Septyni Antikos stebuklai

EP

STEB

Reg Cox

ir Neil Morris

iliustravo James Field

Reg Cox

ir Neil Morris

iliustravo James Field

BRIEDIS

.2

.----'.F :

Juodiiau ilspausdinti iodiiai ailkinami iodyn€Iyte (p. 32).

\r'

DIDZTOIT. GTZOS PNRAN4NDE i didiiule Egipto piramide yra seniausias Antikos stebuklas ir vienintelis iJlikEs iki liq dienq. Vos tik pastatJta Didiioji piramide tapo aukidiausiu pasaulio statiniu. Ji, ko gero, iSlaike 5l rekord4 bemai keturis rlkstandius metq.

KARALIq ANTKAPIS Didiioji piramidd buvo pastaq.ta kaip Chufu, graikams iinomo Cheopso vardu. anrkapis. Cheopsas buvo vienas

ii faraong -

senoves Egipto

karaliq. Antkapis baigras stariti maidaug 2 580 metais iki Kr. Veliau Gizoje buvo pastaq,.tos dar dvi piramides Cheopso s[nui ir an[kui * bei maiesn6s piramides jq 2monoms karalien6ms. Paveilalelyje Cheopso (ChufLr) piramide labiausiai nutolusi ir di&iausia. Sfinaus piramid6 - viduryje ir del didoko pagrindo atrodo aukitesne.

PIRAMIDES STATYBA Piramides st[.lso senovinese Gizos kaoin€se. prieiingame nei Kairas, dabanine Egipto sostind. upes krante. Kai kuriq archeologq manymu, Didi:iqa piramidg bus statg apie 100 tulstandiq Zmoniq ilgiau kaip 20 metq. Jai staqyti sunaudota per 2 milijonus akmens luitq, kuriq kiekvienas sveria 2,5 tonos ar daugiau. Darbininkai vilkdavo juos i vietas naudodami svertus, skridinius ir lauZtuvus, po to be iokio skiedinio winindavo.

Nilo

FARAONO r-A,TDOJTMAS

BLIZGANTIS KALKAKMENIS

Senovds egiptietiai tik6jo, jog tam, kad mirusio.jo dvasia glwentq, reikia rtpintis

Paba igus svarbiausius

darbus. srarinys atrode it laiptq eiles. Po to jq tarpai buvo u2pildomi balru kalkakmeniu, aptaiytu, kad butq lygus ir blizgetq. Jie sudeti taip glaudZiai, kad ii iiores rarp luirq nejmanoma isprausri ne

peilio almenq. Taip Didiio.ii piramide iSaugo iki 147 metrq. Jos vir![ne neiiliko. Dabar tik Cheopso sunaus piramidds viri[ndje yra iilikusiq kalkakmenio dangq. Didziosios piramides pagrindas i3 visq pusiq siekia po 230 m. Jos piotas didesnis kaip deryniq futbolo aikidiq.

ffi

*:'

jo kunu. Jie iiimdavo mirusioj,, vidurius, prikim5davo knn4 druskq ir isupdavo i lininius warsiius. Taip k[nas virsdavo mumija. Tada ji budavo laidojama su drabuZiais, maisru, brangenybemis ir kirais daiktais. kuriq galejo prireikri pomirtiniame g1ruenime. Cheopso mumija buvo palaidota laidojimo kambaryje, esandiame giliar piramid6je.

Mib*i

uiena madyti Cbeopso sbulptnrdli i! dnmblio haulo bontastuoja su mihiniiha jo piramide,

la ,/,,W\

t\

.1;t:::-:wt::::,;w;t:;:*,,.-

\i

Piramidis liandien. Siq hab4 halhabnmio dang7 inonds naardi jau prie! iimtmeiius it panaudojo Kairo sutybose,

Cbeopso (1),

Cbfieno

(2) b Menkturo (3) piramidih4 planas. KizbtienQe j4 buvo iem*rtni fuentybla (4), burioje nrbat ir

buto bakanuojami

Mmhauro, tre{tosias piranidis staryojo, sb lptirili, Abip*, jo stot)i Cbeopso oaihailio

faraonry b*nai.

IlSas horidonu.t (5)

dzivis.

oedi i I'zidojimo iaentyhQ (6) bur bidano auhojama

faraono sieki, Netoliese banto

haulienhl piramidis (7) ir stadakampiai Cbeopso gimin T bei

&nriibhp anthapiai.

Didiiosios piramidis tiduje ir po ja hambariu.;, tarP jU

-

ya boidoi6

i faraono la.idojimo hambni.

oedanih1

I

Juodo granito Cheopso sorkoJagas, arba abnms harstas, Jame oeibiaasiai bttta medinio harsm su faraono htlnta

Si medini t'abis nsta duobeje greta Diddiotios pimmidls. Vahis surenontaota h, ehEtonuojama" Galbatja pel Nil4 gaberrtds Cheopso bana5 o gal tai buao ,,saahs vabis", sbtaidinasi faraono sieQ

Pirdmidis buuo statomos ii abmens Iuitry sluo Lvi4 Kie bicnas s luo hmis t tup utf maie mh ai iemiau esantl. Luitai tibriausiai bld.aoo

I.$##%# fdi

oelbami didiiuliu temis giina buris hieboim"zm slaobsniui budao o ds auhitina.mas

qflq

c\Y.tr

dangml

KABANTYS BABILONO SODAI abanrys :odai yra viena Iabiau.iar

'. Babilono miesto ilymybiq.. ": {rcheologai yra radE liekanq, kurios raii bDri sodq likuiiai, bet nera tuo tikri. ,/ nom.. kad :odq bura. nes Zmone' yra juos mare

ir apie .juos raiE.

\.ABUCHODONOSORAS IR AMYTIS Graikq ir romenq autoriai ra3o, jog Sie sodai sukurri maldaug 600 metq iki Kr. isakius B:.bilono karaliui Nabuchodo.rosorui. Sis JiJinga. miesras 5toveio anr Eufrato upes Iirartq, i pietus nuo dabartinio Bagdado, 5iq laikq Irako sostines. Viena i5 legendq byloja, kad karaiius suklre sodus savo jaunai imonai -{mi'tis (Semiramidei), besiilgindiai gimtqjq Persijos kalnq.

DRIKINAMOS TERASOS Kabann's sodai turdjo b[ti netoli

upes. I5

jq

arsiverdavo Babilono miesto vaizdas. Sodai buvo lr.eisri terasose, kuriq virSus galejo buti

pakilqs maidaug 40 metrq nuo iemes.

\abuchodonosoro sodai buvo apsodinti visq r[Siq, kokias tik galima isivaizduoti, augalais. Jie jauiiq traukiamais veiimais buvo suveZti ir barzomis atplukdlti iS visos imperijos. Siuose soduose gal€jo augti figos, migdolai, rie!utmediiai, granatai, vijoklines roies, anden' lelijos. kvapnieji krumai. ' (odai kle.rejo rikriausiai del sumaniai irengros drikinimo sistemos, kurioje buvo naudojamas Eutiato vanduo. { teras4 .ji krepliais kele eilemis susto jE vergai ir pyle I kojamini malinl Po to . anduo srovemis ir kriokliais liejosi ! sodus ir drekino dirvE.

'tir

t.

\* *#

,tt"'k

I' f' ,* S,

.t'

Babilonas baao basinejamas XX antiiaus ptadlioje, Iiliho tib apatinis (Pamatinis) statinhl dzlys, tad buuo nelengua atk rti b urs! pastatv

!aizda.

:, ,,,.,

J8 lJAOtlOftO pUnAS rodo, bur, mdnona, ban habany'iqjq sod4. Q). Procesijtl belias (2) aedi per

Abmenfie ilbdh/t babiloftiey'iV ryriatsioji deioi lltari. Ji neua globojusi meilis ir baro reibalus. Jos liutai

puoli Bahilonq.

{ miest4 bnfutao lietgiama per didiiuli* deiuis Iitaris oardu paaadinns aanus Jie

deifis litaris lartus (3) i Nabucbodonosoro

nlmt*. Netntbus po jo taLlnno miest4

uiimi penai.

iffi \i1ru

buuo padengti glazunlotomb milynomis plohltiznis ir paptolti gebonais bei rzdais buliais ir slibbnis.

Sioje plohiteje

surafiti buorsio harali4

sodo

augalai. Juos naudojo maisnti ir grdjnnul

l0

Babilonas

SpQama had pabaisa liato gah,a

li

turbit

simbolizuoja svarbiausi.4

Babilono

din4

Marduh4. Ka-t net budaao

h'eniitzma

Mardabo it)enti,

.1''

. t-'

'j

;,

i

paa aizduo tas s enooinis pasaulio, baip jis buoo

lsiaaizduojamas anuo met* lenihpis. Babihnas prudijo

bu*is apie 300O metus ibi Kt. Maldaug 20O0 metais ihi Kr. babilonieliai lhiri .ir vlinse tatstlb?.

didek

Liini

procesij4.

beltje, oedaniiame

i

dcids Iitaris uartus, Pet Naajqj4 menT loentg lmonis Qo tuo beliu i! Marduho i'ventyhlas, neldami iio dieuo sbalptir4.

ll

ARTENITIDBS

SVENTYKLA EFESE Si moneta nukalu Efese III amCiqje po Kr. loje natyti, haip atrode iuentyhla"

roisas (Krezas) buvo paskutinis Lydijos, senoves Salies

Maiojoje Azijoje

(dabanines Turkijos dalis) karalius. Jis gars6jo savo did;iuliais turrais

ir

560 metais iki Kr. turdjo nuostabi4 Sventyki4, pastat''t4 Efese. Sis miestas buvo lkurtas priei tll<standius metq. Legenda byloja, kad ji ik[rusios amazones. Taip vadinra karingq morerq gencis.

.d..!$--\

&

|.

,11i. a

DTDZTAUsTA MARMURo $vsNTnil,{ Kroisas nusprendd pastatJti menulio deives ir gru[nq bei jaunq merginq glob6jos garbei didiiausi4 marmuro Sventykl4. Deivg graikai vadino Artemide. romenai - Diara. Svenrykla pastaqta i3 kalkakmenio ir marmuro, atgabento i3 lauiyklq, esaniiq gretimose kalvose. Svarbiausi4 Sventykios statini reme maidaug 120 marmuro kolonq. Kiekviena jq - 20 metrq aukidio. Didiiuliai kolonq luitai buvo keliami skridiniais ir tvirtinami metaliniais kaiidiais. UZkelus srog4, menininkai uZbaigd pastar4. dekoruodami ji graiiomis skulpt[romis, lvairia puoiyba. Sventyklos viduryje stovejo Artemides skulptura. Tai viena didiiausiq Senojo pasaulio ivenryldq, daug didesne ui Partenon4, veliau pastag.'t4 Atenuose. Pagrindas, ant kurio pastatlta Artemid6s Jvenrykla, buvo 131 m ilgio ir 79 m nlodio.

HEROSTRATAS IR ALEKSANDRAS Po dviejq Simtq metq, 356 metais iki Kr., Sventykla buvo sudeginta

iki pamatq.

Jq padege troSkEs

iSgars6ri 2mogus, vardu Herostrara.:.

ldomu ir

keista, kad ivenrykla sunaikinta t4 padi4 dien4, kai

gime Aleksandras Didysis. Po keleto metq Aleksandras lankesi Efese ir liepe atstaq'ti 5venrykl4

,^:- --:;^:- .,:-.^:\TSISKAS SUNAIKINIMAS Aleksandro atstaq,'ta Svenrykia iiliko iki III amiiaus po Kr. Pamaiu Efeso uostas uhineie dumblu, tad miesto reilSm€ eme maieti. Sventykl4 iSpleie gotai, o v6liau ji buvo apsemta ponymq. Siandien i5 Artemides lventyklos tera likg keli pamatq blokai ir viena atstaq'ta kolona.

Si inagaus dldi,io ArtanidAs mannuriui

shulptita bano nresta senotinQe Efeso rotaldje. Miesm

grummjans ji hao deioi motina"

Shulptfi.ra dcnoje ii ivertyhhs holou1Svettyhhr groiis taahi maldhhh* ii

Wdsi*tnio.

Mada defuds Artemidis

sW&rdl,i ii drorrrbli4 k4ah (VII a" ihi 10.). Da4gel* benty kh s lanbynj 4 p irko dztinh1 ama.titinhq p agdmintas sbulp ttuA lat, tohias kaip malute dzfues

Artemid&

suailh.

vin

ii ii,'i;i.'i,'1 .'i;-' il i'r;i;i.'l ."'.'i;-' ii i'' i'r i-' i'! ii i'' Ji.'i."'.'i.'i i'' i'r Ji,'i."r.'1 .'i ;'' ;'r ;''

Soentyhlos pLa.nat rodo

holona

atamines

it

dideQ patalp4, stoo ij o dc fu is Ar*tnidi s

funoje

sh ptfira,

&tenyktos aietoje rdstas el.rtiat.

Anemidei

jis bau

&)entas. Jos koltos

vedim4

*auhi balrt

elniai aahso ragais,

Anemidis

ilmiai Kai i Efes4

fu. Paulius aatybo she lbti

brihifioni4 tikijimo,

dauguma amatininb4

iyniq stengiti net apa.itala

ir

ji nu dfti, ninlirl

shleidimas grisi jry

terlui

Siandien tebestoti tik oieuz iuentyhlos holona" Ji axuqu nesenial E haihadz garsaus miesto yra IihT hit4 griuuisiq ntgriautas teat as, biblioteha, pirtys ir daug

bial

suotneninhl pasua1-

DZBUSO STATULA oLnMPTJOJE eveik priei 3 t[kstandius metq

eursrervrni

Olimpija buvo svarbus Graikijos

Dzeusas buvo pasodintas soste, inkrustuotame juodmediiu ir brangakmeniais. Skulpt[ra buvo 13 metrq aukidio ir beveik sieki Svenryklos lubas. Atrode, jog atsistojgs Dzeusas nukeltq stog4. Palei sienas buvo pastaq.tos palcylos, kad pasilypejg imon6s galdtq iSrysti dievo veidq. Apie 435 metus iki Kr. pabaigta skulptrrra dar 800 metq stov6jo kaip vienas didiiausiq pasaulio stebuldq.

religijos centras. Senovds graikai garbino vyriausiqji diev4 Dzeus4, jo garbei rengdavo Sventes, atletikos variybas. Pirmosios olimpines iaidynes, kaip veliau imta jas vadinti, tikriausiai buvo surengtos 776 metais iki Kr. Daugiau kaip 1100 metq jos r.ykdavo kas keweri metai. Graikai teikdavo iaidyndms daug reikimes. Kad sponininkai ir iilrovai galetq jose dalyvauti, btdavo liaujamasi netgi kariar.rrs.

DZEUSO SVNNTNfl,N. V amiiuje iki trG. Olimpijos glventojai nusprende pastaqti Dzeusui Jventykl4. Didingas statinys iJkilo 456456 metais. Pastaq.'tas jis buvo i5 didiiuliq akmens luitq ir apsuptas maslwiq kolonq. Praeyus keletui metq, Sventykla vis dar netur6jo tinkamos Dzeuso skulpturos. Buvo nusprgsta, kad jos reikia. Skulpturai kurti buvo pasirinktas iZymus Atenq skulptorius. SKTJLPTOROS STATYMAS Skulptorius, vardu Feidijas (Fidijas), jau buvo suklrgs dvi nuostabias deiv6s Atdn6s statulas. Olimpilole iis ir io pagalbininkai pirmiausia pastat6 medinE konsrrukcij4, turdjusi4 pasitarnauti kaip karkasas Dzeuso skulpturai. Dievo od4 padare i5 dramblio kaulo plok{diq, drabuZius - ii aul,so lakitq. SiUles pagalbininkai paslepe taip, kad baigta skulptr:ra atrode vientisa.

ZEMES

SKULPTUROS PERKELIMAS Apie 40 metus po Kr. romenq imperatorius Kaligula panoro, kad skuJpr[ra blrq perkelra i Romq. Pasiuntd darbininlus jos

paweiti, tadiau, pasak legendos, skulpttra taip griausmingai nusikvatojusi, kad pasiuntiniai " i5silalstg. Tada, 39I metais po Kr., lsigalint krikidionybei rom6nai ' uZdraud6 olimpines Zaidynes ir uZdare graikq 3venryklas. Po keleto metq Dzeuso statula laivu buvo nuplukdlta i Konstantinopoli. 462 metis po Kr. r[mus sunaikino gaisras. kuriuose srovejo statula. I5 skulpttros nieko neliko. VI amZiuje Olimpija ir apylinkes supurte Zemes dreb6jimai. Svenrykl4 ir stadion4 nuniokojo nuoiliauios bei potvyniai, griuv€sius uigule dumblas. Jis uZkonservavo dali Olimpijos ilgiau nei tukstant! metr4. M[sq laikq archeologai atkase !i4 vietovq. Dabar Zmones gali vaikidioti po bventyklos griuyesius ir pamatyti, kur kadaise buvo didingoji Dzeuso statula. Tadiau pati skulpt[ra iSnyko visiems laikams.

Viduryje: rommE iiedas, pagamintas iJ brangabmenia barneolia, burimne iigrdoiraota Dzerso sutalz laennoQa

,i,

.,.r

i..'j

t7

Dzeuso loentyhlos griut'isiai iiandien. Vietoui bauo kasinijama nusq laihais.

Olimltija b-uuo senouis graihl td.y de Helzdije, Cia matome HelanT4je naudotos monetos 4tvaizd4. Jos reoerse panaizduotd

Dzeuso sbalotira,

ffi Palyginti neseniai, 1958 metais, netoli Feidijo dirbnohl archeologai aptiho bnnzini4 sbrlptaros /anhi4. Be to, rrcta dramblio hauh, metah fu stihlo gabalry.

E#=T>

W "--'t Lsf;r"---->-

ruf,F" #i nr t !/ I

\,/

\/t

L--:--_--__J

7r\l

D z e us o i o en ty h Io s frizo,

iiraiiyto

V

amliuje ibi Kr., dalis,

------- ---------Dze*so ioentyhlos Olimpijoje uahetas rcdo, baip, arcbeolog1 maqnnu ji brc atrodZiui.

Sis

Stentovg .juosi 34 masyrios bolonos. Kieboiena j4 daagiau nei 2 tnettty stoio. Stog4 d.engi matnuro

plohkis.

Terabotos,

naudotos

sulydyun auhni hai buioms skulpturos

drabuih2 dzmlims

formuoti, dafis. Jos rastos basinijimr!

oienje 1958

it dabar ya

Tnetab

Olimpijos

-

muziejuje.

Ploh;te i! sbulptarcmis puoito

frizo, jrosttsio ioenryhlos simas. Frius t'aiad.uoja 12 Herahlio dygdarbiry. Ateni iiai, haip Atlantas siuh auhsinh4

obuolhp, Viduryje Herahlis laibo pasauli ant sato

pe q, Henhltu ir Aaini buao Dzeruo oaihai,

NtrAvzoLrEJUS

HALII(ARNASE ausolas karatlavo

J/ /_3t3

metais iki Kr. Persq imperijos dalyie Karijoje. Jor sosrine buvo Halikarnasas, dabar Turkijos turizmo centras, vadinamas BodnLm- Mausd;rs buvo paveldejgs sost4 i5 savo tdvo ir persijos karaliaus paskirtas valdyri miner4jq provincij4. Tadiau Mausolas iisilaisvino ii persq priklausomybes ir veike kaip savarankiikx valdovas.

PIRMASIS MAUZOLTEJUS Mausolx vede savo

seseri

Artemisi.j4. Tapgs

SUGRTAUTAS zrUES OnEnn;nro Pra6jus 1800 metq, iemes drebejimas iki pamatq sugriove mauzoli ej4. 1489 metais joanitq riteriai praddjo naudoti jo akmenis netoliese statomai piliai. Kai kunos sienos buvo pastaqnos ii ialio akmens luitq, paimtq ii pagrindines mauzoliejaus dalies. Po kelerirl metq riteriai aptiko Mausolo ir Artemisi.jos laidojimo kambarl. futeriai paliko jl be prieii[ros nakti. Patalpas iSnarie ple5ikai, ieikodami aukso ir kitq brangenybiq.

galingesnis, sumane pastaq.ti sau ir savo

SKULPT TROS ISKASAMOS Praejo dar 300 metq, kol

karalienei antkapi. Sis turejo

b[ti

nepaprastas. Mausolas

norejo didingo monumento, priminsiandio pasauliui apie valdovo turtus ir ga1ybg ilgai po jo mirties. Mausolas mire dar nebaigus antkapio, tadiau jo naile priii[rejo staryb4 iki pabaigos, maidaug iki 350 metq iki Kr. Karaliaus garbei antkapi pavadino mauzoliejumi. Taip iki iiol vadinami dideli ir ispndingi antkapiai.

LroTAr

SERGSTT r-ArDoJrMo KAMBARI Karaiiikosios poros pelenai buvo supilti i auksines d6iutes, saugotas laidojimo kambaryje, to pasralo gilumoie. Kambari sergejo akmeniniai liutai. Ant vientiso akmeninio pagrindo stovejo statinys, atrodgs tarsi graikq iventykla, apsupta kolonq ir statulq. Statinio viriuneje puikavosi laiptuota piramide. J4 vainikavo 43 metru, autr