Legendos pasakoja. Lietuvos geografiniai objektai

LIETUVOS 6EOGRAFINIAI OBJEKTAI

{

i t

I

I

Ii

{

E

l\i

I [jli

I

)

l I

lrl

\

[t [],1 r\

\

\

:. 'i

t 6

PRATARME DaZnas Lietuvos miestas, piliakalnis ar eZeras, net didesnis akmuo turi savo legend4 Tai m[sq proteviq Zodines kultiiros

palikimas, perduodamas i5 kartos i kartq. JIsq rankose legendq ir padavimq knyga apie Lietuvos geografinius objektus: riedulius, eZerus ir upes, kalvas ir piliakalnius, miestus ir kaimus. Leidinio ideja kilo keliaujant su mokiniais po gimtaji kra5t4. Pastebejau, kad ivairiose ekskursijose ir iSvykose vaikams sunku klausytis gido pasakojimo, jei jis buna perkrautas faktais ir datomis, prikaiSiotas nesuprantamrl moksli5kq ZodZirl. Bet uZtenka praddti pasakoti legend4... Stebuklinis pasakojimas visuomet uZburia - jis verdia suklusti, nes dia svarbus kiekvienas Zodis, idomi menkiausia detale, nukelianti klausytoj4 I nepaZint4 ir paslapting4 praeities pasauli. Todel Siq knygq pirmiausia skirdiau mokytojams, pasiryZusiems vesti savo aukletinius legendq takais. Padavimo ar legendos skaitymas, pasakojimas per geografijos pamokas gali bDti puikus mokinius aktyvinantis metodas. Pamokos pradZioje iSgirsta legenda suZadins jaunimo susidomejimq ir klrybingum4 padds lengviau isiminti objekto pavadinim4 kilmq, geografinq paddti. Bet svarbiausia - kuo didesne ivairove ir paslaptimi mokytojas apgaubs vadovelio pasauli, tuo daZnesni svediai jame bus mokiniai, tuo gyviau ir natfiraliau vyks geografijos ir jauno Zmogaus dialogas. Knyga pravers ir blsimam pedagogui - studentui, ir ekskursijq vadovui, o ir kiekvienam, kas megsta keliauti m[sq kra5to keliais ir takeliais. G i t ana

Kaz imi e r aitiend

ATYTAUS A PS KR ITIS

LAZDIJAI

\

-

Se riiai

@sueXte:eriso

ALYTAIJS APsKRrls

DRUSKININKAI Druskininkll savivaldyb6

Dr skininkai kurortinis Piel4 Lietuvos

miestas pasienyje

su Gudija, nuo 2000 m. savivaldybds centas. Aplinkui banguojantys puiynai kartu su smdlynais, Ndmuno, Rdtnyiios, eZer6 eZerdliy vandenimis formuoj a ypatingq mikroklimatq. Taiiau Druskinink4 kurortas kadais e isikfire del kn tryk.itanii4 mineralini4 ialtini4. Dar XVIII a. sdriuosius apylinki4 vandenis gydymui pritaikd Druskinink4 gyventojas Surutis. Jis dideliuose kubiluose iildydavo sfiri4jq ialtiniry vandeni, paskui iSpilstydavo i maiesnius ir i Siuos sodindavo ligonius. Tuometinis Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas 1794 m. iileido dekrety kuriuo Driskininkai buvo paskelbti gydomqja vietove. Taiiau tikru kurortu jie tapo tik XIXa., kai Vilniaus universiteto profesorius Fonbergas iityre Saltiniy vandeni ir pasiuld caro vyriausybei steigti iia gydyklq. 1838 m. Rusijos caras patvirtino miesto pleffos planq tcli kurorto gimimo data. Labai sena legenda aiikina, i! kur Druskinink4 apylink€se atsirado stirieji ialtiniai. Ant auk5to stataus Nemuno kranto stovejo garsi Liikiavos pilis. Kartq tos pilies valdovas su dvari5kiais medZiojo anapus N6muno. MedZiokle buvo sdkminga. Atsidekodamas dievams kunigaikitis ketino nuiauti sakalq. Visi susirinko ant Nemuno kranto, kur buvo paleistas sakalas. Kunigaik5tis Sove, ir pauk5tis, streles pervertas, krito i N6muno vandenis. Pilies valdovas puole paskui aukq ir paniro. Kilo sumai5tis, visi mane, kad jis nuskendo. Labiau uZ kitus i5sigando ir nusimine kunigaik5dio Zmona. Ji begiojo Nemuno pakrante, Saukd savo vyrq gailiai verkdama, s[rias a5aras liedama. Po kiek laiko i5 vandens su sakalu rankose i5niro kunigaik5tis jis buvo gyvas ir sveikas. O toje vietoje, kur nukrito kunigaikstienes asaros, i5 Zemes istrysko strieji Saltiniai. iia isikUre Druskos miestas Driskininkar.

ALYTAUS

APskF

rs

DAUGAI, MERGOS AKMUO Alytaus rajono savivaldybd

Rajono savivaldybes rytiniame pakraityje, 22 km nuo Alytafis, prie Da,itgt4 (DidZinlio) eiero isikurqs nedidelis Daug4 miestelis. Pustreiio kilometro nuo jo Sal6s pusiasalyje, prie DidZiilio, pilkuoja suskelddjqs ir apsamanojqs mitologinis okmuo. Jis vadinamas Daug4 arba Mergos, akmeniu. Pasakojama, kad Sal6s dvar4 valdant grafui Brastauskui, buvo tiesiamas Velnio tiltas. Akmenis tiltui baudZiauninkai turejg plukdyti iS labai toli, per DidZiilio eZerq. Viena mergina nei3tverusi atsisake Sio darbo. UZ tai grafas isake nuplakti ryk5temis jos tev4 Negyvai uZplaktas tevas

prie5

mirti savo dukteri prakeike: ,,Kad tu akmeniu pavirstum." Taip ir

atsitikq

-

mergina bematant suakmenejusi...

PU PASODIS. ZI LV IOS P I LI AKALNIS Alytaus rajono savivaldybd

Pdpasodiio gyvenyieft yra rajono savivaldybds pietvakarindj e dalyje, 12 km nuo Alynas. Salia tekq ZilviAs upeli. o jos kairiajame krante stfiks o Zilvi1 s, arba Pipas odiio, piliakalnis. Pasak legendos, sis piliakalnis - tai karalaites Zilveles teviSke. Karalaitq pasi6mgs Perkunas. Kiekvien4 pavasari j is mums primena karalaites vard6 nes danguje breZia ugnin[ ..Z" Zenklq.

Kita legenda byloja, kad piliakalnyje gyvena 70 dia buvusios tvirtoves kareiviq, kurie del savo bailumo buvg uZkeikti. Svento Jono nakti jie iSeina ant kalno pasivertg zuikiais. MedZiotojai giriasi i tuos zuikius 5ov9, bet jokia kulka jq neliedianti, mat jie uZkeikti. PAPEEITJ PILIAKALNIS Alytaus rajono savivaldybd

Papdiiai

nedidelis kaimelis rajono savivaldybds vakarineje dalyje,

netoli Obelijos eZero, 28 km nuo Alytafis. Apie ialia esanti PapAiiq piliakalni pasakojamas toks padavimas. Rytiniame piliakalnio Slaite buvo i3lindqs grandines galas. Su€j9 Zmones trauke tq grandinE, tadiau ji trfko ir galas ilindo i piliakalnio vidq. Kas bandydavo t4 granding judinti, tas biidavo itraukiamas i kalno poZemius. Manoma, kad po piliakalnio giraite slypi nugrimzdusi baLnyi;ia.

ALYTAUS

A

PsKRrT|s

PAPEEIAI. LAUMES AKMUO Alytaus rajono savivaldybd

Metelifi regioninio parko teritorijoje, prie Papeiitt kaimo vakarinio pakraiiio, Metulio eiero terasos ilaite istrigqs tamsus granitinis kiauiinio formos riedulys, vadinamas Laumds akmeniu. Jo aukitis siekia 2,1 m, apimtis - l0 m. Pasak legendos, senq senoveje prie M6telio eZero stov€jo sena sukypusi trobuke, o joje gyveno burtininke Laume. Niekas neZinojo, nei

gimusi, nei kas jos tdvai buvo, nei i5 kur ji dia atsirado. Ji turejo gal 5imt4 gal pusantro Simto metq, atrode sena sena, bet vis nemird, nors Zmones kiek kartq buvo targ, kad jos nebera. llgai niekas nematd burtininkds paeZere vaik5diojant, nei pirkutej Sviesos Zibant. Sumane kaimo moterys nueiti Laumes paZi0reti, bet trobeleje jos nerado. Sugriiusios i namus paleido dar daugiau gandq apie burtininkg, dar daugiau visokiq baisybiq papasakojo. Po tqjq kalbq trobeld dingo, o jos vietoje Zmonds i5vydo didZiuli akmenl. lr dabar Zmonds lenkia Siq viet4 jei prireikia vakare ar nakti vaZiuoti Salia esandiu keliu. kada

ji

LISKAVA Var6nos rajono savivaldybe

Liikiavd

-

miestelis pietvakariniame rajono savivaldybds pakraity-

je, Dzukijos nacionalinio parko teritorijoje, 8 km i {iaures rytus nuo Driskininh4 Ndmuno kairiajame krante.

pilis buvusi sumfiryta i5 didZiausiq rieduliq- nd vienoje kitoje Lietuvos pilyje tokiq nesq. Zinoma, kad tai Pasakojama, kad Li5kiav5s

milZinq darbas. Neva joje paslepti didZiuliai turtai, o poieminiai tuneliai veda i kit4 Nemuno krant4 Pasak legendos, LiSkiavos pavadinimas kilqs nuo kunigaik5dio LiSkos )t., Zibinto. Jis, paties Jogailos lieptas, nuZude didiji kunigaiksti KQStuti - uz tai gavo Sias Zemes. Tadiau netflrkus LiSka pats buvo nuZudytas Kqstudio Salininkq. Jo Zmona ilgai gedejusi savo vyro - liejusi s[rias aSardles, kurios virtusios Dn)skininkq mineralinemis versmemis.

ALYTAUS

aPskR T|s

VARENA Vardnos rajono savivaldybe

prie Meikio ir Varln1s upi4 rajono savivaldybis centras. Istoriniai ialtiniai rodo, kad Vardnq ikfird Lietuvos didysis kunigaikitis Vytautas: dviej4 upi4 santakoje pasistatydino mediioklds sodybq. Yra iinomi Vytauto laiSkai, raiyti kry2iuociams Varenoji I4l3 m. Vdliau iia iikilo dvaras, priklausps Lietuvos didiiojo kunigaikiiio iZdininkui BZostovskiui. Prie dvaro atsirado miestelis. Taiiau apie Vardn1s ikurimq byloja tokia legenda. Vardnd

-

miestas Lietuvos pieluose,

Kadaise gyvenusi medZiotojq ir Zvejq gentis. Jq globojusi deive Varene. Promote padedavusi Zmon€ms iSgyventi. Pasivertusi lydeka ji va-

rydavo Zuvi i tinklus. Mi5ke persikunydavo i vilkg ir gindavo Zveris I medZiotojq spqstus. Kol Zmonds buvo geri ir vertino savo promotes paramfu atneSdavo aukq, - viskas sekmingai klojosi. Veliau Zemes gyventojai pasidare ganetinai stiprDs ir i5puiko: nebeskyrd pakankamai demesio juos globojandiai Varenei. lskaudinta promote paliko gentl. Vien upes, itekandios i Meiki, ir gyvenvietds vardas teprimine globeje. MERKINE Varenos rajono savivaldybd

Merkind

sena gyvenvieft rajono savivaldybes vakarineje dolyje,

24 km i vakarus nuo Vardn1s. Miestelis isikurqs Nemuno, Meikio upi4 ir Stangds upelds santakoje. Zmon'2s iia gyveno jau )0 tfitcst. met4 iki Kristaus - matyt, apsigyveno vos nutirpus ledynams. Istoriniuose ialtiniuose

viebvA minima nuo lJ59 m., kai Merkinis pil! pradejo pulti kry2iuoiiai. Miestelis ypai iSaugo ir suklestdjo XVI WIII a., tada jis jau turejo Magdeburgo teises. lj87 m. Jogaila budamas Merlindie suteikd Vilniui miesto teises. Kur! laikq Merdnd buvo apskrities centras, miestas, svarbesnis ui Alit4 todel tuo metu vadintas Dzukijos sostine. Merkiniskiai ir dabar jq taip vadina. I! t4 diding4 laik4 alkeliavo viena legenda. Seniau Merkine buvo labai didelis miestas, kaip dabar Vilnius. Joje buvo net trisde5imt trys baZnydios, gyveno karaliai ir turejo ten puikiq rumrl pasistatq. Tie r[mai stovdjo ant kalno, kuri dabar vadina piliakalniu. Jis Sitaip atsirado. Ejo seniau kaikokis karalius su didele kariuomene ir apsistojo klony tarp Meikio ir N6muno. Nakdia prisisapnavo tam

ALYTAUS

A

PsKRrr s

Merkines apylinkes

karaliui, kad dia bus didelis miestas ir tam mieste reikia jam gyventi, jei nori bDti galingas ir tureti ilgq amZiq. Nubudgs karalius liepe savo kareiviams supilti kepur6mis dideli kalnq ir ant to kalno vir5fines jam gyventi namus. Taip atsirado karaliaus rlmai, ir paskui aplink juos i5augo didZiausias miestas. LISKIAVOS PILIAKALNIS Vardnos rajono savivaldybe

Prie Liikiav1s, Nemuno pakranteje stul$o piliakalnis, Pilids l