Tradicijos. Iliustruota Lietuvos enciklopedija

%% ,-

-J

-,*-;.;'

s *.#& {€*S

r€g€

x,

#&*

;: t

Fi

Lietuviu kilme Senoji religija ir mitologija

r5

Tautosaka

24

Srr.rrt., ir apeigos

3.0,

v. F Jelmos paproclal

38, :l

L

X

..

r

r

6

)atrr.;os kalnas

45,,

Rambyno kalnas

46

f. r,tno grallnral reglonal

47

Tarmes v.vt'

54 l.

f.

|

.

Rumii5kiq liaudies buities muziejus Povilo Stulgos lietuviq tautines muzikos muziejus

6I

Liaudies medicina

64

Tikyb

72

os

X.rr

62

)ventleJl globeJar

76

S,rentosios vietos

B4

AuSros Vartai

93

x

Sventqj q Jonq bai.nyiia Kryi.iq kalnas

94

Zemes trkis

98

96

Senovines. bitininkystes muziejus

r04

Arklio muziejus

105

Lietuviq valgiai

106

Parkai, botanikos sodai

115

Bendroji rodykle Literaturos saralas

t27 1,,26.

.l . .,.

-.-.:,;

Svarstymai apie lietuviq

ir kitq baltq tautq kil-

mg istoriniuose Saltiniuose pasirode gana anksti, tadiau ir mtsq dienomis tyrejai negali pateikti aiSkaus atsakymo i5!klausim4.

Pirmosios paLivqsistemos, Siandien4 vadinamos rom€ni5k4ja ir gotiSk4ja lietuviq kilmes teorijomis, - legendine lietuviq tautos istorijos dalis. Romeni5koji teige, kad lietuviai yra senov€s Romos valstybes glruentojai, palikE gimt4jE Italij4 del Atilos vedamq hunq antpuolio ir po ilgq klajoniq laivu pasiekg Lietuvos teritorij4. Pirmasis apie lietuviq kilmg i5 romenq XV a. pirmojoje puseje rade Lenkijos kronikininkas Janas Dlugodas (Jan Dlugosz). Veliau legenda buvo iSpletota Lietuvos DidZiosios Kunigaikltystes metraityj e (Bychovco kronikoj e). GotiSk4j4lietuviq (tikriau - pmsrj kilmes versij4 sukure vokiediq humanistas Erazmas Stela (Erazmas Stella), 1 5 1 8 paskelbEs veikalE Apie prusrl kilmg, kuriame megino pagristi germaniSk4 senqjq Prusijos gyventojq kilmg. Stela remesi Varmijos r,1'skupo Enejos Silviiaus Pikolominio (Enea Silvio Piccolomini), veliau

Akmens omZious moters golvo (rekonsttukcija)

opi.zi,rr,Jiffiffiffi

tq kilmes tapusio f istoriko Jordano Gottl istorija. Jordanas apraie gotq gendiq migracij4 didZiojo tautq kraustymosi metu. Palikg gimt4j4Jutlandij4, gotai kurilaik4 gweno Vyslos Ziotyse ir i5 tiesq buvo vakariniq balq gendiq kaimynai. Po kurio laiko Pripetes pelkynq pakraidiais jie patrauke Juodosios jtrros Siauriniq pakraldiq link. Dar veliau atsidr-rre Italijoje. Pasak Stelos, dalis gotq gendiq - alanai, herulai - grlLo atgal prie Baltijos krantq

ir dia apsiglweno.

Akme

n s a m Zi o u s

'.....

ki tv u ko

i

:.. .. ::: r, r :-,,,,,,.1,. r:i

:..,...,. :

. ..

Pirmosios moksliSkai pagrlstos lietuviq kilmes hipotezes pasirode XIX a. pab.-)O( a. pradZ. Tuo metu kalbotyros moksle lsiwirtino hipoteze apie visq

indoeuropiediq kalbq kilmE i5 bendro kamieno. Suformuluota didZiosios indoeuropiediq migracijos ideja. Pradetos jq proterynes paieSkos. Lietuviq kalba - seniausia gywa indoeuropiediq kalba. Archajines musq kalbos yparybes suartina j4 su senosiomis indoeuropiediq tarmdmis - sanskritu (sen. Indijos glruentojq kalba), hetitq ar lotynq kalbomis. Istoriniu poZiuriu 5iq dienq europiediq proteviai i Europ4 atklydo neseniai - priei penkis ar Seiis tukstandius metq. Karingos indoeuropiediq genrys sunaikino vietines ZemdirbiSkas kulturas ir visi5kai pakeite etnini Europos veid4. Vakarq indoeuropiediq kalbos kilmes poZiuriu dainiausiai yra jaunesnes uZ rytines indoeuropiediq kalbas. Todel, ieSkodami hipotetines indoeuropiediq terynes, qrre)ai savo Zvilgsnius daZniausiai kreipia i rytus ar pietrydius. )C( a. pirmosios puses lietuviq kilmes hipotezes buvo kuriamos pagal vienodq schem4. Visos jos teige, kad lietuviq proteviai prie Baltijos krantq atkeliavo

:,

ai;.;

er didLiE)4 indoeuropiediq migracij q. Labiau skyresi iSeities taiko pasirinkimas. Pvz., Jonas Basanavidius lietuvius kildino ii pietiniq Balkanq, Vincas Iftdve - i5 p

Zvai ni q pi l i akal n io tyil nejim ai

Indijos. Bene racionaliausiai Siame fone arrodo kalbininkas Kazimieras Btga. Pasiremgs dar XIX amZiuje pastebetu faktu, kad baltiSki vietovardZiai aptinkami gerokai toliau i .Ft,rr nei siekia etnografines Lietuvos ribos, jis teige es4lietuviq rautine bendruomene formavosi atokiau nuo Baltijos jrlros. Prie Baltijos krantq lietuviq ir lawiq proteviai es4 atkeliavg tik VI-\{II a., kai ry.tuose juos pradejo spausti slavq gentys. Btgos teigimu, dabartines Lietuvos teritorijoje anksdiau gyvenusios fi nq-ugrq genrys. Thiiau buta ir prieiingos nuomonds. XiX a. pab. vokiediq archeologas ir kalbininkas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert B ezzenb er ger), derindamas archeo logijos, kalbos ir geologijos duomenis, priejo prie i5vados, kad baltai rytiniame Baltijos juros pakrairyje g)rveno bent jau nuo velyvojo akmens amZiaus pradZios. Rytq Prtsijos archeologiniq paminklq tyrimai ilgainiui leido galutinai atmesti hipotezg apie vel1w4 baltq atejimq i Rytq Pabaltiji, tadiau tarp archeologq ir toliau Wavo teiginys, kad seniausi kraito gyventojai buvo finai-ugrai, kuriuos velyvajame neolite iSstume indoeuropiediai - baltq proreviai. Pastarqjq atejimas siejamas su virvelines keramikos ir laiviniq kovos kirviq kulttros plitimu. )O( a. septintajame de5imtmeryje dideliuose iiauriniuose Rytq Pabaltijo plotuose buvo iSskirta anksryvojo neolito Narvos kulturq grupe. Archeologes Ninos Gurinos prielaidai, kad Narvos kulturos ne5ejai gaiejo buti baltai, nebuvo prirarta, taiiau visi sutiko, kad tai ne finq-ugrq kultura. Tyreju metesi i kit4 kraitutinum4 ir pradejo neigti bet koki4 finq-ugrq itakq Rytq Pabaltijo archeologinems kulturoms. Si bla5kymasileme tai, kad akmens amZiaus archeologiniai paminklai Lietuvoje ilg4laika i5 esmes nebuvo ryrineri. )O( a. aituntojo deSimtmeiio pabaigoje situacija pasikeite, ir Siandien archeologai gali pateikti apibendrint4 archeologiniq kultirrq kaitos v aizd4.

P;rr* f *3i *3r{q Fx*x*e3je; ff-3'i1't*re9*i*; Pirmieji gywentojai i Rnq Pabaltiji atsikele vellwojo paleolito pabaigoje, kai dia susidare palankios sElygos prieledynines tundros gFvunq medZioklei.

LTTTUViLJ K{ L&48 Tadiau tur€jo praeiti bent keli tlrkstantmediai, kol mezolito viduryje (VII-V trlkst. pr. tG.) rl.tineje Baltijos juros pakrantdje susiformavo du pastovus kulttriniai junginiai. Pietq Lietuvoje, dab. Kaliningrado sr., Siaurrydiq Lenkij oje, piewakariq Baltarusijoje (iki Pripetes aukitupio) iSplito mezolitine Nemuno kuha-

ra. O {iawis Lietuvoje, Lawyoje ir Estijoje susiformavo mezolitin€ Kundos kuhura. Tirtq gruenviediq

inventorius rodo, kad $ios kulturos buvo stabilios ir maLai kito. IV tukstantmetyje pr.Kr. vietos gFventojams pradejus lipdyti puodus abi jos peraugo i ankstyuojo neolito Nemuno ir Naruos kuhuras. Kulturq tgstinum4 rodo tai, kad nei mezolitines Nemuno kuhuros titnago inventorius, nei to paties laikotarpio Kundos kuhurai budingi raginiai ir kauliniai dirbiniai beveik nepakitg iSlieka per vis4 neolito laikotarpi. Kelis tukstandius metq anksty,wojo neolito kulturos taip pat buvo stabilios. Thdiau III tukst. pr. Kr. vid. Rytq Pabaltijo archeologinese kulturose matomi ai5kus pasikeitimai. Id Siaur€s rytq pradeda skverbtis iuhinis duobelinis keramikos huhuros glwentojai. Manoma, kad i dabarting Estij4 nuo Ladogos ir Onegos eZerq juos pastumejo dideles 3iq eZerq transgresijos. Sioj e teritorijoje anksqwojo neolito gyvenviet€s randamos po storu durpiq sluoksniu. Tai rodo, kad jos buvo uZwindytos pakilus eZerq vandens lygiui. Sukines duobelines keramikos kultlra smarkiai skiriasi nuo Nemuno ir Narvos kultirrq. Keramika, titnaginis inventorius, antropologiniai duomenys liudija, kad tai buvo svetimos kilmes kultura, kuri4 paliko finq-ugrq gentys. Dabartineje Estijoje ateiviai isiwirtino ir visi3kai nustelbe vietos glwentojus. Toliau ! pietus - Siandienineje Lawijoje - Sukines duobelines keramikos kulturos gentys intensyviai maiSesi su vietos glwentojais. eia aptinkama daug miSriq kult[ros pavyzdLiq. Mi3rus ir antropologinis tipas. Tai rodo, kad ! iias teritorijas turejo atsikelti daug naujq gyventojq. Natriralia riba tarp Narvos ir Sukines duobelines keramikos kulturq tapo Dauguvos upe. De5iniajame krante stipriau pasireiSke finq-ugrq itaka, kairiajame iiliko Narvos kultrfros nelejq persvara. Piewakariq Lawy4ir Siaures Vakarq Lietuv4 pasieke tik pavienes finq-ugrq bendruomenes ir tai veliau - viduriniojo neolito pabaigoje. Siautes Rytq lietuvoje ir Pietrydiq Larvijoj e aptinkami fi nq-ugrq vandenvardZiai rodo, kad dia buta nedideliq ateiviq bendruomeniq.

Nemuno kulttros sritis finq-ugrq gendiq ltakos praktiSkai nepatyr.. eia aptinkami tik pavieniai Sukines duobelines keramikos kulttros dirbiniai. Apytikriai tuo pat metu, kai i5 Siaures i piewakarius pajudejo finai-ugrai, III ttkst. pr. Kr.viduryje ! piewakarius nuo Lietuvos susiformavo savitas rutuliniq amforry kuhuros iidinys. Thi buvo iemdirbiq ir gyvuliq augintojq kulttra - greidiausiai senieji vietos europidai. Ardiausiai prie Lietuvos rutuliniq amforq kultura priart€jo buvusiuose Rytprtsiuose * dabar Sia.tr.r Lenkijoje, dar - gretimoje Baltarusijos dalyje. Rutuliniq amforq kultrlros kurejai palaike mainq ryiius su Lietuvos pajtrio gyventojais. Thi liudija artimos keramikos dirbiniq ir ginklq formos, gamybinio [kio pradZia viduriniojo neolito Narvos kulttros gyvenvietese. Didesnes itakos vietos kulturoms rutuliniq amforq kultura neturdjo, nes III tukst. pr. Kr. pabaigoje ji pati iSnyko uiruelinis keramikos kuburos sraure.

Loiviniai kovos kitviai ii Janapolds ir Linkuvos. Velyvasis neolitas

&re. ireoNos** n

^. apie rytin'k; baltq [