðtinimams. Apygardos (rinktinës) vadas savo ásakymais valdë visà karinæ struktûrà, nustatinëjo visà organizacijos strategijà ir taktikà. Sàveikà su iðorinëm organizacijom. Priþiûrëjo bendrà vidaus tvarkà, veiksmø teisiðkumà. Kuopø vadai kartu su bûriø vadais vadovavo kariniams veiksmams partizaninëse operacijose, uþtikrino stovyklavimo saugumà, ruoðë ir eksploatavo slëptuves, mokë karius kariniø veiksmø, uþtikrino drausmæ ir statuto laikymàsi jø daliniuose. Atskiruose kovos etapuose partizanø organizacinës struktûros keitësi. Visuomet trûko kvalifikuoto vadovaujanèio personalo. Vienam asmeniui buvo priskiriamos dvejos ar trejos pareigos, pvz: Lydþio rinktinës þvalgybos ir kontraþvalgybos karininkas Raila vadovavo ir rinktinës ðtabo apsaugos bûriui. Tos pat rinktinës operatyvinio skyriaus vadas J. Kasperavièius-Ðilas (Bûsimas JKA vadas) tobulino rinktinës statutà, já ágyvendino kuopose (I, II, III) ir bûriuose. Aktyviai talkino leidþiant rinktinës laikraðti „Laisvës varpas“, dalyvavo koviniuose veiksmuose kartu su bûriø partizanais, todël buvo visø mylimas ir gerbiamas. Tapæs jungtinës Kæstuèio apygardos vadu (1946 m. rugsëjo 21 d.), jis dirbo ir ðtabo virðininku, ir operatyvinio skyriaus vadu. Ne visi skyriai (karininkai) turëjo savo slëptuves. Neretai jie dislokuodavosi koviniuose bûriuose, kartu su jais gyveno, o mûðio metu kartu kovodavo ar net þûdavo. Daþnos bûdavo ðtabø slëptuviø apgultys ir jø personalo þûtys. Ne visuomet pavykdavo atkurti pilnos sudëties ðtabus ar jø padalinius. Dm. plk. ltn. E. Jakimavièiaus, 2001 m. parengtame „Lietuvos laisvës kovø karininkai 1944–1953 m.“ sàvade yra ávardinta 294 karininkø pavardës. Lyginant ðá skaièiø su þuvusiøjø partizanø – 20000, karininkø skaièius buvo ne maþiau kaip 1:20; tai sudarytø apie 1000 karininkø. Tad kur kiti? Kodël jie neávardinti? (Lietuvos kariuomenëj karininkø skaièius sudarë 1:16). Atsakymas paprastas – ðiuo klausimu nëra atsakingos institucijos, kuri vykdytø þuvusiøjø karininkø paieðkà ir laipsniø suteikimo tvarkà. Ðtai kaip ðis klausimas sprendþiamas: Petras Ruibys-Garbðtas, Þigas, Lietuvos kariuomenës karo mokyklos absolventas atsargos leitenantas, LLA Erþvilko valsèiaus ðtabo virðininkas (1943 m.), Lydþio rinktinës vadas (1944–1946 m.), suimtas 1946 m., tardytas. 1946 m. birþelio 13 d. pabëgo ið Tauragës NKVD kalëjimo, 1946 m. liepos 18 d. þuvo mûðyje su èekistais, eidamas Lydþio rinktinës 3 kuopos vado pareigas. LGGRT pasiprieðinimo dalyviø teisiø komisija, 86

vadovaudamasi proèekistiniu reglamentu, pateikë KAM kaip bûrio vadà, nes tai buvo ávardinta tardymo protokole, ir nekreipë dëmesio á pateiktà P. RuibioGarbðto gyvenimo apraðymà, kur ir buvo minimas ágytas karinis laipsnis ir tai, jog daugiau nei metus vadovauta rinktinei. KAM savo paskyrimu P. Ruibiui-Garbðtui suteikë kario-savanorio statusà ir puskarininkio laipsná. Ðitokià nepagarbà reiðkë þuvusiems didvyriams reglamentø ir biurokratiniø barjerø statytojai. Kitas – Stasys Jarmala-Briedis, Audrûnas, Þemaièiø legiono Margio rinktinës ðtabo virðininkas. 1944–1946 Kæstuèio apygardos ðtabo narys, þuvo 1949 m. lapkritá (susisprogdino). LGGRTC komisija nerado èekistiniø protokolø, nes jø nebuvo, todël pripaþintas kariu savanoriu – eiliniu. Nesuteiktas statusas ir karininkø vardai bei laipsniai Lydþio rinktinës OS vadui (1944–1945) Jonui Þièkui-Viksvai, Napoleonui Lukoðiui, Onutei Prieliauskaitei. Tai tik vienos rinktinës neávardinti karininkai. Manau, kad situacijà gali iðtaisyti Kraðto apsaugos ministerijos vadovybë, rasdama reikiamus sprendimus.

Vakarø Lietuvos partizaniniø organizacijø centralizacijos seka LLA ÐIAULIØ APYGARDA IR ÞEMAIÈIØ LEGIONAS Pagal 1944 m. gruodþio 10 d. LLA vyr. Vanagø vado operatyviná ásakymà Nr. 4 tuo pat metu buvo iðleistas Saturno (Ðiauliø) apygardos vado A. Eidimto ásakymas Nr. 4. Ðiai apygardai priklausë Ðiauliø, Telðiø, Maþeikiø, Kretingos ir Tauragës apskritys. Taèiau atkurta Saturno apygarda gyvavo neilgai, 1945 m. balandyje buvo paimtas nelaisvën A. Eidimtas, kai kurie kiti ðtabo nariai, apygarda pakriko. Birþelio mën. antroje pusëje LLA Ðiauliø apygardos ðtabo narys Vl. Verbejus pasiûlë Vëgëlës rinktinës ðtabo nariui A. Zaskevièiui-Vasariui uþimti apygardos vado pareigas. Liepos pradþioje buvo sudarytas apygardinis junginys ir suformuotas jo ðtabas. Liepos mën. rikiuotës ásakymu LLA Ðiauliø Saturno apygarda buvo pervardinta á Vyties (ðtabas Vytis ), o A. ZaskevièiusVasaris pasiraðë ðios apygardos vadu. Apygardos ðtabo virðininku buvo paskirtas kpt. J. Þemaitis atleidþiant já nuo kitø pareigø. Apygardai priskirtos Ðiauliø, Joniðkio, Tauragës, Raseiniø ir Këdainiø apskritys. Po liepos mën. 22 d. Virtukø mûðio Vëgëlës rinktinë þlugo, Þebenkðties rinktinë perdislokuota kiton vieton. Mûðio metu prieðui pateko Vëgëlës rinktinës ðtabo operatyviniai dokumentai, dël jø pateko nelaisvën Kelmës gimnazijos kapelionas A. Èiumielius, buvæs labai populiarus tarp dvasiðkiø, gimnazistø, gyventojø ir partizanø, daug pasidarbavæs vienijant atskiras partizanø grupes, sprendþiant nesutarimus tarp jø. Nelaisvëj atsidûrë kunigas B. Gaiþutis ir kiti intelektualai, rëmæ Vëgëlës rinktinæ ir gyvenæ Kelmës–Tytuvënø–Viduklës– Nemakðèiø staèiakampio teritorijoj. Þlugo ne tik rinktinë, bet ir jos intelektulusis rezervas. Tokiu bûdu Vyties apygarda neegzistavo. Ir tik spalio pradþioje Þebenkðties ir Lydþio rinktiniø atstovø pasitarime buvo sudarytas naujos Þaibo apygardos organizacinis branduolys: apygardos vadu iðrinktas kpt. J. Þemaitis, operatyvinio skyriaus virðininku – kpt. J. Èeponis. P. Bartkus ir 88

A. Zaskevièius ið rinktinës perëjo á apygardà tomis paèiomis pareigomis. Lapkrièio mën. Þebenkðties rinktinës laikinu vadu paskirtas Virgis ButkusDangutis (þuvo gruodþio 2 d.). Þiemos periodui tolimesni apygardos kûrimo darbai buvo sustabdyti. Pavasará apygardos ðtabo darbuotojai derëjosi su gretimø rinktiniø vadais dël pastarøjø prisijungimo prie Þaibo apygardos, taèiau derybos buvo be rezultatø, tad iki rugpiûèio mën. Þaibo apygarda ir Þebenkðties rinktinë buvo tas pat darinys , nes abiejø struktûrø buvo tie patys vadovai. Rugpjûèio pradþioj, po tarp A. Zaskevièiaus ir J. Èeponio kilusiø nesutarimø pastarasis atsistatydino ið Þebenkðties rinktinës vado ir Þaibo apygardos skyriaus virðininko pareigø ir kartu su kuopos vadu ltn. VareikiuGauèu pasitraukë ið Þebenkðties rinktinës teritorijos, nutaræs kurti naujà Þalèio rinktinæ. Dël to þlugo Þaibo apygarda, kaip ir moraliai sukrësta Þebenkðties rinktinë. Rinktinës vadu tapo A. Zaskevièius-Ðalna, pervardinæs Þebenkðties rinktinæ á Ðerno. Tarp visø rinktinës (apygardos) karininkø emocijos iðsiliejo per kraðtus, net toks tolerantiðkas derybininkas, kaip P. Bartkus-Rimgaila, turintis Ðerno ir Vytauto Didþiojo rinktiniø ágaliojimus derëtis dël apygardos reikalø, atmetë Þaibo apygardos (tuo paèiu ir J. Þemaièio) pasiûlymus pradëti derybas dël prisijungimo prie pastarosios ir nedvejodamas priëmë H. Danilevièiaus-Vidmanto pasiûlymà jungtis prie Lydþio rinktinës. Kai toká pat sprendimà priëmë ir J. Èeponis-Tauragis, Þalèio rinktinës vadas J. Þemaitis-Matas prarado bet kokias viltis reanimuoti Þaibo apygardà, liko be pareigø, dar daugiau, artimiausiø bendraþygiø atstumtas, pasijuto uþribyje. Þemaièiø Legiono vadas mjr. J. Semaðka-Liepa po ilgø derybø pareigas pradëjo eiti 1945 m. spalio 5 d. iðleisdamas ásàkymà Nr. 1, paskirdamas ðtabo sudëtá ir numatydamas veiklà iðplësti devyniose apskrityse: Telðiø, Maþeikiø, Raseiniø, Tauragës, Kretingos, Klaipëdos, Ðilutës, Pagëgiø ir vakarinëje Ðiauliø apskrities dalyje. Po keleto transformacijø ið sumanyto stambaus darinio 1946 m. balandyje susikûrë realiai veikianti Þemaièiø apygarda, apimanti Telðiø, Maþeikiø, Kretingos ir dalá Klaipëdos apskrities. 1945 m. rugsëjo mën. Lydþio rinktinës ðtabo virðininkas J. KubiliusBernotas savo pareigas ir ðtabo regalijas perdavë H. Danilevièiui-Vidmantui, kurá Lydþio vadovybë ápareigojo pastarosios pagrindu ið gretimø rinktiniø sudaryti apygardiná junginá. Nesutarimai su reguliariosios kariuomenës karininkais buvo dël partizaninio karo taktikos ir strategijos, nes pastarieji dar nebuvo iðsivadavæ ið reguliariosios kariuomenës statutiniø gniauþtø ir kt. nuostatø, taikë juos tiesiogiai (Virtukø, Pyragiø miðkø mûðiai ir kt. veiksmai). P. Paulaitis-Aidas, Lietuvos laisvës gynëjø rinktinës vadas, reikalavo junginá steigti partiniø programø pagrindu. Tuo tarpu Lydþio rinktinë, pasirinkusi 89

partizaninio karo taktikà slëptis slaptavietëse nedideliais bûriais, okupantams ruoðti pasalas, iðvystë gerà ryðiø ir propogandos sistemà, jau antrus metus leido Lietuvos partizanø laikraðtá „Laisvës varpà“. Kruopðèiai saugojo kariná ir intelektualiná potecialà. 1946 m. kovà H. Danilevièius-Vidmantas tapo rinktinës vadu. Ágavo svaresná þodá derybose. J. Kasperavièius-Ðilas jau antruosius metus ëjo Lydþio rinktinës operatyvinio skyriaus vado pareigas ir pagarsëjo rinktinëje ir uþ jos ribø kaip draugiðkas ir sumanus partizaninio karo vadovas, derybose jis vaidino svarbø vaidmená. H. Danilevièius-Vidmantas, pastebëjæs, kad Þaibo apygarda ir Þebenkðties rinktinë pakriko, sukvietë Vytauto Didþiojo, Ðerno ir Þalèio rinktiniø atstovus, kartu su Lydþio rinktinës derybine grupe ákûrë Jungtinæ Kæstuèio apygardà (toliau JKA), kurios vadu buvo iðrinktas J. Kasperavièius-Angis. Apygardos kûrimosi stadijoj Lydþio rinktinei pavesta aprûpinti jà slëptuvëmis, ryðio ir kt. materialinëmis-techninëmis priemonëmis. JKA iðkart iðvystë energingà organizacinæ, operatyvinæ ir propagandinæ veiklà. Perëmë ið Lydþio rinktinës „Laisvës varpo“ leidybà, skelbdami já oficialiu JKA laikraðèiu. Pirmaisiais veiksmais J. Kasperavièius-Angis likvidavo susidariusià átampà tarp buvusios Þebenkðties rinktinës karininkø: A. Zaskevièiø-Ðalnà, Ðerno rinktinës vadà, komandiravo, kaip JKA atstovà, á centriná (klastingai okupantø ir kolaborantø organizuotà fiktyvø) BDPS ðtabo vado (kolaboranto) Markulio dispozicijon. (Dar tuomet partizanø vadovybë neþinojo, kad Markulis èekistø agentas, o jo organizuotas BDPS – klasta). J. Þemaitá-Matà paskyrë Ðerno rinktinës vadu. P. Bartkus-Rimgaila JKA kûrimosi metu buvo paskirtas ðtabo skyriaus virðininku. J. Èeponis-Tauragis vadovavo Þalèio rinktinei. Iðskirstyti á skirtingus padalinius, nesutarimø dalyviai ramiai ëjo jiems pavestas pareigas. J. Þemaitis-Matas, perëmæs Ðerno rinktinæ iðkart jà pervardino Savanorio slapyvardþiu, ignoruodamas nustatytas LLA slapyvardþiø tradicijas. Taèiau jis pateko nepavydëtinon situacijon, nes iki tol daugelá metø jo aplinka buvo aukðtesnio ir aukðto rango karininkai, kiti intelektualai, tuo tarpu jam patikëta rinktinë neturëjo nei kuopø vadø, nei ðtabo darbuotojø, bûriø vadai buvo vietiniai kaimo vyrai, su kuriais betarpiðkai bendrauti jam buvo nauja nelengva patirtis. Intelektualujá rezervà ði rinktinë prarado per Virtukø ir Pyragiø mûðius, todel ðtabo atkûrimui rezervo nebuvo. J. Þemaitis tiesiogiai vadovavo rinktinës operatyvinei ir organizacinei veiklai, nuolat kariaudamas su èekistinës kariuomenës garnizonais, dislokuotais rinktinës teritorijoj. JKA ðtabas, minimaliai ásikûræs, ëmë ruoðtis visos ðalies apygardø vadø suvaþiavimui, kurá organizavo kolaborantas Markulis. Èekistai tikëjosi sukviesti vienon vieton visus apygardø vadus, juos paimti nelaisvën ir sunaikinti. 90

Partizanø vadai, neátardami klastos, pasitarimui ruoðësi atsakingai. Paþymëtina, kad JKA vadas J. Kasperavièius-Angis savo praneðime vadø suvaþiavimui iðdëstë Lietuvos partizaninio karo ideologinius principus, kuriais vëliau vadovavosi Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio vadovybë. (Laisvës kovos 1944–1953 metais. LPKS Kaunas 1996, psl. 258–269). Èekistø ir kolaboranto Markulio klastà partizanai iðaiðkino, taèiau dël JKA ðtabo þûties partizanø vadø suvaþiavimas ávyko nepilnos sudëties, Tauro apygardos vadø iniciatyva ir jø teritorijoj. 1947 04 09 èekistinë kariuomenë atakavo JKA ðtabo slëptuvæ, kurioje mûðio metu þuvo apygardos vadas J. Kasperavièius-Angis ir jo adjutantas Dþiugas. Èekistai slëptuvëje rado dalá nebaigtø naikinti apygardos slaptø operatyviniø dokumentø, kuriø pagrindu èekistai sunaikino veikusià apygardos ryðiø sistemà. Po poros dienø buvo paimtas nelaisvën apygardos ðtabo narys P. Paulaitis-Aidas. 1947 04 09 èekistinë kariuomenë atakavo Þemaièiø apygardos ðtabà Plungës apylinkëse. Þuvo apygardos vadas K. Antanavièius-Tauras ir ðtabo nariai. Þemaièiø apygardos vadais pasiskelbë Ðatrijos rinktinës vadas kpt. K. Juozaitis-Meteoras ir kpt. J.Ivanauskas-Vygantas. MGB agento Markulio inicijuotoje tarpusavio kovoje kpt. K. Juozaièio ðtabas buvo sunaikintas, vadu tapo kpt. J. Ivanauskas-Vygantas, atsidûræs besàlygiðkame Markulio pavaldume. (Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940–1998, Vaga, Vilnius, 1999, psl. 283). Tø paèiø metø spalyje Markulis iðkvietë J. Ivanauskà ir jo ðtabà á Vilniø pasitariman ir visus sunaikino. Susilpninta apygarda liko be vadovybës. Vakarø Lietuvos partizaninës struktûros patyrë krizæ, nes JKA be vadovybës ir ryðiø sistemos, iðskyrus Lydþio – kitos rinktinës silpnos. Þemaièiø apygarda kolaboranto rankose nuolat silpninama, pasmerkta sunaikinimui. Taisyti padëtá ëmësi Lydþio rinktinës vadas H. Danilevièius-Vidmantas, iðlaikæs stabilià rinktinës ir ryðiø sistemà, iðsaugojæs intelektualiná rezervà, jis sukvietë likusius JKA skyriø vadus P. Bartkø-Rimgailà ir J. Jonulauskà-Merká bei Savanorio rinktinës vadà J. Þemaitá-Matà savo teritorijoj Paupio miðke prie Giegiø km. (Ðimkaièiø vls.). Pasitarimas vyko nuo geguþës mën. 20 iki 25 dienos, nes buvo formuojamas apygardos ðtabas ið likusiø ðtabo nariø ir Lydþio rinktinës intelektualø. Surasta strategiðkai patogi ðtabo dislokacijos vieta (greta geleþinkelis ir plentai), nustatyta veiklos taktika ir strategija, paskirti atsakingi uþ veiklos sritis: ðtabo virð. P. Bartkus-Þadgaila, ûkio dalis – J. Jonulauskas-Merkys (abu buvæ ðtabo nariai), ið Lydþio – operatyvinio skyr. virð. V. Guþas-Kardas, informacinio skyr. virð. A. Liesys-Tauras. Vëliau 91

ðtabo nariu paskirtas Lydþio bûrio vadas V. Ivanauskas-Vytenis. Maþa to, kad J. Þemaitis- Matas á pasitarimà atvyko tik su asmens sargybiniais, iðryðkëjo, kad Savanorio rinktinëje nesuformuotas ðtabas, Matas neturi net pavaduotojo. Tokioj situacijoj rinktinës palikti negalima. Po pasitarimo J. Þemaitis-Tylius ir P. Bartkus-Þadgaila iðvyko á Savanorio rinktinæ ir per du mënesius sudarë ir apmokë rinktinës vadovybæ, apygardos ákurdinimo rûpesèius ir jos stabilumà uþtikrinti palikdami H. Danilevièiui-Vidmantui. Visi apygardos ryðiø, ûkio, ekonomikos, atstaymo rûpesèiai gulë ant H. Danilevièiaus-Vidmanto ir jo ðtabo nariø. Tikëtina, kad JKA ðtabo dislokacijà nurodë dar 1947 m. sausyje kolaboravæs ir Markuliui dirbantis A. Zaskevièius, nes jis ðtabo slëptuvëje iki tol buvo net du kartus. Èekistai tokius smogikus kruopðèiai slëpë, tikëdamiesi vël ir vël juos sëkmingai panaudoti partizaninio pasiprieðinimo naikinimui, todël imitavo, kad ðtabvietæ nurodë kiti. Reikia pastebëti, kad visas Markulio klastas, apgaules ir karinesoperatyvines atakas Þemaitijoje H. Danilevièiaus-Vidmanto komanda atrëmë sëkmingai, o priskirdamas savo rinktinës intelektualus J. Þemaièio-Tyliaus ðtabui, kilstelëjo já ant aukðtesniojo laiptelio; jie abu Markulio pastangas pavertë niekais. Apygardos vado J. Þemaièio-Tyliaus veikla buvo efektyvi. Jis per metus þymiai iðplëtë JKA, ir ið dalies pastarosios ákûrë Prisikëlimo apygardà. Jau po mënesio ið JKA, Prisikëlimo ir Þemaièiø apygardø ákûrë Jûros sritá. Paþymëtina, kad iki srities ákûrimo dël sunaikinto Þemaièiø apygardos ðtabo atkûrimo 1947 m. gruodþio mën.J. Þemaitis keletà kartø susitiko su Þemaièiø apygardos atstovu V. Montvydu-Þemaièiu ir kaskart já skatino greièiau atkurti apygardos ðtabà. Kadangi trûko pareigûnø, tuomet ið JKA atkûrimo darbams perkëlë Lydþio rinktinës bûrio vadà, kartu einantá ir apygardos ðtabo nario pareigas V. Ivanauskà-Gintautà. Vadovauti Þemaièiø apygardai V. Montvydas pakvietë kpt. A. Milaðevièiø. Pastarasis apygardai vadovavo nepilnus metus ir buvo perkeltas vadovauti Jûros srièiai. Tada Þemaièiø apygardos vadu tapo Vladas Montvydas-Þemitis ir vadovavo jai penkerius metus. Þuvus V. Montvydui-Þemaièiui, apygarda þlugo.

Partizanø karas Erþvilko kraðte ir okupantø klastotës Okupantø vykdomas Lietuvos valstybës naikinimas ir jos gyventojø genocidas sukëlë visuotinæ gyventojø neapykantà ir pasiprieðinimà okupantams ir koloborantams, kuris 1941 metø birþelio 23–26 dienà prasiverþë visuotiniu sukilimu ir Lietuvos valstybinës santvarkos atkûrimu. Erþvilkiðkiai sukilëliai dalyvavo sukilime Kaune, pagal Laikinosios Lietuvos Vyriausybës nuostatus atkûrë Erþvilko valsèiaus administracijà. Vokieèiø okupantai po ðeðiø savaièiø likvidavo Laikinàjà Lietuvos Vyriausybæ ir tæsë bolðevikø pradëtas Lietuvos gyventojø represijas. Erþvilkiðkiai taip pat tæsë pradëtà kovà, tik jau su vokieèiø okupantais. Erþvilke buvo suformuotas valsèiaus Lietuvos Laisvës Armijos (LLA) ðtabas, 35-kiø LLA vanagø bûrys. Jiems vadovavo ltn. Petras Ruibys ir ltn. Juozas Babilius. Valsèiaus ðtabas priklausë Tauragës apskrities ðtabui, kuriam vadovavo erþvilkiðkis kpt. Jonas Babilius-Ridikas, Ðarûnas. Tauragës aps. LLA ðtabas turëjo Gulbës, vëliau Lino, o Erþvilko vls. ðtabas – Fikuso slapyvardá. Visuose kituose apskrities valsèiuose taip pat buvo sukurti kariniai bûriai. Apskrityje buvo iki 500 LLA vanagø. Erþvilkiðkis Telesforas Kisielius, Kauno m. Panemunës policijos nuovados vachmistras, 1943 metø vasarà buvo komandiruotas á Onuðkio, Lydos apylinkes kovoti su raudonaisiais diversantais, kuriø Rûdninkø giriose tà vasarà knibþdëte knibþdëjo. Buvo sudarytas vokieèiø karininkø vadovaujamas 30 policininkø dalinys, kuris rengdavo pasalas diversantams. Kaip raðo A. Kisielius-Mikutis (LKA Nr. 32, P. 93), èia Telesforas Kisielius ágijo partizaninës kovos patirties. Kitø metø vasarà, artëjant frontui, Kauno policijos nuovados buvo paleistos ir Telesforas gráþo á Pavidaujá. Ástojæs á Gaudento Kisieliaus-Tomo, LLA Kadagio (vëliau Àþuolo) kuopà, pradëjo ruoðtis artëjanèiai antrajai bolðevikinei okupacijai. Kuopos vadas Tomas – dragûnø puskarininkis, turintis reguliariosios kariuomenës karybos teoriná ir praktiná paruoðimà, jo pusbrolis Telesforas – 93

policijos vachmistras, ágavæs praktinës partizaninio karo patirties kovose su diversantais, diskutuodami netruko prieiti iðvadà, kad reguliariosios kariuomenës karybos strategija partizaniniam karui netinka, ir priëmë Telesforo pasiûlyta partizaninio karo strategijà. Èia pat nutarë rengti kuopà ir kuopos teritorijos gyventojus partizaniniam karui su artëjanèiais sovietø okupantais – statyti slëptuves, tvarkyti ryðius, ruoðtis konspiracijos ir kitiems veiksmams (K. Kasparas. Lietuvos karas. P. 127). Apskrities ðtabas priklausë LLA Ðiauliø apygadai. Ði – vyriausiajam LLA ðtabui. Tokia, tik gerokai fronto apardyta apskrities LLA struktûra liko antràkart Rusijos bolðevikinei imperijai okupavus Lietuvà. Bolðevikai Erþvilke vietoj progimnazijos ásteigë gimnazijà. Mokytojø kolektyvas pasipildë Vytautu Steponaièiu, Henriku Danilevièiumi, Jonu Kubiliumi, direktoriumi paskirtas Antanas Giedraitis – visi jie LLA kariai. Jie sukûrë pogrindþio organizacijà, sujungusià visus LLA vanagø bûrius Tauragës ir pietvakarinëje Raseiniø apskrities dalyje. Ðioje erdvëje visi pilieèiø ar atskirø organizuotø grupiø pasiprieðnimo veiksmai turëjo paklusti jø vadovavimui. Pogrindþio organizacijos vadovybë su kuopø vadais rengë posëdþius Kadagio kuopos kariø ir rëmëjø árengtose slëptuvëse: Pagiriø kaime pas Preilauskus ir Rudþiø kaime pas Toliuðius. Viename ið posëdþiø pogrindþio organizacijai suteiktas Lydþio slapyvardis, priimta Kadagio kuopos vado pasiûlyta partizaninio karo strategija. Vanagus nutarta vadinti partizanais, jie turëjo dëvëti Lietuvos kariumenës uniformas ir neðioti skiriamuosius þenklus. Sukurtai pogrindþio organizacijai vadovavo ltn. Petras Ruibys-Garbðtas, Þigas (fizikos ir chemijos mokytojas), organizacijos ðtabui – Jonas KubiliusBernotas (matematikos mokytojas), jis vadovavo ir visos organizacijos operatyvinei veiklai. Informacijos ir propogandos veiklai vadovavo Antanas Giedraitis (gimnazijos direktorius), o Vytautas Steponaitis (anglø kalbos mokytojas) kartu su Henriku Danilevièiumi-Vidmantu (darbø mokytoju) tvarkë ûkinæ dalá ir rûpinosi medikamentais ir tvarsliava. Ðtabo ir organizacijos veikloje aktyviai dalyvavo mokytojai P. Gailiûnas, ltn. J. Statkevièius, K. Ruibys-Eiva bei Varlaukio mokyklos mokytojas ltn. Juozas Babilius. Organizaciniam sektoriui vadovavo Jonas Þièkus-Viksva (Erþvilko vargoninkas), þvalgybai – Antanas Stoðkus-Raila (ðtabo apsaugos bûrio vadas). Gulbës ðtabo virðininkas kpt. Jonas Babilius-Ridikas ið Tauragës, praûþus frontui, atsikëlë á tëviðkæ – prie Erþvilko esantá Balandþiø kaimà, valsèiaus organizacijai deponavo ið apskrities ðtabo atsiveþtus dokumentus, tarp jø – statutà, vidaus, organizacinio sektoriaus tvarkos taisykles, teismø tvarkà. Ðie dokumentai, pritaikyti esamai organizacijai, buvo sëkmingai panaudoti rinktinës ir aukðtesniø partizaniniø 94

Petras Ruibys-Garbðtas Rinktinës vadas

Jonas KubiliusBernotas Rinktinës ðtabo virðininkas

Henrikas DanilevièiusVidmantas. Ûkio dalies virðininkas

Antanas Giedraitis Gimnazijos direktorius, Informacinio skyriaus virðininkas

Juozas KasperavièiusÐilas. Operatyvinio skyriaus virðininkas

organizacijø veiklai. Kapitonas aktyviai dalyvavo organizacijos veikloje, konsultavo rinktinës ðtabo darbuotojus. Be viso kito, ðtabas ruoðë ir atsarginius darbuotojus: ið gimnazistø – Jonà Rimðà, ið tarnautojø – Juozà Mociø, kurie greitai uþëmë atitinkamas pareigas rinktinës ðtabe. Tuo pat metu periferijoje gausëjo LLA vanagø bûriai, jie net patrigubëjo ir sudarë daugiau nei po ðimtà kariø kiekviename valsèiuje. Kariø gausa këlë didelá rûpestá operatyvinio skyriaus vadui Bernotui. Opiausia problema buvo kariø maitinimas. Dël tos prieþasties ávairiomis priemonëmis prisiëjo maþinti kariø skaièiø, kad jie nepatektø á sovietø kariuomenæ. Formuojant rinktinæ, 95

vanagai sutelkti á tris kuopas: pirmoji – Kadagio, vëliau Àþuolo, jungë Paupio – K. Tamulio-Senio, Pavidaujo – T. Kisieliaus-Bitino, Batakiø – J. StrainioSaturno ir Gaurës – A. Joniko-Rolando bûrius. Antroji Uosio kuopa jungë tris arba keturis bûrius: Vaitimënø, Pajûrio ir Karklënø. Treèioji – Neptûno kuopa jungë keturis ar penkis bûrius: Ðalnos, Þaibo, Nemuno ir ketvirtas bûrys, kurio pavadinimas nenustatytas, veikë Þ. Naumiesèio ir Ðilutës aps. teritorijoje. Tvarkant karinæ rinktinës struktûrà, buvo nustatytas 70 kariø skaièius kuopoje (K. Kasparas. Lietuvos karas. P. 503– 506). Okupantai nesnaudë, jau 1945 metø pradþioje suëmë gimnazijos direktoriø A. Giedraitá, mokytojà V. Steponaitá, karininkus Jonà ir Juozà Babilius. Taèiau pogrindinio ðtabo veikla nesutriko, ðtabo nariai persirikiavo pareigybëmis ir pasipildë nauju nariu – ðilutiðkiu mokytoju Jonu Jokubausku, slapyvardþiu Jonulauskas-Merkys. Greitai Merkio iniciatyva ir visø ðtabo nariø pastangomis buvo iðleistas Lydþio rinktinës laikraðtis „Laisvës varpas“ (vokieèiø okupacijos metu pogrindyje leistas ateitininkø organizacijos laikraðtis, kurio leidybà pratæsë rinktinës ðtabas), tapæs populiariu tarp partizanø ir vietos gyventojø. Tai buvo Tiesos spindulëlis okupantø melo jûroje, kurio partizanai ir visuomenë su nekantrumu nuolat laukë. Baigiantis vasarai, á ðtabà buvo priimtas karininkas Juozas KasperavièiusÐilas, kuris nedelsiant ið Bernoto perëmë vadovavimà operatyviniam skyriui. Tuo metu ðtabo vadovaujamos rinktinës kuopos nuolat kariavo su okupanto kariuomene ir jai talkinusiais stribais: ruoðë pasalas, uþiminëjo valsèiø miestelius, drausmino koloborantus. Nepaklûstanèiuosius partizanø karo lauko teismas baudë materialinëmis baudomis ar net mirtimi. Gimnazija taip pat prieðinosi okupaciniam reþimui: ignoravo okupantø siunèiamas programas, vaikus mokydama pagal Lietuvos valstybëje galiojusias. Buvo blokuojamas stojimas á komjaunimà. Gimnazijoje vyravo krikðèioniðka dvasia. Valsèiaus komsorgas Zigmas Gramaila á gimnazijà nebuvo áleidþiamas, valsèiaus teritorijoje ðlaistësi su garnizonu kaip vertëjas ar kaip eilinis stribas. Ypatingà pasiprieðinimà parodë ðtabo ryðininkë gimnazistë Onutë Preilauskaitë ir visa jos ðeima. Partizanø ir èekistø susirëmimo Èepaièiø–Pagiriø kaimuose metu Onutë ir kiti ðeimos nariai talkino partizanams. Tai pastebëjæ èekistai Onutæ suëmë, o jos motinà kankino kambaryje, ðalia slëptuvës, kurioje slëpësi partizanai V. Ivanauskas-Vytenis ir J. Starkus-Maþelis. Èekistas ásiutæs automato buoþe smogë P. Preilauskienei, ðis iððovæs nukovë patá èekistà. Tai iðgelbëjo jos ir abiejø partizanø, buvusiø slëptuvëje, gyvybes, nes Vytenis verþësi 96

mûðin gelbëti kankinamà Preilauskienæ, o Maþelis vargu ar bûtø sugebëjæs já sutramdyti. Toje slëptuvëje slëpdavosi ir kuopø vadai, atvykæ á pasitarimus su rinktinës vadu Garbðtu, ðtabo virðininku Bernotu, kitais ðtabo nariais, tarp kuriø Onutë palaikë ryðius. Garbðtas, suþinojæs, kad Onutë suimta, ásakë visiems ðtabo nariams pasiimti ið slëptuviø ginklus ir nedelsiant pasiðalinti ið gimnazijos – iðeiti á Railos ðtabo apsaugos bûrá miðke. Railos bûrio þvalgybininkai atidþiai sekë Erþvilko èekistø nusikalstamà veiklà ir nustatë, kad Onutë, per dvi paras prieðams nepratarusi në þodþio, buvo nukankinta paèiu þiauriausiu bûdu. Gavæs ðià þinià, Garbðtas ásakë ðtabo nariams Bernotui, Vidmantui, Vapsvai ir kitiems Onutë Preilauskaitë. kartu su juo gráþti á darbo vietas. Bendradarbiai Lydþio rinktinës ryðininkë net nepastebëjo trumpo jø dingimo ið gimnazijos. Erþvilko valsèiaus NKGB virðininkas I. A. Moèalov, ávykdæs ðá kraupø nusikaltimà, ásakë bendrininkams: komsorgui Z. Gramailai, milicijos virðininkui Vladui Butkevièiui, stribams J. Pranskaièiui ir P. Avgustovièiui Erþvilko kapinëse nuo kapo iðlauþti akmeniná kryþiø, pririðti já prie Onutës kûno ir nuskandinti Ðaltuonos senvagëje. Minëtieji ðià kraupià ðventvagystæ ávykdë (Nuþudyta, bet nemirusi./ Lietuvos Aidas. 1992 m. spalio 20 d. P. 7). Tuometinis Erþvilko gimnazijos direktorius juristas Toliuðis sugebëjo iðkelti baudþiamàjà bylà del O. Preilauskaitës nuþudymo. I. A. Moèalov buvo nuðalintas ið pareigø ir nuteistas. Taèiau dël gimnazijos mokytojø kolektyvo bolðevikiniø mokymo programø ignoravimo ir del èekistø ávykdyto nusikaltimo – þiauraus O. Preilauskaitës nuþudymo – iðkëlimo á vieðumà èekistø pastangomis Erþvilke gimnazija buvo panaikinta, palikta tik progimnazija, o direktorius Toliuðis atleistas ið pareigø. Ðtabo nariø iniciatyva á direktoriaus pareigas buvo rekomenduotas Henrikas Danilevièius. Tauragës ðvietimo skyrius savo ásakymu paskyrë já á ðias pareigas nuo 1945–1946 mokslo metø pradþios. Nuo ðios datos J.KubiliusBernotas atleistas ið mokytojo pareigø, taip pat ir ið rinktinës ðtabo virðininko pareigø, jam leista tæsti studijas Vilniaus universitete. Lydþio rinktinës vadas P. Ruibys-Garbðtas ðtabo virðininku paskyrë H. Danilevièiø-Vidmantà, kuriam ðtabas iðkëlë uþdaviná – sujungti Pietø Þemaitijos partizanø rinktines á apygardà. Vidmanto peèius uþgulë triguba naðta: vadovauti progimnazijai, 97

rinktinës ðtabui ir kurti apygardà. Ðià uþduotá jis energingai ir kantriai vykdë, á ðtabà pasitelkæs J. Mociø-Ðvedrá, J. Rimðà-Justà ir J. Maèiulá-Skaisgirá, kurie vienoje slëptuvëje su operatyvinio skyrius vadu Ðilu atliko ir techninæ „Laisvës varpo“ leidybos dalá (N. Gaðkaitë ir kt. Lietuvos partizanai 1944–1953. P.233– 259). J. Jonulauskas-Merkys, susitvarkæs atitinkamus dokumentus, nevarþomai judëjo tarp miestø, parûpindamas reikiamos technikos „Laisvës varpo“ leidybai. Laikraðtá redakcija leido reguliariai, net keliø ðimtø egzemplioriø tiraþu. Kuopos atstovai já platino, jei reikëdavo – padaugindavo, visoje rinktinës teritorijoje. Leidinys buvo pageidaujamas visø visuomenës sluoksniø, populiarumu nenusileido Laisvës gynëjø sàjungos leidþiamiems „Lietuviðkiems atgarsiams“ (redaktorius P. Paulaitis-Aidas), pasiekusiems ir Lydþio rinktinës teritorijà. Kuopø operatyvinë veikla buvo aktyvi visus metus. Daug koviniø susidûrimø su èekistais, daug þûèiø ið abiejø pusiø. Þuvusiøjø vieton stojo kiti jaunuoliai. Partizanø gretos neretëjo. Rugpjûèio 7 dienà Mickiðkës miðke, prie Gaurës miestelio, mûðio metu þuvo devyni Saturno bûrio partizanai. Èekistø persekiojamas suþeistas Kadagio kuopos vado pavaduotojas, Batakiø bûrio vadas J. Strainys-Saturnas vëliau slëptuvëje nusiðovë. Vidmantas pasiûlë jurbarkiðkiams – Laisvës gynëjø kuopai (batalionas Nr. 8, Trijø lelijø rinktinë) prisijungti prie Lydþio rinktinës, taèiau atsakymo negavo. P.Paulaitis-Aidas diplomatiðkai nutylëjo, nes grieþtai saugojo savøjø autonomijà. Vidmantas, perëmæs vadovavimà ðtabui, pavasariop sukvietë gretimø rinktiniø vadus á pirmàjá pasitarimà apygardos ákûrimo klausimu. Dalyvavo J. ÈeponisBudrys, A. Zaskevièius-Ðalna, J. Þemaitis-Darius, P. Bartkus-Saulius, J. Beloglovas-Algis ir P. Paulaitis-Aidas. Visi vienbalsiai sutiko, kad apygardà ákurti reikia, taèiau nesutarë dël strategijos – kadriniai karininkai siûlë priimti reguliariosios kariuomenës kariavimo strategijà, Vidmantas – partizaninio karo – pasalø, slapstymosi slëptuvëse, gero ryðio tarp padaliniø – strategijà. Nesutarimai iðliko. Nutarta posëdþius tæsti, Vidmantui pavesta toliau dirbti pradëtà darbà. Partizanai iðsiskirstë ásitikinæ, kad apygarda bus ákurta (N. Gaðkaitë, D. Kuodytë ir kt. Lietuvos partizanai. Kaunas, 1996. P. 233–239). Liepos mënuo buvo didesniø partizanø grupuoèiø susirëmimø su èekistø kariuomene metas. Virtukø miðko mûðis Kelmës valsèiuje buvo vienas ið árodymø reguliariosios kariuomenës karininkams, kad apkasø karas su okupacine kariuomene partizanams nepriimtinas. Mûðá pradëjo du ðimtai èekistø ir 54 partizanai (èekistai nepuldavo be keleriopos kariø persvaros). Po pirmøjø nesëkmingø puolimø bangø èekistai iðsikvietë trijø ðimtø kariø 98

pastiprinimà. Kai ir tada partizanø þiedinës gynybos palauþti nepavyko, èekistai iðsikvietë batalionà su atitinkama ginkluote. J. Þemaièio, J. Èeponio ir A. Zaskevièiaus vadovaujamiems partizanams, dengiamiems elitinio Vëgëlës rinktinës bûrio, per apsupties þiedà prasiverþti ir pasitraukti pavyko, taèiau prasiverþimà dengæs penkiolikos kariø bûrys þuvo. Vëgëlës rinktinë þlugo, jos likuèiai buvo prijungti prie Þebenkðties rinktinës. Þiedu apsikasusius partizanus èekistinë kariuomenë galëjo laikyti savo spàstuose tiek, kiek jiems reikëjo, kol bûtø pasitelkæ kariø ir ginkluotës pastiprinimà pergalei prieð juos. Aukðto rango ir kvalifikacijos partizanø karininkai iki tol minëtø faktoriø neávertino. Juos visose mokyklose ir pratybose mokë kasti gynybinius apkasus, ir jie tai darë nesvarstydami. Lydþio rinktinës vadovybë (nors ir þemesnio rango kariðkiai) siûlë naudoti partizaninio karo taktikà. Po pamokymo mûðiu aukðtesnieji karininkai permàstë partizaninio karo koncepcijà ir Lydþio rinktinës ðtabo komandos vedamos derybos, vadovaujamos H. Danilevièiaus-Vidmanto, pasistûmëjo priekin, o po pusmeèio perëjo á baigiamàjà stadijà 1946 metø pradþia prasidëjo nesëkmëmis. P. Ruibys-Garbðtas sausio pabaigoje iðvyko á Panevëþá, uþsimojæs ten ákurti pogrindinæ pasiprieðinimo organizacijà, remdamasis savo buvusiais bendradarbiais. Taèiau ðis uþmojis baigësi nesëkme – P. Ruibá-Garbðtà Panevëþio èekistai suëmë ir perdavë tardyti á Tauragæ. Vidmantas, gavæs þinià, kad Garbðtas suimtas, nutarë nerizikuoti likti progimnazijos direktoriumi ir sumaniai pasitraukë ið progimnazijos. Gráþtant ið seminaro Tauragëje, kuriame kartu dalyvavo ir trys mokytojai, jø veþimà apsupo ir sustabdë ðtabo apsaugos Railos bûrys. Ið veþimo iðlaipino tik direktoriø H. Danilevièiø, o mokytojams partizanai paaiðkino, kad direktorius, kaip tarybinis valdininkas, bus nuteistas ir suðaudytas. Po pusvalandþio kinkiniui su mokytojais buvo leista vaþiuoti toliau. Miðke nuaidëjo automato ðûviø papliûpa. Mokytojai su ðiurpuliu apgailëjo direktoriaus lemtá. Progimnazijos atstovai pareiðkë uþuojautà Z. Danilevièienei – vaistinës darbuotojai. Ji iðvyko ið Erþvilko neþinoma kryptimi, partizanai prarado patikimà vaistø ir tvarsliavos tiekëjà. Partizano þmona sekë vyro lemties pëdomis. Lydþio rinktinës vadovybë, daugiau nei metus vadovavusi ir gimnazijai, buvo priversta ið jos iðeiti. Progimnazijoje liko tik ryðininkai. Èekistai tik po gero pusmeèio susigaudë, kad H. Danilevièius-Vidmantas juos apvyniojo apie pirðtà. Vidmantas pasiðventë karui su okupantu, svarbiausias jo uþdavinys – ákurti apygardà. Po keleto Vidmanto susitikimø su gretimø rinktiniø derybininkais susitarta dël apygardos karo strategijos, formato ir kiekvienos 99

rinktinës ryðio, þmogiðkojo ir materialinio indëlio á apygardos aruodà. Vidmantas, ruoðdamas prielaidas apygardos veiklai, ásikûrë Railos ðtabo apsaugos bûryje, kuris nuolat judëjo pagal vado tvarkomø reikalø poreiká. Geguþës 22 dienà ðá bûrá po þygio poilsio metu susekë Erþvilko èekistai. Susidûrimo metu ðtabo apsaugos bûrio ir þvalgybos vadas A. Stoðkus-Raila sutriko – uþuot mûðyje vadovavæs bûriui, metë ginklà ir pasidavë prieðui. Þuvo B. Andriejaitis, A. Celskys, S. Þivatkauskas, P. Pilkauskas ir vermachto karys, keliavæs á Vokietijà, kurio pavardë nenustatyta. Paimti á nelaivæ suþeistas B. Jankauskas ir J. Sluðinskas. Vidmantas ið vakaro su keleto kariø apsauga vizitavo gretimà kuopà ir á susidûrimà nepateko. 1946 metø birþelio 13 dienà Lydþio rinktinës struktûros ávykdë vienà ið þymiausiø to meto operacijø – 23 politiniø kaliniø iðlaisvinimà ið Tauragës MGB kalëjimo, vadinamo „ðubartine“. Tarp iðvaduotøjø buvo pirmasis Lydþio rinktinës vadas P. Ruibys-Garbðtas. Já Vidmantas paskyrë treèiosios kuopos vadu. P. Ruibys-Þigas liepos 18 dienà susidûrë su èekistais. Ánirtingose kautynëse, kuriose kartu su Þigu kovësi partizanë O. Mockevièiutë, abu þuvo, likæ didvyriais Lietuvos kovø uþ laisvæ istorijoje. Apygardos steigimo procesà trukdë Þebenkðties rinktinës vadovybës nesutarimai. Dël kilusiø nesutarimø tarp rinktinës vado J. Èeponio-Budrio ir ðtabo nario A. Zaskevièiaus-Ðalnos J. Èeponis atsistatydino ið rinktinës vado pareigø ir perdavë jos vadovavimà A. Zaskevièiui. Nuo rugpjûèio 1 dienos J. Èeponis, naujuoju slapyvardþiu Tauragis, kartu su kuopos vadu ltn. J. Vareikiu-Gauèu pasitraukë á rezistentø neapimtà teritorijà ir nuo rugsëjo mënesio ákûrë Þalèio rinktinæ.

Jonas Þemaitis-Vytautas

100

Juozas Èeponis-Tauragis

A. Zaskevièius-Ðalna Þebenkðties rinktinæ pervardino á Ðerno ir jai vadovavo iki rugpjûèio 20 dienos. Nuo tos dienos A. Zaskevièius Ðerno rinktinës vairà perdavë ið nesëkmingos kelionës po Ðiaurës Lietuvos rinktines gráþusiam J. Þemaièiui-Matui, kuris jà lapkrièio mënesá pavadino Savanorio rinktine. Nedaug stabilesnë padëtis buvo ir Vytauto Didþiojo rinktinëje. Todël rinktinës vadas negalëjo iðvykti ið rinktinës teritorijos, o apygardos kûrimo klausimais raðtu ágaliojo atstovauti P. Bartkø-Rimgailà, kaip, beje, ir nesutarimø draskomai Ðerno rinktinei. Aiðkiai rimtas derybininkas buvo tik Rimgaila, nes Þalèio rinktinë dar neturëjo nei struktûros, nei resursø, kaip ir nesutarimø susilpninta Ðerno rinktinë. Vienintelë stabili ir patikima jëga buvo Lydþio rinktinë, turinti tris pajëgias kuopas, pakankamà ekonomikà, darnià ir kvalifikuotà vadovybæ – ypaè gabø vadybininkà rinktinës vadà Vidmantà ir tiek karinëje, tiek civilinëse srityse visapusiðkai iðprususá J. KasperavièiøÐilà, Angá. Lydþio rinktinës pagrindu buvo ákurta apygarda, apie ðià solidþià rinktinæ subûrusi besiformuojanèias rinktines tolimesnei pasiprieðinimo veiklai. Prasidëjo apygardos ákûrimo baigiamieji posëdþiai. Lydþio, Þalèio, Ðerno ir Vytauto Didþiojo rinktiniø atstovø pasitarimo protokolas apie apygardos ákûrimà ir vadovybës sudarymà. 1946 m. rugsëjo 12 d. Dalyvavo atstovai: 1. Lydþio rinktinës – Vidmantas (H. Danilevièius), Angis (J. Kasperavièius), Merkys (J. Jonulauskas-Jokubauskas), Ðvedrys (J. Mocius). 2. Þalèio rinktinës – Tauragis (J. Èeponis), Gauèas (J. Vareikis). 3. Ðerno rinktinës – Rimgaila (P. Bartkus). 4. Vytauto Didþiojo rinktinës – Ðerno rinktinës atstovas Rimgaila pagal vado patvirtinimà raðtu. Pasitarimo pirmininku vienbalsiai iðrinktas Angis, sekretoriumi – Merkys. Svarstyta: apygardos sukûrimas. Nutarta: ið Lydþio, Þalèio, Ðerno ir Vytauto Didþiojo rinktiniø sukurti apygardà ir suteikti galimybæ á jos sudëtá áeti ir kitiems junginiams. Svarstyta: apygardos organizacijos ir veiklos nuostatai. Nutarta: vienbalsiai priimti Lydþio rinktinës laikinuosius veiklos nuostatus ir organizacijà. 101

Jungtinës Kæstuèio apygardos pirmasis vadas Juozas Kasperavièius-Angis

Apygardos ðtabo narys Jonas Jokubauskas (Jonulauskas)Merkys

Apygardos ðtabo narys Petras Bartkus-Rimgaila

Apygardos ðtabo narys Petras PaulaitisAidas

Svarstyta: apygardos vadovybës rinkimai. Nutarta: apygardos vadu vienbalsiai iðrinktas Angis, apygardos Organizacinio skyriaus virðininku laikinai skiriamas Rimgaila, o Informacijos skyriaus virðininku laikinai skiriamas Merkys. Ðiame ir kituose apygardos vadovybës posëdþiuose iðspræsti likæ apygardos organizaciniai klausimai (Laisvës kovos 1944–1953 metais. LPKTS. Kaunas, 1996. P.115–136). Paskutiniu metu kai kuriuose leidiniuose ir publikacijose Jungtinës Kæstuèio apygardos (JKA) ákûrimo nuopelnas priskiriamas kpt. J. Þemaièiui ir kpt. J. Èeponiui, taèiau ðá nelengvà uþdaviná atliko Lydþio rinktinës vadas H. Danilevièius-Vidmantas ir jo ðtabo darbuotojai. Tai vienas ið reikðmingiausiø Vidmanto ir Lydþio rinktinës ðtabo darbuotojø darbø. Èekistai ðiuos Vidmanto, kaip gabaus vadybininko ir dràsaus partizanø vado, nuveiktus darbus þinojo ir nuolat rezgë pinkles já sunaikinti. Jungtinës Kæstuèio apygardos ðtabas ásirengë savo slëptuves, persikëlë ið laikinøjø Lydþio rinktinës slëptuviø, pasiimdamas infomacines technines priemones, „Laisvës varpo“ spaustuvæ ir jo leidëjà Merká. Pradëta gan efektyviai vadovauti apygardai, kuri tuoj pat pasipildë Lietuvos laisvës gynëjø ir Povilo Lukðio rinktinëmis. Apygardos ðtabo dislokacija ir pagrindiniai jo darbuotojai liko Lydþio átakos sferoje. Apygardos ðtabo apsaugai Angis paskyrë Lydþio rinktinës V. Ivanausko-Vytenio bûrá. 1946 metø pabaigoje á Batakius atvyko ypatingas MGB ðnipas J. Markulis-Erelis, apsimetæs BDPS vadovu, tikëdamasis surengti pasitarimà apygardos slëptuvëje, kad vëliau galëtø lengvai sunaikinti jos ðtabà. Taèiau kæstutënai jau turëjo átarimø, kad jis nepatikimas, tad pasitarimà organizavo 102

pas ûkininkà Simaitá ðalia Batakiø geleþinkelio stoties. Vytenis, su savo bûriu saugojæs pasitarimo dalyvius, reikalavo, kad Erelis bûtø nuteistas ir suðaudytas, taèiau pasitarimà vedæs P. Paulaitis-Aidas dël árodymø stokos su tokiu sprendimu nesutiko. Erelis nieko nepeðæs gráþo á Vilniø. 1946 metø rugpjûèio mënesá á Erþvilko gimnazijà atkëlë mokytojø Vinco ir Bronislavos Ulevièiø ðeimà. Greitai V. Ulevièius-Jarmala, Audrûnas tapo direktoriumi. Kaip patyræs LLA Ðiauliø apygardos laikø rezistentas, jis subûrë bendraminèiø mokytojø grupæ: Antanà Jankauskà-Granità, Kleopà GreièiøNarimantà ir, þmonos Bronislavos padedami, gimnazijos patalpose jie árengë slaptavietæ pogrindþio laikraðtëliø leidybai. Iðleido „Atþalynà“, skirtà gimnazistams, ir „Varpà“ – jaunimui. Ðiuos leidinius platino patikima, gerai áslaptinta gimnazistø grupë ir patys leidëjai. Jaunimo laikraðtëliai pasiekë net Tauragæ, Raseinius, Jurbarkà. 1949 metø liepos 2 dienà Erþvilko èekistai aptiko slaptà leidyklà, o Audrûnà ir Granità, atëjusius leisti eilinio laikraðtëlio numerio, suëmë. Granitas tuoj pat, o Audrûnas uþ keliø dienø pabëgo. Kitus leidëjus èekistai taip pat suëmë. Leidyba nutrûko. Ði pasiprieðnimo okupantams grupë Erþvilko gimnazijoje buvo paskutinë. Vëlø 1946 metø rudená majoras Sokolovas su galvaþudþiø gauja apsigyveno Butkaièiø kaime, tuðèioje þuvusio partizano Kazimiero Maèiulio sodyboje. Dar jiems nepradëjus „statyti majakø“, Gaudentas atskubëjo á mûsø stovyklà Ðimkaièiø miðke ir informavo, kokie statybininkai ir kokie partizanai atsikraustë. Tà patá vakarà perspëjome ryðininkes, gyventojus, paskleidëme þinià po plaèià apylinkæ apie atsikrausèiusius provokatorius. Gavæ ðià þinià niekas neuþkibo ant provokatoriø meðkerës, – raðo A. Kisielius-Mikutis LKA Nr. 32 P. 106. Ðios provokatoriø grupës uþduotis buvo susekti ir sunaikinti Vidmantà ir jo ðtabà. 1947 metais erþvilkiðkiams prasidëjo nesëkmës. Sausio antroje pusëje be ðûvio èekistams pasidavë trys Lydþio rinktinës ðtabo darbuotojai: J. MociusÐvedrys, J. Rimða-Justas ir J. Maèiulis-Skaisgiris. Su jais èekistai paëmë dalá ðtabo dokumentø. Rinktinës struktûros patyrë didþiulius nuostolius – daug suimtøjø, iðtremtøjø ir þuvusiøjø. Balandþio 4 dienà, Didájá Penktadiená, dël Lydþio rinktinës ðtabo apsaugos bûrio vado V. Guþo-Mindaugo aplaidumo þuvo 11 ðio bûrio partizanø. Jø kûnai buvo iðniekinti Erþvilko aikðtëje, ties baþnyèia. Per Velykø Prisikëlimo procesijà ant þuvusiøjø kûnø seserys Matuðevos, stebimos èekistø karininkø, avëdamos aukðtakulnius, ðoko Valpurgijos nakties ðëtono ðoká. Parapijos bendruomenë dël neregëto þiaurumo nekrofiliniø veiksmø patyrë didþiulá siaubà. 103

Balandþio 9 dienà èekistai aptiko Jungtinës Kæstuèio apygardos ðtabà, kuriame þuvo apygardos vadas J. Kasperavièius-Angis, Visvydas ir jo adjutantas A. Biliûnas-Dþiugas. Nespëjo slëptuvëje sudegti ðtabo dokumentai. Juose èekistai rado daug informacijos apie ryðininkus. Vël patirtos didþiulës netektys – suimta, iðtremta, þuvo daug þmoniø. Geguþës 25 dienà ðauniausias Lydþio rinktinës bûrio vadas A. JonikasRolandas su dviem bûrio kariais uþëjo ant 27 èekistø pasalos. Partizanai nukovë devynis èekistus ir atsiðaudydami traukësi, Rolandas ið kulkosvaidþio ðaudë staèias ir per dràsà þuvo. Ðalèiui ir Siaubui pavyko pasitraukti. Tà paèià dienà Paupinës miðke, ties Giegiø kaimu (Ðimkaièiø valsè.), prasidëjo Jungtinës Kæstuèio apygardos partizanø vadø pasitarimas dël apygardos ðtabo atkûrimo ir vado iðrinkimo. Pasitarimas truko visà savaitæ, nes Vidmantà buvo sunku átikinti, kad ðiuo metu tinkamiausias JKA vadas ne jis, bet J. Þemaitis-Matas, be to, jis privalëtø apygardos ðtabui perleisti patyrusius Lydþio rinktinës kovotojus: Operatyvinio skyriaus virðininkà V. Guþà-Mindaugà, Rytprûsiuose apmokytus partizaniniam karui Informacijos skyriaus nará B. A. Liesiø ir ðtabo nará V. Ivanauskà-Vytená. Ásidëmëtina, kad J. Þemaitis-Tylius á ðtabà nepakvietë kadriniø karininkø: J. Èeponio, J. Vareikio ar kitø, su kuriais jam nepavyko ákurti Þaibo ir Vyèio apygardø, bet patikëjo ðià ypaè atsakingà sritá H. Danilevièiaus-Vidmanto parengtiems kariams (Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940–1998. Partizanø karo kronika. P. 262–310). Pasitarime dalyvavo apygardos skyriø virðininkai J. Jonulauskas-Merkys ir P. Bartkus-Rimgaila, Lydþio rinktinës vadas H. Danilevièius-Vidmantas, Savanorio rinktinës vadas J. Þemaitis-Matas. Apygardos vadu iðrinktas J. Þemaitis-Matas, Tylius. Apygardos ðtabà Vidmantas ákurdino Lydþio (vëliau Aukuro) rinktinës teritorijoje, Skaudvilës valsèiuje, Kuðleikos kaime. Nors rinktinës vadovybë turëjo þymiø nuostoliø, taèiau á apygardos ðtabà ið Lydþio rinktinës H. Danilevièiaus-Vidmanto buvo paskirti: A. Liesis-Tvanas, V. Guþas-Kardas ir V. Ivanauskas-Vytenis, taip pat anksèiau ið ðios rinktinës á apygardos ðtabà atëjæs Merkys. J. Þemaitis taip pasirinko neatsitiktinai, nes visi ið Lydþio rinktinës atëjæ ðtabo nariai turëjo partizaninio karo kariavimo patirtá, kurià jis ruoðësi panaudoti plaèiu mastu. J. Þemaitis vertino ðiø partizanø paruoðimo lygá ir H. Danilevièiaus-Vidmanto indëlá á Lydþio rinktinës struktûros ir partizaninio karo koncepcijà. Ið esmës Vidmantas buvo ne tik pagrindinis Jungtinës Kæstuèio apygardos ákûrëjas, bet ir ðtabo atkûrëjas, ekonominis globëjas. 1947 metø antroje pusëje Jungtinës Kæstuèio apygardos vadas Tylius sustiprino savo veiklà, iðplëtë apygardà nuo Nemuno iki Latvijos, nuo jûros iki Kauno, Panevëþio. 104

1948 metø balandþio 1 dienà ið JKA Voveries, Atþalyno ir P. Lukðio rinktiniø ákurta Prisikëlimo apygarda. Vadu paskirtas P. Bartkus-Maþrimas. Ðtabas – Dukto miðke. 1948 geguþës 5 dienà ið Jungtinës Kæstuèio, Þemaièiø ir Prisikëlimo apygardø ásteigta Vakarø Lietuvos – Jûros sritis. Jos vadu iðrinktas J. Þemaitis-Þaltys. Jis srities vadu iðbuvo vos mënesá, nes nuo birþelio 6 dienos jos vadovavimà perdavë Milaðevièiui-Ruoniui, o liepos mënesá J. Þemaitis-Þaltys Jungtinës Kæstuèio apygardos pavadinimà pakeitë á Kæstuèio apygardà. Naujai pavadintos apygardos vadu J. Þemaitis pasirinko H. Danilevièiø-Vidmantà. Ðtabo dislokacija – Erþvilko valsèiuje. J. Þemaitis, pakeitæs Þalèio slapyvardá á Vytauto, iðvyko ið Erþvilko apylinkiø á Prisikëlimo apygardos teritorijà organizuoti partizaniniø srièiø vadovybiø pasitarimus, ketindamas ásteigti centrinæ Lietuvos partizanø vadovybæ. Srities ir apygardos vado pareigø perdavimo ásakyme J. ÞemaitisVytautas raðë: „Að didþiuojuosi, kad esu ið kæstutënø, ið tarpo tø, kurie savo Tëvynei davë tokius didvyrius, kaip Visvydà ir kitus, kuriø þygdarbiai ir vardai nëra þinomi, bet apie jø darbus suþinos, juos ávertins ir amþinai atmins atgimusi Lietuva“ (Lietuvos partizanai 1944–1953. P. 250). Vadovavimà Lydþio-Aukuro rinktinei H. Danilevièius-Vidmantas perdavë A. Miliuliui-Neptûnui. Ryðius tarp apygardos ir rinktiniø ðtabø palaikanti G. Stulgaitytë MGB buvo slapta sulaikyta. Tikëtasi jà uþverbuoti apygardos ir rinktiniø ðtabvieèiø iðaiðkinimui, jø vadø sunaikinimui. Kartu su G. Stulgaityte buvo iðleisti smogikai „Tauras“, „Aidas“ ir „Ðernas“. Ji turëjo juos nuvesti pas vidukliðká J. Kiulká ið Molavënø kaimo, palaikiusá ryðius su rinktinëmis ir Kæstuèio apygardos ðtabu. G. Stulgaitytei pavyko ryðininkus áspëti, kad ji atëjo su netikrais partizanais. Partizanø karo lauko teismas provokatorius Mykolà Navikà-Taurà, Antanà Muralá-Aidà ir Juozà Stoná-Ðernà nuteisë mirties bausme ir suðaudë. Tokiø operacijø „specialistas“ A. Sokolovas, netoliese lûkuriavæs su kariuomenës pastiprinimu, smogikø nesulaukë – jie dingo kaip á vandená. Kariuomenë pëdsakø neaptiko. Tai buvo dar viena Sokolovo paruoðta nesëkminga operacija Vidmanto ir jo ðtabo sunaikinimui (N. Gaðkaitë. Þuvusiøjø prezidentas. P. 148–149). Èekistai, nepajëgdami nugalëti kæstutënø mûðio lauke, ir toliau skleidë partizanus suprieðinanèià informacijà, mëgino smogikus infiltruoti á partizanø gretas, atvirai ðmeiþë partizanus per savo agentûrà. Per visus 1948 metus kæstutënai ðiam spaudimui sugebëjo atsispirti. Tokie Vidmanto vadovaujamø partizanø veiksmai tiesiog siutino èekistus, jie kûrë specialius Vidmanto ir jo vadovaujamø kæstutënø persekiojimo planus. 105

Aiðkiai per ilgai uþsitæsë Vidmanto ryðys per Raseiniø–Kauno paðtus gauti spausdinimo priemoniø, popieriaus ir kitø reikmenø, skirtø laikraðèio leidybai, paþymoms, dokumentø gamybai ir kt. Èekistai já uþèiuopë ir iððifravo. Sulaukæ apygardos vado Vidmanto iðvykos á Kaunà, iðsiaiðkino ryðius palaikanèius asmenis. Apygardos vadui ir jo palydai buvo paruoðti garantuoti spàstai. Taèiau Vidmantas, pasitelkæs partizaninæ patirtá ir nuojautà, gráþdamas á apsistojimo vietà, laiku pastebëjo èekistus, nedelsdamas pasitraukë ir dingo be pëdsakø. Á èekistø nagus pakliuvo apygardos ðtabo apsaugos bûrio vadas V. Ðvelnys-Putinas, K.Trumpaitis-Kudirka ir Vidmanto þmona Z. Danilevièienë. K.Trumpaitis kankinimus iðlaikë neprakalbæs èekistams, Z. Danilevièienë apygardos paslapèiø neþinojo. V. Ðvelnys-Putinas kankinimø neiðtvërë ir iðsakë èekistams viskà, kà tik þinojo. Èekistai pasinaudojo Putino iðdavystëmis, o kæstutënai patyrë didþiuliø nuostoliø. 1949 metø sausá LSSR MGB 2N valdyba sudarë agentûrinio operatyvinio darbo planà: norëdami nuo gyventojø ir partizanø paslëpti V. Ðvelná-Putinà ir jo iðdavystes, o já toliau panaudoti MGB operatyviniam darbui, visas V. Ðvelnio-Putino iðdavystes priskyrë H. DanilevièiuiVidmantui ir per savo agentus jas paskleidë tarp Kæstuèio apygardos gyventojø ir partizanø. Èekistai tikëjosi, kad su Vidmantu susidoros patys partizanai (LYA f k 1 ap. 3b 406 l 1–48). Ði èekistø kruopðèiai paruoðta akcija ir tarp apygardos partizanø ir gyventojø paskleista melaginga informacija turëjo ir turi pasekmiø. Jûros srities vadovybë H. DanilevièiøVidmantà nuðalino nuo apygardos vado pareigø, taèiau aiðkiai áþvelgusi èekistø provokacijà, srities vadovybë já rekomendavo, o vyriausias LLKS kariniø pajëgø vadas generolas J. Þemaitis-Vytautas paskyrë savo atstovu Karaliaus Mindaugo srièiai. Balandþio mënesá apygardos vado pareigas Vidmantas perdavë A. Miliuliui-Neptûnui ir nustatyta tvarka iðkeliavo á Rytø Lietuvà pas srities vadà A. Sluèkà-Ðarûnà, visam laikui palikdamas Erþvilko apylinkes, kuriose penkerius metus didvyriðkai ginklu kovojo su okupantu ir garsëjo sumanumu áveikdamas jø provokacijas. 1949 metø balandá LSSR MGB 2N valdybos pateiktoje agentûrinio operatyvinio darbo ataskaitoje dël sausá suplanuoto Vidmanto paðalinimo pasigirta apie sëkmingà operacijà (LYA f k 1 ap. 3. b 313, l 162–196). 1949 metais gimnazijoje pasirodë sovietinës mokymo programos. Visos disciplinos buvo persmelktos Stalino–Lenino–Markso ir Darvino „kvapais“. Prieðtaraujantieji jø teiginiams buvo paskelbti „liaudies prieðais“, atverianèiais sau ir savo ðeimai kelià á tremtá. Tokia okupacinio ðvietimo pozicija mus tiesiog 106

traumavo. 1949 mokslo metai buvo paskutiniai europinio gimnazijinio mokymo metai. Nuo kitø mokslo metø pradþios buvo ávesta rusiðko vidurinio mokymo sistema. 1949 metais okupantai ávykdë didþiausià teroro ir smurto kampanijà prieð Lietuvos valstybæ ir tautà, kai ruso-faðistinë SSKP, pasisamdþiusi smogikus, vadinamus stribais, remiama reguliariosios armijos daliniø, dislokuotø kiekviename valsèiuje, naudodami karinæ jëgà, daugiau nei ið dviejø milijonø kaimo gyventojø konfiskavo jø valdomà þemæ, trobesius, padargus, gyvulius, grûdus ir visà kità turtà. Kaime ávedë rusiðkà „kolchozinᓠvaldymà: kiekvienas gyventojas buvo áregistruotas kolûkio kontoroje, neturëjo teisës iðvykti ið jo teritorijos be raðtiðko leidimo. Visi kolûkio gyventojai buvo suskirstyti brigadomis, kurioms vadovavo SSKP rajkomo per kolûkio pirmininkà skirti brigadininkai. Buvo suvarþyta religijos laisvë, suardytos gyvavusios bendruomenës, lauþoma bendruomenës ir individø moralë. Sovietiniai propagandininkai ðià karinæ nusikalstamà teroro kampanijà vadino kolektyvizacija. Skaudûs jos moralinës ir turtinës þalos padariniai pasireiðkia ir dabartinëje visuomenëje. Iki ðiol nëra iðaiðkinti ir teisiðkai ávertinti okupantø ir jø parankiniø – kolaborantø kariniai ir kriminaliniai nusikaltimai Lietuvos valstybei ir jos gyventojams. Partizanø padëtá nuolat sunkino ne tik smurtinis suvarymas á „kolchozus“, bet ir nuolatinës jø þûtys, jø ðeimø ir giminiø trëmimai bei suiminëjimai. 1949 metai partizanams buvo prieðtaringi: sudaryta centralizuota partizanø vadovybë, taèiau èekistinës struktûros suintensyvino smogikø infiltracijas á partizanø bûrius ir ðtabus. Partizanø padëtis nuolat sunkëjo. 1949 metø spalio 2 dienà Jurbarko rajono Erþvilko valsèiaus Eimantø kaime èekistø apsuptas susisprogdino Kæstuèio apygardos ðtabo narys, buvæs Erþvilko gimnazijos direktorius Stasys Ulevièius-Jarmala, Audrûnas. 1949 metø lapkrièio 1 dienà Ðimoniø girioje, netoli Dienioniø eþero, èekistai apsupo ir ðturmavo Algimanto apygardos Ðarûno rinktinës bunkerá. Á mûðá su èekistais stojo Henrikas Danilevièius-Vidmantas. Jis turëjo pasirinkimà: galëjo likti su kitais penkiais ir pasiduoti prieðui, taèiau liko iðtikimas Priesaikai ir Tëvynei. Henrikas Danilevièius-Vidmantas, Ðarûno rinktinës vado adjutantas Juozas Lapienis-Darius ir Þalgirio bûrio partizanas Aloyzas Þilys-Þirnis po ypaè didvyriðko pasiprieðinimo þuvo. Kiti penki Ðarûno rinktinës vadovai prieðui pasidavë gyvi. Trijø didvyriø kûnus èekistai uþkasë þûties vietoje, prie bunkerio (G.Vaièiûnas. Algimanto apygardos þûtis. Þiburys Nr.11, 1994 m. lapkritis). 107

Áamþinta Algimanto apygardos ðtabo vadø þûties vieta Ðimoniø girioje, prie Dienioniø eþero. Prie didvyriø amþinosios rikiuotës – knygos autorius

Atkûrus nepriklausomybæ, J. Lapienio-Dariaus sûnus Tautvydas surado kûnø uþkasimo vietà, ekshumavo palaikus ir visus tris su reikiamomis tradicijomis palaidojo Sliepsiðkio kapinaitëse, Svëdasø seniûnijoje. Pastatë kariams savanoriams áprastus kryþius su uþraðais. Þûties vietoje pastatyti valstybiniai þymenys su atitinkamais uþraðais. Vidmanto atminimas áamþintas gimnazijos rezistentø, þuvusiø kovoje su okupantais, atminimo þenkle ant gimnazijos fasado. Henrikui Danilevièiui-Vidmantui suteiktas Lietuvos kariuomenës pulkininko laipsnis, jis apdovanotas Vyèio Kryþiaus ordinu. Stasio Ulevièiaus-Jarmalos, Audrûno palaikø uþkasimo vieta neþinoma, kolaborantai jà slepia iki ðiol. Þûties vietoje dukterys ir kiti giminës pastatë kryþiø, o ant gimnazijos fasado – atskirà atminimo þenklà. Jam suteiktas kario savanorio statusas. Erþvilko kraðto Lydþio–Aukuro–Butageiþio partizanø rinktinë gyvavo iki 1951 metø spalio pabaigos, kol jà sunaikino smogiku tapæs jos vadas J.Nuobaras-Lyras, smogikas „Ðiaurys“. Kæstuèio apygarda gyvavo iki 1953 metø spalio 18 dienos, bet jau be Butageidþio rinktinës. 1953 metø rugsëjo 18 dienà paskutiná jos vadà J.Vilèinskà-Algirdà sunaikino smogikas P.Narbutas„Vaidila“, tas pats, kuris kitø smogikø – èekistø padedamas, vadovaujamas 108

èekisto majoro Nachman Duðanskij, sunaikino J. Þemaièio-Vytauto vadavietæ Ðimkaièiø miðke ir já paëmë á nelaisvæ. Nuo Erþvilko gimnazijos mokytojo stalo arba ið gimnazisto suolo Tëvynës nuo prieðø ginti iðëjæ þuvo: Onutë Preilauskaitë, Henrikas Danilevièius-Vidmantas, Stasys Ulevièius-Jarmala, Audrûnas, Petras Ruibys-Garbðtas, Antanas Giedraitis, Napoleonas Lukoðius-Jaunutis, Antanas Jucevièius-Rambynas, Jonas Blaþys-Klevas, Alfonsas ÈekaitisDþiugas, Vladas Jonèa-Vaidotas, Juozas Nausëda-Vaiðnoras, Izidorius Stoðkus-Mauras, Vytautas Toliðauskas, Jonas Þièkus-Viksva. Jie visi ávardinti atminimo þenkle ant gimnazijos pagrindinio fasado sienos.

Motina Rozalija Tie metai skubëjo nesustodami, uþtempdami mums okupantø jungà, iðplëðdami ið mûsø glëbio ûkius, vaikus, net laisvæ, nusavindami asmeniná gyvenimà. Mes nesiruoðëme visa tai atiduoti, nes buvome tai ágijæ prigimtinës TEISËS tvarka. Mes visi, visa tauta, miestai, kaimai ir miðkai, visomis iðgalëmis prieðinomës okupantø savivalei ir terorui. Auðo skaidrus pektadienio rytas. Ne ðiaip penktadienis, bet Didysis. Tuoj Velykos. Kelsis Kristus. Kelsis gamta. Atskubës pavasaris – visi atgims. Atgimsime ir mes, nes trokðtame laisvës ir valstybës atgimimo. Staiga ðiaurvakariuose sutrato kulkasvaidþio serija, po jos kita, treèia. Prapliupo ir kulkosvaidþiai ir automatai, plëðë ðvento ryto tylà granatø trenksmas. Uþvirë mirties ðëlsmo pragaras. Tai jie ten, tame pragare, mano sûnûs: Aras,Vëjas ir Jurgutis. Jie kaunasi, ar dar kaunasi…? O pragaro katilas verda kulkosvaidþiø serijom,automatø sausu traðkesiu, granatø pliûpsniais aidu ðá pragarà atkartoja Paupinës miðkas. Siaubu skamba Ðaltuonos atkalnës. – Reikia bëgti artyn, – iðrëkia motina Rozalija jø tëvui, savo þemei, Ðaltuonai ir Valiðkei. Gal padësiu, gal pagelbësiu savo sûnums. Ir plazda motina Rozalija pagal upæ Ðaltuonà, staèiomis jos atkrantëmis á ten, kur siauèia ðûviø pragaras, kur trata ir poðka mirties ðaukliai, – gal padësiu Arui, Vëjui ar Jurguèiui, gal greta jø esantiems: Dþiugui, Kostui, Vaiðnorui ar Poviliukui? Gal vadui Mindaugui reikia pagalbos? Jie visi mano, mûsø tëvynës, mûsø Paupinës miðko sûnûs. Að negaliu jø atiduoti mirèiai, juos reikia iðtraukti ið kulkosvaidþiø, automatø, granatø siausmo, atvesti pas seserá prie Ðaltuonos á jos ûká, atiduoti jai á glëbá. Tegu teta juos globoja. Ðûviø ir granatø trenksmo pragaras vis verda ir verda. Motina Rozalija dar paspartina risèià – gal suspës, gal padës savo vyriausiajam ir tiems dviem pametiniams, einantiems paskui já kaip ûkio darbuose, taip ir mûðyje. Ðtai irAmbrozaièiø 110

ûkis, jø du sûnûs pasitraukæ – Vakaruose, þinoma, tarp svetimø, bet ne tarp prieðø ,jie saugûs. Kitoj pusëj Valiðkës miðkas – tai pirmoji slëptuvë, pirmoji prieglauda mano sûnø, o ir mano, kai siautëja okupantø ordos su kolaborantø vedliais. Visi jie daugiau negu átûþæ, tiesiog ásiutæ, ir klausimas vis tas pats – kur sûnûs? Ir smûgiai vis tokie pat nepakeliamai skaudûs. Viena iðeitis – miðkas, ten eiti jie vengia. Ðtai Ðimkø sodyba, prie jos dar uþpernai nukovë èekistai SIMÀ ið Kalupiø. Pavyzdinis buvo ûkis ir ûkininkas, visi aplinkiniai mokëmës ið jo. Ðeimininkas þuvo nuo okupantø kulkø, pavyzdiná ûká sudegino iki pamatø. Simà, rinktinës Partizanø karo lauko teismo teisëjà, ir kartu þuvusius bendraþygius iðdrëbë prie Ðimkaièiø stribyno. Nutraukë batus, nuvilko ðvarkus, iðdergliojo kûnus. Stribukai, apsirengæ þuvusiøjø rûbais, apsiavæ jø batais, tampë Simà ir jo bendraþygius po pakelës purvà, vis stebëdami, ar neateis motina, þmona ar sesuo, kad jas suimtø ir iðtremtø á Sibiro ðaltá. Nesibodëdami ir tada, kai spieèiai mëlynø musiø siautëjo apie juos, o valkataujantys ðunes jau buvo apgriauþæ ausis ir nosis. Tik tada, spygliuota viela uþriðæ uþ kojos, per miestelënø darþus jie tempë á Ðimkaitinës miðko kampà vilkø, ðernø ir krankliø puotai. Jiems tai buvo priimtina, nes jie buvo kilæ ið ðiukðlynø ir kloakø sterblës. Dargi ir toj pamiðkëj sargavo stribai tykodami sugauti giminæ ar kaimynà, Sibiro ðalèiui ar èekistø rujos patyèioms. Tokie okupantø darbai Lietuvoj. Tuoj ir tiltas per Ðaltuonà keliaujantiems marðrutu Vadþgirys-Paupys. Prie jo taipogi uþpernai Saturno vyrai suëmë ðeðis stribus kartu su padëkos laiðku Stalinui. Stojo jie prieð partizanø Karo lauko teismà. Aras sekretoriavo podëdþiui. Skaièiau tà dokumentà. Jis, kaip rakðtis, ástrigo ðirdyje, todël atmenu viskà paþodþiui: Partizanø karo lauko teismas pradeda posëdá – praðom stot. Skelbiu Karinio teismo sudëtá – teismo posëdþiui vadovaus teisëjas – Lydþio rinktinës Pirmos kuopos Saturno bûrio partizanas Simas. Sekretorius – to pat bûrio partizanas Aras. Kaltintojai – Ðimkaièiø ir gretimø kaimø organizacinio sektoriaus vadas Ambrozijus, Kalupiø ir gretimø kaimø organizacinio sektoriaus vadas Kupstas, Stakiø ir gretimø kaimø organizacinio sektoriaus vadas Ruþas ir Rinktinës þvalgybos skyriaus ir ðtabo apsaugos bûrio vadas Raila. Jo pareiga patikrinti pateiktus kaltinimus teisiamiesiems, nesutapimus patikslinti, nuosprendá patvirtinti arba atmesti. – Pradedu posëdá.Visiems ðeðiems kaltinamiesiems klausimas: kodel prievarta Kalniðkiø,Paparèiø ir Stulgiø kaimø gyventojus ginklu suvarëte á Bacio ûkyje esanèià mokyklos patalpà ir, grasindami naganais ir ðautuvais, vertëte juos pasiraðyti budeliui Stalinui padëkos laiðkà, kurá sukurpë vyriausias okupantø pakalikas Snieèkus Vilniuje? 111

Stribas Kluonius: Að vykdþiau Ðimkaièiø vls. NKVD stribø virðininko serþanto Jefimovo Dimitrijaus Semionovièiaus ásakymà prievarta surinkti valstieèiø paraðus, jei jie atsisakys tai daryti savanoriðkai. Stribas Kaspiniuotis: Að vykdþiau tà patá ásàkymà. Stribas Kryþiavonë: Dariau tai, kas buvo ásakyta. Stribas Graibðtukas: Versdamas pasiraðyti kaimieèius, sekiau Kluoniumi. Stribas Leika: Iðsisukinëjau kiek galëdamas, nemuðiau þmoniø. Stribas Nagaika: Að valdþia, todel muþikai turi man bûti paklusnûs, neklusniuosius baudþiu. Teisëjas: Ar kas nors ið kaimieèiø ëjo á susirinkimà savo noru? Visi stribai: Tokiø nebuvo. Teisëjas: Ar kas nors ið kaimieèiø pasiraðë savo noru minëtà laiðkà? Visi stribai: Neatsirado nei vieno. Teisëjas: Dabar paaiðkinkit detaliai, kaip jûs vertët þmones eiti á susirinkimà ir pasiraðyti padëkos laiðkà Stalinui? Kluonius, Kaspiniuotis, Kryþiavonë, Graibðtukas ir Nagaika kartu stumdëme, muðëme ðautuvø buoþëmis, spardëme pakeliui á Bacynæ o ten – kol pasiraðë. Leika: Að þmoniø neskriaudþiau. Nagaika: Jis meluoja. Teisëjas: Kalbësit tik tada, kai að paklausiu. Dabar pasiaiðkinsim kitus stribø nusikaltimus. Ðimkaitiðki Ambrozijau, jûs sekate stribø veiksmus valsèiuje. Kokias jø piktadarybes galite ávardinti? Ambrozijus: Didþiausias mûsø prieðas ir nusikaltëlis yra stribas Kryþiavonë. Jis vertëjauja rusams tardytojams, daþnai nesaþiningai, nes rusiðkai kalba prastai, be ðiø, eina kankintojo pareigas. Yra uþmuðæs tardomàjá Tamulá. Dël jo þiaurumo þmonës já praminë Kryþiavone. Jis kankino kelias deðimtis tardomøjø. Jei reikia, galiu pridëti vardiná sàraðà. Daþnai jis kankinimams pasitelkia Nagaikà, jie abu yra suluoðinæ daugiau nei deðimtá tardomøjø, kai kurie neuþilg mirë. Vardiná sàraðà pridësiu. Be ðiø nusikaltimø, jie muða þmones, juos apiplëðinëja, kai iðvyksta á kaimus kartu su rusø garnizono kareiviais. Kupstas: Galiu papildyti Ambrozijø – Kryþiavonë ið Papartiðkio Trumpaièio atëmë ðienapjovæ maðinà ir du darbinius arklius. Kartu su Nagaika ðeimininkà sumuðë, nes ðis savo turto nenorëjo atiduoti. Apolonovkos km. ðie stribai pjaunamajà su pora darbiniø arkliø pardavë uþ kelis ðimtus rb. (toks turtas kainuoja ne vienà tûkstantá), pinigus pragërë. Apiplëðinëjo ir vogë ið kaimieèiø visi teisiamieji, kai tik iðeidavo, jø terminais sakant, ieðkoti banditø. 112

Graibðtukas ið Kuðnieriaus nusavino ðliûbinius þiedus, ðveicariðkà laikrodá,kaip jis paaiðkino, „banditø ieðkojau komodoj“. Ruþas: Visi teisiamieji yra stovëjæ sargyboj prie Ðimkaitinës miðko kampo, kur iðmetami þuvæ partizanai. Jie tik stebëdavo, kai krankliai jau pirmà dienà iðlesa akis ir toliau kelia kraupià puotà, kai nakèia atslenka vilkai ir iðdrasko mësingas vietas, o ðernai tampo þarnas. Kodël nenutraukdavot tos kraujà stingdanèios baisynës, negi jus gimdë ne motinos, ar ne jûsø atvaizdas iðniekinamas Vieðpaties akivaizdoj? Atsakykit. – Mums garnizono naèalnikas ásakë saugoti þuvusiøjø kûnus, kad jø nepaimtø bendraþygiai ar artimieji, ir netrukdyti dangaus paukðèiams ir miðko þvërims juos draskyti. Teisëjas: Þvalge Raila, ar gali iðsakytus kaltinimus ðiems stribams patvirtinti,paneigti arba papildyti? Raila: Ðie stribai yra pridaræ kur kas daugiau nusikaltimø Lietuvos þmonëms nei dabar ávardijo kaltintojai, bet ir ðiø uþtenka juos nuteisti. Bûtina pridurti dar vienà visiems ðeðiems esminá nusikaltimà – jie tarnavo okupantø garnizonui vedliais ðiems kariaujant prieð Lietuvos kariuomenæ –partizanus. Dalyvavo mûðiuose okupantø pusëj, o tai jau yra Tëvynës iðdavimas ir karo laike uþtraukia aukðèiausià bausmæ. Teisëjas: Ponai stribai, jums suteikiamas paskutinis þodis, kà galit pasakyti savo pateisinimui? Nagaika: Að pripaþástu tik rusø valdþià ir tvarkà. Á jûsø kaltinimus man nusispjaut. Kluonius: Man rusai davë buoþës ûká su trobesiais, padargais ir þeme, todel vykdþiau jø ásakymus. Jûs privalote suprasti, kad veltui tokie turtai nedalinami, uþ juos reikia atsilyginti. Dirbu rusams, taip kaip ásako, kaip moku, jei mokëèiau, dirbèiau kitus darbus, taèiau iki ðiol gerø darbø nedirbau. Toká mane padarë mano aplinka, ið jos ir reikalaukit atsakomybës. Kryþiavonë: Að galiu iðreikðti save vertëjo darbu ir naudodamas fizinæ jëgà prieð buvusius darbdavius,valdininkus, net dvarininkus. Tai man malonu. Juk dabar vyksta karas, kur vieðpatauja jëga ir ginklo teisë. Að esu ðio laiko vaikis ir druska. Be manæs stribai nebûtø stribais, o rusai nebûtø rusais. Manæs bausti nereikia, mane reikia suprasti. Leika: Að ëjau á stribus del pomëgio darmavai iðgerti. Atiminëdavau ið kaimieèiø tik samagonà ir maþumëlæ uþkandos, todël ant manæs neðirskit ir nebauskit. Þmogus, kuris nepaþino palaimos per samagonà – nepaþino gyvenimo. Argi bausit uþ paþinimà? Visa tai daryti man leido rusai. Jie uþ tai privalo atsakyti. 113

Kaspiniuotis: Anksèiau buvau visiðkai nusigyvenæs – nuplyðæs,todël kaspiniuoèiu praminë, ruskiai davë ðautuvà ir teisæ pasiimti visko, ko tik panorëjæs, ið tø, kurie turi. Að nesavivaliavau, dariau tai, kà man leido rusai, todël nusikaltimo nepadariau. Graibðtukas:Manau, kad mano kalba nieko nepakeis. Darykite, kà sumanëte. Teisëjas: Skelbiu pertraukà. Teismas eina pasitarti Stot – Teismas eina. Teisëjas: Skelbiu nuosprendá: uþ Lietuvos þmoniø terorizavimà, jø þudymà, turto plëðimà, partizanø vieðà kûnø niekinimà miesteliø aikðtëse; uþ dalyvavimà,kartu su rusø garnizonais tremiant maþameèius vaikus senelius, ligonius, nëðèias moteris ir kitus Lietuvos pilieèius; uþ dalyvavimà kartu su okupacine rusø kariuomene mûðiuose prieð partizanus – teisëtà Lietuvos kariuomenæ. Iðvardytais veiksmais visi ðeði stribai iðdavë Lietuvos valstybæ ir ávykdë sunkiausià nusikaltimà, numatytà Lietuvos Laisvës Armijos karinio statuto baudþiamosios dalies straipsniuose. Nusprendþiu: Kryþiavonei skirti mirties bausmæ - suðaudyti. Nagaikai – skirti mirties bausmæ – suðaudyti. Kluoniui – skirti mirties bausmæ – suðaudyti. Kaspiniuoèiui – skrti mirties bausmæ - suðaudyti. Graibðtukui – skirti mirties bausmæ – suðaudyti. Leikai – skirti mirties bausmæ – suðaudyti. Nuosprendis galutinis ir neskundþiamas. Nuosprendá vykdyti nedelsiant. Nuosprendþio vykdymui skiriu pirmos kuopos Bitino bûrá. Valiðkës miðko eglës siûruoja savo virðûnëmis, liûdnai þvelgdamos þemyn á ðeðis vyrus, kurie kasa duobæ savo amþinajam poilsiui, ir á deðimtá kariø su paruoðtais automatais. Kasæs ðoka ið duobës ir puola tankynën. Sausai sutraðka automatas, ir bëglys sukniumba nepasiekæs eglynëlio prieglobsèio. Paskutinës konvulsijos rodo, kad gyvybë apleido kûnà. Ðovæs karys þengia pro nuðautàjá, uþsigriebia uþ eglaitës, kurios nepasiekë gulintysis, ir garsiai nusiþiaukèioja; pirmoji akistata su mirtimi ávyko,kada ir kur bus kita,gal tada jau jo kûnà tampys konvulsijos… – Bitinas: Sakau tau, Radvila, gana bloguoti, kartu su Raganiumi paimkit Kryþiavonës kûnà, paguldykit á iðsikastà duobæ. Uþspauskit akis, ant krûtinës sudëkit rankas. Kiekvienas iðeinantis Vieðpaties akivaizdoj privalo atrodyti padoriai.Tai ne Jo, tai mûsø pareiga, ir mes uþ tai atsakingi. – Bitinas: Raganiau, uþriðk likusiems penkiems akis ir sustatyk pie duobës kraðto, stok prie bûrio kariø. 114

– Ugnis! Sugriaudi Bitino komanda. Nuspengia ausis deðimties automatø serijos, suplëðo Valiðkës egliø tylà,aidu nusirita Bebirvos atkrantëm, ðvinu suvarpyti kûnai nugriûva duobën. – Raganius, Radvila sargybon! Likusieji automatus á gubas, sutvarkyti kûnus,visi privalo gulëti padoriai, kaip nurodë Vieðpats, stojant Jo akivaizdon, – griaudëjo Bitinas, – uþkast. Þemës þaizdà uþklot samanom, kad neskaudëtø Valiðkës kûno. – Þengte marð ginti Lietuvos nuo okupantø. Motina Rozalija, bëgdama atkrantëmis, màsto: atrodo, dar þemë vienø ir kitø krauju nepasisotino, dar iki ðiol ðvento ryto tylà plëðo visi ginklai, kuriuos turi mûsø vyrai ir kuriuos atsineðë okupantai. Bus didelis kraujo praliejimas, jauèia mano ðirdis. Ðtai kairëje Antano Milerinës miðkelis, tai Saturno gulbës giesmës vieta. Tarp Milerinës ir vieðkelio dobilø laukelis, jie nupjauti ir iðdþûvæ, bet þali tarsi rûta. Gaspadorius Antanas, Antanienë, jø vaikai, dar pipirai, ir brolvaikis Vytukas sugrëbtus dobilus deda á kupetas. Antano brolis Juozas arkline grëbalka dobilus sugrëbia á valkas. – Ðe tau, kas atlek nuo Ðaltuonos – taria Juozas nuo grëbalkos – toks dulkiø dûlis atslenk. Jis toliau grëbia dobilus á valkas. Visi iðtiesia kaklus link Ðaltuonos. Lengvu ðuoliu putotø sarèiø pora traukia grakðtø fajetonà, jame –saulëje auksu blizga trijø rusø karininkø antpeèiai. Kai ðis pasiekia dobilø laukelio ðiauriná kampà, ið Milerinës trenkia ðûviø griûtis. Vytukas, sugriebæs uþ pakarpos klykianèius pusbrolius-pipirus, prispaudë prie þemës. Antanas ir Antanienë krito þemën ir priðliauþë prie savo pipirø, kad juos paguostø ir apramintø. Juozo arklys ðoko piestu, nes netikëta kulkosvaidþiø muzika já smarkiai iðgasdino. Juozas átempë vadeles ir bëriui neleido elgtis netinkamai. – Tpruu, tpruu, nekvailiok, neekvailiok – grojant kulkosvaidþiø muzikai, Juozas ramino savo bërá. Fajetonui, tarsi pjûklu, atpjovë priekinius ratus, ir sarèiai lyg patrakæ nuskuodë tik su priekiniais ratais pirmyn. Fajetonas savo priekiu ásmigo á kelio þvyrà. Suvirto á bendrà gumulà ðvinu sukapoti karininkø kûnai, susivartë rankos, kojos, galvos á vienà krûvà, nesuprasi kieno kuri? Kraujas sulipdë ðá siaubo dariná á raudonà gniutulà. Ið fajetono pabiro á kelio dulkes ið ûkininkø prisiplëðtos gërybës:s kilandþiai, kumpiai,indai su medumi, sulieti plëðikø krauju. Karininkus ið paskos lydëjo du veþimai apsaugos, ir ðiuos partizanai, iðdygæ pakelëj tarsi ið po þemiø, privertë pakelti rankas aukðtyn ir sudëti ginklus. Veþimuose bûta ne tik stribø-vedliø, garnizono èekistø, bet ir suimtø vyrø ið Paparèiø kaimo. 115

– Iðrikiuoti rusø kareivius, – komandavo Saturnas. – Vertëjau, prieikit prie manæs, visus mano þodþius rusø kareiviams iðverskit tiksliai ir jiems suprantamai. – Kareiviai, að esu ðios teritorijos karinis komendantas ir Lietuvos kariuomenës – dabar partizanø Lydþio rinktinës kuopos vadas. Esu ágaliotas jums pareikðti, kad mes su rusais nekariaujame ir ið jûsø reikalaujame to paties. Todel siûlau jums dabar iðvykti ið Lietuvos atgal Rusijon. Visus jûsø sulaikytus ûkininkus gràþinu á jø gyvenamàsias vietas. Ûkininko Antano ðeimos atsipraðau kuopos kariø vardu uþ suteiktus netikëtumus ir nemalonumus. Puskarininki Ðirðe, paimk ið kareiviø ir jø ginklø visus ðovinius. Ginklus rusams gràþink. Rusø kareiviai: Kairën, Rusijon þengte marð! – sukomandavo Saturnas. Rusø kareiviai, iðvengæ mirties, atsipirko GULAG,u. Saturnas po mënesio þuvo nuo rusø-èekistø kulkø prie Batakiø. Prieð Motinos akis dar vienas ûkis – buvæs pavyzdinis, tai jos svainio Stasio Galbuogio, Vadþgirio pradinës mokyklos statytojo ir ilgameèio jos vedëjo, o kartu su þmona Monika tos mokyklos puikiø mokytojø – ilgameèio triûso vaisius – dabar okupantø iðniekintas. Monika Sibire jau ðeðtus metus kenèia alká ir ðaltá, Stasys su dukrele Nijole, kito svainio, prieð pajudant gyvuliniams vagonams Sibiro link, iðplëðta ið to vagono ir motinos glëbio, neða bedaliø vargus kaþkur Vakaruose. Ûkio þemë ir trobos nuniokotos,jame gyvena proletarai. Jie nei þemës, ádirbti nei trobesiø priþiûrëti nemoka ir nenori – moka tik nugyventi. Pragariðkas ðûviø katilas, viræs ne vienà valandà, staiga prasidëjæs, staiga nutilo. Motina sustojo, ásiklausë, sudþerðkë automatas, pokðtelëjo keletas ðûviø ir vël tyla, gràsi tyla. Nesuprasdama ðio ávykio posûkio, vis vien þingsniavo paupiu link tos vietos, kur jos sûnûs, jos viltys, jos ateitis. Netoliese ið uþ pakrantës krûmø iðnyra du susikibæ vyrai. Mato vienà jø sunkiai einantá – kitas já veda. Jie eina nuo mûðio pusës, gal kà nors þino, gal pasakys? Motina paspartina þingsná – oVieðpatie, tai Mindaugas, suþeistas Mindaugas, já veda Trumpaitukas. Motinos ir Mindaugo klausiami þvilgsniai susitinka, Mindaugas þvilgsnio neiðlaiko, suklumpa prieð MOTINÀ ir iðtaria: Aro,Vëjo irJurguèio nëra. Nëra ir kitø mano kariø, að praradau juos visus. Kodël Vieðpats paliko mane gyvà, per didelis praradimas, kad að gyvenèiau, mano kelias pas juos. Mindaugas griebiasi revolverio, Trumpaitis staigiu mostu iðmuða revolverá ið rankos ir, pakëlæs nuo þemës, uþsikiða sau uþ dirþo. – Jei Vieðpats paliko tave gyvà, vadinasi, tu jam dar reikalingas, – iðtaria Trumpaitis ir, paëmæs uþ parankës Mindaugà, veda link partizanø ligoninës prie Ðlynos. 116

Rozalijai susvyruoja pasaulis, pakyla Ðaltuonos upës vandens juosta, atsiremia á dangø, susvyruoja ir krenta ið vakarø á rytus. Ðaltuona pakeitë savo vandenø tëkmæ á prieðingà, pasaulis susijaukë – sugriuvo. – Mano Dieve, mano Dieve, kodël apleidai tu mane? O Marija, Tu ðiandien praradai vienintelá sûnø, o að ið karto tris, Tu likai apleista ir apsupta prieðø ir tik dalis mokytiniø liko su tavimi; mano prieðai dar nuoþmesni, jø didelë daugybë,o geroji Motina, padëk man pakelti ir neðti ðá sunkiausià likimo kryþiø. Rozalija ábrenda á Ðaltuonà, nusigauna link salos, krenta kryþiumi ir taria: – Raudosiu tris paras, uþ Arà parà, uþ Vëjà parà, uþ Jurgutá parà – tegu Motinos raudà iðgirsta ne tik Þemëje, bet ir Danguje, gal suminkðtës ne tik Vieðpaties ðirdis, bet ir Ðëtono. Ji iðvydo, kaip Aras, jos vyriausiasis, pasitiko prieðo kulkø serijà, apglëbë jà, prigludo prie tëviðkës þemës, vël pakilo, sugniauþë kumðtá paskutiniam smûgiui ir vël krito, jo kraujas ðlakstë ðventà penktadienio rytà , saulës spinduliuose tapdamas dar ðventesnis ir ryðkesnis. Ji mato, kaip jos sûnûs Vëjas ir Jurgutis buèiuoja tëviðkës þemæ, ðventindami jà ir draugus savo karðto kraujo srovëmis, ðventindami Tautos þmones kovai iki pergalës su ðiuo kruvinu prieðu… Jie niekada nenurims ir nesusitaikys su prievarta ir neteisybe, su kurià jie kaunasi ir stengiasi nugalëti. Ji visa tai mato ir jauèia, kaip ði neapykantos ir pergalës valia pereina ið jos vaikø á jà ir jai ðià naðtà reikës neðti, iki Teisybë nugalës – iki pergalës. O Motina, sunki tavo dalia, rûsti tavo dalia! Ji jauèia, kaip jos vyriausiasis, prieð 26 metus ruoðdamasis ateiti ðion Þemën, sukruta po jos ðirdim ir su nerimu laukia, kur jie, naujakuriai, priims ðià Dievo dovanà. Nei trobø, nei Valstybës, tik visko pradþia. Kai Antanas jà tik mergino, savanoriai bûriais traukë kurti Lietuvos valstybës. Ne visi tuo tikëjo, ne visi juos palaikë. Kaimo senolis savanoriø teiravosi: – Vyrai, kur jûs gausit karaliø Lietuvai? Mûsø kraðte tokiø nëra, – aimanavo jis. Sukûrë vyrai Nepriklausomà Lietuvà, surado ne tik prezidentà, bet ir seimà, vyriausybæ, kasmet gyvenome vis geriau, buvome laisvi nuo carø ir kaizeriø, patys sprendëme, kaip mums gyventi. Suspindo trobos langais, suþvingo stainës þirgais, aidëjo laukai nuo jaunimo skambiø dainø. Mes traukdavome dainà: Að pamylëjau laukus Tëvynës Nuo pat kûdykystës dienø, Ieðkodams laimës juodam arime, Að tau supyniau daug daug dainø… 117

Juodom tiesiom vagom klojome lygiuosius laukus mëlynø linø þydëjimui, gelsvakasiø kvieèiø bangavimui vëjuje, skalsios duonos rugiø – bûsimø metø derliui. Tokie mes buvome Lietuvos ûkininkai. Tokiais darbais mes puoðëme tëviðkës þemæ. Jei per trejus metus po karø ir sugriovimø gaspadorius neatstato savo ûkio – jis prastas gaspadorius, sakydavo mano tëvulis. Mums pasisekë, mes tai padarëm kaip darbðtuoliai, nors po metø Dievas siuntë Arà, o po dviejø – atëjo Jurgutis, vël po dviejø – Vëjas ir galiausiai Jonukas, mes gausinom ðeimà tiek, kiek laimino Vieðpats, ir graþinom savo ûká naujais pastatais ir padargais. Buvo ir tokiø, kurie mëgo miegoti ir ulioti – jiems nesisekë, jie ir jø ûkiai skurdo. Visus mûsø pasiekimus, turtus ir ðeimà pradëjo griauti – tesiog siaubti okupantai tik perþengæ mûsø Valstybës slenkstá, kol ðtai trys mano sûnûs guli kraujo klanuose, Didájá Penktadiená vietoj maldos ðventovëj bus iðmesti ant grindinio savøjø skausmui ir prieðø paniekai. – Vieðpatie, kur Tu, kad ðitaip leidi niekinti savo atvaizdà? – Europos galiûnai, kur jûs, kad neginat savøjø? – raudojo Motina. – Kur ta Tautø Lyga, Laisvës charta, garantuojanti mums apsisprendimo teisæ? Jos tyli, tarsi jø ir nëra. Bûkit prakeiksmu prakeiktos, apgaule pradëjusios savo kelià! – Mes jomis patikëjom ir uþ tai mokame aukðèiausia kaina – mûsø vaikø krauju, tëvø kanèia, iki pamatø liepsnose nuðluotais ûkiais; tûkstaèiais tautieèiø GULAG’o katorgoj ir Sibiro ðalty siaubiamais mûsiðkiais. – Vieðpatie, atleisk jiems, gal jie neþino kà darà, bet jei þino, siusk juos á ðëtono karalijos deganèià smalà amþinoms kanèioms kartu su budeliais, kurie ðiandien nukankino Kristø, ir tenebûna jiems atleidimo, nes Tiesa privalo nugalëti. Kristus þinojo, kad Judas já iðduos, vienok jis þinojo, kad Judas pasikars. Tai TIESOS aktas. Ðiuo keliu privalu eiti visiems, ne tik judams, bet ir okupantams-budeliams-niokotojams, – aimanavo Motina. Motina nejautë nei ðalèio, nei laiko tëkmës. Teðkendami Ðaltuonos vandenys neðësi ir laikà, ir raudà pavandeniui á Jûrà. Ten ið upiø ir upeliø telkësi visø Lietuvos Motinø rauda ir tvenkësi prakeiksmu okupantams. Ðvenèiausioj dienoj pralietas kraujas ðaukiasi dangaus kerðto. Tokia diena bus, – Motina, prieðø pykèiui, jos sulauks. Didysis ðeðtadienis – uþ Jurgutá. Motina þino,kad jis ir kartu su juo þuvusieji iðguldyti Erþvilko miestelio aikðtëj, ties baþnyèia, kad kiekvienam áeinanèiam á Dievo namus trukdytø susikaupti, keltø siaubà, kad tikintysis apmàstytø ne Vieðpaties pasiaukojimà ir kanèià,bet okupantø terorà ir savivalæ. Tuos praeinanèius pro ant grindinio iðguldytus partizanus atidþiai seka stribai, vildamiesi sugriebti þuvusiøjø giminæ ar kaimynà. 118

– Tebûnie jie prakeiksmu prakeikti, tai tie patys Moèalovo pakalikai Gramailos, kurie ðiam teroristui talkino nuþudant gimnazistæ Onutæ ir slëpë jos kûnà,ðventvagiðkai iðlauþæ kapiniø kryþiø – nukryþiavæ jà ir paskandinæ Ðaltuonos senvagëj, – maþa jiems Dangaus kerðto. Teprasmenga jie pragaran gyvi, – raudojo Motina. Ji nejautë nei ðalèio, nei drëgmës, tik Ðaltuonos vandens nuolatinis teliuskavimas á ledà, á krantus priminë vasaros gandrus, ir á jos kûnà ðaltis nëjo, ji buvo atsitvërusi nuo viso pasaulio, matë tris nukankintus sûnus ir privalëjo jiems atiduoti paskutinæ pagarbà, taip kaip galëjo,kaip mokëjo. Ji saloje gulëjo kryþiumi, tarsi vyskupas katedros atðventinime, ir meldë Aukðèiausiajá suteikti palaiminimà jos sûnums ir priimti savo Apvaizdon, o visai Lietuvai iðsigelbëjimo nuo ðios barbarø-teroristø rykðtës. – Kristau, gulëdamas akmeniniame karste, prisimink mano ir visus Lietuvos vaikus ir neleisk juos persekioti kanèia ir patyèiom, – maldavo Motina. – Velykos, treèioji gedulo diena, uþ Vëjà – mano jauniausiàjá, laisvas pasaulis dþiûgauja, sveikindamas Pasaulio Kûrëjà, o mes gedime þuvusiø sûnø, Sibiran ir GULAG,uosna nutremtø, sugriautø namø, nuniokiotos Þemës, – raudojo Motina. – Kaip eis erþvilkieèiai baþnyèion prisikëlimo procesijai pro mano ir kitø Motinø iðniekintus sûnus, kaip jie giedos „Linksma diena mums nuðvito“ – jei krûtinæ drasko siaubo gedulas? – aimanavo ji. – Vieðpatie, kada iðseks Tavo kantrybë matuojant Lietuvos vaikø kraujà ir skaièiuojant mûsø kanèias? – kada pradësi stabdyti teroristo rankà su pakeltu vëzdu prieð mus? – iðseko mûsø àðaros, uþkimo mûsø balsas nuo raudø, o Maloningasis, pasigailëk Tavæs nevertø nusidëjëliø, – raudojo Motina. Suskambo Vadþgirio baþnyèios varpai, Motina Ona, Rozalijos sesuo, skuba miðparø per Ðaltuonà, per salà, – o Vieðpatie, kryþium guli Rozalija ir vos girdimai rauda. Ima Ona jà ant rankø ir neða stubon, deda ant lovos ir visà kûnà trina gyvatine, kitais antpilais, kol ji atðyla, atsigauna. Tada abi aprauda savo sûnus – Rozalija tris, Ona du – Papartá, dar keturiasdeðimt penktaisiais þuvusá Paupinëj, antrajá, iðklydusá su frontu Vakaruosna ir neþinia gyvà ar mirusá esantá. – Vieðpatie, kada paguosi ir nuraminsi Motinas? *** Mindaugas tik su bendraþygio pagalba pakilo nuo þemës ir, prislëgtas þaizdø ir nedalios, uþuolankomis ëjo partizanø ligoninës Paiðlynyje link. Já slëgë ðio – paskutinio þygio, mûðio ir jo, kaip vado, klaidos, lëmusios viso 119

bûrio þûtá. Prieð akis vis ryðkiau sukosi paskutiniø dienø ávykiø panorama, vis aiðkesnës darësi jo klaidos. Rinktinës vado Vidmanto nurodymas iðsiaiðkinti Matuðevø iðdavystæ, praþudþiusià partizanà Krivá ir ryðininkæ Roþæ, dël ðio ávykio atlikti teisminæ procedûrà ir ávykdyti teismo nutartá. Pakartotinai iðtyrus, pasitvirtino Matuðevos kaltë. Reikia jà suimti ir pristatyti Partizanø karo lauko teismui, atlikti tolimesnes procedûras. Tik labai nepalankus laikotarpis þygiui iki átariamosios kaimo – plikðala ir blauzdlauþa. Lydþio rinktinës ðtabo apsaugos, Mindaugo bûrio, trylika partizanø þygiuoja link Erþvilko per lûþtantá gruodà ir ledà, palikdami lemtingà pëdsakà. Vyrai linksmi, neprarandantys ûpo: – Klausyk, Vaiðnorai, tas megztinis, Rûtelës mikliais pirðtukais nunertas, ðildo ne tik nugarà, bet ir uodegytæ? – ðmaikðtavo Tarzanas. – Cha–cha–cha, prunkðtavo vyrai. – Rimties! – persergëjo Mindaugas, – ne vidury Karðuvos girios esame, – prieðas èia pat. – Tarzanai ir Kostai, su savo grandimis apsupti ûká, Simas, Vaiðnoras, Dþiugas ir Ðarvas – su manim, surasti átariamàjà, – komandavo Mindaugas. Apeinant ûká jau ið kitos pusës, Simas pastebëjo skubanèià moters figûrà, kuri tuoj pat dingo uþ kitos sodybos. Maþa kas, þmonës nuolat juda vieni pas kitus. Mindaugas su savo grupe perþiûrëjo visas trobas, bet átariamosios nerado. Nustatyta, kad iðvykusi, kada ir kur, neaiðku. – Mindaugai, – kreipësi Simas, – galiu tik spëlioti, kad ji mus pastebëjo anksèiau, nei mes jà, ir skubiai iðëjo, gal net á Erþvilko garnizonà, aiðkino jis. Mindaugas á tai neatkreipë dëmesio ir nusprendë: – Nubausime juos rekvizuodami maisto produktø bûrio maitinimui per Velykø ðventes, – Algimantai, kartu su Ðarvu paimkit ið ðio kaimyno pastotæ kartu su veþëju produktams veþti, – kiti, iðskyrus sargybinius, paruoðia produktus transportavimui, – komandavo Mindaugas. Pastotë su produktais judëjo priekyje, Mindaugo bûrys ið paskos. Arkliai ir ratai lûþta per ledà ir paðalà ir vos juda á prieká, kai ðis uþstringa, vyrai já iðstumia ir vël juda á prieká. Ið paskos lieka lemtingas pëdsakas. Iðkrauta pastotë tuo paèiu keliu pajudëjo atgal, veþëjas skubëjo á namus. Virëjai ruoðë vakarienæ,kaimo ryðininkai Papartinës miðko kampe svilino ir dorojo rekvizuotus bekonus ðventiniam Mindaugo bûrio stalui. Bûrys apsistojo poilsiui Masalskienës ûkyje Paparèiø kaime, Papartinës pamiðkëje, vieta nuoðali, ûkelis menkas, gaspadorius tarnauja raudonojoj armijoj dar nuo fronto laikø. Mindaugo vyrai nusiplûkæ dienos þygyje, suëjæ ðilton pirkelën, griuvo 120

ant grindø ar kiton vieton – kas kur ir tuoj pat ruoðësi atsiduoti sapnams, palikæ maþàjá kambarëlá ðeimininkës tëvui ir anûkei, ðeimininkë tuo metu ðermenyse gedëjo mirusio kaimyno. – Malda, sukomandavo Mindaugas ir, atsistojæs prieð bûrá, tæsë –„Dieve, kuris leidai tautas ir ádiegei joms laisvës troðkimà, gràþink, praðome, ir mûsø tëvynei laisvës dienas…“ Padaræs platø kryþiø ant krûtinës, pridûrë: – Dabar galite ilsëtis, iðskyrus sargybà. – Algimantai, sargybon, po valandos paþadinsi Ðarvà, jis po valandos – Dþiugà, taigi visi ið eilës pernakt, – vykdykit, – uþbaigë Mindaugas. Algimantas uþsimetë automatà ant peties ir lëtu þingsniu matavo atstumà aplink sodybà: pirmyn-atgal, pirmyn-atgal. Staiga paslydo, iki keliø ásmuko á griovio vandená, su juo ir automatas vandenyje. Bûtina iðdþiovinti automatà ir avalynæ, nutarë Algimantas ir áëjo trobon dþiovintis tarp miegaèiøjø. Jo sargybos – tik pusë, Ðarvà þadinti nevalia. Kol automatas dþiûvo, Algimantas uþmigo lemtingu miegu. Vienuolika partizanø sapnavo spalvingus paskutiniuosius sapnus... *** Ðermenø budynës Paparèiø kaime turëjo ið proseneliø paveldëtas trdicijas, kuriø laikytis visiems privalu. Kiekvienas Anapus iðeinantis kaimynas buvo pagerbiamas prisimenant jo nuopelnus bendruomenei, atlaidþiai uþmirðtant jo iðdaigas ir praþangas. Áëjusi á paðarvojimo kambará, Masalskienë suklupo prieð Nukryþiuotajá ir po juo gulintá mirusiojo kûnà, besimelsdama akimis apmetë aplinkà, ar visi ir viskas savo vietoj, svarbiausia, ar yra pramatorius Kavaliauskis. Tik jis geriausiai þinojo, kada kokia giesmë, litanija ar karunka traukiama, kuri prieð pertraukà, giedoriams gerkles pailsinti ir paðlakstyti, kuri prieð naktipieèius, kuri iðlydint amþinajam poilsiui. Pagal giesmiø eigà privalëjo atitinkamai elgtis ðeimininkës, namiðkiai ir visi apeigø dalyviai. Kai ji baigë maldà uþ kaimyno vëlæ ir pakilo, Kavaliauskis rûsèiu balsu uþtraukë visiems priminimà: – Liûdna dûðia ties kûnu stojos ir raudojo, Uþ jo griekus graudþiai aðarojo. – Vai tu kûne, tu lavone, kam praþudei biednà mane? – pagriebë sopranai ir altai. Su ðia giesme pramatorius jautësi tarsi bendruomenës mokytoju, traukdamas posmus vienà po kito, iðdidþiai paraitydamas tai kairá, tai deðiná ûsà, savo fanaberijos þenklà. Masalskienei nejuèiom ákyriai lindo atmintin neseni ávykiai su tais ûsais. Nors ne laikas ir ne vieta prisiminimas, nepaliko jos ramybëje. Kavaliauskis pirmasis ástojo á Vadþgirio kolchozà. Diena kita 121

stojanèiøjø daugiau neatsiranda. Kaimo bernai, uþsimovæ kojines ant galvø, aplamdo Kavaliauskiui ðonus, svarbiausia – nupeða ûsus, visà jo pasididþiavimà. Stribai iðrikiuoja Vadþgirio gimnazistus ir jiems demonstruoja Kavaliauská, be ûsø, burþuaziniø nacionalistø teroro aukà. Bendruomenë netenka pramatoriaus, kol atþels ûsai, jis be ûsø negali stoti bendruomenës akivaizdon. Taèiau incidentas tuo nesibaigia, nes kaltë prieð visuomenæ suversta Midaugo bûriui. Mindaugas surado kaltuosius ir jie stojo prieð Partizanø karo lauko teismà (kito jie neturi), bernams, be viso kito, teko atsipraðyti ne tik pramatoriaus, bet ir bendruomenës uþ jos nario áþeidimà. Pramatorius uþtraukia naktipieèiø giesmæ. Ðeimininkës kitam trobos gale traukia mësas, deðras, kelia nuo kuparø pyragus ir kvieèia uþstalën gimines ir kaimynus, tegu vaiðinasi, juk gaspadorius triûsë ðioj àðarø pakalnëj visà savo amþelá, tad uþdirbo savøjø ir kaimynø vaiðëm, kad jo iðëjimà Anapus ilgai minëtø giminës ir bendruomenë. Masalskienë pakyla nuo stalo, dar kartà uþjauèia artimuosius, padëkoja uþ vaiðes, iðnyra vidunakèio tamson ir tik jai þinomais takais parsigauna á namus. Nei ji nepamato uþsimaskavusiø pasaloj èekistø, nei jos ðie nesulaiko. Tik pravërus duris pajauèia mieganèiø vyrø alsavimà ir supranta, kad Mindaugas ir jo vyrai jau èia ir ilsisi. Tyliai prasigauna á savo kambará ir uþmiega zuikio miegu, nes ryto liuoba tik uþ keleto valandø. Jà paþadino liuobos laiko, áproèio, refleksas. Ryto þaros raudonino dangø. Pakirdusi griebësi kibirø karvëms melþti, pasilabinusi su Mindaugu, nërë pro duris á ryto vësà, veik kaktomuða susidûrë su èekistu – kulkosvaidininku, uþsislëpusiu uþ ðulinio rentinio. Ten toliau antras èekistas, treèias su kulkosvaidþiais ar automatais, pasiruoðusiais smogti á partizanus ir á jos anûkæ, senolá… ji apsimeta jø nepastebinti, skuba á tvartà, kol jie tyli, tik pravërusi duris suklinka: ru-u-u-u-sai! Tuo pat metu ið visø keturiø pusiø subaubia – ogonj! („ugnis!“). Ir prapliumpa pragariðkas ðaudymas á trobà, kurioje tik budinasi ið miegø dvylika partizanø, o senukas ir anûkë dar miega... *** Partizanas Këkðtas uþsislaptinæs Erþvilko stribø bûryje, suþinojæs, kad garnizono rusai-èekistai vedliu ima tik jø vadà-leitinantà ir vyksta persekioti Mindaugo bûrio, nedelsiant pasiuntë ryðininkæ Stirnà perspëti Mindaugà apie gresiantá pavojø. Stirna, Gintaro bûrio atrama, valsèiuje, todël skuba Balandinën, gal vadas þino tiesesná kelià á Mindaugo dislokacijos vietà. – Vadas þygyje, mes jo buvimo vietos neþinome, – atsako Stirnai Gintaro pavaduotojas, – reikës naudotis aplinkkeliu, mums þinomø ryðininkø paslaugomis. 122

– Tad nedelsdama, Stirnele, miklink savo kojeles iki Ramunës, jai perduosi ðià ðifrogramà, kuri per kitus nuves iki Mindaugo, – tarë Girënas ir pridûrë: tai gali bûti lenktynës su giltine, laimës tie, kurie bus pirmesni. Stirna per laukø gruodà, arimus ir dobilienas suplukusi pasibeldë á Ramunës trobos duris. – Dabar Marytë iðëjusi, bet veikiai gráð, – atsakiusi á pasilabinimà, pratarë motina. – Kaþin ar þino motina, kad mums ji, Ramunë, kad jai reikia skubëti, nes vyksta þûtbûtinë kova, kad jos dukros vikrumas ir sumanumas gali lemti likimus, màstë neramiai laukdama ir jausdama neramaus ir brangaus laiko tëkmæ visame kûne. *** Garnizono èekistai, apsikarstæ ðoviniø girliandomis, automatais ir kulkosvadþiais, pajudëjo link Matuðevo sodybos, nuo kurios Mindaugo bûrio paliktu pëdsaku persekios juos iki pergalës ar pralaimëjimo – lygiøjø èia nebûna. Kolonos priekyje ëjo garnizonø prieþiûrai atsiøstas Maskvos emisaras generolas-majoras, patyræs èekistas, ðalia jo vietinis vedlys, stribø vadas jaunas leitenantas. Kelias ilgas, atsakingas, tad patyræs èekistas mokë jaunesnájá: – Tu ásidëmëk ir ásimink, kà að pasakysiu, nes tu esi vietinis, nesimokei mûsø tikrose mokyklose, tave iðkepë greituoju, tad daugelio èekistiniø vingrybiø neþinai. Neþinai ir to, kad mes tai, kà darome, ávardijame kitaip, o daþnai net prieðingai, tad ðtai: – Mes, uþëmæ jûsø Lietuvà, pareiðkëme, kad atneðëme kultûrà, bet nepasakëme kokià, o atneðëme terorà, apgaulæ, patyèias ir atvirà plëðikavimà. Visos ðios kategorijos reiðkia ypatingà èekistinæ kultûrà. Mes ðias kategorijas, ðià kultûrà, pas jus realizuojame. Ðtai ir dabar, ðio þygio metu, terorizuosime gyventojus, keliskart didesnëmis èekistinëmis pajëgomis sunaikinsime partizanus, ir tai vadiname klasiø kova tarp nacionalistiniø elementø ir tarybinës liaudies. – Kokia liaudis, kokia klasiø kova? – tæsë generolas, – mes, èekistinë kariuomenë, tai pagrindinë pusë, antroji pusë – terorizuojama, tremiama lietuviø tauta, o vadiname jà liaudimi, ið esmës tai didelë valstybë naikina maþàjà. Bet tai vykdyti ir suprasti leista tik mums, èekistams, visus kitus mûsø veiksmus, mes verèiame vadinti klasiø kova, kas prieðinasi ðiai ir kitoms èekistø nuostatom mes be iðlygø priskiriame prie liaudies prieðø su atitinkamomis pasekmëmis. Net ðia ðëtoniðka propoganda uþsiimame ne mes, o kompartijos propogandos skyriai, mes liekame ðeðëlyje, tarsi nuoðalëje. 123

– Þygiuojame sunaikinti elitiná rinktinës bûrá ir jei mums pavyks, mes þuvusiuosius iðtëkðime Erþvilko aikðtëje á purvynà ir tyèiosimës ið jø kûnø, seksime ir gaudysime jø gimines, praeinanèias pro tà aikðtæ – tai vëlgi èekistinës siaubo kultûros dalis, bet mes jà vadiname lietuviðkø nacionalistø, kenkianèiø liaudþiai, tramdymu. – Sakykim, jûsø, stribø, komanda tai ið padugniø ir asocialiø ðeimø, plëðikaujanèiø ir þudanèiø savus tautieèius, bûtybiø gauja, bet visuomenæ mes verèiame juos vadinti liaudies gynëjais – tai vëlgi èekistinës prievartavimo kultûros dalis. – Mûsø divizija iki atsikeldama Lietuvon dislokavosi Èeèënijoj ne kaip èekistai, bet kaip pëstininkø kariuomenë manevrams (tada mus net á pëstininkø uniformas ávilko). Mes ten iðsidëstëm taip, kad visà èeèënø tautà pernakt suëmëme ir iðtrëmëme ið gimtøjø vietø. Tai taip pat èekistinës kultûros dalis. Mes tai vadiname specialiø priemoniø taikymu, perkeliant nepatikimus elementus á nuoðalias Sibiro vietas. Kaip supranti, elementas– visa èeèënø tauta. Tai vëlgi leksikoninë èekistinës kultûros dalis. Ðtai ðiemet ðvenèiame 30-àsias Sovietø Sàjungos metines. Per tà laikà mes sunaikinome trisdeðimt maþesniøjø tautø Sàjungos teritorijoj, tai po vienà kasmet. Mes ir toliau dirbsime ðá darbà – kasmet po vienà: èeèënø nëra, Krymo totoriø, Pavolgio vokieèiø – nëra,eskimø, kurie jûsø mokykliniuose vadovëliuose atstovavo visiems ðiaurieèiams – jø nëra… – Man moèiutë sekë pasakas apie eskimus, jø kinkinius ðunimis, elniais, skrodþianèius sniego pûgas, tai atrodë tarsi neþemiðkas stebuklas – tai tikra pasaka, – susimàstë leitenantas. – Tai jau tik pasaka ir gyvens tol, kol gyvens tavo atmintis. Po jûsø jos neliks, visi juos uþmirð ir liks platesnë erdvë didþiajai rusø tautai, – tæsë generolas; tiesà sakant, mums nesiseka su jûsø Lietuva. Stovit mums ant kelio á neuþðàlanèius Baltijos jûros uostus, ið kuriø èia pat Vakarø Europa, kieksyk stengësi jus nuðluot nuo ðio þemës gabalo mûsø carai ir tremdami, ir kardami, o jûs nei ið vietos. Ta pati uþduotis mums ðiuo metu. Manëm, sukrausim visus á vagonus, kaip èeèënus, ir iðtremsim vienu ypu. Trûksta vagonø, per maþa geleþinkeliø. Iððaudyt – trûksta ðoviniø, dar per silpna mûsø pramonë – dejavo generolas. – Generole, ar neuþmirðote, kad að lietuvis, kalbëdamas apie tokias kolizijas? – sunerimo leitenantas. – Kà tu, neuþsimirðau, pats efektyviausias metodas naikinti jus jûsø paèiø rankomis. Visai nekorektiðka tavo pastaba, nes tu jau dalyvauji savo tautieèiø naikinimo procese, tad nesistebëk savo darbais, – pridûrë generolas. 124

– Mes turime ir keiksmaþodþiø èekistinæ kultûrà: Moèkruðy (joptvojmat), mes prievartavome suimtas moteris Rusijoj, Ukrainoj, Kaukaze ir visas vokietes, kai kariavome Vokietijoj. Mes prievartaujame suimtas lietuves ir jei matome, kad ðie veiksmai gali mums pakenkti, jas uþmuðame, kad mûsø darbeliai nuetø kapan. Bet ne visuomet pasiseka, kaip buvo man. Jei manai, kad að ðiame valsèiuje naujokas – klysti. 45-aisiais buvau ðio valsèiaus èekistø vadas, tada dar majoras. Perdavë man SMERÐininkai tokià gimnazistæ, dar mergytæ-uogytæ. Manai, ji pasidavë geruoju – ne.Tad dauþiau ir prievartavau, dauþiau ir prievartavau. Po pusdienio þiûriu – nekvëpuoja. Ásakiau tavo stribui Gramailai, kad paslëptø kûnà. Jis iðlauþë kapiniø kryþiø, iðniekindamas jûsø senoliø kapus, pririðo prie mergaitës kûno ir ámetë á upës senvagæ. Sumanus tas tavo stibas, darys karjerà. Mes tokius skatiname. Bet viskas veltui. Reikalas iðkilo virðun. Mane teist. Ir vël dël liaudies akiø – mane nuteisë aukðèiausia bausme, o per kitas duris iðleido ir dar paaukðtino á pulkininkus. Bet majoro Moèialovo neliko – atsirado plk. Maþirin. Matai, mûsø tikslai Lietuvoj tie patys, kaip ir Èeèënijoj – Lietuva be lietuviø, todel að ir esu Maskvos specialus operatyvinis ágaliotinis jûsø apskrièiai, kad tuos tikslus padëèiau ákûnyti. Ðtai tokia èekistinë keiksmaþodþiø ágyvendinimo kultûra. Bet ne manasis atvejas virðûnë. Virðûnë – Rainiø miðkelio ávykiai.Ten buvo „v rot i v nos“. Mûsiðkiai pagal aukðèiausio lygio keiksmaþodþio ágyvendinimà lietuviams pjaustë lyties organus ir grûdo jiems juos á burnas. Ið kur tas dalinys atsirado – neþinau, þinau, kad jie buvo èekistai, o jiems vadovavo vietinis èekistas Nahman Duðanskij – taigi ne rusas ir ne lietuvis, atrodo, tos tautybës, kuri (kaip ryt katalikai minës) nukryþiavo lietuviø tikinèiøjø Dievà. Manai, já nubaudë, net apmaudu, mane uþ vienà gimnazistæ teisë, o já uþ kelias deðimtis kur kas iðmoningesniø èekistiniø „kultûriniø“ variacijø tik pabarë. Dabar jis juristas, dësto universitete – ðtai kur èekistinës kultûros virðûnë: èekistinis universitetas visuomenei. Manai, jis ten vienas? Ne, yra toks Markulis ir dar daugiau. Svarbu ir tai, kad universitetuose èekistai-dëstytojai yra vienoje partinëje kuopelëje su visais dëstytojais. Èekistai auklëja juos èekistinës kultûros dvasia. Mes tiems dëstytojams specialiose parduotuvëse duodame pigiau deðros, dargi ten nëra eiliø, kaip visosuomenei skirtose. Taigi jø idealas – pigios kojinës ir pigi deðra. To mes ir siekiame. – Tai tokie mûsø ateities tikslai, – tæsë generolas, – per universitetus iðauklëti iðtisas kartas savos èekistinës kultûros dvasia, o tai turës ilgalaikes pasekmes mûsø naudai. – Bet tai labai þiaurûs veiksmai ir këslai, – sunerimo leitenantas. 125

– Þinoma, – atsakë generolas ir tæsë, – tu èia, respublikoj, paskubom iðkeptas, negavæs mûsø sàjunginio specialiojo paruoðimo, todel neþinai, koks turi bûti ir koks yra èekistas, ir tæsë: èekistas neturi nei tautybës, nei tikybos, nei lyties, nei gailesèio, nei jausmo, jo tikslai þudyti ir naikinti visa, kà sutinka savo kelyje. Ten, kur praëjo èekistai, nelieka akmens ant akmens, neturi augti þolë. Iðnyksta kaimai ir miestai, o kaip minëjau, ir tautos. Ðtai tokiu èekistu ir tave ruoðiu. – Labiausiai nepakenèiame iðdavikø, atsiradusiø tarp savøjø. Mes tokio nei ðaudome, nei kariame – tiesiog uþkasame gyvà arba gyvà ákiðame á katilinës pakurà – ðtai toks likimas iðdavikui. – Bet tas kelias þiauresnis nei hunø ar mongolø, tiesiog ðëtoniðkas, – stebëjosi leitenantas. – Þinoma, – atsakë generolas ir tæsë: mûsø darbai ir këslai ðëtoniðki, mes tarsi ðëtono bendrai nuodëmëse ir nuopuoliuose, bet svarbu ne tik tai, ðtai kompartijos ruporai aiðkina, kad mes kriðtoliniai èekistai, mûsø darbai ir sàþinë kriðtoliniai. Mûsø ideologijos esmë: dirbame kartu su ðëtonu ðëtoniðkus darbus, o sakome kad esame angelai. Tai tu, jaunas èekiste, privalai tai suprasti ir ne tik suprasti, bet pagal ðias taisykles gyventi. Tik tada bûsi tikras èekistas. Mane ruoðë sàjunginëse slaptose teroristø stovyklose Sibire ir Maskvoj nuleidimui uþfrontën Lietuvon, mus tiesiog taip indeksavo: „terorist“. Tai vël èekistinis triukas, nes Lietuvoj buvome ávardinti kaip „raudonieji partizanai“, bet vykdëm terorà. Kartu su mumis ruoðësi ir musulmonø teroristai ið treèiøjø ðaliø kovai su kapitalistiniu pasauliu tam atvejui, jei mûsø raketos jo nesunaikins. Tai strateginis ëjimas,bet jis gali atsirûgti kapitalistams daug vëliau. – Lazda turi du galus, juk ir Sàjungoj ganëtinai musulmonø, – suabejojo leitenantas. – Tu nenuklysk á lankas, að dar nebaigiau apie Lietuvà, – pyktelëjo generolas, – prisimink Pirèiupio tragedijà: tai tarsi èekistø ir SS bendra operacija. Juk mes þinojom, kad sunaikinus prie kaimo aukðto rango vokieèiø karininkus, bus sunaikintas kaimas. Bet tiek mûsø, tiek jø bendras tikslas – Lietuva be lietuviø. Didþiøjø valstybiø dideli siekiai, o maþosios ið kelio privalo pasitraukti, akivaizdus Èeèënijos pavyzdys – Èeèënija be èeèënø. Tu pradedantis èekistas ir privalai tai suprasti, jei tapsi iðdaviku – gyvas po þeme arba á pakurà, – uþbaigë generolas. Tuo pat keliu prieðprieðiais pasirodë dvikinkis su vadeliotoju. Leitenantas já sustabdë, apþiûrëjo veþimo turiná, rado kruvinø ðiaudø, tad pradëjo rimtai tardyti kaimietá, pirmiausia ið jo rankø iðtraukæs botagà ir keliskart stipriai suðëræs botkoèiu jam per galvà ir peèius: 126

– Kà veþei, kur vaþiuoji, kodël kruvinas veþimas? – rëkë letenantas. Primuðtas veþëjas gaudë kvapà dar be amo nuo smûgiø, kai leitenantas vël smogë jam botkoèiu per galvà. Sunerimæs generolas ðûktelëjo: – Atsargiau, prarasi informacijos ðaltiná. Leitenantas purtë priblokðtà veþëjà, reikalaudamas atsakymo á klausimus: – Atsakyk, atsakyk! – ðaukë jis. – Neþinau, uþ kà turiu atsakyti, – blausiai iðtarë veþëjas. – Atsakyk á mano klausimus, – plyðavo leitenantas. – Tu man jø neuþdavei, tik muðei. Leitenantas suprato, kad ðis nuo jo smûgiø apsvaigo ir jo klausimø neiðgirdo, todël pakartojo ið eilës. Veþëjas paaiðkino, kad ið Matuðevo pakrautus paskerstus bekonus nuveþë á Papartinës miðko kampà ir ten iðkrovë. Tai daryti já privertë taip pat kareiviai, tik kitokiom uniformom. Jø buvo trylika,t oks negeras skaièius. Visi ginkluoti automatais ir kulkosvaidþiais, pastarøjø gal keturi. – Koks èia gal? – subliovë leitenantas, – sakyk tiksliai. – Tikrai keturi, – pasitaisë veþëjas. – Græþk arklius, vaþiuok atgal ir rodyk, kur bekonai ir tie trylika, – sukomandavo leitenantas. Papartinës pamiðkë ðvietësi nuo kûrenamo lauþo. Du pusberniai svilino bekonus. – Apsupt! – sukomandavo kuopos vadas, vedæs garnizonà Mindaugo bûrio pëdom. Buvæ prie lauþo pajuto pavojø ir spruko miðkan, taèiau artimesnájá kareiviai sugriebë ir èia pat suriðo. Antrasis dingo miðko tankmëj. Suriðtasis parodë, kurioj sodyboj apsistojo Mindaugo bûrys. Trumpai pasitaræ karininkai su generolu nutarë apsupti sodybà ir palaukti ryto, kol praðvis, tada pradëti puolimà. *** – Ramunë gráþo kartu su broliu Stasiu. Stirna paþërë Ramunei nesudëtingà slaptaþodá: „Ðaltuona teka“. – „Per akmenëlius“, – atsakë Ramunë ir gavo jai skirtà ðifrogramà. Ramunë suskubo vykdyti nurodymo ir tuoj pat atsisveikino. Kelias tolimas, tuoj temsta. Tik dabar Stasio motina pastebëjo, kad Stirnos kojos ðlapios, suskato apavà dþiovinti, jà gaivinti èiobreliø arbata. Stasys atneðë obuoliø vyno, kurá sakë pats pasigaminæs ir vaiðinàs tik mylimus sveèius. Stasio meilikavimai jai buvo ne naujiena. Ne pirmàkart jis þërë jai tiesiog rieðkutëmis, o jie buvo dar meilesni po vyno stiklinaitës. Kol apavas dþiûvo, tamsa uþklojo laukus. Stasio motina pasakë neiðleisianti á naktá mergaitës ir paklojo lovà kitame stubos gale. 127

– Stasá iðpraðysiu nakvoti klëtin, galësi ramiai iðsimiegoti, þinai, tie nevidonai daþnai nenurimsta, geriau toliau nuo jø, – rûpestingai dëliojo motina savo pastangas á vietas. Stirna-Staselë pagauta snaudulio nepajuto, kai Stasys prisëdo ant jos lovos kraðto ir ðvelniai ëmë glostyti jos plaukus. – Kaip tu, èia juk tu, nevidone, klëtyje, kodël neklausai motinos? – ðnibþdëjo ji. – Pas tave að perbrisiu jûrà, perkopsiu kalnus, visvien ateisiu, – ðnibþdëjo jis ieðkodamas savosiomis jos lûpø, – priimk pas save lovytën, – kabindamas liemenæ ant lovugalio, – ðnibþdëjo jis. – Bijok Dievo, ðiandien didysis ketvirtadienis, Kristus bus nukryþiuotas, o tu sieki nuodëmës. – Ne nuodëmës. bet meilës siekiu. Kristus ið meilës Þmonijai kentëjo ir mirë. Meilës akto negalima laikyti nuodëme, jei tai nuodëmë, tai kas yra meilë? – jau glausdamasis prie jos paðnibþdom átikinëjo Stasys Staselæ. – Jei tavæs nemylëèiau, palaikyèiau suvalkieèiu, kai ten nukeliauju, tai jø kuris nors gretinasi ir taipogi ðnibþda: -padovanok man partizanà, – turbût supranti, kaip mergina dovanoja vyrui vyrà. Að dabar ne meilei skirta. Prisiekiau Visvydui, jog iðtikimai tarnausiu Tëvynei, o meilë, poezija ir svajos, – kai Lietuva bus laisva, – prieð savo norà betgi gynësi ji ir apkabino jo kaklà. Tu niekuo nerizikuoji, o að? – turbût supranti, kad su „pilvu“ nepalakstysi tarp èekistø ið Þemaitijos á Suvalkijà ir atgal, – dar vis spyriojosi ji, nors jau kita ranka nuslydo á pilvugalá, kad ásitikintø apie norø tikrumà. Jis krûptelëjo,bet tæsë dialogà: – Að rizikuoju tiek pat kaip ir tu, jei taip ávyktø – tai bûtø mudviejø meilës vaisius. Tik tavo priesaika mane varþo, kartu ir glumina, kam mergaitës peèiams tokia sunki naðta? – moterystë ganëtinas ir svarbus uþdavinys jums, karas – vyrams. Be to, tarp jûsø ið proseneliø paveldëtø visø dienø yra kelios, skirtos nevarþomai meilei, gal tu ir jø neturi? – klausimais ir átikinëjimais artëjo jis prie tikslo. – Þinojau, kad vyrai turi uoslæ, kad tokià, netikëjau, tos dienos, mielasis, dabar, tad naudokis jø dovana, tik vieno trokðtu, kad tai bûtø ið meilës. Jam buvo pirmas kartas, o ji pirmoji. Apie mylëjimàsi þinojo tik ið nuogirdø. Þinojo, kad reikia ástumti varpà jai, tik kaip ir kur – nelabai. Atsiradæs virðuje, bandë ieðkoti, bet rado tik plaukø kuokðtà, kur ta vieta, nesuvokë. – Stasele, padëk, matai, kad nemoku. – Pabuèiuok ir papraðyk, kad praskësèiau kojeles, tada ir padësiu. Ásitikinusi, kad jos iðrinktasis pirmokas, ëmësi padëti. Paëmë varpà rankon ir taikë makðtin, o èia iðsipylë visas vyriðkas turinys…Rankoj „daiktas“ ëmë minkðtëti. Abu sumiðo… 128

*** Ramunë skuodë tik jai þinomais takais, nes keliuose gali sutikti stribà ar rusà ir bûsi sulaikyta. Tada galas uþduoèiai. Diena baigiasi, o prieð akis nepaþástamas Lapgirinës miðkas. Bûtina surasti Briedá, kad miðku ir uþmiðke neðtø kuo skubiau þinià, kad aplenktø èekistus ir áspëtø Mindaugà apie gresiantá pavojø. – „Vëjas puèia“, – slaptaþodþiu pasveikina Ramunë Briedá. – „Miðkas oðia“, – tuo paèiu atsako Briedis Ramunei. Ramunë perduoda svarbià ir skubià uþduotá. Abu pasuka skirtingom kryptim: Ramunë ramiu þingsniu namø link, Briedis neria á Lapgirinës tamsà tik jam þinomais takais ir proskynom iki jam þinomo kito ryðininko, kuris suras Mindaugà ir áspës apie grësmæ, kuri sëlina jø paèiø pëdomis. Kai iðniro ið miðko, Mënulio sodyboj degë þiburëlis – geras þenklas, vadinasi, þmonës yra, gal ir skubi þinia tuoj pat iðkeliaus. Deja, namuose Mënulio motina buvo uþimta vakarine liuoba ir tik viena namuose. Vyrai iðvykæ malûnan, turëtø jau gráþti, bet tuoj ar vëliau – neþinia, – lëtakalbe porino ji. Nuo tokios þinios Briedá iðpylë ðaltas prakaitas – jis uþstrigo, nes þinojo tik Mënulá ir tik já. Vienintelë iðeitis – laukti. Valandos slinko ypaè lëtai, nerimas griauþë paðirdþius, taèiau paskubinti gráþtanèiojo negalëjo. Galop sunkiai girgþdëdamas kieman áriedëjo maiðø prikrautas dvikinkis, o su juo ir abu vyrai. – Ðtai kiek velykiniø pyragø primalëte, pilnas veþimas, – stebëjosi Briedis. – Ne tik mums, tai ir tiems, kurie ne ið gero paliko namus. Visiems velykos, visiems reikia pyragø, – atsakë Mënulis ir tæsë, – bet tu ne dël pyragø, tad klok reikalà. Iðgirdæs þinià, papraðë Briedá padëti tëvui suneðti maiðus trobon, o pats, net nenusipurtæs miltø nuo burnosiuko, iðþygiavo per Bebirvà á Plëkiø kaimà pas Masalskienæ prie Papartinës miðko kampo. Ðtai ir palaikis ûkelis dunkso tamsoje, net þiburëlio nëra. – Stoj, molèatj! – sugriebë Mënulá du èekistai. Suriðo rankas ir nuvedë á miðko kampà. Èekistø kuopos vadas – kapitonas turëjo keturias deðimtis kareiviø, serþantø ir karininkø, þinojo kaip susidoroti su maþiau skaitlingu partizanø bûriu, nes tà darë Rusijoj, Ukrainoj ir Kaukaze. – Leitenantai Petrov, Ivanov, Miasojedov i Kurnikov, ateikit èia. Apsupsit gyveamàjá namà ið visø keturiø pusiø: komanda Petrova – ið ðiaurës, nuo miðko, komanda Ivanova – ið pietø – nuo kaimo, komanda Miasojedova – ið vakarø ir Kurnikov su komanda – ið rytø. Kulkosvaidþius ir automatus nutaikot á duris ir langus ir ðaudykit taikliai, nes jiems prasiverþti kitø galimybiø nëra. Vykdykit! Bûriai su savo leitenantais tamsoje dëstësi pagal nurodymà. Kilo ðurmulys, nes nesimatë nei gretimø èekistø, nei namo angø, á kurias reikëjo taikytis. 129

Galop kiekvienas atrado savo vietà, buvo paskirtos sulaikymo poros, jei bus praeiviø ar ateinanèiø á sodybà. Spàstai paspæsti ir jie uþsisklæs netgi einantiems pro ðalá. Kapitonas, iðgirdæs ðeimininkës klykiantá perspëjimà, sukomandavo: – Ogonj po projomam, cielitsa mietko, strieliatj do pobiedy, za Stalina! – baubë kapitonas. Visø rûðiø ginklø dþerþgime, tratëjime ir poðkëjime, dûþtanèiø langø stiklø skambesy, galvijø baubime, trobos ràstø girgþdesy atsidûræ partizanai griebësi kiekvienas savo ginklo. – Uþ ginklø! – skardþiu baritonu komandavo Mindaugas, – á okupantus ugnis! – pirmyn uþ Lietuvos laisvæ! – Vaiðnorui ir Dþiugui pasiruoðt prasiverþimui pro duris, uþimt gynybà su kulkosvaidþiu prieð namà, visi kiti granatomis ir ugnimi dengia prasiverþimà, pirmyn! Senolis sulig ðaudymo pradþia griebë anûkæ ir kartu su ja griûva ant grindø, mato, kaip lauko durys suaiþëja á ðipuliusir pabyra tarsi krûvelë ðakaliø, kulkos barbena á lovos medá, kedena pagalves ir kaldrà, bet jo ir anûkës nepalieèia, – jis girdi Mindaugo komandà Vaiðnorui ir Dþiugui verþtis, jis mato, kaip ðie pakyla, iððoka pro duris, jis mato, kaip Vaiðnoro galva atsiskiria nuo kûno, suyra á gabalus, atsitrenkia á sienà, o smegenys nuteka þemyn, o Dþiugo deðinë ranka kartu su automatu nuskrieja á ðonà, atmetæs kairiàjà, parkrinta. Kraujas raudonais fontanais ðvirkðèia ant þemës, ant sienø, á dangø, jis mato, kaip juoda granata iðskrieja pro duris, krenta ties ðulinio rentiniu, paðoka ir trenkia skardþiu garsu praspengdama ðaudymo gausmà, jis mato, kaip ið uþ rentinio paðoka kulkosvaidis, pasisuka ir krenta á ðuliná, paskui já pakyla èekistas, iðskëtæs rankas skrydþiui, bet tuoj pat suplyðta á gabalus ir raudonais skûtais iðtykðta aplink. Senolis uþsimerkia, tokiø skerdyniø, tiek kraujo jam per daug, jis nenusipelnë tokio pragaro dar þemëje, taèiau vietos nepakeisi, net galvos nepakelsi, o kraujomaiðos su þemëmis puota verda toliau: – Tarzanai, su kulkosvaidþiu marð ant viðkø, tildyk ruskiø kulkosvaidþius! – griaudëja Mindaugas, – Algimantai, granatø ryðuliu tildyk rytiná ruskiø kulkosvaidá, Vidugiri, Jûrati, po sprogimo verþiatës per langà – girdi senolis. Jis tarp ðûviø griausmo girdi suþeistøjø dejones bei kreipinius á Vieðpatá pagalbos, viduje trobos ir rusiðkus prakeiksmus savo ir kitø motinoms, ið trobos iðorës, já kreèia siaubo drebulys, nuo anûkës klyksmo, suþeistøjø dejoniø, parako dûmø, susimaiðusiø su salsvu kraujo kvapu, rëþianèiu gerklæ, nuo ðûviø trenksmo ir kulkø spiegimo, verianèio iki kaulø smegenø. Jis dar stipriau spaudþiasi prie grindø,glaudþia anûkæ, saugodamas nuo kulkø ir aplink siauèianèios mësmalës. 130

Tarzanas kartu su Simu, uþkopæ pastogën, apþvelgë iðoræ, nusitaikë á èekistà-kulkosvaidininkà, paleido ilgà serijà, ðis net neðoktelëjes persiskyrë á dvi dalis iðilgai, taèiau jo kaimynas, iðgirdæs tokià serijà, atsakë automato ugnimi. Tarzanas, paleidæs ginklà, èiûþtelëjo stogu þemyn, palikdamas kraujo ðliûþæ. Simas, taisæs ðoviniø kaspinà Tarzano kulkosvaidin, tik uþ jo sulaikë ginklà, kad nenuèiuoþtø þemyn kartu su þuvusiuoju, ir kai granatø ryðulio trenksmas visus prispaudë prie þemës, jis ásitraukë ginklà per langelá, perëjo á vakarinæ pusæ, per kità langelá trumpom serijom apðaudë karininkà ir jo kareivius, kol trenksmas galvon uþgesino dienos ðviesà ir viskas nugrimzdo þalsvon jûron… Senolis mato, kaip Algimantas pakilæs sviedþia granatø ryðulá, dar prieð jø trenksmà atskyla jam pusë kaukuolës, nulûþta deðinë, jis visu svoriu þlegteli ant grindø, net neiðtaræs Vieðpaties vardo. Jis mato – nugriaudëjus kvapà uþgniauþianèiam sprogimui, Vidugiris ir Jûratis tarsi spyruoklës, ðaudydami ir rëkdami „Uþ Tëvynæ“, sprykteli per langà, taèiau neuþilg nutyla jø automatai. – Arai ir Jurguti, – pro ðûviø gausmà griaudi Mindaugas, – ðliauþte pro duris, verþtis kaimo link. Jie senoliui tiesiai prieð akis iððliauþia kieman, Mindaugui ir Ðarvui juos dengiant ðaiþia kulkosvaidþiø ugnimi. Net nepasiekæ pusës kiemo, jø lankstûs kûnai nustojo judëjæ. Troboj liko keturiese: Senolis, Anûkë, Ðarvas ir Mindaugas. – Ðarvai, verþkis, að dengiu, – sukomandavo Mindaugas. Ðarvas ðaudydamas keliais ðuoliais ðoko á prieká, paleido ginklà, tarsi sustingo ir negrabiai sukniubo… Uraganu siautëjæs èekistø ðaudymas nutilo. Nuo tylos Mindaugui net suspengë ausyse. Jis iððovë serijà per vienà langà, per kità –tylu, tik riksmai – ogonj, ogonj, ogonj, ogonj („ugnis!“) – galop atsakymas – „konèilis patrony“ („pasibaigë ðoviniai“). Mindaugas ðaudydamas iðsiverþia pro duris, èekistai iðsilaksto á ðalis, jis pasuka kaimo link, jausdamas, kad pamiðkë apgulta. Generolas sunerimæs, kodël jo èekistai neðaudo,i ð savo palapinës skuba prie kuopos vadavietës, tada Mindaugo automato serija prispaudþia já ir kitus èekistus prie þemës. Tik tada suvokæs, kad visi jo èekistai neapdairiai iððaudë visus ðovinius, prisiminë turás vokiðkà parabeliø, iðgriebia já ið kabûros ir iððauna vëlgi paskutinius ðovinius á Mindaugà. Mindaugas susigriebia uþ kairës rankos, pasisuka atgal,pamatæs, kad èekistai suskato já vytis, automato serija priploja juos prie þemës, o pats dingsta uþ gretimos sodybos. Èekistai, pamatæ, koká grobá turi, nutarë ginkluoto partizano nesivyti. Per sumiðimà dël ðoviniø stygiaus suimtieji Mënulis,Tamuliukas ir Tetuðis nërë miðkan, nes juos neapdairiai èekistai laikë pamiðkëj. 131

Mindaugas, ásitikinæs, kad jo èekistai nepersekioja,uþsuka pas ryðininkà, kuris sutvarsto jam þaizdà ir skubiai lydi á rinktinës slëptuvæ-ligoninæ, kur Mindaugas galës pasigydyti. Èekistai pirmiausia suskaièiuoja savuosius þuvusius, granatø suplëðytus suvynioja á pledus nuo lietaus, sukrauna á veþimus, apdengia egliðakëmis, kad nesimatytø, kiek þuvusiøjø ir ið vis kas per krovinys, ir su palyda pasiunèia á bataliono ðtabà uþkasimui. Tada èekistai pasklinda po kaimà, parûpina keletà pastoèiø su veþëjais, priverèia pastaruosius þuvusius partizanus sukrauti á jø pastotes, o prie paskutiniojo veþimo pririða du partizanus: vienà uþ paþastø, kità uþ kojø, kad jie vilktøsi þeme ir demonstratyviai, susëdæ ant þuvusiøjø kûnø, kruvina kavalkada, pajuda á Erþvilkà. Per veþimø dugnines teka þuvusiøjø kraujas palikdamas ið paskos kraupø okupantø nusikaltimo pëdsakà. Paskui veþimus suriðtomis rankomis sunkiu þingsniu eina varomi suimtieji, tarp jø ir Masalskienë. Senolis su anûke lieka kulkø suvarpytuose, iðdauþytais langais namuose. Mirties siausmas baigësi, bet giltinës kruvini pëdsakai ir troboje, ir apie jà likæ. Jis paima baltà drobulæ ir á jà surenka Vaiðnoro smegenis nuo namo sienos ir kaukuolës trupinius nuo þemës, ant ðiø palaikø uþpila jo kraujà su Tëviðkës þeme. Jis eina á Kosto, Vaiðnoro, Jurguèio, Aro, Jûraèio, Simo, Vidugirio, Poviliuko, Ðarvo irAlgimanto þuvimo vietas, surenka jø kraujà kartu su Tëviðkës þeme, suvynioja á drobulæ, iðkasa duobæ po sodybos kryþiumi, pakrapina jà ir palaikus ðvæstuoju vandeniu, kurá atsineða kiekvienas katalikas per velykines apeigas ið baþnyèios, plaèiu kryþiumi perþegnojæs juos ir save, supila kauburëlá. Taræs: Tesaugo Vieðpats jø sielø ramybæ, – þingsniuoja toliau á prieðo þûties vietas. Plaèiu þvilgsniu apmeta mûðio vietà, paima karutá ir ridena já nuo vienos èekistø þûties vietos prie kitos kruopðèiai kastuvu susemdamas kruvinà þemæ ir palaikø likuèius á karutá ir, paskutiniajà þûties vietà apkopæs, dar kartà nuþvelgia mûðio lankà ir pasuka karutá link Ðaltuonos, idant nepraðytø atëjûnø palaikø likuèiai pagarbiai iðkeliautø su Ðaltuonos vandenimis á Jûrà, galop per didþiuosius vandenis á savas ðalis. Senolis neþino, ið kur jie ir kas jie, tik girdëjo, kad jie net mirties akivaizdoj bjaurojo Motinø ir Vieðpaties vardà, todël po mûsø kryþiumi jiems ne vieta. Teieðko ðie palaikai savosios þemës per Ðaltuonos ir vandenynø vandenis. Jis suberia palaikø likuèius srovën, ði pagriebusi juos guviai neða Vakaruosna, Senolis palydi juos plaèiu kryþiaus mostu tardamas: Su Vieðpaèiu, daugiau negráþkit á mûsø ðalá. Jis gráþta per iðgàsdintà ir nusiaubtà kaimà á savo kulkø suvarpytà, nuniokiotà stubà tæsti likimo skirtos pasiprieðinimo neþinios. 132

*** Veþimø ir palydos vora su þuvusiø kûnais, visiðkai sumaitotais pririðtaisiais prie paskutinio veþimo, su suimtaisiais bei èekistais áriedëjo á Erþvilko miestelio aikðtæ. Þuvusiuosius apspitæ stribai iðtampë ið veþimø þemën, neuþmirðdami nunerti nuo kûnø kas ðvarkà, kas aulinius. Iðrikiavo visus eilën ties baþnyèia visø miestelënø ir ateinanèiø baþnyèion siaubui. Sargybon ir praeinanèiø sekimui leitenantas pastato du arðius stribus Gramailas. Pro jø akis nepraslys nei þuvusiøjø giminës, nei kaimynai; tegu tik pasirodo, tuoj atsidurs daboklëj. Ið NKVD pastato atveda suimtuosius, iðrikiuoja ties þuvusiaisiais ir èekistø tardytojas vykdo þuvusiø atpaþinimo procedûrà: – Kuris Mindaugas? – klausia tardytojas. – Mes tokio neþinom, – atsako suimtieji. Tardytojo þvilgsnis nukrypsta á Masalskienæ. – Èia jo nëra, – atsako tragiðkojo namo ðeimininkë ir pratæsia, – visi jie turëjo tik vardus, kai kurie net po kelis ðtai ðá ið kraðto gulintá kviesdavo Simo, arba Teisiojo, vardais, ðalia jo guli Vidugiris, arba Ðimgaila, tretysis –Poviliukas, Elnias, Tarzanas. Ðalia jo gulinèiø be galvos ir tik su puse galvos nepaþástu, o uþ jø – Dþiugas, Ðarvas, Kostas-Jaunutis, Jurgutis-Linas, Aras-Viksva ir Jûratis-Vëjelis. – Tie jø slapyvardþiai man niekai, – tiesiog staugë tardytojas, – kokios jø pavardës, ið kur jie? –Mes neþinome, jie mums neprisistatë, viena þinome – jie ne vietiniai, – tiesiog choru atsakë suimtieji. – Jûs visada neþinote, nematëte, bet að þinau, kad jûs meluojate, að jus papurtysiu daboklëj, viskà suþinosiu. Á daboklæ juos! – tiesiog sustaugë tardytojas. Daboklëj procedûra tæsiasi, á darbà paleidþia tardytojas kumðèius, bizûnà, strypà, taðkosi kraujai. *** Garnizone pergalës ðventë. Generolas, susikvietæs karininkus, dësto èekistines tezes: jûs þuvusiø kareiviø negedëkit, jø mums atsiøs kiek pareikalausim. Rusø bobos vël prigimdys kareiviø, o mums svarbu kariauti. Þuvusius jau uþkasë ir niekas nesuþinos, kas jie ir ið kur jie. Jie tiesiog ið niekur, tiesiog niekas. Dabar mums svarbu pasilinksminti. Kapitone, uþ raðtingai organizuotà operacijà sunaikinant lietuviðkø nacionalistø elitiná bûrá suteikiu tau majoro laipsná. – ura-a-a-a! – pritaria karininkai. – Majore, tau reikës ne tik ið pilnos degtinës stiklinës dantimis iðsiimti majoro antpeèiø þvaigþdutes, bet ir sudaryti sàraðà kareiviø, kurie nuðovë po 133

nacionalistà, juk þinai, kad uþ tà darbà Stalinas moka po 500 rb. uþ kiekvienà galvà. Tuos pinigus jie privalës atiduoti mums, nes puotà kelsime mes, jie pasiklausys, kaip ulioja karininkai. Parûpinsi ir mergø. – Klausau,– iðtarë tik kà iðkeptas majoras ir nuskubëjo vykdyti ásakymo... *** Bûrio vadas Gintaras, pasikvietæs Rûtelæ, paveda iðtirti, kiek þuvusiøjø, kas jie? Gal galësim paimti ir palaidoti tuos kûnus su apeigomis? Skuba Rûtelë Erþvilkan,o galvoje minèiø pynë nesibigia apie savo mylimiausiàjá Vaiðnorà, gena nuojautà tolyn – nebus tragedijos, jis gyvas toliau kovos uþ savo mylimos Tëvynës laisvæ. Sustoja, iðsiima jo paskutinájá laiðkà: „Dabartinë visa mano paguoda, kai gaunu laiko mintimis paklajoti apie Tave… Kartais mane ima baimë dël tavo padëties ir likimo, bet pasitikëdamas Aukðèiausiojo palaima ir laime mums, nusiraminu. Neþinau dabartinio Tavo likimo, kur gyveni, kaip sekasi, ar pasvajoji apie mane…? Pasvajoju, nuolat pasvajoju. Ir iðnyra þalias pavasario vakaras su þvaigþdëmis mirganèiu dangaus skliautu, lakðtingalø choru Ðaltuonos paupy ir mes abu po galingu àþuolu, laimës akimirksny uþsimirðæ, atsitvëræ nuo okupantø grësmiø…Toliau laiðke jis iðlieja sunkià partizano dalià: Uþklysiu pas tave tarsi nelauktas Ir retas sveèias-retkarèiais-sapne. Palik nakèia duris man neuþðautas Ir paslapèiom dar ásileiski tu mane. Áeisiu tyliai,tamsoje sustosiu, Paglamonësiu vël tave þvilgsniu, Kiek pasëdësiu, ðvelniai pabuèiuosiu, Iðslinksiu nebegirdimu þingsniu. Rûtelæ paþadina ið prisiminimø svaigulio vëjo gûsis, ji pasijauèia suþvarbusi balandþio gruode ir suskumba tæsti kelionæ, kad nuneðtø vadui þinià apie savo ir bendraþygiø nedalià. Lengvai áveikia Ðaltuonos nuokalnæ ir ákalnæ, pagarbiai þingsniuoja kapiniø lankstu, kol atsiduria ðventoriuje. O siaube! Ðalia ðventos vietos prie pat ðventovës iðniekinti Lietuvos kareiviø – dabar partizanø kûnai. Vienas ,du, trys… vienuolika. Suspaudþia krûtinæ, gerklæ gniauþia atsiradæs gumulas, akis uþtvindo àðaros. Ji dalyvavo mûðiuose, tvarstë suþeistuosius. Buvo aikðtëse, matë du ar keturis iðniekintus, bet ðitiek jai per daug, per didelë netektis. Ji puola ðventovën, prie Didþiojo Ðeðtadienio Kristaus kapo suklumpa ir – Vieðpatie, palaimink mûsø laisvës siekius,gink mûsø þingsnius nuo okupantø sekliø, gelbëk nuo jø kulkø…toliau nerado þodþiø, galvoj keitësi 134

praeities paveikslai ið praleistø dienø partizanø bûryje, likimo atvestø literatø, poetø, kompozitoriø, ið jø literatûriniø valandëliø tarp þygiø ir mûðiø, jai suskambo lemtingi Vaiðnoro draugo Mauro eiliuoti posmai: Ne,dràsus galiûne,greta broliø gulkis, Gatvëj ant granito atspaudà palik. O paskui virð raisto, ar ðiukðlyno dulkiø Ant kapelio tavo nakty gëlës dygs. Motina Rozalija rauda Ðaltuonos saloj, Rûtelë lieja savo sielvartà raudodama ðventovëj. Seserys, nuotakos ir suþadëtinës gedi savøjø visoj Lietuvoj. Rûtelë pakyla susitvardþiusi, nubraukusi àðaras, nevalia taip jaudintis, ne á vestuves, bet á nervø mûðá ëjo. Privalu ið jo gráþti ávykdþius uþduotá. Iðeidama ið ðventovës, mato, kaip keièia stribà Gramailà Këkðtas. Ji paimdavo ið jo þinias apie èekistø uþmaèias ir perduodavo jam Gintaro nurodymus. Ji, neprarasdama atsargumo, gali apþiûrëti iðniekintuosius. Ji pasiruoðusi ir mato blogiausià blogá – jos suþadëtinis tarp þuvusiøjø, bet negali patikëti, negali ásitikinti, nes jo galva nuplëðta, peèiai kulkø suvarpyti. Já þymi tik megztinis, kurá numezgusi padovanojo tik jam, todël kitas jo nevilkës. Ji eina dar ir dar kartà, kol stribas Këkðtas jà pavaro pagrasindamas suëmimu. Jai svaigsta galva, trûksta oro, norisi ne tik verkti, bet klykti, taèiau nevalia, nes bûsi suimta ir iðniekinta. – Mindaugo bûrio nëra, jø ten, iðniekintø, vienuolika, atpaþinau Vaiðnorà, nors jis neturi galvos,Tarzanà, Dþiugà, – praneðë Rûtelë vadui Gintarui ir sukûkèiojo liedama savo nesibaigiantá sielvartà. Auðo vaiskus Velykø sekmadienio rytas. Lietuviams ðventë –Velykos. Èekistams ðventë – kruvina puota ties þuvusiø ir iðniekintø partizanø kûnais. Èekistø orgijos ir ulionës prasidëjo dar ið vakaro, nes tûkstantiniai rubliai „uþ vienuolika galvø“ buvo iðmokëti nedelsiant po iðniekinimo aikðtëj. Kruvinosios mësmalës buhalterija èekistinëje maðinoje veikë be trikdþiø. – Majore,paimk dantimis, ið pilnos stiklinës vodkos, savo pirmàjà antpeèio þvaigþdutæ, – komandavo generolas. Majoras dideliais gurkðniais supylë gerklën vodkà ir iðtraukë þvigþdutæ. Ura-a-a-a! bliovë karininkai, virðilos ir serþantai. Tovariðèi, – kreipësi generolas, – visi po vienà stiklinæ aplaistom pirmo antpeèio þvaigþdutæ, bul-bul-bul, ir supylæs savàjà tarsi uþ kalnieriaus, parodë karininkams, kaip geria rusø generolai. Visi godþiai iðrijo vodkà ir vël subliovë ura-a-a-a generolui! – Majore, antràjà þvaigþdutæ dantimis ið vodkos! – stûgavo generolas. Majoras nedelsiant ávykdë paliepimà. 135

– Leitenante, prisek þvaigþdutes majorui prie antpeèiø. Ðis tuoj pat ávykdë komandà. – Tovariðèi, uþ kà tik iðkeptà majorà visi bul-bul-bul iki dugno. Jø nereikëjo raginti, jie visi rijo tà ugniná vandená, tarsi iðganingà eleksyrà, norëdami apiplauti savo purvinas sàþines ir kruvinus nagus. – Ura-a-a-a mûsø majorui! – kas staugë, kas bliovë, kiti net èerðkë girtomis gerklëmis. – Leitenante, kur mergos? – subaubë generolas... – Gerai þinai, kad geruoju á mûsø kompanijà mergos neis, galiu atvesti tik kekðes: Katià ir Maðà. – Paimk Fiodorovà, jis þino, kaip rasti mergø ir miestelyje, ir kaime. Jis parûpindavo graþuoliø Lavrentijui Pavlovièiui Berijai, tiesiog Maskvos gatvëse, bet neiðtvërë, pabandë pirm marðalo, todël jis dabar èia. Karininkai toliau ðventë kruvinà pergalæ: – Pripilk! – riaugsëjo generolas majorui. – Kiek? – teiravosi majoras. – Tu kà – stiklinës virðaus nematai, kad teiraujiesi, kiek pilti? Vodka tekëjo upeliu, gërë visi kartu ir po du, ir po vienà. Godþiausieji nugriuvo po stalu, kiti ant stalo, iðtvermingieji laukë mergø.Tai turëjo bûti ir malonumas, ir reginys. – Ðtai ir mes, – prisistatë leitenantas ir jo komanda, prievarta vesdama trejetà apdraskytø merginø:generolui, majorui ir karininkams. Dvi kekðës – tai Katia ir Maða Matuðevy ëjo paèios ið paskos. Supratusios, kad karininkams jos nereikaingos, pasuko pas serþantus. – Ðen, duokit jas ðen, – duetu vogravo generolas ir iðkeptasis majoras. Abu plëðë nuo ið siaubo klykianèiø merginø palaikes jø palaidinukes ir sijonus, norëdami pamatyti ir sugriebti uþ gryno moteriðko kûno. Á merginø protestus karininkai neatsiþvelgë, jas brutaliai, pasikeisdami, prievartavo visais jiems þinomais bûdais, kaip okupuoto kraðto verges. – Leitenante, jei ðios mergos kels mums problemø, padaryk taip, kad niekas niekada jø nerastø. – Supratau, generole. O dabar, kekðës, apsiaunat aukðtakulnius ir nuogos ðokt, ant stalø, ðokt, kad að ir visi karininkai matytume visas groþybes – vogravo generolas. Karininkai, sugriebæ Katià ir Maðà, uþmetë ant stalo, ðios taikësi neástoti á silkes ar amerikoniðkos tuðonkos konservus, pradëjo stripinët tarp silkiø ir tuðonkos. 136

– „Kalinka,malinka moja, v sadu jablonia, malinka moja“, – uþtraukë generolas, jam pritarë karininkai, betgi visi stebeilijosi á besistaipanèias mergas ant stalø, stengdamiesi kuo geriau áþiûrëti gërybes tarpkuojuose. Nekantrieji graibstë joms uþ ðlaunø ir blauzdø, taèiau generolas ásakë neliesti, tik groþëtis ið tolo. Maða tingiai strapaliojo tarp valgiø, per jos ðlaunis tekëjo karininkø supiltos spermos perteklius. – Matau, kad iðalkæ ir iðtroðkæ, – nutraukë reginá generolas. – Pripilat vodkos stiklines sau ir mergom ir iðgeriam iki dugno uþ gerà reginá. Ðios stiklinës juos iðguldë kaip lapus. Visi nukrito kas kur ant stalø, po stalais, ant grindø... Anksèiau pasigëræ karininkai anksèiau pabudo, radæ girtas kekðes, stojo eilën prie abiejø ir tenkino savo girtà geidulá be apribojimo. Bûta ir kitø kraðtø karininkø su kitokiais norais, tad vertë kekðes ant pilvø, surado kità vietà ir mëgavosi ja… Pagiringà èekistø bandà ir kekðes ið miego pakëlë Erþvilko baþnyèios varpø gaudesys.Budintis karininkas raportavo generolui, kad baþnyèion prisirinkæ daugybë þmoniø, visi domisi þuvusiais, todël atskirti gimines ar paþástamus neámanoma. *** Velykos, viena didþiausiø ðvenèiø kiekvienam katalikui, kiekvienam lietuviui, ypaè svarbu ðvæsti jà, kai okupantai slopina religijà, draudþia ðventoviø lankymà, ypaè besimokanèiam jaunimui ir jø mokytojams. Ðventovës tapo slapto dvasinio mûðio vieta. Rûtelë, Ramunë, Stirna ir Mënulis ne tik meldësi, bet matë ir iðverstskûræ Puiðienæ þvitriai besidairianèià savo mokiniøgimnazistø, kad juos áduotø okupantø savivalei, matë oriai besimeldþianèius ûkininkus, matë mokytojus,vengianèius puiðieniø sekimo, matë gimnazistus besimaskuojanèius nuo klastingo kolaborantø þvilgsnio, net ðypsná Stirnai sukëlë, kai ji pastebëjo gimnazistà Eièiø, pabëgusá ið Sibiro tremties, lankantá vietinæ gimnazijà, prisiklijavusá ûsus, pasibarsèiusá galvà pelenais, vaizduojantá besimeldþiantá varguolá. Net artistais tapti iðmoko katalikus okupantai. Bûrio vadui Gintarui jo þvalgai praneð apie pamaldas ðventovëje ir apie puiðienes, trukdanèias lietuviams laisvai iðpaþinti savo tikëjimà, ir apie ðventovës lankytojus ir apylinkiø gyventojus apëmusá siaubà dël okupatø savivalës ir þiaurumo. Gintaras ir Partizanø karo lauko teismas spræs, kaip nubausti puiðienes, spræs, kaip pakelti visuomenës dvasià per partizanø laikraðtá – „Laisvës varpà“. Motina Rozalija jau treèia diena Ðaltuonos saloje raudojo gedëdama savo treèiojo – jauniausiojo sûnaus. Vieðpats ið savo sosto apþvelgë savo sûnø raudanèias 137

Motinas, ðventovëse ðnipinëjamus besimeldþianèius savo vaikus, Sibiro tremtin dundanèiuose eðalonuose trokðtanèiø kûdikiø klyksmà, ledjûryje stingstanèius tremtinius, kankinamus kalinius, aikðtëse iðniekintus savo karius ir vietoj ðermenø orgijas kelianèius ðëtono iðperëtus okupantus, ir jam pasidarë negera. Taèiau jo þvilgsnis pamatë ne viskà, nes ðëtonas savo darbus tæsë toliau. – „Katia, bliadj, i Maða, probliadj, v kablukach marð tancevatj, nad trupami, a my horom podpojom“! („... su aukðtakulniais ðokite ant lavonø, mes choru pritarsim“) – sukomandavo generolas. Abi kekðës nuþingsniavo grindiniu, uþðoko ant iðguldytø partizanø kûnø ir pradëjo ðokti pagal jau generolo ir karininkø traukiamà: – „Kalinka-malinka moja,v sadu jablonia malinka moja“… Tuo pat metu ið ðventovës klebonas su monstrancija rankose iðvedë prisikëlusio Kristaus tikinèiøjø procesijà, su vëlavom ir þibintais, paþymëti iðkilià Þmogaus ir Gamtos prisikëlimo ðventæ. Iðvydæs beðokanèias kekðes ant partizanø kûnø, klebonas sumojavo monstrancija tarsi norëdamas atgrasinti nuo ðio ðëtoniðkai kraupaus ðokio. Choras nutilo. Nutrûko Velykinë „Linksma diena mums nuðvito“. Tikintieji neteko amo. Pats ðëtonas kekðiø ir rusiðko generolo pavidalu áþengë á jø parapijà ir artinasi prie jø ðventovës. Sutriko ir ðokanèios kekðës – sustojo. – „Tancuj, Katia-bliadj, tancuj Maða probliadj!“ („Ðok Katia patvirkëlë, ðok Maða iðtvirkëlë!“) – griaudëjo generolas. Kekðës vël tæsë pragaro pramogà, generolas su karininkais traukë „kalinkà“. Pirmas ið tikinèiøjø choro atsitokëjo Kvietkus, jis suprato, kad velykinë ðventë iðkoneveikta ir galingu bosu garsiau uþ vargonus uþvedë: – Dievas mûsø prieglauda ir stiprybë,veikiausioji pagalba varguose. Todël nesibijome, kad ir þemë drebëtø ir kalnai virstø á jûrø gilumas. Bosas galingu srautu ritosi per aikðtæ, bangavo tarsi nuo kalnø kristø á tarpeklius ir vël ðniokðdamas kilo aukðtyn, uþliedamas visà aikðtæ, nustelbdamas generolo „kalinkà“ ir vël gráþdamas ðventoriun prie monstracijos, klebono ir tikinèiøjø, prieð tai uþkliûdamas uþ kekðiø, jas pargriaudamas. Kol kekðës atsikëlë, ðsikruvinusios krauju, laistomu ant pakelës gruodo ir ant grindinio, Kvietkus ir tikintieji pasuko baþnyèios lankstu ir galingas bosas nubangavo Ðaltuonos skardþiais skelbdamas skaudaus pavasario artëjimà. Vël atkuto generolas, vël ðoko kekðës, mindamos Poviliukà ir Algimantà, Ðarvà ir Vidugirá, Simà ir Dþiugà, Kostà ir Vëjelá, Arà ir Jurgutá, tik Vaiðnoro vengë, nes jis buvo be galvos ir atrodë grësmingiau nei kiti. Procesija vël gráþo pro iðniekintuosius ir ant jø su aukðtakulniais ðokanèias Matuðevas. Rûtelë, Ramunë, Stirna ir Mënulis mato, kaip kruvinais nagais, 138

krauju ir sperma iðteptom ðlaunim kekðës paklaikusiomis fizionomijomis strapalioja ant lavonø. Kodël nepraplyðta dangus, kodël netrenkia perkûnas á ðias velnio iðperas, perþengusias Lietuvos slenkstá, – suvaitoja Rûtelë. Paðiurpæs nuo kraupaus reginio, eidamas pro ðalá, A. Miðkinis papriekaiðtauja Vieðpaèiui del kekðiø niekinamø jo kolegø poetø ir jø bendraþygiø: Ant sopuliø mums kraujas sukrekëjo, Paðiurpo nuo tylëjimo grubaus. O Vieðpatie,ar jau tikrai reikëjo Mus ðitaipos paniekint ir nubaust? Lëtai skirstosi velykinë minia, vis þmonës nori suþinoti apie tà didþiulæ nelaimæ, iðtikusià jø parapijà, sutikti giminæ ar kaimynà, kad þinia, iðgirsta ið pirmø lûpø, bûtø tikresnë. Miðkiniui taipogi rûpi parapijos bëdos, tik pasidalinæs jomis aikðtës pakraðèiu eina pro stribynà, kur ant prieangio karininkø ir stribø apsuptyje puikuojasi generolas. Miðkinis stabteli ir ávertina juos ir jø darbus: Rûsius kankyniø árengët po rûmu, O rûmuos këlët orgijas vaiðes. Pragëræ sàþinæ, þmogaus orumà Ant pjedestalø këlëte kekðes… Jis paliko miestelio aikðtæ, kaip ir visi kiti, rûsèiais vaizdais sukëlusià daug skausmo ir nerimo. *** Nelaimëliø ir vargðø laidojimo vietoj, uþ kapø tvoros, slapèia, patikimiausi stribai – Gramailos kasa duobæ vienuolikai þuvusiø partizanø. Naktis slepia juos ir jø juodus darbus nuo þmoniø akiø,nei vienas paðalinis neturi þinoti, kur bus uþkasti þuvusieji. Jie smerkiami nebûèiai. Jie net neátaria, kad Këkðtas – stribø vado pavaduotojas, yra ir Gintaro – partizanø vado pavaduotojas, kad jø paslaptá jau dabar þino Rûtelë ir neða þinià Gintarui. Duobën partizanø kûnus Gramailos meta be pagarbos – bet kaip. Suvartytisukryþiuoti kûnai netelpa duobën. Gramaila-sumanusis randa iðeitá: ima kirvá ir kapoja virðutinius kûnus – kam rankà, kam kojà, o kam ir galvà. Susmulkintos kûnø dalys geriau telpa duobëje, ir dangui besidaþant rausvomis varsomis, duobæ uþpila þeme. Lieka gerokas kauburys, þymintis Þemës ir Þmoniø þaizdà. *** Generolas Marinin, atlikæs savo misijà Erþvilke, skuba Tauragën, nes ten laukia kur kas svarbesnës ir skubesnës uþduotys. Informatoriai ir tardytojai aptiko apytikræ Jungtinës Kæstuèio Apygardos bûstinës vietà. Skuba generolas 139

iðtirti vietovæ, patikrinti duomenis, nes tokios operacijos sëkmë gali uþtikrinti net antràjà þvaigþdutæ ant generolo antpeèiø. Tauragëje pasitinka operatyvininkas N. Duðanskij, suuodæs ir surinkæs duomenis generolui, surinkæs komandà ir pasiruoðæs jà vesti slëptuvës ðturmui, jei neprieðtaraus tauragiðkis MGB p/p Vassar. Dalyvausime puolime visi kartu – „geraðirdiðkai“ paþada generolas ir visas batalionas sulipa á studabekerius. *** Pirmasis Jungtinës Kæstuèio apygardos vadas Angis patenkintas: ðtabo slëptuvë árengta nuoðalioj vietoj, ðeimininkai patikimi. Jis pats eikliu erþilu, pakinkytu fajetonan,veþa ið Lydþio rinktinës ðtabo bunkerio Smaidriø kaime Fiðerienës sodyboj paskutinius reikmenis, kuriuos pats apygardos ðtabui paskyrë. Lydþio ðtabo slëptuvë, kaip ir ðtabo pareigûnai, jam gerai paþástami (Ðvëdrys dalyvavo posëdyje ákuriant apygardà), nes ir jo, kaip „Lydþio“ operatyvinio skyriaus vado, darbo vieta iki tol buvo èia. Daug dienø kartu su jais praleista, daug darbø nuveikta.Todel jis savo naujosios buveinës nuo jø neslepia. Tik retkarèiais sukirba mintis: ar iðlaikys ðie pareigûnai tà paslaptá lemtingà valandà? Batakiø OS vadas Breivë informavo apygardos vadà, kad „Lydþio“ ðtabà sausio antroj pusëj susekë èekistai, visi ðtabo pareigûnai paimti nelaisvën. Angis sunerimo, nurodë Breivei paruoðti atsarginæ slëptuvæ, á kurià ðis pradëjo perkeldinëti ðtabo inventoriø, bet pats ið Juknø slëptuvës iðsikelti neskubëjo, nes intensyviai ruoðësi pasitarimui su Tauro apygardos vadovybe, kuris buvo numatytas balandþio 12–15 dienomis. Analizavo J. Þemaièio-Mato atsiustas pastabas savo praneðimui partizanø vadø suvaþiavimui, kuris ávyko sausyje, o jame dalyvavo tik dviejø apygardø atstovai. Tai þeidë demokratijos pricipus, nes buvo priimti sprendimai visø apygardø vardu. Tikslino savo praneðimo nuostatas, nes numatë neiðvengiamas diskusijas su Pietø srities partizanø vadais: „Mes trokðtame, kad visa tai, kà yra geriausio iðreiðkusios mûsø kovos sàjûdþio programos, bûtø iðreikðta bendràja vieninga laisvës kovos sàjûdþio programa ir bûtø mûsø kelrodþiu dabar ir ateityje.“ Ðià nuostatà Angis ruoðësi apginti bet kurioje auditorijoje. Persikelti á kità slëptuvæ nutarë gráþæs ið pasitarimo. Breivë atidþiai sekë ávykius Batakiuse ir apylinkëse, nes stribø vadas V. Paulauskas buvo jo agentas ir apie garnizono ir stribø këslus jis nedelsiant perspëdavo Breivæ. Èekistai ramiai leido laikà Batakiuose, todël ir Breivë buvo ramus. Net stribø vadui nesukëlë átarimo á Batakius atsikëlæs papildomas èekistø padalinys. 140

Angis su Dþiugu Velykø ðventes ðventë kartu su slëptuvës ðeimininkø Juknø ðeima. Nors nuolatinis karas su okupacine kariuomene vyko, taèiau apylinkëje buvo ðventinë tyla, ji tæsësi net ketvirtàjà Velykø dienà. Tik tada, kaip perkûnas ið giedro dangaus, uþgriuvo Juknos sodybà èekistinës kariuomenës bûriai, pasiruoðæ nuðluoti jø trobà nuo þemës pavirðiaus ir þûtbût surasti apygardos vadavietæ. Badë visà kiemà smaigais, lauþë trobos grindis, nerðë po Agluonos upelio krantà, èekistø, kaip vapsvø ant medaus, buvo visur pilna. N.Duðanskis kankino ðeimininkà, Vassar – ðeimininkæ, tikëdamiesi iðgauti vadavietës paslaptá. Generolui atokiau pastatë palapinæ ið ten jis vadovavo ir nurodinëjo, kurá jam atvesti tardymui. Angis tarsi penktuoju jausmu pajuto èekistø rujà sodyboje prie Agluonos ir virð slëptuvës. Suprato lemiamos valandos rimtumà. – Dþiugai, naikinam slaptuosius dokumetus, prieð tai paruoðk granatas, mes gyvi ið èia neiðeisime. Pirmoj eilëj degink apygardos ryðininkø slapyvardþiø ir jø marðrutø sàraðus, OS schemas ir slapyvardþiø sàraðus, að imsiuos Vyriausios Vadovybës kûrimo dokumentø naikinimo. Ant grindø paþiro popieriø krûva, Dþiugas pakiðo degtukà, ðie suliepsnojo, taèiau greit ugnis ëmë blësti, vyrams stigo oro. Nuo Agluonos plûstelëjo ðvieþaus oro gûsis, Angis susivokë, kad èekistai atidengë jø atsarginá iðëjimà, ir paleido automato serijà.Ugnis atsigavusi vël priblëso. Dþiugas paritino kiauðininæ granatà, kuri sprogo prieangyje ir nubloðkë èekistus nuo angos ir noro sumesti slëptuvën granatas. Generolas ásakë p/p Vassar derëtis, kad Angis pasiduotø, taèiau pastarasis atsakë ugnimi. Èekistai atidegë angà ið kambario ir ámetë granatà. Sprogimas pribloðkë Angá ir Dþiugà prie sienos. „Vieðpatie, laimink mûsø Tëvynæ ir mûsø kovà iki pergalës“, tarë galingu bosu Angis, ir tæsë: „granatas prie galvø!“ Nuaidëjo duslus sprogimas. Pro angà á Agluonà pliûptelëjo ugnis ir dûmai. *** – Jie susisprogdino, – tarë generolas, – paskubëjom, galëjom paagituoti, tada grobis bûtø deðimteriopas. Surinkt visus dokumentus,visas skiauteles, sudëliosim, iððifruosim, padulkës kudlos tai apygardai. Suimti visus ðeimyniðkius ir pakliuvusius praðalinius tardymui á Tauragæ, ûká nuðluoti nuo þemës pavirðiaus. Èia praëjo èekistai. Þuvusiøjø kûnus iðmest gatvën atpaþinimui. ... Vykstantys pasitariman su Pietø Lietuvos partizanø vadais Þadgaila, Tauragis ir Matas sutartoje vietoje Angies ir Dþiugo nesulaukë. 141

*** Aidas (P. Paulaitis) atëjo sodybon, kurioj daugiau niekad neturëjo bûti, ir èia pasitiko ilgà katorginæ lemtá. Jo ten neatpaþino, suëmë vargðà sená „dël visa ko“ ir kaip nustebo generolas, iðaiðkinæs savo didájá prieðà,vieðu laiðku visuomenei ir okupantams siuntusá rusus ið Lietuvos. Apygardos ðtabo slëptuvëje slapti dokumentai nesudegë dël deguonies ir laiko stygiaus, tad èekistai ið jø nustatë vyriausiàjá apygardos ryðininkà Breivæ ir kad jo komandà sudaro 120 pagalbininkø, taèiau visø tik slpyvardþiai. Èekistai iðaiðkino tik dalá. Breivë praëjo nuo pirmojo visus èekistinio pragaro ratus, bet atlaikë. Didþioji dalis jo komandos liko laisvëje. Èekistø neiðaiðkintø liko dalis slëptuviø su apygardos inventoriumi, taèiau apygardos struktûra suardyta: ryðiø, tiekimo ir kitos grandys sutraukytos. Pagrindiniai pareigûnai þuvæ arba suimti. JKA nedelsiant reikia atkurti. Atkûrimo rûpesèiai vël uþgriûva ant Vidmanto (H.Danilevièiaus) peèiø, nes tik jo energija ir sumanumas, o svarbiausia jo (Lydþio) rinktinës struktûros ir resursai pajëgios tai padaryti. Vidmantas pretenduoja á JKA vado pareigas ir atkakliai to siekia, taèiau didþioji dalis partizanø vadø tik po savaitës derybø Vidmantà átikina, kad tinkamiausias ðiuo metu yra Savanorio rinktinës vadas-Matas (kpt. J. Þemaitis). Vidmantas ir Lydþio rinktinë antràjá JKA vadà, – Tyliø (toká slapyvardá pasirinko J. Þemaitis) vël uþsodina ant áminto apygardos dviraèio. Vidmanto valanda iðmuð vëliau. Generolas, ávykdæs daug „stambiø þygiø“, buvo atðauktas apdovanojimui ir poilsiui. *** Pavasaris papuoðë kraujuojanèià þemæ ávairiaspalviais þiedais. Rûtelë kasdien skuba gimnazijon pro ðalia kapø supiltà kauburá, kasdien padeda ant jo Ðaltuonos atkalniø, Balandinës pievø gëliø. Kasdien piktieji stribai tas gëles iðspardo,vis stengdamiesi sugauti ir nubausti kapo puoselëtojà. Rûtelë pasiguodë Vaiðnoro bendraþygiui Þvainiui (A. Sluðinskui), kad stribai nepalieka ramybëje net þuvusiøjø amþinosios poilsio vietos. – Mes juos sutramdysim, – priþadëjo Þvainys, – tik tu kelias dienas prie kapo neik. Ant kapo plevësuoja trispalvë vëliavëlë, primindama, kad Lietuva dar gyva ir kovoja. Ðalia gëliø puokðtë – didesnë nei visuomet. Pie jø uþraðas: neliesti, uþminuota! – Stribas vël skuba iðspardyti gëles. Jo átûþá padidina trispalvë, – dar to betrûko, kad vëliavas keltø ant banditø kapø, – garsiai besipiktinantá stribà girdi kapuose triûsinti davatka. Driokst! Nuaidi sprogimas, 142

Vienuolikos partizanø þuvimo vieta

pribloðkiantis jà prie kapo. Ji mato, kaip stribas paðoka virð kapiniø tvoros suplyðta á skutus ir iðsitaðko ant tvoros, medþiø,þolës. Jai pasidaro bloga, toká vaizdà ji regi pirmàkart, taèiau smalsumo vedama iðeina ið kapø apþiûrëti ávykio vietos. Randa apardytà kauburio þemæ, aplink já krauju apðlakstytà þolæ ir gabalus buvusio stribo kûno, iðsklidusio aplink. Dievobaimingai persiþegnoja ir skubiai pasiðalina. Vël Rûtelë, Ramunë ir Stirna lanko partizanø kapà, vis dëdamos ir dëdamos ant jo gëles, reèiau ir atsargiau jas iðspardo stribai. Motina Rozalija iðkeliauja ne tik ið namø, bet ir ið savo kraðto, kad okupantai neiðtremtø á Sibiro ðaltá, ji ir taip neða sunkiai pakeliamà sûnø netekties gëlà. Ramunë jà atveda prie sûnø ir jø bendraþygiø kapo. Ji nusilenkia karþygiams ir tæsia nesibaigianèià maldà uþ jø amþinàjà palaimà. Motinos malda laimins juos amþinai ðiame kape. Plaèiu kryþiumi ji palaimina jø amþinàjà bûtá ir iðkeliauja link jûros á neþinià su savo bedalës skausmu. Gintaras þuvo tuoj po Velykø, já pakeitë Jogaila. Këkðtas, pajutæs pavojø, pasitraukë á Jogailos bûrá. Þuvo vëliau mûðyje su èekistais. Stirna kartu su bendrþygiais susisprogdino slëptuvëje, bet èekistams nepasidavë. Ramunë kartu su bendraþygiu susikovë su èekistais ir abu þuvo mûðio lauke. Rûtelæ suëmë èekistai, perëjo tardymus, kalëjimus, þuvo Sibiro Gulage. Pagijæs Mindaugas pasivadino Kardu, buvo paskirtas Jûros srities ðtabo virðininku. 1949 m.vasario mën. Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime atstovavo ðiai 143

srièiai ir tapo Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio1949 02 16 Deklaracijos signataru. Þuvo tø paèiø metø birþelyje. Stribas Gramaila uþkopë karjeros laiptais – tapo rajono KPSS pirmuoju sekretoriumi. Nuvilnijo Dainuojanti revoliucija,nuþlegëjo okupantø tankø vikðrai prie Vilniaus televizijos bokðto, praliedami kraujà kaip Kalniðkës miðko kalne, kaip Paparèiø kaimo pamiðkëj, ir lietuviai nusikratë okupantø jungo, tik ar nusikratë vergo dvasios, ágytos per 50 okupacijos metø? Su Motina Rozalija Viduklëje kalbasi jos kaimynas raðytojas E. Ignatavièius: – Man 103 metai, – sako Rozalija, – að visus okupacijos metus neðiau bûsimom kartom mano þuvusiø sûnø laisvës troðkulá ir mano ðirdies netekties skausmà, bet, Eugenijau, ar tos kartos Motinas ir Tëvynæ supras, ar ávertins Lietvos sûnø ir dukrø sudëtas aukas ant Tëvynës laisvës aukuro? Sustok, erþvilkieti, Po kryþium prie ðvento akmens. Pasiëmëm kanèià, Ðviesiausiàjà viltá palikome tiems, Kas po mûsø gyvens.

Paminklas þuvusiø partizanø niekinimo vietoje. Erþvilko miestelio aikðtë ties baþnyèia

144

Paaiðkinimai Jungtinës Kæstuèio Apygardos Lydþio rinktinës Mindaugo ðtabo apsaugos bûrys þuvo 1947 04 04 Ðimkaièiø vls. Paparèiø km. pas Masalskienæ. Mindaugas-Vytautas Guþas ið Rokiðkio apskr., Dþiugas-Alfonsas Èekaitis; Kostas, Jaunutis-Steponas Juðkys; Algimantas-Jonas Mejeris; VaiðnorasJuozas Nausëda-poetas. Jo prieðmirtinës eilës panaudotos tekste: „Uþklysiu pas tave tarsi nelauktas…“ Ðarvas-Jonas Parnarauskas; Poviliukas, TarzanasSteponas Toliðauskas; Vidugiris, Ðimgaila-Stasys Urbonas; Simas, TeisusisKazys Valaitis; Jûratis, Vëjelis-Jonas Þukauskas; Aras, Viksva-Petras Þukauskas; Jurgutis, Linas-Steponas Þukauskas, ðiø trijø broliø motinaRozalija Þukauskienë. Kazys Ambrozaitis – emigrantas, fondo Á laisvæ pirmininkas. SimasBronius Kisielius PKL Teismo teisëjas, þuvo 1945 11 26. Stulgiuose prie Ðimkaus sodybos. Saturnas-Jonas Strinys Lydþio rinktinës Kadagio kuopos vado pavaduotojas,vadas. Batakiø bûrio vadas. Bitinas-Telesforas Kisielius Kadagio kuopos bûrio vadas. Kleopas Trumpaitis-Kadagio kuopos ryðininkas. Vidmantas-Henrikas Danilavièius Lydþio rinktinës vadas. Këkðtas-Juozas Jakðtaitis stribas, vëliau partizanas. Gintaras-Boleslovas Misevièius Kadagio kuopos bûrio vadas. Zigmas Gramaila-Erþvilko vls.komjaunimo sekretorius uolus stribø ir èekistø pagalbininkas. Èekistas gen. mjr. Maþirin paskirtas Tauragës apskrièiai, SSSR MVD ministro 1946 12 18 ásakymu Nr.001164 „priemoniø vykdymui likviduojant nacionalistiná pogrindá ir gaujas.“ Izidoriaus Stoðkaus-Mauro eilëraðèio iðtrauka. Juozo Nausëdos-Vaiðnoro eilëraðèio iðtrauka. A.Miðkinio eilëraðèiø: „Ið gilumos ðaukiuos ir Kolaborantai“ iðtraukos. Vytauto Guþo-Mindaugo laiðko iðtrauka suþadëtinei, priskirta Vaiðnorui.

Paskutinë Kæstutënø uþduotis Nuo Bebirvaitës iki Erþvilko tik 15 km, tad kai Bebirvaitës priauganti gimnazija tapo progimnazija, mes, virðijæ jos galimybes, pasklidome po Erþvilkà, Jurbarkà, Raseinius ir dar toliau, jei ten buvo giminiø. Erþvilko gimnazijà valdo direktorius Vincas Ulevièius*, tiksliøjø mokslø atstovas. Moko fizikos, todël ir tvarka gimnazijoje svarbiausia: ið ryto mankðta, rikiuotë, marðas su daina. Taip kas rytà iki pamokø. Tos þygio dainos mums patikdavo – lietuviðkos, kariðkos, nes mankðta priklausydavo kariniam parengimui – pasirengimui tarnauti Lietuvos kariuomenëj. Po savaitës kitos pats klasës seniûnas pasikvietë pas save á sveèius ir pasiûlë paskaityti „Atþalynà“, „Varpà“ ir „Laisvës Varpà“**. Paskaitæs supratau, kad tai Lietuvos kariuomenës laikraðèiai, o juos leidþia ne „Tiesos“ leidykla. Man buvo ádomu, kad mane surado kitas ðaltinis su savo planais ir uþduotimis. Abiturientai (jiems priklausë brolis) rinkdavosi mudviejø kambaryje, taip pat skaitydavo „Atþalynà“, aptarinëdavo Tëvynës gelbëjimo planus, neslëpdami patriotiniø nuotaikø. Buvo keturiasdeðimt devintøjø kovo vidurys. Pamokos baigësi, mus paleido atostogø. Klasëje klegesys iki lalanèio triukðmo. Atsisveikiname su draugais, o ypaè su draugëmis – dvi savaites nesimatysime. – Poviliuk, ar nepamirði per atostogas? Ðitiek graþuoliø laukia Bebirvaitëje, – burkavo Elytë. Gyvenimas padvelkë tikru pavasariu...

* Stasys Jarmala ** „Atþalynà“ ir „Varpà“ leido Erþvilko gimnazijos pastogëje V. Ulevièius-Stasys

Jarmala-Audrûnas, redaktorius, A Jankauskas-Granitas, mokytojas ir K. GreièiusNarimantas, mokytojas. Platino gimnazistai, mokytojai, partizanai. „Laisvës Varpas“ – Kæstuèio apygardos ðtabo laikraðtis, kuriame bendradarbiavo Audrûnas.

146

Ið ðurmulio iðdygo klasës vadovas, kompartijos narys, nenuspëjama asmenybë, þvelgë á mane nuo rûpesèio iðkreiptu veidu, atsipraðë Elytës, pasivedë mane atokiau ir pusbalsiu pratarë: – Ðvirinai! – mano kûnas nuëjo pagaugais, ðmëstelëjo – kas gi iðdavë? – Povilai Ðvirinai, saulë ðildo.* – Sniegas tirpsta ir teka á Ðaltuonà**, – atsakiau nustebæs. – Povilai Ðvirinai, tau pirmoji uþduotis: kovo 24, ne vëliau kaip 26, ðiemet prasidës masinis trëmimas Sibiran. Gráþdamas á namus, pakeliui praneðk bent keliems Erþvilko valsèiuje, keliems Viduklës vls. ir saviems Ðimkaièiø valsèiuje. Þinia pasklis greit, svarbu pradþia. Per daug nesiskelbk, nes turësi ir kità svarbià uþduotá. Antroji, turi gerà atmintá skaièiams, ðtai tau rûkomojo lakðtelis su skaièiais, perskaityk ir kartok èia pat iki ásiminsi, tada popierëlá gràþink man. Ðiuos skaièius privalësi nuneðti „Romanui“ á „Kampà“ (paaiðkina kaip já rasti). Slaptaþodis tas pats, tik tu pradedi kreipiniu. Kartok ir ásimink! Po valandëlës pasakiau, kad ásiminiau ir galiu þygiuoti. – Vykdyk! – Klausau! Auklëtojas dingo taip pat greit, kaip ir buvo atsiradæs. Mano kûnas tapo spyruokle. Smegenyse pirmyn atgal riedëjo skaièiø eilutës. Dabar að vietoj rûkomojo popieriaus, tik smegenyse nesimato skaièiø. Jam leista suraðyti, man – ne (maèiau, kaip degdamas papirosà lyg netyèia sudegino diktuotus skaièius). Svaigi romantika virto rûsèia tikrove, bolðevikiniu ðalto Sibiro siaubu, pakvipo paraku, nes tuos skaièius reikia perduoti á ðtabà. O kur jaunystë? Svajos... mëlynos akys... gelsvos kasos... ji palauks, nes pasibaigë anuomet Lapgirinëj, partizanø palapinëj, kai prisiekiau prieðintis rusomongoloidinëm ordom, kol kvatosis kulkosvaidþiai prie apsuptø sodybø, kol riedës eðelonø voros per Uralà – jaunystë palauks! Áeinant á stovyklà, mudviem su Merkiu uniformuoti sargybiniai atidavë pagarbà, nes já visi paþinojo ir gerbë. Atidengë uþuolaidà-duris á þygio palapinæ, kurioj kà tik iðkilmingai buvo prisaikdinti jauni partizanai. Atsidûriau blankia þvakiø ðviesa apðviestoj patalpoj. Ant stalo tarp dviejø þvakiø stovëjo kryþius, deðinëje Trispalvë. Aplinkui tvyrojo tirpstanèio vaðko ir þygio batø tvaikas. Tik vëliau pastebëjau nuo stalelio á mane þiojëjantá mauzerio vamzdá. * Slapyvardis ir slaptaþodis, kurá nustatydavo partizanø vadai. ** Atsakomasis slaptaþodis.

147

– Prisieksi vienas, man, nes turësi specialias, svarbias uþduotis. Turi unikalià atmintá, mes jà panaudosim Tëvynës ir Kæstutënø labui. – Tarnauju Tëvynei! – atsakiau, kaip ir buvau mokytas per kariná parengimà. – Priesaikà pradësim malda. – Gal man sukalbëti miðias lotyniðkai, að jas moku nuo „Introibo ad alterae Dei iki Ite missa est“ („Þengiu prie Tavo altoriaus, Dieve. Eikite, auka baigta“), atmintinai. – Þinau, kad moki, girdëjau tave Bebirvaitës ðventovëj meldþiantis, èia ne miðios, bet priesaika. Ji turi savo tvarkà. Ordnung muss werden sein! („Tvarka turi bûti!“) – baigë Merkys. – Zum befehl mein Schef! („Klausau, Ðefe.“) – atsakiau vokiðkai pareikðdamas savo svarbà. – Malda, – tarë vadas, garsiai þegnodamasis. – In nomine patris et filio et spiritus sanctus. Amen. („Vardan Dievo Tëvo ir Ðventosios Dvasios. Amen.“) – Laimink, Dieve, visus, su kuriais leidai man kartu grumtis su prieðu, ypaè tuos, kurie kaip broliai padeda ðioje sunkioje kovoje. „Pater noster, qui est in coelis, santificetur nomen tuus... et ne nos inducas intentacionem.“ („Tëve mûsø, kuris esi danguje...“) – „Sed libera nos a malo. Amen“, („Bet gelbëk mus nuo pikto. Amen.“) – uþbaigiau Vieðpaties mums paliktà maldà. – Dabar padëk rankà ant ginklo ir kartok paskui mane: að, Povilas Ðvirinas, prisiekiu Vieðpaties akivaizdoje, kad nesigailëdamas jëgø, jaunystës ir gyvybës ginsiu Lietuvos nepriklausomybæ bei tautos garbæ nuo bolðevikiniø ir kitø prieðø, ðventai vykdysiu partizanø vadovybës ásakymus, saugosiu visas patikëtas man paslaptis. Visas þinias apie bolðevikinius ir kitus prieðus praneðiu partizanø vadams. Prieðams paslapties neiðduosiu. Jei priesaikà sulauþysiu – tenubaudþia mane Dievas ir partizanø karo lauko teismas. Dieve, Tavo akivaizdoje meldþiu stiprybës ir pagalbos sunkioje kovoje! – Buèiuok ginklà – tai priesaikos patvirtinimas partizanø vadams, – tæsë Merkys. Jis paëmë mauzerá á abi rankas ir prineðë prie manæs. Prisilieèiau lûpomis prie ðalto plieno. Vado rankos dvelktelëjo egliø sakais, o nuo ginklo – ðermenø tvanksa, tarsi NKVD lavonai gulëtø èia pat. – Buèiuok valstybinæ vëliavà, (vadas patraukë vëliavos ðilkà artyn) – tai priesaikos patvirtinimas mûsø Tëvynei Lietuvai. Prisiglaudþiau lûpomis prie vëliavos ðilko – jis dvelkë motinos nuotakine suknele ir namø ðiluma. 148

– Buèiuok kryþiø – tai priesaikos patvirtinimas Dievui. Nuo jo teisin­ gumo nei pasislëpsi, nei iðsisuksi – viena iðeitis sàþiningai vykdyti ásipareigojimus. Prisilieèiau lûpomis prie nukryþiuotojo kojø – tûkstanèius kartø matytas Bebirvaitës ðventovëje, èia á mane jis þvelgë rûsèiau, tarsi áspëdamas: tas kelias bus panaðus á Golgotos, bent jau ne lengvesnis. – Stok ir deklamuok Lietuvos himnà, – ásakë Merkys. – Lietuva, Tëvyne mûsø..., – vadas pasitempë gerbdamas ranka. – Ir ðviesa, ir tiesa mûs þingsnius telydi... Pasveikinæs mane, kaip Kæstutënø kará, vadas pridûrë: – Ginklu ir sprogmenimis nesinaudosi. Ginkluotø kariø mes turime pakankamai. Tavo kovos árankis – neeilinë atmintis, guvus protas ir artistinë iðmonë. Þvalgyboje labai svarbu. Antai Ðaltekðná Burbinëje NKVD iðskrodë èia pat, eglyne, ir ið gerklës iðtraukë slaptà praneðimà. Þuvo þvalgybininkas ir paslaptá èekistai iðaiðkino, dël to suruoðë neeilines skerdynes. Tu ðifrà privalësi ásiminti ir já nuneðæs pakartoti adresatui. Èekistai, kiek bekratytø vargðà piemenëlá (toká privalësi suvaidinti), pas já nieko neras. Iðtreniruok baimës bûsenà, kad neuþmirðtum ar nesupainiotum skaièiø. – Zum Befehl! – supratau vade, – tariau kiek nuliûdæs. Norëjosi turëti sidabru blizgantá Valterá. Rodos, galëtum iððaudyti visus èekistus. Taèiau... – Ðtai pirmoji uþduotis, – vadas pateikia ðifrà, ásiminæs gràþinu popierëlá. – Nuþygiuosi uþ Paupio iki „Sopulingosios“, deðinën á miðkà iki Àþuolø – Àþuolo slaptaþodis... Ði daugiau nei dvejø metø senumo atminties juosta pasisuko mano vaizduotëje per keliasdeðimt sekundþiø. Juosta, kuri vietoj jaunatviðkos romantikos neða mane á partizaninio karo sûkurius. – Poviliuk, kodël tu pablyðkai ir rûstus kaip rusistas Ðveistys? – vël priëjusi èiauðkëjo Elytë. – Gal paraðytum laiðkelá, þiû, ir suspëtø atkeliauti. Tavo raðiniai ádomûs, net garsiai klasei paskaito lituanistë. – Þinoma, þinoma, – atsakinëjau, stengdamasis nusiðypsoti, bet tik iðsiðiepiau, tarsi tigriukas, stengdamasis apkabinti jos peèius – bûti meilesniu negu pats norëjau. – Kodël toks ásitempæs, galëtum ir ðvelniau... Tik prisilietæs prie jos supratau, kad ðvelnus nebûsiu. Spyruoklë uþsukta ir ji atsileis, kai iðpoðkinsiu skaièiø tiradà adresatui. Laikas mane gena, jo duota nedaug, matyt, reikalai skubûs ir svarbûs. O jaunystë? Jaunystë palauks! Tokia lietuvio dalia ðioj Europos galingøjø kryþkelëj. Elytë privalo iðgirsti ðià siaubingà þinià. Ji privalo þinoti ir neprivalo suprasti, kad ði þinia atneðta èia á klasæ, o svarbiausia – kas jà atneðë. Pro praviras 149

duris ið koridoriaus skambëjo darnus aðtuntokø sekstetas. Jie iðsiskyrimus ir susitikimus palydëdavo skambia daina: „Ir sukrykð vël gerviø virtys. Suskambës daina klevuos. Gera èia gyvent ir mirti. Gera bût èia, Lietuvoj!“ Man ði daina nuskambëjo kaip tremtiniø godos eðelonuose – kaip gera ir bûti, ir mirti savoj ðaly! Tarsi partizano goda, pakëlus granatà ties galva... – Þinai, Elyte, að tave palydësiu, tik trumpam uþsuksiu á savo kambará pasiimti bûtinos mantos atostogoms. – Negi tu dël manæs, negi tau nesunku, – èiauðkëjo nudþiugusi. Dþiaugiausi ir að, suradæs iðeitá praneðti buvusiam mano ðeimininkui, o ir Elytei ðià kraupià, bet svarbià þinià. Ëjome tylûs ir artimi, bet tarsi nesavi. Kraupi þinia slëgë krûtinæ, skaièiai virtine klebeno smegenis, jaunystë karðèiu alsavo á veidà... – Mielasis, atsisveikinam èia, prie ðeimininkø bus drovu. Mes dar tokie jauni. Jie gali mûsø jausmø nesuprasti. Buèinys nei trumpas, nei svaigus. Jos lûpos buvo putlios, ðvelnios, kvepëjo atbundanèia gamta ir pavasario vëju. Prigludæs kûnas, krûtys stangrios, akiø mëlynë gili, vylinga, gundanti. Bet man nebuvo lemta svaigti buèinyje ar skæsti akiø gelmëje. Mano galvoje nuolat sukosi sausø skaièiø eilës. Në vienas negalëjo pakeisti vietos ar bûti uþmirðtas. Tai buvo svarbiau uþ buèinius ir glamones. „Prisiekiu, – skambëjo ausyse, – ðventai vykdyti vadø ásakymus...“ – Poviliuk, ar tik tiek? Taip ðaltai? Gal nemyli? Gal toj Bebirvaitëj... Vël buèinys, vël prisiglaudimas. Lûpos pakvipo medumi, rankos apsivijo apie kaklà, krûtys smigo mano krûtinën, visu kûnu prisisiurbë prie manojo. Ëmiau prarasti savitvardà, atsipalaiduoti, pasiduoti jaunystës ðëlsmui... Vël lyg kûju. – Ðvirinai, antroji uþduotis labai svarbi! „Dieve, Tavo akivaizdoj meldþiu stiprybës!“ – skambëjo galvoje. Mes nepastebëjome, jog prie mudviejø artëjo pakeleivingi. – Poviliuk, atleisk, gal að per daug, gal negerai, pagalvosi, kad kokia... ðnabþdëjo mëlynakë, paëmë mane uþ parankës ir kartu patraukëme jos bûsto link. Pavasario ðvelnus dvelksmas këlë ið þemës Motinos ir Motinystës nesulaikomai atgimstantá daigà. Gamta nepaisë, kad buvo maitojami þmonës ir þemë. Ji buvo nepermaldaujamai amþina. Jos buto ðeimininkas, vokietmetyje buvæs mano, sutiko su plaèia ðypsena. – Ðtai kokia staigmena, seni paþástami, – greitakalbe paþërë Steponas. – Tai blogà ar gerà naujienà, porink, veltui tokio vingio nedarei. 150

– Neþinau, ar bûna ðiais laikais gerø naujienø. Mënesio pabaigoje, ne vëliau kaip dvideðimt ketvirtà, vël bus trëmimas Sibiran! – Að vienas juos prakeiksiu uþ tokius darbus, – uþsiplieskë Steponas. – O kiek dar tokiø, kaip að, keikia? Kada jie griausmu skradþiai þemæ prasmegs? Rupûþës, velnio iðperos, nuspangæ parkos! – nenustojo ðeimininkas, kol visi keiksmaþodþiai baigësi, kol visai iðsikvëpë. Tada nusviro rankos, visas susmuko, pritrenktas artëjanèios baisios nelaimës, baisios neþinios, kuri neaiðku, ar tuo laiku, kaip nurodyta, uþgrius, ar dar kiek palauks? Viena buvo tikra, kad tai neiðvengiama, nes Erþvilko águloje pasirodë karininkai su lakûnø uniformomis – trëmimø demonai. Jie visad pasirodo prieð nelaimes Lietuvai. – Poviliuk, kaipgi, kodël man nepasakei apie tai anksèiau? – pyktelëjo Elytë. – Dabar jau pasakiau, perspëk savuosius ir pakeliui á namus kitus. Atsisveikinau, palikdamas iðsiskyrimo ir nerimo siaubo neðuliu prislëgtà Elytæ ir susmukusá apatiðkà Steponà. Patraukiau vokietmietyje pramintais takais tëviðkës link. – Laba diena, ponia, – kalbinu ðeimininkæ, triûsianèià kieme, eidamas pro pirmà ûká. – Kovo 24 d., ne vëliau, trems lietuvius Sibiran. – Kad tave velniai, kad juos velniai, kad jie sprandus nusisuktø griûdami peklon, vël kaip pernai, kaip uþpernai, kada jie baigs, kada nustos, – be perstojo ûkavo su aðaromis moteriðkë. Að jau toliau nuo ðio kiemo, matydamas, kad ji nori kaþkà pasakyti. Aplenkdamas jà, ðûktelëjau: – Pasakyk kaimynams! Toliau greitu þingsniu patraukiau kito ûkio link. Trobos geros, tvirtos, stogai raudonø èerpiø, bûtina uþsukti, praneðti. – Kovo 24 d., ne vëliau, bus veþimas Sibiran, – paaiðkinu pusamþiui vyriðkiui. – Tai kaip èia, po paraliais, juk pernai ið ðio ûkio gaspadorius iðveþë, negi ðiemet ir mane? Kas tau sakë, kad mane veð? – bandë susigaudyti vyriðkis. – Visus veð, kurie uþëmë svetimus ûkius, – atsakau rimtu veidu ir skubiai kulniuoju nuo valdþios rëmëjo. Skubu kiek sutrikæs, atsisuku pasiþiûrëti, ar nesiveja. Nesiveja, kiek ramiau. Vël trobos, vël ûkiai, greta vienas kito. – Padëk, Dieve, – pasveikinu sutuoktinius, girdanèius gyvulius savo kieme. – Dëkui, dëkui, – atsako moteriðkë, skarelës kampu pasivalo lûpas, tarsi pasiruoðia atsigerti ið pasemto kibiro. 151

– Dvideðimt ketvirtà, ne vëliau, prasidës veþimas á Sibirà, – paþeriu be áþangos, – pasisaugokit patys, perspëk kaimynus! – Aèiû, vaikeli, uþ þinià, kad ir blogà. Geriau þinoti ið kalno. Gali, kas nori, susikrauti daiktus, kas nenori – pasitraukti. Teodorai, tie vaikai patikimi, ruoðkis, ruoðkis miðkan, o að surasiu sau bûstà. Að matavau akimis kità ûká, kurio þmonëms bevieliu telefonu praneðiu skaudþià þinià. Tëvai su dþiaugsmu sutiko atostogø gráþtanèius vaikus ir su nerimu iðgirdo datas, kai Sibiran bus tremiami tûkstanèiai ðeimø. Ne pirmi metai, kai jie sukrauna bûtiniausius daiktus á maiðus, kad turëtø kuo apsirengti ir maitinti gausø maþø vaikø bûrá pakeliui. Man reikia iðsisukti ið iðsiilgusiø tëvø ir jaunyliø broliø globos, nuneðti sausø skaièiø virtinæ á gretimà kaimà uþ miðko. Delsti nevalia, bet nei tëvai, nei vyresnysis brolis neprivalo ne tik þinoti, bet negali në átarti mano turimø ásipareigojimø. – Mama, að pas Leonà á Naukaimá, – praneðiu, – nes jiems irgi gresia. Nelaimë gali uþklupti anksèiau nei nurodyta, – átikinëjau.Po priekaiðtø átikinau ir be kliûèiø iðskubëjau pas Romanà. Jis sutiko nepatikliai, kaip ir andai, ásitikinæs, kad per jaunas tokioms uþduotims. – Romanai, saulë ðildo. – Sniegas tirpsta ir áteka á Ðaltuonà, – vangiai atsako jis, – tai ir vël þvirbliamuðis, geriau bandà ganytum. Kai stribai prigriebs – iðtiði! – Vykdyk ásakymà, jei ne – paduosiu raportà, ið tavæs iðspaus skysèius! – Paduosiu, paduosiu, vietoj savo raporto uþsikibk karvei uþ uodegos, ten tavo vieta, negali surasti vyrø þiniai atneðti, – jau kinkydamas arklá veþimëlin, burbëjo Romanas, – uþriðiu tau akis, nuveðiu, tuomet ir raportuosi. – Daryk, kas tau ásakyta, man svarbu laiku perduoti ðifrogramà. – Duok, að jà perduosiu, – iðtiesë jis nuo darbø sudirþusià rankà. – Ji mano smegenyse, ásakyta padiktuoti adresatui, – nutraukiau jo sumanymà. Ásëdome á veþimaitá, Romanas iðsitraukë tamsios medþiagos ðalikà, rûpestingai apvyniojo mano galvà, patikrindamas, kad negalëèiau áþvelgti pro kurá nors kraðtà. Jo sudirþusios rankos dvokë arkliø mëðlu ir sunkiu mëðlaveþio prakaitu, ne kartà patirtu tëvø namuose. – Na, Bëri, na, – pavarë Romanas arklá. Mes pajudëjom paþliugusiu keliu. Nesistengiau suprasti, kokia kryptimi vaþiuojam. Maþiau þinoti – geriau. Sustojom, nuvedë, álaipino á bunkerá, gal troboj, o gal kitame pastate. Pasisveikino girdëtas, veik paþástamas balsas. 152

– Diktuok, að pasiruoðæs uþraðyti, – iðtarë ramiai. Iðskaièiavau man pateiktus skaièius. Pavartë kaþkokià knygà. Valandëlæ patylëjæs pasakë, kad ðifrogramos nesupainiojau. Padëkojo, kad laiku suspëjau. Vël Romanas paëmë uþ parankës, iðvedë á veþimaitá, ir Bëris vienodu þingsniu traukë per pavasario polaidá. Akis atriðo pamiðkëj, neutralioje zonoj, be þinios, kur buvau ir su kuo kalbëjau. – Gali droþti, paslapèiø skerdþiau, – su paðaipa mestelëjo Romanas, aiðkiai nepatenkintas, kad ðifrogramà aplenkë já. Að þinojau, kad jis nemëgo ir nepasitikëjo jaunuoliais, ástojusiais á karo kelià. Þingsniavau á namus su palengvëjimu, nes visi skaièiai buvo nuneðti nesupainioti. Þinia perduota. Nedavë ramybës ðifrogramos adresato girdëtas balsas, kiek anksèiau, visai kitom aplinkybëm. Nors þinojau, kad tai man net pavojinga, bet smalsumas ëmë virðø ir judino pasàmonës klodus. Prieðui lengva pasakyti – neþinau, kai ið tikrøjø neþinai. Kai þinai – padëtis keblesnë. Mûsø nedidukas kaimas þinià apie trëmimà priëmë kaip pavojaus signalà. Pasiruoðë. Nors genocido akcija porà dienø vëlavo, bet nuo nurodytos dienos kaimas tarsi iðmirë. Prieðpieèiais baubë nemelþtos ir negirdytos karvës, taèiau þmonës pasirodydavo tik apie pietus, kai nelaimingøjø gurguolës bûdavo toli uþ kaimo ribø. Kovo pabaiga, polaidis, pats paþliugimas. Miðke ðlapias sniegas. Bet iðradingieji tëvai savoj þemëj suranda vietà – nuoðaliame intake, ties Bebruva, Kelnoræ. Tai smëlio kalnelis su krateriu virðuje. Já uþdengus – tampa slëptuve. Ið ten galima stebëti, ar apsuptas ûkis, ar jau iðmuðë lemtinga valanda? Motina Elena dvasinæ atramà sau ir gausiai ðeimai suranda maldoj, nesibaigianèiø roþanèiø virtinëje. Jai talkina broliukai: Jonukas, Staselis, Gedukas ir dar pyplys Broniukas. Ilga roþanèiø virtinë mane vertë susimàstyti ir bendrauti su Vieðpaèiu ið ðirdies. Vieðpatie, iðklausyk mano ðauksmà, nes mûsø maldos jau nebepadeda. Mûsø tautos aukos, paaukotos þiauriausiu bûdu, tokios didelës, kad Tavo pranaðai, pamatæ jas, nustërtø. Kai Izaokui paliepei paaukoti vienatiná jo sûnø – jis pakluso, bet jo rankà sulaikei. Mûsø tautai siunti budelius vienus po kitø, po þiauriø ypaè þiaurius. Jø abiejose rankose kruvini durklai. Jø sadizmui nëra ribø, ðtai ðalia manæs mano tëvas siunèia Tau maldavimus. Tu já saugojai nuo daugelio èekistø. Jis moka apsimesti senu ir serganèiu, nes moka jø kalbà ir já daug kartø paliko kaip ligoná. Taèiau trëmimo Sibiran metu to nebûna: keliami veþiman mirðtantys ligoniai ir seniai, gimdanèios moterys, þudomi vietoje nepaklûstantys. Vieðpatie, kieno tai rykðtë ir uþ kà? Gal Tu tø þudyniø neregi ar Tau apie jas nepraneða? Ar mano tëvø ir 153

protëviø nusikaltimai tokie dideli, kad reikia tiek kraujo, kanèios ir aðarø?! Vieðpatie, suteik man Dovydo galià ir að juos iðvarysiu ið mûsø Tëvynës arba duok partizanams slaptà ginklà, kad jie sunaikintø nekrikðtø rusomongoloidø ordas, siaubianèias mûsø tëvø ir protëviø ðventà þemæ. O Tu leidi iðniekintus aikðtëse kariø kûnus be maldø, be giesmiø sumesti á senus ðulinius, þvyrduobes ar net ðiukðlynus. Tu leidi iðniekinti per juos savo atvaizdà, o per tai ir Save! Ðventoji Marija, Dievo motina, – meldë kartu devynmetis, ðeðiametis ir trejø metukø broliai, bosinant tëvui... Vësa smelkësi á kaulus, Sibiro ðalèio ðmëkla stingdë ðirdá ir sànarius. Dar tik vidurnaktis. Visø akys krypsta á vakarus, ten stuba, ðiluma ir palaima. Visiems vienintelis klausimas: ar nesupa jos rusomongoloidai su ilgais durtuvais ant ðautuvø? Ðákart Sibiro giltinë praëjo pro mûsø namus, neuþsukdama á juos. Dar bus didesnis ar maþesnis pakartojimas, tik neþinia kada. Tëvai skaièiuoja prarastus kaimynus ir gimines. Motina aprauda jø kalvarijas. Ji tai supranta, nes jos sesuo Marija jau devyneri metai ten. Svainio Jono kaulai uþkasti kaþkur amþiname áðale, o gal boluoja Sibiro upës deltoje? Jos brolio Martyno ðeima iðtremta ir iðblaðkyta uþpernai. – Vieðpatie, paþvelk á jø kanèià, – aimanavo motina Elena, – ir ledinio Sibiro ðaltá! Tu suprasi, kokià naðtà uþdëjai ant gleþnø þmogaus peèiø! Mûsø amþius toks trumpas, o ledinë kanèia tokia ilga, – maldavo dukterëèia Agnë, pabëgusi ið ledinio ðalèio ir besislapstanti Lietuvoje tarsi nusikaltëlë. O ji tik gráþo á savo gimtà þemæ. Susikraunu kuprinæ ir vël tais paèiais takais ir keliais nuo Bebirvaitës iki gimnazijos. Pirmadiená vël pamokos, tik neaiðku, kiek suolø rasime tuðèiø? Po atostogø á pirmàjà pamokà paprastai ateina auklëtojas. Pas mus atëjo kitas mokytojas. Po ilgokos tylos tarë: Ið klasës sàraðo iðbrauksime V. Lieká ir jo seserá, abu Dielkus, N. Lukoðiø, Stankø, matyt, ir Eièiø, o dël kai kuriø pasiaiðkinsime, – liûdnai uþbaigia mokytojas Jankauskas. Klasëje kapø tyla, nors nebuvo pasakyta dingusius pagerbti tylos minute. Tyla trunka ilgiau negu minutæ, ilgiau negu reikëtø. Mokytojas neþino, kà pasakyti mums, mes neþinome, kà pasakyti jam. Mokytojui tarsi netyèia iðsprûsta áprastinë frazë: – Kaip praleidote atostogas? – Slapstëmës, – atkerta kaþkuris. Niekas nepaklausia, nuo ko ir kodël – visiems aiðku. 154

Vël nejauki tyla. – Nuo ðiol nebus ir kai kuriø mokytojø. Jûsø auklëtojas daugiau nebemokytojaus. Mudu su suoladraugiu susiþvalgome. Jis ir man, ir jam praneðë tà paèià þinià, tik kiekvienam atskirai. Jis neiðlaikë dvilypumo. Jam buvo pavesta þvalgyti kompartijà ir èekistus, teikti þinias Kæstuèio apygardos þvalgybos virðininkui. Tai buvo sudëtinga, nes jis privalëjo eiti su èekistais tremti bendrapilieèiø. Tai buvo virð jo moraliniø pajëgø. Jis liko Kæstutënø kariu, gimnazija neteko mokytojo. Slogi ir nejauki pamoka baigësi. Mes skaièiavome savo klasës ir gimnazijos iðtremtuosius ir pasitraukusius nuo trëmimo. Tas darbas buvo sudëtingas, nes tikrø þiniø nebuvo. Kitos pamokos prasidëjo dalykiðkai, be klausimø ir áþangø. Genocido akcijos naðta slëgë visus. Diktuojamus dalykus uþsiraðinëjome mechaniðkai. Mokytojø þodþiai skriejo atgal tarsi þirniai nuo sienos, nepasiekdami mûsø sàmonës. Namuose radau kvietimà á Jurbarko kariná komisariatà, nors buvau tik ðeðiolikmetis. Taèiau ðaukimas su grasinimais, jei neatvykèiau. Nusprendþiau nuvykti. Nuo Erþvilko iki Jurbarko virð dvideðimties kilometrø. Kelias paþliugæs – balandþio pradþia. Prisistatau karinio komisariato budinèiam visai vakarëjant, nusiplûkæs, permirkæs. Ðis pakelia telefono ragelá, surenka numerá ir praneða: – Etot pribil, („Ðis atvyko.“) – o mane pakvieèia atsisësti ir palaukti. Po gero pusvalandþio ateina aukðtas lieknas vyriðkis odiniu paltu ir ásako eiti su juo. Nuëjome á neiðvaizdø pastatà, per keletà kabinetø. Ðis perdavë mane kabinetiniam rusomongoloidui, budeliðkos iðvaizdos kresnam vyriðkiui, kuris be susipaþinimo ceremonijos iðrëþë: – Èia ne komisariatas, ne milicija ir ne kriðtoliniai èekistai, kaip jie save ávardija. Èia mes operatyvininkai, baudëjai, naikintojai. Su tavim galim daryti kà norim: muðti, uþmuðti, nulupti nagus ar iðprosinti iki raudonumo ákaitintu lygintuvu. Niekur nepasiskøsi, niekas tavæs neiðgirs ir niekas tavæs nesuras. Dingsi be þinios. Viena tau iðeitis – iðkloti viskà, kà þinai apie banditus, apie gimnazijos pogrindininkus, pasiraðyti dokumentà bendradarbiauti su mumis ir ryt ið ryto gráði á gimnazijà kaip ið karinio komisariato. Niekas apie tai nesuþinos, tik mudu. Ryðá nustatysiu að, tu já vykdysi. – Að nei ðliuþas, nei niekðas, ðito nebus! – atrëþiau. 155

– Klièka, tvoja klièka, kto zaverboval? („Tavo slapyvardis? Kas uþverbavo?“) – þvërimi sustaugë rusomongoloidas ir, pagriebæs ðautuvo ðampalà, kirto per peèius. Taip prasidëjo jau kitas karo su okupantais etapas.

Panaudota literatûra Nijolë Gaðkaitë-Þemaitienë. Þuvusiøjø prezidentas. Vilnius, 1998. Kæstutis Kasparas. Lietuvos karas. Kaunas, 1999. D. Kuodytë, A. Kaðëta. Laisvës kovos 1944–1953 metais. Kaunas, 1996. Laisvës kovø archyvas Nr. 32. Kaunas, 2002. Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracija Vilnius 1999 m.

157

Apie autoriø Gimë 1932 m. Raseiniø apskrityje. Dalyvavo pasiprieðinime prieð faðistinius ir bolðevikinius okupantus. Patyrë visas bolðevikø naudotas represijas. Inþinierius-statybininkas, dirbo projektø vyriausiuoju inþinieriumi statybiniø medþiagø gamybos ámoniø projektavime. Publicistas.

158

Turinys Jono Þemaièio-Vytauto ðimtàjá gimtadiená minint . . . . . . . . . . . . . Jonas Þemaitis-Vytautas Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas, partizanø generolas . . . . . . . . . Petras Bartkus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Vytautas Guþas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Treèiasis Kæstuèio apygardos vadas Henrikas Danilevièius-Vidmantas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Treèiasis Jûros srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Gintautas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ðimkaièiø miðko karþygiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Partizanai – Lietuvos kariuomenës karininkai . . . . . . . . . . . . . . . Vakarø Lietuvos partizaniniø organizacijø centralizacijos seka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Partizanø karas Erþvilko kraðte ir okupantø klastotës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Motina Rozalija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Paskutinë Kæstutënø uþduotis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Panaudota literatûra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Apie autoriu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5 7 29 34 39 59 67 83 88 93 110 146 157 158

Petras Girdzijauskas PARTIZANØ IÐRINKTAS LIETUVOS PREZIDENTAS 2009-03-06. 10 sp. l. Tiraþas 1000 egz. Uþsakymas 9-049. Leidþia Petras Girdzijauskas. Spaustuvë „Morkûnas ir Ko“, Draugystës g. 17, LT-51229 Kaunas.