Valstybe. Iliustruota Lietuvos enciklopedija

TURI NYS Lietuvos valstybes simboliai

6

Valdovai

14

Prezidentai

21

.

r v | t Valstybinds Sventes

30

Kalba

32

Gyvento jai

42

\7

Tautines maZumos '

'

" istori ja Valstybes ' .a'

56

::r

.,

50

t

: ""''

.

.

-1 /1

M,iestai ::.:.a:' : .

:.

Lietuvos Nepriklausomybe t t

.:,..

"7 9, :,..

-

Lituanicas skrydis per Atlant4

9'0

JL

Genocidas

g3

ir rezistencija

Lietuviq bendruomenes uisienyje A. 1\tglrnrmas

' 1i::, ..- :

. .,a:,

l

';

":

1

o:o

r0,5 TL7 12,1

Be.ndroji rodykle

r24

T.-V

r27

Lrteraturos

s4rasas

'$ '.|

.

LIET UVOS o

VALSTYBES

SIMBOLIAI Lietuvos herbas Lietuvos herbas - Vytis, raudoname lauke sidabrinis Sarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, - yra vienas seniausiq valsrybes herbq Europoje. Jo simbolika buvo perimta ne i5 dinastiniq herbq, kaip daugelio Europos kraStq, bet kilusi i5 kunigaikidiq portretiniq antspaudq. Vakarq Europoje nuo XII a. pradZios raito valdovo awaizdas b uvo me gstamiausias antspaudo simbolis. Pirmasis jojant! raitel! antspaude XIV a. antrojoje puseje galejo panaudoti didysis kunigailcStis Algirdas, tadiau toks antspaudas neiSliko. Veliau panaSius antspaudus, kuriuose pavaizduotas raitelis, turejo Algirdo shnus: Jogaila, Aleksandras Vygantas, Kaributas, Lengvenis, Skirgaila. Ankstiwoj oj e Lietuvos heraldikoj e dainiausiai bfdavo vaizduoj amas raitelis, pasirengEs pirmam Suoliui - gynybai ir todel nukreiptas i deiing. Raitelio figura valstybes herbu tapo XV a. Jis atspindejo bemaZ du Simtus metq besitgsiandias kovas su Vokiediq ordinu del valstybingumo iSsaugo-

jimo

(

Q

Valstybes istorija), kai

kario su Zirgu simbolis

Lietuvos Didhiosios Kunigoikitysrcs herbos (Vilnius, | 555)

Raitelis Jogoilos laikq monetoje (XIV o. pab. - XV a. pr.)

buvo kasdienio glruenimo atributas. Tiro metu nusistovejo ir 5io valsrybes herbo spalvos - tai raudoname lauke jojantis sidabrinis Sarvuotas raitelis su iSkeltu kalaviju, ant kairiojo peties laikantis melyn4 skyd4 su dvigubu auksiniu kryZiumi. Zirgokamanos, diriai ir grlnia - melyni. 1551 lenkq kronikininkas Martynas Bielskis Lietuvos herb4 pavadino Pogonia. Ilgainiui

kito 5io simbolio prasme ir iSvaizda. Senasis kraSto gynejas virto prie54 vejandiu, persekiojandiu raiteliu, nukreiptu ikairg. X\III a. pab.-XIX a. literattroje lietuviq kalba herbas vadintas Vaikymu. Thi buvo lenkiSko ZodZio Pogonia atitikmuo. Dabar visiems gerai Zinom4 Vyiio termin4XTX a. viduryje pavartojo Simonas Daukantas. 1795 Lietuvai netekus valstybingumo

buvo panaikintas ir jos herbas. I9I8 0216 Lietuvai paskelbus valsrybes atkurimo akta ($ Lietuuos Nepriklausomybi), modenios valstybes herbu vel tapo istorinis Lietuvos DidZiosios Kunigaikltyst€s raitelis. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais lvairius herbo variantus suktre dailininkai Tadas Daugirdas,

Antanas Zmuidzinavidius, Ado mas Varnas, Ado mas Galdikas, Juozas Zikaras ir kiti. Labiausiai paplito gana romanti5ka Zmuidzinavidiaus herbo versija. 1929 sudaryta speciali komisija valsrybes herbui nustatyti nieko aiSkaus nenuveike ir oficialiai naujasis herbas nebuvo pawirtintas, nors ir neretai naudojamas. 1940 prasidejusi sovietine okupacija penkiems deiimtmediams sustabde valstybes heraldikos raid4. 1,990 03 11 paskelbusi Lietuvos Nepriklausomos (O Atgimima) Lietuvos Resvalstybes atkfrimo "ktq publikos AukSdiausioj i Thryba (Atkuriamasis Seimas) lstatymu iteisino valsrybes herb4 - Vltl. 1991 09 04 Lietuvos Aukidiausioji Thryba pawirtino dailininko Arvydo KaZdailio sukurt4 ir Heraldikos

Lietuvosvaldovo herbas Bergshomerio kodekse (opie 1435) Siuolaikinis Lietuvos Respublikos herbas (dail. Arvydas KaZdailis)

komisijos aprobuot4 Lietuvos valstybes herb4. Jame

buvo atgaivintos istorin€s, Lietuvos DidZiosios Kunigaikitystes valstybingum4 menandios herbo spalvos (raudona, melyna) ir metalai (sidabras, auksas). Vytis, kaip valsrybes herbas, 1992 l0 25 buvo iraiytas referendumu patvirtintoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoie .

lstorind Lietuvos valstybds vdliava Veliava yra vienas svarbiausiq valstybes atributq. Siandien turimi duomenys leidLiaistorikams wirtinti, kad Lietuvos valstybes veliavos iltakos siekia XV a. pradLia, o gal net ir ankstesnius laikus. Pirm4 kart4 lietuviq veliava minima Vygando Marburgiedio kronikoje, apraiandioje 1337 kartynes prie Bajerburgo pilies (prie Veliuonos), kai krldiuodiq Sauliq vadas

Tilmanas Zumpachas ugnine ietimi sudegino lietuviq veliav4, o paskui mirtinai suZeide ,,Ti"k,+ karaliq". XIV a. antrojoje puseje lietuviq veliavos metraSdiuose

Lietuvos

t

Lenkijosvqlrtybes veliova (1605)

minimos vis daZniau, tadiau kas jose buvo pavaizduota, taip ir lieka neaiSku. XV a. antrojoje puseje lenkq kronikininkas Janas Dlugoias (l 41 5-I 480), apraiydamat ZtJ,girio mu5!, mini, kad Vlttautas awede 40 pulkq, turejusiq raudonas veliavas. Ant 30 veliavq buvo iSsiuvindtas Sarvuotas raitelis su i5keltu kalaviju, o ant 10 puikavosi /enklai, kurie dabar vadinami Gediminaidiq stulpais. XV a. valstybg reprezentavo didZiojo kunigaikidio veliava. Ji paprastai bndavo raudonos spalvos su baltu Sarvuotu raiteliu viduryje, t. y' pakartojo didZiojo kunigaikidio herbo spalvas bei figtras. Tokia veliava naudota per svarbiausias valstybes Sventes, karunuojant ir laidojant valdovus. Thdiau iki Siol gindijamasi, kok! status4 5i veliava turejo XW a. Pirm4 kart4 LDK veliava aiSkiai apibtdinta 1578 Aleksandro Gvagninio (1538-1614) kronikoje. eia apraioma, kad ji buursi kiniSko raudono 5ilko, keturiq uodegq. Jos pagrindineje puseje, ideSinE nuo koto, po kunigaikitiSka kamna buvo i5siuvinetas baltas raitelis, o kitoje - saules spinduliq apgaubtos Lietuvos globejos Svd. Mergeles Marijos su Kudikeliu ant rankq awuzdas. VelesniqXWI-XWII a. LDKvalsrybes veliavq abiejose pusese dalniausiai budavo iSsiuvinetas baltas raitelis. l9I8 0216 Lietuv4 paskelbus nepriklausoma valsrybe ir Valsrybes trybai pawirtinus Lietuvos tautinE veliavq netrukus buvo aprobuota ir istorine veliava, kurios vienoje pus€je buvo pavaizduotas baltas raitelis, kitoje - Gediminaidiq stulpai. 1922Lietuvos Konstitucija valstybes veliav4 pavadino trispalvg, o istorine taip ir nebuvo iteisinta. Velesniais metais j4 naudojo Respublikos Prezidentas. Taip pat ji nuolat plevesavo ant Vytauto DidZiojo karo muziejaus pastato bok$to.

LIETUVOS VALSTYBE S S IMBOLIAI

lstorine Lietuvos valstybes vdliavo (2002 rekonstrukcija, dail. KaZdaihsl

Nuo 1988 kartu su raurine veliava ji btdavo i5keliama per Lietuvos Persiwarllymo S4jndZio ir kitus visuomeninius renginius. Tadiau, atkurus Lietuvos valstybingum4, kaip ir I Lietuvos Respublikos merais, istorine veliava nebuvo iteisinta. Zvelgiant! ateiti galima tiketis, kad kada nors greta raurines veliavos bus lteisinta atskira Lietuvos valstybes veliava * raudona su sidabriniu raiteliu. 2002 darlininkas Kaidailis sukrire jos Iiuolaikini projekt4.

Lietuvos tautine (valstyb6s) v6liava Naujausiais laikais svarbi4 reikimg lgijo tautines veliavos, Salia valstybes herbo tapusios antruoju kraS-

to simboliu Lietuvos Respublikos valstybes veliava yra tautin6 veliava, susidedanti i5 trijq vienodo plodio Lietuvos tauilne vdfiova

horizontaliq juostq. Virlutine juosta yra geltonos, vidurine - Zalios, apatine - raudonos spalvos. Veliavos plodio ir ilgio santykis 1:2. Iki )O( a. pradi.. Lietuva neturejo v6liavos, turindios tautines veliavos srarus4. Diskusijos, kokia turetq buti tokia veliava, prasidejo 1905 lietuviq suvaZiavimo Vlniuje i5vakarese, kai dr. Jonas Basanavidius savo straipsnyje ,,Vilniaus iiniose" pasiule tautine veliava lailqd Lietuvos DidZiosios Kunigaikitystes v€liav4 raudonos spalvos audekl4 su baltos spalvos raiteliu. Tadiau Siam siulymui nebuvo pritarta. Diskusijos del tautines veliavos buvo atnaujintos 1917, kai Lietuva, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, Zenge pirmuosius valstybingumo Zingsnius. Lietuviq visuomends veikejq pasitarime pas Basanavidiq nusprgsta veliavos spalvq ieikoti tautiniuose audiniuose. Dailininko Zmuidzinavidiaus in i ciarFva Viln iaus m i es ro reatro sale, kurioje l9l7 rugs€1o menesivyko Lietuvirtr konferencija, buvo papuolta raudonai Zaliomis veliavelemis. Tadiau daugeliui konferencijos delegatq jos nepatiko. Galutinis sprendimas del veliavos buvo patiketas Lietuvos Tarybai. Veliavai parengti buvo sudaryta trijr:, asmenq komisija - Basanavid itss, Zmujdzinavidius ir archeologas bei muziejininkas Daugirdas. Jie nutare dvispalvg raudonai Lili4 veliava,papildl.ti treiia, geltona, spalva. Po ilgq gindq l9I8 0419 komisija nusprende, kad Lietuvos raurine vdliava turi buti i5 trijq horizontaliq vienodo plodio juostq: geltonos-Zalios-raudonos. Geltona spalva reiSke saulg, -

ir gerovg,

gamros groZ!, laisvg ir vilt!, o raudona - Lemg, dr4s4 uZ t€vynE praliet4 krauj4. S! tautines veliavos projekt4 parvinino Lietuvos Taryba. V€liau trispalve iralyta ir ! Lietuvos Respublikos 5vies4

Lalia

-

Konstitucijos tekst4. 1918 I 1 1 1 trispalve pirm4 kartq suplevesavo Vilniuje ant Lietuvos Thrybos namq. 1919 01 01 ji buvo i5kelta Gedimino pilies bok5te. Dabar sausio 1 minima kaip Lietuvos veliavos diena. Sovietams okupavus Lietuv4, 1940 09 27 Lietuvos SSR Auk5diausiosios Thrybos Prezidiumas trispalvg pakeite raudona v€liava, o veliau - LSSR trispalve: raudona-bal ta-Lalia, kurioj e raudona spalva uZeme pusE plodio. Sovietq okupacijos metais trispalve, kaip pasyvios rezisrencijos Zenklas, retkardiais brldavo i5keliama minint lvairias Nepriklausomos Lietuvos Respublikos datas ir sukaktis. 1988 geltona-Lafia-rartdona Lietuvos trispalve vieiai vel suplevdsavo Lietuvos Persiwarkymo S 4j udZio mitinguos e ir kituose visuomeniniuose renginiuose. 1988 10 07 10 val. trispalve oficialiai i5kelta Vilniaus Gedimino

\"t,1-:i [ "1l ]J. ii.

KV-XV

j

j

i,ts l l'r u,

l; Li,:i i: i't..:, l Lc

ik l

:ri--i:d

ij

:l

a. buvo vadinamos figrfros, laikandios arba

nelandios slcydus herbiniuose antspauduose.) Atsisakius tam laikotarpiui budingq angelq ir Sarvuotq kariq figurq, slqydininkais buvo parinkti grifas ir vienaragis,

kurie yra daugelio Europos valsrybiq herbq lailiytojai. Lietuvos heraldikoje jie Zinomi nuo seno. Praeityje iie mitologiniai gyvtnai buvo populiarus baZnlios puo5yboje, juos mego astrologai ir alchemikai. Grifas (erelio ir litto hibridas) simbolizuoja erelio budrum4 bei akylum4 ir liuto jeg4 bei iSdidumq. Mitinis viena-

!kumeliuk4, bet turi skeltus nagus' oZio barzdelg, elnio kojas, lirlto uodeg4 ir auksin! spiralin! rag4 kaktoje. XIV-XU a. vienaragis, kaip protingumo, tyrumo, tolerancijos ir nekaltumo simbolis, buvo Svd. Mergeles Marijos atributas, o grifas, kaip dangaus ir Zemes gFvunrl junginys, diznu sietas su lGistumi, kuris yra dieviSkojo (dangaus) ir Zmogi5kojo (iemes)

ragis panalus Li et uvo s Resp

u b li

ko s

P r ezi

d e nb vel i ava (d o i I' KaZd

a i I i s)

pilies bokite. Tq padiq metq lapkridio 18 d. Lietuvos SS R Aukidiausioj i Taryba, pakeitusi Konstitucij os straipsn!, geltonai-Zaliai-raudonai veliavai suteike valstybines veliavos statusq. 1989 01 25 Aukldiausiosios Thrybos Prezidiumas

patviftino veliavos spalvas,

kurios buvo atkurtos pagal I Lietuvos Respublikos veliavos pavyzdi.

Lietuvos Respublikos Prezidento vbliava Prezidento institucij4 turindios valstybes paprastai naudoja ir j4reprezentuojandi4 v€liav4. I Lietuvos Respublikos laikais virS Prezidenttlros budavo keliama, nors oficialiai ir nelteisinta, raudona veliava su raiteliu vienoje puseje ir Gediminaidiq stulpais kitoje. Tai buvo senosios istorines Lietuvos valsrybes v€liavos modifikacija. K"ip ir daugelyje pasaulio valstybiq, turindiq prezidento institucij 4 it i4 reptezentuoj andias vdliavas, bei atkurtoje Lietuvos valsrybeje lteisinus prezidento institucij4, buvo nusprqsta sukurti irPtezidento v€liav4. 1993 0l26,Lietttvos heraldikos komisijos teikimu, Lietuvos Respublikos Seimas pawirtino pagrindinius Prezidento veliavos principus. Jos simbolikos pagrindu buvo paimta istorin€ valsrybes veliava. Siq di.rrq Lietuvos Respublikos Prezidento veliava tai stadiakampio formos purpurines spalvos audeklas, kurio abiejose pusese centre vaizduojamas Lietuvos valstybes herbas. I5 de5ines puses j! laiko baltas grifas, i5 kaires - tokios pat spalvos vienaragis, abu stovintys

ant balto postamento' Gyvunq ginklai aulainiai, lieZuviai raudoni. Veliavos plodio ir ilgio sanrykis 5 : 6. Galvojant, kad ateityje Salia tautines gali buti oficialiai lteisinta atskira Lietuvos valsrybes v€liava - raudona su sidabriniu raiteliu viduryje, Prezidento veliavai panaudotas purpurines spalvos audeklas. Thip pat nusprgsta valstybes herb4 papuolti skydininkais. (Thip

10

pradq lsikrlnijimas.

Himnas Siuolaikines valsrybes turi ne tik vizualinius - herbus, veliavas, bet ir garsinius valsrybes simbolius. Thi yra himnai. Lietuvos valstybes himno, kaip ir tautin€s veliavos, ideja atsirado uZsienyje. Lietuvos himno, kuris dainaivadinamas Thutiika giesme, i-odLius paraie ir muzik4 pritaike Vincas Kudirka ( 1 8 5 8- 1 899)' Titotilkos giesrnis tekstas su gaidomis buvo iSspausdintas 1898 09 15 Se5tajame uZsienyje spausdinamoVarpo nu-

meryje. Joje ilreikiti pagrindiniai lietuviq tautinio atgimimo idealai: aulrininkq Zavejimasis didinga senove, pozityvistinis varpininkq reikalavimas dirbti tautos gerovei ir visus atgimstandios Lietuvos imones iadinanti bei jungianti patriotine dvasia. Thutiika giesrni pitma' kart4vieSai sugiedota 1899 11 13 Peterburge, koncerte lietuviams studentams Selpti. 1904 atgavus lietuviSk4 spaud4, Thutiika giesrni rapo daugelio renginiq sude-

tine dalimi. Tadiau iki pripaZinimo jai teko nueiti ilg4 ir nelengv4 kelia. I tautos himn4 pretendavo keletas giesmiq: Antano Baranausko ,,Tir Lietuva, tu mieliausia musq motin6ld", Maironio ,,Kur bega Se5upe" (muzika eeslovo Sasnausko), o Stasio Simkaut prie$ Pirm4ji pasaulini kar4 sukomponuota melodila vokiedio Jurgio Zaueweino (Sauerwein) eilera^{diui Lietuuiais esame mes gintgvirto populiaria patriotine daina, laikoma neoficialiu MaZosios Lietuvos himnu. Lietuvai kuriantis, ji ne kart4 buvo giedama kaiP tautinis himnas.

Tadiau Kudirkos Thutiika giesrni palengva lsiwirtino vieiajame lietuviq g1ruenime. Pirm4 kart4 ji buvo sugiedota 1905 06 06 Vilniuje, miesto teatre surengtame

Ta-vo

si-n5s

Ta - vo *au -dai

nt.;r-*;;; lietuviq vakare. 1918 Lietuvos Valsrybes Tarybai pawirtinus veliavos spalvas ir herb4, himnas buvo nuryletas. Jis lteisintas spontani5ka Zmoniq valia. Giedant Tautiik4 giesmg, vakaruose ar iSkilminguose susirinkimuose Zmones j4 pagerbdavo atsistodami. Sugiedota ji buvo ir 1920 05 15 Steigiamojo Seimo pirmajame posedyje. Tadiau ir 1922, irvelesnese 1928 bei 1938 Lietuvos Respublikos Konstitucijose himnas neminimas. 1 940 sovietams okupar,rrs Lietuv4, Tauting giesmg pakeiti SSRS himnx InternacionaLu, ta(iauvis d€lto ji dalnai buvo giedama kaip pasyvaus pasiprie5inimo okupantams ienklas. 1944 prasidejus antrajai sovietinei okupacija, Thutiika giesmi suskambo kaip LSSR himnas ir giedota iki 1950 liepos menesio vidurio. Naujam gyvenimui Kudirkos Tautiik4 giesmg prikele lietuviq tautos Atgimimas (Q Atgimima). Zmonisj4 spontaniSkai giedojo lvairiuose susirinkimuose ir S4judZio renginiuose. 1988 11 18 LSSR Aukldiausio ji Taryb a prieme lstarym4, kuriuo valstybiniu himnu paskelb€ Kudirkos Thutiik4 giesmg.Per neapsiZitrejim4, o gal ir tikslingai, trediojo stulpelio pirmos eilutes Zodis ,,Lietuvos" virto LodLiu,,Lietuvoj", pakeitgs dalies teksto prasmq. Giesme i3kilmingai ir pakiliai sugiedota 1990 0311 priemus Lietuvos Respublikos Aukldiausiosios Thrybos akt4 del Lietuvos Nepriklausomos valsryb€s atkurimo. I99I I0 29 buvo priimtas Lietuvos Respublikos istatymas del Lietuvos Respublikos valstybinio himno. Ir pagaliau Kudirkos Thutiika giesmi, kaip valstybds himnas, buvo lraSyta 1992l0 25 referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

LIETUVOS VALSTYBES HIMNAS Eil€s

ir melodiia Kudirkos:

Lietuua, Ttuyne milsry, . I' I ru atauyrta zem4 Ii praeities Tauo sunus v

Te

stiprybg semia.

Tbgul Thuo aaihai eina

Vien takais dorybis, TtS"l dirba Tauo naudai

Ir lmoniq girybei. sauli Lietuuoj Tamsumas prdialina,

Tegul

Ir

iuiesa,

ir

tiesa

Mus iingsnius telydi.

TtS"l meili Lietuuos Dega musr! iirdyse, Vardan tos Lietuuos

Vierytbi te?Jtdi! 1.1

L

o veliau tapo jo broliq

,:,.:,.1-,-',.'rlt. l:

I ri f

ii.:

tr

lr

;1i

1;

ir ip€diniq simboliu - Jogai-

laidiq dinastijos herbu. Aukso arba geltonos spalvos kryZius paprastai vaizduojamas 5io herbo melyname lauke. Ankstiwuoju laikotarpiu jo apatine kryi'ma

Jogoil aiti q dvig ubas kryZius Bergsha merio kod ekse (XV a.

Jogoilos lietuviika moneta su dvigubu kryziumi reverse

pirmoji puse)

(XIV a.)

buvo ilgesne. Dvigubo kryZiaus atsiradimas siejamas su Jogailos krikitu. Tik€tina, kad jo simbolika buvo susijusi su Siuo reiklmingu ir.ykit. Lietuvoje 5is kryiius buvo pavaizduotas valstybes herbe esandio raitelio skyde. I5 pradZiq jis simbolizavo tik valdandiqiaJogailaidiq dinastijE. !572, mirus paskutiniajam Jogailaidiq vyriSkosios gimines palikuoniui Zy gimantui Augustui, dvigubas krlzZius valsrybes herbe vis delto i5liko ir buvo pradetas vadinti Vyiio kryi;iumi. ReikerqpabreZti, kad kartais 5is dvigubas kryZius naudotas kaip Jogailos

ir

Jogailaidiq simbolis savarankiSkai arba junginyje su kitais simboliais. Jis buvo vaizduojamas XIV a. pabaigos Lietuvos monetose, valdovo dvaro veliavoje, vadintoje

Vytio Ktyzious ordinai

Jogailaitiq kryZius Nuo valsrybes heraldikos - valsrybingumo simboliq - negalima atskirti dar dviejq istoriniq simboliq - dvigubo Jogailaidiq kqdiaus ir Gediminaidiq stulpq. Thi vieni pagrindiniq istoriniq Lietuvos valstybes simboliq, kurie pladiai naudojami ir 5iq dienq vieSajame gyvenime

(Q

Valdouai)'

Pirm4 kart4 dvigubas kryZius raitelio skyde buvo pavaizduotas 1386 Lenkijos karaliaus Jogailos

viduriniajame antspaude. Jogaila 5io simbolio i5 savo tevo Algirdo nepaveldejo. I5 pradZiq jis buvo Jogailos, 12

Goniiavardu. Jogaila 5i simboli buvo leidEs naudoti keliems Lenkiios miestams ir Lietuvos sostinei Vilniui' I Lietuvos Respublikos metais dvigubas kryZius buvo pavadintas kryZiumi Ul Ttuyng (1919) ir tapo vienu aukldiausiq valstybes apdovanojimq. t92O 02 03 LR Prezidento isaku kryZius Ul Tbuyng pavadintas Vyiio Kryliumi.1927 04 01 buvo priimtas Vytio Kryiiaus lstarymas, o tq padiq metq rugpjtdio 31 patvirtintas Vytio Kryiiaus statutas. l93O 09 01 Vytio Kryiius pavadintas Vytio KryZiaus ordinu. 1938 1 l 23 Kaune ivyko Vyiio Kryliaus kavalieriq suvaZiavimas, skirtas pagerbti asmenims, labiausiai pasiZymejusiems kovoje del Lietuvos laisves' Dvigubas kryZius naudotas ir kariuomenes simbolikoje kaip karo aviacijos simbolis, taip pat kaip Lietuvos karo invalidq Salmq Zenklas, kaip pagrindinis Lietuuos lauliry s4iungos simbolis. Sovietines okupaciios metais uZdraustas 5is ienklas 1944-1953 Lietuvos partizanq naudotas apdovanojimams, uniformq Zenklams bei ginklq puolybai. 1990 atktrus Lietuvos nepriklausom4 valsrybg, jis, kaip valsrybes simbolis, vel pradetas naudoti karo aviacijoje, policijoje. Ji, kaip savo simbol!, naudoja ir Lietuuos iaulitl sqiunga.

Gediminaitiq stulPai vienas simboliq, kuris pladiai naudojamas dienq nuo XIV a. pabaigos iki 5iq vieSajame gyvenime. Nuo 1397 jie buvo Lietuvos Gediminaidiq stulpai

-

LIETUVOS \IALSTYBES SIMBOLIAI didZiojo kunigaikldio Vytauto herbas. Manoma, kad panaiq Zenkl4 galejo tureti V1,'tauto tevas, Ti"kq kunigaikltis Kgstutis. Po Vytauto mirties stulpq sim-

boli pereme jo brolis Zygimantas Kgstutaitis. Nera abejones, kad Sis herbas i5 pradZiq reprezentavo kunigaikldio Kgstudio giming. XVI a. j! pradejo naudoti ir Jogailos ipediniai. Thda 5is Zenklas tapo visos Gediminaidiq dinastijos simboliu. Heraldikoje aukso arba geltonos spalvos Gediminaidiq stulpai vaizduojami

Gediminaitiq stulpai Kazimiero Jogoilaitio denaro reverse

raudoname lauke, o nuo XVI a. antrosios puses raudoname lauke, bet jau sidabro arba baltos spalvos. XVI a. pradLioje Lietuvos metra^Stininkai herbo figirr4 pavadino Stulpais ir priskyre legendiniam Gedi-

-

minaidiq dinastijos pradininkui Palemonui, neva atkeliavusiam i Lietuv4 i5 Itdijos. XIX a. istorikas, karo inZinierius Teodoras Narbutas Siam ienklui suteike Gedimino stulptl pavadinimq turedamas galvoje, kad j! pradejo naudoti didysis kunigaikltis Gediminas. )C( a. pradLioje Sie stulpai dar buvo vadinami stiebty uartais. Dabar Siam simboliui apibndinti mokslininkai vartoja neutralq Gediminaiiir,y stulpq pavadinim4 Lietuvos DidZioj oj e Kunigaikitystej e Gediminaidiq stulpai naudoti labai pladiai. Jie vaizduoti XIV a. ir v€lesnese Lietuvos monetose, krrnigaikidio Vytauto pulkq, dalyvavusiq ZrJgirio mr15yje, veliavose, XV a. Lietuvos pranci5konq ir 158I-1795 valstybes didZiuosiuose antspauduose. Kartu su Vytimi jie buvo iSlieti ant XVI-XUI a. lietuvi$kq patrankq vamzdLiq. Siuo ienklu buvo puoSiamos didZiojo kunigaikidio LirgynqZirgq kamanos ir Lietuvos didiesiems kunigaikidiams priklausiusiq valdq riboZenkliai. I Lietuvos Respublikos laikais Gediminaidiq stulpai, kaip skiriamieji Zenklai, buvo naudojami Lietuvos kariuomenes kariq uniformoms, karinei technikai Zenklinti. 19 44-L9 53 Gediminaidiq stulpq simboli uniformq Zenklinimui ir ginldq puo5ybai naudojo Lietuvos partizanai. Sovietines okupacijos metais uZdrausti 3ie istoriniai simboliai 1988 tapo sud€tine Lietuvos Persiwarkymo Sqiidiio emblemos dalimi. Jie buvo ikomponuoti i dail. Giedriaus Reimerio sukurt4 Sqjudiio simboli. Veliau Gediminaidiq stulpus ir Jo gailaidiq kryii4, kaip valstybes simbolius, €me naudoti ivairios valstybin€s ir visuomenines institucijos.

Lietuvos didysis kunigaik:tis soste. Gediminaiiitl stulpoi prie jo kojq liudijo,kad jis yro Gedi mi no itiLt di nast|os otstova s (opie 1 5 5 5).

Jonas Vaiienonis

IJ

VALD

YaJdLia buvo paveldima giminej e, kurios pradininkas

M i nda

ugo antspa

u das

(ispaudas p rie petgamento)

Mindaugas ir jo ip6diniai

Lietuviq Zemes i valsrybg sujunge Mindaugas (apie 1240-1263). Kai kuriq istorikq nuomone, jau Mindaugo tevas (vellwi Saltiniai vadina j! Ringaudu) buvo suvienl.tos Lietuvos valdovas. Bet greidiausiai jis buvo tik Lietuvos Zemes siaur4ja prasme (tarp Nemuno ir Neries) kunigaikitis. Mindaugas galejo paveldeti Sios Zemes kunigaikidio valdLiqir, ja remdamasis, apie 1240 sujungti vis4 Lietuv4. I25I Mindaugas apsikrik5tijo, ir Romos popieZius Inocentas IV suteike jam karaliaus titul4. Jis buvo kartnuotas 1253 vasar4

(Q

Valstybinis

iuenti). PopieZius patikino,

kad karaliaus karuna Mindaugo Seimos nariams taps paveldima. Karaliaus Mindaugo v aldLi4 s ankcionavo Europos universalioj i jiga - Katalikq Bat nytia, Lietuvos valstybe. Jis tapo Europos valsrybiq ir jq valdo-

vq sistemos dalis. I3 trijq Mindaugo Zmonq Zinoma tik Morta. Jis turejo ne maZiau kaip tris stnus ir dukter!. 1263 s4mokslininkai Mindaug4 ir du jo stnus nuZude. ValdZi4 paemqs (1253-1264) pagonis Mindaugo seserdnas fleniota karaliaus titulo nepaveldejo. Juo nepasinaudojo ir stadiatikiai Lietuvos valdovai - Theniot4 nuvertgs vyriausiasis Mindaugo sunus VaiSelga (valdEs 1264*1267) bei Mindaugo Zentas Halido ir Voluines kunigaik5dio Danijilo sunus Srr"m"r, valdLiE peremgs i5 Vai5elgos, bet nevaldgs visos Lietuvos. 1269*1282 Lietuv4 valde Kernaves kunigaikitis Tiaidenis. Jis iSvede kra5t4 i5 suirutes ir sustiprino valsrybg bei monarcho vildLi4. Tiaidenis turejo kelis brolius, bet jie sosto nepaveldejo, o dukteri Gaudemund4 jis iStekino ut Mazovijos kunigaik5dio Boleslovo II.

Gediminaiiiai Tiaidenio minimi Lietuvos (didieji?) kunigaik5diai: 7282Karijotas, 1285 Daumantas, 1289 Budikidas su broliu Buwydu, 1290 Butigeidis. Pukuveras I29I jau buvo visos Lietuvos valdovais. Tokia valdovq gausa kelia abejoniq. Saltiniuose lietuviq vardai daLnai iSkraipomi, vienas asmuo galejo brlti lvairiai vadintas. Kartais Budikidas, Butigeidis ir Pukuveras laikomi vienu asmeniu, kit4kart Budikidas tapatinamas su ButigeidZiu, o Buryydas su - Pukuveru. Thigi galima manyti, kad tuo metu keitesi tos padios Seimos valdovai.

Skalmantas g)rveno Mindaugo laikais, o bene pirmasis valdovas buvo Pukuveras. Yra manandiq, kad Mindaugas, Tiaidenis ir Pukuveras buvo vienos gimines, bet tai teigti trrlksta argumentq. ValdZia i3 Pukuvero

paveldejo (1295-1316) jo srlnus V1,"tenis, i5 5io - brolis Gediminas. Nuo XIII a. devintojo deiimtmedio prasideda Gediminaidiq dinastija.

Gediminaidiq dinastijai vard4 dave Gediminas, valdgs 1316-1341. Valdant Gediminaidiams, formavosi pagrindines Lietuvos valsrybes politikos bruoLai ir Lryprys. Svarbus bruoZas buvo iki 1387 i5laiky"ta Lietuvos irjos valdovq pagonybe - ji leme daugeli politiniq ir dinastiniq Zingsniq. Valdovai remesi gausia gimine - broliq, brolenq, seserdnq terpe, o iSkylant didZiunams, - ir 5iais. Gediminaidiq gimines kunigaik5diai i5 didZiojo kunigaikldio gaudavo valdi.'ti kuri4 nors valsrybes dali, ir tai buvo jq pragyvenimo Saltinis. O valdovas apsirtpindavo lojaliais, giminystes ryliais su juo susijusiais valstybes daliq valdytojais. Poreikis aprupinti giminaidius skatino skverbtis !susiskaldZiusiq, totoriams pavaldZiE Rusi4. Nuo XIII a. sekmingai buvo tgsiamos Lietuvos valdovq pastangos prisijungti Rusios Zemes tiek karine jega, tiek dinastiniq santuokq politika. Dukterys buvo tekinamos uZ Rusios kunigaikldiq, o sunis !j4 i5eidavo uZkuriais. Lietuvos valdovams teko atremti Vokiediq ordino organizuojamus, Katalikq BaZnydios ir Vakarq bei Vidurio Rltq Europos valdovq remiamus kryZiaus Zygius i pagoniq Lietuv4 ir Ordino pasrangas uikariauti j4. Karas su kryZiuodiais trukde uLmegzti lvairiapusiSkus sanrykius su Europos valsrybemis. Vis delto Lietuvos valdovai ir derejosi del kriklto, ir sudarydavo dinastines santuokas - Gediminaites buvo tekinamos ir ! Lenkij4 (Gedimino dukte Aldona Ona 1325 i5tekejo uZ busimo Lenkijos karaliaus Kazimiero) ar iVokietijos imperijos kunigaikSrystes. Gedimino imonaJaune mire 1344, 5e5ios duktebuvo i5tekintos uZ Rusios ir Lenkijos kunigaikidiq. rys

Po

Auksiniai Gediminaitiq stulpai Bergshamerio kodekse (XV a. pitmoji puse)

15

i'lAl.,:i'i'=l'ij;li. iijii-.Lrir,-ri;i

j-.ii:'a:,r.r,+.u

c::*ixi+;:cri:.,

uZ€me lpad aukit4 viet4 valstybeje. Gigiama, kad Gediminaidiq Lietuvoje buvusi diarchija, t. y. valsrybE kartu su monarchu vienodomis teisemis vald6 ir sub-

monarchas, antrasis asmuo valstybeje, pvz., Algirdo bei Kgstudio pora. Bet Algirdui pakhsdavo, kaip mary"ti i5

Pasak Lietuuos me*aitiry, Gediminas

I34l padilyo

Vlnius atiteko Jaunudiui, jis tapo Lietuvos didZiuoju kunigaikidiu ir valde 134l-1344. tdiau tai nepatiko kitiems broliams. Vienas jq, Kgstutis, 1344 surenge perversmq ir i sost4 pakviete kit4 broli - Algird4. Jaunutis pabego ! Maskv4, po 1350 grii:o i Lietuvq ir mire po 1366. 1345-1377 valdant Algirdui, Gediminaidir+ politika visiSkai susiformavo. Vienu metu keliasdelimt Gediminaidiq warke padiq LietuvE ir uZimtas Rusios Zemes, kariavo su kry.diuodiais ir kitais kaimynais. Kai kurie ju,, pavyzdLiui, Tiakq kunigaikitis Kgstutis, valsrybE septyniems si.nums.

Kestuiio mojestotinis

Vyta

ontspoudas

(K. W. Ki el si nskio rekon

uto mojestoti n is o ntspa ud a s strukcija)

iuykiq analizes, visi Gediminaidiai, tod€l teigti KEstudio lygiateisi5kumo su Algirdu nera pagrindo. Algirdas buvo vedgs du kartus. Su Vitebsko kunigaik3ryte Marija (ar Ona?) susilauk€ penkiq sunq ir dviejq dukterq, su antr4ja Zmona, Tver€s kunigaik5ryte Julijona, - aftuoniq srlnq ir tiek pat dukterq. Jo ipediniu (1377-t39t,1382-1392) tapo bene kewirtasis Julijonos sunus Jogaila. Algirdas iSpl€te valsrybes iemes Rusioje, kare su krydiuodiais apgyne lietuviq Zemes, bet i3liko pagonis. Thdiau jo valdymo pabaigoje Lietuvos jegos eme sekti, rySkejo krydiuodiq pranalumas. Jogaila bande tartis su kryZiuodiais, bet susilauk€ pasiprieiinimo. Susikirto derybq del krikito ir Zutbutines kovos su krldiuodiais politines linijos. Krikito prie(ininkas Kgstutis nuverr€ Jogail4ir pats tapo didZiuoju kunigaikidiu (1381-1382). Bet Jogaila atgavo sost4 nuZude Kgstut! ir jo LmonqBirutg, su kuria KEstutis buvo susilaukgs penkiq sirnq ir trijq dukterq. KEstuti remgs stnus Vyrauras, pabeggs pas kryZiuodius, kenke Jogailai. Gediminaidiai skilo, bet Jogailos ir Vytauto konflikto esme buvo valdiios trolkimas, ne sanrykis su krikStu. Abu stengesi susitarti, ir tai jiems paryko. Jogailos padeti sustiprino Lenkijos ponq pasitlymas vesti jq karaliaus sosto ipedineJadvygqir uZimti sosr4 su s4lyga, kad Lietuva apsikrikltys. Lietuvai tai buvo naudinga, nors Lenkijos ponai tikejosi j4 prisijungti. 1386 Lietuvos didysis kunigaikitis Jogaila tapo ir Lenkijos karaliumi Vladislovu III, valstybes jung€ asmenind unija. Jogailos vietininku Lietuvoje tapo brolis Skirgaila, dia stiprejo Lenkijos itaka. Thi netenkino Lietuvos visuomen€s, ir Jogaila didZiojo kunigaikJdio vddi:iaL turejo perduoti Vytautui, sau pasilikdamas Lietuvos aukidiausiojo kunigaikidio titul4. Vytautas valde (892-1430) Lietuvq monarcho teisdmis, uZsienio politikos ir sosto reikalus derindamas su Jogaila. Lieruva kartu su Lenkija 1410 Zalgtio miSyje sutriuikino kryZiuodius, krikitijo kraito Zmones ir lvykde civilizacini perversm4, buvo akryvi ir labai itakinga Vidurio Rytq Europos valsrybe. Stu | 42I husitai iSrinko Vltaut4 eekijos karaliumi, ir jis laikinai sutiko juo tapti. Sudetingi buvo sanrykiai su Lenkija, juolab kad Vytautas neturejo lpediniq (dukte Sofija buvo i5tekinta uZ Maskvos didZiojo kunigaikidio Vasilijaus I).

VALDOVAI Lenkijos ponai norejo prisijungti LietuvE, Jogailai rupejo iSlaikyti j+ k"ip dinastijos atramE, Vytautui - valdlti savarankiSk4 ir stipri4 valstybg. 1429-1430 jis sieke karaliaus kartnos, bet tam sutrukde Lenkijos ponq intrigos, o veliau - Vytauto mirtis. YildLialietuvoje (l 430-1 432) paeme Jogailos brolis Svitrigaila, kurio valdymo budai pasirode netikg, todel jL 1432 pakeite Vytauto brolis Zygimantas KEstutaitis (ikj 1440), nuolat jautgs Lenkijos spaudim4, ypa(, po Jogailos mirties 1434. SEmokslininkams ji nui.udLius, Lietuvos ponai didZiuoj u kunigaiki diu paskelbe Jogailos srlnq Kazimier4 Jogailait!, valdZius! (I 440-1 49 2) . Svitrigaila, valdEs Lietuvai priklausiusi4

Voluing, mire 1452.

Huui ffienri rincm nucir L'; ..g lrQlL'\ll rn njci:r Flcir.r"tt i\ uYoFLu uuruit. tioty ttl'tHmoirrl cutt irrrntbxo \ulltno Hcru\t$l ql\-:t ls srnt-s_tlf-tFllT._ Lj .. Rrtl{o Alimixtr ouctrr40s I\cEl\l 1 cl.tDf lrRhr{ ColrlldfilA FAIni€ ^{TttrlT. qpm N LHoutli i 1432. SEmLTtrs CnAc$4[.RgcStA]1TA]iNIJ4f,

DUC.{[ Dl

Dty,Ur Avil .lLAq Joga i los, kai p ku

n

o

ukiei ou si o Lietuvos

igai kiiio, he rbas

a ntkap in io

me

paminkle, Krokuvos Vavelio kotedroje

Jogailaidiai Si dinastija - tai Jogailos ir kewirtosios jo Zmonos Sofijos AlSeniSkes palikuonys Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos, eeki.los sostuose. Po dinastijos pradininko

Jogailos mirties Lenkijos karaliumi (1434-1444) tapo jo sunus Madisloyas; jis buvo ir Vengrijos karalius (1440-1444); po jo 1447 - Lietuvos didiiuoju kunigaikidiu tapo Kazimieras Jogailaitis. Lietuv4 ir Lenkij4 vel vienijo asmenin6 unija. Jogailaidiai buvo Gediminaidiq dinastijos 5aka, bet jau atskira dinastija, nes turejo kitus dinastines politikos tikslus ir priemones. Lietuva buvo Jogailaidiq tevonija ir jq atrama stengiantis i5lailqd Lenkijos sost4. Todel jiems rtpe-

jo Lietuvos bukle, jie skatino kraito modernejimE, Europos kulttros sklaidE, organizavo Synybqrytiniq Lietuvos sienq, kurias nuo XV a. pabaigos puole stiprejanti Maskva. Bet svarbiausia jiems buvo Lenkija, per kuri4 siekta dinastijos vyraujandio vaidmens Vidurio ir Rytq Europoje. Sis siekis pasireiSke dinastinemis santuokomis ir pastangomis iSplesti dinastijos valdas. Kazimieras Jogailaitis 1 45 4 vede Vokietij os, eekil os ir Vengrijos karaliaus Albrechto II Habsburgo dukter! ElZbiet4 ir susilauke Se5iq stnq ir sepryniq dukterq (dvi anksti mire, kitos buvo i5tekintos ui Vokietijos imperijos kunigaikJdirf . Jo stnus Madislovas buvo eekil os (l 47 l-l 5 | 5) ir Vengrij os ( 1 490- 1 5 1 6) karaliumi, pastarojo sunus Liudvikas valde Sias valstybes .

1516-1525. Mohado mtSyje su turkais iuvusio Liudviko valdos atiteko Habsburgams. Jogailaidiams liko Lenkija ir Lietuva. Siq valsrybiq santykiai ir Jogailaidiq padetis jose buvo vienas svarbiausiq jq dinastines politikos demenq. Lietuvos ponai vafi,eJogailaidiq valdZi4, vene dalytis ja, gyne savos valsrybes interesus, o Lenkijos ponai ir bajorai sieke prisijungti Lietuv4. Jogailaidiai laviravo tarp jq ir i5laike abi valsrybes asmenineje unijoje, iSskyrus 1492-150I m., kai Lietuv4 valde 17

(I492-1505) Kazimiero sfnus Aleksandras Jogailaitis, o Lenkij4 - Q492-1501) kitas sunus Jonas Albrechtas. Po

AIe ksa n d rc s Jog o i I aiti s

Zygimantas Senasis Bona Sforca

pastarojo mirties Lenkijos ponai, siekdami glaudesnio Lenkij os ir Lietuvos ryiio, pakviete Aleksandr4 Jo gailaiti uZimti Lenkijos sost4. Sis vede Maskvos didiiojo kunigaik5dio Ivano IIi dukteri Elen4, bet vaikq nesusilauke, ir po jo mirties Lietuvos ponai didZiuoju kunigaikidiu Q506-1548) paskelbe kit4 Kazimiero sunq - Zygimant4 Sen4ji. Lenkai tuojau pat paskelbe ji savo karaliumi, taip iSlaikydami glaudq Lietuvos ir Lenkijos ryii. Vienas didiiausiq Zygimanto Senojo rrlpesdiq buvo sustabdyti lenkq ponq slcrerbim4si i Lietuv4 ir iSlaikl.ti jq savo valdZioje - tai surapo su Lietuvos ponq siekiais. Jis buvo vedqs du kartus: su Barbora Zapolyasusilauke dviejq dukterr-1, o su Bario kunigaikitl.te Bona Sforca (Bona Sfor-

za) -keturiq dukterq ir 1.520 sunaus ZygimantoAugusto (vienas s[nus mire, k4 tik gimgs).1522 valdovas Zygimantas Senasis ir Lietuvos ponai paskelbe Zygimant4 August4 Lietuvos didZiuoju kunigaikidiu, taip garantuodami jam Lietuvos sost4 po tevo mirties. Lenkai neadldo ir 1529 paskelbe ji Lenkijos karaliumi. 1544 Zygimantas Senasis atidave srrnui valdl.ti Lietuv4 vietininko teisemis, o po jo mirties ZygimantasAugustas tapo visateisiu Lenkijos ir Lietuvos valdovu (1 5 4B-t 57 2) . Vaidydamas Lieuv4, Zygimantas Augustas surare su jos ponais, nadlaudamas (pirmoji Zmona Vokietijos imperatoriaus Ferdinando I Habsburgo dukte ElZbieta mire 1545) uLmez-ge meiles ry5ius su Barbora Radvilaite ii itakingiausios Lietuvoje Radvilq gimines ir 1547 m. j4 vede. Lietuva tai sutiko palankiai, tadiau jam teko iveikti Bonos ir lenkq ponq pasiprieiinim4 del jos karunavimo. Barbora mire 155l. ZygSmantas Augustas dar kart4 vede, 5i kan4 pirmosios Zmonos seseri Kotryn4, bet vaikq nesusilauke. Zygimontos Augustos

18

Eorbora Rodviloift

VALDOVAI Thi veike jo politines nuostatas: jis tapatinosi su Lenkija, palaike jos ponq ir bajorq realios valstybiq unijos siek!. XVI a.7-ajame deiimtmetyje del Livonijos karo Lietuvos padetis buvo sunki, o Zygimantas Augustas, verdiamas pritarti unijai, 1564 perleido Lenkijai savo tdvonines teises i Lietuvq, o 1569 atidave jai 4 Lietuvos vaivadiias. 1569 buvo sudar].ta Liublino unija: Lietuva ir Lenkij a susij ung€, sudarydamos Abiej q Thutq Res-

publika. Unija numat€ palikti kiekvienos valsrybes centring valdLia, atskir4 iZd4, kariuomeng, valstybes antspaudq, taigi iSliko abi Respublikos valstybes. Bet turejo buti tik vienas, bendrame Respublikos seime renkamas valdovas - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikitis. Jis bttq kamnuojamas Krokuvoje. Lietuvos didZiojo kunigaik5dio inauguracijos Vilniuje buvo atsisak).ta. 1572 mirus Zygimantui Augustui, baigesi Jogailaidiq dinastija.

Ren ka m i Respu bli kos

valdovai

AbiejqThutq Respublika buvo monarchija, o renkamas jos valdovas - Lenkijos karalius ir kartu Lietuvos didysis kunigaitr

t,

>2,

)4

703

Voldemaras Augustinas

81

Vorlslos muiis

64

Zaueneinro Jurgis

10

54

Zigmantm Liulsemburgas

65

totoriai

5I

ZigmanasYaza

35

Tiaidenis

60

Zikarxltozas

40

Tietimis Lietuvos Statutm

68

Zinkevidius Zigmas

720 35

24,25,86 22-23,80,81,84 89,108 17

tremtiniai

53,83 59

99,1r0

94,95

Tirbelis Juozas

86

^ zeml€lms uabfle.trus

uRlnlnR6

26

zryoil

Ulos muiis

o/

Zydq genocidm

lJhydas Kazys

4r

zlemgalal

75

Urb5ys Juozas

88

vaikq skaidius Seimoje

+)

54, 107

Vaiivilkas vaitas

100

59,60

/4

E

|

|

.

|

. t.

Augustm ZygSmantx Kgstutaitis Zygimantas Senmis Zmuidzinavidius Antanas

Zygimantas

4).

13,64,65

zalgrrro musrs Zeligovskis Liucijmm

TINRRA

107

7

59

fleniota

9I

94,96,97

19,68

82,83 702

51,52,53,54 43,96 33 18, 19,66, 67, 68

16,66 18, 66

7, 8