Morfologija, sintaksė ir skyryba: pratyboms ir egzaminams

Nijole BroZiene

lreno Romoneckien6

tt|0Rr0r0GtfA I

Slt{TAl$E ir Sl(Y

Leidinys orientuotas i savaranki5kai pratyboms ar egzaminui besirengianti dieninio ir neakivaizdinio skyriaus studentq. Neturima tikslo glaustai aptarti visas morfologijos ir sintaks6s temas. Sios mokymo(si) priemonds paskirtis:

*

Pad6ti prisiminti pamir5t4 informacijq, kuri tikrai svarbi

nagrin6lant ZodZius kalbos dalimis, skaidant juos reik6mindmis ZodZio dalimis ir darybi5kai; aptariant sakinj ir ai6kinant skyrybq, nagrindjant sakinio dalimis.

*

lsp6ti studentq, apsaugoti jj nuo galimq 2odlio ar sakinio nagrindjimo klaidq.

*

Duoti 2od2ir1i sakiniq nagrin6jimo pavyzdZiq. Leidinio pabaigoje pateikta sakiniq absolventams, kad Sie gal6tq orientuotis, ko i5 jq bus reikalaujama per kvalifikacini lietuviq kalbos egzamin4.

Mokymo(si) priemon6 pravers ir abiturientams, besirengiantiems laikyti stojam4ji egzaminq (testd i SU Pedagogikos fakultetq ir ne tik iji. Leidinys turetq b0ti nebloga atrama lietuviq kalbos molqtojui, korepetitoriui. Morfolog ijos (iodliq nagri ndjimas kal bos dal i mis, ZodZiq sandaros nagrin6jimas, darybin6 ZodZiq analize) skyriaus autord - N. BraZien6, sintaks6s ir skyrybos, sintaksinio sakiniq nagrin6jimo - l. Ramaneckien6.

-3-

MORFOLOGIJA Morfoloqiia

- gramatikos skyrius, kuris nagrin6ja: 1) kalbos dalis ir jq kaitybq, 2) lodliq sandarq, 3) ZodZiq darybq.

1. 2. 3. 4. 5, 6,

I. 2ODLIU NAGRINEJIMAS KALBOS DALIMIS

2, Budvardis Naqrin6iimo Planas Kalbos dalis. R05is (paprastasis, lvardZiuotinis)' Gimin6 (vyriSkoji, moteriskoji, bevard6). Linksniuotd. Skaidius ir linksnis. Laipsnis.

1. Daiktavardis

Laipsniai:

Naqrineiimo planas 1. 2. 3. 4. 5.

Kalbos dalis. Skyrius (tikrinis, bendrinis). Gimin6 (vyri5koji, moteri5koji). Linksniuot6. Skaiiius ir linksnis. GalInds

Linksniuotes

vns. varo.

PaWzdzial

vns. Ktlm.

1. Nelyginamasis laipsnis: ramus, maZa, graZd. z. Au[slesnysis laipsnis: ramesnis, maZesnd, graZiafi, 3. Aukdt6lesnysis laipsnis: ram6lesnis, ma2dlesn6, graZdliaff. 4.Auk5diausiisis laipsnis: ramiausias, maZiausia, graZi6usia. 5. Visq auk56iausiasis laipsnis: visq ramiausias, visq maiiausia, vlsq grazlausla. Pastaba. Nelaipsniuojami: 1) didZioji dalis lll linksniuot6s bldvardZiq, 2) visi sudurtiniai b0dvardZiai,3) skaitvardinds kilmds (dvejopas, trejopas ...)

budvardZiai. (i)as ic

- (i) o

ys os

tl

(i)a

(i) os

I

A

darbas - darbe kelias - kelio medis - med2io buryg - burjs

Linksniuotes

girta

- girjes

marti - mardjqs saul6 - saul6s

tl

IV

-ts

uonts

Salis -us -uo

-e

- aus

- ens - ers

-4

- uonres - Salies

mielggr miele

- (i) as, - (i)a

zalias. Zalia

-us,-i

daiUg, daili surqg, suri

mieriausia; mieliausia I auksaiausioio darliausEg-.dailiauslg- | lai ps nio bn dv

didel!s] didelq did19 didi auksinjg, auksinq

-ts,-l

didesni!, didesne I aukitesniojo mielesnis, mielesne dailesnis, dailesng

lietus

- lietaus medus medaus - akm6n-s akmuo -i. duKte

- dul(Iers

PaWZdZiai

-as,-a

Dteva - Drevos

l

ill

VyriSkosios ir moteriSkosios giminds vns. vard, galunds

lsiZiurdkite, kaiP isiddmdti,b0dvardZiq linksniuotes:

b@@G -5-

u

I

laipsnio budv.

I

ill

@0' @

4. lvardis Naorin6iimo Planas 1. Kalbos dalis. 2. Skyrius. 3. Gimind. | .7"; rrr; 4. Skaidius. I 5, Linksnis.

3. Skaitvardis Naorin6iimo planas 1. Kalbos dalis. 2. Skyrius ir poskyris. 3, Gimin6, skaidius. linksnis Iei skaitvardis kaitomas). Skyriai pagal reikdmg

Kiekiniai

Poskyriai

Pavyzdziai Skyriai

pagrindiniai

vienas, du, keturi, desimt, vienuolika, dvideSimt, Simtas, milijonas ...

kuopiniai

savgs

Savybiniai

manas, - a tavas, - a savas, - a

pirmas, antras, devintas, vienuoliktas, dvideSimtas, trisdeSimtas...

jvardZiuotiniai

pirmasis, pirmoji, penktasis, penktoji ...

Sioks, Siokia

Parodomieji

toks, tokia

Paiymimieji

6.

sitas, Sita

Sitoks, Sitokia

anas, ana

anoks, anoKia

mani5kis, - 6

taviskis, - d savi5kis, - d

tas pats, ta Pati toks pat tokia pati Sitoks pat Sitokia pati

vtsas kiekvienas nteKas kitas ne kitoks visoks vienas kitkas

joks

paIS

Klausiamieji ir santykiniai

kas. kuris, katras, koks, keli, kelintas.. kuri. katra, kokia, kelios, kelinta ..

NeZymimieji

1)kaZ-: kaikas, kaikoks, kaikuris, ... kaiin: kaiin kas, kaZin koks' kaZin kuris " 2) kai : kai kas, kai koks, kai kuris .. 3) bet : bet kas, bet koks, bet kuris .. 4) nors : kas nors, koks nors, kuris nors . .

_q

-6-

manasis, - oji tavasis, - oji savasis, - oji

m0siskis, - e

viena antroji, penkios dvyliktosios, pusantro, pussesto...

paprastieji

jis, jie, jos, tamsta

jisiSkis, - e

vieneri, dveji, treji, ketveri, septyneri, devyneri ...

trupmeniniai

a5, tu, jis, .ii, mes,

Sangrqzinis

dveietas, treietas, septynetas, astuonetas, uvvyt |lttct>, ...

dauginiai

Kelintiniai

1. Asmeniniai

lvardZiai

r19..-La9.I'9-beqj kurrs ngf(uris,l (virtes) s: mestl s: mete - ...-= t> d: matd maeiau t> d2: hedis mediio ir t.t. o>

$aknies oalo priebalsiu

Pastaba. NepakitusiE Sakni daZniausiai turi veiksmaZodZiq

b[tojo kartinio laiko tre6iasis asmuo. 3. Gali visai i5nykti Saklies galo priebalsiai ! ir d: kryk5t@- krykSii, drumst@- druqsii gruzd@- gruzti, grimzdq- grimzti. 4. lwksta priebalsiq sankaita, t.y. metateze. Saknies gale pried priebalses ra5omos samplaikos ks, k5, 92, gz, o prie5 balses - sk, 5k, zg, Zg: drdksti - dreskia, brdGti - brd5ko, d2ergfii - dier/gia, megTti - me2ga. 5. Kartais po Saknies priei galung gali atsirasti n: oriebalsiai i, v, --..

i96ggl!g!3i

i-'

butl - buva, ouvo; -/:\ em - ^erla, elo. Jei dviskiemenio v-eiksmaZodZio Saknis baigiasi dvibalsiu gg, tai esamajame laike prieS gallng atsiranda n (bliaUti - bliauna; griaUti - grjAUna), o bltojo kartinio laiko Saknyje - ov (bliov6' griovd)... 4.

Sakni ^5is, ^jis, Pastaba; 5uo ...

gali sudaryti ir vienas priebalsis: Gs, ?o,

-15-

Bltina atkreipti ddmesi jtuos veiksmaiodZius, kuriq

II. INTARPAS Garsai n ir m, lsiterpg i veiksmaiodiiu esamoio laiko vadinami intarpais. !q@j, Intarpas randamas lyginant veiksmaiodiiu paqrindiniu formu Saknis: Sorukti. soru(Dka. soruko. -..r-^--.... Kand lusl...

Esamoio laiko lll asmens kamienas

Esamojo laiko -AA,-fisl veikiamosios r05ies dalyviai - tntE - Inr[sl - InIU

_ffid-

Mokantis darybi5kai nagrin6ti iodZius, svarbu atskirti kaitybos (gramatines) u 2od2ir4 darybos priesagas. Kaitvbos (qramatines) priesaqos yra tos, su kuriomis padaromos to paties iodZio formos. Tai: 1) veiksma2odZio i5vestiniq formq priesagos (ne5d6io, ne51, ne5lq, neSffiis, neS5fii; ne3Shas ...), 2) laipsniq formq priesagos (graZ66iis, graiiSGias). Pagal priesagq galima nustaMi, kokia veiksmaZodiio forma sudaryta.

Esamojo laiko -6ftr@ -6m@ neveikiamo- tmlasl sios r[Sies dalyviai

-fitr

-6mE - rmFl

Kamienas

lSvestin6 forma Darybos

formantas

B0tojo kartinio laiko lll asmens kamienas

BUtojo kartinio

-Fst,

laiko veikiamosios r05ies dalyviai

- usLll

Darybos aiSkinimas faB lFSl- i5vesti n6 forma i5 veiksmaZodZio bOtojo

kartinio laiko kamieno

ra6-dirgal[n6s-es: raEl

B0tojo kartinio laiko padalyviai

-us

+FFl

6SlG

- iSvestindforma veiksmaiodZio b0tojo kartinio laiko kamieno i5

raS-6irpriesagos-us: raSPt+ 0)G

esamojo laiko kamieno

raS-oirgal0n6s (trumpoji forma) arba

tft6h@]-

idvestin6 forma i5 veiksmaZodZic esamojo laiko lll asmens kamieno ir oriesaou bei qal[]niu: i63o +-o-m"r-

iSii/+a-fr'as