1
2
3
UDK 796.5(036) Ga-166
Knygos informaciniai rëmëjai:
ISBN 9986-16-502-4
4
© Kotryna Gailiûtë, 2006 © Lina Bastienë, dizainas, 2006 © Dainius Liðkevièius, virðelio nuotrauka ið projekto Pasaulio centrai / Enjoy yourself, 19992005 m. © Tyto alba, 2006
ÁVADAS Lagaminà kraunu tai vadovas ne turistams, o visiems tiems, kurie á tolimus kraðtus keliauja mokslo aukðtumø siekti, naujø namø ir naujo gyvenimo ieðkoti, apelsinø ir pinigø nuo medþiø skinti. Ðia knyga jokiu bûdu neskatiname iðvaþiuoti paskutinio lietuvio. Taèiau tas, kuris jau apsisprendë, nusipirko bilietà, tarkim, á Dublinà ir krauna lagaminà, ðioje knygoje ras daugybæ informacijos, kuri padës geriau susigaudyti ir ásikurti, o tikri tikrø þmoniø pasakojimai leis ásivaizduoti, kas laukia. Tikimës, kad ne vienas paskaitæs ðià knygà geriau pagalvos, kaip pasiruoðti kelionei, kur vaþiuoti ir ar iðvis vaþiuoti. Beje, knyga gali bûti ádomi ir daugybei Tëvynëje liekanèiø þmoniø darbdaviui ar valdþios vyrui ji padës suprasti, kodël þmonës iðvyksta ir ko jiems trûksta, kelioniø aistruoliai joje ras informacijos apie ðalá, o smalsuolës galës á valias prisiskaityti nepaprastø gyvenimiðkø istorijø. Dvylika knygoje aptariamø ðaliø pasirinkome taip: pagal Statistikos departamento duomenis iðsirinkome tas ðalis, á kurias daugiausia mûsø tautieèiø yra iðlëkæ, ir dar pridëjome porà tolimø saulëtø pasaulio uþkampiø. Tuomet sudarëme klausimynà uþsienyje apsigyvenusiø lietuviø klausëme apie ðalies ypatumus, apie jø iðvykimo aplinkybes, darbo sàlygas, bendravimà su vietiniais þmonëmis ir santykius su lietuviais, emigracijos poveiká jø ðeimai bei vaikams ir ateities planus. Klausimynà iðsiuntinëjome visiems paþástamiems, paþástamø paþástamiems ir nepaþástamiems lietuvaièiams uþsienyje. Ðiam klausimynui einant ið rankø á rankas, ar, tiksliau, ið vienos virtualios dëþutës á kità, teko nukakti tikrai ádomø kelià. Pavyzdþiui, iðsiuntæ já á Lietuvos ambasadà Japonijoje, gavome toká atsakymà: Jau turime ðá klausimynà, gavome já, kai praeità savaitæ sveèiavomës Australijoje. Galiausiai á leidyklà ëmë plaukti atsakymai. Nors tai nebuvo statistinis tyrimas, vis dëlto galima ðiek tiek apibendrinti visus pasakojimus. Visø pirma stebina didþiulë þmoniø, jø profesijø, iðsilavinimo ir iðvykimo prieþasèiø ávairovë. Atsiliepë ir auklës, ir studentai, ir mokslininkai, ir virëjai. Ádomu tai, kad tarp ðiø pasakojimø neatsirado në vienos stebuklingos pelenës istorijos apie gyvenimà, ið visiðkai blogo pavirtusá visiðkai geru. (Gal taip atsitinka tik pasakø knygose?) Ið tiesø atsakymuose atsi5
ÁVADAS
spindi visos ðiandieninës Lietuvos problemos, bet taip pat paaiðkëja, kad ir kitose ðalyse nëra viskas tobula airiai geria, norvegai nesikalba, o japonø iðvis nesuprasi. Kita vertus, nesam mes, lietuviai, tokie nepataisomi zirzliai, kaip kartais atrodo. Dauguma atsakiusiøjø dþiaugiasi graþiomis ðalimis, stengiasi iðmokti naujø dalykø, siekia ir pasiekia puikiø rezultatø. Nors daug þmoniø raðo, kad á lietuviø bendrijø veiklà ásitraukti nenori, taèiau dauguma namie verda cepelinus ir susibûræ á maþas bendrijëles ðvenèia Vasario 16-àjà. Apskritai pastebëjome, kad daug kas vaþiuoja á tas ðalis, kuriose jau gyvena draugai ar giminaièiai ið Lietuvos. Á klausimà, kas labiausiai padëjo ir kas buvo sunkiausia, daþniausias atsakymas kalbos mokëjimas ar nemokëjimas. Taigi patarimas iðvykstantiesiems nors kiek pramokite ðalies, á kurià vykstate, kalbos. Nenustebkite, jei ðioje srityje jus aplenks jûsø pypliai. Vaikai naujose ðalyse adaptuojasi nepaprastai greitai. Tiesa, taip pat greitai jie gali pamirðti lietuviø kalbà su visom jos nosinëm ir ilgosiom. Gavome keletà atsakymø ir ið ðaliø, kurioms atskiro skyrelio nebuvome numatæ. Kadangi nenorëjome, kad pasakojimai nueitø veltui, juos sudëjome á skyrelá Kitos ðalys. Kaip sakoma, kur spjausi, ten lietuvis. Pasirodo, atsargiai spjaudytis reikëtø net Kinijoje. Þinoma, kiekviename pasakojime reiðkiamos paèiø þmoniø nuomonës, poþiûriø ávairovë. Stengëmës kuo maþiau taisyti gautø atsakymø kalbà, kad iðliktø kiekvieno savitas stilius ir charakteris. Kiekvienas ðios knygos skyrelis turi bendrà informacinæ dalá apie ðalá. Ðià medþiagà parengëme remdamiesi oficialiø tø ðaliø valdþios institucijø teikiamais duomenimis, þmoniø pasakojimais, ávairiais interneto tinklalapiais, ið kuriø svarbiausi EURES programos svetainës www.europa.eu.int/eures ir www.ldb.lt/eures, vadovas anglø kalba www.justlanded.com. Ruoðiantis kelionei, tikrai verta aplankyti ðias interneto svetaines ir suþinoti daugiau. Ir renkant bendrà informacijà, ir ieðkant þmoniø uþsienyje, mums labai padëjo ávairios organizacijos. Reiðkiame padëkà Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentui uþ informacinæ pagalbà, Airijos, Australijos, Danijos, Ispanijos, JAV, Kanados, Norvegijos, Prancûzijos, Ðvedijos, Vokietijos lietuviø bendruomenëms, Norvegijos, Vokietijos ir Japonijos ambasadoms Lietuvoje, Lietuvos ambasadoms Japonijoje ir Kanadoje, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentûrai, Tarptautinës mig6
ÁVADAS
racijos organizacijos Vilniaus biurui, JAV lietuviø þurnalams Mano pastogë, Amerikos lietuvis, interneto svetainëms www.reginospalepe.com ir www.femina.lt. Taip pat nuoðirdþiai dëkojame visiems draugams, bièiuliams, giminaièiams, mokyklos ir studijø draugams, kolegoms, paþástamiems ir nepaþástamiems, kurie padëjo surasti uþsienio lietuvius ir prikalbinti juos pasidalyti savo patirtimi su mumis ir jumis. Ypaè dëkojame uþ pagalbà Dainai Bogdanienei, Mantui Adomënui, Alinai Vaitkienei, Linai Butkutei, Mildai Maèënaitei, Antanui Saulaièiui SJ, Erikai Sausverdei ir Kæstuèiui Ðalavëjui (mums labai padëjo jo knyga Sveika, Amerika). Galiausiai labai labai aèiû visiems, atsakiusiems á mûsø klausimynà, uþ geranoriðkumà, atvirumà, laikà ir dëmesá, nepaprastas istorijas, naudingus patarimus, tikëjimà ir palaikymà, kvietimus á sveèius, nuotraukas ir saulëtus linkëjimus ið tolimiausiø pasaulio kampeliø. Mes labai laukiam Jûsø gráþtant!
7
PRATARMË Per penkiolika Nepriklausomybës metø lietuviai, patys to beveik nepastebëdami, tapo diasporos tauta. Panaðiai kaip þydai, armënai ar airiai pasklidæ pasaulyje, nebesutapatinami su vienu þemës lopinëliu prie Baltijos krantø, besikabinantys á gyvenimà Londono East Ende, Rytø Anglijos kaimuose, Dublino apylinkëse, Amerikos Vidurio Vakaruose, Skandinavijos ðalyse, Vokietijoje, skinantys apelsinus Ispanijoje, aptarnaujantys turistus Turkijoje... Stovint ant nepriklausomos Lietuvos valstybës slenksèio, tokià ávykiø raidà numatyti buvo sunku. Pokarinës lietuviø iðeivijos atstovai ðiek tiek apgailestaudami ir nostalgiðkai, bet daugiau su dþiaugsmu kalbëjo, kad dabar ateinàs metas, kai iðeivija ir Lietuvos lietuviai pagaliau vël susilies á vienà visumà, kai iðeivija, ta ðaka, atskilus nuo tautos kamieno, palinks prie savojo kamieno, suaugs su juo, o kiek nesuaugs palengva neiðvengiamai nuvys ir nudþius. Atrodë, vël laisva tapusi lietuviø tauta kurs savàjà ateitá savo geografinëse ribose, kurios pirmà kartà istorijoje vienu metu aprëpë Vilniø ir Klaipëdà. Pirmaisiais nepriklausomybës metais, nepaisydami ûkanotø politiniø perspektyvø ir sunkiø, neáprastø, DP stovyklas ðiek tiek primenanèiø buities sàlygø á Lietuvà ëmë gráþti iðeiviø ðeimos ir giminës, viena po kitos Lietuvon ëmë keltis iðeivijos kultûrinës institucijos: Aidai, Metmenys, ateitininkai, SantaraÐviesa... Ir tuo viskas baigësi. Gráþtanèiøjø srautas netrukus ëmë lëtëti, arba, valstybës institucijø kalba kalbant, stabilizavosi. (Dar ir dabar po kelis ðimtus senøjø iðeiviø kasmet sugráþta gyventi á Lietuvà.) O drauge pradëjo ásibëgëti emigracijos ið Lietuvos srautai. Ið pradþiø tai buvo rusakalbiø maþumø migracija á Rytus, niekam nekëlusi didesnio nerimo. Apie 1993 1994 metus migracijos srautai vienareikðmiðkai pakrypo Vakarø linkme, ir nuo tada iki 2000 metø ið Lietuvos kasmet iðvykdavo nuo 20 iki 30 tûkstanèiø jos pilieèiø. Tiksliø emigracijos mastø dabar ávardyti neámanoma, nes po 2000 metø gyventojø suraðymo jokiø patikimø statistikos duomenø nëra. Taèiau netgi oficialiais duomenimis, kur kas maþesniais negu tikrieji migracijos mastai, nuo 1990 metø Lietuvà paliko 334 tûkstanèiai jos gyventojø; tai sudaro beveik deðimtadalá (9,8 proc.) Lietuvos 8
PRATARMË
gyventojø 2006 metø pradþioje. O tikrieji skaièiai gali bûti iki pusantro karto didesni. Kas slypi uþ skaièiø? Kà galima pasakyti apie Lietuvà paliekanèius emigrantus? Nesant detaliø tyrimø, sociologiná tipiðko emigranto portretà nupieðti sunku. Aiðku, kad emigracija daugiasluoksnis, nevienalypis reiðkinys, kurio pobûdis ir esmë netgi per tà trumpà penkiolikos metø laikotarpá smarkiai keitësi. Pirmuosius trumpalaikius migrantus, kurie, iðsipûtusiais gariûniðkais krepðiais neðini, leidosi prekiauti Vakarø gatvëse ir turguose, pakeitë vykstantieji ieðkoti geresnio uþdarbio statybose, ðiltnamiuose, restoranuose. Nemaþa jø dalis tebedirba nelegaliai ar pusiau legaliai, taèiau po ástojimo á Europos Sàjungà atsivërusios legalaus ásidarbinimo galimybës ðià proporcijà svers legaliai dirbanèiøjø pusën. Sparèiai daugëja uþsienio ðaliø universitetuose besimokanèiø studentø, kurie darbu kavinëje ar uþ prekybos centro prekystalio finansuoja savo studijas. Neseniai didesniu mastu prasidëjæs, vis labiau ásibëgëja protø nutekëjimas aukðtos kvalifikacijos specialistø ir mokslininkø iðvykimas á geriau apmokamas, didesnio socialinio prestiþo vietas Vakarø Europos ir Amerikos universitetuose, ligoninëse, bankuose ir kompanijose. Negalima nepaminëti ir gráþtanèiøjø srautø susitaupæ maðinai, butui ar traktoriui, ágijæ mokslø ar ðiaip pamatæ pasaulio, lietuviai gráþta namo, pradeda Lietuvoje verslà, dairosi vietø universitetuose ar valstybës tarnyboje. Vis dëlto, nepaisant gráþtanèiøjø, neigiamas Lietuvos emigracijos saldas, iðvaþiuojanèiøjø ir gráþtanèiøjø santykis, yra didþiausias visoje Europos Sàjungoje ir tarp iðsivysèiusiø pasaulio ðaliø. Lietuvos rodiklis, 2,6 tûkstanèiui gyventojø, yra daugiau negu dvigubai didesnis uþ artimiausià neigiamà rodiklá (Nyderlandø 1,2) ir daugiau negu penkiskart didesnis uþ antros labiausiai migruojanèios Rytø Europos ðalies, Latvijos (0,5). Ir tai tik oficialûs skaièiai. Kitaip tariant, Lietuva sparèiai tuðtëja. Paprasta matematinë projekcija pasakys, kad jeigu emigracija toliau vyks tokiu paèiu tempu, paskutinis lietuvis ið Lietuvos iðvyks maþdaug apie 2170 metus. Laimei, visuomeniø ir tautø raida nevyksta pagal matematinës projekcijos dësnius, taèiau neperdedant galima sakyti, kad emigracijos procesai Lietuvà iðtiko kaip unikalus, precedento neturintis iððûkis. Kuo gi tas iððûkis unikalus? Juk, bûtø galima paprieðtarauti, emigracijos bangø Lietuva yra patyrusi ir anksèiau XIX a. pabaigoje, tarpu9
PRATARMË
karyje ir, ypaè gausiai, Antrajam pasauliniam karui besibaigiant, kai ðimtai tûkstanèiø lietuviø traukësi á Vakarus nuo raudonojo maro. Dabartinë migracinë Lietuvos situacija unikali keliais poþiûriais. Pirma, emigracijos mastais ir neigiamu migracijos saldu lenkdama visas Vidurio ir Rytø Europos kaimynes, Lietuva parodo, kad emigracijos prieþastys gilesnës ir kitokios, ne vien tik ekonominis atsilikimas ar santykiðkai þemas pragyvenimo lygis. Panaðios ekonominës ir gyvenimo sàlygos vyrauja visose Vidurio ir Rytø Europos valstybëse nuo Slovakijos iki Estijos, taèiau lietuviø migracija proporcingai þenkliai didþiausia. Taigi ekonominis tokiø dideliø migracijos srautø paaiðkinimas toli graþu nepakankamas, lygiai kaip nepatenkinama su tokiais aiðkinimais susijusi kai kuriø politikø laikysena: Nëra èia ko jaudintis: ekonomika pakils ir iðvaþiavusieji sugráð. Taèiau neretai toks optimistinis fatalizmas tiesiog slepia negebëjimà ar politinës valios stygiø kà nors daryti ir keisti. O jeigu pakëlus ekonomikà paaiðkës, kad jos teikiamais privalumais nelabai yra kam naudotis? Arba dar liûdnesnis ir labiau tikëtinas dalykas kad patys tie emigracijos srautai kaip tik ir neleidþia ekonominei gerovei toliau kilti, prikaustydami Lietuvà pusiaukelëje tarp treèiojo pasaulio ir iðsivysèiusiø Vakarø ðaliø? Antra, daugeliu atvejø tokie dideli emigracijos srautai aptinkami tose ðalyse, kur iðvykstanèiøjø netektá atsveria didelis gimstamumas. Taèiau Lietuvoje natûralus gyventojø prieaugis jau dvylika metø yra neigiamas, kasmet mirðta per 10 tûkstanèiø þmoniø daugiau negu gimsta, ir emigracijos procesai dar labiau paaðtrina kritiðkà Lietuvos demografinæ bûklæ, kurià demografijos specialistai linkæ ávardyti kaip katastrofiðkà. Galiausiai neretai, kaip savotiðka analogija Lietuvai, nurodoma Airija, XIX a. antroje pusëje ir didþiàjà XX a. dalá patyrusi panaðius drastiðkus emigracijos procesus. Airija pasitelkiama kaip pavyzdys, rodantis, jog ið emigracijos procesø galima iðpeðti didþiulæ ekonominæ ir politinæ naudà, ir kaip pagrindas pamatuotai vilèiai, kad sàlygoms geografinëje tëvynëje pagerëjus, emigrantai, net kelias kartas pragyvenæ svetur, galiausiai pasuks ienas namolei. Taèiau ðitaip sugretinant dvi ðalis uþmirðtamas didþiulis analogijos stygiaus dëmuo: airiams beveik negresia nutautëjimas ir etninë asimiliacija, nes jiems, kalbantiems angliðkai, nekyla grësmë prarasti gimtàjà kalbà bene svarbiausià tautinës tapatybës laidà. Airiø tapatybë ir pilietinë savimonë ið esmës neturi kalbinio matmens. Antros, treèios ir tolesniø kartø airiø iðeiviams, gráþtantiems á tëvynæ, beveik nekyla kalbi10
PRATARMË
nës integracijos problemø. Lietuvos iðeivijos atveju asimiliacinis spaudimas uþsienio ðalyse yra kur kas didesnis, ir tik nedidelë dalis treèios kartos iðeiviø iðlaiko lietuviø kalbos mokëjimà pakankamai, kad galëtø dalyvauti Lietuvos gyvenime ir kad tai nesukeltø problemø gráþtant á Lietuvà bei integruojantis á jos visuomenæ. Taigi kas mus gena ið Lietuvos ir ko galime tikëtis ið ateities kaip tauta ir kaip valstybë? Be abejo, negalima palikti nepaminëtø ekonominiø ir darbo rinkos sumetimø: maþø atlyginimø ir elgetiðkø pensijø, prastø socialiniø garantijø, plëðriø darbdaviø, neretai iðkreiptos darbo rinkos, labiau pripaþástanèios paþintis, o ne þinias ir gebëjimus. Kaþin ar ðitaip gausiai bëgtume ið Lietuvos, jeigu èia bûtø ðveicariðkas ar bent ispaniðkas gerovës lygis. Taèiau ekonominius stûmimo ir traukos veiksnius dar labiau stiprina neekonominiai dalykai: juntamas perspektyvø stygius, jausmas, kad èia iððvaistæs metø metus nepasieksi nei norimo gyvenimo lygio, nei pripaþinimo, kuriuos þada dosnesni ir teisingesni Vakarai, galiausiai nusivylimas bendràja Lietuvos ateitimi, èia klestinèia korupcija ir vieðojo gyvenimo moraline krize, vis didëjantis politinis susvetimëjimas, vienus verèiantis dairytis vis naujø gelbëtojø tarp populistiniø jëgø, kitus sutraukyti visus ryðius su gimtàja þeme. Ðis sàmoningas ar pusiau sàmoningas pilietiniø ásipareigojimø, politinio asmenybës matmens atsisakymas daþnai lieka neávertintas ir nepastebëtas, kai kalbame apie emigracijà. Uþ svetimà kraðtà prisiimti pilietinës ar moralinës atsakomybës neámanoma taigi emigracija, rinkdamasi neiðvengiamai apolitiðkà egzistencijà svetur, siûlo psichologiðkai komfortiðkà laikysenà, atpalaiduodama nuo atsakomybës tiek uþ naujàjà, tiek uþ senàjà tëvynæ tuomet, kai prisiimti atsakomybæ uþ gimtosios ðalies raidà kartais darosi pernelyg skausminga. Iðskirtinai dideli emigracijos ið Lietuvos mastai ne be reikalo gretinami su didþiausiu Europoje saviþudybiø skaièiumi: lygiai kaip saviþudybë reiðkia pasaulio prasmingumo atmetimà, radikalø atsisakymà dalyvauti visuotiniame prasmës kûrime ar ieðkojime, taip emigracija yra savotiðka visuomenës saviþudybë atsisakymas dalyvauti bendruomenæ suvienijanèiame prasmës kûrimo projekte. Tokia diagnozë, be abejo, uþèiuopia tiktai vienà emigracijos pusæ. Ðalia neginèytinø ir niûriø veiksniø, stumianèiø palikti Lietuvà, reikia ávardyti ir tuos visus ðviesius viltingus dalykus, kurie vilioja vykti svetur: geresnio ir saugesnio gyvenimo paþadà, po kojø atsivërusio dar neiðtirto 11
PRATARMË
pasaulio kerus, tuo stipresnius po klaustrofobiðkos sovietinës egzistencijos deðimtmeèiø, odisëjiðkà naujos patirties, naujø horizontø, tiesiog kitoniðko, dar nepatirto gyvenimo ðauksmà. Màstydamas apie ðiuos du prieðingus lietuviø emigracijos dvasiniø paskatø polius, nerandu jiems tikslesnio ávardijimo negu tas, kurá dviejuose eilëraðèiuose yra palikæs Konstantinas Kavafis, praeito amþiaus pradþios Aleksandrijoje iðtyræs visas vidinio egzilio bûsenas. Pirmasis jø, Itakë, kalba apie tai, kad tik klajodamas svetur þmogus pajunta tikràjà tëvynës vertæ: Kai leisiesi kelionën á Itakæ, praðyk, kad tavo kelias bûtø ilgas ir pilnas nuotykiø, ir pilnas patyrimø. [...] Turëki mintyse Itakæ visuomet. Atvykti ten yra tavasis tikslas. Taèiau në kiek nespartinki kelionës. Graþiausi metai tegul tæsiasi ilgai; jau senas bûdamas, iðmeski inkarà ten, saloje, turtingas to, kuo praturtëjai kelyje, nesitikëdamas, kad tau atneð turtus Itakë. Itakë tau padovanojo graþiàjà kelionæ. Be jos nebûtum leidæsis á kelià. Bet ji negali duoti tau kaþko daugiau. Net jeigu rasi jà nuskurdusià, Itakë neapgavo. Toks iðmintingas kai tapai ir toks patyræs, dabar gali suprasti, kà Itakë reiðkia. Antrasis eilëraðtis, Miestas, ávardija norà pabëgti nuo gniuþdanèios gimtojo miesto tikrovës ir drauge tokio pabëgimo negalimybæ: Sakei: Keliausiu að kitur, per jûrà plauksiu nerastà, Mielesnis kitas miestas bus uþ ðità bûtinai. Ðiame ið anksto bet kokie man pasmerkti planai, troðkimai mano negyvi, ir mintys ar dar ilgai bus priverstos sustingime kankintis? Aplink save kas kartà, kur tiktai einu, 12
PRATARMË
liûdnus griuvësius tematau savø dienø, èia, kur tiek metø nugyventa, iðbarstyta, prarasta. Naujø kraðtø nerasi tu kaþkur uþ jûrø saulëtø. Tas miestas seks paskui tave. Klajosi po gatves jos bus tos paèios, ir kaskart tave ten pat atves; tarp tø paèiø namø tau teks praþilti. Kaskart atvyksi á tà patá miestà. Meski viltá nëra laivø nei kelio á kitus kraðtus. Tad jeigu èia palaidojai savus metus, ðiam lopinëlyje, juos praradai visam pasauly tu.* Átampa tarp ðiø dviejø santykio su tëvyne poliø lemia prieðtaringà lietuviø emigracijos pobûdá. Ar á Lietuvà þiûrima kaip á nelaimës kraðtà, kaip á pamotæ, nuo kurios bëgama, su savimi iðsineðant ir savo nuoskaudas, problemas bei augimo kompleksus, ar á geidþiamà ilgos, galbût visà gyvenimà truksianèios kelionës tikslà, kaip á paþadëtàjà þemæ, kurià deramai ávertinti padeda ilgø klajoniø svetur patirtis tai lygtis, kurià kiekvienas iðvaþiuojantysis neiðvengiamai gauna spræsti asmeniðkai. Nuo ðito santykio su paliekama tëvyne labai priklauso ir ilgalaikës emigracijos pasekmës Lietuvai, nes emigracija nevienareikðmis fenomenas; joje glûdi ir neabejotinos grësmës, ir pozityvios galimybës. Viena vertus, emigracija gali praturtinti Lietuvà gráþtanèiomis þiniomis, ágûdþiais ir patirtimi, kà jau kalbëti apie parsiveþamø ir parsiunèiamø pinigø srautus. Svetur esanèios, bet ryðius su tëvyne iðlaikiusios ir jai palankios iðeiviø bendruomenës gali bûti didþiulë parama ágyvendinant Lietuvos siekius tarptautinëje erdvëje. Kûrybiðkai atvira, kultûrinæ tapatybæ iðsaugojusi lietuviø kolonizacijos banga gali tapti naujø lietuviø kultûros pavidalø kûrëja, originalios kultûrinës patirties ðaltiniu. Kita vertus, ámanomas ir visiðkai tikëtinas pesimistinis emigracijos procesø scenarijus: nacionalinës savigarbos stokojanti, sparèiai besiasimiliuojanti ir nutautëjanti naujoji iðeivija, Lietuvos technologinës ir inovacinës raidos potencialà sekinantis, taigi ir ilgalaikio ekonominio klestëjimo perspektyvas pakertantis protø nutekëjimas... Aktyvesniems, la* Mindaugo Strockio vertimas.
13
PRATARMË
biau susipratusiems ir iniciatyvesniems pilieèiams paliekant Lietuvà, didëjant pasyvaus, valdþios maloniø laukianèio elektorato svoriui, vis didesnë politiniø procesø ir vieðosios erdvës degradacija, jau dabar pastebimas ciniðkos populistinës politikos ásigalëjimas... Pigios darbo jëgos stygiui kompensuoti ásiveþtos imigrantø ordos padaro Vilniø antru pagal dydá po Minsko Baltarusijos miestu... Ir taip toliau apokaliptinio scenarijaus plëtojimo galimybës neribotos. Problema viena: globalëjanèio, besiniveliuojanèio pasaulio, radikaliai besikeièianèiø geopolitiniø sàlygø akivaizdoje nëra jokiø garantijø, kad apokaliptinis scenarijus nepasirodys esàs realistinis. Nei istoriniai precedentai, nei narystë ekskliuzyviausiuose tarptautiniuose klubuose negali tokiø garantijø suteikti. Bûdami realistai, turime priimti emigracijà adekvaèiai: bûtent kaip precedento neturintá egzistenciná iððûká Lietuvos valstybei ir tautai. Kad ir kaip klostytøsi tolesni ávykiai, kad ir koks bûtø mûsø atsakas á tà iððûká, jis neabejotinai paliks neiðdildomø pëdsakø tautos istoriniame likime. Lietuviø tautos ribos veikiausiai niekad nesutaps su geografinëmis ir politinëmis Lietuvos ribomis. Kur link vystysis mûsø savimonë, mûsø kultûrinë tapatybë? Ar ji ir toliau liks vien geografinëje Lietuvoje ir tapatinsis su èia vykstanèiais procesais ir èia gyvenanèios vis maþesnës lietuviø tautos dalies likimu, ar, aprëpusi naujas lietuviø buvimo pasaulyje formas, peraugs á pasaulio lietuvio tapatybæ? Ar ir toliau vieni kitus skirstysime á Lietuvoje pasilikusius tikruosius lietuvius ir á jà palikusius emigrantus, ar gebësime Lietuvà bei po visà pasaulá pasklidusià jos diasporà sujungti á kokybiðkai naujà transnacionaliná dariná globalià Lietuvà, politiniø, kultûriniø ir socialiniø ryðiø jungiamà integralø organizmà? Ar bûsime globalizacijos procesø aukos, ar kûrybiðkai priimsime jø metamus iððûkius ir persiorientuosime á gyvavimà globalaus pasaulio sàlygomis? Tai tik dalis svarbiø klausimø, kuriuos emigracija kelia mums visiems iðvaþiavusiems ir pasiliekantiems, privatiems asmenims ir valstybës politikos kûrëjams. Á juos atsakyti galima tik konkreèiais apsisprendimais ir konkreèiais ið tø apsisprendimø kylanèiais veiksmais. Ði knyga, mëgindama á lietuviø emigracijos patirtá paþvelgti nauju ir netikëtu rakursu, pateikia savotiðkà tokiø asmeniniø apsisprendimø, lietuviø buvimo pasaulyje formø þemëlapá. dr. MANTAS ADOMËNAS 14
ÐIØ DIENØ LIETUVIØ EMIGRACIJA: SITUACIJA, PROBLEMOS, PERSPEKTYVA Kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytø Europos ðaliø, Lietuvoje vykstantys politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyèiai padarë esminá poveiká tarptautinës gyventojø migracijos procesui. Pastovø Lietuvos gyventojø prieaugá dël migracijos ið buvusios SSRS (vidutiniðkai 68 tûkst. þmoniø per metus) keièia masinë emigracija, kurios didþiàjà dalá sudaro darbo jëgos emigracija. Ir jeigu iki 2004 metø geguþës 1 dienos vis dar buvo darbo jëgos migracijos ribojimø (kuriuos lietuviai sugebëdavo gan lengvai apeiti), tai nuo 2004-øjø geguþës lietuviai gali be jokiø ribojimø gyventi ir ásidarbinti Airijoje, Jungtinëje Karalystëje ir Ðvedijoje, o nuo 2006-øjø geguþës jau ir Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei Suomijoje. Remiantis vien oficialia statistika, per 15 nepriklausomybës metø ið Lietuvos emigravo per 300 000 þmoniø (apie 1314% darbingo amþiaus þmoniø), arba vidutiniðkai 20 tûkstanèiø þmoniø kasmet. Neoficialûs skaièiai daug didesni. Spëjama, kad vien Jungtinëje Karalystëje gyvena iki 300 000 lietuviø (ið jø apie 100 000 Londone), Airijoje gali bûti iki 100 000 mûsø pilieèiø. Ir jei praëjusá deðimtmetá vyravo trumpalaikës gráþtamosios migracijos, tai pastaraisiais metais vis daþnesnis reiðkinys visos ðeimos emigracija. Vieðosios nuomonës apklausos rodo, kad migracijos potencialas, nors ir sumaþëjæs, iðlieka didelis apie 16% Lietuvos gyventojø ketina artimiausiu metu iðvykti gyventi ir dirbti á uþsiená. Pagrindinës ðalys, á kurias emigruojama, yra: Jungtinë Karalystë, Vokietija, Airija, Ispanija, JAV. Jaunimas dar aktyvesnis. Du ið trijø moksleiviø ar studentø, atsiradus progai, ketina iðvykti ið Lietuvos. Tad emigracijos mastas ir artimiausioje ateityje iðliks didelis.
KODËL LIETUVIAI IÐVAÞIUOJA? Veiksniai, lemiantys migracijos procesø plëtrà, labai ávairûs ir veikia ávairiais lygmenimis: tarptautiniu, ðalies, gyvenvietës / bendrijos ir ðeimos / namø ûkio. Vieni jø yra objektyvûs, nulemti socialiniø ekonominiø sàlygø Lietuvoje ir tikslo ðalyse, kiti labiau subjektyvûs tai nuostatos, mitai, gyvenimo kokybës èia ir ten vertinimai. 15
ÐIØ DIENØ LIETUVIØ EMIGRACIJA
Dabartinæ migracijos situacijà Lietuvoje lemia tiek ðalyje vykstantys socialiniai, ekonominiai procesai (pvz., nedarbas, maþos algos ir kt.), daþniausiai veikiantys kaip stûmimo veiksniai, formuojantys emigracines nuostatas, tiek tikslo ðaliø traukos veiksniai, pavyzdþiui, nëra pusiausvyros tarp struktûrinës juodadarbiø rinkos paklausos ir pasiûlos, t. y. nuolatinis imigrantø darbo poreikis (bûdingas iðsivysèiusiø ðaliø ekonominës sanklodos bruoþas), beje, pradedantis reikðtis ir Lietuvoje. Tad atiduodama savo darbo jëgà, Lietuva pati tampa traukos centru treèiøjø ðaliø migrantams. Didesnës profesinio tobulëjimo, savirealizacijos, karjeros galimybës uþsienyje kiti labai svarbûs veiksniai, skatinantys emigruoti ypaè aukðtos kvalifikacijos darbuotojus ir specialistus. Esant nestabiliai situacijai darbo rinkoje ir nepakankamai iðplëtotai socialinio draudimo sistemai, migracijà skatina ir noras sumaþinti socialinæ rizikà (ðeimoje) ieðkant alternatyviø pajamø ðaltiniø, nepriklausanèiø nuo ekonominës padëties svyravimø Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad iðplëtota migracijos infrastruktûra, taip pat veikianti ir ðeðëlinëje ekonomikoje per neformalius tinklus ar paremta draugystës / giminystës ryðiais, palengvina migraciniø nuostatø realizavimà, o neretai ir pati tampa migracijos veiksniu. Migracijai virstant verslu, pirminiai veiksniai ið viso gali bûti nustumti á ðonà. Esant dideliems pelnams, kai kurie veiksniai / mobilizacijos priemonës ágauna net ir kriminaliná atspalvá. Kita vertus, ávairios humanitarinës institucijos ar privaèios firmos, ákurtos paþeidþiamiems migrantams padëti, neretai tampa ekonominës migracijos kanalu. Eurointegracijos procesai ir numatomas ásiliejimas á Ðengeno erdvæ jau dabar veikia, o ateityje dar labiau veiks migracijos procesus Lietuvoje. Be objektyviø veiksniø, migracijà veikia ir ávairûs menami uþsienio valstybiø privalumai bei susiformavæ mitai, kad migracija iðspræs visas problemas. Tad vieðoji nuomonë, daþnai paremta emocijomis, o ne situacijos ir veiksniø analize, taip pat gali daryti nemaþà átakà migracijos srautams bei lemti politinius sprendimus.
16
ÐIØ DIENØ LIETUVIØ EMIGRACIJA
MIGRACIJOS PADARINIAI Tokia intensyvi emigracija, net vertinant vien kiekybiniu ðio proceso aspektu, turëjo nemaþà átakà Lietuvos gyventojø skaièiaus pokyèiams. Per 19902004 m. Lietuvos gyventojø skaièius dël migracijos sumaþëjo 268,3 tûkst. þmoniø (7,3%). Iki 1994 m. natûralus gyventojø prieaugis visiðkai ar ið dalies kompensuodavo migracijos nuostolius, o nuo 1995 m. gyventojø skaièius maþëjo dël abiejø komponentø poveikio. Migracijos átaka gyventojø skaièiaus maþëjimui 19942004 metais siekë 90%. Bûtent ðis aspektas gyventojø skaièiaus maþëjimas labiausiai matomas, jis daþniausiai pabrëþiamas kaip pagrindinë emigracijos problema. Juo labiau kad pagal JTO gyventojø skaièiaus prognozes Lietuva priskiriama prie ðaliø, kuriose iki 2050 m. gyventojø skaièius maþës sparèiausiai. Dël duomenø stokos nëra tiksliai þinoma emigraciniø srautø amþiaus struktûra. Pagal legalios emigracijos statistikos duomenis (80% yra darbingo amþiaus gyventojai, ið jø daugiau nei pusë 2035 m.) ir analogijà su dabartiniu migracijos potencialu (5070% jaunimo iki 30 metø) bei atsiþvelgiant á ekspertø nuomonæ, Lietuva pirmiausia praranda jaunimà, todël ateityje tai atsilieps ir kitiems demografiniams procesams (santuoka, gimstamumas, ðeima), ir darbo jëgos iðtekliams, juos gali tekti ásiveþti ið treèiøjø ðaliø. Koncepcijos, kà daryti susiklosèius tokiai padëèiai, Lietuvoje nëra. Daþnai akcentuojama problema nutautëjimo grësmë. Lietuviai iðvyksta, kitatauèiai plûsta á Lietuvà, todël Lietuva pamaþu nutautinama. Taèiau, kaip rodo statistika, nepaisant intensyvios migracijos, lietuviø lyginamasis svoris tarp visø ðalies gyventojø netgi auga 2001 m. lietuviai sudarë 83,5% visø Lietuvos gyventojø. Kita vertus, senøjø etniniø maþumø rusø, baltarusiø, ukrainieèiø, lenkø, þydø atstovø lyginamasis svoris tarp visø ðalies gyventojø kinta, ir tai daugiausia sietina su emigracijos / repatriacijos procesais (negráþtamieji pokyèiai). Be to, dël imigracijos Lietuvoje atsiranda naujø tautiniø maþumø, kuriø kitokia pasaulëþiûra, religija, elgesio normos. Nesant specialiø integracijos programø, etniniø konfliktø tikimybë didëja. Migrantai, siekdami ekonominës naudos, daþnai nepaiso (arba neturi galimybës paisyti) socialiniø tokios migracijos padariniø, ypaè ðeimai / vaikams. Nereti atvejai, kai iðvyksta vienas ar abu tëvai, vaikus ilgam palikæ giminaièiø ar net svetimø þmoniø globai, o kartais ir visai 17
ÐIØ DIENØ LIETUVIØ EMIGRACIJA
be globos. Kiek plaèiai paplitæs ðis reiðkinys ir kokie jo tikrieji padariniai ðeimai / vaikams dabar ir ateityje, nëra þinoma. Vienas labiausiai nerimà kelianèiø aspektø jau kurá laikà pastebimas vadinamasis protø nutekëjimas, t. y. aukðtos kvalifikacijos darbuotojø praradimas ir dël to maþëjantis ðalies ekonominis / inovacinis / konkurencinis potencialas. Nors detaliø, tikrø duomenø apie ðá procesà nëra ir iðsamesniø bei reprezentatyvesniø tyrimø pastaraisiais metais neatlikta (1994 m. atlikti tyrimai ið tikrøjø neatspindi ðiø dienø situacijos), vis dëlto ekspertø vertinimai leidþia teigti, kad dël migracijos Lietuva praranda nemaþai aukðèiausios kvalifikacijos darbuotojø, tarp jø ir mokslo atstovø. Aukðtos ir aukðèiausios kvalifikacijos specialistø stygius jau dabar juntamas daugelyje ûkio ðakø (mokslas, medicina, inþinerija, informatika ir kt.). Kita vertus, nesant aukðtøjø mokyklø programø orientacijos á Lietuvos darbo rinkos poreikius, protø nutekëjimas, ypaè jaunimo, yra uþprogramuotas. Lietuvai tapus ES nare ir atsiveriant daugelio ðaliø darbo rinkoms, bûtent ðiai þmoniø kategorijai bus maþiausiai kliûèiø ásidarbinti kitose ðalyse. Nors protø nutekëjimas kelia didelá susirûpinimà, realiø veiksmø juos susigràþinti ar bent panaudoti / átraukti sprendþiant svarbias Lietuvai problemas beveik nëra. Bandymai palaikyti ryðius su iðvykusiais mokslininkais virtualioje erdvëje turi daugiau simbolinæ nei realià praktinæ naudà. Be ekonominës migracijos, didelá susirûpinimà kelià ir vadinamoji prekyba þmonëmis, ypaè moterimis. Nors sistemiðkai informacija apie ðá reiðkiná ðalyje nerenkama, ávairiais vertinimais, per metus vien á uþsienio vieðnamius ið Lietuvos iðveþama per 1 0001 500 moterø ir merginø. Netiesioginiai duomenys rodo, jog prekybos moterimis mastas Lietuvoje gali bûti dar didesnis. Materialiniai nepritekliai, nedarbas, socialinio aprûpinimo sistemos spragos ir pan., o kita vertus, informacijos apie ðià problemà stoka apskritai visuomenëje ir ypaè socialiai paþeidþiamose grupëse, pagrindiniai veiksniai, lemiantys ðio reiðkinio plitimà. Prekeiviø þmonëmis nebaudþiamumas skatina nusikalstamo pasaulio interesus ðioje srityje, tad, nepaisant vyriausybës, kitø organizacijø pastangø, mastas nemaþëja. Iðliekant itin palankioms gyventojø migracinëms nuostatoms ir nesikeièiant ekonominei ðalies situacijai, tikëtina, kad prekybos þmonëmis problemos Lietuvoje liks labai aktualios ir artimiausiu metu. 18
ÐIØ DIENØ LIETUVIØ EMIGRACIJA
Didelio masto lietuviø migracija turi nemaþai ir teigiamø padariniø, kurie daþniausiai nepastebimi ir iki galo nepanaudojami. Be kultûriniø mainø, uþsienio patirties ágijimo, migracija teikia ir ekonominæ naudà: maþina socialinæ átampà darbo rinkoje ir visuomenëje, sprendþia ekonomines ðeimos problemas. Nëra þinoma, kiek pinigø kasmet migrantai persiunèia / parsiveþa ið uþsienio (nëra apskaitos ir tyrimø). Nëra þinoma, kur ir kaip panaudojami migrantø pinigai, nëra programø, skatinanèiø / lengvinanèiø tikslingà migraciniø pinigø panaudojimà / investicijas. Taigi migracijos teigiamas poveikis panaudojamas toli graþu ne visas. Ðiandien egzistuojanti mokesèiø sistema blokuoja tiek reemigracijà, tiek migraciniø pinigø panaudojimà.
MIGRACIJOS POTENCIALAS IR ATEITIES PERSPEKTYVA ES KONTEKSTE Ávairûs tyrimai rodo, kad Lietuvos migracijos potencialas, nors ir sumaþëjæs, lieka tikrai didelis: 16,2% Lietuvos gyventojø ketina artimiausiu metu iðvykti gyventi ir dirbti á uþsiená; tarp jø ypaè didelis moksleiviø ir studentø potencialas du ið trijø ketina iðvykti ið Lietuvos. Dauguma ketinanèiøjø migruoti norëtø iðvykti trumpam vidutiniðkai nuo 3 mënesiø iki dvejø metø. Todël tikimasi, kad vyks migrantø apykaita ir Lietuvos darbo iðtekliai nebus iðplauti. Taèiau taip pat pastebima ir atvirkðtinë tendencija: planavusieji iðvykti trumpam ásikuria toje ðalyje ir nebegráþta atgal á Lietuvà. Dabar Lietuvoje vykstantys migracijos procesai lyginami su Rytø Europos ðaliø, kur taip pat pastebimos gana ryðkios gyventojø ir darbo jëgos emigracinës nuostatos ir didelio masto emigracija, patirtimi. Taèiau tai yra kaip kontrastas daugumai ES ðaliø. 2003 m. tik keturios ES narës (Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva) turëjo neigiamà migracijos saldà. Nors absoliuèiais skaièiais pirmauja Lenkija, skaièiuojant emigracijos mastà 1000-èiui gyventojø, Lietuva daugiau nei 4 kartus pralenkia kaimynes. Taèiau bûtent ES ðalys ir JAV yra pagrindinë Lietuvos migrantø traukos zona. Aukðtas pragyvenimo lygis, ryðkûs darbo uþmokesèio skirtumai pagrindiniai migracijos veiksniai. 2005 m. pradþioje minimalaus ir vidutinio darbo uþmokesèio lygis Lietuvoje ir pagrindinëse migracijos tikslo ðalyse (Jungtinëje Karalystëje, Vokietijoje, Prancûzijoje, Airijoje) 19
ÐIØ DIENØ LIETUVIØ EMIGRACIJA
skyrësi daugiau nei 8 kartus. Todël maþai tikëtina, kad artimiausioje ateityje ðio veiksnio átaka smarkiai sumaþës. Kaip rodo uþsienyje gyvenanèiø lietuviø internetinës apklausos rezultatai, tik apie 10% emigrantø pinigai arba atlyginimo dydis neturi átakos sprendimui migruoti. 90% emigrantø nurodo, kad, jeigu bûtø galimybë uþsidirbti Lietuvoje, jie neemigruotø, taèiau jø nurodomos sumos yra kur kas didesnës uþ Lietuvos darbo uþmokesèio vidurká net 40% respondentø norëtø uþdirbti daugiau nei 3 0004 000 litø per mënesá. Migracijà ypaè veikia dabar vykstantys eurointegracijos procesai. Visa ES migracijos politika (laisvo darbo jëgos judëjimo principas, Europos Komisijos rekomendacijos migracijos ir plëtros srityje, Hagos programa, 2006 m. paskelbimas darbuotojø mobilumo metais ir kt.) skatina darbo jëgos mobilumà. Lisabonos strategija tapti konkurencingiausia, þiniomis paremta ekonomika pasaulyje suponuoja migracijos tikslingumà siekiant pritraukti specialistus ið treèiøjø ðaliø. Kadangi Lietuvos gyventojø migracijos procesai atkartoja treèiøjø ðaliø tendencijas, tikëtina, kad ES politika Lietuvà veikia ir veiks ið vidaus. Taèiau, atiduodama savo darbo jëgà ir specialistus, Lietuva susiduria su panaðiomis problemomis kaip ir ES senbuvës. Tad reikia galvoti ne tik apie emigracijos masto maþinimà, bet ir apie specialias imigracijos programas. MIGRACIJOS STRATEGIJA IR MIGRANTØ INFORMAVIMAS Grësmingi emigracijos mastai verèia Lietuvos valdþià keisti savo atsainø poþiûrá á ðià problemà. Daugelio Lietuvos politikø ir valdininkø lûkesèiai, kad artimiausiu metu Lietuva savaime paseks Airijos pavyzdþiu, nevykdydama tikslinës reemigracijos ir imigracijos politikos, o tik atiduodama savo darbo jëgà, yra nepamatuoti. Dar visai neseniai vyravusià apatijà ir kaltinimus iðvaþiuojantiesiems pilietiðkumo stoka keièia supratimas, kad reikalinga valstybës strategija, numatanti priemones neigiamiems emigracijos padariniams maþinti ir emigracijos potencialui panaudoti. Plinta supratimas, kad administraciniai metodai ir ávairûs draudimai èia neveiksmingi, realus emigracijos mastø maþinimas ir reemigracijos skatinimas negali bûti atsietas nuo socialinës-ekonominës plëtros ir turi bûti vykdomas ávairiais lygmenimis: tarptautiniu, ðalies / rajono, ðeimos / namø ûkio. Ieðkoti tokios strategijos (padaryti Lietuvà patrauklià gyventi ir dirbti) nebus lengva; atviroje Europoje Lietuvai teks 20
ÐIØ DIENØ LIETUVIØ EMIGRACIJA
konkuruoti su Jungtine Karalyste, Airija, Ðvedija ir kitomis ES valstybëmis dël savo pilieèiø. Taèiau net ir sëkmës atveju migracijos politikos keisti migracines Lietuvos gyventojø nuostatas ir skatinti gráþtamàjà migracijà poveikis nëra greitas, realiø rezultatø daþniausiai galima tikëtis tik po keleriø metø. Taèiau palikime didþiàjà ateities politikà nuoðalyje ir bent trumpam persikelkime á individø lygmená, èia ir dabar. Padëti norintiems migruoti galima jau ðiandien suteikiant kuo daugiau ir tikslesnës informacijos apie tikslo ðalá, apie ávairias gyvenimo ir darbo sritis svetur, apie galimus pavojus uþsienyje. Gal daugiau þiniø apie tikslo ðaliø realijas padës iðsklaidyti mitus apie lengvai uþdirbamus pinigus uþsienyje ir ne vienà privers dar kartà susimàstyti, ar verta palikti Lietuvà. O nusprendusiems vykti padës sëkmingai ásikurti svetur ir iðvengti pavojø, palengvins darbo paieðkas. Knyga Lagaminà kraunu ir skiriama tiems, kurie nenori pasikliauti vien fortûna. Ði knyga nesiûlo sëkmës formuliø, ji neiðspræs ir visø jûsø problemø, taèiau ji gali patarti, nuo ko pradëti spræsti vienà ar kità praktinio gyvenimo uþsienyje problemà. social. m. dr. AUDRA SIPAVIÈIENË
21
·
· · · · · · · · ·
PRIEÐ KRAUDAMI LAGAMINÀ, NEPAMIRÐKITE...
Dar bûdami Lietuvoje vertimø biure iðverskite á anglø kalbà (arba ðalies, á kurià vykstate, kalbà) ir patvirtinkite notaro biure visus savo mokslo baigimo atestatus, diplomus ir paþymëjimus, buvusiø darbdaviø rekomendacijas, kalbø kursø baigimo paþymëjimus. Ðiø dokumentø prireiks ieðkant darbo. Atidþiai patikrinkite gautus pasiûlymus dirbti uþsienyje. Kai kuriuose darbà siûlanèiuose skelbimuose tyèia viskas raðoma neaiðkiai. Bûkite atsargûs! Netgi ið draugo ar giminaièio gautà pasiûlymà nuodugniai apsvarstykite. Jei darbà uþsienyje susiradote per ádarbinimo agentûrà Lietuvoje, patikrinkite, ar ði agentûra yra legali. Ámoniø, turinèiø licencijà ádarbinti lietuvius uþsienyje, sàraðà rasite interneto tinklalapyje www.ldb.lt, skyrelyje Darbas uþsienyje. Su darbdaviu pasiraðykite kuo detalesnæ darbo sutartá. Ásitikinkite, kad gerai supratote viskà, kas joje paraðyta. Palikite savo ðeimai ar draugams tikslø adresà, kur planuojate gyventi iðvykæs, ir visà informacijà apie bûsimàjá darbdavá. Pasistenkite susirasti kuo daugiau kontaktiniø adresø ðalyje, á kurià vykstate. Bûtinai uþsiraðykite Lietuvos ambasados toje valstybëje adresà ir telefonus. Palikite ðeimai ar draugams savo paso kopijà ir naujausià nuotraukà. Á kelionæ taip pat pasiimkite paso kopijà (geriausiai patvirtintà notaro) ji pravers, jei pamesite ar prarasite originalà. Apsidrauskite nuo nelaimingø atsitikimø ir ligos. Susitarkite su ðeima ar draugais, kada ir kokiu bûdu jiems praneðite, kaip jums sekasi. Pasiimkite bent tiek pinigø, kiek reikëtø bilietui namo. (Dauguma ðiø patarimø imta ið interneto svetainës www.darbaz.lt, joje rasite ir daugiau naudingos informacijos, ypaè apie saugumà.)
Europos sveikatos draudimo kortelë
Visiems, kurie yra apdrausti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimu, teisëtai dirbantiems mûsø ðalyje, asmenims iki 18 metø, aukðtøjø 22
PRIEÐ KRAUDAMI LAGAMINÀ, NEPAMIRÐKITE...
mokyklø dieniniø skyriø studentams, pensininkams, neágaliesiems ir kt., gali bûti iðduota Europos sveikatos draudimo kortelë. Turintiems ðià kortelæ asmenims suteikiama nemokama bûtinoji medicinos pagalba visose Europos Sàjungos ðalyse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenðteine ir Ðveicarijoje. Tiesa, kortelë nesuteikia teisës á gydytojø konsultacijas ar planiná gydymà, tik á bûtinàjà pagalbà. Praðymà iðduoti ðià kortelæ turite pateikti artimiausiam Teritorinës ligoniø kasos padaliniui. Padaliniø adresus rasite Valstybinës ligoniø kasos interneto tinklalapyje www.vlk.lt, skyrelyje Kontaktai → Teritoriniø ligoniø kasø adresai ir telefonai. Vilniaus teritorinë ligoniø kasa Plaèioji g. 10 LT-01141 Vilnius Tel. (8 5) 266 1364 Faks. (8 5) 279 1424 El. paðtas
[email protected] Vairuotojo paþymëjimas
Lietuvos Respublikoje iðduotas vairuotojo paþymëjimas (ir seno, ir naujo pavyzdþio) galioja visose Europos Sàjungos ðalyse, Norvegijoje, Ðveicarijoje, Islandijoje ir Lichtenðteine. Daugiau informacijos vairuotojams apie keliø eismo taisykles Europos Sàjungoje rasite specialioje ES interneto svetainëje europa.eu/abc/travel/index_lt.htm, skyrelyje Kelionës keliais.
Dvigubo apmokestinimo iðvengimas
Kad nuo uþsienyje uþdirbtø pajamø gráþtant á tëvynæ jums nereikëtø mokëti dvigubø mokesèiø (Lietuvai ir uþsienio valstybei), sudarytos dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutartys. Tokias sutartis Lietuvos Respublika yra sudariusi su ðiomis valstybëmis: Airija Armënijos Respublika Baltarusijos Respublika Èekijos Respublika Danijos Karalystë Estijos Respublika 23
PRIEÐ KRAUDAMI LAGAMINÀ, NEPAMIRÐKITE...
Islandijos Respublika Italijos Respublika Jungtinës Amerikos Valstijos Kanada Kazachstano Respublika Kinijos Liaudies Respublika Kroatijos Respublika Latvijos Respublika Lenkijos Respublika Moldovos Respublika Nyderlandø Karalystë Norvegijos Karalystë Prancûzijos Respublika Suomijos Respublika Ðvedijos Karalystë Turkijos Respublika Ukraina Vokietijos Federacinë Respublika Daugiau informacijos apie uþsienyje gautø pajamø apmokestinimà (ar neapmokestinimà) Lietuvoje rasite Valstybinës mokesèiø inspekcijos interneto tinklalapyje www.vmi.lt, skyrelio Gyventojams poskyryje Tarptautinis apmokestinimas.
Matavimo vienetai
JAV, ið dalies ir Jungtinëje Karalystëje bei Airijoje vartojama nemetrinë matø sistema. Pagrindiniai ðios sistemos matavimo vienetai: 1 colis (inch) = 2,54 cm 1 pëda (foot) = 30,48 cm 1 jardas (yard) = 91,44 cm 1 mylia (mile) = 1,6 km 1 pinta (pint) = 0,57 l (Jungtinëje Karalystëje ir Airijoje), 0,47 l (JAV) 1 galonas (gallon) = 4,55 l (Jungtinëje Karalystëje ir Airijoje), 3,79 l (JAV) 1 uncija (ounce oz) = 28,35 g 1 svaras (pound lb) = 0,45 kg
24
PRIEÐ KRAUDAMI LAGAMINÀ, NEPAMIRÐKITE...
· · · · · · · · · · · · · · ·
Naudingos nuorodos
EURES programos: Lietuvos interneto svetainëje www.ldb.lt/eures lietuviø kalba, visos Europos interneto svetainëje europa.eu.int/eures daugiau informacijos kitomis kalbomis (daugiausia anglø). Uþsienyje studijuojanèiø lietuviø interneto svetainëje www.langas.net yra ávairiø ðaliø skyreliai, kuriuose rasite ir patarimø, ir pasakojimø, ir naudingø nuorodø. Didþiausias uþsienio lietuviø interneto forumas www.lietuvauzsienyje.com, jame galite rasti daug informacijos apie ávairias ðalis, dalytis áspûdþiais, klausti, skelbti ar susipaþinti su kaimynystëje gyvenanèiais tautieèiais. Interneto forumas www.supermama.lt/forumas turi uþsienyje gyvenanèiø mamø skyrelá èia galite rasti bièiuliø sau ir savo vaikams. Jaunimo sukurtos interneto svetainës www.biblioteka.lt/metai/jaunimui.htm apie ávairias ðalis suteiks daug ádomiø ir naudingø þiniø lietuviø kalba. Daug naudingos informacijos lietuviø kalba apie gyvenimà JAV rasite interneto svetainëje www.reginospalepe.com. Vadovas (anglø kalba) apie gyvenimà ir darbà ávairiose ðalyse www.justlanded.com. Informacija anglø kalba apie gyvenimà Japonijoje www.japanguide.com. Informacija anglø kalba apie gyvenimà Danijoje www.denmark.dk. Informacija anglø kalba apie gyvenimà Ðvedijoje www.sweden.se. Informacija anglø, vokieèiø, rusø ir kitomis kalbomis apie Norvegijà www.visitnorway.com. Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos interneto svetainë www.urm.lt. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos interneto svetainë www.migracija.lt. Patarimai ir perspëjimai iðvykstantiems interneto svetainëje www.darbaz.lt. Interneto tinklalapyje www.erdves.lt gyvendami uþsienyje galite þiûrëti Lietuvos televizijos kanalus LTV ir LTV2.
· ·
25
PRIEÐ KRAUDAMI LAGAMINÀ, NEPAMIRÐKITE...
·
26
Interneto svetainëje www.babelfish.altavista.com galite iðversti norimà tekstà ar net visà interneto tinklalapá ið vienos kalbos á kità (anglø, vokieèiø, prancûzø, ispanø, italø, japonø ir kt.).
AIRIJA
Airija Ireland, Éire
J
Sostinë
Dublinas
Valdymo forma
respublika
Plotas
70 273 km2
Gyventojø
4,1 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko)
2 val.
Piniginis vienetas
euras (EUR)
Airijoje lyja du kartus per savaitæ: vienà kartà tris dienas, kità keturias. 27
28
AIRIJA
VIZOS IR LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE VIZA Kadangi Airija ir Lietuva yra Europos Sàjungos narës, vaþiuojantiems á Airijà Lietuvos pilieèiams vizos nereikia. Taèiau jei norite gyventi ðalyje ilgiau nei 3 mënesius, reikia gauti leidimà èia gyventi. LEIDIMAS GYVENTI Norëdami ilgiau nei tris mënesius pasilikti Airijoje, turite gauti leidimà gyventi ðioje ðalyje. Praðymà iðduoti leidimà turësite áteikti Nacionaliniame imigracijos biure (National immigration bureau) Dubline arba vietiniame policijos (Garda) poskyryje savo mieste (jø adresus rasite interneto tinklalapyje www.garda.ie/angarda/stations.html). Kartu su praðymu turësite pateikti savo vizito tikslà patvirtinantá dokumentà universiteto paþymà ir árodymà, kad turite pakankamai lëðø pragyventi, jei esate studentas, darbdavio paþymà, jei esate samdomas darbuotojas, savarankiðkos veiklos árodymà, pavyzdþiui, PVM registracijos paþymà, jei esate savarankiðkai dirbantis asmuo. Leidimas gyventi Airijoje paprastai iðduodamas 5 metams, vëliau já galima pratæsti. Nacionalinis imigracijos biuras Dubline: Department of Justice, Equality and Law Reform Immigration Office 13/14 Burgh Quay Dublin 2 Tel. (+353) 1 616 7700 Interneto svetainë www.justice.ie
DARBAS LEIDIMAS DIRBTI Lietuvos Respublikos pilieèiams, norintiems dirbti Airijoje, leidimo dirbti nereikia.
29
AIRIJA
DARBO PAIEÐKA SKELBIMAI INTERNETE IR SPAUDOJE Norëdami susirasti darbà Airijoje, daug skelbimø galite rasti ávairiuose interneto tinklalapiuose, pavyzdþiui: www.irishjobs.ie www.stepstone.ie www.jobs.ie www.monster.ie www.recruitment-online.com www.recruitireland.com www.nicemove.ie www.cpl.ie www.employireland.com www.jobsireland.com www.onlineinternational.ie www.irelandjobs.ie www.topjobs.ie www.gojobsite.ie www.nixers.com www.1000sjobs.com www.irelandjobs.lt lietuviams skirta darbo paieðkos Airijoje interneto svetainë. Taip pat daug darbo skelbimø galite rasti ávairiuose Airijos laikraðèiuose ir jø interneto svetainëse: The Irish Times (www.ireland.com) skelbia laisvas darbo vietas penktadienio numeryje, Irish Independent (www.unison.ie, skelbimø skyrelis www.loadza.com) darbo skelbimus rasite ketvirtadieniais ir sekmadienio numeryje The Sunday Independent, The Sunday Business Post (www.sbpost.ie), The Irish examiner (www.examiner.ie). Labai daug skelbimø spausdinama laikraðtyje Evening Herald.
· · · ·
VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA (FÁS) Atvykæ á Airijà galite kreiptis á valstybinæ ádarbinimo tarnybà FÁS (Foras Áiseanna Saothair). Uþsiregistravus joje, jums bus teikiama infor30
AIRIJA
macija apie laisvas darbo vietas ir konsultacijos darbo paieðkos klausimais. Darbo skelbimø galite rasti ir FÁS interneto tinklalapyje www.fas.ie. Èia rasite ir vietiniø FÁS centrø adresus. PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO AGENTÛROS Ieðkodami darbo Airijoje galite kreiptis á privaèias ádarbinimo agentûras. FÁS centruose galite gauti licencijas turinèiø agentûrø adresus. Ávairiø ádarbinimo agentûrø sàraðà rasite interneto tinklalapyje www.browseireland.com/Business/Recruitment_Agencies. Taip pat galite apsilankyti didþiausiø Airijos ádarbinimo agentûrø interneto tinklalapiuose: CPL Computer Placement (www.cpl.ie) Grafton Recruitment (www.grafton-group.com) Hays (www.hays.ie) Headhunt (www.headhunt.ie) NRC (www.nrc.ie) Richmond Recruitment (www.richmond.ie) Manpower (www.manpower.ie) EUROPOS ÁDARBINIMO PASLAUGOS (EURES) EURES (European Employment Services) yra Europos uþimtumo tarnybø ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos ekonominëje erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso Europos Sàjungos valstybës, Ðveicarija, Islandija ir Norvegija.
· · ·
Susisiekite su EURES Lietuvoje ir gausite daugiau informacijos apie Airijà. EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos skyriuose. Aplankykite EURES tinklalapius: Visos Europos www.europa.eu.int/eures Lietuvos www.ldb.lt/eures
· ·
GYVENIMO APRAÐYMAS IR KITI DOKUMENTAI Airijoje kreipiantis dël darbo paprastai yra siunèiamas gyvenimo apraðymas (CV), motyvacinis laiðkas, ankstesniø darbdaviø rekomenda31
AIRIJA
cijos, diplomø ir sertifikatø kopijos. Visi dokumentai turi bûti iðversti á anglø kalbà. DARBO SÀLYGOS Ásidarbinant Airijoje bûtinai turi bûti sudaroma raðytinë sutartis. Sutartyje turi bûti nurodyti darbdavio ir darbuotojo vardai, pavardës, darbdavio adresas, darbovietë, tikslus darbuotojo pareigybës pavadinimas ir darbo pobûdis, ádarbinimo data, sutarties galiojimo laikas (jei darbas laikinas), atlyginimo dydis ir jo mokëjimo tvarka, darbo valandos, pertraukos, poilsio dienos ir atostogos. Vidutinë darbo savaitë Airijoje trunka 3842 valandas, maksimali ástatymø leidþiama darbo savaitë yra 4849 valandos. Áprastinë darbo diena Airijoje yra nuo 9.00 iki 17.30 val. su valandos pietø pertrauka tarp 12.00 ir 14.00 val. Pagal ástatymus darbuotojas privalo turëti bent 11 poilsio valandø ið eilës per kiekvienas 24 valandas ir bent vienà pertraukà per 6 darbo valandas. Taip pat darbuotojas turi teisæ per savaitæ gauti 24 poilsio valandas ið eilës. Uþ darbà naktimis ir sekmadieniais turi bûti mokamas didesnis atlyginimas. Informacijos apie darbo sàlygas, ástatymus dël atleidimo ið darbo, atostogø ir pan. rasite Airijos ámoniø, prekybos ir ádarbinimo departamento interneto tinklalapyje www.entemp.ie.
BÛSTAS BÛSTO NUOMA SKELBIMAI INTERNETE IR SPAUDOJE Jei keliatës gyventi á Airijà, galite iðsinuomoti visà namà, butà ar vienà kambará bendrame bute. Jei esate studentas, galite gyventi bendrabutyje. Ávairiø nuomos skelbimø rasite interneto tinklalapiuose: www.letbynet.com www.staydublin.com www.daft.ie www.loadza.com Nuomojamø bûstø skelbimø taip pat galite rasti ðalies, regioniniuose ir vietiniuose laikraðèiuose (kai kuriø ið jø interneto svetainiø adresus rasite skyrelyje Darbo paieðka), universitetø ir parduotuviø skelbimø lentose. 32
AIRIJA
NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS Susirasti naujus namus jums gali padëti ávairios agentûros. Nekilnojamojo turto agentûrø adresus galite rasti vietos telefonø knygoje ir geltonøjø puslapiø (www.goldenpages.ie) skyriuose Estate agents arba Letting agents (agentûros, uþsiimanèios tik bûstø nuoma). Keletas didesniø Airijos bûstø nuomos agentûrø: Accommodation Lettings Dubline (www.accommodationlettings.ie, tel. (+353) 1 496 2866) Home Locators Dubline (www.homelocators.ie, tel. (+353) 1 679 5233) Apartmentfinders (www.iavi.ie, tel. (+353) 21 427 7718) Marian Rose Properties (www.rose-property.com, tel. (+353) 21 429 3333) NUOMOS SÀLYGOS Nuomodami bûstà bûtinai su bûsto ðeimininku sudarykite raðytinæ nuomos sutartá. Sutartyje turi bûti nurodytas bûsto adresas, nuomotojo vardas, pavardë ir adresas, tarpininkaujanèios agentûros pavadinimas ir adresas, nuomininko vardas, pavardë, nuomos mokestis ir mokëjimo tvarka, kiti mokesèiai (pvz., uþ komunalines paslaugas), uþstatas ir jo atgavimo sàlygos, visø kartu su bûstu nuomojamø daiktø (pvz., baldø) apraðas. Pradþioje sumokamas uþstatas lygus 12 mënesiø nuomos mokesèiui. Nuoma paprastai mokama kas mënesá. Daþniausiai bûstai nuomojami su baldais. Komunaliniø paslaugø mokesèiai gali bûti átraukti á nuomos kainà arba ne. NUOMOS KAINOS Nuomos kainos Airijoje priklauso nuo miesto, regiono ir miesto dalies. Dublinas laikomas vienu brangiausiø miestø ne tik Airijoje, bet ir visoje Europoje. Vieno kambario bendrame bute nuoma kainuoja apie 300 400 EUR, atskiro vieno kambario buto apie 700900 EUR per mënesá. NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS Jei norite ásigyti nekilnojamojo turto Airijoje, galite ieðkoti skelbimø patys internete ir spaudoje (þr. ðaltinius skyrelyje Bûsto nuoma). Taip pat galite kreiptis á nekilnojamojo turto agentûrà (Estate agent ar33
AIRIJA
ba Auctioneer), ji padës jums susirasti norimà bûstà ir sutvarkyti visus teisinius klausimus. Agentûra paprastai ima 22,5% perkamo bûsto kainos dydþio mokestá. Agentûrø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.goldenpages.ie). Informacijos apie bûstø nuomà ir pirkimà galite gauti Nacionalinëje bûstø organizacijoje Threshold: Threshold 21 Stoneybatter Dublin 7 Tel. (+353) 1 678 6096 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.threshold.ie
SVEIKATA SVEIKATOS DRAUDIMAS Airijoje veikia valstybinë sveikatos draudimo sistema, taèiau didelë dalis þmoniø draudþiasi privaèiu draudimu. VALSTYBINIS SVEIKATOS DRAUDIMAS Valstybiniu sveikatos draudimu draudþiami visi þmonës, legaliai gyvenantys Airijoje. Yra dvi draudimo kategorijos: I kategorijos (Category 1) draudimu draudþiami asmenys gauna specialià medicininæ kortelæ ir turi teisæ á nemokamas gydytojo konsultacijas, nemokamus vaistus ir gydymo procedûras, gydymà valstybinëse klinikose ir ligoninëse, dantø ir akiø gydytojø paslaugas, gimdymo ir naujagimiø prieþiûrà, nemokamà gydytojo iðkvietimà á namus. Á ðià kategorijà patenka pensininkai, bedarbiai ir kt., taip pat dirbantys þmonës, kurie gauna itin maþas pajamas (apie kiekvienà sprendþiama individualiai, atsiþvelgiant á amþiø, ðeiminæ padëtá ir kitus veiksnius). II kategorijos (Category 2) draudimu draudþiami asmenys privalo patys mokëti uþ apsilankymus pas gydytojà (apie 40 EUR uþ vizità), gydymà ligoninëje (apie 45 EUR per dienà), vaistus, dantø ir akiø gydytojø paslaugas, greitàjà medicinos pagalbà. Ðios kategorijos draudimu draudþiami tie, kurie nepriskiriami I kategorijai. Daugiau informacijos gausite Sveikatos ir vaikø departamente: 34
AIRIJA
Department of Health and Children Hawkins House Hawkins Street Dublin 2 Tel. (+353) 1 635 4000 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.doh.ie PRIVATUS SVEIKATOS DRAUDIMAS Airijoje yra dvi sveikatos draudimo bendrovës: BUPA ir VHI. Apsidraudus vienoje ar kitoje ðiø bendroviø pirmas 26 savaites draudimas nepadengia gydymo iðlaidø (52 savaites, jei apsidraudusiajam daugiau kaip 55 metai). Tiesa, pereinant ið vienos bendrovës á kità, ið naujo laukti 26 savaites nebereikia. Abi bendrovës siûlo ávairius draudimo planus. Vidutinis planas kainuoja apie 450500 EUR per metus ir padengia apsilankymo pas gydytojà, gimdymo iðlaidas, dalá gydymo ligoninëje iðlaidø (arba visas) ir kt. Daugiau informacijos suþinosite, jei kreipsitës á paèias sveikatos draudimo bendroves (arba apsilankysite jø interneto svetainëse): VHI House Lower Abbey Street Dublin 1 Tel. (+353) 1 872 4499 Interneto svetainë www.vhi.ie BUPA Ireland Mill Island Fermoy Co Cork Tel. (+353) 254 2121 Interneto svetainë www.bupaireland.ie
SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI
Atvykæ á Airijà, kreipkitës á artimiausià Socialinës apsaugos skyriø (jø adresus rasite interneto tinklalapyje www.welfare.ie) ir jums bus paskirtas PPS numeris (Personal Public Service number). Ðis numeris jums 35
AIRIJA
bus reikalingas, kad gautumëte socialinio draudimo iðmokas, vieðàsias paslaugas ir kt. Pagal ðá numerá jus identifikuos socialinës ir sveikatos apsaugos bei mokesèiø institucijos. Norint gauti PPS numerá reikia pateikti pasà ir dokumentà, árodantá jûsø gyvenamàjà vietà Airijoje, pavyzdþiui, sàskaità uþ elektrà ar pan. SOCIALINIS DRAUDIMAS ÁMOKOS Jei legaliai dirbate Airijoje, jûsø darbdavys automatiðkai atskaièiuoja dalá jûsø atlyginimo socialiniam draudimui PRSI (Pay Related Social Insurance). Procentinë dalis, mokama socialiniam draudimui, priklauso nuo darbo pobûdþio. Darbuotojas moka apie 46% nuo atlyginimo. Jei dirbate savarankiðkai, privalote pats mokëti socialinio draudimo ámokas, taèiau tik 3% nuo pajamø. Tiesa, tuomet jûs nedraudþiamas nedarbo draudimu. IÐMOKOS Socialiná draudimà Airijoje tvarko Socialiniø ir ðeimos reikalø departamentas (The Department of Social and Family Affairs). Iðmokos yra trijø rûðiø: priklausanèios nuo ámokø (socialinis draudimas) iðmokos, priklausanèios nuo sumokëtø draudimo ámokø, pvz., motinystës, nedarbo, darbingumo netekimo iðmokos; nepriklausanèios nuo ámokø (socialinë parama) iðmokos, priklausanèios nuo poreikiø, pvz., parama vieniðiems tëvams; kitos iðmokos, nepriklausanèios nei nuo ámokø, nei nuo poreikiø, pvz., iðmokos vaikams.
· · ·
Daugiau informacijos apie socialiná draudimà Airijoje rasite Socialiniø, bendruomenës ir ðeimos reikalø departamento interneto tinklalapyje www.welfare.ie. MOKESÈIAI Jei gyvenate ir dirbate Airijoje, privalote mokëti visus tuos paèius mokesèius, kuriuos moka Airijos pilieèiai.
36
AIRIJA
PAJAMØ MOKESTIS Pajamø mokesèio sistema Airijoje yra PAYE (Pay as You Earn): darbdavys kas mënesá atskaito mokesèius nuo atlyginimo ir perveda juos Mokesèiø inspekcijai (revenue commissioners). Pajamø mokesèio tarifai yra tokie: 20% nuo ne didesniø kaip maþdaug 30 000 EUR (ði suma kasmet nustatoma ið naujo) metiniø pajamø; 42% nuo sumos, kuria metinës pajamos virðija minëtà sumà. Atsiþvelgiant á jûsø ðeiminæ padëtá ir ávairias asmenines aplinkybes jums gali bûti taikomos ávairios mokesèiø nuolaidos (tax credit). Kad gautumëte ðias nuolaidas, pradëjæ dirbti turite uþpildyti formà 12A ir nusiøsti jà artimiausiam Mokesèiø inspekcijos skyriui. Tuomet jums bus atsiøsta Certificate of Tax Credits and Standard Rate Cut-Off Point paþyma. Daugiau informacijos gausite artimiausiame Mokesèiø inspekcijos skyriuje arba Airijos mokesèiø inspekcijos interneto tinklalapyje www.revenue.ie. Ðiame tinklalapyje rasite ir visø skyriø adresus.
· ·
PILIETYBË
Kad uþsienietis gautø Airijos pilietybæ, jis turi atitikti visus ðiuos reikalavimus: bûti ne jaunesnis kaip 18 metø; bûti geros reputacijos (Airijos policija turi pateikti visus turimus áraðus, ir jeigu yra kriminaliniø ar civiliniø nusiþengimø, á juos atsiþvelgiama svarstant pilietybës suteikimo klausimà); prieð pateikdamas praðymà suteikti pilietybæ bûti pragyvenæs Airijoje paskutinius 1 metus ir per paskutinius 8 metus prieð tai bûti legaliai (turëdamas leidimà gyventi ðalyje) pragyvenæs Airijoje ne maþiau kaip 4 metus; ketinti ir toliau gyventi Airijoje; deklaruoti iðtikimybæ tautai ir lojalumà valstybei.
· · · · ·
Uþsienieèiui (-ei), susituokusiam (-iai) su Airijos piliete (-iu), sàlygos gauti Airijos pilietybæ yra ðiek tiek ðvelnesnës. Ðiuo atveju keliami tokie reikalavimai:
37
AIRIJA
· · · · · ·
bûti susituokus su Airijos pilieèiu (-e) ne maþiau kaip 3 metus; prieð pateikiant praðymà suteikti pilietybæ bûti pragyvenus Airijoje paskutinius 1 metus ir per paskutinius 4 metus prieð tai bûti legaliai (turint leidimà gyventi ðalyje) pragyvenus Airijoje ne maþiau kaip 2 metus; santuoka turi bûti pripaþinta Airijos ástatymø; sutuoktiniai turi gyventi kartu kaip vyras ir þmona; bûti nepriekaiðtingos reputacijos ir ketinti toliau gyventi Airijoje; deklaruoti iðtikimybæ tautai ir lojalumà valstybei.
Kartu su praðymu jums reikës pateikti ir kitus dokumentus: gimimo liudijimà, pasà, visus turëtus leidimus gyventi Airijoje, jei esate susituokæs (-usi) su Airijos piliete (-iu) santuokos liudijimà ir sutuoktinio pasà ir pan. Smulkià informacijà apie visas pilietybës suteikimo procedûras rasite interneto tinklalapyje oasis.gov.ie (Moving Country → Migration and Citizenship). Praðymus dël pilietybës reikia pateikti: Citizenship Section Irish Naturalisation and Immigration Service Department of Justice, Equality and Law Reform 13/14 Burgh Quay, Dublin 2 Tel. (+353) 1 616 7700 Faks. (+353) 1 616 7701 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.justice.ie
AMBASADOS
Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje 90 Merrion Road Ballsbridge Dublin 4 Airija Tel. (+353) 1 668 8292
38
AIRIJA
Airijos ambasada Lietuvos Respublikai Lenkijoje ul. Mysia 5, 6th floor 00-498 Warszawa Lenkija Tel.: (+48) 22 849 6633, (+48) 22 849 6655, (+48) 22 849 6680 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.irlandia.pl
TRANSPORTAS LËKTUVAI Airijoje yra trys tarptautiniai oro uostai Dublino (www.dublinairport.com), Korko (www.cork-airport.com) ir Shannono (www.shannonairport.com). Pagrindinës Airijos oro transporto bendrovës yra Aer Lingus Group (www.aerlingus.com), kurios lëktuvai skraido po Airijà, skrenda á ávairias Europos ðalis, JAV, ir Ryanair (www.ryanair.com), siûlanti pigius skrydþius á Europos valstybes. Ryanair bendrovës lëktuvai skraido ir á Lietuvà, Kauno oro uostà (www.kaunasair.lt). TRAUKINIAI Airijoje gerai sutvarkytas geleþinkeliø transportas. Tvarkingais traukiniais galite lengvai keliauti po ðalá. Tolimesnius atstumus nuvaþiuosite valstybinës geleþinkeliø bendrovës Iarnrod Eireann traukiniais. Bilietas ið Dublino á Korkà ir atgal kainuoja apie 60 EUR. Studentams taikomos nuolaidos. Traukiniø tvarkaraðèius, bilietø kainas ir specialius pasiûlymus rasite interneto tinklalapyje www.irishrail.ie. AUTOBUSAI Po visà ðalá galite vaþinëti autobusais. Kelionë autobusu kainuoja pigiau nei traukiniu. Ðia transporto priemone keliaujantiems studentams taikomos nuolaidos. Be to, galima nusipirkti ávairiø specialiø bilietø keliems asmenims, kelioms kelionëms ar tam tikram laikotarpiui. Autobusø tvarkaraðèius, specialius pasiûlymus ir bilietø ið Dublino kainas rasite autobusø bendrovës Bus Éireann interneto tinklalapyje (www.buseireann.ire). Kitø marðrutø kainas suþinosite paskambinæ telefonu Dubline (+353) 1 836 6111 arba pasiteiravæ el. paðtu
[email protected]. 39
AIRIJA
AUTOMOBILIAI Airijoje, kitaip nei pas mus, automobiliai vaþiuoja kaire kelio puse, o vairas yra deðinëje automobilio pusëje. Todël atvykus ið Lietuvos prireiks ðiek tiek laiko priprasti ir vaþinëti maðina, ir vaikðèiojant pësèiomis dairytis á prieðingà pusæ. Airijos keliai nëra pasakiðkai geri, bet vaþiuoti galima. Sëdintiems automobilio priekyje ir gale privaloma prisisegti saugos dirþus. VIEÐASIS TRANSPORTAS Airijos miestuose, ypaè sostinëje Dubline, gerai iðplëtota vieðojo transporto sistema. Po Dublinà ir jo apylinkes vaþinëja autobusai. Vienkartinis autobuso bilietas kainuoja apie 12 EUR, specialø bilietà keliems asmenims arba kelioms dienoms, pavyzdþiui, bilietà penkioms dienoms vienam asmeniui, galima nusipirkti uþ 16 EUR. Dublino autobusø tvarkaraðèius ir bilietø kainas rasite tinklalapyje www.dublinbus.ie. Sostinëje vaþinëja ðiuolaikiðki tramvajai Luas (www.luas.ie) ir traukinukai Dart (www.irishrail.ie skyrelyje Dart realtime). KELTAI Ið Dublino, Belfasto, Rosslareo ir Korko á Didþiàjà Britanijà ir þemyninæ Europà galima keliauti keltu. Daugiau informacijos apie keltø tvarkaraðèius ir kainas rasite interneto tinklalapyje www.irishferries.ie.
TELEKOMUNIKACIJA MOBILUSIS RYÐYS Pagrindinës mobiliojo ryðio bendrovës Airijoje yra Vodafone (www.vodafone.ie), O2 (www.o2.ie), Meteor (www.meteor.ie) ir Three (www.three.ie). Bendrovës Meteor paslaugos yra pigiausios, gana nebrangius vietiniø skambuèiø tarifus siûlo Three, taèiau naudojantis ðios bendrovës paslaugomis skambinti á Lietuvà yra labai brangu, o SMS þinutës nenusisiunèia. Visi minëtieji operatoriai siûlo ávairius mokëjimo planus ir papildomas paslaugas (pvz., nemokamas SMS þinutes internetu). TELEFONO KORTELËS Skambinti á Lietuvà verta nusipirkus telefono kortelæ. Su ðia kortele galësite skambinti ið bet kokio telefono, o uþ pokalbá mokësite kortelë40
AIRIJA
je nurodytais tarifais. Telefono kortelëmis prekiaujama interneto tinklalapiuose World Link (www.worldlink.ie) ir Swiftcall (www.swiftcall.ie), jø galima uþsisakyti internetu arba paðtu, taip pat nusipirkti ávairiose parduotuvëse. INTERNETAS Interneto paslaugas Airijoje teikia Eircom (www.eircom.ie), NTL Ireland (www.ntl.com), Ireland On-Line (www.iol.ie), Smart Telecom (www.smarttelecom.ie) ir Chorus (www.chorus.ie). Taip pat kiekviename didesniame mieste rasite interneto kaviniø. NAUDINGI TELEFONO NUMERIAI Ugniagesiams, greitajai medicinos pagalbai, policijai skambinti 999 arba 112. Anoniminë policijos linija 1800 666 111. Ðiais telefono numeriais galite skambinti nemokamai.
PAÐTAS
Paðto þenklø Airijoje galite nusipirkti ir paðto skyriuose, ir spaudos kioskuose. Paðte galite ne tik iðsiøsti laiðkà ar siuntiná, bet ir padëti santaupas ar pervesti pinigus. Informacijà apie visas Airijos paðto teikiamas paslaugas ir jø kainas bei artimiausio paðto skyriaus adresà rasite interneto tinklalapyje www.anpost.ie.
RELIGIJA
Airija katalikiðkas kraðtas. Dauguma jos gyventojø yra Romos katalikai. Religija yra svarbi ðios ðalies þmoniø gyvenime, dauguma jø lanko baþnyèià. Yra protestantø maþumø anglikonø, presbiterionø ir metodistø. Nesutarimai tarp katalikø ir protestantø Airijoje anksèiau turëjo ne tiek religinæ, kiek politinæ reikðmæ. Taèiau ðiandieninëje Airijoje prieðprieðos tarp skirtingø tikëjimø atstovø beveik nebëra. Kitos religinës maþumos Airijoje musulmonø ir judëjø bendruomenës.
KALBA
Valstybinës kalbos Airijoje yra anglø ir airiø. Anglø kalba yra pagrindinë, jos jums bûtinai reikës norint ásidarbinti, bendrauti su þmonë41
AIRIJA
mis ir gyventi visavertá gyvenimà ðalyje. Airiø kalba (gaeilge, arba gaelic) ðiandien kalba nedidelë dalis þmoniø, daugiausia ðalies pietvakariuose (Donegalio, Mayo, Golvëjaus, Kerry ir Korko grafystëse). Taèiau labai stengiamasi iðlaikyti ir atgaivinti ðià kalbà, ji yra oficialiai átvirtinta ástatymais, dvikalbystë yra daugumoje srièiø, pavyzdþiui, kasos èekiai parduotuvëse spausdinami abiem kalbom ir pan. KALBØ MOKYMASIS Informacijos apie kalbø mokyklas ir kursus galima rasti vieðosiose bibliotekose, kai kurios jø paèios rengia kalbø kursus. Airijos turizmo taryba Bord Failte (www.failteireland.ie) leidþia bukletà Anglø kalbos mokymasis Airijoje (Learning English in Ireland) ir jame pateikia visà kalbø mokyklø sàraðà. Ðá sàraðà ir daugiau naudingos informacijos apie galimybes mokytis anglø kalbos rasite ir interneto tinklalapyje www.mei.ie. Anglø kalbos pradþiamoksliai internete: www.learnenglish.org.uk www.bbc.co.uk/worldservice/learningenglish Airiø kalbos pradþiamokslis internete: www.contemporarypoetry.com/brain/lang
KULTÛRA ÞYMÛS AIRIAI Labai svarbi Airijos kultûros dalis yra literatûra. Ið ðios ðalies kilæ net keturi Nobelio literatûros premijos laureatai: Williamas Butleris Yeatsas, Georgeas Bernardas Shaw, Samuelis Beckettas ir poetas Seamus Heaney. Kiti garsûs airiø poetai ir raðytojai tai Jamesas Joyceas, Flannas OBrienas, Oscaras Wildeas, Jonathanas Swiftas, Patrickas Kavanagh ir Brendanas Behanas. Airijos teatrai nacionalinis Abbey Theatre, Druid Theatre ir Gate Theatre nuolat keliauja po pasaulá su savo spektakliais ir priima savo scenose uþsienio sveèius. Airijos teatro istorijoje þymiausi dramaturgai yra Brianas Frielis, Thomas Kilroy, Tomas Murphy, Frankas McGuinnessas, Sebastianas Barry, Martinas McDonagh ir Conoras McPhersonas. Airijos vaizduojamojo meno áþymybës dailininkai Jackas Butleris Yeatsas ir Johnas Butleris Yeatsas, Georgeas Barretas, Ro42
AIRIJA
bertas Carveris, Williamas Ashfordas, Roderickas OConnoras ir Thomas Robertsas. Tarptautiná pripaþinimà pelnæ menininkai Pauline Bewick ir Grahamas Knuttelis. Muzika yra neatskiriama airiø kultûros dalis, pradedant tradicine liaudies muzika ir senosiomis dainomis airiø kalba, pereinant prie liaudiðkø (pabø) dainø, tokiø kaip Whiskey in the jar, ir baigiant ðiuolaikiniais atlikëjais Van Morrisonu, The Corrs ir, þinoma, visos Airijos numylëtiniais grupe U2 ir jos lyderiu Bono. Tradiciniai airiø ðokiai taip pat yra þavi þaliosios Airijos kultûros dalis. Ðiais laikais garsiausias airiø ðokiø kolektyvas Riverdance yra apkeliavæs daugybæ ðaliø, tarp jø ir Lietuvà. Kino pasaulyje taip pat rasite daug airiø, tai ir reþisieriai Bobas Quinnas, Joe Comerfordas, Pat Murphy, Thaddeusas OSullivanas, Jimas Sheridanas, Neilas Jordanas, Patas OConnoras ir aktoriai Maureen OHara, Richardas Harrisas, Liamas Neesonas, Gabrielis Byrneas, Pearseas Brosnanas, Fionnula Flanagan, Aidanas Quinnas bei Stephenas Rea. ÐVENTËS IR RENGINIAI Airiai garsëja optimizmu ir dþiaugsmingumu, kuris atsispindi daugybëje kultûriniø renginiø ir festivaliø. Dubline, Golvëjuje ir Korke vyksta tarptautiniai kino festivaliai. Paminëtinas tarptautinis Dublino teatro festivalis, dþiazo ir folkmuzikos festivaliai vyksta Korke, o Weksforde operos. Daugybëje miestø kasmet rengiami vaizduojamojo meno, poezijos ir prozos festivaliai, kuriø metu teikiami ávairûs apdovanojimai. Nacionalinë Airijos ðventë yra ðv. Patriko diena (St. Patricks day), ðvenèiama kovo 17 d. Visoje ðalyje ðià dienà miestø gatvëmis þygiuoja linksma minia þmoniø, apsirengusiø þaliai ir pasipuoðusiø Airijos simboliais trilapiu dobilu, emblemomis su arfa ir Airijos vëliava. Didþiausios eitynës vyksta Dubline, kur per ðv. Patrikà suvaþiuoja daugybë þmoniø ið viso pasaulio. Daugiau informacijos apie Airijos kultûrà, ávairius renginius ir lankytinas vietas rasite Airijos meno, sporto ir turizmo departamento interneto tinklalapiuose www.ireland.ie ir www.discoverireland.ie. Taip pat daug ádomaus apie airiø kultûrà galite suþinoti apsilankæ interneto svetainëje www.irishcultureandcustoms.com.
43
AIRIJA
VALIUTA
Airijos valiuta yra euras (1 EUR apie 3,45 LTL). Bankø darbo laikas Airijoje yra nuo 9.30 arba 10.00 iki 16.00 val., o vienà dienà per savaitæ iki 17.00 arba 17.30 val.
MAISTAS
Tradicinis airiðkas maistas labai paprastas ir kaimiðkas, nes ði ðalis gana ilgai buvo þemdirbiø kraðtas. Ðimtà skirtingø patiekalø airis pagamins ið vieno produkto bulvës. Keptos, virtos, troðkintos, skrudintos bulvytës ir bulviø koðë yra kasdienis airiø maistas, bet lietuviai su savo kugeliais ir cepelinais juos vis tiek aplenkia tarkuotø bulviø patiekalø Airijoje nëra. Taip pat gaminama daug maltos mësos, avienos, paukðtienos ir þuvies patiekalø. Tikras airis dienà pradeda soèiais pusryèiais. Iðkepkite kiauðiná, pridëkite rûkytos ðoninës, deðreliø, pakepintø pomidorø, grybø, kepeninës deðros, ðvieþiø vaisiø, duonos ar skrebuèiø su sviestu arba dþemu, dar puodelis kavos su grietinële ir trupuèiu rudojo cukraus ðtai jums ir airiðki pusryèiai. Pietûs valgomi darbo dienos viduryje apie 1213 val., daþniausiai sumuðtinis arba sriuba. Airijoje mëgstamos tirðtos trintø darþoviø sriubos arba sultiniai su darþovëmis. Pagrindinis dienos valgis yra vakarienë, valgoma apie 1819 val. Vakarienei gaminami ávairûs karðti mësos ar þuvies patiekalai. Tradicinis airiðkas patiekalas sluoksniuotas airiðkas troðkinys (Irish stew), gaminamas ið avienos, svogûnø, bulviø ir morkø. Sekmadienio pietûs daþno airio namuose yra jautienos kepsnys. Airijoje labai paplitæ greitojo maisto restoranai, ávairios amerikietiðko stiliaus uþkandinës. Tradicinio airiðko maisto ir juodojo airiðko alaus galite paskanauti pabuose. Kai airiai eina vakarieniauti á restoranà, jie daþniau renkasi ádomesnæ ar egzotiðkesnæ kitø ðaliø virtuvæ. Ðioje ðalyje yra daugybë italiðko, azijietiðko, meksikietiðko ar graikiðko maisto restoranø. Uþ 23 eurus galite prieðpieèiams sukirsti sumuðtiná, sumokëjæ 56 eurus greitojo maisto uþkandinëje galite gauti ðilto maisto, pavyzdþiui, troðkinio su bulvytëm. Uþ sotesnius pietus kavinëje sumokësite 1015 eurø, o iðsiruoðæ jaukiai pavakarieniauti viename ið daugybës Airijos restoranø, planuokite iðleisti 5060 eurø ar kur kas didesnæ sumà.
44
AIRIJA
Airiðkas maistas panaðus á lietuviðkà, tad didelio kultûrinio ðoko dël to nepatirsite. Be to, tø lietuviðkø produktø, kuriø nerasite Airijos prekybos centruose, galite nusipirkti lietuviø ar rusø parduotuvëse, o jø Airijoje dabar jau tikrai daug.
PARDUOTUVËS MAISTO PREKËS Didþiausià pasirinkimà ir maþiausias kainas rasite dideliuose prekybos centruose. Þinomiausi airiø prekybos centrai yra Dunnes Stores, Superquin, Tesco, Supervalue ir Londis. Itin maþomis kainomis pirkëjus vilioja ið Vokietijos atkeliavæ Lidl ir Aldi. DRABUÞIAI, AVALYNË IR ÁVAIRÛS DAIKTAI Kiekvieno Airijos miesto centre yra ásikûræ dideli prekybos centrai, kuriuose galite apsipirkti, pasiþvalgyti ir papramogauti. Èia rasite ir visoje Europoje þinomø vardø, ir nebrangiø jaunatviðkø drabuþiø, ir solidþiø puikios kokybës pirkiniø. Pagrindinës parduotuvës Airijoje yra Clerys, Roches Stores, Morgan, H&M, Marks&Spencer, Flip. Ieðkantiems maþesniø kainø verta palaukti sezono iðpardavimø, kuriø metu kainos sumaþinamos 20, 30 ar net 50%. Iðpardavimus skelbianèiais uþraðais (Sale) parduotuviø langai aplimpa sausio, vasario, liepos ir rugpjûèio mënesiais. PARDUOTUVIØ DARBO LAIKAS Didieji prekybos centrai paprastai bûna atidaryti pirmadieniais ðeðtadieniais nuo 8.00 arba 9.00 iki 18.00 val. Dauguma parduotuviø ketvirtadieniais ir penktadieniais dirba ilgiau, net iki 21.00 val., kad apsipirkinëjimo malonumais galëtø pasidþiaugti ne tik namø ðeimininkës, bet ir ið darbovieèiø pasklidæ þmonës. Maþesnës parduotuvës dirba nuo 9.00 iki 18.00 val., daþnai jos bûna atidarytos ir sekmadieniais nuo 12.00 iki 18.00 val. Degalinës dirba visà parà. Èia gana didelis prekiø pasirinkimas, galima nusipirkti visø bûtiniausiø dalykø ir karðto maisto, þinoma, kainos degalinëse yra didesnës nei parduotuvëse.
45
AIRIJA
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Lietingas ir ûkanotas Airijos klimatas verèia þmones vakarais susibëgti pabuose ir gyvenimà skaidrinti gyva muzika, nenuilstamu bendravimu, futbolu, airiðkais uþkandþiais, dainomis, ðokiais ir pinta airiðko alaus. Ið tiesø á pabus renkasi ávairiausio amþiaus þmonës, èia vyrauja smagi atmosfera, kvieèianti prisësti ir pabendrauti su pirmu sutiktu nepaþástamuoju. Tradicinis airiðkas alus (vadinamas stout) yra labai tamsus, beveik juodas su tirðta puta. Garsiausias jo gamintojas yra visame pasaulyje þinomas Guinness. Airijoje ne maþiau mëgstamas ir Murphys ar Beamish alus. Pabai uþdaromi apie 00.301.00 val. nakties. Jei savaitgalis ir miegoti dar nesinori, tuomet traukiama á naktinius klubus. Ðie uþdaromi apie 3.00 val., o tuomet nuo linksmybiø iðalkusi minia bûriuojasi prie greitojo maisto uþkandiniø. Tokiais savaitgalio vakarais daþnas airis linksmybiø ðiek tiek padaugina. Populiariausios Airijoje yra ðios ðalies tradicinës sporto ðakos: airiðkasis futbolas (gaelic football), harlingas (hurling) ir moteriðkas jo variantas kamodþis (camogie). Airiðkasis futbolas tai tarpinis futbolo ir regbio variantas. Þaidþiant harlingà, pievoje lazdomis ridenamas kamuoliukas, panaðiai kaip þaidþiant þolës riedulá. Futbolas ir regbis taip pat labai populiarûs airiai aistringai ir triukðmingai palaiko savo arba britø komandas. Laisvalaikiu airiai mielai þvejoja, buriuoja, kalvotomis vietovëmis þygiuoja pësèiomis, lankosi þirgø lenktynëse. Kultûriniø pramogø Airijoje taip pat netrûksta. Ávairiø renginiø, festivaliø ir koncertø tikrai daug, taigi, jei vëjai kiðenëse neðvilpauja, tereikia iðsirinkti, kas jums ádomiausia. O jeigu ðvilpauja, jums lieka dar daugybë gatvës artistø, gyva muzika baruose ir spalvingas ðurmulys mieste.
ÞINIASKLAIDA LAIKRAÐÈIAI Didþiausi Airijos dienraðèiai yra Irish Independent, The Irish Examiner, The Irish Times, Irish Daily Star ir Evening Herald. Taip pat yra keletas populiariø sekmadieniniø laikraðèiø The Sunday Independent (priklausantis Irish Independent), The Sunday Tribune, The Sunday Business Post, Ireland on Sunday ir Sunday World. Airijoje parduodami Airijai
46
AIRIJA
skirti Jungtinës Karalystës laikraðèiø variantai: The Irish Sun, Irish Mirror, Irish News of the World, airiðkas The Sunday Times leidimas. Airijoje platinama labai daug tarptautiniø þurnalø, pradedant politiniø ir ekonominiø naujienø þurnalais Time ir The Economist ir baigiant laisvalaikio skaitalais Hello ar Readers Digest. Populiariausi vietiniai airiðki þurnalai yra RTE Guide, Irelands Eye ir In Dublin. TELEVIZIJA Keturi pagrindiniai televizijos kanalai Airijoje yra RTÉ One, RTÉ Two, TG4 ir TV3 Ireland. Taip pat yra ávairiø pramoginiø, sporto kanalø, regioniniø kanalø, rodomø tam tikrose ðalies dalyse.
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI Valstybiniai vaikø darþeliai Airijoje veikia tik kaip parengiamosios pradinës mokyklos klasës, kurias gali lankyti 45 metø vaikai. Èia vaikai pradeda mokytis, ruoðtis mokyklai ir pratintis prie jos tvarkos. Visi kiti vaikø darþeliai Airijoje yra privatûs, jø yra ávairiø: þaidimø grupelës, lopðeliai, Montessori darþeliai, kurie taiko specialias vaikø ugdymo ir lavinimo programas. Juose vaikai praleidþia ne daugiau kaip 3,5 valandos per dienà (ryte arba vakare). Yra lopðeliø ir darþeliø, kuriuose vaikus galima palikti ilgesná laikà 56 valandas per dienà. Á daugumà darþeliø priimami 26 metø vaikai. Visi privatûs darþeliai yra mokami, kainos labai skirtingos jos priklauso nuo grupës dydþio, darþelio kokybës ir gero vardo. Jei ieðkote ne ypatingo ugdymo ir mokymo programø, o tiesiog kur palikti vaikus, kol dirbate, galite patikëti juos vaikø priþiûrëtojai (childminder). Vaikø priþiûrëtojos priþiûri po keletà vaikø savo namuose. Su jomis galima gan lanksèiai tartis dël laiko, paslaugø (pietûs vaikams, pasivaikðèiojimai lauke ar pan.) ir uþmokesèio. MOKYKLOS Airijoje privaloma lankyti mokyklà vaikams nuo 6 iki 16 metø arba tol, kol vaikas baigs tris vidurinës mokyklos klases. Tiesa, dauguma vaikø pradeda lankyti mokyklà jau nuo 4 ar 5 metø. Pradinëje mokykloje (primary school) vaikai mokosi 8 metus nuo 4 iki 12 metø. Dauguma pra47
AIRIJA
diniø mokyklø finansuojamos valstybës, taigi tëvams mokëti nereikia. Tëvai turi teisæ pasirinkti mokyklà, taèiau, kad gautumëte vietà geriausioje ar artimiausioje, uþregistruokite maþylá kiek ámanoma anksèiau (prieð pusæ metø ar daugiau). Naujai iðkeptam mokinukui reikës nupirkti vadovëlius ir sàsiuvinius. Daugumoje mokyklø privaloma vilkëti uniformas, jas taip pat reikia nusipirkti patiems. Gali bûti ávairiø papildomø iðlaidø, pavyzdþiui, mokestis uþ plaukimo pamokas ar tiesiog rinkliavos mokyklai paremti. Pietus vaikai turi atsineðti ið namø, mokyklose nëra valgyklø. Baigus pradinæ mokyklà, mokslai tæsiami vidurinëje (secondary school). Vidurinë mokykla susideda ið pirmojo ciklo, trunkanèio trejus metus, po kurio reikia laikyti egzaminus, tarpiniø metø ir antrojo ciklo, trunkanèio dvejus metus ir uþbaigiamo brandos egzaminais. Galima pasirinkti egzaminø pobûdá. Egzaminai priklauso nuo to, ar mokinys ketina tæsti studijas aukðtojoje mokykloje, ar ne. Vidurinës mokyklos daþniausiai taip pat yra nemokamos, dalis jø priklauso Baþnyèiai ar ávairioms bendruomenëms.
LIETUVIØ VEIKLA
Airijoje yra viena didþiausiø lietuviø bendruomeniø uþsienyje. Ðioje ðalyje ásikûræ tûkstanèiai lietuviø, taigi beveik kiekviename Airijos mieste nesunkiai susirasite bièiuliø, neleisianèiø jums pamirðti lietuviø kalbos ir cepelinø skonio. Pagrindinë interneto svetainë, vienijanti Airijos lietuvius, yra www.langas.net/airija. Ðioje svetainëje rasite naujienø apie lietuviø renginius, patarimø apie gyvenimà Airijoje, skelbimø skyrelá ir kitos informacijos. Per ðià svetainæ galite prisijungti prie Airijos lietuviø elektroninio paðto grupës ir bendrauti su kitais tautieèiais. Airijoje veikia kelios savaitgalinës lietuviðkos mokyklëlës vaikams: Mokykla Keturi vëjai Dubline Inchicore College of Further Education Emmet Road Dublin 8 Sekmadieninë mokykla Banga Korke Cork project school 48
AIRIJA
Grattan Road Cork Tel. (+353) 85 146 5095 Sekmadieninë Kovo 11-osios mokykla Dundalke 79A Bridge st. Dundalk Co. Louth Tel. (+353) 85 731 8544 Golvëjuje atidaryta nauja lietuviø mokykla Tirellan parapijos patalpose. Daugiau informacijos apie jà ieðkokite Airijos lietuviø svetainëje www.langas.net/airija. Su visomis lietuviø mokyklomis Airijoje galite susisiekti elektroniniu paðtu, raðykite adresu
[email protected]. Svetainës www.langas.net/airija skyrelyje Kiti klausimai → Parduotuvës rasite lietuviðko maisto parduotuviø Airijoje sàraðà.
49
AIRIJA
Patarèiau lietuvaièiams daugiau dalyvauti socialiniame gyvenime, bendrauti su vietiniais, pakeliauti ir neuþsiciklinti vien darbu Agnë Paznanskytë, 22 metai, verslo administravimo ir vadybos bakalaurë, 3,5 mënesio Airijoje
Vykau á Airijà, nes ten turëjau draugø, buvau daug girdëjusi apie ðià ðalá, todël norëjau jà pamatyti, susitikti su draugais. Þinoma, kad galëèiau ten pragyventi ir keliauti, reikëjo uþsidirbti. Dël gyvenamosios vietos sunkumø neturëjau (apsistojau pas draugà), su miestu jis taip pat padëjo susipaþinti, sunkiausia buvo susirasti darbà, tam prireikë net 5 savaièiø. Atvykau birþelio vidury, bet, kaip paaiðkëjo, truputá per vëlai, nes tuo paèiu metu Airijà uþplûdo daugybë lietuvaièiø ir lenkø, ieðkanèiø darbo. Galiausiai darbà susiradau pagal skelbimà interneto darbo paieðkos portale. Dirbau biure, trumpai tariant, turëjau suvedinëti duomenis á kompiuterá, archyvuoti dokumentus. Dirbau 35 valandas per savaitæ ir gavau vidutiná atlyginimà (uþ panaðaus pobûdþio darbà Airijoje galima gauti nuo 8 iki 12 eurø uþ valandà neatskaièius mokesèiø). Socialiai jauèiausi visiðkai saugi, nes dirbau didelëje kompanijoje, turëjau visas garantijas ir karjeros perspektyvas, jei bûèiau norëjusi likti. Mano santykiai su kolegomis buvo puikûs, eidavome linksmintis kartà per mënesá, darbdaviai buvo surengæ iðvykà þaisti daþasvydþio, su virðininkais bendravome daugmaþ nuoðirdþiai. Nors pats darbas buvo gan nuobodus, bet kolegos buvo linksmi, todël daug juokdavomës, ir darbo valandos neprailgdavo. J Airijos plotas ir gyventojø skaièius yra vos vos didesnis nei Lietuvos. Su vietiniais þmonëmis galima susikalbëti angliðkai ir airiðkai, jei mokate. Man ðioje ðalyje nepaprastà áspûdá padarë gamta, kuri iðties yra fantastiðka, taip pat patiko, kad airiai labai mëgsta sportà, tiksliau, airiðkàjá futbolà, harlingà, regbá per rungtynes miestas puoðiamas dviejø spalvø vëliavomis, o þmonës vilki regionø, ið kuriø yra atvykusios komandos, spalvø marðkinëliais. Mane labiausiai þavëjo jø taikingumas, niekad nemaèiau ir negirdëjau, kad po rungtyniø muðtøsi visi kartu 50
AIRIJA
eina aplaistyti pergalës ar nuplauti pralaimëjimo kartëlio. J Apskritai þmonës labai komunikabilûs ir draugiðki. Net vienas atëjæs á pabà rasi su kuo pabendrauti, taèiau paþintá pratæsti nëra taip lengva, ten draugais netampama po vienkartinio, kad ir kokio ðaunaus, pabendravimo. Vienareikðmiðkai galiu pasakyti, kad laisvalaikis daþniausiai leidþiamas pabuose. Svarbiausia suprasti, kad jie neásivaizduoja bendravimo be alaus bokalo, t. y. jei nori bûti mëgstamas ir turëti draugø, turi eiti á pabus ar naktinius klubus, nes ten vyksta tikrasis gyvenimas. Taip pat populiaru kinas, koncertai á Airijà atvyksta begalë garsiø grupiø, muzikos festivaliai, vakarienës su draugais ar ðeima restoranuose. Na, daugiau ar maþiau panaðu kaip Lietuvoje. Pagrindinë pokalbiø tema futbolas, nepageidaujamos yra religinës ir politinës temos, nes tokie pokalbiai gali sukelti muðtynes. Labiausiai Airijoje man nepatiko ðiukðlinos Dublino gatvës, nors ten jas valo kasdien. Þinoma, didelës transporto ir maisto kainos irgi neþavëjo. O pavojai ten, manau, lygiai tokie pat kaip ir kiekviename kitame Europos mieste. Gyvendama Airijoje ðiek tiek bendravau su australais ir olande, taèiau daugiausia su airiais. Internetu ir telefonu palaikiau ryðius su Lietuvoje likusia ðeima ir draugais. Su lietuviais Airijoje turëjau maþai reikalø, bet þinau, kad tautieèiai paprastai spieèiasi á krûvà, nuomojasi kartu namus, kartu leidþia laisvalaiká. Mano nuomone, daþniausiai ásidarbinama baruose, parduotuvëse, vieðbuèiuose, statybose ir sandëliuose. Su manimi Airijoje buvo elgiamasi labai graþiai, nebuvau susidûrusi su panieka ar nepagarba, taèiau airiai draugai yra minëjæ, kad emigrantai nëra labai mëgstami, nes jie atima ið jø darbo vietas sutikdami dirbti uþ maþesná atlyginimà, taèiau lietuviai darbdaviø yra vertinami kaip sàþiningi ir puikûs darbuotojai. Ðiuo metu esu Lietuvoje. Gráþau, nes turëjau baigti mokslus, taèiau vasaros gale ketinu iðvykti ilgesniam laikui. O visiems á Airijà vykstantiems lietuvaièiams patarèiau daugiau dalyvauti socialiniame gyvenime, bendrauti su vietiniais, pakeliauti ir neuþsiciklinti vien darbu.
51
AIRIJA
Pirmà dviratá sûnui galëjome nupirkti tik Airijoje Rita, 36 metai, ekonomistë, 4 metai Airijoje
Airija angliðkai kalbanti ðalis. Klimatas gana ðiltas ir drëgnas. Þolë þaliuoja iðtisus metus. Iðvykome, kaip ir daugelis, ieðkoti geresnio gyvenimo. Airija vienintelë ekonomiðkai stipri ðalis, á kurià tuo metu buvo galima iðvykti ir dirbti legaliai. Labai ilgai ieðkojau darbo, sunkiausia buvo apsiprasti, kad esi kitokia kalba kalbanèiøjø ðalyje. Kadangi atvykome su ðeima, tai kûrëmës patys, vieni, kaip iðmanëme. Labiausiai padëjo kolegos ir darbdaviai. Susiradau darbà maþoje kavinukëje, po poros metø buvau paskirta vadybininke. Darbà pavyko susirasti tik su ádarbinimo agentûros pagalba. Dirbdavau labai daug valandø, bet tik todël, kad norëjau didesnio uþdarbio. Socialiai jauèiuosi gana saugi, privataus sveikatos draudimo neturiu. Kai kavinë, kurioje iðdirbau trejus metus, buvo uþdaryta, man iðmokëjo nemaþà iðeitinæ paðalpà ir metams skyrë bedarbio paðalpà. Kai dirbau vadybininke, gaudavau apie 10 eurø uþ valandà, manau, kad yra vadybininkø, kurie gauna daug didesná atlyginimà. Bet að tikrai nesijauèiu nepakankamai ávertinta. Emigrantai daþniausiai dirba greitojo maisto restoranuose, statybose ir maþuose fabrikëliuose. Mano santykiai su darbdaviu ir kolegomis buvo labai geri. Þinoma, dirbant pasitaiko visko: ir pykèio, ir pagyrimø. Labai patiko, kad darbdavys niekada neatsisakydavo padëti, jeigu papraðydavau pagalbos, ir kad airiai kolegos turëjo kantrybës atsakinëti á mano klausimus ir taisyti anglø kalbos klaidas. Dirbant kavinukëje labiausiai patiko bendrauti su þmonëmis, þinoma, ateidavo ir nelabai geranoriðkø klientø, tokie, dar nepradëjæ bendrauti, jau bûdavo nusiteikæ prieð, atseit esi ne airë, tai nieko nesupranti. Bet didþioji dauguma þmoniø domëdavosi mano ðalimi, daug klausinëdavo ir negailëdavo patarimø, kaip geriau ásikurti. Airijos þmonës labai skiriasi nuo lietuviø. Kiekvienas atvykæs pastebi, kad þmonës ypaè mandagûs ir kultûringi, visada ðypsosi. Bendrauti su airiais nepaprastai lengva. Net ir nuëjæs pas didþiulio banko tarnau52
AIRIJA
tojà praðyti paskolos, jautiesi tarsi bendrautum su senu draugu. Labai daþnai gatvëje þmonës sveikinasi ir net paðnekina, o tu vos atsimeni kaþkur juos matæs. Mano nuomone, poþiûris á atvykëlius yra toks, kokio atvykëliai nusipelno. Þinoma, kuo daugiau vietiniai gyventojai girdi apie atvykëliø padarytus nusikaltimus, tuo poþiûris blogëja. Bendraudami su atvykëliais, vietiniai nori suþinoti kuo daugiau apie kità ðalá, kitokius paproèius. Airiai vertina, kai parodai pagarbà ðaliai, á kurià atvykai, ir toje ðalyje gyvenantiems þmonëms, labai vertina kuklumà ir nuoðirdumà, visada pasirengæ priimti á savo bûrá, jei esi linkæs atvirai bendrauti. Mano nuomone, dauguma airiø yra labai ramaus bûdo. Þinoma, visada malonu pabendrauti su þmogumi ið gimtosios ðalies. Laisvalaikis daþniausiai leidþiamas pabuose. Ten ðvenèiamos net ir ðeimos ðventës. Airiai labai domisi sportu, labai populiaru savaitgalá su visa ðeima vykti þiûrëti kokiø nors varþybø. Gyvenimo Airijoje idëjà pasiûlë mano vyras. Dar bûdamas Lietuvoje, jis susirado Airijoje darbà ir iðvyko. Paskui iðvaþiavau ir að. Kai susiradau darbà, atsiveþëme ir du savo vyresniuosius vaikus. Jauniausiasis gimë èia, Airijoje. Adaptuotis vaikams buvo labai lengva. Labiausiai mane nustebino, kad jie niekada nejautë kalbos barjero. Niekada nëra buvæ jokiø problemø dël to, kad jie yra atvykëliai ið kitos ðalies. Turi daug draugø. Þinoma, sunkiausia, kad nëra seneliø, dëdþiø, tetø ir kt. Lietuviø kalbà stengiamës iðlaikyti kiek tik galime. Þinoma, vaikams labai sunku, nes visur aplink girdi tik anglø kalbà, tad namie stengiamës kalbëti lietuviðkai. Negalëèiau pasakyti, kad santykiai su Lietuvoje likusiais giminaièiais labai stipriai pasikeitë, gráþus atostogø, labai smagu su visais pabendrauti. Þinoma, skaudu, kad su artimiausiais þmonëmis negali bendrauti ir matytis tiek, kiek norëtøsi. Turime savø draugø lietuvaièiø, su jais daugiausia ir bendraujame. Lietuviø bendruomenës veikla nelabai domimës. Artimu laiku gráþti á Lietuvà tikrai neplanuojame. Negalime vien dël vaikø, nes jiems bûtø sunku vël viskà keisti ir ið naujo mokytis. Ir dël finansiniø sumetimø vos dvejus metus pragyvenæ Airijoje, ásigijome nuosavà bûstà, o Lietuvoje kelerius metus dirbau neblogai apmokamà buhalterës darbà, bet ástengdavome tik mokesèius sumokëti ir prasimaitinti. Net pirmà dviratá sûnui galëjome sau leisti nupirkti tik Airijoje.
53
AIRIJA
Iki ðiol sutikome tik gerus þmones Aistë Lukoðevièienë, 23 metai, nebaigtas Mykolo Romerio universitetas, 1,5 metø Airijoje
Ið pirmo þvilgsnio tai gana niûri ðalis, visur daug daug akmens, siauri keliukai, daþnai puèia stiprûs vëjai. Bet ið tikrøjø Airija labai graþi ðalis. Tereikia pakilti á kalnus, kad pamatytum, koks nuostabus vaizdas atsiveria prieð akis: pilki kalnai, daug þalumos, maþuèiais sklypeliais suskirstyta þemë, akmeninës tvoros, skirianèios vienà lopinëlá nuo kito, besiganantys galvijai, laivai tarsi þaisliukai. Toká vaizdà gali iðvysti nuo aukðèiausio Airijos kalno saulëtà ðviesià dienà. O jei nuo to paties kalno þvilgtelësi þemyn naktá, iðvysi daugybæ þiburiø tai ðvieèia miestai ir miesteliai, pavienës þemdirbiø sodybos, laivai, automobiliai. Labiausiai patinka vietiniai þmonës, jie be galo mandagûs, malonûs, besiðypsantys. Jei ko paklausi, ne tik paaiðkins, bet dar automobiliu ar pësèiomis palydës, nors jiems ir visai ne pakeliui. Parduotuvëje ar gatvës grûstyje jie pirmieji atsipraðys, nors tu bûsi juos stumtelëjæs, nepaþástami jaunuoliai (net keista ðeðiolikmeèiai ar penkiolikmeèiai!) tuðèioje gatvelëje tave sutikæ pasisveikins ir paklaus, kaip sekasi. Tad argi galima nesiþavëti tokiu kraðtu? Nepatinka tiktai ðaltuoju laikotarpiu vyraujantys stiprûs vëjai ir daþnokai tarsi ið giedro dangaus pasipilantis lietus. Daþnai susimàstau, jei kiltø koks didþiulis cunamis ar stiprus þemës drebëjimas, tai Airijos ir nebeliktø
Á Airijà vykome uþsidirbti. Atsibodo sëdëti tëvø kiðenëje. Abu su vyru buvome studentai neakivaizdininkai. Mokslas mokamas. Vaikelis maþas. Nuolatiná darbà turëjo tik vyras, bet jam reikëjo kasdien vaþinëti ið Elektrënø á Vilniø, o tai brangu. Að ðiek tiek viename Elektrënø laikraðtyje dirbau, bet sunku buvo tampyti maþylá pas auklæ ar jà vis kviestis á namus. Airijoje gyveno bûrelis vyro giminiø. Tad pamanëme, kad bent jau ið pradþiø bus uþ ko uþsikabinti. Pusbrolis padëjo susirasti kambará (tiksliau, ásikûrëme tame paèiame name kaip ir jis, nes atsirado laisvas kambarys). Kartu gyveno lietuvë, du latviai. Visi draugiðki, buvo su kuo 54
AIRIJA
paðnekëti, pabendrauti, net maþylis kelis rusiðkus þodþius ið latviø iðmoko. Daugiausia tenka kalbëtis angliðkai. Su atvykëliais kalbame ir rusiðkai, ir lenkiðkai, ir vokiðkai. Geriau vaþiuoti ten, kur kas nors tave pasitiks, suteiks stogà virð galvos. Taip ir buvo. Vyro teta su dukters ðeima ir sûnumi jau gyveno Airijoje keletà metø. Vyras iðvyko rugsëjá. Susirado darbà, padirbëjo kiek, o gruodá iðvykau ir að su dar dvejø neturinèiu sûneliu. Gyvenome nedidelëje gyvenvietëje, bet greitai persikëlëme á miestà. Susiradome namà, vyras gerà darbà, o að keletà mënesiø nedirbau, nes reikëjo priþiûrëti sûnø. Sûnus Benas dar per maþas kà nors suprasti. Jam tik buvo keista, kad tiek daug buvo kalbëta, jog vyksime pas tëtá, o to tëèio kaip nëra, taip nëra. Ir iðlipæs ið lëktuvo staiga já pamato
Maþam vaikui gerai visur, kur yra já mylintys þmonës. Tik kasryt paklaustas, kà sapnavo, atsakydavo, jog moèiutæ (mano mamà, su kuria Lietuvoje labai artimai bendravo) ir sesæ (taip jis vadino mano seserá Auðrà, kol iðmoko tarti jos vardà). Sunkiausia buvo suvokti, kad esame be artimiausiø þmoniø tëvø, sesiø, seneliø, geriausiø draugø. Gyvenvietë nedidelë, darbø maþai, be to, þiemà ðalta ir lauke, ir namie ne per ðilèiausia. Vyras ið pradþiø dirbo pas ûkininkà remontavo senas fermas. Kai persikëlëme á miestà, ásidarbino Airijoje atidarytame vokieèiø Saliami fabrike. Að pradëjau dirbti naujame restorane padavëja. Dabar, restoranui bankrutavus, dirbu degalinëje-parduotuvëje Spar. Ten yra greitojo maisto kioskelis Wimpy (panaðiai kaip McDonalds), ten gruzdinu bulves, darau suvoþtinius, deðrainius. Darbà restorane padëjo susirasti vyro pusbrolis, o Wimpy ir Spar ðeimininkà paþinojo mano vyras, nes daþnai ten pildavosi kuro ir ðnekteldavo su juo. Pats savininkas ir pasiûlë man tà darbà. Kaip ir Lietuvoje, èia áprasta 8 val. darbo diena (apie 40 val. per savaitæ). Taèiau daþnai reikia dirbti virðvalandþius, todël kartais per savaitæ susidaro net 50 ar 60 val. Kadangi Lietuva priklauso Europos Sàjungai, dauguma darbdaviø su lietuviais elgiasi taip pat kaip su airiais. Pvz., vyras fabrike buvo paaukðtintas, tapo pamainos virðininku, nors buvo keletas airiø, kurie daug seniau dirba tame fabrike. Èia, kitaip nei Lietuvoje, atsiþvelgiama á sugebëjimus, o ne á diplomus ar atestatà. Sveikatos draudimø neturime. Kiekvienas vizitas pas gydytojà kainuoja apie 40 eurø ir mums, ir airiams. Taèiau yra socialiniø garantijø nëðèiosioms ir vaikams (jie apþiû55
AIRIJA
rimi ir gydomi nemokamai). Vyras gauna beveik 10 eurø uþ valandà, o að 8 eurus. Nëra jokios diskriminacijos, nebûna, kad tà patá darbà dirbantys lietuviai gautø maþesná atlyginimà nei airiai. Tikriausiai nëra darbø, kuriø nedirbtø atvykusieji, nuo namø valymo (jei nerandi oficialaus darbo), iki vadovavimo firmoms. Viskas priklauso nuo kalbos mokëjimo, sëkmës, paþinèiø, pinigø ir t. t. Ilgiau dirbantieji, seniau atvykusieji yra sukûræ ir savo verslà, ir savo firmas ásteigæ, o yra ir tokiø, kurie dirba patá juodþiausià darbà, kurio savo kraðte nenorëtø dirbti. Að kalbu ne tik apie lietuvius, bet apskritai apie emigrantus. O ir lietuviø sutiksi visur: kavinëje, parduotuvëje, vieðbutyje, banke... Jeigu pats bendrauji normaliai, tai ir su tavimi elgiasi kaip su þmogumi. Ðtai su pirmuoju vyro darbdaviu ir dabar bendraujame, kartais nuvykstame pas já á namus. Malonu susitikti su visais, kurie tau nieko neskolingi ir tu jiems nieko, kuriems gali dràsiai þiûrëti á akis. Bendraujame su vyro darbo draugais (ið vieno ir namà nuomojame), su mano buvusiais bendradarbiais, su þmonëmis ið Latvijos, Estijos, Lenkijos (maþai), Kroatijos, Afrikos ðaliø. Að dirbau kartu su ávairiø tautybiø þmonëmis (pakistanieèiais, latviais, estais, rusais) ir nebuvo jokiø nesusipratimø. Sunkiau sekësi su lietuvëmis, bet bendraujame su keliomis lietuviø ðeimomis, nors draugø rato pernelyg nepleèiame. Geriau, kai pas mus atvyksta draugai ið Anglijos ar ið kitø Airijos miestø. Vyro fabrike nieko naujo nevyksta. Vis ta pati monotonija: deðreliø atveþimas, pakavimas, iðsiuntimas firmoms ir parduotuvëms. Mano darbe ádomu tai, kad kiekvienà dienà sutinki daugybæ naujø þmoniø. Dauguma jø pakalbina, pasidomi, ið kur esi, kaip sekasi, ar pasiilgai ðeimos ir t. t. Yra ir tokiø, kurie pas mus nusipirkti maisto uþsuka kelis kartus per savaitæ, jie jau þino mûsø vardus, o mes þinome ne tik jø vardus, bet ir kur gyvena, kiek vaikø turi, kà gyvenime veikia. Þodþiu, kiekvienà kartà papasakoja apie save vis kà nors naujo. Negalëèiau pasakyti, kad mano darbe yra kas nors bjauraus. Man labai malonûs airiai: geri, mandagûs, linkæ padëti (nors, kaip visur, yra ir ten visokiø, bet að kalbu apie visumà). Daug pakistanieèiø, kinø, nemaþai juodaodþiø. Apskritai labai sunku kalbëti apie vietinius gyventojus, nes Airijoje tiek daug atvykusiø ir jau seniai èia gyvenanèiø þmoniø, kad kartais negali atskirti, kuris vietinis, o kuris ne. Yra daug miðriø ðeimø. Iki ðiol vis dar nesiliauju stebëtis þmoniø praktiðkumu. Á 56
AIRIJA
akis krinta nelabai tvarkinga moterø apranga joms svarbu, kad bûtø praktiðka ir patogu, o kad negraþu ar visiðkai netinka figûrai nesvarbu. Kai gatvëje pamatai tvarkingai susiðukavusià, pasidaþiusià, figûrai tinkanèiais drabuþiais apsirengusià moterá, þinok ji ne airë. Trûksta kultûros bendraujant su klientais. Daþna pardavëja ar bankininkë tave aptarnaudama gali nusiriaugëti, nusiþiovauti (neprisidengusi) ar kramtyti gumà ir to visiðkai nesureikðminti, lyg bûtø normalu ir mandagu. Nors, tau uþëjus, su tavimi visada maloniai pasisveikins, o iðeinant graþiai atsisveikins ir pakvies dar kartà apsilankyti. Á atvykëlius Airijoje þiûrima paprastai: bendrauk neapsimetinëdamas, bûk paprastas, kultûringas ir bûsi suprastas, nebûsi atstumtas. Jei ðalia apsigyveni, vadinasi, esi mûsø kaimynas. Mes tave gerbsime. Vos tik ásikraustëme á namà, eidamas pro ðalá kaimynas jau sveikinosi, linkëjo sëkmës. Gal kur ir kitaip, bet mes iki ðiol sutikome tik gerus þmones. Nors nebendravome su kaimynais, per Kalëdas gavome dovanø vyno butelá. Ið niekur nieko. Labai malonu buvo. Airiai labai nemëgsta þmoniø, kurie èia atvaþiavæ nedirba ir gyvena ið vyriausybës paðalpø. Labai nemëgstami juodaodþiai. Ir ne dël odos spalvos, kaip bûdavo anksèiau, o dël to, kad jiems èia ypaè padeda vyriausybë. Nigerijoje siauèia badas, nepriteklius, visokios ligos, todël jie èia gauna nemokamà bûstà, neblogà maðinà ir gerus pinigus uþ vaikus. (Dël to daþnas juodaodis turi maþiausiai 3 vaikus.) Airiai tai vertina neigiamai. Vyrui kartà darbe vienas airis net priekaiðtavo, kad tokie kaip mes èia atvaþiavæ nemoka mokesèiø valstybei, dirba nelegaliai, gauna paðalpas ir t. t., o jie, airiai, turi arti, nes atvykëliai numuða jø atlyginimus. Vyras árodë, kad mes ir mokesèius mokam, ir dirbam legaliai, bet dauguma lietuviø daro bûtent taip, kaip sakë tas vyriðkis. Mes dar labai neilgai gyvename ðioje ðalyje, tad dël lietuvybës iðsaugojimo problemø nekilo. Ðeimoje bendraujame lietuviðkai, turime bûrá draugø ið Lietuvos. Be to, ðalia gyvena ir vyro sesë su draugu bei jo brolis, o su mumis kartu gyvena neseniai atvykusi mamos krikðto dukra su vyru. Tëvams beveik kasdien skambiname, o su draugais bendraujame internetu. Tik tiek, kad kasdien nesimatome. Daþnai susitinkame (mano sesë visà 2005 metø vasarà praleido pas mus, o mama tris savaites, 2006 metø pradþioje buvome Lietuvoje, aplankëme gimines ir draugus). 57
AIRIJA
Labai atsargiai renkamës, su kuriais Airijos lietuviais bendrauti, o su kuriais ne, nes yra tokiø tautieèiø, kuriais pasitikëjæs gali smarkiai nusvilti naguèius. Ðiais metais mûsø mieste buvo surengtas didelis Kovo 11-osios minëjimas. Baþnyèioje vyko miðios, o vakare vieðbutyje buvo surengtas vakarëlis su lietuviðku maistu ir lietuviðkais gërimais. Kiek girdëjau, Dubline vyksta lietuviø susitikimai, taèiau mes juose nedalyvaujame. Mûsø mieste nuo rugsëjo mënesio savaitgaliais pradës veikti mokyklëlë lietuviø vaikams nuo 5 metø. Gráþti kol kas neþadame. Planuojame á Airijà atsiveþti tëvus ir seseris, kad ir jie pamatytø, kas yra bent kiek geresnis gyvenimas.
Ásikurti labiausiai padëjo tokie patys atvykëliai Alma V., 23 metai, vieðojo administravimo specialybës III kurso studentë, 2 metai Airijoje
Airijoje aukðtas pragyvenimo lygis. Pinigø uþtenka, net jei dirbi paprastà darbà. Dël to nedaug problemø. Klimatas palankus (nëra ðaltø þiemø). Þmonës linkæ bendrauti, linksmesni. Airiø virtuvë neiðradinga (fish and chips J). Vis dëlto kai kuriø airiø poþiûris á uþsienieèius tikrai prastas. Iðvykau dël draugo (jis jau gyveno èia) ir, aiðku, dël pinigø. Kà tik atvykus sunkiausia buvo pradëti kalbëti angliðkai (su airiais), juos suprasti. Nelengva buvo ir darbà susirasti. Ásikurti labiausiai padëjo tokie patys atvykëliai. Dirbu padavëja. Darbà susiradau iðsiuntinëjusi CV. Dirbu 3545 val. per savaitæ. Jauèiuosi saugi. Gaunu minimumà. Airijoje atvykëliai daþniausiai dirba fabrikuose, vieðbuèiuose ar statybose. Santykiai su bendradarbiais geri. Mano darbe ádomu bendrauti su naujais þmonëmis, gali uþmegzti ávairiø paþinèiø, tobulinti anglø kalbos ágûdþius. Að bendrauju su þmonëmis ið Vokietijos, Slovënijos, Ispanijos, Lenkijos, Latvijos, Kinijos, Anglijos, Italijos. 58
AIRIJA
Bendraujant su airiais svarbu visàlaik paklausti, kaip jiems sekasi, ir sveikintis, nerodyti savo blogos nuotaikos, nes niekam tai neádomu. Airijoje populiariausia laikà leisti pabuose. Su likusiais Lietuvoje ðeimos nariais santykiai nepasikeitë. Skambinu á Lietuvà kiekvienà savaitæ, porà kartø buvau gráþusi. Santykiai tarp lietuviø Airijoje pakankamai geri, bet konkurencingi. Lietuviø veikla vyksta, bet að joje nedalyvauju, nes nesu suinteresuota. Planø gráþti á Lietuvà neturiu.
Vaikams sekasi puikiai Remigijus Grëbliauskas, 40 metø, stalius, vairuotojas ekspeditorius, 1,5 metø Airijoje
Airija ðalis kaip ðalis. Nieko ypatingo. Iðvykau ten ieðkoti gyvenimo be buitiniø ir socialiniø rûpesèiø. Jokiø dideliø pavojø joje nëra, tik daþnai lyja. Iðvykdamas norëjau uþsidirbti pinigø ðeimai ir bûstui iðlaikyti. Èia jau gyveno daug draugø, jie ir padëjo susirasti darbà. Daugiausia sunkumø turëjau dël kalbos, o ir darbo paieðkos vargino. Dabar dirbu þolës maðinø kompanijoje. Ðá darbà susirasti padëjo draugai. Dirbu 4050 val. per savaitæ, uþdirbu apie 400 eurø. Socialinio draudimo neturiu. Atvykëliai Airijoje daþniausiai dirba statybose, vieðbuèiuose, parduotuvëse, gamyklose. Airiai labai linkæ bendrauti. Manau, kad nëra ðalti. Bet èia neáprasta dejuoti, guostis, nepriimtina paþeidinëti ástatymus. Susikalbëti lengviausia angliðkai. Be airiø, bendrauju su èekais, latviais, lenkais, ukrainieèiais. Jaunimas laisvalaiká daþniausiai leidþia klubuose, keliauja. Vyresnio amþiaus þmonës namuose, keliaudami. Mano ðeima ið Lietuvos atvyko beveik po metø. Vaikams sekasi puikiai turi daug draugø, labai gerai mokosi. Turime lietuviðkus vadovëlius ir savo jëgomis mokomës lietuviø kalbos. 59
AIRIJA
Labai pasiilgome Lietuvoje likusiø giminiø ir draugø. Raðome jiems laiðkus, skambiname, siunèiame þinutes. Santykiai tarp Airijos lietuviø geri, vyksta visokia veikla, bet mes nelabai joje dalyvaujame, nes gyvename maþame miestelyje, o visa veikla vyksta didþiuosiuose miestuose. Vasarà planuojame gráþti atostogø á Lietuvà.
Airijoje reikia bûti atsargiam su broliais lietuviais R. M., 22 metai, anglø filologijos IV kurso studentë, 7 mënesiai Airijoje
Airija tai ðalis, kurioje gyvena daugybë þmoniø ið daugybës skirtingø ðaliø. Þmonës èia draugiðki, darbo ir gyvenimo sàlygos geresnës nei Lietuvoje. Erzina nuolatinis lietus, ganëtinai ðaltos vasaros ir lietinga þiema, siauri keliai, þmoniø netvarkingumas ir ðiukðlës gatvëse. Be to, labai atsargiai reikia rinktis draugus, ypaè savo tautieèius, nes jie nepraleis progos pasipelnyti ið tavæs. Iðvykau ið Lietuvos padirbëti ir pakeliauti per vasaros atostogas. Airijoje turëjau draugø, jie padëjo ásikurti. Sunkiausia buvo perþengti kalbos barjerà. Dirbau prabangaus vieðbuèio restorane padavëja. Draugas praneðë, kad vieðbuèiui reikia naujø darbuotojø. Iðsiunèiau savo CV ir darbà gavau. Vidutiniðkai dirbau 3845 valandas per savaitæ. Socialiai jauèiausi saugi. Uþdirbdavau apie 350 eurø per savaitæ ir apie 100150 eurø arbatpinigiø. Vidutiniðkai uþ toká darbà mokama apie 300 eurø. Didþioji dalis emigrantø Airijoje dirba aptarnavimo srityje ir statybose. Santykiai su darbdaviais ir kolegomis èia labai ðilti ir draugiðki. Malonu dirbti, nes geras kolektyvas ir klientai daþniausiai nusiteikæ geranoriðkai. Pamaininis darbas erzina. Darbo grafikas daþniausiai toks: 7.0012.00 ryte ir 18.0023.00 vakare. Sekmadieniais dirbdavome nuo 11.30 iki 16.00 ir nuo 18.00 iki 22.30. Tai tikrai vargina. 60
AIRIJA
Þmonës Airijoje draugiðki, jei papraðai pagalbos, visada sutiks padëti, taèiau nereikia tikëtis nuoðirdumo. Didþioji dauguma jø þiûri á atvykëlius teigiamai, taèiau pasitaiko tokiø, kurie diskriminuoja emigrantus ir laiko juos antrarûðiais. Svarbiausia bûti mandagiam ir kiekviename þingsnyje nepamirðti stebuklingø þodþiø: thank you, excuse me, please ir ðypsotis. Kokiomis kalbomis susikalbëti? Visokiomis, kokias tik moki! Be abejo, pagrindinë kalba yra anglø, taèiau ten gyvena gausybë lenkø, rusø, slovakø, galima sutikti prancûzø ir, aiðku, broliø lietuviø. Turim lietuviø ratelá, kuriame ðvenèiame tokias ðventes kaip Kalëdos, Velykos. Bendraujam su baltarusiais, rusais, lenkais. Didþiausia dienos pramoga vietiniams gyventojams vaikðèiojimas po parduotuves ir valgymas, o vakaro barai ir klubai. Mano ðeima miðri, susipaþinau su vyru Airijoje. Ið pradþiø vaikams gana sunku, bet vëliau apsipranta. Nuolat bendrauju lietuviðkai su draugais. Vyras taip pat stengiasi pramokti lietuviø kalbos. Ryðius su Lietuva palaikau telefonu, internetu. Airijoje reikia bûti atsargiam su broliais lietuviais. Kai kurie atstoja ðeimà, taèiau naujø draugø ieðkoti nepatartina gali likti be nieko. Gráþau baigti raðyti bakalauro darbo. Kai tik gausiu diplomà, ið karto iðvyksiu.
Po tëvø sparneliu Eglë, 20 metø, baigusi mokyklà, 5 mënesiai Airijoje
Labiausiai patinka Airijos kraðtovaizdis. Patinka kalnai, akmenuotos jûros pakrantës. Patinka baþnyèiø architektûra. J Labiausiai nepatinka, kad airiai nelabai tvarkingi. Teko prieð porà metø bûti Ðvedijoje. Ten viskas idealu jokios ðiukðlytës nerasi. Ir keliai tokie lygûs, lyg su gulsèiuku matuoti. O Airijos keliai daug kur panaðûs á Lietuvos. Ko gero, labiausiai èia reikëtø saugotis broliø tautieèiø. Deja, lietuvis ir Afrikoje lietuvis. Apskritai turbût lietuviø emigrantus bûtø galima suskirs61
AIRIJA
tyti á dvi kategorijas: 1) tuos, kurie nori dirbti ir neatsisako net paèiø sunkiausiø darbø, ir 2) tuos, kurie nori greitai pasipelnyti ir ne visada legaliais bûdais. Lietuvoje norëjau studijuoti filosofijà, bet supratau, kad gimtinëje ágijusi tokià specialybæ galësiu tik ant upës kranto sëdëdama filosofuoti. Be to, tëvai per giminaièius iðvaþiavo á Airijà prieð man baigiant 12 klasæ. Tai vos ne automatiðkai viskas susiklostë. O dar tëvai man universitetà nuþiûrëjo. J Að kaip ir po jø sparneliu dabar. Pasiþiûrëjau, kad galiu tame universitete studijuoti kà noriu, kad perspektyvos geresnës, tai ir iðkeliavau. Sunkiausia buvo susitaikyti, kad nëra draugø. Lietuvoj palikau nuostabius þmones, jø man èia labai trûksta. Ið pradþiø mokiau Airijoje gyvenanèius lietuvius anglø kalbos, nes labai daug tautieèiø atvaþiuoja mokëdami pasakyti tik laba diena ir viso gero. Dar italiðko maisto restorane dirbau, bet labai trumpai, nes virðininkas buvo nepakenèiamas. Darbà gavau, kai restorano savininkas atëjo á parduotuvæ, kurioje dirba mano mama, ir pasakë, kad ieðko darbuotojø. Bet að iðbuvau pas já tik tris dienas... J Pas italà atëjom dirbti dviese. Taèiau jis atsisakë mus oficialiai ádarbinti. Tiksliau, vis nukeldavo ateièiai. Aèiû Dievui, bent mokëjo tiek, kiek buvo þadëjæs, 8 eurus uþ valandà. Vis dëlto didesnioji dalis emigrantø nëra labai iðsilavinæ þmonës. Daugelis jø vos kalba arba visai nekalba angliðkai. Todël ir renkasi tokius darbus, kur anglø kalbos reikëtø nedaug. Moterys daþniausiai valo namus, dirba fabrikuose (þuvø, darþoviø fasavimo). Vyrai statybose. Na, mano buvæs darbdavys italas buvo tikrai kvanktelëjæs, deja, blogàja prasme. Krësdavo visokius pokðtus. Kartà vienos padavëjos automobilá, nieko nesakæs ir pasiëmæs raktus ið jos rankinës, perstatë ið kiemo á gatvæ. Vargðë moteris jau buvo iðsigandusi, manë, kad automobilá pavogë. Kai restorane bûdavo daug þmoniø, virðininkas visada pykdavo, nes pats visus valgius gamindavo. Dël maþiausio nesusipratimo pradëdavo indus dauþyti. Deja, artimiau nepaþástu në vieno airio. Bet vien ið pasivaikðèiojimø mieste galiu pasakyti, kad airiai draugiðki, linksmi þmonës. Jie mëgsta pajuokauti, pasakyti koká sàmojá netgi nepaþástamam gatvëje sutiktam þmogui. Manau, jie nëra labai emocingi, bet ir nevisiðkai ðalti. Greièiau ðilti, mandagûs, paslaugûs. Niekada neteko matyti susiraukusiø veidø. 62
AIRIJA
Net jei gatvëje ar parduotuvëje netyèia stumteli kità þmogø, atsipraðo. Niekas neburba, nesikabina á atlapus kaip pas mus Lietuvoj. J Ðiaip airiai yra labai ramûs, lëti. Atrodo, kad jie dël nieko nesinervina. Pardavëjas gali 5 minutes plepëti su vienu pirkëju, nors uþ to þmogaus nugaros nusidriekusi eilë laukia, ir niekas nesipiktina. Vienà neigiamà savybæ galiu paminëti jie nelabai kruopðtûs. Dirbdami mëgsta chaltûrint. Á atvykëlius èia þiûrima gana teigiamai. Aiðku, airiams labiau patinka tie atvykëliai, kurie atvaþiuoja dirbti, o ne dykaduoniauti. Na, kadangi dël anglø kalbos problemø neturiu, kitomis kalbomis susikalbëti nebandþiau. Truputá juokinga, bet vienas ið populiariausiø airiø laisvalaikio leidimo bûdø yra apsipirkti. J Dar, þinoma, pabai. Santykiai su artimaisiais Lietuvoje? Ogi niekaip nepasikeitë. J Tik kad reèiau visus matysiu. Giminiø nepasigendu. O draugus tikrai buvo gaila palikti. Su jais daugiausia bendrauju internetu. Kartais paskambinu telefonu. Lietuviø veikla Airijoje vyksta. Kiek þinau, Dubline buriama bendruomenë. Taèiau nelabai jauèiu poreiká joje dalyvauti. Kai Lietuvoj pasitaisys reikalai, galbût gráðiu. Baigsiu studijas Airijoje, turbût ten ir dirbsiu. Neþinau, ar Airija paskutinë stotelë. Bet jauèiu, kad á Lietuvà gráðiu tik atostogauti arba kai sulauksiu pensinio amþiaus.
Uþgersi iðvys Ramûnas T., 32 metai, virëjas konditeris, 9 mënesiai Airijoje
Airija truputá graþi, truputá pilka ir truputá niûri. Man graþûs jos kalnai, kraðtovaizdis, èia aukðtas socialinis lygis. Erzina lietus, keliai, amþinai vëluojantys autobusai, þmonës, kurie netesi savo paþadø. Atvykau èia dël geresniø darbo sàlygø, didesnio atlyginimo. Labai padëjo tai, kad mokëjau anglø kalbà, ir draugai, kurie èia jau buvo ásikûræ. Sunkiausios buvo pirmos dvi savaitës dël aplinkos pakeitimo. 63
AIRIJA
Dirbau grybø fermose, statybose, elektroniniø apsaugos sistemø techniku. Darbo gauti padëjo draugai, vëliau FÁS (Airijos darbo birþa). Dirbu 39 valandas per savaitæ, turiu visas socialines garantijas, uþdirbu apie 380600 eurø per savaitæ. Atvykëliai Airijoje daþniausiai dirba fermose, statybose, aptarnavimo srityje, o ðiaip kiekvienas turi galimybæ susirasti darbà pagal profesijà, kvalifikacijà, anglø kalbos mokëjimo lygá. Èia nustatyti aiðkûs, normalûs darbo santykiai (uþgersi iðvys). Mano darbe nieko ádomaus, tiesiog dirbu, uþsidirbu, gyvenu, jei neminësime to, kad dirbdamas su elektros apsaugos sistemomis kasdien mokausi, lavinu kalbos ágûdþius. Þmonës keisti, santûrûs, mandagûs, gudrûs. Bendrauja tik jei gerai tave paþásta. Ðalti, net daugiau nei ðalti. Emigrantams visiðka tolerancija, þinoma, neperþengiant proto ribø, þmonës juk skirtingi. Airiams patinka atvirumas, konkretumas, nuoseklumas, aiðkumas dëstant mintis, jie nekenèia melo. Jiems nepriimtina, kai skambini be ypatingo reikalo po 18 val. Negalima rûkyti kur papuolë. Susikalbëti galima anglø arba airiø (gaelic) kalbomis, pastaroji vartojama retai, nebent vakarinëse pakrantëse ir policijos. Bendravau dar ir su rusais bei rumunais. Laisvalaikiu èia mëgstama biliardas, vakarëliai, pabai. Lietuvà pasiekti padeda paðtas, el. paðtas, telefonas. Airijos lietuviø tarpusavio santykiai normalûs, daugiau iðsilavinusiø þmoniø, tad ir santykiai kitokie, o ðiaip bûna visko. Lietuviø veikla vyksta ir gan aktyvi, bendruomenës ir t. t. Dalyvauju virtualiai. Artimiausiu metu gráþti neplanuoju, sunkoka bûtø adaptuotis Lietuvëlëje. Gráðiu, kai bûsiu ásitikinæs, jog uþ darbà gausiu vertà atlygá. Taigi...
64
AUSTRALIJA
Australija Australia Sostinë
Kanbera
Valdymo forma
konstitucinë monarchija
Plotas
7 682 575 km2
Gyventojø
20,3 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko) (Ne visos valstijos ásiveda vasaros laikà)
nuo +5 iki +7 val. (IVX mën.) nuo +6 iki +9 val. (XIIII mën.)
Piniginis vienetas
Australijos doleris (AUD)
J
Pilna visa Australija Bananø, mandarinø, Pilna visa Australija Ledø ir apelsinø. (Ið Keistuoliø teatro dainos) 65
66
AUSTRALIJA
VIZOS
Viza bûtina visiems keliaujantiems á Australijà, iðskyrus Naujosios Zelandijos pilieèius. Biurokratijos èia tikrai labai daug vizø yra daugybë rûðiø, ir kiekvienai jø reikalavimai vis kitokie. Taèiau visa sistema sutvarkyta taip, kad kiekvienam þmogui tektø kuo maþiau sukti galvà dël jam neaktualios informacijos. Australijos vyriausybës Imigracijos departamento interneto tinklalapyje www.immi.gov.au (daugiausia angliðkai, bet kai kurie dokumentai iðversti ir á kitas kalbas: vokieèiø, prancûzø, ispanø, portugalø, kinø, rusø ir kt.) reikia susirasti sau tinkamà nuorodà paprastai pagal kelionës tikslà: dirbti, studijuoti, pasilikti ilgam, atostogauti, atvykti pas Australijoje jau gyvenantá ðeimos nará ir pan. Tuomet tiesiog skaityti instrukcijas, ir netrukus jau aiðkiai matysite reikalavimø sàraðà. Paprasèiausia naudotis tinklalapyje www.immi.gov.au/allforms/visiting_info.htm esanèia lentele. Beveik visos vizos yra mokamos, o sumokëti pinigai negràþinami, net jei vizos ir negaunate. Nesinaudojantiems internetu visà informacijà suteiks Australijos konsulatas Vilniuje. Ypaè patogi ir ðiuolaikiðka naujovë elektroninë Australijos viza. Ji ypatinga tuo, kad jokia þyma nededama ir neklijuojama á jûsø pasà, o pati viza tiesiog áraðoma á virtualià elektroninæ duomenø bazæ. Jums atskridus á Australijà, pasienio pareigûnas áves á kompiuterá jûsø paso numerá ir iðkart matys, kokià vizà turite. Teigiama, kad tokià vizà ne tik patogiau gauti tiesiog uþpildþius anketà kompiuteriu ir iðsiuntus internetu, bet ji ir saugesnë, nes jos beveik neámanoma padirbti. Besirengiantiems Australijoje ne atostogauti, o ieðkoti laimës, pravartu þinoti, kad Australija viena ið vadinamøjø imigrantus priimanèiø ðaliø (Immigrant Receiving Countries), t. y. legali imigracija Australijoje yra bûtina natûralaus gyventojø prieaugio priemonë, be kurios gyventojø skaièius (ir taip labai nedidelis, turint galvoje jos begalines platybes) sparèiai maþëtø. Todël prieð imdami baimintis valdininkø, popieriø kalnø ir iðankstiniø nuostatø prieð atvykëlius, pagalvokite, kad Australijai jûsø reikia galbût netgi labiau negu jums jos. Tiesa, kadangi savo sveèius pasitinka amþina vasara, kerinèiomis ðypsenomis ádegusiuose veiduose ir gyvenimu be streso, Australija jauèiasi tokia svajoniø ðalis, kad leidþia sau bûti gana iðranki. Norintys teisëtai imigruoti á Australijà ir tikëtis ateityje tapti jos pilieèiais turi atitikti keletà reikalavimø: 67
AUSTRALIJA
·
bûti ne vyresni kaip 45 metø (su kai kuriomis iðimtimis þr. pirmiau minëtame Imigracijos departamento tinklalapyje); puikiai mokëti anglø kalbà ir bûti: baigæ universitetà, kuriame dëstomoji kalba yra anglø, arba iðlaikæ IELTS (International English Language Testing System Tarptautinës anglø kalbos testavimo sistemos) egzaminà (informacija apie minimalius reikalavimus pateikta Imigracijos departamento tinklalapyje); turëti aukðtàjá arba aukðtesnájá, arba techniná iðsilavinimà (t. y. bûti baigæ daugiau nei vidurinæ mokyklà ar gimnazijà, kitaip tariant, turëti profesijà ar amatà þr. toliau); turëti patirties darbo, átraukto á Reikalingø imigrantø profesijø sàraðà (Migration Ocupations in Demand List MODL, interneto tinklalapyje www.workpermit.com/australia/skilled_demand_list.htm); neprivaloma, bet labai naudinga turëti darbo pasiûlymà arba rasti jus ádarbinti sutinkanèià bendrovæ ar organizacijà Australijoje. Anksèiau vizà gauti galëjo trukti metus ar pusantrø, bet elektroniniø vizø dalytojai bent oficialiai skelbiasi viskà sutvarkà per dviejø dienødviejø savaièiø laikotarpá (atsiþvelgiant á vizos rûðá). Tiesa, jie iðkart daro iðlygà, kad svarstymas gali uþtrukti, jei prireiks jus iðkviesti á ambasadà ar konsulatà pasikalbëti, patikrinti sveikatà ar jei bus nuspræsta papraðyti iðsamesnës informacijos.
·
· ·
· · ·
DARBAS DARBO VIZA Teisæ dirbti suteikia tik kai kuriø rûðiø Australijos vizos. Kurios tiksliai, galite pasitikrinti èia: www.immi.gov.au/employers/guide-workrights/14.htm. Taèiau jei á Australijà vaþiuojate ið anksto þinodami, kad ieðkosite darbo, jums ið karto turëtø bûti suteikta atitinkama viza. DARBO PAIEÐKA SKELBIMAI INTERNETE IR SPAUDOJE Darbo paieðkos Australijoje panaðios kaip ir kitose ðalyse. Tik svarbu nepamirðti, kad Australija didþiulë, o jos gyventojø tankumas maþas, 68
AUSTRALIJA
todël geriausia iðsyk nuspræsti, kur ketinate kurtis jei darbà gausite Sidnëjuje, o namus Kanberoje, kasryt traukiniu, kaip, pvz., Vokietijoje, á já nenuvaþiuosite. Keletas darbo paieðkos Australijoje interneto svetainiø: www.jobsearch.gov.au www.bestjobsau.com www.au.plusjobs.com www.seek.com.au www.jobserve.com.au/Homepage.aspx www.careerone.com.au mycareer.com.au Kita svarbi svetainë ieðkantiems darbo ir jau dirbantiems Australijoje www.dewrsb.gov.au. Tai Ádarbinimo ir darbo santykiø departamento prie Australijos vyriausybës (The Department of Employment and Workplace Relations, DEWR) tinklalapis. Jame rasite ne tik nuorodø á darbo skelbimø svetaines, bet ir patarimø, kaip ieðkoti darbo, visokios valdiðkos informacijos (su darbo santykiais susijusiø ástatymø, taisykliø ir pan. kad þinotumëte savo teises ir nesileistumëte skriaudþiami), pagalbos darbo ieðkanèiam jaunimui, neágaliesiems, pagyvenusiems þmonëms. Jaunimui gali praversti ir www.gradlink.edu.au tinklalapis, skirtas baigiantiems aukðtàsias mokyklas. Jame yra visko: ir patarimø, kaip raðyti CV ar kaip elgtis per pokalbá dël darbo, ir ávairiø praneðimø, ir statistikos duomenø apie absolventø ádarbinimo galimybes. Bet svarbiausia ðiame tinklalapyje skelbiasi darbdaviai, ið anksto nusiteikæ samdyti jaunà, universitetà kà tik baigusá þmogø, todël daugumoje skelbimø nereikalaujama turëti 15 metø darbo patirties. Darbo galima ieðkoti ir pagal skelbimus spaudoje. Nacionaliniai laikraðèiai ir þurnalai yra trys: The Australian, The Weekend Australian, body+soul. Dauguma laikraðèiø ir þurnalø leidþiami atskirose valstijose ar miestuose. Leidiniø sàraðà pagal vietovæ rasite èia: www.news.com.au/ newspapers. Pora gudrybiø: daugiausia darbo skelbimø bûna ðeðtadienio numeriuose, be to, daugumà laikraðèiø galima rasti vieðøjø bibliotekø skaityklose, todël nebûtina jø pirkti. 69
AUSTRALIJA
VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA CENTRELINK Centrelink Australijoje veikia kaip mûsiðkë Darbo birþa ir Sodra sykiu: padeda ásidarbinti, moka paðalpas ir pensijas, rûpinasi naujai atvykusiais, ligoniais, pensininkais, ðeimomis su maþais vaikais. Jie taip pat rengia mokymo, perkvalifikavimo, kalbos kursus ir pan. Iðsamesnës informacijos ieðkokite tinklalapyje www.centrelink.gov.au beje, èia yra dokumentø ir lietuviø kalba! PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO AGENTÛROS Australijoje yra nemaþai ir privaèiø ádarbinimo agentûrø. Vienos jø siûlo ávairius darbus, kitos specializuojasi ir ádarbina statybose, ligoninëse, namø ûkyje, bankuose ir pan. Ðiø agentûrø paslaugomis labiausiai patariama naudotis tiems, kurie nori dirbti biure. Paprastai agentûroms moka darbdavys. Imti mokestá ið ieðkanèiøjø darbo joms draudþiama, bet kai kuriose valstijose leidþiama imti registracijos mokestá uþ prisiregistravimà agentûroje, neatsiþvelgiant á tai, kiek laiko ji ieðkos jums darbo ar kiek variantø pasiûlys. Jei gaunate tik laikinà darbà, agentûra mokës jums algà. Patartina visuomet prieð pasiraðant darbo sutartá atidþiai jà perskaityti, kad tiksliai þinotumëte, kas, kiek ir kada jums mokës. Ádarbinimo agentûrø sàraðà rasite, pavyzdþiui, èia: www.stonedcrow.com/employment/agencies.htm. Arba galite tiesiog paieðkoti jø internete ar geltonuosiuose puslapiuose. TIESIOGINIAI KONTAKTAI SU BENDROVËMIS IR KITI BÛDAI Jei ieðkote darbo aptarnavimo srityje, statybose, pas vaisiø augintojus ar pan., ypaè laikino, geriausia bûtø tiesiog nueiti pas darbdavá ir paklausti, ar jam netrûksta þmoniø. Tokiu atveju reikëtø nepamirðti atsineðti CV ir ypaè svarbu palikti darbdaviui kontaktinæ informacijà savo telefono numerá ar elektroninio paðto adresà. Dar viena galimybë ieðkoti darbo tarptautinëse bendrovëse, kurios turi padaliniø Australijoje. Gudragalviai tautieèiai yra sukûræ net visà sistemà: iðvaþiuoja metams ar porai padirbëti á Jungtinæ Karalystæ (ið jos ðiuo metu didþiausias imigrantø á Australijà srautas), ásidarbina kaip tik tokioje bendrovëje, o paskui praðosi perkeliami á Australijà taip palengvëja vizos gavimo procedûra, be to, bendrovë daþniausiai padeda ásikurti susirasti namus, mokyklà vaikams ir pan. 70
AUSTRALIJA
Galiausiai Australija, pasirodo, irgi ðvogeriø kraðtas. Kartais darbdaviai niekur neskelbia, kad ieðko darbuotojo, nes labiausiai pasitiki draugais ir draugø draugais. Todël, vos uþmezgæ pirmuosius ryðius su australais ar Australijoje gyvenanèiais lietuviais, lenkais, britais, vokieèiais, japonais ir brazilais, dràsiai klauskite, ar kas nors negirdëjo apie laisvà darbo vietà. KREIPIMASIS DËL DARBO Kaip ir daugumoje kitø ðaliø, svarbiausias dokumentas ieðkant darbo Australijoje gyvenimo apraðymas (CV). Geriausia, kad jis bûtø neilgas (iki 4 puslapiø), atspausdintas kompiuteriu ant vienos lapo pusës, be jokiø primarginimø ir neáprastø ðriftø, be klaidø, be tuðèiaþodþiavimo, pasipûtimo ir per geros nuomonës apie save, nepaaiðkintø ne darbo laikotarpiø. Nepamirðkite ir motyvacinio laiðko, jame taip pat nepridarykite klaidø, raðykite taip, kad patrauktumëte skaitytojo dëmesá. Patarimø, kaip raðyti gyvenimo apraðymà, galite rasti Centrelink ir kitø panaðiø organizacijø interneto tinklalapiuose (tiesiog áveskite á Google CV). Teigiama, kad gerai paraðytas gyvenimo apraðymas smarkiai padidina jûsø galimybes gauti darbà Australijoje. DARBO SÀLYGOS Australijoje, kaip ir daugelyje kitø ðaliø, darbo sàlygos visø pirma priklauso nuo to, kuo jûs dirbate. Jei ieðkote formaliø darbo tvarkos taisykliø ir ástatymø arba norite suþinoti, ko galite pageidauti ar tikëtis ið konkretaus darbo, apsilankykite www.wagenet.gov.au. Ðiame tinklalapyje pateikiama informacija apie algas, premijas, darbo laikà ir darbo tvarkà. Visa informacija suskirstyta pagal valstijas ir pagal profesijas. Australijoje nustatyta 37 valandø darbo savaitë, nors virðvalandþiai nieko nestebina ir kartais yra tiesiog kasdienybë. Á darbà paprastai ateinama tarp pusës aðtuoniø ir pusës deðimtos ir dirbama aðtuonias valandas su pietø pertrauka.
71
AUSTRALIJA
BÛSTAS ÁVAIRÛS NUOMOS VARIANTAI Patogiausias bûdas susirasti namus Australijoje, jei neturite brangios seniai matytos tetulës, pas kurià galëtumëte apsistoti, juos iðsinuomoti. O ðtai kà iðsinuomoti reikës pasukti galvà, nes variantø tikrai nemaþai. Þinoma, paprasèiausia ieðkoti buto ar namo tokio dydþio, kokio reikia jûsø ðeimai, taèiau tai nëra lengva. Visø pirma tai gana brangu, be to, yra kur kas didesnë problema didþiuosiuose Australijos miestuose, ypaè Sidnëjuje ir Melburne, nuomojamø bûstø pasiûla nelabai didelë, todël greièiausiai ne jûs rinksitës namus, o nekilnojamojo turto agentas (per kuriuos áprasta tvarkyti nuomos reikalus) rinksis nuomininkà. Todël reikëtø pasistengti padaryti jiems gerà áspûdá: reikëtø tvarkingai apsirengti, mandagiai elgtis, be to, turëti rekomendacijas darbdavio ar ankstesnio nuomotojo, ar kokio patikimo þmogaus, kuris galëtø patvirtinti, kad esate padorus, ramus, netriukðmaujate ir nuomos mokestá tikrai mokësite laiku, nes kitaip nusiþengtumëte savo asmeniniam garbës kodeksui. Aiðku, jûsø paklaus, ar turite darbà arba koká kità pajamø ðaltiná. Vieniðiems tëvams, bedarbiams ir studentams iðsinuomoti namus gali bûti tikras vargas. Todël prisigalvojama visokiausiø kitokiø variantø. Vienas jø, vadinamasis lodging, yra savotiðka ekonominë simbiozë. Jei ðeima nusiperka namà, jà sunkiai prislegia paskolos naðta. Kad jà pasilengvintø, ðeima uþ tam tikrà sumà priima á savo namus dar vienà þmogø. Tas þmogus paprastai turi atskirà kambará, bet dalijasi su ðeimininkais vonia, yra kvieèiamas prie vieno stalo pusryèiø ar vakarienës ir apskritai jis laikomas ðeimos nariu. Tokios padëties privalumas iðsinuomota ðeima, kuri, kaip pasakojama, elgiasi kaip tikra, mielai bendrauja, padeda ir pan., o trûkumas, þinoma, asmeninës laisvës varþymas. Kitas variantas vadinamasis boarding house. Kitose anglakalbëse ðalyse taip vadinami pensionai ar bendrabuèiai, o Australijoje tai reiðkia, kad name gyvena ðeimininkas (daþniausiai be ðeimos) ir ne vienas, o keli ar netgi keliolika nuomininkø. Dar vienas variantas, neblogai paþástamas ir Lietuvos studentams, vieno namo ar didelio buto nuoma kartu su keliais kitais þmonëmis. Tuo atveju irgi dalijamasi vonia ir virtuve, bet daþniausiai visi turi po atskirà kambará. 72
AUSTRALIJA
BÛSTO NUOMA SKELBIMAI SPAUDOJE IR INTERNETE Skelbimø apie nuomojamus bûstus geriausia ieðkoti internete arba spaudoje. Apie Australijos laikraðèius skaitykite skyriuje Darbas, o èia pateikiame keletà interneto nuorodø: www.rentaustralia.com www.realestate.com.au www.realestateview.com.au/rent.html www.gumtree.com.au www.ljhooker.com.au www.housepals.co.uk sugyventiniø paieðka (gyventi kartu viename bute). NUOMOS SÀLYGOS Nuomos kaina labiausiai priklauso nuo vietovës, miesto ar jo dalies. Kaimo vietovëse ji maþesnë, be to, kuo toliau jûsø bûstas nuo didelio miesto, vieðojo transporto stotelës ir pan., tuo maþiau teks mokëti. Nuomos kainos svyruoja nuo 140 AUD per savaitæ uþ vieno kambario butà iki 650 AUD per savaitæ uþ nedidelá namà. Brangiausia nuoma Sidnëjuje, Melburne ir Darvine. Paprastai agentûrai reikia sumokëti vienos ar dviejø savaièiø nuomos vertës mokestá. Be to, uþ mënesá reikës sumokëti ið anksto, apmokëti dokumentø tvarkymo iðlaidas, palikti uþstatà uþ dujas ir elektrà ir papildomà uþstatà uþ patá bûstà. Ðis uþstatas paprastai bûna keturiø ar ðeðiø savaièiø nuomos mokesèio dydþio, jis priklauso nuo to, kiek jûsø iðsinuomotame bûste yra baldø ir árangos. NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS Savi namai vadinami didþiàja australiðkàja svajone, bet jie tikrai brangûs. Uþ juos teks pakloti maþdaug aðtuoneriø ar deðimties metø algà ið pradþiø turësite sumokëti apie 20 procentø kainos, o likusiai daliai galite gauti banko paskolà, kurià gràþinsite per 2530 metø. Kartais namus parduoda savininkai, bet daug daþniau nekilnojamojo turto agentûros. Parduodamø namø skelbimø rasite laikraðèiuose, ypaè treèiadieniais ir ðeðtadieniais.
73
AUSTRALIJA
SVEIKATA VALSTYBINIS SVEIKATOS DRAUDIMAS Australai labai didþiuojasi savo valstybinio sveikatos draudimo sistema, vadinama Medicare ir laikoma viena ið paèiø dëmesingiausiø ir naudingiausiø pacientui pasaulyje. Medicare apmoka gydymo valstybinëse ligoninëse iðlaidas ir visiðkai arba ið dalies finansuoja daugumà kitø medicinos paslaugø, áskaitant oftalmologo ir stomatologo paslaugas. Ji taip pat apmoka 75 procentus gydymo privaèiose ligoninëse iðlaidø, todël pacientui telieka mokëti ið savo kiðenës nedidelæ pinigø sumà. Medicare paslaugomis turi teisæ naudotis visi nuolatiniai Australijos gyventojai. Jei turite ilgalaikæ vizà, patartina kuo skubiau uþsiregistruoti Medicare ir gauti specialià plastikinæ kortelæ, tuomet jums bus paprasèiau ir pas gydytojà apsilankyti, ir jei neduok Dieve didesnë nelaimë iðtiktø. Atëjus pas gydytojà su Medicare kortele, galimi du atsiskaitymo bûdai: arba gydytojui Medicare sumoka kas mënesá uþ visus per tà laikà priimtus pacientus, arba jûs apmokate sàskaità, o paskui susigràþinate pinigus. Smulkesnës informacijos apie valstybiná sveikatos draudimà ieðkokite interneto tinklalapyje www.medicareaustralia.gov.au. PRIVATUS SVEIKATOS DRAUDIMAS Privatus sveikatos draudimas reikalingiausias tiems, kuriø nedraudþia Medicare, t. y. tiems, kurie nëra nuolatiniai Australijos gyventojai ar pilieèiai, o atvyksta tik laikinai. Didþiausias privatus sveikatos draudikas Australijoje Medibank Private (www.medibank.com.au). Tai valstybinë nekomercinë ástaiga, todël ten sveikatà draustis dar ir pigiausia. APSILANKYMAS PAS GYDYTOJÀ Ðeimos gydytojai Australijoje, kaip ir kitose anglakalbëse ðalyse, vadinami GP (general practitioner). Jø labai trûksta, todël kartais pas gydytojà gali tekti keliauti gana toli. Be to, Australijoje yra skraidanèiø daktarø! Kadangi atstumai dideli, miestuose greitosios pagalbos komandos skraido sraigtasparniais. Taip pat yra ir Karaliðkoji skraidanèiø gydy74
AUSTRALIJA
tojø tarnyba (Royal Flying Doctor Service), skraidinanti gydytojus á nuoðalius uþkampius. Jei sunegalavote nestipriai, galite eiti pas bet kurá ðeimos gydytojà nebûtina ið anksto bûti uþsiraðius tik pas vienà. Poliklinikose ir medicinos centruose jus ne tik apþiûrës, bet prireikus atliks ir kraujo, ðlapimo, rentgeno tyrimus. Be to, ten ásigysite ir reikiamø vaistø. Daugelis gydytojø dabar ima didesnius mokesèius, nei nustatyta Medicare, todël bûtina ið anksto pasiklausti, ar reikës primokëti. Primokëti galite patys arba privatus sveikatos draudimas. VAISTAI Vaistai Australijoje parduodami vaistinëse. Vaistininko taip pat galite klausti patarimo, jei turite nedideliø negalavimø, jis patars, kà daryti, ir pasiûlys tinkamø vaistø. Dauguma vaistø parduodami tik su gydytojo receptu. Kai kurie vaistai, kitose ðalyse parduodami su receptu, Australijoje parduodami laisvai, ir atvirkðèiai, kai kas, kà esate ápratæ gauti be recepto, Australijoje be gydytojo nurodymo neparduodama. Daugumoje miestø bent viena vaistinë dirba vakarais ir savaitgaliais, o kai kur yra ir visà parà dirbanèiø. Jei skubiai prireikia vaistø, o vaistinës uþdarytos, skambinkite savo ðeimos gydytojui arba policijai.
SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI SOCIALINIS DRAUDIMAS ÁMOKOS Australijoje socialinis draudimas finansuojamas ið pajamø mokesèiø, atskirai mokëti nereikia. Papildomai áskaièiuojama tik 1,5 procento Medicare ámoka. IÐMOKOS Socialinio draudimo iðmokos mokamos mirus ðeimos maitintojui, senatvëje, neágaliems vaikams, kitiems neágaliesiems, naðlaièiams, besilaukianèioms ir maþus kûdikius turinèioms moterims ar ðeimoms, vieniðiems tëvams, naðlëms, bedarbiams ir pan. Jas moka Centrelink þr. skyriuje Darbas. 75
AUSTRALIJA
Socialinio draudimo iðmokos mokamos tik Australijos pilieèiams arba nuolatiniams gyventojams, turintiems atitinkamas vizas. Naujai atvykusieji paramos gali tikëtis tik po dvejø metø gyvenimo Australijoje. Yra keletas iðimèiø pvz., iðmokos pabëgëliams, vaikui auginti ir pan. Daugiau informacijos ieðkokite Centrelink interneto tinklalapyje. MOKESÈIAI Devyniø skaitmenø mokesèiø bylos numeris (Tax File Number, TNF), ko gero, svarbiausias, koká tik gaunate Australijoje. Be jo ir mokesèiø turësite mokëti ypaè daug, ir negalësite gauti nedarbingumo paþymos, investuoti, nemokamai studijuoti. Jo taip pat reikia ásidarbinant, keièiant darbà ir deklaruojant pajamas. Ðá numerá suteikia Australijos mokesèiø biuras (Australian Tax Office, ATO). Norëdami já gauti, turësite pateikti asmens tapatybæ patvirtinantá dokumentà. Smulkesnës instrukcijos ir praðymo forma tinklalapyje www.ato.gov.au/individuals. Finansiniai metai Australijoje prasideda liepos 1 dienà ir baigiasi birþelio 30 dienà. Per pirmàsias dvi liepos savaites darbdaviai privalo iðduoti paþymà apie jûsø per tuos metus gautà darbo uþmokestá ir sumokëtus mokesèius (payment summary). Tokias paþymas reikia susirinkti ið visø darbdaviø, pas kuriuos tais metais dirbote. Iki spalio 31 dienos turite pateikti mokesèiø deklaracijà (Tax Return). Jà galite uþpildyti internetu. Smulkesnës informacijos apie mokesèius ir jø deklaravimà ieðkokite tinklalapyje www.ato.gov.au/content/downloads/ NAT2414-05.pdf. Australijoje taikoma progresyviniø mokesèiø sistema, t. y. kuo daugiau uþdirbate, tuo didesnius mokate mokesèius. Nuolatiniams ir nenuolatiniams gyventojams nustatyti ðiek tiek skirtingi mokesèiai. Mokesèiø procentas gali bûti 15, 30, 42 arba 47. Jei neturite TFN, mokësite 47 procentus nuo visø uþdirbtø pajamø. Tiksliai apskaièiuoti, kiek mokesèiø turite mokëti, padës skaièiuoklë, kurià rasite internete: calculators.ato.gov.au/scripts/ASP/SimpleTaxCalc/main.asp
PILIETYBË
Jei norite gauti Australijos pilietybæ, turësite ten nuolat gyventi: dvejus metus per penkerius metus, ið jø dvylika mënesiø per dvejus me76
AUSTRALIJA
tus prieð pat pateikdami praðymà suteikti pilietybæ. Jos suteikimas kainuoja 120 AUD. Norint gauti pilietybæ, reikia turëti nuolatinio gyventojo statusà, bûti sulaukus 18 metø, turëti anglø kalbos pagrindus, pilietybæ priimti atsakingai, bûti geros reputacijos ir ketinti pasilikti Australijoje gyventi arba nuolat palaikyti su ja ryðius. Mokëti anglø kalbà neprivaloma vyresniems nei penkiasdeðimt metø þmonëms, o nuo ðeðiasdeðimties nebereikalaujama pilietybæ priimti atsakingai. Iðimtys: karinis personalas (jiems pilietybë suteikiama po trijø mënesiø tarnybos), Australijoje negyvenantys, bet jai nusipelnæ nuolatiniai jos gyventojai, Australijos pilieèiø sutuoktiniai, naðliai ir naðlës (jiems pilietybë suteikiama pragyvenus Australijoje dvylika mënesiø) ir kai kurie kiti. Ðiais iðimtiniais atvejais gali reikëti árodyti, kad negavæs Australijos pilietybës labai nukentësite.
DIPLOMATINËS ATSTOVYBËS Australijos konsulatas Vilniuje Vilniaus g. 23 LT-01119 Vilnius Tel. (8 5) 212 3369 El. paðtas
[email protected] Lietuvai Australijoje atstovauja garbës konsulai. Kilus problemø, geriausia kreiptis á Australijos lietuviø bendruomenæ.
TRANSPORTAS LËKTUVAI Pirmieji europieèiai á Australijà plaukë laivais, o dabar kone vienintelis bûdas jà pasiekti lëktuvai. Australijos tarptautinë oro transporto bendrovë vadinasi Qantas Airways (www.qantas.com.au), ten skrenda ir daugelio kitø didþiøjø oro transporto bendroviø lëktuvai. Tarp didþiøjø Australijos miestø taip pat patogus susisiekimas lëktuvais. Be Qantas Airways, yra ir keletas maþesniø vidaus oro linijomis skraidinanèiø bendroviø.
77
AUSTRALIJA
VIEÐASIS TRANSPORTAS Traukiniais Australijoje vaþinëjama ne tik tarp miestø ir miesteliø, bet ir á didþiøjø miestø priemiesèius. Kelionë traukiniu ið Melburno á Sidnëjø trunka visà naktá, o lëktuvu nuskristumëte truputá daugiau nei per valandà, bet traukiniu vaþiuoti pigiau, be to, gana patogu ir romantiðka. Dar pigiau, bet ne taip patogu keliauti autobusais, juos ypaè daþnai renkasi studentai ir jaunimas. Autobusø tvarkaraðèio galite tiesiog papraðyti vairuotojo arba paskambinti á savo miesto ar valstijos autobusø bendrovæ. Daugumoje Australijos miestø visà parà vaþinëja taksi. Prireikus galima iðsikviesti ir automobilá, pritaikytà neágaliesiems. Smulki informacija apie transportà ávairiose Australijos dalyse www.dotars.gov.au, skyrelyje Transport. AUTOMOBILIAI Australijoje automobiliø eismas vyksta kaire kelio puse prieðingai negu Lietuvoje ir daugumoje Europos ðaliø, todël prieð nuspræsdami vairuoti automobilá, nepamirðkite, kad prireiks ðiek tiek laiko persiorientuoti. Kadangi atstumai labai dideli, automobilis, ypaè maþesnëse vietovëse, labai pravartus. Taèiau prieð já ásigydami, pagalvokite, ar galite sau tai leisti teks mokëti ne tik uþ degalus, bet ir uþ draudimà bei registracijà. Visiems vaþiuojantiems automobiliu privaloma prisisegti saugos dirþus, o vaikus sodinti á specialias këdutes. Labai grieþtai baudþiama uþ vairavimà iðgërus (leistinas alkoholio kiekis kraujyje 0,05 promilës), o jei bus nukentëjusiøjø ar þuvusiøjø ávykus nelaimei, dël kurios kaltas neblaivus vairuotojas, jam gali grësti netgi kaltinimas þmogþudyste. Jei ávyko nelaimë ir yra suþeistøjø, turite, þinoma, iðkviesti medicinos pagalbà ir praneðti policijai. DVIRAÈIAI Vaþinëjimas dviraèiu Australijoje gal ir ne toks populiarus kaip kai kuriose Europos ðalyse, bet labai skatinamas, ypaè kaip susisiekimo priemonë nedideliems atstumams mieste. Ypaè já propaguoja Vakarø Australijos vyriausybë, specialiai tam sukûrusi interneto tinklalapá www.dpi.wa.gov.au/cycling/1515.asp.
78
AUSTRALIJA
TELEKOMUNIKACIJA
Australijoje veikia ðiuolaikiðka telefono ryðio sistema. Miestuose esama ir taksofonø, kuriais skambinant galima atsiskaityti monetomis, iðankstinio mokëjimo kortelëmis, o kai kur (ypaè oro uostuose, miestø centruose, vieðbuèiuose) ir banko kortelëmis. Þinoma, populiarûs ir mobilieji telefonai, mobiliojo ryðio operatoriai kaip ámanydami varþosi dël klientø, todël tikrai rasite sau palankiausià mokëjimo planà. Internetu naudojasi dauguma australø ir darbe, ir namie. Jei neturite prieigos prie interneto, apsilankykite vieðojoje bibliotekoje (ten internetas daþniausiai nemokamas) arba interneto kavinëje. NAUDINGI TELEFONO NUMERIAI Nelaimës atveju skambinkite 000. Jei tiksliai neþinote, kam skambinti, paskambinkite telefono operatoriams (1234), jie sujungs su reikiama ástaiga.
PAÐTAS
Oficialus Australijos paðto interneto adresas www.auspost.com.au. Australijos paðtas teikia tokias pat paslaugas kaip ir dauguma paðto ástaigø pasaulyje. Iðsiøsti laiðkà ið vieno Australijos miesto á kità kainuos pagal svorá nuo 50 centø iki 2,5 AUD. Be to, paðtas teikia ir pasiuntiniø bei skubiojo pristatymo paslaugas.
RELIGIJA
Australijoje demokratija, todël kiekvienas laisvas iðpaþinti savo religijà, jeigu tik nenusiþengia ástatymams. Vis dëlto religinës ávairovës ne taip daug: apie 70 procentø australø save laiko krikðèionimis (38 procentai Romos katalikø, 31 procentas anglikonø), maþdaug 25 procentai jø yra nereligingi arba nenurodo savo tikëjimo, o dar 5 procentai gyventojø iðpaþásta trisdeðimt religijø, tarp kuriø ne tik islamas, budizmas, judaizmas ar hinduizmas, bet ir satanizmas, pagonybë, rastafarianizmas.
79
AUSTRALIJA
KALBA
Pastaruoju metu, visam pasauliui susirûpinus visokiausios ávairovës ir paveldo iðsaugojimu, australai irgi neatsilieka su pasididþiavimu teigia, kad Australijoje kalbama 200 kalbø, tarp kuriø yra ir aborigenø, ir vëlesniø atvykëliø ið Europos ar Azijos kalbos. Ið tikrøjø oficiali valstybinë kalba, be kurios Australijoje praktiðkai neámanoma iðgyventi, yra anglø (tiesa, truputá kitokia tarmë nei Didþiojoje Britanijoje ar Ðiaurës Amerikoje), nors daugumoje tarnybø, skirtø dirbti su atvykëliais, stengiamasi bendrauti kuo daugiau kalbø (retkarèiais netgi lietuviðkai). Paprasèiausia bûtø ðiek tiek pramokti kalbëti angliðkai prieð atvykstant á Australijà. Taèiau jei atvykus paaiðkëja, kad jûsø anglø kalbos ágûdþiø vis tiek nepakanka, kad galëtumëte dirbti ir kasdien bendrauti, jums gali padëti dvi organizacijos. Pirmoji Centrelink, apie kurià iðsamiau raðyta skyriuje Darbas, antroji Suaugusiø migrantø anglø kalbos programa (Adult Migrant English Program, AMEP). Pagal ðià programà visi, turintys teisæ dirbti ar mokytis Australijoje (t. y. turintys atitinkamà vizà), gali nemokamai lankyti iki 510 valandø anglø kalbos kursus. Kad galëtumëte dalyvauti ðioje programoje, turite uþsiregistruoti per tris mënesius nuo atvykimo. Mokytis galite pradëti ir vëliau, jei trukdo ðeimos ar darbo reikalai. Smulkesnës informacijos apie ðià programà ieðkokite internete (www.immi.gov.au/amep/index.htm). Vaikai anglø kalbos iðmoksta mokyklose prireikus anglø kalba jiems dëstoma kaip negimtoji. Dràsiai tarkitës ðiuo klausimu su savo vaikø mokytojais (jei patys prastai kalbate angliðkai, mokykla suras vertëjà) jie geriausiai parinks, kokio lygio ir pobûdþio kalbos pamokos jûsø vaikams tinkamiausios.
KULTÛRA
Australijos kultûros pagrindà sudaro kolonijinë anglosaksiðkoji kultûra, kurià ten atsiveþë pirmieji europieèiai. Ilgà laikà Australija ir buvo pusiau laukinis uþkampis, tolimas nuo Vakarø kultûros ðerdies. Þmonëms ten labiau rûpëjo iðgyventi sunkiomis sàlygomis, o ne menus kurti. Taèiau ðiais laikais daug kas pasikeitë, nes tuo ypaè rûpinosi ir rûpinasi Australijos vyriausybë, nuolat skirianti ávairiausià paramà visø rûðiø menui. Be to, po Antrojo pasaulinio karo dël gerëjanèio susisiekimo ir ryðio 80
AUSTRALIJA
priemoniø pasauliui ëmus maþëti, Australijà pasiekia visa populiarioji Vakarø kultûra, todël didelio kultûrinio ðoko galit nesibaiminti. Anksèiau senieji Australijos gyventojai (vadinami aborigenais, nors kartais pasiginèijama dël ðio pavadinimo politinio korektiðkumo) buvo laikomi net ne visai þmonëmis jie buvo negailestingai þudomi, niekinami ir engiami. Dabar jie ne tik daug maþiau diskriminuojami (aiðku, tokie reiðkiniai kaip rasizmas niekada galutinai neiðnyksta), bet ir ypaè globojami valstybës jiems taikomos ávairios socialinës lengvatos, ypaè mokantis ar ieðkant darbo, be to, labai puoselëjama ir gaivinama jø kultûra bei pusiau iðnykusios kalbos. Po poros ðimtø metø pertraukos Australija ir vël visa iðmarginta drieþø, paukðèiø ir gyvaèiø atvaizdais ið smulkiø taðkeliø (tai vadinamasis Dreamtime sapnø laiko, mitologinës Australijos aborigenø prieðistorës, menas), vël skamba senoji muzika, vël sekamos pasakos apie kalbanèius gyvûnus, dievus ir þmones. Kolonijinæ, t. y. Australijos europieèiø kultûrà, taip pat stipriai veikia australø aborigenø kultûra, ðalies gamta, klimatas ir kraðtovaizdis. Já tapë ir þymiausi Australijos dailininkai Arthuras Streetonas, Arthuras Boydas, Albertas Namatjira. Australija garsëja klasikine muzika, ypaè architektûros ðedevru Sidnëjaus opera. Joje dainavo ir visà Australijà garsinusi Joan Sutherland. Þinoma, klesti ir populiarioji muzika sunkiojo roko grandai AC/DC ir keistasis bliuzo atlikëjas Nickas Caveas su grupe The Bad Seeds taip pat kilæ ið Australijos. Vienintelis australas, gavæs Nobelio premijà (1973 m.) raðytojas Patrickas Whiteas. Jis laikomas vienu didþiøjø Vakarø raðytojø. Taip pat verta paminëti ir Erðkëèiø paukðèiø autoræ Colleen McCullough, svajingàjá Richardà Flanaganà ar Murrayø Bailà. Australijoje daugmaþ laikomasi krikðèioniðkø paproèiø, ðvenèiamos krikðèioniðkos ðventës, ypaè mëgstamos Kalëdos ir Velykos. Yra ir valstybiniø ðvenèiø: Australijos diena (sausio 26-àjà minimas pirmasis europieèiø ásikûrimas), Aznac diena (balandþio 25-àjà minimas Australijos ir Naujosios Zelandijos jungtinës armijos (ji ir vadinama trumpiniu Aznac) iðsilaipinimas Galipolyje, Turkijoje, 1915 metais, per Pirmàjá pasauliná karà). Ðvenèiø dienomis nedirba bankai ir valstybinës ástaigos, o maþesniuose miesteliuose uþdaromos netgi parduotuvës ar restoranai.
81
AUSTRALIJA
VALIUTA
Piniginis vienetas Australijos doleris (AUD), kurá sudaro 100 centø. Ðiuo metu vienas Australijos doleris vertas maþdaug dviejø litø, o tiksliai suþinoti valiutø kursà galima Lietuvos banko tinklalapyje www.lb.lt. Australijoje galima naudotis Visa, MASTERCARD, AmericanExpress ir kitomis mokëjimo kortelëmis. Miestuose ir miesteliuose nesunkiai rasite bankomatø, be to, iðgryninti pinigus galima ir daugumos parduotuviø kasose.
MAISTAS
Kadangi Australijoje daug atvykëliø ne tik ið Europos, bet ir ið Artimøjø ir Tolimøjø Rytø, maisto ávairovë ten pasaulinë. Tikrai susirasite tokià virtuvæ, kokià mëgstate, italiðkà, japoniðkà ar tiesiog amerikietiðkà McDonalds. Taèiau gurmanams pravartu þinoti, kad Australijoje tiesiog pasakiðkos kokybës vaisiai, labai gera þuvis ir mësa.
PARDUOTUVËS
Didþiuosiuose Australijos miestuose rasite tokiø pat prekybos centrø kaip ir Amerikoje ar Europoje, todël neturëtumëte pritrûkti to, prie ko esate pripratæ. Didieji prekybos centrai dirba visà parà arba iki vëlios nakties, o maþesnës parduotuvëlës vakarais uþdaromos, kartais netgi nedirba ir savaitgaliais.
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Australijos klimatas toks, kad namie iðsëdëti beveik neámanoma, kvieste kvieèia saulë, jûra ir grynas oras. Australai tà ir daro: plaukioja banglentëmis, valtimis, maudosi, eina á þygius, þvejoja. Tiesa, prieð iðsiruoðdami á gamtà, pasidomëkite, ar tai nepavojinga, prieðingai nei Lietuvos miðkuose ir laukuose, Australijoje tyko ir nuodingos gyvatës, ir þudanti kaitra, ir rykliai... Bûkite atsargûs. O apskritai apie treèdalis australø priklauso vienai kuriai ið maþdaug 120 sporto organizacijø. Populiaru futbolas, australiðkasis futbolas, motokrosas. Profesionalø sporte garsëja australø regbininkai, dviratininkai ir plaukikai. Po 2000 metø Sidnëjaus vasaros olimpiniø þaidyniø Australijos profesionalusis sportas ágijo dar didesná prestiþà. Austra82
AUSTRALIJA
lijoje kasmet vyksta atvirasis teniso èempionatas ir vienas ið Formulës-1 etapø.
ÞINIASKLAIDA
Skyriuje Darbas nurodyti didþiausi Australijos laikraðèiai, ið jø tik du yra nacionaliniai, o visi kiti leidþiami atskirose valstijose ar miestuose. Australijoje yra dvi visuomeninës televizijos (ABC ir SBS), bet gausu ir komerciniø, ir maþesniø kabeliniø, ir pelno nesiekianèiø televizijos ir radijo stoèiø.
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI Á darþelá vaikus Australijoje galima leisti nuo ketveriø metø, bet tai neprivaloma. Valstybiniuose darþeliuose vietø skaièius ribotas, todël á ðiuos darþelius vaikus reikëtø uþraðyti ið anksto. Vaikai darþeliuose praleidþia pusæ dienos, todël reikës rinktis rytus arba popietes. Darþeliuose vykdomos ugdomosios programos, vaikai mokosi paþinti pasaulá, tobulina ágûdþius. Ámanomi ir kiti maþø vaikø prieþiûros variantai: kartais darbovietëse bûna vaikø kambarys, kuriame mamos ar tëveliai gali palikti savo vaikus su aukle ir per kavos pertraukëlæ ateiti jø aplankyti. Be to, kartais tiesiog kaimynystëje gyvenantys vaikai pakaitomis suburiami vienuose kuriuose namuose, kur viena mama (ar tëvelis) juos priþiûri, o kiti gali eiti á darbus ar pailsëti kol ateis jø eilë priþiûrëti visà pulkà. Þinoma, galima ir tiesiog susirasti auklæ ar palikti vaikà draugams ar giminaièiams kaip ir bet kurioje kitoje ðalyje. MOKYKLOS Nuo penkeriø metø australiukai eina á pradinæ mokyklà, nuo vienuolikos á gimnazijà, kur privalo mokytis iki penkiolikos. Tuomet 80 procentø jø eina mokytis nebeprivalomai amato á koledþus arba ruoðiasi studijoms universitete. Iki penkiolikos metø mokslas valstybinëje mokykloje nemokamas (iðskyrus nedideles iðlaidas uþklasinei veiklai), bet yra ir privaèiø mokyk83
AUSTRALIJA
lø. Kai kurios jø (pvz., katalikiðkos) yra iðlaikomos kaip paramos ir labdaros gavëjos, todël ten mokytis palyginti nebrangu, galima gauti stipendijø ar nuolaidø, bet yra ir prabangiø elitiniø mokyklø, prieinamø tik labai pasiturinèiø tëvø vaikams. Apskritai Australijos ðvietimo sistema laikoma viena paþangiausiø ir geriausiø pasaulyje. Vaikai mokomi ne vien iðkalti faktus, veikiau laikomasi vadinamojo holistinio poþiûrio svarbiausia áþvelgti ryðius tarp ðio pasaulio ávykiø ir objektø.
LIETUVIØ VEIKLA
Dauguma lietuviø á Australijà pabëgo nuo okupantø Antrojo pasaulinio karo metais, todël ir jø bendruomenës kaip tai iðeiviø kartai bûdinga gausios ir veiklios. Australijos lietuviø bendruomenës ásikûrusios visuose didþiuosiuose miestuose, yra lietuviðkø radijo programø, daþnai vyksta sporto, kultûriniai ir pan. susitikimai ir ðventës. Iðsamø lietuviø bendruomeniø ir organizacijø sàraðà rasite Australijos lietuviø bendruomenës interneto svetainëje www.austlb.asn.au. Ten taip pat yra ir kontaktiniø duomenø galbût susitarsite, kad svetimoje ðalyje tautieèiai ið anksto jûsø lauktø...
84
AUSTRALIJA
Visi èia yra ið kaþkur atvykæ Ingridoðius (Ingridoshius), 28 metai, statybø dizainerë, 2 metai ir 7 mënesiai Australijoje
Mano mama sakë: Jei yra þemëje rojus, tai Australija. Èia nuostabi erdvë, oras, þmonës, valstybë, gamta, gyvûnija (bet ne vorai ir gyvatës J). Tik per daug protingø èia þmoniø, ne taip kaip Airijoje ar Anglijoje. Jie labai iðsilavinæ. Pavojingos karðtos vasaros, centrinëje Australijoje trûksta vandens. Mano vaikinas australas. Visada norëjau èia atvykti. Mano anglø kalba buvo pakankamai gera Anglijoje ir Airijoje, Australijoje reikëjo tobulintis. Ásikurti padëjo valstybë, mano vaikino ðeima. Dirbau pardavimø atstove. Darbà gavau lengvai. Australijoje daug darbø, maþai þmoniø, nedarbo lygis 1,5%. Dirbau 38 val. per savaitæ, uþdirbdavau 45 000 doleriø per metus (kai dirbau). Socialiai jauèiausi labai saugi. Valstybë aprûpino mane viskuo ið karto. Emigrantø darbas èia toks pats kaip ir vietiniø. Legalûs emigrantai ir vietiniai turi tas paèias teises. Emigrantus ypaè saugo valstybë. Santykiai su bendradarbiais labai ðilti, draugiðki. Sidnëjuje þmonës labai ðalti, visur kitur ðiltesni. Kuo daugiau atvykëliø, tuo linksmiau. Visi èia ið kaþkur atvykæ, nes Australijai tik 200 metø. Australai vertina pastovumà, nuoðirdumà, darbðtumà, bet jokiu bûdu negali jiems meluoti, uþ bet koká melà tave gali nutempti á teismà. Labai daug laiko leidþiama gamtoje. Vasara èia trunka 9 mënesius per metus, ruduo 3 mënesius. Visi èia turi nuosavus namus ir didelius sodus, daþniausiai su baseinais, tad paeiliui renkasi pas kurá nors leisti savaitgalio. Vyrai savaitgaliais kepa barbekiu, geria alø ir þiûri sportà. Moterys sëdi lauke prie atskiro stalo, geria vynà ir ðampanà, padengia stalà. Ðeðtadieniais ryte visi sportuoja lauke. Pusryèiauti apie 11 val. eina á prancûziðko arba kito stiliaus kavinukes, pusryèiauja ir skaito laikraðèius. Po pusryèiø dauguma eina á prekybos centrus arba pasivaikðèioti á gamtà, arba á kinà. Vaikinai daþniausiai vaþiuoja á paplûdimá ir surfuoja banglentëm. Ðeimos vyksta su palapinëm prie vandenyno. 85
AUSTRALIJA
Iðvykau viena. Brolis ir mama taip pat ruoðiasi emigruoti á èia, nes jiems labai patiko. Lietuviðkumo iðsaugoti nesistengiu. Draugai ir giminës mane aplanko 2 kartus per metus. Èia yra labai labai maþai lietuviø, bet santykiai tarp jø labai ðilti ir malonûs. Kai tik randu laiko, visuomet dalyvauju lietuviø bendruomenës veikloje. Neketinu gráþti. Èia pasiliksiu visam laikui. Ið Lietuvos gaunu daug klausimø, kaip pragyventi nelegaliai. Norëèiau pasakyti, kad legaliai imigruoti nëra sunku. Ypaè jei ruoðiatës gyventi didmiestyje. Jums reikës aukðtojo iðsilavinimo. Jei iðsilavinimo neturite, jus gali ádarbinti ûkininkai ar kitose vietose, kur patys australai nenori gyventi, tada jûs turite ðansà. Imigruoti galima nelegaliai, bet tai nereiðkia, kad jûs iðgyvensite. Ne, nes neturësite vairuotojo teisiø, negalësite nueiti pas gydytojà, neturësite banko sàskaitos, negalësite buto iðsinuomoti visur reikës árodyti, kad legaliai gyvenate Australijoje. Èia nëra daug þmoniø, tik 14 milijonø.
Kad ir kur bûtumei, gali jaustis kaip namie Algirdas Ðimkus, 45 metai, kunigas, 33 mënesiai Australijoje
Jeigu reikëtø vienu þodþiu apibûdinti Australijà, tas þodis bûtø atsipûtimas. Jeigu leistø pridëti dar vienà, pridëèiau dangus. Apie atsipalaidavusá, niekur neskubantá, gerai nusiteikusá þmogø sakoma atsipûtæs. Tokia bûtent Australija ir yra, tarytum èia vyktø ir veiktø nuolatiniai pantagriuelistø atlaidai. Atsipûtimo pilna visur kur tarp þmoniø ir tarp gyvûnø. Aiðku, ir èia pasitaiko kur nors skubanèiø ar ðypsenà namie palikusiø, bet net tai daugiau byloja ne apie nelaimiø ar tik þioplumo iðtiktus þmones, o tiesiog apie ávairiaspalvá (ir tiesiogine prasme) taikos ir ramybës veidà. Kad ir kur Australijoje bûtumei, èia visuomet pilna dangaus. Regisi, tas dangaus giedrumas ir apstybë persiduoda þmonëms, augmenijai, 86
AUSTRALIJA
visiems gyvûnams ir gyviams vietos po saule uþtenka visiems, be kovos, be ëdimosi, tiesiog uþtenka, ir viskas. Gal todël sunkiausia pradþioje buvo du dalykai: niekur nelëkti kaip á gaisrà (net jeigu atrodo, kad pavëluosi), o vaikðèioti n o r m a l i a i ir orientuotis erdvëje (ðiaurëpietûs). Pirmajam sunkumui áveikti prireikë vos ne metø, antrajam elementaraus þinojimo, kad saulë per pietus bûna ðiaurëje. Kad ir kaip bandau susiturëti, vis dëlto norisi pridëti treèià þodá kitoniðkumas. Èia neturiu omeny tø namø ûkio, eismo ar oro kitokybiø, kurios yra visiðkai prieðingos mûsø papratimams ir ágimtam þinojimui. Visur á apaèià nuo pusiaujo pietø vëjas yra ðaltas ir atgrasus, o ðiaurys pripuèia karðèio kaip ið gerai prikûrentos duonkepës. Kaþkur skaièiau, kad nëra pasaulyje tautos ar tautelës, kurios bent viena ðeima negyventø Melburne. Tas kitoniðkumas kultûrinë apstybë ir sugyvenimas palieka turbût patá stipriausià áspûdá. Visuotinai pripaþinta, kad Australijos þmonës pasiþymi atvirumu ir paprastumu. Linkæ bendrauti su kiekvienu to irgi norinèiu. Aiðku, persimetimas vienu kitu þodþiu parduotuvëje, ástaigoje, gatvëje ar su kaimynu nebûtinai bus gilus kaip Dunojus ar bent Vilnelë, bet pats bendravimo faktas, mano supratimu, didþiai vertintinas. Maþesnio miestelio ar kaimo þmogus, su kuriuo susipaþinai (paprasèiausia prieþastis susipaþinti esi ne vietinis), priims tave kaip laukiamà bièiulá ir per pirmas deðimt minuèiø gali iðgirsti visà ne tik ðeimos, bet ir giminës istorijà. Toks kartais iki graudumo naivus paprastumas gali keistai atrodyti, bet ðaltumo ir uþdarumo australams tikrai neprikiði. Gal todël èia toks stiprus bendruomeniðkumo jausmas. Kad ir kur bûtumei, gali jaustis kaip namie. Þmogus èia itin persmelktas gamtos, kuri daþniau gali bûti þiauri nei geranoriðka. Nëra kitos iðeities, kaip tik jà paþinti ir pagarbiai prisitaikyti. Gal todël þmogus èia nëra visagalis su niekuo nesiskaitantis ponas, o tiktai darnios visatos dalis, besistengiantis á tà darnà ásilieti jos nepaþeisdamas. Aiðku, neapsieinama be þaizdø, ir kur dar ámanoma, jos stropiai gydomos. Gamta èia mëgstama be galo be kraðto. Bepigu bûti gamtos mylëtoju kraðte, kur gyventojø tankumas maþdaug pusantro þmogaus 1 km2. Sàlygos iðkylauti, turistauti ar mënesiø mënesiams iðkeliauti yra, ðvel87
AUSTRALIJA
niai tariant, puikios. Todël kartais kyla áspûdis, kad namie tûno nebent visiðkai nebepaeinantys karðinèiai ir, aiðku, tie, kas to patys nori. Kita vertus, bet koks ásigamtinimas yra paèiø tikriausiø pavojø ðaltinis, net jeigu viso labo su bièiuliais iðeini á artimiausià parkà ko nors pasikepti ir meilingai pavakaroti. Kad ir kur bûtumei, reikia saugoti maistà, nes pulkai þuvëdrø, juodøjø gulbiø, papûgø ir kitokiø vietiniø skrajûnø taikosi á tavo lëkðtæ ir burnà. Ir bûna, kad koks pusvarnës dydþio skraiduolis atsiriekia sau liûto dalá. Jeigu esi kur toliau nuo miesto, tà þmoniðkø skanëstø alkstanèià gamtos dalá papildo þinduoliai. Tokia linksmoji pavojø dalis. Didesnës negandos tyko iðëjus pasivaikðèioti kur po miðkà, ir jos daþniausiai ðliauþioja gyvaèiø pavidalu. Taisyklë paprasta: nelipk kitam ant galvos, ir galësi dþiaugtis ramybe. Kiti pavojai, nelygu kurioje Australijos vietoje esi, gali bûti vorø, skorpionø, medûzø, krokodilø ar rykliø pavidalu. Yra eukaliptø, kurie meta ne lapus, o ðakas. Mirtinai pavojingas. Vandenys, dykumos, iðdþiûvæ upeliai, staiga pasikeitusi vëjo kryptis visa tai gali tapti (ir tampa!) ne vienos mirties prieþastimi. Taèiau pats didþiausias, mano galva, pavojus yra uþsidaryti savo þinojimøásitikinimøásivaizdavimø pilaitëje, uþsibarikaduoti tautiniame ar profesiniame gete, uþsimûryti savyje. Nuostata, kad esi ið geresnës nei kiti rûðies molio, tampa uþnuodytu pjûklu, papjaunanèiu ir nunuodijanèiu patá gyvenimà su visa jo spalvinga apstybe.
Toliausiai nuo komunistø Tadas Þilinskas, 75 metai, pensininkas, 55 metai Australijoje
Australija puiki, turtinga ir labai didelë ðalis. Man patinka jos þmonës ir santvarka, bet nerimà kelia naujai atvykstantieji ið islamo kraðtø. Vasarà èia bûna gaisrø, kitø dideliø pavojø nepastebëjau. Po karo ið Vokietijos iðvaþiavom su tëvais, jie pasirinko Australijà, nes ji toliausiai nuo komunistø. Mums, jauniems, èia atrodë viskas lengva, buvo nesunku gauti darbus. 88
AUSTRALIJA
Dirbau valdiðkame darbe, Finansø ministerijoje. Baigæs gimnazijà (universiteto nebaigiau) darbà gavau gana lengvai. Dirbau 5 dienas, 40 valandø per savaitæ. Jauèiausi ir jauèiuosi socialiai saugus. Atlyginimà keldavo, gaudavau priedus, o prieð iðeidamas á pensijà gaudavau 50 000 AUD per metus. Vidutinis atlyginimas Australijoje panaðus kaip ir tada, tik atitinkamai aukðtesnis sulig infliacija. Emigrantai daþniausiai dirba paprastus darbus: hoteliuose, statyboje etc. Australai labai vertina pasitikëjimà þodþiu. Beveik viskà galima daryti. Australijoje kalbama angliðkai, nors bendraujam ir su lenkais, rusais, latviais, estais, kroatais, ukrainieèiais. Laisvalaikiu australams labai svarbu sportas. Tenisas, futbolas, kriketas etc. Mums labai sunkiai sekasi iðlaikyti lietuvybæ, po 50 metø vaikai daugiau kalba angliðkai. Á Lietuvà kartais paskambinu telefonu, siunèiu Kalëdø sveikinimus. Labai geri Australijos lietuviø tarpusavio santykiai, turime Lietuviø bendruomenes, suvaþiavimus, sporto ðventes etc. Á Lietuvà buvau gráþæs 1992 metais (3 mënesiams). Dabar jau per senas vël vaþiuoti.
Australija mano dvasiai yra palanki erdvë Aida Gogelytë, 37 metai, smuikininkë, dirba mokytoja, 9 metai Australijoje
Australija saugi, patogi gyventi. Darbðtus þmogus èia gali teisëtai susikurti gerovæ, ágyti iðsilavinimà, sëkmingai dirbti ir klestëti. Draugiðki, tolerantiðki, geranoriðki, patikimi þmonës; saugumas socialiniu ir kriminaliniu poþiûriu; funkcionuojanti teisëtvarka; humaniðkas poþiûris á þmogø; aukðto lygio individo moralë yra norma, o ne iðimtis; þmonëms bendraujant nëra pykèio, agresijos, kerðto, pagieþos, sarkazmo; þmonës èia daug didesnio brandumo ir sàmoningumo nei lietuviai; moterys iðlaiko saiko ir estetikos pojûtá savo aprangoj; besàlygiðkai gerbiama san89
AUSTRALIJA
tuokos institucija; vyrai labai gerbia moteris, nepriekabiauja seksualiai; komfortiðkas þmogaus organizmui klimatas; neaprëpiama gamtos erdvë ir groþis. Architektûriðkai nuobodûs gyvenamieji mikrorajonai. Didelës meno kainos. Iðvykti labai norëjo vyras. Jis norëjo tiesiog pabëgti ið Lietuvos á saugià ðalá ir iðveþti mûsø dukrelæ ten, kur jos laukia graþesnë ateitis. Nebegalëjo pakæsti nuodingos emocinës atmosferos Vilniuje, korupcijos, kyðininkavimo, materializmo. Mane asmeniðkai ëmë labai slëgti þmoniø susvetimëjimas po Nepriklausomybës atgavimo. Ádëjau daug vilèiø ir sveikatos á tà procesà, taèiau rezultatai mane skaudþiai nuvylë. Bet, jei ne vyras, nebûèiau vaþiavusi. Tikëjau ir tikiu, kad þmogus turi stengtis iðlikti ir suklestëti savo Tëvynëje, kad ir kas bûtø. O jei taip lemta, priimti jos negandas kaip savo likimà. Paklusau vyrui. Kadangi abu esame iðsilavinæ, kreipëmës dël nuolatiniø gyventojø vizos, t. y. praðëme leidimo emigruoti á Australijà kaip kvalifikuoti specialistai. Atrankos procesas ðios kategorijos emigrantams yra labai ilgas ir sudëtingas. Mums jis truko dvejus metus. Turëjome pristatyti visus savo diplomus, nuodugniai iðsitirti sveikatà ir pateikti paþymas, iðlaikyti keturis akademinio lygio anglø kalbos egzaminus. Iki paskutinës minutës nebuvome tikri, kad surinksime reikiamà taðkø skaièiø. Bet surinkome. Ir gavome vizas, suteikianèias teisæ nuolat gyventi ir naudotis nemokamu sveikatos draudimu ir visomis socialinëmis lengvatomis, kuriø èia yra labai daug. Mano vyras atliko nuodugnø tyrimà! Iðanalizavo ávairiø pasaulio valstybiø gyvenimo rodikliø statistikas, perskaitë nemaþai knygø, skirtø turistams ir ðiaip besidomintiems kitø kultûrø gyvenimu. Mes abu esame aplankæ, gyvenæ ir dirbæ ne vienoje pasaulio ðalyje, taigi turëjome ir asmeniðkos patirties. Australija nugalëjo visais aspektais! Sunkiausia buvo ir tebëra iðtverti namø ilgesá. Svetimas ðirdþiai peizaþas. Pradþioje baugino dar nepaþástamas gyvenimo bûdas. Sunkià pradþià labai palengvino Australijos socialinës apsaugos sistema, mûsø paèiø protas ir intelektas ir viena anksèiau atvaþiavusi lietuviø ðeima, su kuria palengva tapome artimi draugai. Vyras dirba psichoterapeutu, að mokytojauju mokyklose ir dëstau privaèiai. Darbà gavau per vietinius draugus (australus), vyras pradëjo nuo nulio pats. 90
AUSTRALIJA
Dirbu maþdaug tris keturias dienas per savaitæ. Galëèiau ir daugiau, bet po skyrybø viena auginu dukrà. Socialiai èia labai saugu. Bedarbio paðalpas ir sveikatos draudimus uþtikrina Australijos vyriausybë (tik nuolatinio gyventojo vizà turintiems ir pilieèiams). O darbo garantijø niekas niekada neduoda. To reikia siekti savo pastangomis, ir yra tikrai nelengva pradëti. Ypaè jei nori dirbti kvalifikuotà darbà. Fiziná ar pardavëjo darbà rasti nesunku. Vyras gauna 90 doleriø uþ valandà, að apie 50 doleriø uþ valandà. Vidutinis atlyginimas mokytojams apie 40 000 per metus. Psichoterapeutams apie 100 000 per metus ir daugiau. Èia ribø beveik nëra. Emigrantø darbas priklauso nuo jø vizos statuso. Politiniai ir ekonominiai pabëgëliai, kuriø kvalifikacijos nebuvo pripaþintos, pradeda nuo sunkesniø fiziniø darbø. Gudresni ásigyja vietiná iðsilavinimà ir prasigyvena ið protinio darbo. Australai ðilti, atsipalaidavæ, draugiðki, nuoðirdûs. Jie labiausiai vertina palankià psichologinæ atmosferà darbe. Jei þmogus nepritampa prie kolektyvo ar kelia emocinæ átampà, já greitai atleidþia. Linksmiausia man bendrauti su vaikais, kolegomis. Abiejose mokyklose, kuriose dirbu, turime tradicijà per ilgàjà pertraukà uþkandþiauti. Kaskart maisto parûpina vis kiti bendradarbiai, pagal grafikà. Iðsikepame valgiø patys, vis stengiamës kà nors naujo sugalvoti. Linksmai pabendraujame. Tai palaiko gerà, neátemptà nuotaikà darbe. Ádomus pats darbas. Mokytojo darbas apskritai yra vienas ið prasmingiausiø pasaulyje, kad ir kur gyventum. Australai yra nepaprastai draugiðki. Labiau uþ viskà jie mëgsta bendrauti. Tam skiria visà savo laisvalaiká. Visi turi daug draugø ir artimø, ir tolimesniø. Jie labai smalsûs ir mandagûs. Atsipalaidavæ, nuoðirdûs. Nëra emocingi, bet ir nëra ðalti. Australai labai ðilti, bet santûrûs. Laikosi tarpusavio pagarbos ir tolerancijos. Turi gerà humoro jausmà, visada mëgsta pakvatoti. Apskritai elgiasi skirtingose situacijose kaip dera. Bendraudami stengiasi neáþeisti ir nepaþeminti kito þmogaus. Tai jiems labai svarbu. Á atvykëlius èia þiûrima teigiamai! Su smalsumu ir draugiðkumu. Visada yra kas padeda, jei reikia. Labiausiai èia vertinama tarpusavio pagarba, draugiðkumas, kuklumas. Nepakenèiamas agresyvumas, pagieþa, pavydas, manipuliacijos, valdingumas, pasipûtimas, karingumas. Jokiu bûdu negalima tyèia paþeminti ar áþeisti kito þmogaus. Jei 91
AUSTRALIJA
taip atsitiktø netyèia, greitas atsipraðymas paprastai viskà pataiso. Australai nekerðtingi, jie nepyksta. Bet áskaudinti iðgyvena ir yra linkæ nutraukti bendravimà su pagieþingu þmogumi. Jie taip pat nemëgsta nuolat besiskundþianèiø. Èia á gyvenimà þiûrima lengvai. Jei ávyko nelaimë, pakentëk ir susitvarkyk. Visi mielai padës. Bet jei skøsiesi be svarbios prieþasties ar per ilgai, þmonës paliks tave. Jie nori kiek ir kada tik ámanoma dþiaugtis gyvenimu. Vengia stresø ir átampos visais ámanomais bûdais. Ðalinasi ir amþinai nepatenkintø þmoniø. Visuomenëje kalbama tik angliðkai. Australija yra britø ðalis. Ji yra antra pasaulyje pagal gyventojø britø skaièiø (po Britanijos). Èia gyvena nemaþai kitø tautybiø þmoniø, kurie tarpusavyje gali kiek nori kalbëtis gimtàja kalba. Jie èia turi savo bendruomeniø centrus, kuriuose gali plëtoti tautinæ veiklà. Australijos vyriausybë tai skatina ir remia. Yra kalbø koledþø, juose galima iðmokti ávairiausiø pasaulio kalbø. Taèiau vieðoji kalba yra tik viena anglø. Ðiaip èia nemaþai italø ir graikø. Mokëdamas ðias kalbas gali daug kur susikalbëti. Ypaè kavinëse, restoranuose.. Jø savininkai daugiausia italai ir graikai. Ir ið Azijos ðaliø vis daugiau þmoniø verþiasi atvaþiuoti. Jø taip pat daugëja. Tarp mano draugø daugiausia britø airiø, ðkotø. Turiu draugø ir italø, graikø. Viena draugë indë, tolimesni paþástami lenkai, afganai, egiptieèiai. Laisvalaikiu susitinkama su draugais, einama á kavines, restoranus, kino teatrus. Rengiamos iðvykos á gamtà ir jûrà. Australai kone kiekvienà savaitgalá susitinka namuose pas vienà ið draugø. Susineða maisto, pasikepa mësos patiekalø savo kieme ant specialaus grilio. Tas grilis (barbekiu vadinamas) kone tautiniu atributu tapæs! Beveik visi já turi savo kieme. Valgydami þiûri kartu australiðkàjá futbolà. Tas futbolas èia jau beveik kaip religija. Visi sirgaliai! Kai vyksta rungtynës, jø pilni stadionai. Iðvykome visi kartu vyras, að ir dvejø metø dukrelë. Pardavëm savo butus, maðinà, garaþà. Taip sakant sudeginom tiltus. Bet nebuvo baisu, nes vaþiavome su socialinëm Australijos vyriausybës garantijom. Be tokiø garantijø nieku gyvu nebûtume vaþiavæ. Nesame linkæ rizikuoti. Dukrelë pritapo tiesiog puikiai! Vaikams yra lengviausia. Mûsø dukra Lietuvos net neatsimena, jos ilgesys yra daugiau mano sukurtas, nes að apie jà visà laikà kalbu. Lietuvybë? Mano ðeima èia neturëjo pasirinkimo! Lietuviø kalba mano tikroji didþioji meilë, o að esu tikras fiureris ðioj srity. Pati lietuviø 92
AUSTRALIJA
kalbà labai saugau ir nuolat puoselëju, ir kitiems neleidþiu netaisyklingai kalbëti. Dukrai lietuviðkumà skiepiju meile, o ne prievarta. Tikrai pavyksta! Daug kalbame apie Lietuvos istorijà, laikomës paproèiø ir tradicijø, intensyviai bendraujame su giminëmis, likusiais Lietuvoje, daug skaitome lietuviðkai. Uþsakau vadovëliø ið Lietuvos ir mokau savo dukrà. Bet tai kiekvieno asmeninis sprendimas. Kiti labai greitai nutautëja. Kai kurie ryðiai su Lietuva visai nutrûko, kai kurie pagerëjo. Atstumas ir ilgesys atvërë didesná dëmesingumà ir meilæ. Apskritai Australija mano dvasiai yra palanki erdvë. Atsiskleidë mano geriausi humanistiniai bruoþai. Daug iðmokau, suþinojau apie graþø þmoniø bendravimà. Tapau ðvelnesnë. Paðtu, internetu, telefonu bendraujame su artimaisiais. Labai tankiai! Spaudos nebeskaitau. Bloga darosi
Gëda tiesiog dël dvasinës degradacijos ir kvailumo, lëkðtumo, tuðtumo lygio. Santykiai tarp Australijos lietuviø ðuniðki! Posakis Trys lietuviai penkios partijos galioja ir èia
Bendruomenë èia tikrai nemaþa. Dalyvaujame patriotiniais sumetimais. Kai dukrai sueis ðeðiolika, norëèiau gráþti. Jei nebijosiu gyventi visuomenëje, kurioje galioja tik dþiungliø taisyklës. Ilgiuosi Lietuvos kaip idëjos, groþio. Buvau trumpam atvykusi prieð pusantrø metø. Nusivyliau. Kaime nebuvau. Bet Vilnius visiðkai prarado savo dvasià, taurø veidà. Viskas idiotiðkai iðblizginta. Ir tai visiðkai neadekvatu, þinant ðalies ekonominæ padëtá. Pusë þmoniø badu galuojasi. Tokiomis aplinkybëmis tas blizgesys yra tiesiog amoralus. Vilniuje nebeliko lietuviðkumo, dvasingumo. Jis pavirto iðpampusiø Briuselio kopûstø sostinële. Netikras þaisliukas ant burþuazinës Kalëdø eglutës. Iðèiustytas ir svetimas. Pilnas paleistuviðkø reklamø ir iðsimaliavojusiø mergðiø su plikom bambom. Melburne toká cirkà gali pamatyti tik prostituèiø kvartale. Apie visa tai galvodama truputá bijau atveþti dukrà á toká siaubà. Að prieð já atsilaikysiu, bet ji gali iðsigàsti ir tiesiog pabëgti. Arba bûti suvartota þiaurios visuomenës. Mano buvæs vyras niekada negráð. Nenori net girdëti Lietuvos vardo. Tai viena ið svarbiausiø mûsø skyrybø prieþasèiø. Bëgantiems ir laimës ieðkantiems savo tëvynainiams rekomenduoèiau ne Australijà, o brangià utopijà! Ne ðiaip fantastinæ ðalá, bet bûtent 93
AUSTRALIJA
Lietuvà be nuolatinio þemiausiø gamtiniø þmogaus instinktø dirginimo, perversijø þmoniø elgesyje ir beribës reklamos prievartos. Lietuvà, kur þmogus labiausiai vertintø þmogiðkàsias vertybes, tarpusavio santykius, o ne kapitalà. Meilæ, o ne ávaizdá, ne socialiná statusà, ne reputacijà, ne ðlovæ. Manau, kad tokià Lietuvà galëtume sukurti tik likdami joje. Þiûrëdama á dabartiniø Lietuvos þmoniø doroviná ir dvasiná nuosmuká noriu tiesiog ðaukte ðaukti ið skausmo! Kas atsitiko mûsø þmonëms atsivërus juodam kapitalizmui? Gal þmoniø niekada ir nebuvo, o tik palankios ar nepalankios aplinkybës, santvarkos, asmens teisës ir jø apribojimai? Apskritai lazda turi du galus. Visada! Ir pusæ akies uþmetæs nieko nesuþinosi. Nei ten, nei ðen. Uþtat labai stengiuosi nedaryti galutiniø iðvadø ir nebûti kategoriðka. Ið paprastø australø iðmokau, jog baisiau uþ viskà bûtø uþgauti savà ar nepaþástamà þmogø, kuriam mano tariami abstraktûs þodþiai netyèia ims ir pavirs didþiai asmeniðku priekaiðtu. Man patiko buitinio gyvenimo paprastumas ir aiðkumas vaikystëje. Buvo tik vienos rûðies pienas, grietinë, kefyras, keliø rûðiø varðkë ir duona. Nebuvo jokios painiavos ir pasirinkimo agonijos. Drabuþiai atliko tik rûbo, o ne seksualinio partnerio paieðkos funkcijà. Jie tebuvo drabuþiai, skirti prisidengti ir uþtikrinti ðilumà. Miestai turëjo savo veidà, kurio neslëpë spalvingos reklamos ir lemputës. Protui buvo aiðku, psichikai ramu. Fizinëje aplinkoje nebuvo nerviniø dirgikliø. Tokiomis sàlygomis yra patogu dirbti ir pasiekti gerø rezultatø. Màstyti. Gilintis á gyvenimo prasmæ ir kitas etines sàvokas. Kaip sakë Èechovas: Jei kûnui erdvu, tai dvasiai ankðta. Pritariu jam. Þmogus buvo tikresnis. Tai, kà pamaèiau Lietuvoje prieð pusantrø metø, visiðkai iðmuðë mane ið vëþiø. Dabar suprantu, kodël priverstinai emigravæ ir visà gyvenimà svajojæ sugráþti á Lietuvà iðeiviai dabar jau nebeskuba gráþti. Þinoma, paþástu ir tokiø, kurie nori! Bet tai jau atskira tema. Pasakysiu tik tiek ne visi jie nori sugráþti gerø paskatø vedami... Tiems, kurie nori dabar atvaþiuoti á Australijà laimës ieðkoti, patarèiau tiesiog pasilikti namuose ir padaryti ten tvarkà. Ir ten sukurti toká gyvenimà, kurio trokðta. Þmogus gauna tik vienà vietà pasaulyje. Ta vieta yra namai. Iðvaþiuodamas þmogus tà vietà praranda. O naujos tikrai neatranda. Negali bûti dvejø namø. Baisiausia, kad po kurio laiko ir gráþti nebebus kur. Nes á tà vietà, kurià palikai, gráþti nebegalësi. Kadangi ne tik tu pats, bet ir tavo namai pasikeièia, kol tavæs nëra
Likime namuose. 94
DANIJA
Danija; Danijos karalystë Danmark; Kongeriget Danmark
J
Sostinë
Kopenhaga
Valdymo forma
konstitucinë monarchija
Plotas
43 100 km2
Gyventojø
5,5 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko)
1 val.
Piniginis vienetas
Danijos krona (DKK)
Sveikatos apsaugos ministerija áspëja: danø kalba gali sukelti negráþtamø gerklës fiziologijos pakitimø. 95
96
DANIJA
VIZOS IR LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE VIZA Lietuvos Respublikos pilieèiai á Danijà gali vaþiuoti be vizø pakanka turëti pasà arba asmens tapatybës kortelæ. Taèiau jei norite gyventi ðalyje ilgiau nei 3 mën. arba dirbti, turite gauti leidimà gyventi ðalyje.
· · · ·
LEIDIMAS GYVENTI Leidimà gyventi Danijoje gausite, jei: susiradote visos darbo dienos darbà ðioje ðalyje arba ástojote á universitetà Danijoje ir esate finansiðkai nepriklausomas; turite savo verslà; gaunate nuolatines pajamas, ne maþesnes nei minimalios pajamos Danijoje.
Dël leidimo gyventi ðalyje kreipkitës á savo apskrities administracijà (statsamt). Èia jûs gausite specialià praðymo formà, kurià uþpildæ turësite gràþinti administracijai. Leidimas jums bus iðduotas maþdaug po dviejø savaièiø. Administracijø adresus, praðymo formà ir kità naudingà informacijà rasite interneto tinklalapyje www.statsamt.dk.
DARBAS LEIDIMAS DIRBTI Leidimà dirbti Danijoje gausite tik tuomet, jei susirasite visos darbo dienos darbà ðioje ðalyje. Leidimas galioja tik tam konkreèiam darbui, keièiant darbà reikia gauti naujà leidimà, nustojus dirbti leidimas nebegalioja. Leidimas paprastai iðduodamas ne ilgesniam nei vieneriø metø laikui ir galioja tol, kol trunka darbo sutartis. Dël leidimo iðdavimo turi kreiptis darbdavys. Taigi pirmiausia jums reikës susirasti darbdavá, kuris ne tik norëtø jus ádarbinti, bet ir sutvarkytø visus dokumentus. Leidimo iðdavimo tvarkà ir reikalingas formas rasite Danijos imigracijos tarnybos tinklalapyje www.udlst.dk.
97
DANIJA
DARBO PAIEÐKA SKELBIMAI INTERNETE Danijoje daug darbo skelbimø bûna specialiuose interneto tinklalapiuose. Juose galite patogiai rûðiuoti skelbimus. Daugelyje jø galite ádëti savo gyvenimo apraðymà (CV), kad darbdaviai patys jus susirastø. Keleto jø adresai: www.adecco.dk www.jobmatch.dk www.jobindex.dk www.jobsincopenhagen.com www.jobavisen.dk www.stepstone.dk SKELBIMAI SPAUDOJE Skelbimø apie laisvas darbo vietas galite ieðkoti didþiøjø ðalies laikraðèiø treèiadienio ir sekmadienio numeriuose. Jø interneto svetainëse taip pat yra darbo skelbimø skyreliai, o kai kuriuose galima uþregistruoti ir savo gyvenimo apraðymà. Svarbiausi yra ðie laikraðèiai: Morgenavisen Jyllands-Posten (www.jp.dk) Politiken (www.poljob.dk) Berlingske tidende (www.berlingske.dk) Stiftstidende (www.jobdanmark.dk) Daug darbo skelbimø galima rasti ir vietiniuose laikraðèiuose. UÞIMTUMO TARNYBA (AF) Danijos uþimtumo tarnyba (Arbejtsformidlingen, AF) padeda darbo ieðkantiems asmenims, teikia informacijà apie laisvas darbo vietas ir ávairius mokymo kursus. Jei norite pasinaudoti jos paslaugomis, uþsiregistruokite artimiausiame AF centre. Tuomet jûs galësite perþiûrëti visus centruose esanèius darbo skelbimus, naudotis kopijavimo aparatu ir telefonu ieðkodamas darbo. AF kompiuteriø, kuriais galima rasti informacijos apie laisvas darbo vietas, ir spausdintuvø, kuriais galite jà atsispausdinti, bûna ne tik darbo centruose, bet ir bibliotekose, kai kuriuose prekybos centruose. Informacija ðiuose kompiuteriuose atnaujinama kiekvienà dienà. Laisvø darbo vietø duomenø bazæ, darbo centrø adresus bei kitos su AF susijusios informacijos rasite interneto tinklalapyje www.af.dk. 98
DANIJA
PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO AGENTÛROS Danijoje yra daug privaèiø ádarbinimo agentûrø, kurios teikia nuolatinio arba laikino darbo pasiûlymus. Tokiø agentûrø adresus galima rasti geltonuosiuose puslapiuose (www.degulesider.dk). TIESIOGINIS KONTAKTAS SU BENDROVËMIS Daug laisvø darbo vietø Danijoje vieðai neskelbiamos darbuotojø ieðkoma pagal asmenines paþintis. Todël ieðkodami darbo bûtinai paklausinëkite savo paþástamø, galbût jie galës kà nors jums pasiûlyti. Verta kreiptis tiesiogiai á bendroves, kuriose norëtumëte dirbti. Nusiøskite joms savo gyvenimo apraðymà ir motyvaciná laiðkà, paaiðkinantá, kokio darbo jûs norëtumëte. Jei laisvos darbo vietos tuo metu neatsirastø, galbût jûsø dokumentai bus iðsaugoti ir pati bendrovë kreipsis á jus vëliau. EUROPOS ÁDARBINIMO PASLAUGOS (EURES) EURES (European Employment Services) yra Europos uþimtumo tarnybø ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos ekonominëje erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybës, Ðveicarija, Islandija ir Norvegija. Susisiekite su EURES Lietuvoje ir gausite daugiau informacijos apie Danijà. EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos skyriuose. Aplankykite EURES tinklalapius: Visos Europos www.europa.eu.int/eures Lietuvos www.ldb.lt/eures Danijos www.eures.dk
· · ·
· · ·
GYVENIMO APRAÐYMAS Gyvenimo apraðymas (CV) turi bûti paraðytas danø kalba, nebent skelbime bûtø nurodyta kitaip. Jis turëtø bûti ne ilgesnis kaip du A4 formato lapai. Raðydami paminëkite skelbimà, nurodykite savo iðsilavinimà ir darbo patirtá, trumpai apibûdinkite save. CV turëtø bûti chronologiðkas, pradedamas nuo dabartinës arba paskutinës jûsø veiklos apraðymo. Prie CV bûtinai pridëkite motyvaciná laiðkà, jei turite, 2 ar 3 svarbiausiø diplomø ir kvalifikaciniø paþymëjimø kopijas.
99
DANIJA
DARBO SÀLYGOS DARBO SUTARTIS Pagal ástatymus per 1 mënesá nuo ádarbinimo datos darbdavys privalo pateikti jums darbo sutartá, ádarbinimo paþymà ar kitoká ádarbinimo patvirtinimà raðtu. Sutartyje turëtø bûti nurodyta darbo pradþios data, áspëjimo apie atleidimà ið darbo terminai, darbo uþmokestis ir visi jo priedai, iðmokos motinystës ir ligos atveju, atostogos, darbo valandos, uþmokestis uþ virðvalandþius, turëtø bûti aiðkiai apibrëþtos jûsø pareigos ir uþduotys, jûsø kvalifikacijos atitikmuo Danijoje, nurodytos kolektyvinës sutartys ar susitarimai. DARBO VALANDOS Danijoje áprasta 37 val. darbo savaitë. Kai kuriose darbovietëse dirbama ilgiau. Taèiau uþ virðvalandþius privalo bûti atlyginta, suteikiant darbuotojui papildomø mokamø poilsio dienø arba papildomai sumokant. Svarbu, kad virðvalandþiø atlyginimo tvarka bûtø aiðkiai nustatyta jûsø darbo sutartyje. ATOSTOGOS Kiekvienam darbuotojui Danijoje priklauso ne maþiau kaip 5 savaitës mokamø atostogø per metus. Metai skaièiuojami nuo geguþës 1 d. iki kitø metø balandþio 30 d. Jei jûs dirbote ne visus metus, atostogø dienos apskaièiuojamos pagal pro rata taisyklæ (2½ dienos mokamø atostogø uþ iðdirbtà mënesá). Atostogø gali bûti ir daugiau, jei taip numato kolektyvinë sutartis. Kada atostogauti, paprastai reikia susitarti su darbdaviu. Taèiau jûs turite teisæ gauti 3 savaites atostogø per laikotarpá nuo geguþës 1 d. iki rugsëjo 30 d. ATLEIDIMAS IÐ DARBO Darbo sutartyje turi bûti nurodytas terminas, prieð kiek laiko privaloma áspëti darbuotojà norint atleisti já ið darbo. Ðie terminai visuomet bûna aptarti ávairiø darbuotojø grupiø kolektyvinëse sutartyse su darbdaviais. Danijos profesiniø sàjungø konfederacija (LO) ir Danijos darbdaviø konfederacija (DK) yra nustaèiusios tam tikras taisykles. Pagal jas darbdavys negali atleisti darbuotojo be jokio pagrindo, o darbuotojas, ámonëje iðdirbæs daugiau nei 9 mënesius, turi teisæ reikalauti, kad darb100
DANIJA
davys paaiðkintø atleidimo prieþastis. Darbuotojà, kuris ámonëje iðdirbo daugiau kaip 6 mënesius, darbdavys paprastai privalo áspëti prieð 3 mënesius iki numatomo atleidimo dienos. PROFESINËS SÀJUNGOS Profesinës sàjungos Danijoje yra labai stiprios. Jos sudaro kolektyvines sutartis su darbdaviais dël atlyginimø, darbo sàlygø, atostogø, áspëjimo apie atleidimà ið darbo terminø ir pan., tariasi dël profesinio mokymo ar socialiniø iðmokø, tokiø kaip darbdavio mokama paðalpa ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju. Ið darbdavio galite suþinoti, kokios profesinës sàjungos veikia jûsø srityje. Kilus neaiðkumø darbe, bûdamas profesinës sàjungos narys, jûs galite kreiptis á jà pagalbos. Nelaimingo atsitikimo atveju ar kitais socialiniais klausimais profesinë sàjunga atstovauja jums sprendþiant nesutarimus su darbdaviu ar visuomene. NAUDINGOS NUORODOS IEÐKANTIEMS DARBO Informacijos apie Danijos darbo rinkà, darbo sàlygas, paieðkà ir kita rasite: Danijos profesiniø sàjungø konfederacijos interneto tinklalapyje www.lo.dk, Danijos mokslo, technologijø ir inovacijø ministerijos informacinëje interneto svetainëje Work in Denmark (www.workindenmark.dk). Nuorodas á ádarbinimo tarnybø ir didþiausiø Danijos ámoniø, siûlanèiø laisvas darbo vietas, interneto tinklalapius rasite interneto svetainëje www.job-guide.dk.
· ·
BÛSTAS BÛSTO NUOMA SKELBIMAI SPAUDOJE IR INTERNETE Jei norite iðsinuomoti bûstà Danijoje, daug skelbimø rasite pagrindiniuose ðalies laikraðèiuose ir jø interneto svetainëse (jø pavadinimai ir adresai nurodyti skyrelyje Darbo paieðka). Perþvelkite ir vietos laikraðèius, nes juose bûna daugiau skelbimø apie nuomojamus butus ar kambarius tame regione. 101
DANIJA
Skelbimø apie nuomojamus bûstus galima rasti ir ðiuose interneto tinklalapiuose: www.ledigelejligheder.dk www.boligportal.dk NEKILNOJAMOJO TURTO NUOMOS AGENTÛROS Nekilnojamojo turto nuomos agentûros tarpininkauja norintiems nuomotis butus. Jei manote, kad jums praverstø profesionali pagalba, agentûrø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.degulesider.dk). NUOMOJAMØ BÛSTØ VARIANTAI Jei nenorite nuomoti viso buto ar namo, galite apsigyventi kartu su kitais þmonëmis. Tuomet buto gyventojai turi po atskirà kambará ir dalijasi bendromis patalpomis (vonia, virtuve). Tai gali bûti ir puikus bûdas susirasti naujø paþástamø, kuriø taip trûksta kà tik atvykus á ðalá. Studentai gali gyventi bendrabuèiuose. Susirasti gyvenamàjà vietà jiems daþniausiai padeda vietiniai Accommodation Office (jø adresus ávairiuose miestuose rasite interneto svetainëje www.ungdomsboliger.dk). NUOMOS KAINOS Vienà kambará bendrabutyje arba bendrame bute galite iðsinuomoti maþdaug uþ 1 5002 200 DKK. Dviejø kambariø buto nuoma kainuoja nuo 3 000 iki 4 500 DKK. NUOMOS SUTARTIS Susiradæ norimà bûstà turësite pasiraðyti nuomos sutartá. Standartinæ sutarties formà galima ásigyti daugelyje knygynø. Nuomojant bûstà paprastai reikia sumokëti 23 mënesiø nuomos kainos uþstatà. Nuomà uþ pirmàjá mënesá taip pat reikia sumokëti ið anksto. Jei nuomos mokestis didelis, o jûsø pajamos maþos, galima praðyti valdþios subsidijos nuomai. Subsidija suteikiama atsiþvelgiant á pajamas, nuomos kainà, bûsto plotà ir gyventojø skaièiø bei jø socialinæ padëtá (pirmenybë teikiama pensininkams, neágaliesiems). Daugiau informacijos rasite interneto tinklalapyje dinboligstoette.netborger.dk. 102
DANIJA
NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS Jei norite ásigyti nekilnojamojo turto, geriausia kreiptis á nekilnojamojo turto agentûrà. Agentûrø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.degulesider.dk). Bûstø kainos skiriasi, tai priklauso nuo vietovës ir nuo pajamø mokesèiø lengvatø sistemos. Danijoje pirkëjai paprastai gali gauti paskolà nekilnojamajam turtui ásigyti uþstatydami perkamà turtà, bet ne didesnæ kaip 80% ásigyjamo turto kainos. Paskola iðduodama 30-èiai metø. Paskolos palûkanoms taikomos mokesèiø nuolaidos.
SVEIKATA SVEIKATOS DRAUDIMAS Bet kuris asmuo, gavæs leidimà nuolat gyventi Danijoje (arba dirbantis Danijos laivuose), turi teisæ á sveikatos apsaugà, kurià garantuoja Danijos valstybinë sveikatos apsaugos sistema. Kai atvykstate á Danijà ir uþsiregistruojate ðalies registre, jums iðduodama ðalies sveikatos draudimo kortelë (sygesikringskort). Ðios kortelës reikës, kai kreipsitës á gydytojà. Danijoje galima pasirinkti vienà ið dviejø socialinio draudimo kategorijø: I arba II. Kategorijà galima keisti kartà per metus. Asmenys, apsidraudæ I kategorijos socialiniu draudimu, pasirenka bendrosios praktikos gydytojà, o prieð vykdami pas specialistus turi gauti ðio gydytojo siuntimà. Jei esate apsidraudæ ðios kategorijos socialiniu draudimu, visas jûsø gydymo iðlaidas padengia draudimas. Asmenys, turintys II kategorijos socialiná draudimà, gali pasirinkti ir bendrosios praktikos gydytojà, ir specialistus. Jei pasirinkote ðios kategorijos socialiná draudimà, tik dalis jums teikiamø gydymo paslaugø bus nemokamos. Socialinis draudimas padengia ir ðias iðlaidas: tam tikriems medikamentams, konkreèiais atvejais dantø prieþiûros ir gydymo, fizioterapeuto gydymo (jei turite bendrosios praktikos gydytojo siuntimà), plastinës chirurgijos (jei turite bendrosios praktikos gydytojo siuntimà). Gydymas ligoninëje yra nemokamas, jei esate apsidraudæ I arba II kategorijos draudimu. Galite pasirinkti, kurioje ligoninëje norite gydy-
· · · ·
103
DANIJA
tis. Danijos sveikatos draudimo kortelë galioja ir kai kuriose uþsienio ðalyse, jei ten bûnate ne ilgiau kaip 4 savaites. Daugiau informacijos apie Danijos sveikatos draudimà rasite ðalies Vidaus reikalø ir sveikatos ministerijos interneto tinklalapyje www.im.dk. LIGOS PAÐALPA Jei dël ligos negalite eiti á darbà, turite ið karto informuoti darbdavá ir pristatyti jam gydytojo paþymà. Tuomet darbdavys privalo mokëti jums ligos paðalpà daugiausia 2 savaites, o jei sergate ilgiau, paðalpà moka savivaldybë. Tiesa, ligos paðalpa skiriama tik tuo atveju, jei esate iðdirbæs maþiausiai 13 savaièiø ir bent 120 valandø. Ligos paðalpa negali bûti mokama ilgiau nei 12 mënesiø per 18 mënesiø laikotarpá. Taèiau ypatingu atveju savivaldybë gali nuspræsti paðalpà mokëti ilgiau. Ligos paðalpos dydis yra nustatomas kiekvienais metais. Ligos paðalpø mokëjimo taisyklës skiriasi, jos priklauso nuo kolektyviniø sutarèiø.
SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI SOCIALINIS DRAUDIMAS Atvykæ gyventi á Danijà, turite uþsiregistruoti ðalies registre (Folkeregisteret). Registruojantis jau reikia turëti leidimà gyventi ðalyje. Tuomet ðalies registras iðduos asmens registracijos paþymëjimà (CPR numerá) ir sveikatos draudimo kortelæ. Daugiau informacijos rasite interneto tinklalapyje www.cpr.dk. ÁMOKOS Danijos socialinës apsaugos sistema daugiausia finansuojama valstybës ið mokestiniø pajamø. Darbuotojai, savarankiðkai dirbantys asmenys ir darbdaviai turi mokëti ámokas Darbo rinkos fondui (darbo rinkos ámokos). Ði ámoka darbuotojams ir savarankiðkai dirbantiems asmenims sudaro apie 8% nuo jø darbo uþmokesèio. Uþ samdomus darbuotojus jà moka darbdavys. Teisë naudotis vieðosiomis paslaugomis nepriklauso nuo sumokëtø ámokø. IÐMOKOS Danijos socialinës apsaugos sistema moka ðias iðmokas: bedarbio paðalpà netekus darbo; socialines paðalpas susirgus ar gimus vaikui; ne104
DANIJA
laimingo atsitikimo darbe ar profesinës ligos paðalpas; prieðpensines paðalpas ir senatvës pensijas; iðmokas mirties atveju ir ðeimos paðalpas. Daugiau informacijos apie socialinës apsaugos sistemà Danijoje (anglø k.) rasite internete (www.um.dk/publikationer/um/english/denmark/ kap3/3-2.asp). MOKESÈIAI PAJAMØ MOKESTIS Visi Danijoje dirbantys asmenys privalo mokëti pajamø mokestá. Prieð tai, kai jums bus iðmokëtas atlyginimas, turite pateikti darbdaviui mokesèiø kortelæ, kurioje nurodoma, kiek procentø mokesèiø jums reikia mokëti ir kokios mokesèiø lengvatos jums taikomos. Norëdami gauti ðià kortelæ, kreipkitës á vietos Mokesèiø inspekcijà. Inspekcijø adresus rasite interneto tinklalapyje myndigheder.danmark.dk, skyrelyje Kommuner. Danijoje mokestiniai metai atitinka kalendorinius metus. Pajamø mokesèiai yra skaièiuojami nuo pajamø, gautø praëjusiais kalendoriniais metais. Metø pradþioje gausite pajamø mokesèio formà, kurià uþpildæs turësite gràþinti Mokesèiø inspekcijai. Ðià formà galite uþpildyti ir interneto tinklalapyje www.toldskat.dk. Mokesèiø inspekcija apskaièiuos tikslø jûsø pajamø metiná mokestá ir atsiøs jums praneðimà. Apskaièiavus visas apmokestinamàsias pajamas, gali bûti taikomos mokesèiø nuolaidos (pvz., asmeninës, paskolø palûkanø, transporto iðlaidø, mokesèiø profesinëms sàjungoms ir draudimo nuo nedarbo ámokø). Danijoje pajamø mokestá sudaro valstybinis, apygardos ir vietinis mokesèiai. Be to, savanoriðkai mokamas mokestis Baþnyèiai. Valstybinis mokestis yra progresyvinis. Jo dydis yra 5,5% nuo visø pajamø; jei metinës pajamos yra didesnës nei 259 500 DKK, papildomai mokama dar 6%; jei metinës pajamos virðija 311 500 DKK, papildomai mokama dar 15%. Apygardos ir vietinis mokesèiai bûna ávairûs, vidutiniðkai jie sudaro 33,3% nuo apmokestinamøjø pajamø. Baþnyèios mokestis yra vidutiniðkai 0,7% nuo apmokestinamøjø pajamø.
· · ·
105
DANIJA
PILIETYBË
Uþsienieèiui, norinèiam gauti Danijos pilietybæ, paprastai reikia atitikti tam tikrus Danijos Parlamento nustatytus kriterijus: bûtina pakankamai gerai mokëti danø kalbà (reikia pateikti tai patvirtinanèià kalbø mokymo centro ar kitos ðvietimo ástaigos iðduotà paþymà); laikotarpis, legaliai pragyventas Danijoje, turi bûti ne trumpesnis kaip 9 metai (asmenims be pilietybës arba turintiems pabëgëlio statusà uþtenka 8 metø); privaloma bûti sumokëjus visus mokesèius, skolas, baudas ir kitas privalomas ámokas; nusikaltimà ávykdæs asmuo gali kreiptis dël pilietybës tik praëjus tam tikram laiko tarpui; sunkø nusikaltimà ávykdæs asmuo neturi teisës gauti Danijos pilietybës. Galite kreiptis dël Danijos pilietybës suteikimo tik tuomet, jei esate sulaukæs 18 metø. Praðymà suteikti jums pilietybæ pateikite vietiniam policijos poskyriui. Ten taip pat suþinosite, kokiø dokumentø reikia ir kokia yra pilietybës suteikimo procedûra.
· · · · ·
AMBASADOS
Lietuvos Respublikos ambasada Danijos Karalystei ir Islandijos Respublikai Bernstorffsvej 214 DK-2920 Charlottelund Copenhagen Tel. (+45) 396 36 207 Faks. (+45) 396 36 532 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.lit-embassy.dk Danijos Karalystës ambasada Lietuvos Respublikoje T. Kosciuðkos g. 36 LT-01100 Vilnius Tel. (8 5) 264 8760 Faks. (8 5) 231 2300 106
DANIJA
El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.ambvilnius.um.dk
TRANSPORTAS TRAUKINIAI Patogiausia ir greièiausia transporto priemonë Danijoje yra traukiniai. Danijos geleþinkeliø tinklas yra gerai iðplëtotas, traukiniai tvarkingi, ðvarûs ir patogûs. Bilietø kainos maþesnës nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o penktadieniais ir savaitgalá didesnës. Galima nusipirkti metinæ nuolaidø kortelæ, kuri kainuoja apie 175 DKK. Su ja gausite 50% nuolaidà visoms kelionëms traukiniu. Daugiau informacijos apie traukinius Danijoje, marðrutus, kainas ir nuolaidas rasite interneto tinklalapyje www.dsb.dk. AUTOBUSAI Autobusu keliauti pigiau nei traukiniu, taèiau jie vaþinëja ne visur ir ne itin daþnai. Nuorodas á ávairiø autobusø bendroviø tinklalapius rasite interneto tinklapyje www.visitdenmark.dk/uk/en-gb/Menu/turist/ transport (pasirinkite skyrelio Train and bus information poskyrá Longdistance bus connections in Denmark). Autobusø tvarkaraðèius ir kainas galite rasti interneto tinklalapyje www.abildskou.dk. Svetainëje www.rejseplanen.dk galima susidaryti kelionës marðrutà ir traukiniais, ir autobusais. AUTOMOBILIAI Vairuoti automobilá Danijoje patogu, nes yra daug greitkeliø, aiðkus keliø þymëjimas ir kokybiðka keliø danga. Tiesa, turint galvoje puikià vieðojo transporto sistemà ir gana dideles degalø kainas, keliauti automobiliu verta tik tuomet, jei vaþiuojate ne vienas. Didþiausias leistinas greitis mieste yra 50 km/val., keliuose 80 km/val., o greitkeliuose 110 km/val. Uþ greièio virðijimà gresia didelë piniginë bauda. Danijoje privaloma prisisegti saugos dirþus sëdintiems ir automobilio priekyje, ir gale. Visuomet reikia vaþinëti ájungus automobilio ðviesas.
107
DANIJA
DVIRAÈIAI Danija labai patogi dviratininkams ðalis. Ten daug dviraèiø takeliø miestuose ir daugybë graþiø takø visame kraðte. Daug þmoniø kasdien vaþinëja dviraèiais á darbà, mokytis ar apsipirkti. Kopenhagoje yra nemokamø dviraèiø, kuriais mieste gali vaþinëti kiekvienas. Daugumoje miestø galima iðsinuomoti dviratá uþ maþdaug 50 DKK per dienà. Naujà dviratá nebrangiai galite ásigyti prekybos centruose, juose daþnai bûna specialiø pasiûlymø. Naujà dviratá galima nusipirkti maþdaug uþ 1 000 DKK. Kartà ar du per metus ávairiuose miestuose vyksta policijos rengiami aukcionai, kuriuose parduodami gatvëse rasti dëvëti dviraèiai. Svarbu þinoti, jog laimëjus aukcionà gali bûti reikalaujama sumokëti mokestá uþ dalyvavimà aukcione apie 1/3 dviraèio kainos. Dëvëtà dviratá galite nusipirkti radæ skelbimà laikraðtyje ar internete. Nusipirkus dviratá reikëtø pasirûpinti gera spyna, kad nereikëtø baimintis vagiø, ir priekiniais bei galiniais þibintais, kad nereikëtø saugotis policijos, nes uþ vaþiavimà be ðviesø tamsiu paros metu gresia piniginë bauda. VIEÐASIS TRANSPORTAS Danijoje labai gerai sutvarkytas vieðasis transportas. Apskritai þmonës skatinami kuo maþiau vaþinëti automobiliais. Miestuose paprastai galite naudotis tais paèiais bilietais vaþiuodami ávairiomis transporto priemonëmis. Bilietai galioja tam tikrà laiko tarpà jûs galite keisti transporto priemones nepirkdami naujo bilieto. Bilietus galite nusipirkti ið autobusø vairuotojø, kioskuose, bilietø automatuose, stotelëse. Perkant daug bilietø ið karto taikomos ávairios nuolaidos. KELTAI Visas Danijos salas jungia keltai, yra tarptautiniø keltø á Ðvedijà, Vokietijà, Norvegijà ir Didþiàjà Britanijà. Informacijos apie keltø marðrutus, kainas ir kita ieðkokite internete: www.bornholmferries.dk www.colorline.com www.scandlines.de www.fjordline.dk www.ferrytravel.com/ferry-to-denmark.htm 108
DANIJA
TELEKOMUNIKACIJA FIKSUOTASIS RYÐYS Pagrindinës fiksuotojo ryðio bendrovës Danijoje yra ðios: Debitel (www.debitel.dk) TDC (tdc.dk) TeleMidt (www.telemidt.dk) Universal Telecom (www.uvtc.dk) A+ Telecom (www.aplus.dk) ACN Danmark (www2.acneuro.com/acn/dk) SuperTeL (www.supertel.dk) Tele 2 (www.tele2.dk) Telia (www.telia.dk) Dauguma bendroviø siûlo skirtingus mokëjimo planus, todël galite iðsirinkti sau tinkamiausià, atsiþvelgdami á tai, kada ir kur daþniausiai skambinate. MOBILUSIS RYÐYS Pagrindinës mobiliojo ryðio bendrovës Danijoje yra ðios: Telmore (www.telmore.dk) SelvHenter (www.selvhenter.dk) CBB (www.cbb.dk) M1 (www.m1.dk) SmartTalk (www.smarttalk.dk) Telekom (www.telekom.dk) Iðsamesnis mobiliojo ryðio bendroviø sàraðas yra interneto tinklalapyje soeg.jubii.dk/indeks/Fagregistret/Televirksomhed/Teleselskaber. Skirtingø fiksuotojo ir mobiliojo ryðio operatoriø tarifus galite palyginti interneto tinklalapyje www.telepriser.dk. Kai kurios bendrovës parduoda tiktai SIM korteles. Tuomet mobiliojo telefono aparatà reikia nusipirkti atskirai. Nebrangiai mobiløjá telefonà galima ásigyti prekybos centruose pasitaikius palankiam pasiûlymui. Taip pat nebrangiø mobiliukø bûna interneto parduotuvëse (pvz., www.wanna-save.com, www.tele-k.dk, www.telemobilia.dk).
109
DANIJA
Trumpàsias SMS þinutes Danijoje nemokamai galite siøsti internetu, uþsiregistravæ tinklalapyje www.coolsms.dk. TELEFONO KORTELËS Paðto skyriuose, kioskuose bei ávairiose nedidelëse parduotuvëlëse galite ásigyti ávairiø telefono korteliø. Nusipirkæs tokià kortelæ galite skambinti ið bet kurio telefono aparato (namie arba ið taksofono). Reikia surinkti nemokamà numerá, nurodytà ant kortelës, paskui specialø ant kortelës nurodytà kodà, o tuomet norimà telefono numerá. Ðiø korteliø kainos ir skambinimo tarifai ávairuoja. Iðsirinkus tinkamà kortelæ, galima skambinti iðties nebrangiai, ypaè á uþsiená, pavyzdþiui, á Lietuvà. NAUDINGI TELEFONO NUMERIAI Tarptautinis Danijos telefono kodas +45 Bendrasis pagalbos telefonas 112.
PAÐTAS
Paðto þenklø Danijoje galite nusipirkti paðto skyriuose ir spaudos kioskuose. Kartais paðto skyriai bûna árengti parduotuvëse, tuomet lauke ant pastato kabo paðto logotipas. Paðto skyriai paprastai dirba pirmadieniaispenktadieniais nuo 9 iki 17 val., o ðeðtadieniais nuo 9 iki 13 val. (maþesniuose miesteliuose darbo valandos gali bûti trumpesnës). Daugiau informacijos apie Danijos paðtà ir jo teikiamas paslaugas rasite interneto svetainëje www.postdanmark.dk.
RELIGIJA
Pagrindinë ir oficiali valstybës religija yra evangelikø liuteronø. Ji nurodoma ir Danijos Konstitucijoje, Danijos evangelikø liuteronø baþnyèià remia valstybë. Taip pat ðalyje yra didelës Romos katalikø, musulmonø ir judëjø bendruomenës.
KALBA
Valstybinë kalba yra danø. Taèiau kadangi anglø kalbos danai pradeda mokytis jau pradinëje mokykloje, su dauguma þmoniø nesunkiai susikalbësite ðia kalba. Nemaþai gyventojø kalba vokiðkai. Danijoje atsiranda vis daugiau bendroviø, kuriose pagrindinë kal110
DANIJA
ba yra anglø. Daþniausiai tai didelës tarptautinës bendrovës, ásteigusios savo filialus Danijoje. Keletas didþiøjø Danijos ámoniø (Carlsberg, Danisco, Danfoss, Lundbeck, Novo, Nordea) taip pat pagrindine savo ámonës kalba laiko anglø kalbà. KALBØ KURSAI Vis dëlto norint dirbti daugumoje Danijos ámoniø, reikia mokëti danø kalbà. Kiekviena savivaldybë rengia danø kalbos kursus uþsienieèiams. Paprastai, jei turite CPR numerá, kursai yra nemokami. Þodynai internete: Danøanglø danish.nigilist.ru Danøanglødanø www.freedict.com/onldict/dan.html ir www.ordbogen.com Nemokamas danø kalbos pradþiamokslis ir gramatika (anglø k.): www.statsci.org/dansk/index.html users.cybercity.dk/~nmb3879/danish.html Apie mokamus danø kalbos kursus (nemokama tik 1-oji pamoka) galite paskaityti internete (www.speakdanish.dk).
KULTÛRA
Danijos kultûrinis gyvenimas yra labai ávairus daug gyvos muzikos, teatrø, baletø ir operø. Karaliðkasis Danijos baletas, Jutlandijos ir Kopenhagos operos teatrai ir Århuso simfoninis orkestras sulaukë pripaþinimo visame pasaulyje. Vasarà Danijoje vyksta be galo daug rock, folk ir jazz stiliø muzikos festivaliø. Pavyzdþiui, vienas didþiausiø roko festivaliø Europoje kasmet vyksta Roskildëje. Á ðiuos festivalius atvyksta daugybë muzikos þvaigþdþiø ið viso pasaulio. Garsiausi Danijos raðytojai tai XIX a. filosofas ir teologas Sörenas Kierkegaardas, garsusis nepaprastø pasakø vaikams autorius Hansas Christianas Andersenas ir Karen Blixen, pagal kurios kûrybà sukurta net pora filmø. Muzikos srityje danai taip pat pasiþymëjo visuose þanruose, nuo klasikinës muzikos kûrëjo Carlo Nielseno ir tango muzikà raðiusio Jacobo Gades iki nepakartojamø dþiazo muzikantø smuikininko Svendo Asmusseno ir kontrabosininko Nielso-Henningo ¨rstedo Pederseno, kultinës devintojo deðimtmeèio grupës Laid Back su jø saulëtu hitu Sunshine Regae ir visame pasaulyje þinomos popmuzikos grupës Aqua. Dvi111
DANIJA
deðimtajame amþiuje aplink pasaulá keliavæs danø pianistas ir komediantas Victoras Borgeas daugelio atmintyje iðliko dël savo garsiosios frazës: Ðypsena yra trumpiausias kelias tarp dviejø þmoniø. Kino pasaulyje gerai þinoma ið Danijos kilusi srovë Dogma, kurios vienas pradininkø reþisierius Larsas von Trieras Kanø festivalyje buvo apdovanotas Auksine palmës ðakele uþ filmà Ðokëja tamsoje. Þymiausi danø vaizduojamojo meno atstovai tai dailininkai Bertelis Thorvaldsenas, Asgeris Jornas ir Kurtas Trampedachas, skulptorius Robertas Jakobsenas. Ið Danijos kilæs ir gerai þinomo Lego kûrëjas Ole Kirkas Christiansenas. Daug informacijos apie Danijos kultûrà rasite interneto tinklalapyje www.denmark.dk, skyrelyje Cultural Denmark, ir Danijos kultûros ministerijos tinklalapyje www.kum.dk.
VALIUTA
Danijos valiuta yra Danijos krona (1 DKK apie 0,46 LTL). 1 DKK sudaro 100 eriø, smulkiøjø pinigø. Tikslius valiutos kursus galite pasiþiûrëti Lietuvos banko interneto tinklalapyje www.lb.lt. Bankai Danijoje dirba nuo 9.30 iki 16.00 val. pirmadieniais, antradieniais, treèiadieniais ir penktadieniais, o ketvirtadieniais nuo 9.30 iki 18.00 val. Tarptautinëmis kredito kortelëmis galite naudotis bankomatuose, taèiau atsiskaityti parduotuvëse jos daþniausiai netinka.
MAISTAS
Tradicinis danø maistas yra gana paprasti, sotûs kiaulienos, maltos mësos, þuvies patiekalai su bulvëmis ir ávairiomis darþovëmis. Taèiau ðiandieninëje Danijoje vis populiaresnë darosi kitø ðaliø virtuvë ir lengvas, sveikas maistas ið ðvieþiø ir kokybiðkø produktø. Danijoje valgoma tris kartus per dienà pusryèiai, prieðpieèiai ir vakarienë. Kadangi prieðpieèiai yra vidury darbo dienos, apie 12 val., dauguma þmoniø valgo sumuðtinius, atsineðtus ið namø arba nusipirktus uþkandinëse. Danams labai daug reiðkia namai, todël pusryèiai ir vakarienë daþniausiai valgoma namie. Vakarienë yra pagrindinis dienos valgis, ji valgoma tarp 18 ir 20 val. Restoranuose tradicinius bulviø ir mësos patiekalus dabar daþnai pakeièia ant dideliø padëklø patiekiami ávairûs smulkûs uþkandþiai, panaðûs á ispanø tapas. Èia rasite daug þuvies patiekalø, sûrio, ávairiø salo112
DANIJA
tø, kreveèiø, keptø mësos kukuliukø ir karðtø viðtienos gabaliukø. Taip pat yra daug kitø pasaulio ðaliø virtuvës restoranø labiausiai paplitæs italiðkas, amerikietiðkas ir azijietiðkas maistas. Kainos restoranuose labai ávairios. Vakarienë gali kainuoti nuo 6070 DKK iki keliø ðimtø ir daugiau tai priklauso nuo restorano lygio, aptarnavimo ir vietos. Vidutinio brangumo restorane Kopenhagoje trijø patiekalø vakarienë gali kainuoti apie 180300 DKK, bokalas alaus 2040 DKK, o puodelis kavos 1020 DKK. Norint greitai uþkàsti pakeliui geriausia uþsukti á tipiðkà daniðkà sumuðtiniø uþkandinæ. Tenai galësite iðsirinkti duonos ir kokiø tik norite priedø kumpio, sûrio, deðros, laðiðos, kiauðiniø, ávairiø darþoviø, tuno ir t. t. Danijoje rasite ir amerikietiðkø greitojo maisto restoranø ar azijietiðkø uþkandiniø. Picerijose kartais bûna speciali valanda, kai sumokëjæs tam tikrà nedidelæ sumà (apie 5070 DKK) gali valgyti kiek telpa. Daugumà lietuviams áprastø maisto produktø galima nusipirkti Danijos prekybos centruose. Rasite netgi grietinës (Creme Fresh) ar kefyro (Kærnemælk), bet, pavyzdþiui, grikiø kruopø mëgëjams surasti, ko gero, nepavyks.
PARDUOTUVËS MAISTO PREKËS Maisto produktø Danijoje galite nusipirkti dideliuose prekybos centruose. Pigiausi ir labiausiai paplitæ prekybos centrai yra Aldi (www.aldi.dk), Fakta (www.fakta.dk) ir Netto (www.netto.dk). Kainos Danijoje nedþiugina ne tik lietuviø, bet ir daugumos þmoniø ið viso neskandinaviðkojo pasaulio jos didesnës nei daugumoje valstybiø. Taèiau ðioje ðalyje labai daþnai taikomos nuolaidos. Lankstinukai su specialiais prekybos centrø pasiûlymais daþnai ámetami á paðto dëþutes, todël galite nesunkiai suþinoti, kur ir kokios nuolaidos tuo metu siûlomos. DRABUÞIAI, AVALYNË IR ÁVAIRÛS DAIKTAI Danijoje yra visos garsiausios tarptautinës drabuþiø parduotuvës, jas paprastai rasite miesto centre. Taip pat daug dideliø prekybos centrø, kuriuose yra visko po vienu stogu: maisto prekiø, drabuþiø, knygø, kompiuteriø ir elektronikos, muzikos prekiø, þaislø, kosmetikos, baldø, gëliø ir pan. Vienas ið tokiø centrø Bilka (www.bilka.dk).
113
DANIJA
Ávairiø daiktø galima nusipirkti internetu. Tinklalapyje Harald Nyborg (www.harald-nyborg.dk) siûloma daug nebrangiø prekiø namams nuo buitinës technikos iki sodo baldø. Uþsakytos prekës pristatomos tiesiai á namus. Interneto svetainë www.edbpriser.dk viena populiariausiø daniðkø kompiuterinës ir kitos elektroninës árangos internetiniø parduotuviø. Ávairiø dëvëtø daiktø, pavyzdþiui, dviratá ar koká baldà, galima rasti pagal skelbimus laikraðtyje. Daug tokiø skelbimø rasite ðiuose laikraðèiuose ir jø interneto tinklalapiuose: Gul & Gratis www.gulgratis.dk Den Blå Avis www.dba.dk Parduotuvëse su uþraðu Genburg parduodami dëvëti drabuþiai, batai ir ávairûs buities daiktai. Ávairiuose miestuose kartais vyksta sendaikèiø turgûs, vadinamieji Loppe Marked (blusø turgûs). Jie vyksta visà savaitgalá, daþniausiai áëjimas á juos mokamas (1040 DKK). Tokiame turguje taip pat galite nusipirkti ávairiausiø rakandø, knygø, indø ar kokià netikëtà ádomybæ. PARDUOTUVIØ DARBO LAIKAS Parduotuvës atidarytos nuo 10.00 iki 17.30 val. darbo dienomis. O didelës parduotuvës ir prekybos centrai dirba nuo 9.00 iki 20.00 val. Ðeðtadieniais paprastai visos parduotuvës uþdaromos 13.00 val., taèiau yra dirbanèiø pirmà ar paskutiná mënesio ðeðtadiená iki 16.00 val.
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Danijoje rasite visokiausiø pramogø diskotekø, dþiazo barø, gyvo garso koncertø po atviru dangumi, festivaliø, teatro, baleto ir ðokio spektakliø. Danai mëgsta savaitgalio vakarais susitikti su bièiuliais ir iðlenkti vienà kità bokalà alaus. Tiesà sakant, vidutinio dano iðgeriamø bokalø skaièius gali bûti gana didelis, taèiau vidutinio lietuvio tai tikriausiai nenustebins. Po darbo dauguma danø lanko ávairius vakarinius kursus, eina á teatrà ir muziejus, uþsiima socialine veikla, dalyvauja ávairiø klubø ir asociacijø darbe. Danijoje þmonës mëgsta sportuoti ir þiûrëti sporto varþybas. Yra labai daug sporto klubø bei ávairiø sàjungø ir komandø. Dauguma vaikø taip pat lanko sporto bûrelius. Kadangi Danija turi apie 7 000 km pakrantës, nenuostabu, kad ðioje ðalyje labai mëgstamas vandens sportas:
114
DANIJA
plaukimas, buriavimas, plaukimas kanojomis ir baidarëmis. Danai taip pat ne kartà gerai pasirodë ir olimpinëse þaidynëse, ir pasaulio èempionatuose. Ypaè pasiþymëjæ danø buriuotojai, pavyzdþiui, Paulas Elvstr¸mas yra net keturis kartus laimëjæs olimpiná auksà. Sportas danams ne tik fizinis krûvis, bet ir bûdas susipaþinti su naujais þmonëmis, kartu smagiai leisti laikà. Populiariausia sporto ðaka yra futbolas. Taip pat labai mëgstama vaþinëti dviraèiais, sostinë Kopenhaga netgi vadinama dviratininkø miestu, nes dviratis tenai labai daþnai ne tik sporto, bet ir transporto priemonë. Ilgos þiemos privertë danus pamëgti sportuoti uþdarose patalpose, pavyzdþiui, þaisti badmintonà. Daugiau apie laisvalaiká Danijoje rasite interneto tinklalapyje www.workindenmark.dk, skyrelyje Culture and leisure, ir Danijos kultûros ministerijos tinklalapyje www.kum.dk.
ÞINIASKLAIDA
Pagrindiniai Danijos laikraðèiai yra Berlingske Tidende (www.berlingske.dk), Dagbladet Information (www.information.dk), Ekstra Bladet (www.ekstrabladet.dk), Jyllands-Posten Morgenavisen (www.jp.dk) ir Politiken (www.politiken.dk). Labai daug regioniniø ir vietiniø laikraðèiø. Kol neiðmokote daniðkai, Danijoje galite nusipirkti laikraðèiø ir þurnalø anglø kalba. Pagrindinës televizijos Danijoje yra valstybinës DR1 ir DR2. TV2 yra pusiau valstybinis, pusiau komercinis kanalas. Taip pat daug yra komerciniø kanalø ir galimybiø prisijungti kabelinæ ar palydovinæ televizijà. Valstybinës radijo stotys Danijoje yra P1, P2, P3 ir P4, didþiosios komercinës stotys Sky Radio, Radio 100 FM ir Radio 2.
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI Jei norite leisti vaikà á darþelá, kreipkitës á savo savivaldybæ, ir jums bus kiek galima greièiau surasta vieta. Dauguma vaikø nuo 3 iki 6 metø lanko darþelá, taèiau yra prieþiûros centrø ir maþesniems vaikams. Vaikø darþeliø ir dienos prieþiûros centrø bûna ávairiø, kiekvienoje savivaldybëje jie ðiek tiek skiriasi. Mokestis uþ vaikø darþelá priklauso nuo vaiko amþiaus, darþelio pobûdþio ir savivaldybës, kuriai jis priklauso. Vidutiniðkai valstybiniame vaikø darþelyje mokestis yra apie 1 3003 000 DKK
115
DANIJA
per mënesá. Jei leidþiate vaikà á privatø darþelá, galite gauti valstybës paramà. Jos dydá nustato savivaldybë, taèiau subsidija negali virðyti 70% tëvø iðlaidø vaikui ir 85% vienos vietos darþelyje kainos. Vaikø darþeliai ávairaus dydþio, daþniausiai vienai darþelio auklëtojai tenka vidutiniðkai 6 vaikai. Darþelyje paprastai bûna daug þaislø, þaidimø aikðtelë lauke, kartais net dviraèiø ar veþimëliø. Vaikai daþnai veþami á ekskursijas, muziejus ar iðkylauja gamtoje. Darþelyje siekiama iðmokyti vaikus bendrauti, dalytis atsakomybe ir uþduotimis, iðmokti tvarkytis savarankiðkai, be tëvø pagalbos, domëtis savo kultûrine ir gamtine aplinka. Vaikams bûna daug muzikos, dailës ir sporto pamokëliø, gana daug laiko skiriama þaidimams. MOKYKLOS Danijoje visi vaikai privalo lankyti pradinæ mokyklà (Folkeskole) ir mokytis iki 9 klasës. Á mokyklà pradedama eiti nuo 7 metø, taèiau dauguma vaikø nuo 6 metø lanko ikimokyklines klases, èia pratinasi prie mokyklos aplinkos ir tvarkos. Valstybinëse pradinëse mokyklose mokslas ir vadovëliai yra nemokami. Nuo 4 klasës pradedama mokyti anglø kalbos, o nuo 7 antros uþsienio kalbos. Baigus 9 klases galima rinktis profesinæ mokyklà ir mokytis kokios nors profesijos arba lankyti vidurinæ mokyklà, o jà baigus stoti á aukðtàsias mokyklas.
LIETUVIØ VEIKLA
Kopenhagoje labai aktyviai veikia Danijos lietuviø bendrija èia veiklos atsiras beveik kiekvienam, nes veikia knygø klubas, dailës studija, mamos klubas, ðeðtadieninë lietuviø mokyklëlë vaikams, krepðinio klubas, penktadieniniai susitikimai kavinëse. Be to, vyksta ávairiø renginiø, kartais lietuviðkos miðios. Nauji nariai visuomet laukiami. Daugiau informacijos rasite bendrijos interneto tinklalapyje www.lietuva.dk. Tokia pat aktyvi ir Ålborgo lietuviø bendruomenë. Jos nariai daug bendrauja internetu ir elektroniniu paðtu, keièiasi naujienomis, dalijasi patirtimi, padeda ásikurti neseniai á Ålborgà atvykusiems lietuviams. Daugiau informacijos apie bendruomenæ, naudingø patarimø ir ávairiø skelbimø rasite interneto tinklalapyje www.sig.lt/alp.
116
DANIJA
Nëra prasmës stengtis kà nors daugiau pasiekti Eimantas, 26 metai, statybos inþinierius, 6 mënesiai Danijoje
Danija ekonomiðkai stipri, turtinga, tvarkinga, rami, saugi, turtinga, labai liberali ðalis. Su visais laisvai galima susikalbëti angliðkai, á viskà reaguojama labai ramiai, daug socialiniø garantijø. Susidaro áspûdis, kad èia pakankamai lëtas gyvenimo tempas, be to, per daug iðvystytas socializmas. Beveik neámanoma iðsiskirti ið pilkos masës. Neáprastas drëgnas jûrinis klimatas. Ðiltø ir saulëtø dienø ne taip daug. Be to, kokybiðkas maistas labai brangus, todël dauguma renkasi pigias parduotuves, kur maisto produktø pasirinkimas yra gana maþas. Labai brangi mësa ir þuvis, todël daug kas riboja jø vartojimà. Nëra prasmës stengtis kà nors daugiau pasiekti, nes atvykëliui tai beveik beviltiðka, o minimaliems poreikiams tenkinti viskas ir taip suteikiama, todël labai greitai galima priprasti prie lëto gyvenimo tempo ir paskæsti monotoniðkame egzistavime. Manau, tai yra blogai. Iðvykau studijuoti pagal Socrates/Erasmus programà. Norëjau paávairinti gyvenimà ir pramokti anglø kalbos. Èia su visais lengva susikalbëti angliðkai, buvo laisva vieta ir neblogas technikos universitetas. Sunkiausia ið pradþiø buvo susirasti draugø. Gyvendamas Danijoje turëjau socialiná draudimà. Gavau stipendijà 450 eurø per mënesá. Tai labai maþai, bet pridëjus savo pinigø galima iðsiversti. Visà laikà, be stipendijos, iðleisdavau dar panaðià pinigø sumà, kurià bûèiau iðleidæs gyvendamas Lietuvoje. Kad ir kokie bûtø mokslo rezultatai, studijuojantys universitete danai ið valstybës gauna apie 3 000 litø per mënesá paðalpà (oficialiai ji skirta transporto iðlaidoms ir bûstui). Didmiesèiuose to nepakanka, bet, gyvenant studentø miesteliuose, uþtenka per akis. Be to, mokslas yra nemokamas. Atvykëliai èia daþniausiai dirba paprastus darbus, pvz., auklës ir pan. Gyventojai ðalti, á artimus kontaktus nesileidþia, draugauja su uþsienieèiais tik tiek, kiek to reikia bendram darbui ar mokslui (ir tai tik darbe ar universitete). Vienà vakarà su danu galima linksmai paðëlti, o 117
DANIJA
kità rytà jis gali net nepasisveikinti. Taèiau pakalbinti danai visada geranoriðkai padeda, pagelbsti, pataria ir negaili savo laiko, bet tik asmeniðkai papraðius, èia ir dabar. Atvykëliai netrukdo, bet ir nëra pageidaujami. Atvykëlius jie toleruoja kaip humanitarinæ misijà. Labai liberali ðalis, á viskà þiûrima labai liberaliai. Jei kà darysi ne taip, tave tiesiog ramiai áspës, kad to daugiau nedarytum. Beveik neámanoma susitarti kà nors suveikti per blatà. Atsakymas bus paprastas: Ne, man labai gaila. Susikalbëti èia galima daniðkai (t. y. paukðèiø kalba), angliðkai. Daugiausia bendravau su ispanais, truputá su èekais ir ukrainieèiais. Danai turi tradicijà baliavoti tik ðeðtadieniais. Prieð Kalëdas visi labai ðvenèia Kalëdinio alaus atidarymo sezonà. Kopenhagoje kiekvienà mënesá kurioje nors kavinëje vyksta Danijoje gyvenanèiø lietuviø susitikimai, taèiau tenai dalyvauti neteko. Informacijos apie juos nesunku rasti internete. Daugiau vykti neketinu, nes Lietuvoje matau geresnes perspektyvas ir bendrà gyvenimo kokybæ.
Iðmokyti kalbos ir paversti danais Renata Pradzevièiûtë Jacobsen, 35 metai, verslininkë, 4 metai Danijoje
ðalis.
Danija labai brangi sanatorija. Maþa, rami, tvarkinga ir brangi
Èia man patinka vieðojo transporto sistema ir baldø dizainas. Danija negali pasigirti nei graþia gamta, nei ypatinga maisto ar drabuþiø kultûra, nei aukðto lygio teatru ar kinu. Patys danai ápratæ girtis gerai veikianèia socialine sistema ir nekorumpuotais teismais. Uþsienieèiams tai joks privalumas, nes tai danams skirta sistema. Man èia nepatinka labai didelës kainos ir menka paslaugø kokybë. Taip pat nepatinka neigiamas danø poþiûris á atvykëlius. Pavojø atþvilgiu ðalis nesiskiria nuo kitø Vakarø Europos valsty118
DANIJA
biø. Kadangi Danija NATO narë ir labai aktyviai remia Buðo vyriausybæ, ðiuo metu terorizmo pavojus didesnis negu, tarkim, Lietuvoje. Iðvykau norëdama pabandyti gyventi savo vyro ðalyje. Ið savo patirties galiu pasakyti, kad nevertëtø iðvykti gyventi á svetimà ðalá turint tik toká tikslà. Mano vyras yra danas. Gyvendamas Lietuvoje, jis nuolat galvojo apie gráþimà á Danijà, pasakojo, kaip ten gera gyventi. Taèiau ðiuo metu jis norëtø gráþti gyventi á Lietuvà. Sunkiausia ið pradþiø buvo iðmokti danø kalbà, kurios tarimas labai skiriasi nuo kitø kalbø. Gramatika paprasta, bet tarimas yra gerklinis ir ið tiesø siaubingas, palyginti su panaðiomis ðvedø ir norvegø kalbomis. Kasdien bendrauti danø kalba didelis stresas uþsienieèiams, jø danai nesupranta dël visà gyvenimà iðliekanèio akcento. Svarbus faktas, kurio neþinojau, labai vienalytë danø visuomenë, jà sudaro 95 procentai danø. Kiti 5 procentai pabëgëliai ið ávairiø ðaliø. Manyèiau, dël to trûksta tolerancijos ir pagarbos kitoms kultûroms. Pradþioje labiausiai padëjo ryðiai su kitais atvykëliais lietuviais ir nelietuviais. Labai svarbu kuo greièiau pradëti bendrauti su kitais atvykëliais, nes danai á jûsø problemas nesigilins ir jûsø nesupras. Oficiali valstybës politika yra visus integruoti, iðmokyti kalbos ir paversti danais. Turiu nuosavà verslà lino dizaino firmà. Visada svajojau apie savo verslà, todël nusprendþiau tai iðbandyti kitoje ðalyje. Danija nëra palanki verslui, nes labai dideli mokesèiai ir maþa rinka 5 mln. gyventojø. Apie smulkiojo verslo problemà daug diskutuojama vieðai, nes tai ekonomikos augimo pagrindas. Pradedantiems savo verslà patarèiau iðkart galvoti apie eksportà á kitas ðalis. Dirbu tiek, kiek reikia, neskaièiuoju. Dirbu daug. Oficialiai Danijoje turëtø bûti dirbama 37,5 valandos per savaitæ. Realiai dirbama maþiau, nes þmonës iðeina anksèiau pasiimti vaikø ið darþeliø, kurie uþdaromi 17.00 val. Savaitgalis paprastai prasideda jau penktadiená po pietø. Taip pat Danijoje daug ðvenèiø dienø. Esame apsidraudæ visø rûðiø draudimais vagystës, ligos ar mirties atveju ir tuo poþiûriu jauèiuosi saugi. Taèiau pagal Danijos ástatymus labai paprasta atleisti þmogø ið darbo, atleistieji gauna pakankamai dideles paðalpas. Rekomenduoju su darbdaviais pasiraðyti sau palankià sutartá. Kol kas mano atlyginimas yra minimalus, nes ámonë jauna. 119
DANIJA
Koks vidutinis verslininkø atlyginimas, labai sunku pasakyti, nes tai priklauso nuo verslo sëkmës. Manyèiau, kad maþdaug nuo 250 iki 500 tûkstanèiø kronø per metus. Danijoje taip skaièiuojamas atlyginimas, nes nuo metiniø pajamø priklauso mokesèiø dydis ir tai, kiek realiai yra gaunama pinigø. Nors lietuviui tai ir atrodo didelis atlyginimas (beveik didþiausias popierinis vidutinis atlyginimas pasaulyje), taèiau sumokëjus 5060 procentø mokesèiø lieka nekas. Taip pat labai brangus pragyvenimas. Atvykëlio darbas priklauso nuo jo kvalifikacijos. Þemos kvalifikacijos atvykëliai dirba juodus darbus darbininkais, valytojais, darþoviø pardavëjais. Aukðtos kvalifikacijos atvykëliai dirba inþinieriais, gydytojais, teisininkais ir netgi mokytojais. Ðiø specialistø Danijoje labai trûksta, nes jaunimas paprasèiausiai tingi mokytis. Jeigu lietuvis turi tokios profesijos diplomà ir jam nepatinka gyventi Lietuvoje, Danijoje jis turi geras perspektyvas. Paprastai santykiai tarp bendradarbiø yra draugiðki, bet ðalti iðlaikomas atstumas. Tai man nepatinka, kà ten lyginti su Lietuva, kai su kolegomis daþnai po darbo einama alaus iðgerti. Darbe man ádomu susitikti su naujais þmonëmis ir pristatyti kolekcijas. Linksmiausia kurti naujus gaminius. Bjauriausia tai, kad nestabili finansinë padëtis. Danai yra labai ðalti ir pragmatiðki, nors ið pradþiø ir atrodo draugiðki. Susirasti naujø draugø danø ir atvykëliams, ir patiems danams yra beveik neámanoma. Ðalyje á atvykëlius þiûrima ið aukðto. Pensininkø poþiûris nestebina, nes jiems svarbiausia pensijos garantijos. Stebina nacionalistiðkai nusiteikæs jaunimas. Galbût tai reakcija á visuomenës amerikonëjimà. Þmonës labiausiai vertina finansinæ sëkmæ pinigus. Iðvaizda, iðkalba ir ávairûs talentai yra svarbûs tik tam tikrø profesijø þmonëms: aktoriams, ðokëjams, dailininkams. Iðskirtiniø tabu nëra, nebent reikëtø nepamirðti visur ir uþ viskà ypaè ir daug kartø padëkoti. Tikriausiai tai susijæ su tuo, kad laikas ir visa kita yra labai brangu. Dauguma danø puikiai kalba angliðkai ir vokiðkai. Paþástu atvykëliø ið daugybës ðaliø amerikieèiø, rusø, japonø, olandø, vokieèiø, lotynø amerikieèiø, italø, ispanø ir t. t. ir su jais bendrauju. Daugiausia bendrauju su lietuviais. 120
DANIJA
Laisvalaikiu èia labai populiaru kinas. Taip pat klubai, barai. Penktadieniais daþniausiai vakarieniaujama namie, o paskui einama á klubà arba á kinà. Atvykome kartu su vyru. Vaikø neturiu, bet Danijoje vaikams gyventi labai gera, nes jiems viskas leidþiama. Su vyru kalbame angliðkai. Specialiai nesilaikome nei daniðkø, nei lietuviðkø tradicijø. Santykiai su likusiais Lietuvoje pasidarë artimesni, tikresni. Labiau branginamas kartu leidþiamas laikas. Verslo reikalais Lietuvoje lankausi maþiausiai 4 kartus per metus. Taip pat ir atostogauju. Taèiau turëdama savo verslà dirbu ir per atostogas. Santykiai tarp Danijos lietuviø yra geri ramûs, draugiðki ir konstruktyvûs. Turbût veikia ir paèios ðalies aplinka. Aktyviai veikia Danijos lietuviø bendrija, kuriai priklausau. Gráþti gyventi á Lietuvà ketiname netrukus. Á Danijà tikriausiai jau nebegráðime, taèiau norëèiau, kad mano bûsimi vaikai palaikytø ryðius su tëvo ðalimi ir kad galëtø ðioje ðalyje mokytis. Danijoje gyvena daugybë atvykëliø ið kitø ðaliø, todël yra puiki galimybë plësti savo akiratá ir megzti draugiðkus ryðius.
Danai pasiþymi ypatingu daniðkumu Salva J., 23 metai, vadybininkë, 9 mënesiai Danijoje
Danija ðalis, kurioje yra daugybë salø, saleliø. Ji pati graþiausia ið Skandinavijos ðaliø, ádomi ir savo gamta, ir istorija. Tai daugiausia lygumø kraðtas. Jutlandijos ðiaurëje ir rytuose reljefas kalvotas, daug eþerø. Danijoje yra seniausias pasaulyje TIVOLI atrakcionø parkas ir Legolendas. Danijos simbolis maþoji undinëlë (Kopenhagos pasididþiavimas). Ðià ðalá iðgarsino raðytojas H. K. Andersenas. O kaipgi Danija be dviraèiø! Tai dviraèiø ðalis. Danai tiesiog paðëlæ dël jø. Tradicinis danø patiekalas sumuðtiniai. Danai tvirtina, kad jø yra 121
DANIJA
net 700 ávairiø variantø. Tradicinë danø virtuvë taip pat neapsieina be mësos ir þuvies patiekalø. Pastebëjau, kad danai geria daug kavos. Kuo Danijos pastatai skiriasi nuo Lietuvos pastatø? Tuo, kad èia, Danijoje, daugiausia stato raudonø plytø namus. Danijai bûdingas laisvas poþiûris á ðeimà. Vedybos èia nëra madingos. Daþnai vaikus augina nesusituokæ tëvai, jie turi tokias pat juridines teises kaip sutuoktiniai. Danijoje man labiausiai patinka jûrinis klimatas. Þiemà èia ðilta, ne taip kaip Lietuvoje. Taip pat man patinka danø poþiûris á savo ðalá. Jie pasiþymi ypatingu daniðkumu, kuris suprantamas kaip meilë danø kalbai, kultûrai, istorijai, aiðku, paèiai Danijai, pagarba þmonëms, asmenybës ir individualybës vertinimas. Ypaè didelis dëmesys skiriamas ðvietimui. Danai daþnai naudoja savo vëliavà kaip simbolá per gimtadienius, vestuves bei kitas iðkilmes galima pamatyti daug daug Danijos vëliavëliø.J Labiausiai nepatinka daniðkas lëtumas. Na, tuo ásitikinau pati. Turëjau rûpesèiø dël asmens kodo. Jiems kaþkodël nepatiko manasis lietuviðkas, todël nusprendë suteikti daniðkà. Taèiau tai labai jau ilgai tæsësi 3 mënesius. Negalëjau pradëti lankyti danø kalbos kursø, lankytis pas daktarus ir pan. Kai jau turëjau tà daniðkà asmens kodà ir vadinamàjà geltonàjà kortelæ, pradëjau danø kalbos kursø paieðkà. Tai truko irgi beveik 3 mënesius. Taigi man tai nepatiko labiausiai, nes tik po pusës metø pradëjau lankyti danø kalbos kursus. Aiðku, gal kitiems pasisekë labiau nei man. Á Danijà iðvykau dirbti savanore pagal Europos savanoriø tarnybos programà, nes norëjau paþinti ðalá, jos kultûrà, tradicijas, iðbandyti, atrasti save, nugalëti savo baimes, álieti kà nors lietuviðko. Bûtent tos ðalies nesirinkau. Rinkausi kelias ðalis, o kai pirmà atsakymà gavau ið Danijos organizacijos, pasidomëjau, koks projektas. Jis man patiko ir sutikau pasiraðyti sutartá. Atvykus sunkiausia buvo susikalbëti bei surasti reikiamas vietas. Reikëjo dëmesio, paramos, taèiau nekiek jos sulaukiau. Teko daugiau savarankiðkai veikti. Aiðku, man padëjo pritapti. Tik atvaþiavusi pajutau namø ilgesá ir galvojau: Kà að èia veikiu, noriu namo. Mano kuratorë buvo tokia uþsiëmusi, kad retai manæs paklausdavo, kaip jauèiuosi 122
DANIJA
ir pan. Dar ilgai nesuvokiau, kad esu viena, be ðeimos, svetimoj ðaly, kur niekas nekalba lietuviðkai. Þinojau, kad gyvensiu danø ðeimoj. Ta ðeima man ir padëjo ásikurti. Jie buvo malonûs. Vaikai domëjosi manimi. Daugiausia paramos gavau ið Lietuvos ið ðeimos, draugø, iðsiuntusios organizacijos. Visi tvirtino, kad nesu viena. Toks moralinis palaikymas leido eiti pirmyn ir nepulti á depresijà. Esu savanorë. Brovst mokyklos laisvalaikio klube dirbu socialiná darbà su vaikais ir paaugliais. Èia vaikai po pamokø leidþia savo laisvalaiká ir mokosi. Tiems, kuriems sunkiau mokytis, padedame paruoðti namø darbus. Mes kartu þaidþiame ávairius stalo þaidimus, biliardà, taip pat þaidimus sporto salëje, pieðiame, pietaujame, þiûrime filmus, þaidþiame kompiuteriu. Vaikams gaminamas maistas. Klube yra nedidelis baras, kuriame vaikai ir paaugliai gali nusipirkti gaiviøjø gërimø, saldainiø ir kito maisto. Paaugliams klubas atidaromas vakarais. Jie daugiausia þaidþia ávairius þaidimus, perkasi gaiviuosius gërimus, saldainius, dalyvauja maþyèiuose projektuose (,,Kompiuteriø vakarëlis, Filmø naktis), kartu vaþiuojame á èiuoþyklà, þaisti boulingo, á pramogø centrus ir pan. Vyksta juvelyrikos dirbiniø kursai, breiko ðokiø, dramos pamokëlës, mergaièiø ir berniukø savaitgaliai ir t. t. Tuose projektuose að aktyviai dalyvauju ir kartu stebiu, kaip Danijos jaunimas leidþia savo laisvalaiká. Susiradau ðá darbà per Jaunimo integracijos galimybiø centro (JIGC) organizacijà Panevëþyje. Uþpildytà savanorio anketà iðsiuntinëjome á ávairias ðalis, kartu su organizacija ieðkojome tinkamo projekto. Paèioje pradþioje dirbau nedaug, nes klubas paaugliams nebuvo atidarytas visà mënesá nuo projekto pradþios. Tada dirbau po 67 val. per dienà. Taèiau kai buvo atidarytas klubas, vakarais pradëjau dirbti virðvalandþius. Buvo blogiausia tai, kad mano darbo grafikas ilgai buvo nesudarytas, tad negalëjau nieko planuoti sau, neþinojau, kaip ir kada dirbu. Negalëjau ilgiau tylëti ir pradëjau reikalauti savo teisiø. Pasirodo, mano kuratorë net neþinojo, kiek savanoris turi dirbti valandø. Að jai pasakiau. Ðis reikalas susitvarkë. Dabar jau 2 mënesius dirbu pagal pastovø grafikà 28 val. per savaitæ. Bet, aiðku, darbas priklauso ir nuo organizuojamø renginiø, kuriuos minëjau anksèiau. Jauèiuosi socialiai saugi, þinau savo teises. Gaunu kas mënesá ki123
DANIJA
ðenpinigiø. Tai yra 700 Lt. Taèiau to nepakaktø pragyvent, jei nebûèiau savanorë ir neturëèiau tiek garantijø. Manau, vidutinis atlyginimas Danijoje siekia 4 000 Lt. Girdëjau, kad lietuvio atlyginimas yra 17 kartø maþesnis nei dano. Tiksliai negaliu pasakyti. Mano manymu, daþniausiai atvykëliai dirba þemës ûkyje ir fermose prie gyvuliø. Bet kai kurie turi savo verslà. Darbdaviø ir darbuotojø santykiai labai priklauso nuo jø paèiø ir nuo to, kokia yra organizacija ar firma. Taèiau, kiek pastebëjau, santykiai draugiðki, bent jau toje organizacijoje, kurioje að dirbu. Èia visi vienas kità laiko sau lygiu, nëra virðesniø ar þemesniø. Bûdingas neformalus bendravimas tarp kolegø. Man nepaprastai patinka dirbti su vaikais. Su jais labai gerai jauèiuosi. Visada turiu noro keltis ir ruoðtis á darbà. Kai nedirbu kelias dienas, jauèiu ilgesá ir didelá norà gráþti á darbà. Èia prisimenu savo vaikystæ ir galiu jà palyginti su dabartiniø vaikø vaikyste. Nelengva susiðnekëti su jais. Jie tik pradeda mokytis anglø kalbos, taèiau mes kartu stengiamës suprasti vieni kitus. Labiausiai patinka, kad jie rodo iniciatyvà, pvz., kvieèia þaisti, pieðti, padeda gaminti maistà, padengti stalà. Aiðku, jauèiu diskomfortà, kad negaliu laisvai kalbëti. Þinau, kad jie nelabai supranta angliðkai, o að daniðkai maþai kà galiu pasakyti. Nesakau, kad tai yra stabdys ir kad þmonës nevyktø á svetimas ðalis nemokëdami kalbos, prieðingai. Linkëèiau visiems patirti tà jausmà, tada supranti, kas tau yra svarbu, pradedi vertinti ir þiûrëti á viskà kitaip. Nesmagu, kad dël kalbos barjero negaliu laisvai bendrauti su paaugliais, o ðie apsimeta, kad manæs nesupranta, kai sakau kà nors angliðkai. Þinoma, tuo jie naudojasi ir þino, kad negaliu sudrausti, specialiai kà nors daro.Tai man nepatinka, dël to bûna net ir pikta. Danams bûdinga pagarba þmogui, atvirumas ir demokratiðkumas, pasirengimas padëti kitiems ir nuoðirdumas. Taèiau jie pasiþymi ir ðaltumu. Ne visi jie yra emocingi. Bent jau mane supa ðaltoki þmonës, aiðku, jei kokia nelaimë, jie pasirengæ padëti, taèiau per daug emocijø nerodo. Gal kitas lietuvis sakys, kad danai visai kitokie, nei að apibûdinau. Tai labai priklauso nuo to, kokie þmonës aplink tave. Kiek teko patirti, jaunimas tarpusavyje draugiðkai bendrauja, bet á svetimtautá pasiþiûrës su ðypsena ir nepasidomës, nepasiteiraus. Að kalbu ne apie visus danus, 124
DANIJA
bet apie tuos, kuriuos teko sutikti. Nemanau, kad danø poþiûris á atvykëlius yra neigiamas, bet atstumas jauèiamas. Jei sëdima prie stalo ir valgoma, nepriimtina dainuoti, persti ir riaugëti.J Danai neigiamai þiûri, kai pasisavinami svetimi daiktai, manau, ir lietuviai taip pat. Danijoje ámanoma susikalbëti danø, anglø, vokieèiø, taip pat norvegø, ðvedø kalbomis. Bendrauju su ávairiø ðaliø þmonëmis, nes lankau tarptautinæ danø kalbos kursø grupæ. Tai þmonës, atvaþiavæ á Danijà ið Afrikos, Amerikos, Anglijos, Ispanijos, Lenkijos, Rumunijos, Kinijos. Mes visi bendraujame angliðkai, o per danø kalbos pamokas mokomës daniðkai kalbëti.J Dirbu, kaip minëjau, laisvalaikio klube, todël matau, kaip noriai paaugliai renkasi á klubus ir dalyvauja ávairiuose projektuose. Danijoje labai populiarus futbolas, jie aktyviai dalyvauja varþybose, lankosi naktiniuose klubuose. Taip pat pastebëjau, kad daug laisvo laiko danai, o ypaè jaunimëlis, praleidþia þaisdami kompiuterinius þaidimus. Atvykau á Danijà viena, gyvenu danø ðeimoje. Jei turëèiau antrà galimybæ bûti savanore, nesutikèiau gyventi ðeimoje. Nesakau, kad ta ðeima man bloga, taèiau ji varþo mano laisvæ. Ne kiekviena ðeima priima uþsienietá kaip savà. Mano ðeima su manimi elgiasi ðaltai. Manau, savanoris vis dëlto turëtø turëti savo gyvenamàjá plotà. Mano ryðys su Lietuva, ðeima ir draugais, manau, sustiprëjo. Iðvaþiavusi supratau, kad daug kas manæs laukia gráþtanèios ir labai pasiilgo. Su ðeima, draugais daþnai bendrauju, susiraðinëjame laiðkais, SMS þinutëmis, el. paðtu, pasiskambiname. Domiuosi, kas vyksta Lietuvoje. Naudojuosi internetu, uþsisakau naujienø apie savo gimtàjá miestà Panevëþá, tad suþinau, kas jame vyksta, kokie projektai ruoðiami ágyvendinti ir pan. Èia lietuviø maþai paþástu. Esu girdëjusi, kad èia jø daug, bet esu sutikus tik vienà lietuvæ, maloniai bendraujame internetu. Danijos sostinëje veikia lietuviø bendrija. Man labai toli reikëtø vaþiuoti iki jos, todël jos veikloje nedalyvauju. Ketinu gráþti, daugiau á Danijà vaþiuoti nebenorëèiau. Kaip sakoma, pamaèiau, patyriau, ir gana. Á kità ðalá iðvykèiau su mielu noru, bet jau ne tokiam ilgam laikui.
125
DANIJA
Að tik dirbu daug daugiau uþ jus Artûras, 36 metai, statybininkas, 5 metai Danijoje
Danija dideliø kontrastø ðalis. Dalis gyventojø supermandagûs ir paslaugûs, kita dalis ðimtaprocentinës kiaulës. Ir namo, ir paèio þmogaus fasadinë pusë yra supertvarkinga, o kieme, uþ tvoros, rasi visiðkà ðiukðlynà. Patinka ramybë, tolerancija kitaip galvojantiems. Jauèiuosi saugus. Labiausiai nepatinka emigrantai ið musulmoniðkø kraðtø. Jie akivaizdþiai ignoruoja nusistovëjusià ramybæ ðalyje, akiplëðiðkai elgiasi vieðose vietose, naikina viskà aplinkui ir reikalauja iðskirtiniø teisiø. Nenori dirbti, nori bûti valstybës iðlaikomi. Ðioje ðalyje nëra pavojø. Pavojus bûti apiplëðtam kyla gráþus atostogø á Lietuvà, nes turi daugiau pinigø uþ kitus. Lietuvoje turëjau smulkø verslà, taèiau mûsø valdþia akivaizdþiai proteguoja stambiuosius, todël buvau atsidûræs ant bankroto ribos. Á Danijà vykau, nes jau turëjau nemaþai ten dirbanèiø draugø. Sunkiausia priprasti prie vietinio maitinimosi ypatumø. Jeigu prasta virðkinimo sistema, niekada nesutik bûti maitinamas nemokamai. Labiausiai padëjo kantrybë, uþsigrûdinimas. Pradþia buvo labai sunki. Esu statybininkas. Pirmàjá darbà susirasti padëjo draugai, vëliau pagelbëjo geros rekomendacijos. Per savaitæ dirbu apie 42 valandas. Jauèiuosi socialiai saugus, kol èia dirbu. Jeigu pasiraðyèiau papildomas socialinio draudimo sutartis, turëèiau visas garantijas. Uþdirbu maþdaug 3 000 4 000 Lt, nors paprastai uþ panaðø darbà mokamas du tris kartus didesnis atlyginimas. Daþniausiai emigrantai dirba pagalbiniais darbininkais fermose. Dar yra statybininkø, gydytojø. Santykiai su kolegomis danais pakankamai draugiðki. Nors dël mano kaltës jie daþnai netenka ávairiø darbo uþsakymø (juos gaunu að, nes dirbu pigiau), nepastebëjau, kad kas nors bûtø dël to piktas. Juokingiausia, kai mano kolegos nesugeba atlikti kokio nors paprasèiausio fantazijos reikalaujanèio darbelio, mat jo nesimokë mokykloje. Lietuvis yra nepamainomas darbininkas nestandartinëse situacijose. Danai neieðko naujø paþinèiø. Daþniausiai bendrauja tik su senais paþástamais. Su naujais paþástamais tik ið mandagumo. 126
DANIJA
Danai yra nacionalistai. Matyt, bandydami patys sau, o ir likusiam pasauliui árodyti, kad tai netiesa, priëmë ávairiø ástatymø, suteikianèiø galimybæ ðalyje apsigyventi atvykëliams ið treèiojo pasaulio ðaliø. Daþniausiai jie èia visiðkai iðlaikomi. Tokiø iðskirtiniø sàlygø niekada negaus atvykëliai ið Lietuvos ar kitø Rytø Europos ðaliø. Svarbiausia èia turbût tarpusavio pasitikëjimas. Kai esi priimamas á naujà kolektyvà, tavimi visu 100% pasitiki. Taèiau jeigu tà pasitikëjimà prarasi, daugiau niekada neásidarbinsi. Gandas apie nepatikimà þmogø pasklinda labai greitai ir labai toli. Niekada sëdëdamas su danais prie stalo nelaiþyk nuo peilio ar ðaukðtelio sviesto, uogienës ar dar ko nors! Dauguma danø moka kalbëti angliðkai. Jeigu moki ðvediðkai ar norvegiðkai, taip pat lengvai susikalbësi ðios kalbos yra panaðios. Pietinëje dalyje daþnas danas moka truputá vokiðkai. Tenka bendrauti su atvykëliais ið Rytø Europos ir ið Azijos. Laisvalaikis televizija, internetas, ávairûs klubai, kazino ir t. t. Labai populiaru gatviø ar miesteliø suëjimai, sporto ðventës ir t. t. Jose iðgeriama daug alaus ar vyno ir keista lietuvio akims apsieinama be muðtyniø. Dirbame abu su þmona. Sûnus atvaþiuoja per vasaros atostogas. Mudu lietuviai jokiø problemø dël lietuvybës iðsaugojimo nekilo. Ðiek tiek nutolo Lietuvoje likæ draugai ir paþástami, nors nuolat skambiname, bendraujame internetu. Aalborge ir Kopenhagoje lietuviø bendruomenëse kai kas vyksta, o provincijoje nieko. Esu èia tik laikinai. Kai ásitikinsiu, kad turiu pakankamai pinigø, gráðiu á Lietuvà. Noriu padëkoti LR Seimo nariams, atðaukusiems neteisingà ir þalingà Lietuvai svetur uþdirbtø pajamø apmokestinimà. Lietuviams, ketinantiems atvykti dirbti á Danijà, noriu uþduoti klausimà: Ar tikrai esate viskam pasiruoðæ? Yra ir geresniø ðaliø emigruoti. Dar noriu pasakyti tiems, kurie dirba Lietuvoje ir verkia dël savo maþø atlyginimø: Mano atlyginimas nëra didesnis uþ jûsø. Að tik dirbu daug daugiau uþ jus. Ir dar norëèiau pridurti, kad dauguma Lietuvos valdininkø á dirbanèius uþsienyje þiûri kaip á melþiamas karves. Jei dirbi uþsienyje ir 127
DANIJA
nori susitvarkyti Lietuvoje kokius nors formalumus, susiduri su dirbtinëmis kliûtimis, kurias áveikti gali tik davæs kyðá. Tokia yra realybë.
Èia negalima lauþyti taisykliø Inga Rutkauskaitë, 30 metø, rinkodaros, ekonomikos ir verslo vadybos specialistë, 9 metai Danijoje
Danija apibûdinama kaip ðalis, turinti stiprias socialines vertybes ir senas tradicijas. Kiekvienam Danijos pilieèiui yra garantuotos socialinës teisës, paðalpos, apsauga ir t. t., todël þmonës èia labai atsipalaidavæ, gyvena be stresø, ramûs, iðlepæ ir dþiaugiasi gyvenimu. Dël aukðto pragyvenimo lygio jie labiau telkia dëmesá á materialius dalykus ir aukðtas technologijas, naujoves priima for granted. Ðalis suteikia neribotas galimybes tobulëti, mokytis, staþuotis èia daugybë ávairiausiø kursø ne tik jauniems þmonëms, bet ir pagyvenusiems, pensininkams. Tas pats ir su sportu. Kopenhaga tai miestas, turintis senas ir kuriantis naujas tradicijas. Jo architektûrai bûdingas aukðtos klasës dizainas, iðskirtinës naujoviðkos formos ir medþiagos. Pagrindinis dizaino elementas skandinaviðkas paprastumas, detaliø ir formø aiðkumas, minimalizmas, drauge gerbiamos ir saugomos senos tradicijos. Tai moderni, sauganti ir iðlaikanti savo kultûriná palikimà ðalis (architektûra namai, tarp jø ir gyvenamieji, turi sàlytá su praeitu ðimtmeèiu). Nesivaikoma moderniø dalykø, pvz., retai pamatysi plastikinius namø langus, daþniau supuvusius. Minimalizmas vyrauja ne tik þmoniø buityje, beveik visur. Ðalyje gerai sutvarkytas visuomeninis transportas, juo danai mielai naudojasi. Tai dviraèiø ðalis. (Èia mano brolio nuomonë.) Patinka ramybë ir saugumas. Þmonës ramûs ir mandagûs, tolerantiðki kitø nuomonei ir elgesiui, retai kada iðgirsi barnius, kivirèus ar rëkavimà. 128
DANIJA
Nepatinka, bet nesakau, kad tai blogas bruoþas, tai, kad danai aukðtina save ir savo ðalá, nors nieko ypatingo ten nëra. Nepatinka perdëtas ramumas, taisykliø laikymasis, spontaniðkumo stoka. Nuobodi ðalis, nuobodûs þmonës, èia bûdamas gali pasidaryti kaip danas apsnûdæs, apatiðkas ir atbukusiom emocijom. Pavojø (kriminaliniø) beveik jokiø. Na, nebent muslimai uþpuls. Policija skiria didþiausià dëmesá ir deda visas pastangas, kad Danijos gyventojai jaustøsi saugûs ir apsaugoti. Policija yra didelis autoritetas, ir danai grieþtai laikosi taisykliø: netgi vidury nakties, kai gatvës tuðèios, þmonës neis degant raudonam ðviesoforo signalui, lauks tol, kol uþsidegs þalias. Iðvykau, nes norëjau pamatyti pasaulio, patirti naujø pojûèiø, paþiûrëti á pasaulá kitomis (europieèio, turtuolio) akimis. Danijà pasirinkau atsitiktinai, vien dël to, kad ðioje ðalyje plaèiai vartojama anglø kalba. Sunkumø kilo dël asmeniniø prieþasèiø, jie nieko bendra su ðalimi neturi. Ðiaip sunkiausia buvo ir galbût daugiausia laiko reikëjo perprasti ðalies sistemà, suþinoti, kokios yra mano galimybës ir teisës, kokie yra institucijø reikalavimai ir kaip að, uþsienietë, galiu tuo pasinaudoti. Þodþiu, suprasti, kas man galima, o kas ne, nes, kaip minëjau, Danijoje grieþtai laikomasi taisykliø ir tvarkos. Ið pradþiø labiausiai padëjo draugës lietuvës, o vëliau ðiek tiek prisidëjo ir danai, bet apskritai ir dabar daugiausia paramos ir pagalbos sulaukiu ið draugø lietuviø. Naudingos informacijos (o tai ir yra didþiausia pagalba) suþinau ið draugø lietuviø ar rusø. Dirbau aukle, seneliø namuose, konferencijose, tvarkiau namus. Auklës darbà susiradau per draugus lietuvius, o kitus pati. Ðiuo metu dirbu apie 30 val. per savaitæ. Lietuvai ástojus á ES, atsirado saugumo jausmas, nes dabar galima naudotis danø socialinio draudimo sistema, kuri teikia labai daug socialiniø garantijø. Emigrantai èia daþniausiai dirba valymo darbus, virtuvëse ir restoranuose, taksi bei autobusø vairuotojais. Danijoje laikomasi nuostatos, kad visi turi teisæ á valdþià. Virðininkai pavaldinius laiko tokiais pat þmonëmis kaip jie patys, o pavaldiniai taip pat þiûri á virðininkus. Virðininkai ir pavaldiniai turi lygias galimybes dalyvauti ir daryti átakà priimant sprendimus. 129
DANIJA
Danai ðalti, uþdari, nelinkæ bendrauti su uþsienieèiais, bet tarpusavyje bendrauja ir daþnai rengia vakarëlius su draugais. Kitos jø savybës: 1. Gerai kalba angliðkai, vokiðkai. 2. Pakankamai santûriai bendrauja. 3. Pakankamai liberalûs kitiems sociumams, pvz., homoseksualistams ir kt. 4. Jauèia gana stiprø ryðá su praeitimi ir savo ðaknimis: jiems nieko nereiðkia lietingà dienà ásispirti á klumpes ar apsiauti botus juk tai agrarinë ðalis (bent jau jø protëviai tikrai visi buvo prie ûkio). 5. Emancipuotos moterys, ðiek tiek uþguiti vyrai. 6. Stiprus vidutinis sluoksnis, niekam ne gëda ateiti á parduotuvæ su darbiniais drabuþiais. (Èia mano brolio nuomonë.) O kuri ðalis teigiamai þiûri á atvykëlius? Danai jø nemëgsta, bet toleruoja, net per daug. Bet vëlgi, poþiûris priklauso nuo to, kokie atvykëliai baltai, rusai, muslimai, juoèkiai. Kas svarbiausia, bendraujant su danais? Geras klausimas! Galbût bûti tokiems kaip jie. Paprastai sunku pakliûti á jø draugø ratà, nes jie yra uþdari ir laikosi atstumo. Èia negalima lauþyti taisykliø, ástatymø: eiti degant raudonam ðviesoforo signalui, vaþiuoti be bilietëlio, nemokëti mokesèiø, o ðiaip galima viskas, juk liberali ðalis. Susikalbëti danø, ðvedø, norvegø, anglø, vokieèiø kalbomis galima beveik su visais, o prancûzø, italø ar ispanø kalbomis su kai kuriais. Laisvalaikiu èia populiariausia vakarëliai su draugais, restoranai su draugais, diskotekos su draugais ir ðeimos ðventës. Nors ir retai matomës, santykiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais nepasikeitë. Lankau, skambinu, mane lanko. Labai ðilti ir draugiðki Danijos lietuviø santykiai. Pasyviai dalyvauju lietuviø bendruomenës veikloje. Kiekvienais metais sakau, kad gráðiu uþ poros metø, bet taip jau 9 metai.
130
DANIJA
Emocingi nebent per futbolo varþybas Lina P., 25 metai, studentë, 3 mënesiai Danijoje
Galiu kalbëti ne apskritai apie visà ðalá, bet apie miestà Kopenhagà, nes jame praleidau daugiausia laiko. Tai labai graþus miestas, ypaè jo architektûra ir planavimas. Turbût, kaip ir kiekvienoje ðalyje, labiausiai þavi savita tos ðalies kultûra. (Jà tarsi stengies apèiuopti, bandyti perprasti þmones.) Konkreèiø nepatikusiø dalykø, kurie bûtø bûdingi tik ðiai ðaliai, negalëèiau iðskirti. Á Danijà vykau studijuoti. Jà pasirinkau tik dël mokslo. Net ir ið pradþiø nieko nebuvo neáveikiamo. Labai padëjo geranoriðkas paèiø danø priëmimas (mentorës ir nuomotojo) ir tai, jog atvykau ne viena, o kartu su kolegomis. Tai, manau, buvo vienas svarbiausiø veiksniø. Danø ir lietuviø charakteris nedaug kuo skiriasi jie taip pat santûrûs. Kiek kreipiausi pagalbos, tiek jos sulaukdavau. Bendravimas gana formalus, á savo asmeniná gyvenimà jie maþai kà ásileidþia. Nelabai emocingi (nebent per futbolo varþybas). Kiek girdëjau, jie nelabai mëgsta þmones, atvykusius ásikurti jø ðalyje. Taèiau pati to nepastebëjau, tad negaliu teigti. Jei konkreèiai kalbëtume apie mano patirtá, neþinau jø nuomonës apie atvykusius studentus. Pastebëjau, kad bendrauti jie linkæ tarpusavyje (su savais). Kas svarbiausia bendraujant su danais, labai sunku atsakyti. Manau, tai jau priklauso nuo asmenybiø, o ne nuo tautybiø. Mandagumas ir þmogiðkumas daug kur vertinamas, ir Danija ne iðimtis. Tai gana biurokratinë ir taisykles, tvarkà mëgstanti ðalis. Jei nenusiþengsi ástatymams, nustatytai jø tvarkai jokiø sunkumø nebus. Susikalbëti èia galima daniðkai, angliðkai, tai priklauso nuo þmogaus, su kuriuo bendrauji, mokamø kalbø. Laisvalaikiu bene populiariausia barai ir klubai, privatûs vakarëliai, susibûrimai. Kiti laisvalaikio leidimo bûdai jau priklauso nuo asmeniniø prioritetø. Ryðius su Lietuva palaikiau elektroniniu paðtu, pasikalbëdavau internetu, telefonu. Tuo metu, kai buvau Danijoje, lietuviai studentai buvo susibûræ, 131
DANIJA
daug laiko esame praleidæ kartu. Buvome lietuviø pranciðkonø vienuolio laikomose miðiose. Gráþau, iðvykti neketinu.
Negalima abejoti danø nacionalizmu Airë, 30 metø, administratorë, 6 metai Danijoje
Danija draugiðka, socialiai stabili ðalis. Èia nepavojinga gyventi. Tik yra vienas didþiausiø barjerø danø kalba, kurá áveikti gana sunku (dël ávairiø prieþasèiø). Iðvykau, nes Ðiauliuose trûko darbo. Á Danijà pakliuvau atsitiktinai. Sunkiausia ið pradþiø buvo suprasti danus, jø kalbà, paproèius. Viena danø ðeima padëjo sutvarkyti formalumus. Dirbu administratore. Iðgirdau, kad reikia darbuotojo, ir kreipiausi. Dirbu 37 valandas per savaitæ, turiu visas socialines garantijas, be to, darbdavys dar papildomai apdraudë privaèioje klinikoje. Gaunu vidutinio dydþio atlyginimà. Kà dirba kiti atvykëliai, neþinau. Mano paþástami dirba parduotuvëse, statybose, keli yra inþinieriai, keli kompiuterininkai. Santykiai su darbdaviais ir kolegomis geri. Mano darbe nebûtina net daniðkai kalbëti, nes pas mus internacionalinë aplinka. Pats darbas gana rutiniðkas, nëra ádomybiø ar linksmybiø, deja. Tiesa, smagu paûþti su bendradarbiais kassavaitiniuose penktadienio vakarëliuose, iðgerti stiklà alaus ar vyno (banko sàskaita). Danø visokiø yra. Vieni net labai linkæ bendrauti, kiti visai nelinkæ. Ðiaip ar taip, daugiau á ðaltàjà pusæ. Á atvykëlius jie þiûri truputá átariai, bet ne neigiamai, jei esi europietis. Svarbiausia jiems ðeima ir geras darbas. Negalima abejoti danø nacionalizmu. Susikalbëti èia galima anglø kalba (Zelandijos saloje ir ðiaurinëje Jutlandijos dalyje) ir vokieèiø kalba (pietinëje Jutlandijos dalyje). Danai supranta ðvedø ir norvegø kalbas. Taip pat bendrauju su atvykëliais ið Rusijos, Venesuelos, Brazilijos. 132
DANIJA
Laisvalaikiu èia mëgstamiausi vakarëliai, diskotekos, karaokë barai, pasilinksminimø parkai. Atvykau viena, mano ðeima miðri, kol kas neturiu prieþasties stengtis iðlaikyti lietuvybæ. Santykiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais labai nepasikeitë. Susiskambinam kas savaitæ. Tik va, pasimatom vos kartà per metus, nebûnam kartu per ðventes. Tarp Danijos lietuviø, ko gero, yra ðiek tiek pavydo tiems, kuriems sekasi. Yra ásikûrusi lietuviø bendrija, turinti 90 registruotø nariø. Rengiamos ðventës, iðkylos, iðvykos, minëjimai. Veikia knygø klubas (skaitome Lietuvoje pirktas knygas). Að esu bendrijos narë.
Sunkiausia man iðtverti namø ilgesá Ieva, 22 metai, ekonomikos studentë, 9 mënesiai Danijoje
Danijoje jauèiuosi saugi, bet þmonës èia ðaltoki. Atvykau mokytis laimëjau konkursà. Sunkiausia man iðtverti namø ilgesá, bet padeda optimistinis poþiûris á gyvenimà ir supratimas, kad tai yra laikina. Danijos þmonës ðaltoki, bet malonûs. Neigiamos nuomonës apie atvykëlius negirdëjau. Danai vertina atvirumà ir yra labai liberalûs. Susikalbëti galima daniðkai ir angliðkai. Daug bendrauju su þmonëmis ið viso pasaulio. Laisvalaikiu èia populiariausia bendrauti su draugais prie alaus bokalo, eiti á koncertus, kitus renginius. Atvykau èia viena, su Lietuvoje likusia ðeima ir draugais bendraudavau telefonu, elektroninëmis bendravimo priemonëmis. Santykiai tarp Danijos lietuviø draugiðki, vyksta lietuviø bendruomenës veikla, kartais joje dalyvaudavau. Ketinu dar iðvykti studijuoti.
133
134
ISPANIJA
Ispanija; Ispanijos Karalystë España; Reino de España Sostinë
Madridas
Valdymo forma
konstitucinë monarchija
Plotas
504 842 km2
Gyventojø
44,1 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko)
1 val.
Piniginis vienetas
euras (EUR)
J
Vëlai vakare á vieðbuèio duris kaþkas pabeldë: Kas ten? paklausë durininkas. Donas Miguelis Anvarias di Consuelas Lucia de Navarra! pasigirdo ið uþ durø. Gerai, tarë durininkas, uþeikite, tik paskutinis tegu uþdaro duris! 135
136
ISPANIJA
VIZOS IR LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE VIZA Ispanija ir Lietuva priklauso Europos Sàjungai, todël á Ispanijà vykstantiems Lietuvos pilieèiams vizø nereikia, pakanka turëti pasà arba asmens tapatybës kortelæ. Jie turi teisæ atvykti ir bûti ðalyje, bet ne ilgiau kaip 3 mën. per pusæ metø. Norint likti Ispanijoje ilgesniam laikui, privaloma gauti leidimà gyventi ðalyje. LEIDIMAS GYVENTI Leidimas laikinai gyventi Ispanijoje iðduodamas nuo 3 mënesiø iki vieneriø metø laikotarpiui, o nuolatinis 5 metø laikotarpiui, po kurio gali bûti pratæstas. Dël leidimo gyventi Ispanijoje turite kreiptis á artimiausià Uþsienieèiø registracijos biurà (Oficina de Extranjeros) arba policijos poskyrá, kuriame yra uþsienieèiø padalinys. Tam, kad gautumëte ðá leidimà, jums reikës pateikti darbo sutartá arba universiteto paþymà, jog studijuojate Ispanijoje, arba árodymà, kad turite pakankamai lëðø pragyventi, arba árodymà, kad ketinate dirbti savarankiðkai. Leidimas gyventi Ispanijoje yra kortelë (Tarjeta de Residencia), kurioje bus áraðytas jûsø Uþsienieèio tapatybës numeris (Número de Identidad de Extranjero, NIE). Ði kortelë bus pagrindinis jûsø asmens dokumentas gyvenant Ispanijoje, jà turësite pateikti atsidarydami sàskaità banke, uþsiraðydami á bibliotekà ir panaðiose situacijose. Daugiau apie leidimà gyventi Ispanijoje galite suþinoti paskambinæ nemokamu telefonu Ispanijoje 900 150 000 (Vidaus reikalø ministerija) arba tarptautiniu numeriu (+34) 915 372 423. Uþsienieèiø registracijos biurø adresus rasite Vidaus reikalø ministerijos interneto tinklalapyje ispanø kalba www.mir.es, skyrelyje Información sobre trá mites → Extranjeros → Directorio.
DARBAS LEIDIMAS DIRBTI Nuo 2006 m. geguþës 1 d. Lietuvos pilieèiams leidþiama dirbti Ispanijoje be jokio specialaus leidimo.
137
ISPANIJA
DARBO PAIEÐKA SKELBIMAI INTERNETE Nemaþai skelbimø apie darbà Ispanijoje galite rasti specialiuose interneto tinklalapiuose, pavyzdþiui: www.acciontrabajo.com www.ceta.es/trabajo www.hispamerica.com/gr/30/inicio.htm www.digigrup.com/centro/index.html www.tdi.es/job-e.htm www.accion-bancoempleohild.com SKELBIMAI SPAUDOJE Ispanijoje leidþiama daugiau kaip 100 laikraðèiø ir beveik kiekviename jø yra darbo skelbimø skyrelis. Daugiausia darbo pasiûlymø spausdinama sekmadienio numeriuose. Jø rasite ir vietiniuose bei regioniniuose laikraðèiuose. Vokieèiø, anglø ar prancûzø kalbomis leidþiamuose laikraðèiuose taip pat bûna siûloma darbo, tik reikia mokëti tà uþsienio kalbà tai vienas pagrindiniø reikalavimø. Tarptautinëje spaudoje daþniausiai skelbiamos darbo vietos techniniam ar vadovaujanèiajam personalui. Profesiniuose leidiniuose galima rasti specializuotø darbo pasiûlymø. Didieji laikraðèiai turi interneto svetaines, kuriose taip pat yra darbo skelbimø skyreliai: El Mundo www.elmundo.es El Pais Cultural www.elpais.com El Pais Digital www.elpais.es ABC Electronico www.abc.es La Razon www.larazon.es El Periodico www.elperiodico.es Galicia Nova www.galicianova.com El Europeo www.eleuropeo.com La Estrella Digital www.estrelladigital.es Sur in English www.surinenglish.com Kiosco Internet www.kiosco.net Nacionalinë ir regioninë spauda www.mir.es/oris/enlaces/prensa.htm
138
ISPANIJA
PER RADIJÀ Keturios didþiausios Ispanijos radijo stotys RNE, Cadena SER, Cadena COPE ir Onda Cero ir regioninës radijo stotys rengia specialias laidas, kuriose skelbia darbo pasiûlymus. PER TELEVIZIJÀ Ispanijoje yra gerai þinoma TV2 televizijos laida Aqui hay trabajo (Ðtai darbas), kurioje skelbiami darbo pasiûlymai. Ði laida rodoma pirmadieniaispenktadieniais 9.30 val. Plaèiau apie jà skaitykite internete (www.rtve.es/tve/program/empleo/index.html). VALSTYBINIAI ÁDARBINIMO BIURAI Visi asmenys nuo 16 metø, ieðkantys darbo Ispanijoje, gali kreiptis á Ispanijos valstybinës ádarbinimo tarnybos (INEM) biurus. Registruojantis reikia pateikti galiojantá asmens dokumentà ir deklaruoti gyvenamàjà vietà. Ten jums bus suteikiama informacijos apie jums tinkamas darbo vietas bei profesiná mokymà, paaiðkinamos galimybës mokytis ar persikvalifikuoti. Ðiø biurø paslaugos yra nemokamos. Uþsiregistravæ asmenys nustatytu laiku turi atnaujinti savo praðymà bei praneðti apie pasikeitimus. Ádarbinimo biurø adresus galite rasti Ispanijos valstybinës ádarbinimo tarnybos (INEM) tinklalapyje www.inem.es. PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO AGENTÛROS Ieðkodami darbo galite kreiptis ir á privaèias ádarbinimo agentûras. Tiesa, èia uþ paslaugas reikës sumokëti tam tikrà mokestá. Tokiø agentûrø adresus rasite Ispanijos valstybinës ádarbinimo tarnybos interneto svetainëje (www.inem.es), skyrelyje Other information/Placement Agencies. LAIKINO ÁDARBINIMO TARNYBOS (ETT) Privaèios laikino ádarbinimo tarnybos padeda susirasti laikinø darbø. Tai gali bûti keliø valandø, dienø ar savaièiø darbas. Ðis variantas gali bûti naudingas norint ðiek tiek uþsidirbti, kol susirasite nuolatinæ darbo vietà. Be to, kokia nors ámonë, kurioje dirbate laikinai, gali pasiûlyti jums ilgalaiká darbà. Tiesa, laikino ádarbinimo tarnyboms reikia sumokëti tam tikrà procentà nuo gaunamo atlyginimo. Laikino ádarbinimo tarnybø sàraðus ir adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose (www.pagi139
ISPANIJA
nas-amarillas.es) bei Ispanijos socialiniø paslaugø ir darbo ministerijos registre, skyrelyje Empresas de Trabajo Temporal (www.mtas.es/empleo/ ett-OIA/inicio.htm). Keliø didþiausiø tarnybø interneto tinklalapiai: Adecco www.adecco.es Alta Gestión www.altagestion.es Computrabajo www.computrabajo.es Flexiplan www.flexiplan.es Laborman www.laborman.es Manpower www.manpower.es People www.people-ett.com Select www.selectett.es Synergie www.synergie-ett.com Vedior www.vedior.es EUROPOS ÁDARBINIMO PASLAUGOS (EURES) EURES (European Employment Services) tai Europos uþimtumo tarnybø ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos ekonominëje erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybës, Ðveicarija, Islandija ir Norvegija. EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos skyriuose. Susisiekite su EURES Lietuvoje ir gausite daugiau informacijos apie Ispanijà. Aplankykite EURES tinklalapius: Visos Europos www.europa.eu.int/eures Lietuvos www.ldb.lt/eures.
· ·
BÛSTAS BÛSTO NUOMA SKELBIMAI SPAUDOJE IR INTERNETE Jeigu ketinate nuomotis gyvenamàjá bûstà Ispanijoje, skelbimø ieðkokite visos ðalies ir regioniniuose laikraðèiuose. (Didþiøjø laikraðèiø interneto svetainiø adresus minëjome anksèiau, skyrelyje Darbo paieðka). Daug ir ávairiø nuomojamø bûstø skelbimø galësite rasti internete (www.segundamano.es). Jø bûna ir universitetø skelbimø lentose. 140
ISPANIJA
NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS Ieðkoti bûsto jums gali padëti nekilnojamojo turto agentûros. Uþ suteiktas paslaugas joms paprastai reikia sumokëti maþdaug tokià sumà, kiek kainuoja iðsinuomoto bûsto vieno mënesio nuoma. Nekilnojamojo turto agentûrø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.paginas-amarillas.es). NUOMOS SUTARTIS Susiradæs tinkamà bûstà, su jo ðeimininku sudarykite nuomos sutartá. Nors þodiniai susitarimai taip pat laikomi ápareigojanèiais, patartina sutartá sudaryti raðtu. Nuomos sutartims tinka standartinë sutarties forma, kurià galima nusipirkti tabako krautuvëlëse. Paprastai nuomininkas turi sumokëti nuomotojui vieno mënesio nuomos mokesèio dydþio uþstatà. BÛSTAS JAUNIMUI Jaunimo instituto (INJUVE) programa Jaunimo aprûpinimas bûstu skirta jauniems (1830, kartais iki 35 metø) þmonëms, kuriø mënesinis atlyginimas didesnis negu 1,5 nustatyto minimalaus atlyginimo (jeigu asmuo negauna jokiø pajamø arba jo gaunamos pajamos yra maþesnës negu 1,5 minimalaus atlyginimo, pasinaudoti ðioje programoje numatytomis paslaugomis galima tik sumokëjus uþstatà). Pagal ðià programà teikiama informacija, susijusi su bûsto nuoma, taip pat galima iðsinuomoti bûstà uþ maþesnæ negu rinkos kainà. Ðià programà vykdanèiø biurø sàraðà rasite interneto tinklalapyje www.injuve.mtas.es, skyrelyje Directorio. Daugiau informacijos jums suteiks Jaunimo institutas (tel. (+34) 913 637 620, faks. (+34) 913 093 066, el. paðtas
[email protected]). SEZONINIS GYVENAMASIS BÛSTAS Jei á Ispanijà atvykstate tik trumpam, ávairiose turizmo agentûrose galite gauti sàraðus gyvenamøjø bûstø trumpalaikei nuomai. Paprastai tokie gyvenamieji bûstai bûna senuosiuose miestø rajonuose, nauji arba renovuoti.
141
ISPANIJA
INFORMACIJA APIE BÛSTO NUOMÀ Jei turite sunkumø dël bûsto nuomos, galite kreiptis á Municipaliná vartotojø informacijos biurà (Oficina Municipal de Informacion al Consumidor, OMIC) arba á vartotojø asociacijas, Vartotojø arbitraþo tribunolà. Visø ðiø organizacijø adresus bei kitos naudingos informacijos rasite Nacionalinio vartotojø instituto interneto tinklalapyje www.consumoinc.es/directorio/interior/omic/omic.htm. Naudingos informacijos apie bûsto nuomà bei praktiniø patarimø taip pat rasite interneto tinklalapyje www.civilia.es/vivienda/alquiler/alquiler.html. NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS Norëdami nusipirkti gyvenamàjá bûstà Ispanijoje, skelbimø galite ieðkoti tuose paèiuose ðaltiniuose kaip ir ketindami já iðsinuomoti. O jei norite profesionalios pagalbos, kreipkitës á vietinæ nekilnojamojo turto agentûrà. Agentûrø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.paginas-amarillas.es). Prieð perkant bûstà, reikës nustatyti jo vertæ (nekilnojamojo turto ávertinimas gali kainuoti iki 1% vertinamo bûsto rinkos vertës). Nekilnojamojo turto ásigijimo sandoris turi bûti patvirtintas notaro. Turto vertinimo ir notaro paslaugø iðlaidas paprastai apmoka pirkëjas. Bankuose galite gauti informacijos apie nekilnojamojo turto ákeitimà, sàlygas ir tvarkà. Tinklalapyje www.st-tasacion.es/inicio.html rasite leidiná Boletin ST. Jame yra naudingos informacijos apie nekilnojamojo turto kainas Ispanijos regionuose bei ekspertø vertinimø dël galimø kainø pokyèiø. KOMUNALINËS PASLAUGOS Valstybinë bendrovë Red electricia de Espana (REE) techniðkai priþiûri elektros tiekimà á visus ðalies regionus. Taèiau po elektros energijos sektoriaus decentralizavimo atskiruose ðalies regionuose elektros energijà tiekia skirtingos bendrovës: Iberdrola (www.iberdrola.com), Endesa (www.endesa.es), Unión Fenosa (www.unionfenosa.es) ir Hidroeléctrica del Cantá brico (www.h-c.es). Greièiausiai jûsø nuomojamame ar perkamame bute jau bus ávesta elektra, tereikës pasidomëti, kuri bendrovë ðià paslaugà teikia. 142
ISPANIJA
Visuose Ispanijos miestuose dujø tiekimas centralizuotas. Uþ dujas mokama pagal skaitikliø rodmenis. Plaèiai paplitusios centrinio bei individualios elektrinio ðildymo sistemos. Taèiau viryklëms daugelyje namø vis dar naudojamos butano dujos, pristatomos á namus balionais (bombonas). Sàskaitos uþ visas ðias paslaugas pateikiamos kas antrà mënesá. Jas reikëtø apmokëti laiku, nes gali bûti nutrauktas paslaugos teikimas. Beveik visø namø gyventojai kartu padengia namo bendrijos iðlaidas uþ paslaugas (durininko, budëtojo, laiptinës valymo, sodo, baseino prieþiûros ir kt.). Pasidomëkite, ar ðios iðlaidos átrauktos á jûsø nuomos mokestá.
SVEIKATA SVEIKATOS DRAUDIMAS Visi þmonës, gyvenantys Ispanijoje, nesvarbu, kokios jie pilietybës, draudþiami valstybiniu sveikatos draudimu. Tereikia prisiregistruoti artimiausioje savivaldybëje ir gavus paþymà kreiptis á Socialinio draudimo skyriø (www.seg-social.es), kad jums bûtø iðduota socialinio draudimo kortelë ir suteiktas numeris, pagal kurá iðduodamas sveikatos paþymëjimas. Norint gauti nemokamà sveikatos draudimo kortelæ, reikia kreiptis á artimiausià sveikatos prieþiûros centro INGESA (ankstesnis pavadinimas INSALUD) skyriø. Informacijos apie centrus kiekviename regione bei reikiamus dokumentus galima rasti internete (www.ingesa.msc.es). Jeigu dirbate Ispanijoje ir mokate socialinio draudimo ámokas, jums bus iðduota socialinës apsaugos kortelë, kurioje bus suraðyti jûsø asmens duomenys bei socialiniø ámokø mokëtojo numeris, kuris árodo, kad jûs turite teisæ á medicinos prieþiûrà ir gydymà Ispanijos sveikatos prieþiûros ástaigose. Sveikatos draudimas padengia 60% gydytojo skirtø vaistø kainos. Jei nemokate socialinio draudimo ámokø, jums gali bûti taikomi tam tikri apribojimai, kai lankysitës pas gydytojà, pavyzdþiui, neiðraðomi tam tikri vaistai. Taèiau jûs vis tiek bûsite priimtas. LIGOS ATVEJU Ispanijos sveikatos prieþiûros centrø bei ligoniniø sàraðà rasite internete (www.msc.es).
143
ISPANIJA
Privaèiø gydymo ástaigø sàraðà rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.paginas-amarillas.es). Smulkesnës informacijos teiraukitës INSS ar INGESA: Nacionalinis socialinës apsaugos institutas (Instituto Nacional de la Seguridad Social) Padre Damián 46 28036 Madrid Tel. 915 688 300 Interneto svetainë www.seg-social.es Nacionalinis sveikatos prieþiûros institutas (Instituto Nacional de Gestión Sanitaria) Alcalá 56 28071 Madrid Tel. 913 380 365 Interneto svetainë www.ingesa.msc.es VAISTAI Daugumos Ispanijos vaistiniø darbo laikas toks pat kaip kitø ástaigø. Kai kurios vaistinës dirba ir savaitgaliais, ir net iðtisà parà.
SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI SOCIALINIS DRAUDIMAS ÁMOKOS Jei Ispanijoje dirbate legaliai, socialinio draudimo ámokø dalá moka jûsø darbdavys, o kita jø dalis iðskaièiuojama ið jûsø atlyginimo. Visais formalumais paprastai pasirûpina darbdavys. Darbuotojai sugrupuojami á atskiras grupes, kiekvienai darbuotojø grupei yra nustatyti skirtingi socialinio draudimo ámokø dydþiai. Minimalus atlyginimas, nuo kurio privaloma mokëti socialinio draudimo ámokas, yra apie 420 EUR per mënesá. Savarankiðkai dirbantys asmenys uþ socialiná draudimà moka maþiau, taèiau jie nëra apdraudþiami nedarbo draudimu.
144
ISPANIJA
IÐMOKOS Nacionalinis socialinës apsaugos institutas (INSS) skiria iðmokas mirties, senatvës, laikino darbingumo netekimo, naðlaièiø, naðliø, profesiniø ligø bei nelaimingø atsitikimø darbe atvejais. Daugiau informacijos praðykite artimiausiame INSS skyriuje. Skyriø adresus rasite tinklalapyje www.seg-social.es, skyrelyje Direcciones y teléfonos. Nedarbo draudimà tvarko Ispanijos valstybinë ádarbinimo tarnyba (INEM) (www.inem.es). MOKESÈIAI MOKESÈIØ SISTEMA Ispanijoje mokami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesèiai. Tiesioginiais mokesèiais apmokestinamas turtas ir pajamos, o netiesioginiais prekës ir paslaugos. PAJAMØ MOKESTIS Asmens pajamø mokesèiu (Impuesto sobre la Renta de las Personas Fisicas, IRPF) apmokestinamos fiziniø asmenø per metus gautos pajamos darbo ir profesinës veiklos pajamos bei kapitalo pajamos. Ispanijoje taikomas progresyvinis mokesèiø tarifas kuo didesnës pajamos, tuo didesni mokesèiai. Konkreèiais atvejais taikomos mokesèiø nuolaidos. Asmuo laikomas Ispanijos gyventoju, jei per mokestiná laikotarpá (metus) bent 183 dienas gyvena ðalyje. Tiesa, sprendþiant, kuriai valstybei jis turi mokëti mokesèius, gali bûti atsiþvelgta ir á jo ðeimos gyvenamàjà vietà, artimiausius asmeninius ir verslo ryðius, registracijos vietà bei vietà, kurioje vykdo pagrindinæ savo veiklà. Jei nustatoma, kad þmogus turi mokëti mokesèius Ispanijoje, tuomet mokesèiai bus skaièiuojami nuo jo pajamø, gautø bet kurioje ðalyje. Mokesèiai yra atskaitomi nuo deklaruotø metiniø pajamø. Taigi geguþësbirþelio mënesiais kiekvienam privaloma deklaruoti visas per metus gautas pajamas toje ðalyje, kurioje dirba ir kuriai privalo mokëti mokesèius. Pajamø nuslëpimas arba pavëluotas deklaravimas laikomas nusikaltimu ir uþ tai gali bûti skiriamos nuobaudos. ES valstybës yra pasiraðiusios dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutartis (CDI), kad nebûtø apmokestinamos tos paèios pajamos asmenø, gyvenanèiø arba dirbanèiø keliose ES valstybëse.
145
ISPANIJA
PILIETYBË IR SANTUOKA ISPANIJOS PILIETYBË Teisæ praðyti Ispanijos pilietybës ágyjate, jei ðioje ðalyje pragyvenate ne maþiau kaip deðimt metø. Tiesa, tam tikrais atvejais ðis laikotarpis gali bûti sutrumpintas iki penkeriø, dvejø ar net vieneriø metø. Tai ámanoma tais atvejais, kai kreipiasi asmuo, turintis pabëgëlio statusà, arba asmuo, kilæs ið Pietø Amerikos, arba asmuo, susituokæs su ispanø tautybës arba Ispanijos pilietybæ turinèiu asmeniu. Kad gautumëte Ispanijos pilietybæ, privaloma atsisakyti Lietuvos pilietybës. SANTUOKA Jei norite susituokti Ispanijoje, kreipkitës á Civiliná registrà (Registro Civil) pagal gyvenamàjà vietà ir pasiteiraukite, kokiø dokumentø tam reikia. Plaèiau apie reikalingus dokumentus skaitykite Lietuvos Respublikos ambasados Ispanijoje interneto tinklalapyje www.emblituania.es/ santuoka.html.
AMBASADOS
Ispanijos Karalystës ambasada Lietuvos Respublikoje Algirdo g. 4 LT-03220 Vilnius Tel. (8 5) 231 3961 Faks. (8 5) 231 3962 El. paðtas
[email protected] Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijos Karalystëje Calle Pisuerga 5 28002 Madrid Tel.: (+34) 913 102 075, (+34) 917 022 118 Faks.: (+34) 915 647 992, (+34) 913 104 018 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.emblituania.es Konsuliniame skyriuje lankytojai priimami pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 10.00 iki 13.00 val. Treèia146
ISPANIJA
dieniais, ðeðtadieniais, sekmadieniais ir ðvenèiø dienomis lankytojai nepriimami. Konsultacijos telefonu teikiamos pirmadieniaispenktadieniais nuo 14.00 iki 17.00 val.
TRANSPORTAS LËKTUVAI Valstybinë Ispanijos oro linijø bendrovë yra Iberia (www.iberia.es), ji siûlo tarptautinius ir vietinius skrydþius. Dvi didþiausios vietiniø oro linijø bendrovës Ispanijoje yra Spanair (www.spanair.es) ir Air Europa (www.air-europa.com). Á didþiausius ir labiausiai turistø lankomus ðalies miestus skraidina visos didþiosios tarptautiniø oro linijø bendrovës. TRAUKINIAI Traukiniai yra gana paplitusi susisiekimo priemonë Ispanijoje. Tai palyginti nebrangus keliavimo bûdas. Lëtieji regioniniai traukiniai kartais bûna ne itin tvarkingi, o greitieji traukiniai, vadinamieji AVE, daþniausiai yra tvarkingesni, juose yra oro kondicionieriai, ðildymas, didesnius atstumus jie nuvaþiuoja kur kas greièiau nei automobilis. Traukiniø tvarkaraðèius bei kainas rasite tinklalapyje www.renfe.es. AUTOBUSAI Autobusus Ispanijoje þmonës daþniausiai renkasi, kai reikia vaþiuoti netoli, pavyzdþiui, á uþmiestá, iki paplûdimio. AUTOMOBILIS Dauguma greitkeliø yra nemokami, tik uþ kai kurias atkarpas reikia mokëti tam tikrà mokestá. Automagistralëse didþiausias leistinas greitis yra 120 km/val., o gyvenvietëse 50 km/val. Vairuotojui privaloma su savimi turëti vairuotojo paþymëjimà ir automobilio draudimo paþymà, bûtina prisisegti saugos dirþà. AUTOSTOPAS Keliauti autostopu nepavojinga, taèiau tai nelabai áprastas bûdas keliauti Ispanijoje.
147
ISPANIJA
MIESTO VIEÐASIS TRANSPORTAS Nedideliø miesteliø vieðasis transportas autobusai, o didesniuose dar bûna metro ir tramvajø. Kai kuriuose miestuose galima ásigyti bilietø, kurie galioja ávairioms vieðojo transporto priemonëms. DVIRATIS Vaþinëtis dviraèiais mëgsta ir jauni, ir vyresni þmonës. Populiaru þygiai, ilgesnës iðvykos dviraèiais. Tiesa, dviraèiø takai nëra labai gerai árengti.
TELEKOMUNIKACIJA FIKSUOTASIS RYÐYS Ispanijoje yra keletas fiksuotojo ryðio operatoriø. Jeigu jûsø namuose dar nëra telefono, galite pasirinkti vienà ið ðiø bendroviø: Telefonica (www.telefonica.es), Airtel, Jazztel (www.jazztel.com), Retevision (www.retevision.es), UNI 2 (www.uni2.es), aLÓ (www.alo.es). Telefono ryðys prijungiamas paprastai per 715 dienø. Skirtingø telefono ryðio bendroviø sàraðas ir siûlomi pokalbiø tarifai pateikiami interneto svetainëje www.teltarifas.com. MOBILUSIS TELEFONAS Ðalies viduje pigiau skambinti mobiliuoju telefonu. Pagrindinë mobiliojo ryðio bendrovë yra Telefonica Movistar (www.telefonica.es, trumpasis numeris 1485). Kitos bendrovës: Vodafone (www.vodafone.es, tel. 607 123 000) ir Amena (www.amena.com, tel. 656 001 470, trumpasis numeris 470). Ar sudarysite sutartá, ar pirksite iðankstinio mokëjimo korteles ne taip svarbu, nes tarifai nesiskiria. Pigiau gali kalbëti þmonës, kurie naudojasi to paties tinklo paslaugomis. TAKSOFONAI Pagrindinëse miestø gatvëse yra telefono bûdeliø, jose rasite paaiðkinimus, kaip naudotis vieðaisiais telefono aparatais. Dauguma ðiø aparatø priima monetas arba 6 ir 12 EUR vertës telefono korteles, jos parduodamos paðte ir tabako krautuvëlëse.
148
ISPANIJA
· · · · · · · · ·
NAUDINGI TELEFONO NUMERIAI Ispanijos tarptautinis kodas +34 Nacionalinio pobûdþio informacija teikiama telefonu 11818, informacija apie tarptautinius skambuèius teikiama paskambinus telefonu 11825 Bendrasis pagalbos numeris 112 Techninë pagalba kelyje 900 123 505 Policija: valstybinë 091, vietos 092 Raudonasis Kryþius 913 354 545 Civilinë sauga 1006 Sanitarinë tarnyba 061 Ugniagesiø tarnybos numeris kiekviename mieste kitoks (Madride 915 889 111, Barselonoje 932 915 353)
PAÐTAS
Paðto þenklø galima ásigyti paðto skyriuose ir tabako krautuvëlëse. Pagrindinëse miesto gatvëse nesunkiai rasite laiðkø dëþutes ir galësite iðsiøsti savo laiðkus. Dël siuntiniø siuntimo kreipkitës á artimiausià paðto skyriø. Informacijos apie visas Ispanijos paðto teikiamas paslaugas rasite internete (www.correos.es).
RELIGIJA
94% Ispanijos gyventojø iðpaþásta katalikybæ. Religija yra labai svarbi ðios ðalies þmoniø gyvenime. Tai atsispindi jø gyvenimo bûde, màstyme ir moralëje, mene ir architektûroje. Ispanø religingumas pasiþymi ypatingu dþiaugsmingumu beveik kiekviena ispanø ðventë turi religiná pagrindà, baþnytinës procesijos ypaè spalvingos, iðpuoðtos gëlëmis, lydimos þmoniø ðypsenø bei geros nuotaikos.
KALBA
Ispanijoje valstybinë kalba yra ispanø. Bendrinë ispanø kalba susiformavo kastilø tarmës pagrindu. Taèiau jei planuojate apsigyventi Galicijoje, Katalonijoje, Baskijoje ar Balearø salose, reikëtø mokytis tuose regionuose vartojamø kalbø baskø, katalonø ir galisø. Jos taip pat turi oficialø statusà. Ispanijoje yra ir daugiau ne taip plaèiai paplitusiø vietiniø dialektø. Mokantiems tik anglø, vokieèiø ar prancûzø kalbas susiras149
ISPANIJA
ti darbà ðioje ðalyje bus labai sunku, nebent trumpalaiká turizmo sektoriuje salose ar pakrantëje. Angløispanø kalbø þodynas internete: www.freedict.com/onldict/onldict.php Nemokami ispanø kalbos pagrindai anglø kalba internete: www.studyspanish.com www.bbc.co.uk/languages/spanish/index.shtml Jei pasiryþote lankyti ispanø kalbos kursus, galite kreiptis á Servanteso institutà (Cervantes Institute). Jo skyriø yra ávairiose ðalies vietose, jø adresus galite rasti internete (www.cervantes.es).
KULTÛRA
Ispanija yra treèioji ðalis pasaulyje pagal Pasaulio paveldo paminklø skaièiø. Ðalyje gausu ávairiø laikotarpiø statiniø nuo romënø miestø, gotikiniø katedrø iki moderniosios architektûros ðedevrø (Antonio Gaudi darbai Barselonoje). Ispanijos ðvietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje (www.mec.es) rasite daugiau informacijos apie kiekvieno regiono kultûros paveldo paminklus. Ðioje ðalyje yra labai daug meno galerijø ir muziejø, kuriuose galite pamatyti ir pasaulinio garso menininkø kûriniø, ir moderniojo meno atstovø darbø bei eksperimentø. Ispanijos kultûros ministerijos interneto tinklalapyje (www.mcu.es), skyrelyje Bellas Artes, Museos y Patrimonio, rasite svarbiausiø valstybiniø muziejø ir jø adresø sàraðà. Dauguma muziejø pirmadieniais nedirba, o sekmadieniais áëjimas á valstybinius muziejus nemokamas. Neatsiejama Ispanijos kultûrinio gyvenimo dalis fiestos. Joms vykstant miestø gatvëmis traukia didþiulës procesijos, skamba dainos, vyrauja linksma nuotaika. Fiestos daþnai turi religiná pagrindà. Ypaè daug religiniø ðvenèiø ávairiuose miestuose vyksta Velykø laikotarpiu. Þinomiausios turistø pamëgtos fiestos yra tradicinës buliø bëgtynës Pamplonoje, pomidorø karas (La Tamatina) Bunolo mieste (Valensijoje), vandens ðventë Valagaracia de Arousoje. Tradicinë ispanø pramoga korida. Tai þmoniø kova su buliumi, kurá ið pradþiø áerzina raudonu audeklu, paskui bado ietimi ir galiausiai nuduria ðpaga. Visame pasaulyje þinomas flamenkas tradicinis ispanø ðokis. Gali150
ISPANIJA
te pamatyti já ðokant kiekviename didesniame Ispanijos mieste ir net patys pabandyti já iðmokti. Senos operos tradicijos yra Katalonijoje. Pop, rock, jazz ir kitø stiliø muzikos þvaigþdës átraukia Ispanijà á savo turø marðrutus. Ibiza laikoma elektroninës ir chill-out muzikos sostine. Þymûs Ispanijos menininkai: raðytojai Miguelis de Cervantesas, Lope de Vega, dailininkai Salvadoras Dali, Joanas Miro, Pablo Picasso, Francisco de Goya, architektas Antonio Gaudi, dainininkai Placido Domingo ir Jose Carreras. Ispanijos ðvietimo, kultûros ir sporto ministerijos leidinyje Kultûriniø paslaugø vadovas (Guia de Servicios Culturales) rasite bibliotekø, muziejø bei teatrø sàraðà. Ðio leidinio teiraukitës el. paðtu
[email protected] arba ieðkokite interneto tinklalapyje www.mcu.es. Visuose didesniuose Ispanijos miestuose spaudos pardavimo vietose bûna specialiø leidiniø turistams apie lankytinas vietas ir laisvalaikio pramogas. Informacijos apie ávairius renginius, kino ir teatro repertuarà rasite atskirose daugumos laikraðèiø skiltyse.
VALIUTA
Ispanija priklauso euro zonai, taigi jos, kaip ir daugelio Europos valstybiø, valiuta yra euras (1 EUR apie 3,45 LTL). Daugelyje parduotuviø be vargo atsiskaitysite debeto ir kredito kortelëmis. Pinigus iðsigryninti galite viename ið daugybës bankomatø.
MAISTAS
Ispaniðkas maistas labai skiriasi nuo lietuviðko. Èia nerasite juodos duonos, vietoj jos ispanai valgo prancûziðkus batonus ir ávairius paplotëlius. Tradiciðkai valgoma neriebiai, bet daug. Valgymas ðioje ðalyje yra ir bûdas leisti laisvalaiká, ir malonumas, ir bendravimo bei kultûros dalis. Pagrindinis dienos valgymas yra gausi vakarienë. Per pietø pertraukà dauguma þmoniø uþkandinëse ir restoranuose valgo dienos pietus (vadinamàjá Menu), kuriuos paprastai sudaro pirmasis ir antrasis patiekalai, desertas ir gërimas. Tradicinis ispanø patiekalas tapas. Tai gali bûti lengvas uþkandis prieð pietus ar prie alaus (pvz., alyvuogës ir sûrio ar kumpio gabalëliai), arba didesnis ir ávairesnis maisto rinkinys, atstojantis visus pietus.
151
ISPANIJA
Ispanijoje yra ir amerikietiðko greitojo maisto, ir turkiðkø kebabø. Vasarà panorëjæ greitai uþkàsti mieste, gatvëse galite nusipirkti kreveèiø ar sraigiø, subertø á laikraðèio tûtà. Ðioje pietø ðalyje labai mëgstamos jûros gërybës austrës, moliuskai, krevetës ir pan.
PARDUOTUVËS MAISTO PREKËS Pigiausia pirkti maisto produktus europietiðkuose prekybos centruose Lidl, Plus, Alcampo. Baskijoje paplitæs parduotuviø tinklas Eroski. Vaisiø ir darþoviø geriausia ieðkoti turguje ten jie ir ðvieþesni, ir pigesni. DRABUÞIAI, AVALYNË, ÁVAIRÛS DAIKTAI Ispanijoje yra visø þinomø tarptautiniø tinklø parduotuviø. El Corte Ingles tai tinklas dideliø prekybos centrø, kuriuose bûna visko po vienu stogu. Kiti didesni prekybos centrai: Eroski, Alcampo ir Carrefour. Pigiau nei parduotuvëse drabuþiø galima nusipirkti turguje. Daugumoje miestø jie vyksta vienà kurià savaitës dienà. Ávairiausiø sendaikèiø, knygø, baldø ir rakandø galite aptikti vadinamuosiuose blusø turguose. Vienas þinomiausiø El Rastro turgus Madride. Naujø ir dëvëtø daiktø galima nusipirkti ir pagal skelbimus paieðkokite jø tinklalapyje www.costamarket.com. PARDUOTUVIØ DARBO LAIKAS Parduotuviø darbo laikui, beje, kaip ir visø þmoniø dienotvarkei, didþiulæ átakà turi karðtas klimatas. Bûtent todël dauguma parduotuviø atidaromos apie 10 val., o vëliau, apie 13.30 val., uþdaromos ir iki 1617 val. tæsiasi pertrauka siesta. Jai pasibaigus parduotuvës vël atidaromos ir dirba iki 20 val. Taèiau pastaraisiais metais vis daugëja parduotuviø, ypaè dideliø prekybos centrø, kurios neuþdaromos vidury dienos.
LAISVALAIKIS, SPORTAS Laisvalaikiu ispanai mielai bendrauja su draugais ir giminaièiais. Labai daþnai jie ruoðia pietus bièiuliams arba eina kartu pietauti á restoranà. Iðëjæ pasimëgauti naktiniu gyvenimu, daþniausiai neuþsibûna viena152
ISPANIJA
me bare ar klube, bet traukia ið vienos vietos á kità. Baruose þmonës daþnai apskritai ne sëdi, o bûriuojasi prie baro, vaikðtinëja, bendrauja, pasklinda lauke. Ispanijoje labai didelis kultûros renginiø pasirinkimas. Þmonës mielai lanko kinà, teatrà, parodas, koncertus, o tradiciniø ispanø pramogø mëgëjai koridà ir buliø kovas. Ispanijoje labai iðplëtota sporto infrastruktûra. Informacijos apie sporto centrus rasite Ispanijos ðvietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje www.csd.mec.es, o apskritai apie Ispanijos sportà pasiskaitysite uþsukæ á interneto svetainæ www.sportec.com. Populiariausia sporto ðaka Ispanijoje, þinoma, futbolas. Ðalies Nacionalinë profesionalø futbolo lyga (www.lfp.es) yra viena stipriausiø pasaulyje.
ÞINIASKLAIDA SPAUDA Didþiausi Ispanijos dienraðèiai: El Mundo (www.elmundo.es), El País (www.elpais.es), ABC (www.abc.es), El Periodico (www.elperiodico.es) ir La Vanguardia (www.lavanguardia.es). Baskijoje leidþiamas didelis dienraðtis El diario Vasco (www.diariovasco.com). TELEVIZIJA Didþiausios komercinës televizijos yra Tele 5 ir Antena 3. Televizijos ir kino filmai visuomet dubliuoti, juos ágarsina profesionalûs aktoriai. Visuomeninë bendrovë Radiotelevision Española (RTVE) transliuoja 2 nacionalines ir keliolika regioniniø TV programø ispanø, katalonø, baskø ir kt. kalbomis. Yra apie 220 privaèiø TV transliuotojø.
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI Vaikus jau nuo 4 mënesiø pradedama leisti á lopðelá-darþelá (guardería), kurá jie lanko iki 3 metø. Nuo 3 iki 6 metø vaikai lanko darþelá (parvulario). Darþeliuose jau pradedama ruoðti vaikus pradinei mokyklai, ugdomas jø gebëjimas mokytis. Vedamos muzikos, kalbos, sporto pamokëlës, laiko þaidimams skiriama labai nedaug. Daþnai rengiamos 153
ISPANIJA
ekskursijos ir iðvykos, net su visai maþais vaikais. Daugumoje darþeliø vaikai bûna nuo 9 iki 16 ar 17 val. Ispanijoje yra valstybiniø ir privaèiø vaikø darþeliø. Gauti vietà valstybiniuose darþeliuose gali bûti sunku, nes norinèiøjø juos lankyti yra daug. Pirmenybë teikiama vaikams, kuriø tëvø socialinë padëtis sunkesnë. Mokestis uþ vaikø darþelius skiriasi. Daþnai darþelis yra pradinës ar net vidurinës mokyklos dalis, tokiu atveju rinkdamiesi darþelá jau renkatës ir mokyklà, kurioje vaikas vëliau mokysis. MOKYKLOS Mokyklos Ispanijoje yra trijø rûðiø: valstybinës, privaèios ir miðrios. Valstybinës mokyklos yra nemokamos, tik mokiniai privalo patys ásigyti visus vadovëlius. Kaip gauti vietà valstybinëje mokykloje, kur ir kada uþsiregistruoti, galite suþinoti, jei kreipsitës á savo administracinio regiono Ðvietimo ministerijà. Miðrios mokyklos yra ið dalies finansuojamos valstybës, taèiau ir mokiniø tëvai privalo mokëti tam tikrà mokestá, kuris priklauso nuo jø gaunamø pajamø dydþio. Privaèios mokyklos paprastai yra katalikiðkos arba siûlo sustiprintà socialiniø mokslø ar uþsienio kalbø dëstymà. Mokymasis daugumoje privaèiø mokyklø vidutiniðkai kainuoja 300400 EUR per mënesá, taèiau yra ir pigesniø, ir gerokai brangesniø mokyklø.
LIETUVIØ VEIKLA
Ispanijoje gyvena itin daug mûsø tautieèiø, todël ir Ispanijos lietuviø bendruomenë (ILB) yra gana gausi. Visi neseniai atvykæ mielai kvieèiami prisidëti prie bendruomenës veiklos. Daug naudingø patarimø, skelbimø ar informacijos apie kaimynystëje gyvenanèius lietuvius galite rasti bendruomenës tinklalapiuose: www.lithuanos.com arba www.espana.vhost.lt. Ðiuo metu yra ásteigti Alikantës, Andalûzijos, Katalonijos, Madrido, Navaros ILB skyriai. Lietuviðkos sekmadieninës mokyklëlës vaikams: Saulutë: Navaros regionas, Tudelos miestelis Kiekvienà ðeðtadiená 15.0017.30 val. 154
ISPANIJA
Lietuviukai: Almerijos regionas, Kampohermoso kaimas Kiekvienà sekmadiená 10.0012.00 val. Malûnëlis: C/Colon 60 Guardamar del Segura 03140 Alicante Sekmadieniais 12.0014.00 val. Daugiau ir tikslesnës informacijos apie mokyklëles suþinosite kreipæsi á Ispanijos lietuviø bendruomenæ. Interneto svetainës www.espana.vhost.lt lankytojai dalijasi nuorodomis, kur Ispanijoje galima rasti lietuviðkø maisto produktø.
155
ISPANIJA
Pirmas þodis, kurá iðmokom tik atvykæ, mañana Ieva Kuzminskaitë, 26 metai, skrydþiø valdymo specialistë, 8 mënesiai Ispanijoje
Iðvykau á Ispanijà dalyvauti Europos Sàjungos finansuojamame projekte. Dirbau savanorës darbà. Mano tikslas buvo kartu su kitø Europos ðaliø savanoriais organizuoti kampanijà prieð rasizmà. Kartà jau buvau buvusi Ispanijoje, man ten patiko, todël norëjau dar kartà sugráþti, iðmokti kalbà, kuria þaviuosi. Kadangi prieð iðvaþiuodama jau þinojau, kur ir kaip gyvensiu, jokiø problemø ásikuriant nekilo. Viskuo pasirûpino mane priëmusi organizacija. Dirbau laisvu grafiku, be atlyginimo, bet uþ gyvenamàjà vietà ir maistà buvo sumokama, kiekvienà mënesá gaudavau 150 eurø dienpinigiø asmeninëms iðlaidoms. Visais socialinio draudimo reikalais pasirûpino programa Jaunimas, kurioje dalyvavau. Gydymas gyvenant Ispanijoje man buvo nemokamas. Daugiausia sunkumø ið pradþiø buvo dël kalbos, nes Ispanijoje maþai kas kalba angliðkai. Nemokëdama laisvai kalbëti ispaniðkai jauèiausi nevisavertiðkai. Lietuvoje esam susidaræ ispanø stereotipà jie labai bendraujantys, draugiðki, karðti vyrai ir pan. Vos tik atvaþiavus supratau, kad jis visiðkai klaidingas. Pragyvenusi ten 8 mënesius galiu pasakyti, kad jie tikrai linkæ bendrauti, pvz., vaþiuojant metro visà kelià gali kalbëti su nepaþástamu þmogumi kaip su geriausiu draugu, bet viskas tuo ir pasibaigs. Jie linkæ padëti visose situacijose, tarkim, vieno þmogaus paklausus kelio, kitas, pamatæs, kad tau yra aiðkinama, kaip nueiti vienur ar kitur, sustoja ir taip pat pradeda aiðkinti. Baigiasi tuo, kad suþinojæs reikiamà informacijà tu jau trauki savo keliu, o tie du þmonës vis dar kalbasi tarpusavyje, svarsto, kurio pasiûlytas kelias yra geresnis. Pietø gyventojai atviresni nei ðiaurës. Apskritai ispanai atviri, draugiðki, bet, kad taptum tikru draugu, reikia pasistengti. Kaip jie patys sako, ir tai, mano manymu, tikra tiesa, jie sunkiai atveria duris á savo ðirdá, bet jei jau sugebëjai jas praverti ir áeiti, tai visam gyvenimui tampi draugas. 156
ISPANIJA
Ðalis tikrai didelë ir labai skirtinga. Pabuvus pietuose, o paskui ðiaurëje, atrodo, kad buvai skirtingose ðalyse ir kraðtovaizdis, ir þmonës labai skiriasi. Ðalá sudaro atskiros sritys ir kiekviena jø turi savo kultûrà vienur ji ryðkesnë, kitur ne taip. Kiekvienoje srityje kalbama savo kalba arba dialektu. Atvaþiavæs pamatai, kad tai ne viena Ispanija, kaip atrodë prieð iðvykstant. Þmonës ið srièiø, norinèiø nepriklausomybës (Baskijos ar Katalonijos) net supyktø, jei juos pavadintum ispanais. Man labiausiai patiko Ispanijos klimatas ir þmoniø mokëjimas dþiaugtis gyvenimu. Tiesa, kartais supykdydavo neorganizuotumas, polinkis viskà atidëlioti rytdienai (pirmas þodis, kurá iðmokom tik atvykæ, mañana, rytoj, tai daug kà pasako). Kartais tiesiog imdavo pyktis dël to, kad jie visiðkai nemoka planuoti. Taèiau po kurio laiko prie tokio ramaus gyvenimo pripranti, prisitaikai ir netgi gráþæs á Lietuvà pasigendi. Ispanai labai daug laiko praleidþia lauko kavinëse ir baruose. Skirtingai nei Lietuvoje, pagyvenæ þmonës ir net moèiutës, senukai taip pat. Þmonës valgo, vaiðinasi gërimais ir kalbasi kalbasi. Naktiniuose klubuose ðokama visai ne taip, kaip daugelis mûsø ásivaizduoja (dar vienas stereotipas sugriautas). Þinoma, yra specialios vietos, kur ðokama nuostabiai, bet dauguma ðoka vos vos judëdami ir kalbëdami kalbëdami. Tai ispanai tikrai mëgsta! Populiaru Ispanijoje futbolas, korida. Maþuose miesteliuose visà vasarà vyksta ðventës eisenos, karnavalai, buliø bëgtynës gatvëmis ir t. t. Pavojai, kylantys gyvenant Ispanijoje, turbût tokie patys kaip ir visose kitose ðalyse. Dideliuose miestuose reikia labai saugotis, kad neapvogtø, ypaè metro. Kai vieðëjau Ispanijoje, Madride siautëjo gaujos vaikø, kurie pagriebdavo þmogaus piniginæ arba telefonà tiesiog nuo staliuko kavinëje. Tada vagysèiø buvo taip gausu, kad atëjus á aikðtæ, kur daug lauko kaviniø, buvo aiðkiai matyti, jog visi þmonës stengiasi atsisësti prie staliukø kuo toliau nuo perëjimo. Þinoma, laikraðèiuose perskaitydavom apie visokius nusikaltimus, bet man ten bûnant (aðtuoni mënesiai yra gana nemaþai, o namie að tikrai nesëdëdavau), në karto nemaèiau muðtyniø, netgi iðgëræ þmonës nesimuða. Ten nebuvo jokio nemalonaus iðgërusiø (ir ne tik) vyrø priekabiavimo prie merginø (sugráþusi á Lietuvà tai iðkart pajutau). Apskritai Ispanijos gatvëse kur kas maþiau girtø þmoniø. Nëra tokio agresyvumo, koká matau èia, Lietuvoje. Bet nepatiko, kad jaunimas (ir ne tik) labai mëgsta rûkyti þolæ, nors 157
ISPANIJA
tai ir nelegalu. Tai daroma netgi kavinëse. Eidamas gatve pro lauko kavinæ, gali iðvysti debesëlá ir uþuosti stiprø kvapà rûkyti þolæ ten áprasta. Man darbe sunkiausia buvo suprasti ir susitaikyti su tuo, kad vietiniai þmonës daug þada, bet kartais visai nepadaro arba padaro paskutinæ minutæ. Tarkim, organizuojam vietiniø jaunimo grupiø koncertà, o iki koncerto likus vienai nakèiai dar neþinom, ar bus tame pastate elektra, ar ne, nors paþadëta... Mums, ðiaurieèiams, ápratusiems prie tikslaus grafiko ir dienotvarkës, tai kainuodavo nemaþai nervø. O santykiai su organizacijos nariais buvo gana familiarûs, ir apskritai, kiek pastebëjau, visur darbuotojas laikomas þmogumi, nesvarbu koká darbà jis dirba. Pavyzdþiui, padavëjo ar kasininko darbas Ispanijoje ir Lietuvoje, darbdaviø elgesys su savo darbuotojais yra nesulyginami (galiu lyginti, nes turiu tokio darbo Lietuvoje patirties). Lietuvoje ðá darbà galima prilyginti vergovei. Dalyvaujant projekte ádomiausia buvo kà nors darant sutikti vis naujø þmoniø, suþinoti naujø dalykø apie kitas kultûras. Kadangi mano darbas buvo ðalinti nusistatymus prieð kitø kultûrø þmones, daug teko bendrauti su imigrantais: marokieèiais, pietø amerikieèiais, rumunais. Su atvykëliais ið kitø ðaliø bendrauti buvo net lengviau nei su vietiniais, nes atvykëliai geriau vieni kitus supranta, labiau ieðko draugø. Imigrantai Ispanijoje dirba ávairius darbus. Tie, kurie visai nemoka kalbos, dirba laukuose, skina vaisius, vyrai daþnai darbuojasi statybose. Daugelis jaunimo, kurie moka ispanø kalbà, ypaè ið Rumunijos, dirba padavëjais. Atvykëliø ið ávairiausiø kraðtø yra daug, todël uþsienieèiai èia nieko nestebina. Imigrantai ið arabø ðaliø, Afrikos, Pietø Amerikos yra nemëgstami. Dideliuose miestuose, kur daug turistø, nusistatymas prieð juos nëra toks didelis, bet maþuose miesteliuose ir kaimuose jie diskriminuojami. Labiausiai èia nemëgsta arabø. Pietø amerikieèiai daug greièiau integruojasi, nes jø ta pati kalba ir religija, o arabams sekasi sunkiau. Gyvenau miestelyje netoli Valensijos. Þinojau, kad á pietus nuo ðio miesto yra daug lietuviø, bet në vieno nesu sutikusi per visà gyvenimo Ispanijoje laikà. Bûdama ten lietuviø ir neieðkojau, nes svarbiau buvo integruotis á vietinæ bendruomenæ. Be to, niekam ne paslaptis, kad daugelio tenai dirbanèiø lietuviø reputacija nekokia (tautieèiø reketavimas ir pan.) tokiø sutikti net prisibijojau. Vëliau, suþinojusi, kad Valensijoje yra Lietuvos konsulatas, bandþiau já susirasti. Tikëjausi ten rasti ko158
ISPANIJA
kià lietuviðkà bibliotekà, nes buvau pasiilgus lietuviðko raðto, buvo ádomu suþinoti, kokia veikla jis uþsiima. Su pavydu þiûrëjau á savo draugus prancûzus, kurie turi labai stiprø savo kultûros centrà Valensijoje. Bûdamas to centro nariu gali gauti visà informacijà, nenutolti nuo savo kultûros, ten gali gauti literatûros ispanø kalba, iðsinuomoti ispaniðkø filmø DVD, padedanèiø mokytis kalbos, ir pan. Taèiau Lietuvos konsulato adreso neradau, tik telefonà. Kiek supratau, konsulatas naujas, gal net patalpø neturi, o gal yra tik konsulë, kuri padeda tvarkyti reikalus. Jei kada ásikurèiau Ispanijoje ilgesniam laikui, labai norëèiau, kad bûtø koks nors kultûros centras, kuriame bûtø galima susitikti su tautieèiais. Nors Ispanijoje buvo dalykø, kurie man nelabai patiko, bendras áspûdis labai geras. Þmonës laisvi, linksmi. Argi gali nepatikti tokia ðalis, kur vaþiuojant metro jaunas ispaniukas netikëtai pradeda dainuoti flamenkà arba kur eidama gatve pamatai prieðais ateinanèiø jaunuoliø grupæ, kurie ploja rankomis, dainuoja flamenkà ir tavæs neuþkabinëja nemandagiais þodþiais.
Bendravimas ispanui kaip deguonis Ramûnas T., 32 metai, virëjas konditeris, 7 mënesiai Ispanijoje
Ispanija nuostabi ðalis. Man patiko jos þmonës, kalba, kultûra. Nervino emigrantai (rumunai, marokieèiai). Didesniø pavojø nepastebëjau, jei nekalbësime apie lietuvaièius nusikaltëlius. Iðvykau ieðkoti geresnio atlyginimo. Turëjau giminiø, jau iðvykusiø á Ispanijà. Pradþioje buvo sunku priprasti prie karðèio, trukdë kalbos barjeras. Labiausiai padëjo draugai. Mano darbas buvo skinti vynuoges, alyvuoges. Susiradau já per paþástamus. Dirbdavau apie 11 val. per dienà, 77 val. per savaitæ. Jokiø socialiniø garantijø neturëjau. Uþdirbdavau 48 eurus per dienà (paprastai mokama 4252 eurai per dienà). Dauguma emigrantø dirba þemës ûkyje ar statybose. Ádomiausia buvo mokytis kalbos, bendrauti, o bjauriausia karðtis. 159
ISPANIJA
Ispanai nuostabûs ir teisingi kaip elgiesi pats, taip ir su tavimi elgiasi. Bendravimas ispanui kaip deguonis. Jie labai emocingi. Kadangi atvykëliø nuolat daugëja, atsiranda ir nacionalizmo ðalininkø, bet kol kas nelabai jauèiasi, taigi viskas normalu. Bendraujant su ispanais, svarbiausia ðypsotis ir bûti atviram. Labai nemandagu rodyti tam tikrus gestus, negalima gulëti ant þolës kur papuolë, nors apskritai tai ðalis, kurioje leidþiama beveik viskas. Galima susikalbëti vokieèiø, anglø (kurortuose), ispanø kalbomis. Bendravau su ukrainieèiais, rusais, rumunais, baltarusiais. Laisvalaikiu lankomi klubai, barai, kavinës, paplûdimiai ir, þinoma, La Fiesta. Su Lietuva ryðius palaikiau paðtu, el. paðtu, telefonu. Santykiai tarp Ispanijos lietuviø baisûs pavydas, muðtynës ir t. t. (kalbu apie daugumà). Ið Ispanijos gráþau á Èekijà, bet apie tai reikëtø kalbëti atskirai.
Niekur neskubanèiø ir daug þadanèiø þmoniø ðalis Violeta Lopetienë, 45 metai, mokytoja, 8 mënesiai Ispanijoje
Atvykau á Ispanijà steigti lituanistiniø mokyklëliø ir mokyti vaikus lietuviø kalbos ir Lietuvos istorijos. Ðioje ðalyje gyvena daug lietuviø, todël Almerijos lietuviø bendruomenë nusprendë pakviesti mokytojà ið Lietuvos. Ið pradþiø sunkiausia buvo sukviesti vaikus á mokyklëles ir pelnyti èia gyvenanèiø lietuviø pasitikëjimà. Bet labai padëjo Ispanijos lietuviai, kuriø kvietimu atvykau. Dirbu mokytoja, atvykau su TMID (Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento) siuntimu. Dirbu 40 val. per savaitæ, turiu visas socialines garantijas, gaunu apie 2 400 Lt (atskaièius mokesèius). Vidutiniðkai mokytojai Ispanijoje uþdirba 1 300 eurø. Tai niekur neskubanèiø ir daug þadanèiø þmoniø ðalis. Pastebëjau, kad ispanai beveik niekada neatsisako padëti, ypaè jeigu tai jiems nieko 160
ISPANIJA
nekainuoja arba gali bûti naudinga, taèiau kai reikia imtis konkreèiø veiksmø, randa daug mandagiø paaiðkinimø, kodël ðá kartà padëti negali, bet ateityje tikrai padës kuo galëdami. Ispanijoje puikus klimatas, ðilta jûra, skanus maistas. Bet erzina valdininkø nekonkretumas ir problemø sprendimo vilkinimas, nepunktualumas. Daug ðiukðliø. Galima áprasti atidëlioti darbus rytdienai. Atvykëlës moterys èia daþniausiai dirba ðiltnamiuose, rûðiuoja darþoves, dirba baruose, o vyrai statybose ir ðiltnamiuose, þemës ûkyje. Ádomiausia stebëti, kaip gilëja Ispanijos lietuviø vaikø gimtosios kalbos ir Lietuvos istorijos þinios, linksma þiûrëti savo mokiniø pasirodymus per bendruomenës ðventes. Su bjauriais dalykais susidurti neteko. Ispanai labai ðilti þmonës, linkæ bendrauti, noriai padeda surasti reikiamà vietà ar ástaigà. Á atvykëlius jie þiûri tolerantiðkai, bet susikalbëti ámanoma tik ispaniðkai. Su atvykëliais ið kitø ðaliø nebendravau, man teko bendrauti tik su lietuviais. Laisvalaiká ispanai daþniausiai leidþia baruose, diskotekose, prie jûros, keliauja. Atvykau á Ispanijà be ðeimos. Sûnus man iðvykus tapo savarankiðkesnis, greièiau suaugo. Su Lietuva bendrauju internetu, telefonu, laiðkais. Santykiai tarp Ispanijos lietuviø labai ávairûs. Bendraujama daþniausiai nedidelëmis grupëmis. Dauguma lietuviø padeda vieni kitiems ásidarbinti, susirasti gyvenamàjá bûstà. Paprastai stengiamasi apsigyventi netoli savo darbo, todël greta gyvena giminës, draugai, neretai kartu gyvena kelios ðeimos. Ispanijoje veikia kelios lietuviø bendruomenës. Vasario mënesá ákûrëme Lietuviø kultûros, ðvietimo ir informacijos centrà Almerijoje. Centro steigëjai 13 Almerijos provincijos lietuviø (verslininkai, darbininkai, namø ðeimininkës, lituanistiniø mokyklëliø moksleiviø tëveliai). Esu ðio centro direktorë. Centras surengë Velykø ðventæ, kurioje dalyvavo 150 suaugusiøjø ir apie 50 vaikuèiø. Visuotinio Ispanijos lietuviø suvaþiavimo metu buvau iðrinkta á valdybà. ILB valdyboje esu atsakinga uþ ðvietimà. Ketinu gráþti á Lietuvà jau greitai.
161
ISPANIJA
Ispanijoje bendravimas labai susijæs su maistu Lina Butkutë, 24 metai, ekonomistë, 1,5 metø Ispanijoje
Ispanija man labai patiko. Pati ðalis labai graþi. Èia daug graþiø ne tik miestø, bet ir ið viduramþiø iðlikusiø kaimeliø. Pasak keliautojø, Ispanija (po Italijos) yra pati graþiausia Europos ðalis. Kiek maèiau pritariu. Labai patiko þmonës, aptarnavimo lygis. Retai pasitaikë sutikti susiraukusiø pardavëjø ar ðiaip tarnautojø. Labiausiai patiko bûtent malonûs þmonës. Be abejo, ir ðiltas klimatas. Nepatiko galbût transporto kamðèiai. Taip pat ir tai, kad baskø regione nedidelis darbo pasirinkimas, daugiausia siûloma dirbti restoranuose ir baruose, statybose, o kvalifikuotà darbà rasti sunku. Ið esmës pati ðalis man pasirodë gana saugi. Baskijoje iki uþsienieèiø atvykimo nusikalstamumo lygis buvo labai þemas (dabar daugiausia problemø kelia marokieèiai). Iðvykau á Ispanijà, nes mano draugas ið ten kilæs. Daugiausia sunkumø pradþioje bûdavo, be abejo, dël kalbos. Tik atvykusi nesupratau absoliuèiai nieko, pati suregzdavau vos kelis sakinius. Dar iki ðiol, nors jau puikiai kalbu ispaniðkai, nesuprantu jø bajeriø. Ið pradþiø jauèiausi uþsieniete. Kaip namie ten pradëjau jaustis maþdaug tik po metø. Labiausiai padëjo draugas ir jo artimieji. Daþniausiai atvykëliai Ispanijoje dirba aptarnavimo srityje (padavëjais, pardavëjais), statybose. Beje, ðie darbai labai neblogai apmokami. Statybininkai, vidaus apdailos specialistai, santechnikai, elektrikai apskritai gauna didþiausius atlyginimus (apie 5 000 eurø). Þmonës labai malonûs ir labai paslaugûs, nors artimø draugysèiø su uþsienieèiais jie nelinkæ uþmegzti, labiau bendrauja draugø rate, susiformavusiame nuo vaikystës. Ispanijoje bendravimas labai susijæs su maistu, t. y. labai áprasta eiti pietauti ar vakarieniauti á restoranus. Beje, Baskija garsëja kulinarija, ji laikoma geriausiø kulinarø kraðtu Ispanijoje. Þmonës gan emocingi, bet ne tokie temperamentingi, kaip ásivaizdavau. Emocingumas pasireiðkia tuo, kad restoranuose visi bando vienas kità perrëkti, daþnai neámanoma susikalbëti dël triukðmo. Manau, kad jie temperamentingesni Ispanijos pietuose. Lygindama baskø 162
ISPANIJA
ir lietuviø temperamentà labai dideliø skirtumø neáþvelgiau (tokios paèios nuomonës ir mano draugas). Kiek girdëjau ið paèiø ispanø, geresniais uþ save jie laiko tik vokieèius. Visi kiti, jø manymu, yra uþ juos prastesni. Jie labai malonûs su visais, bet tas poþiûris galiausiai iðlenda. Ðiaip dauguma ispanø mano, kad jø ðalis yra pati geriausia ir kad jie yra pasaulio bamba, tai árodo ir tai, kad jie net nesivargina iðmokti jokiø uþsienio kalbø. Bûdama ten susipaþinau su ðimtais þmoniø, bet gal tik kokie keturi penki buvo bent girdëjæ apie Lietuvà. Beje (èia ne á temà), buvo atliktas vidurinio iðsilavinimo lygio tyrimas ir pasirodë, kad jis paskutiniais metais labai nusmuko. Manyèiau, svarbiausia bendraujant su ispanais bûti maloniam. Dar labai svarbu girti jø maistà. Kaþkada, prisimenu, juokaudama leptelëjau, kad jø maistas siaubingas (nors taip tikrai nemanau), ir niekas to mano pokðto nesuprato. Kaip minëjau, kritikuoti jø maisto negalima. Dar labai nepriimtina nueiti nuo stalo, netgi pietaujant su paèiais artimiausiais, o kà jau kalbëti apie pietus su daugybe þmoniø. Tai ið pradþiø man atrodë kvaila, atrodydavo, kodël negaliu prigulti, jeigu noriu, bet paskui supratau, kad tai nëra blogai, sëdëdami prie stalo jie ir bendrauja. Ið esmës jokiomis kitomis kalbomis, iðskyrus ispanø, susikalbëti neámanoma. Kadangi gyvenau prie sienos su Prancûzija, bent jau aptarnavimo srityje daug kas mokëjo prancûzø kalbà. Ispanijoje turëjau draugæ ið Latvijos. Taip pat paþástamø ið Ukrainos, Rusijos, Ekvadoro. Laisvalaikiu populiariausia susirinkti visai ðeimai pietauti (pietûs daþnai trunka 12 val., jei pietaujama namie). Jauni þmonës susitinka su draugais ir eina á klubus. Kadangi buvau iðvykusi nelabai ilgam, su niekuo Lietuvoje santykiai nenutrûko. Bendraudavome telefonu ir el. paðtu. Ispanijoje daugiausia lietuviø gyvena pietuose (Alikantëje, Almerijoje), ten, kiek girdëjau, pasitaiko nemaþai atvejø, kai mûsø tautieèiai vienas kità netgi reketuoja. Nuo geguþës ði problema turëtø sumaþëti, nes paprastai reketuojami bûtent nelegaliai dirbantys lietuviai, o nuo geguþës Ispanija panaikina darbo apribojimus naujøjø ES ðaliø pilieèiams. Ispanijoje yra nemaþai lietuviø bendruomeniø (ið viso, rodos, ðeðios). Að tik kartà buvau nuvykusi á Navaros lietuviø bendruomenæ. Gráþau. Turbût á Ispanijà nebevaþiuosiu. 163
ISPANIJA
Noriu namo, á Lietuvà Oleg Matunin, 21 metai, studentas, 3,5 metø Ispanijoje
Ispanija niekuo neypatinga, na, gal tik oras, neðalta èia taip kaip Lietuvoje. Jaunimas neiðsilavinæs, iðsilavinimas þemo lygio. Pavojø nekyla jokiø, na, gal vienas iðprotët
J Lietuvoje trûko pinigø, negalëjom pragyvent, iðvykom uþsidirbt pinigø ir mokytis. Pasirinkom Ispanijà, nes tai vienintelë ðalis, kur galëjai gaut dokumentus dirbt, be to, teta ten pirma iðvaþiavo prieð 7 metus. Neturëjau draugø, nemokëjau në vieno þodþio ispaniðkai, o mane ákiðo á 11 klasæ mokytis va tai ir buvo sunkiausia. Dabar að dirbu apsaugoj ir atlieku informatikos praktikà Cesser.com firmoj. Ið pradþiø man tëvas padëjo, nes pats dirba apsaugoj. Að dirbu apsaugoj 54 valandas per savaitæ ir dar 40 valandø informatikos firmoj. Jei èia gyveni legaliai, jautiesi saugus. Gaunu 1 100 eurø atlyginimà uþ darbà apsaugoj, o uþ darbà informatikos firmoj nieko nemoka, nes tai 3 mënesiø praktika. Geroj firmoj uþ panaðø darbà moka apie 1 5001 700 eurø. Paprastai atvykëliai Ispanijoje tvarko namus (moterys), dirba statybose (vyrai). Ispanai, nors ið paþiûros linkæ bendrauti, atvirkðèiai ðalti. Á atvykëlius jie þiûri ávairiai vieni gerai, kiti blogai. Svarbiausia, kaip tu pats á save þiûri. Vertina jie pinigus, seksà, na, ir viskas. Èia galima daryti viskà, tik dabar rûkyt darbe uþdraudë. Kalba tik ispaniðkai, daugiau jokios kalbos nemoka. Laisvalaikiu galima nebent á diskotekà nueit, daugiau èia nëra kaip smagiai laikà praleist. Mano tëvas iðvyko pirmas, po pusantrø metø iðvaþiavom ir mes: að, sesuo ir motina. Gimiau Lietuvoj, mano tëvai ukrainieèiai. Noriu namo, á Lietuvà. Ðeimoje kalbam rusø kalba, su Lietuvoje likusiais artimaisiais maþai bendraujam, kartais internetu. Ispanijos lietuviai kaþkodël vieni kitø bijo. Gráþti visam laikui turbût neketinam niekad, o mënesiui gráþèiau nors ir ðià vasarà. 164
ITALIJA
Italija; Italijos Respublika Italia; Repubblica Italiana Sostinë
Roma
Valdymo forma
respublika
Plotas
301 323 km2
Gyventojø
58,8 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko)
1 val.
Piniginis vienetas
euras (EUR)
J
Lentelë italø autobuse: Su vairuotoju kalbëtis draudþiama jam reikalingos rankos! 165
166
ITALIJA
VIZOS IR LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE VIZA Italija ir Lietuva yra Europos Sàjungos (ES) narës, todël Lietuvos pilieèiai gali vaþiuoti á Italijà be vizø, tereikia turëti pasà arba asmens tapatybës kortelæ. Taèiau, jei norite likti Italijoje ilgiau nei tris mënesius, turite gauti leidimà gyventi ðioje ðalyje. LEIDIMAS GYVENTI Dël leidimo gyventi Italijoje (permesso di soggiorno arba carta di soggiorn) turite kreiptis á vietiná policijos poskyrá (questura) ir pateikti praðymà bei darbdavio paþymà arba darbo sutarties kopijà, jei esate samdomas darbuotojas, leidimà verstis individualia profesine veikla, jei esate savarankiðkai dirbantis asmuo, arba universiteto paþymà, jei esate studentas. Taigi tam, kad gautumëte ðá leidimà, turësite susirasti darbà arba ástoti á Italijos universitetà. Jûsø ðeimos nariai (nepilnameèiai vaikai, sutuoktinis, kiti jûsø iðlaikomi ðeimos nariai) taip pat turi teisæ kreiptis dël leidimo gyventi Italijoje. Daugiau informacijos apie reikalingus dokumentus ir procedûras bei artimiausio policijos poskyrio adresà rasite Italijos policijos interneto tinklalapyje www.poliziadistato.it.
DARBAS LEIDIMAS DIRBTI Italijoje kol kas yra nustatytos ið naujøjø ES nariø (iðskyrus Maltà ir Kiprà) atvykstanèiø darbuotojø kvotos. Tai reiðkia, kad tik tam tikram skaièiui darbuotojø ið ðiø ðaliø leidþiama ásidarbinti Italijoje. Kasmet Italijoje iðduodama ne daugiau kaip 20 000 leidimø dirbti ðalyje darbuotojams ið 8 naujøjø ES valstybiø (iðskyrus Maltà ir Kiprà). Leidimai suteikiami chronologine tvarka pagal praðymø iðsiuntimo datà. Darbo leidimø sàraðas sudaromas nevirðijant didþiausios leistinos ribos (20 000). Kvotos apribojimai netaikomi universitetø profesoriams ir dëstytojams, mokslo darbuotojams, vertëjams (þodþiu ir raðtu), profesionaliems slaugytojams, kurie dirba valstybinëse ar privaèiose sveikatos prieþiûros ástaigose, cirko ar uþsienyje koncertuojanèiø trupiø artistams, meno ir pramogø verslo atstovams, sportininkams ir kt. 167
ITALIJA
Kad gautumëte leidimà dirbti Italijoje, pirmiausia reikia susirasti darbdavá, kuris norëtø jus ádarbinti. Tuomet darbdavys turi kreiptis á Provincijos darbo komisijos (Direzione Provinciale del Lavoro) skyriø ir papraðyti iðduoti jums leidimà dirbti. Kartu su praðymu jis turi pateikti darbo sutartá ir visà reikiamà informacijà apie darbuotojà. Patikrinusi gautus dokumentus ir ásitikinusi, kad kvotos dar nëra iðnaudotos, Provincijos darbo komisija iðduos leidimà dirbti ir nusiøs já praðymà pateikusiam darbdaviui ir á atitinkamà policijos poskyrá. Norëdamas pradëti dirbti, darbuotojas turës kreiptis á ðá poskyrá ir jam bus iðduotas leidimas gyventi ðalyje. Iðsamià informacijà apie leidimà dirbti, reikalingus dokumentus ir procedûras rasite Italijos darbo ir socialinës politikos ministerijos (Ministero del Lavoro e delle Politiche Sociali) interneto tinklalapyje www.welfare.gov.it. DARBO PAIEÐKA SKELBIMAI INTERNETE Jei ieðkote darbo Italijoje, daug skelbimø rasite specialiuose interneto tinklalapiuose, ið kuriø, naudodamiesi paieðkos sistema, galësite lengvai atsirinkti jums tinkamus. Kai kuriuose tinklalapiuose galima uþregistruoti savo gyvenimo apraðymà (CV), kad prireikus darbdaviai patys jus susirastø. Keletas tokiø tinklalapiø: www.jobonline.it www.jobpilot.it www.bancaprofessioni.it www.lavoro.cc www.lavoroeprofessioni.it www.monster.it www.cesop.it www.cliccalavoro.it/index.asp www.forumlavoro.com www.joblitz.it www.perlavoro.it www.talentmanager.it
168
ITALIJA
SKELBIMAI SPAUDOJE Skelbimø apie laisvas darbo vietas Italijoje galima rasti periodinëje spaudoje: valstybiniuose ir regioniniuose laikraðèiuose, specialiuose þurnaluose bei profesiniø sàjungø leidþiamuose leidiniuose. Visos ðalies leidiniuose paprastai skelbiama laisvos darbo vietos specialistams ar aukðtos kvalifikacijos darbuotojams, o regioninëje ir vietinëje spaudoje rasite darbo pasiûlymø kanceliarijos darbuotojams, aptarnaujanèiajam ir techniniam personalui bei darbininkams. Pagrindiniai Italijos laikraðèiai skelbia laisvas darbo vietas tam tikromis savaitës dienomis. Darbo skelbimø skyrelis yra ir jø interneto tinklalapiuose: Corriere della Sera (www.corriere.it) La Repubblica (www.repubblica.it) Il Sole 24 Ore (www.ilsole24ore.com) La Stampa (www.lastampa.it) Italia Oggi (www.italiaoggi.it) savaitraðtis Lavorare (www.lavorare.net) VALSTYBINËS ÁDARBINIMO TARNYBOS IR INFORMACIJOS CENTRAI Jei turite leidimus dirbti ir gyventi Italijoje ir ieðkote darbo, galite uþsiregistruoti artimiausiame Valstybinës ádarbinimo tarnybos (Sezione Circoscrizionate per lImpiego) Ádarbinimo biure (Ufficio di collocamento). Ðiuose biuruose gausite informacijos apie ávairius formalumus, registracijà, bedarbio korteles, paðalpas, valstybines ástaigas ir pan. Taip pat ten konsultuojama ir rengiami seminarai apie darbo paieðkà. Regioninës ádarbinimo tarnybos, pavaldþios Socialinës apsaugos ir darbo ministerijai (Ministero del Lavoro e della Previdenza Sociale), daugumoje miestø turi vietinius ádarbinimo centrus (Centri di iniziativa locale per loccupazione CILO) daugumoje miestø. Ðiuose centruose teikiama pagalba ir konsultacijos su darbu susijusioms problemoms spræsti. Didesnës profesinës sàjungos turi informacijos centrus (centro informazione disoccupati), kuriuose darbo ieðkantys þmonës gali gauti informacijos apie laisvas darbo vietas, darbo ástatymus, o kai kuriuose ir naudingø patarimø, kaip kalbëti dël darbo, kaip raðyti motyvaciná laiðkà, kurti savo verslà ar pajamø mokesèiø ir socialinës apsaugos klausimais. 169
ITALIJA
Informacija apie laisvas darbo vietas jaunimui teikiama vietiniuose informacijos centruose (informagiovani). Ten galite suþinoti apie laikinus ir ne visos darbo dienos darbus: vaikø prieþiûrà, pamokas vaikams, sodø ar namø tvarkymà. Ðiuose centruose taip pat rasite ávairios informacijos apie kursus, vakarines pamokas, stipendijas, studijas universitete, kultûrà ir pramogas. Naudinga apsilankyti ðiø centrø interneto tinklalapyje www.informagiovani.it. PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO TARNYBOS Privaèios ádarbinimo tarnybos daþniausiai ieðko kvalifikuotø darbuotojø pagal dideliø bendroviø uþsakymus. Vyrauja nuomonë, kad, jei nesate tobulas kandidatas, turintis tris aukðtuosius, milijonà metø darbo patirties, mokantis penkias uþsienio kalbas, su agentûromis prasidëti neverta, geriau kreiptis á bendroves tiesiogiai. PRIVAÈIOS LAIKINO ÁDARBINIMO TARNYBOS Laikino ádarbinimo agentûros padeda susirasti laikino darbo tai gali bûti gera galimybë ne tik uþsidirbti, bet ir gauti nuolatinio darbo pasiûlymà. Pagrindinës laikino ádarbinimo agentûros, turinèios savo atstovybes daugumoje Italijos miestø, yra Adecco (www.adecco.it), ALI (www.alispa.it), Eurointerim (www.eurointerim.it), Kelly (www.kellyservices.it), Manpower (www.manpower.it), Sinterim (www.sinterim.it) ir Vedior (www.vedior.it). Agentûrø adresø taip pat galite rasti geltonøjø puslapiø (www.paginegialle.it) skyrelyje Lavoro Interinale e Temporane. EUROPOS ÁDARBINIMO PASLAUGOS (EURES) EURES (European Employment Services) tai Europos uþimtumo tarnybø ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos ekonominëje erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybës, Ðveicarija, Islandija ir Norvegija.
· · 170
Susisiekite su EURES Lietuvoje ir gausite daugiau informacijos apie Italijà. EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos skyriuose.
ITALIJA
·
Aplankykite EURES tinklalapius: Visos Europos www.europa.eu.int/eures Lietuvos www.ldb.lt/eures
· ·
DARBO SÀLYGOS Ásidarbinant Italijoje privaloma sudaryti raðytinæ darbo sutartá. Ðalyje áprasta 40 val. darbo savaitë. Kolektyvinëse sutartyse gali bûti numatytas maþesnis darbo valandø per savaitæ skaièius, palankesnis darbuotojams. Kitokia darbo savaitë gali bûti nustatoma, jei to reikalauja darbo specifika.
BÛSTAS BÛSTO NUOMA SKELBIMAI SPAUDOJE, INTERNETE IR SKELBIMØ LENTOSE Bûsto nuomos skelbimø galite rasti ávairiuose ðaltiniuose. Jeigu ieðkote bûsto: perþiûrëkite vietiniø laikraðèiø ir þurnalø nuomos skelbimø skyrelius; perskaitykite didþiuosius ðalies laikraðèius, apsilankykite interneto svetainëse (þr. skyrelyje Darbo paieðka); dairykitës uþraðø affittasi arba da affitare (iðnuomojama) ant pastatø langø, o pamatæ uþeikite ir pasiteiraukite ðeimininkø; skelbimø ieðkokite parduotuviø, prekybos centrø, universitetø ir koledþø, baþnyèiø ar kalbø mokyklø skelbimø lentose.
· · · ·
Kadangi rasti bûstà Italijoje gali bûti nelengva, laikraðèius nusipirkite kuo anksèiau ryte ir ið karto skambinkite skelbimuose nurodytais numeriais. Bûkite pasiruoðæs bet kuriuo metu eiti apþiûrëti bûsto, kitaip jus aplenks apsukresni ieðkotojai. NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS Kartais geriau ieðkoti bûsto per nekilnojamojo turto agentûrà nei patiems. Agentûra gali padëti jums susirasti bûstà ir teisiðkai áforminti nuomos sutartá. Uþ paslaugas jai turësite sumokëti apie 10% metinio nuomos mokesèio arba vieno mënesio nuomos mokesèio dydþio atlygá. 171
ITALIJA
Tokiø agentûrø adresus galite rasti geltonøjø puslapiø (www.paginegialle.it) skyrelyje agenzie immobiliari. NUOMOS SUTARTIS Susiradus tinkamà bûstà, reikia sudaryti raðytinæ nuomos sutartá. Sutartis ásigalioja tik tuomet, kai ji áregistruojama vietiniame Registro skyriuje (ufficio del registro). Paprastai sutartis sudaroma ilgam laikotarpiui, daþniausiai 4 metams, o vëliau, jei reikia, pratæsiama. Bet galima sudaryti ir trumpalaikes sutartis. Nuomojant bûstà reikia sumokëti 23 mënesiø nuomos mokesèio dydþio uþstatà. NUOMOS KAINOS Nuomos kainos labai ávairios. Jos priklauso nuo regiono, miesto ir konkreèios miesto dalies. Brangiausi bûstai turistø mëgstamuose regionuose ir didmiesèiø centruose. Beveik visada dël kainø galima derëtis, todël tikrai verta pabandyti gauti nuolaidà. Vieno kambario buto nuoma kainuoja apie 4501 000 EUR, 2 kambariø 6501 500 EUR. INFORMACIJA APIE BÛSTØ NUOMÀ Informacijos apie bûstø nuomos teisinius aspektus teiraukitës Valstybinëje nuomininkø ir tarpininkø asociacijoje (Sindacato Unitario Nazionale Inquilini e Assegnatari SUNIA) arba apsilankykite jos interneto tinklalapyje www.sunia.it. NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS Jei nusprendëte pirkti bûstà Italijoje, skelbimø galite ieðkoti tuose paèiuose ðaltiniuose kaip ir ketindami já iðsinuomoti: valstybiniuose ir vietiniuose laikraðèiuose, internete ir tiesiog prie namø. Taip pat verta kreiptis á nekilnojamojo turto agentûrà, ji padës ieðkoti ir visais teisiniais klausimais. Agentûrø adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose (www.paginegialle.it). Nekilnojamajam turtui ásigyti galima gauti banko ar kitos finansø ástaigos paskolà, paprastai ne didesnæ kaip 75% perkamo bûsto kainos, gràþinamà per 15 ar 20 metø. Pirkimo sutartis privalo bûti patvirtinta notaro. Apie nekilnojamojo turto pirkimà daug naudingos informacijos rasite interneto tinklalapyje www.justlanded.com/english/italy/topics/buying_property.
172
ITALIJA
SVEIKATA SVEIKATOS DRAUDIMAS Jei neturite sveikatos draudimo Lietuvoje, dirbate ir mokate mokesèius Italijoje, turite uþsiregistruoti á Italijos sveikatos apsaugos sistemà (Servizio Sanitario Nazionale SNN). Jums reikia kreiptis á artimiausià vietinæ Sveikatos apsaugos tarnybà (Azienda Sanità Locale ASL), kurios adresà rasite geltonøjø puslapiø (www.paginegialle.it) skyrelyje ASL arba USL ir pateikti reikiamus dokumentus: leidimà gyventi Italijoje ir darbdavio bei Valstybinio socialinio draudimo instituto (INPS) patvirtinimà, kad turite leidimà legaliai dirbti ðalyje. Tuomet jums bus suteiktas valstybinis sveikatos numeris ir iðduota sveikatos kortelë (tessera sanitaria), á kurià bus suraðomi visi duomenys apie jûsø sveikatà: ligos, operacijos, vartoti medikamentai ir pan. Visiems, uþsiregistravusiems SNN, vaistai yra nemokami arba ið dalies kompensuojami, taikoma 75% mokesèio nuolaida uþ bendrosios praktikos gydytojø ir specialistø konsultacijas bei gydymà, nemokamas gydymas ligoninëje, ið dalies kompensuojamos kai kurios dantø gydymo procedûros. Jei negalite ar nenorite uþsiregistruoti SNN, galite apsidrausti savanoriðku sveikatos draudimu. Kurá nors sveikatos draudimà turëti privaloma, norint gauti leidimà gyventi ðalyje. LIGOS ATVEJU Uþsiregistravus Italijos sveikatos apsaugos sistemoje, ið pateikto sàraðo reikia iðsirinkti bendrosios praktikos gydytojà (vaikams pediatrà). Bendrosios praktikos gydytojai gali turëti ne daugiau kaip 1 500 pacientø. Ligos atveju kreipkitës á savo bendrosios praktikos gydytojà. Jei jums prireiks specialisto pagalbos, jûsø gydytojas iðraðys siuntimà, su kuriuo galësite eiti pas bet kurá gydytojo rekomenduotà ar jûsø paèiø pasirinktà specialistà. Bendrosios praktikos gydytojai iðraðo receptus vaistams, rekomenduoja gydymà ligoninëje ar operacijà, konsultuoja ligonius klinikoje ar jø namuose, raðo paciento ligos istorijà. Jei kreipëtës á specialistà turëdami gydytojo siuntimà, apsilankymas jums gali kainuoti ne daugiau kaip 40 EUR (daþnai kainuoja maþiau). Mokestá turite sumokëti klinikos kasoje. 173
ITALIJA
Iðsikviesti gydytojà á namus paprastai galima tik tuomet, kai ligonis dël sveikatos bûklës negali iðeiti ið namø. Norint patekti á valstybinæ ligoninæ, reikia turëti bendrosios praktikos gydytojo siuntimà. Apdraustieji valstybiniu sveikatos draudimu ligoninëje gydomi nemokamai. Paprastai þmonës siunèiami á artimiausià rajono ligoninæ, taèiau jei pageidaujate, galite bûti gydomas ir kitame mieste. Kai kurios ligoninës yra specializuotos. Jei norësite kreiptis á privaèia praktika besiverèiantá specialistà, jums reikës mokëti apie 12 EUR pradiná mokestá ir 40160 EUR mokestá uþ kiekvienà apsilankymà. Privaèios ligoninës daþnai priklauso katalikø arba kitokioms bendruomenëms. Èia jûs galite tikëtis malonesnio aptarnavimo, daugiau tvarkos ir graþesnës aplinkos. Taèiau kainos privaèiose ligoninëse paprastai labai didelës, pavyzdþiui, uþ dienà ligoninëje (áskaitant maitinimà ir vaistus) reikëtø mokëti nuo 500 iki 3 000 EUR, uþ operacijà apie 5 000 EUR. Operacijø kainos labai priklauso nuo gydytojo reputacijos. Jei nesate apsidraudæs jokiu sveikatos draudimu, vis tiek turite teisæ gauti pirmàjà medicinos pagalbà nelaimës atveju, nëðtumo ir gimdymo prieþiûrà, bûti skiepijamas nuo infekciniø ligø.
SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI SOCIALINIS DRAUDIMAS Socialiná draudimà Italijoje tvarko Valstybinis socialinio draudimo institutas (INPS). Jei esate samdomas darbuotojas, á socialinio draudimo sistemà jus uþregistruos darbdavys. Jei esate savarankiðkai dirbantis asmuo, privalote uþsiregistruoti pats. ÁMOKOS Socialinio draudimo ámokas dalimis moka darbdavys ir pats darbuotojas. Darbuotojas turi mokëti apie 10% nuo atlyginimo, o darbdavys maþdaug 35% darbuotojo atlyginimo. Darbuotojo mokëtina dalis iðskaièiuojama ið atlyginimo automatiðkai. Savarankiðkai dirbantis asmuo privalo pats mokëti socialinio draudimo ámokas.
174
ITALIJA
IÐMOKOS Socialinis draudimas garantuoja iðmokas nedarbo, ligos ir motinystës, nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø, darbingumo netekimo atvejais, senatvës pensijas ir paramà ðeimoms. Socialinio draudimo sistemai nepriklauso sveikatos apsauga ja rûpinasi Sveikatos apsaugos sistema (SSN), daugiausia finansuojama ið mokestiniø pajamø. Smulkesnës informacijos apie Italijos socialinio draudimo sistemà rasite INPS interneto tinklalapyje www.inps.it. MOKESÈIAI PAJAMØ MOKESTIS Jei legaliai dirbate Italijoje, pajamø mokestis iðskaièiuojamas ið jûsø atlyginimo. Ðis mokestis Italijoje yra progresyvinis, t. y. mokesèio dydis priklauso nuo pajamø dydþio. Apytiksliai pajamø mokesèio tarifai yra tokie: iki 26 000 EUR per metus 23%; 26 00133 000 EUR per metus dar 33% nuo dalies, virðijanèios 26 000 EUR; 33 001100 000 EUR per metus dar 39% nuo dalies, virðijanèios 33 000 EUR; daugiau kaip 100 000 EUR per metus dar 43% nuo dalies, virðijanèios100 000 EUR.
· · · ·
Savarankiðkai dirbantys asmenys privalo metø pradþioje sumokëti tiek mokesèiø, kiek buvo apskaièiuota praëjusiais metais. Metø gale, paaiðkëjus, kad buvo sumokëta per daug mokesèiø, permoka gràþinama uþpildþius specialø praðymà gràþinti mokesèiø permokà. Pastaraisiais metais Italijoje vykdomos ávairios mokesèiø reformos. Naujausios informacijos visuomet galite rasti Italijos finansø ir ekonomikos ministerijos interneto tinklalapyje www.finanze.it ir regioninio Mokesèiø departamento tinklalapyje www.agenziaentrate.it.
175
ITALIJA
PILIETYBË Uþsienieèiams, norintiems gauti teisæ kreiptis dël Italijos pilietybës, keliami trys pagrindiniai reikalavimai: ES valstybiø pilieèiai privalo bûti legaliai pragyvenæ Italijoje ne maþiau kaip 4 metus; ne ES valstybiø pilieèiai privalo bûti legaliai pragyvenæ Italijoje ne maþiau kaip 10 metø; asmenys, susituokæ su Italijos pilieèiais, gali kreiptis dël pilietybës po 6 mënesiø nuo santuokos sudarymo, jei gyvena Italijoje, arba po 3 metø nuo santuokos sudarymo, jei gyvena kitoje valstybëje.
· · ·
Dauguma uþsienieèiø, gaunanèiø Italijos pilietybæ, yra susituokæ su Italijos pilieèiais. Apskritai gauti Italijos pilietybæ sunku, nes yra daug ilgø biurokratiniø procedûrø. Teisë kreiptis dël pilietybës gali bûti suteikiama ir ávairiais kitais atvejais, ávykdþius papildomas sàlygas. Smulkesnës informacijos rasite Italijos vidaus reikalø ministerijos interneto tinklalapyje dait.interno.it/ cittad/index.htm.
AMBASADOS
Italijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Tauro g. 12 LT-01114, Vilnius Tel.: (8 5) 212 0620, (8 5) 212 0621 Faks. (8 5) 212 0405 El. paðtas
[email protected] Lietuvos Respublikos ambasada prie Ðv. Sosto ir Maltos ordinui teikia ribotas konsulines paslaugas tik kunigams, vienuoliams (-ëms), Popieþiniø universitetø studentams ir Vatikano tarnautojams pasaulieèiams. Jos adresas: Corso Vittorio Emanuele II, 308 00186 Roma Tel. (+39) 06 807 8259 Faks. (+39) 06 807 8291 176
ITALIJA
El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë va.urm.lt Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje, Maltos Respublikai ir Ðveicarijos Konfederacijai Viale di Villa Grazioli 9 00198 Roma Tel.: (+39) 06 855 9052, (+39) 06 854 0482 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.urm.lt (skyrelis Lietuvos atstovybës → Diplomatinës atstovybës ir konsulinës ástaigos)
TRANSPORTAS LËKTUVAI Didþiausia Italijos oro linijø bendrovë yra Alitalia (www.alitalia.com). Dar yra keletas bendroviø, siûlanèiø vietinius ir tarptautinius skrydþius, pavyzdþiui, Air Dolomiti (www.airdolomiti.it), Air Europe (www.aireurope.it), Air One (www.flyairone.it), Air Sicilia ir Aviosarda. TRAUKINIAI Labai paplitusi transporto priemonë yra traukiniai. Jø bûna lëtesniø (regioniniø) ir greitesniø (ekspresø). Nuo to priklauso kelionës kaina: lëtaisiais traukiniais keliausite gana nebrangiai, o jei norësite pasiekti tikslà greièiau, reikës sumokëti didesnæ sumà. Jeigu daþnai vaþinëjate traukiniais, verta ásigyti metinæ nuolaidø kortelæ, su kuria traukinio bilietas kainuoja maþiau. Traukinio bilietà galima nusipirkti bilietø kasoje arba automatuose, o netolimoms kelionëms bilietø yra ir laikraðèiø kioskuose bei tabako krautuvëlëse. Traukiniø tvarkaraðèius, kainas, specialius pasiûlymus ir kitos naudingos informacijos rasite interneto svetainëje www.trenitalia.it. AUTOBUSAI Italijoje gana daug privaèiø autobusø bendroviø, siûlanèiø ávairius marðrutus, pradedant trumpomis vietinëmis kelionëmis nuo miesto iki jûros ir baigiant kelionëmis patogiais ekspresais á didþiuosius miestus. Ke177
ITALIJA
liauti autobusu gali bûti pigiau, o kartais ir greièiau nei traukiniu. Viena didþiausiø autobusø bendroviø yra Florentia Bus (www.florentiabus.it). AUTOMOBILIAI Italijos keliai yra neblogi, taèiau keliø nuorodos nelabai aiðkios, vaþiuojant pirmà kartà nesunku pasiklysti. Greitkeliuose didþiausias leidþiamas greitis yra 130 km/val., keliuose 110 km/val., miestuose 50 km/val.
TELEKOMUNIKACIJA FIKSUOTASIS RYÐYS Pagrindinë fiksuotojo ryðio bendrovë Italijoje yra Telecom Italia (www.telecomitalia.it), bet yra ir kitø bendroviø, pavyzdþiui, Wind (www.wind.it) ir Tele 2 (www.tele2.it). MOBILUSIS RYÐYS Pagrindinës mobiliojo ryðio bendrovës Italijoje yra Vodafone (www.vodafone.it), Tim (www.tim.it), Wind (www.wind.it). NAUDINGI TELEFONO NUMERIAI Gaisrinë 115 Greitoji medicinos pagalba 118 Policija 112 Bendrasis pagalbos telefonas 113 Visais ðiais telefono numeriais galite skambinti nemokamai.
PAÐTAS
Paðto þenklø galima ásigyti paðto skyriuose arba tabako krautuvëlëse (Tabaccheria). Informacijos apie Italijos paðtà ir visas jo teikiamas paslaugas rasite interneto tinklalapyje www.poste.it.
RELIGIJA
Dauguma Italijos gyventojø katalikai. Romos katalikø baþnyèios vadovo popieþiaus bûstinë yra Italijos sostinëje Romoje esanèioje valstybëje Vatikane. Pagrindinës religinës maþumos protestantai, judëjai, dël didelio masto imigracijos didëja musulmonø bendruomenë. 178
ITALIJA
KALBA
Italijoje valstybinë kalba yra italø. Skirtinguose ðalies regionuose kalbama ðios kalbos dialektais. Anglø kalba susiðnekëti Italijoje gana sunku, nes dauguma italø jus supras tik jei kartu iðraiðkingai bendrausite gestø kalba. Mokëti italø kalbà yra pagrindinis reikalavimas norint dirbti bet koká darbà Italijoje. Kad jà iðmoktumëte, galite lankyti kursus, kuriuos siûlo ávairios kalbos mokyklos, kultûros centrai, kolegijos ir universitetai. Informacijos apie italø kalbos kursus visoje ðalyje galite rasti interneto tinklalapyje www.it-schools.com arba www.asils.it. Italøangløitalø kalbø þodynas internete www.wordreference.com Angløitalø þodynas internete www.freedict.com/onldict/ita.html
KULTÛRA
Italijos kultûra labai turtinga ir ávairi, ji formavosi visos Europos kultûrø pagrindu. Jei mëgstate architektûrà, istorijà, muziejus ir galerijas, Italijoje tikrai turësite kà pamatyti, pradedant senovës Romos griuvësiais, visà katalikø Baþnyèios istorijà atspindinèiais kûriniais, áspûdingais Renesanso statiniais ir meno kûriniais ir baigiant Italijos moderniuoju menu. Italø kinas ir muzika taip pat turi kà pasiûlyti. Informacijos apie Italijos kultûrà, lankytinas vietas ir ávairius renginius rasite Italijos uþsienio reikalø ministerijos interneto tinklalapyje www.esteri.it/eng/7.asp, Italijos muziejai ir kultûriniai renginiai apraðomi tinklalapyje www.museionline.it. ÞYMIAUSI ITALAI Garsiausi italø raðytojai tai visø pirma Dieviðkosios komedijos autorius Dante Alighieri, ankstyvojo Renesanso poetas Francesco Petrarca, garsiojo Dekamerono autorius Giovanni Boccaccio. Dvideðimtajame amþiuje Nobelio literatûros premijos laureatais tapo italø raðytojai Giosuè Carducci, Grazia Deledda, Luigi Pirandello, Salvatore Quasimodo, Eugenio Montale ir Dario Fo. Ið ðiuolaikiniø italø raðytojø verta paminëti Umberto Eco ir Alessandro Baricco. Italijoje gimë þymiausi ir talentingiausi Renesanso menininkai genialusis Monos Lizos kûrëjas Leonardo da Vinci, Sandro Botticelli, Michelangelo Buonarroti, Raffaello, skulptorius Donatello. Visame pasaulyje garsûs italø kompozitoriai 179
ITALIJA
Antonio Vivaldi ir Giuseppe Verdi, dainininkai Adriano Celentano, Luciano Pavarotti, popdainininkas Eros Ramazzotti. Kino mëgëjams gerai þinomi italø reþisieriai Roberto Benigni ir Federico Fellini.
VALIUTA
Italijos valiuta yra euras (1 EUR apie 3,45 LTL). Italijos bankai dirba pirmadieniaispenktadieniais nuo 8.30 iki 13.30 ir nuo 14.30 iki 15.30 val. Didesniuose miestuose kai kurie bankai dirba ir ðeðtadieniais. Prie bankø, prekybos centruose, traukiniø stotyse ir kitose vietose yra daug bankomatø, ið kuriø galite iðsiimti pinigus su kredito ar debeto kortele.
MAISTAS
Tradicinis italiðkas maistas mëgstamas visame pasaulyje. Daugelyje Italijos regionø galësite paskanauti jûros gërybiø, nes italø virëjai moka puikiai jas paruoðti. Mëgstami ir þuvies patiekalai. Garsûs yra italiðki sûriai, naudojami ir salotoms, ir picoms ar lazanijai, tai mozzarella, avies pieno sûris pecorino, mëlynasis gorgonzola, kietasis parmesano sûris. Ðioje ðalyje mëgstami miltiniai patiekalai pasta (makaronai), lasagne (sluoksniuotas patiekalas), tortellini (makaronai su ádaru). Pietø Italijoje vartojama itin daug alyvuogiø aliejaus, gaminama daug patiekalø su pomidorais. Italai mëgsta valgyti gausiai ir ilgai, jiems svarbu ne tik skaniai ir soèiai pavalgyti, bet ir pabendrauti valgymas jiems pramoga. Pagrindinis dienos valgis yra vakarienë, paprastai valgoma apie 2021 val., kai visi sugráþæ po darbø susëda prie bendro stalo. Italiðkà vakarienæ sudaro ðalti uþkandþiai, pirmasis patiekalas beveik visada makaronai, antrasis patiekalas mësos arba þuvies patiekalai ir desertas, pavyzdþiui, saldusis tiramisu. Po valgio visuomet geriama espresso kava, o daþnas neatsisako ir maþo stikliuko atðaldyto limoncelo salstelëjusio citrininio likerio. Greitai uþkàsti, tiesiog gatvëje, galima nusipirkti keturkampiø picos gabalëliø, parduodamø daþnose picerijose, ávairiausiø sumuðtiniø su specifine italiðka duona ciabatta. Kiekviename net maþiausiame miestelyje rasite bent kelias ledaines (gelateria), kuriose galima iðsirinkti italiðkø ledø ið daugybës rûðiø. Italijoje maistas ðiek tiek kitoks nei Lietuvoje. Ten nerasite juodos duonos, grietinës ar kefyro. 180
ITALIJA
PARDUOTUVËS MAISTO PREKËS Miesto centre daþniausiai bûna tik nedidelës specializuotos maisto krautuvëlës, todël norint nebrangiai nusipirkti visko, ko reikia, prisieis vaþiuoti á miesto pakraðèius, kur paprastai bûna ásikûræ didieji prekybos centrai, pavyzdþiui, Lidl (www.lidl.it) ar Auchan (www.auchan.it). Ðvieþiø vaisiø ir darþoviø verta ieðkoti turguje, kuris yra kiekviename mieste ar miestelyje. DRABUÞIAI, AVALYNË IR ÁVAIRÛS DAIKTAI Daug drabuþiø ir avalynës parduotuviø rasite miestø centruose. Èia bûna ir garsiø dizaineriø modeliø, ir elegantiðkø italiðkø drabuþiø vyrams ir moterims, ir jaunatviðkos gatvës mados naujoviø. Jø kainos ávairios, apsipirkti èia gali ir studentas, ir solidus verslininkas. Italijos miestuose tam tikromis dienomis gatvëse vyksta turgûs, kuriuose gausu drabuþiø, ávairiø aksesuarø ar papuoðalø, atveþtø ið Azijos bei Afrikos ðaliø, meno dirbiniø, sendaikèiø, ávairiø niekuèiø. Saulëtà dienà tokiame turguje smagu tiesiog paklaidþioti ir paþiopsoti, o panorëjus kà nors nusipirkti linksmai pasiderëti su draugiðkais prekeiviais. PARDUOTUVIØ DARBO LAIKAS Áprastas parduotuviø darbo laikas yra nuo 8.30 arba 9.00 iki 12.30 arba 13.00 val. ir nuo 15.00 iki 19.00 arba 20.00 val. Taèiau didesniø miestø daugumoje prekybos centrø nëra pertraukos, o turistø lankomose vietose daugelis parduotuviø ilgiau dirba vakarais, bûna atidarytos ir savaitgaliais.
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Vienas ið pagrindiniø laisvalaikio leidimo bûdø Italijoje valgymas. Þmonës mielai kvieèia vieni kitus á sveèius ir ilgai vakarieniauja mëgaudamiesi maistu, pokalbiais ir gera kompanija. Savaitgalio vakarais italai renkasi á barus ir kavines, taèiau daþniausiai juose ne sëdi, o nuolat vaikðtinëja, ðurmuliuoja arba keliauja ið vieno baro á kità, bûriuojasi miestø aikðtëse, klausydamiesi, kaip jaunimëlis groja gitaromis gyvenimas tiesiog virte verda. Italijoje daþnai vyksta 181
ITALIJA
gyvo garso koncertai, dþiazo vakarai, labai mëgstamas teatras. Vasarà paplûdimiuose rengiamos diskotekos, paprastai trunkanèios iki paryèiø. Italai labai mëgsta ðokti. Pastaruoju metu madingi Lotynø Amerikos ðokiai, todël daþnas italas lanko ðokiø pamokas ir linksminasi lotynø ðokiø vakarëliuose. Kitas laisvalaikio leidimo bûdas Italijoje termos. Tai maudymosi statiniø ir árenginiø kompleksas: salës su baseinais, sporto, poilsio, pramogø salës. Tai labai sena tradicija, iðlikusi nuo senovës romënø laikø. Italijoje mëgstama aktyviai ilsëtis gamtoje. Þmonës mielai vaþiuoja á kalnus, á pajûrá arba baidarëmis ir kanojomis plaukioja eþeruose. Populiarios komandinio sporto ðakos futbolas, krepðinis, tinklinis. Italijos Alpës puiki vieta þiemos sportui. 2006 m. Turine vyko þiemos olimpinës þaidynës. Kasmet Monzos mieste vyksta pasaulinio garso Formulës-1 èempionato etapas Italian Grand Prix. Apie pramogas, renginius ir kitus laisvalaikio malonumus Italijoje galite suþinoti apsilankæ interneto svetainëje www.enit.it.
ÞINIASKLAIDA
Pagrindiniai Italijos laikraðèiai: Corriere della Sera (www.corriere.it) La Repubblica (www.repubblica.it) Il Sole 24 Ore (www.ilsole24ore.com) La Stampa (www.lastampa.it) Italia Oggi (www.italiaoggi.it) Italijoje veikia dvi visuomeninës radijo ir televizijos bendrovës nacionalinë Radiotelevizione Italiana (RAI) ir regioninë Rundfunkanstalt Südtirol (RAS). RAI transliuoja 3 nacionalines ir keletà specializuotø bei regioniniø TV programø. Vatikano radijas (www.radiovaticana.org/lituano), girdimas Italijoje, kiekvienà dienà 19.20 val. transliuoja laidas lietuviø kalba. Jei namuose turite televizoriø, privalote ásigyti metinæ licencijà, t. y. sumokëti 90 EUR metiná mokestá.
182
ITALIJA
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI 36 metø vaikai Italijoje gali lankyti vaikø darþelá Scuola Materne arba Asili Nido. Jø bûna valstybiniø ir privaèiø. Pastarieji daþniausiai katalikiðki, priklauso ávairioms bendruomenëms ar vienuoliø ordinams. MOKYKLOS Vaikams nuo 6 metø privaloma pradëti lankyti mokyklà ir mokytis 10 metø. Pradinëje mokykloje (Scuola Elementare) mokslas trunka 5 metus, toliau mokomasi trimetëje þemesniosios pakopos vidurinëje mokykloje (Scuola Media), o po jos penkiametëje aukðtesniosios pakopos vidurinëje mokykloje (Scuola Superiore). Baigus þemesniosios pakopos vidurinæ mokyklà galima mokytis profesinëse mokyklose, o po aukðtesniosios pakopos vidurinës mokyklos universitetuose. Pradinës ir þemesniosios pakopos vidurinës mokyklos beveik visos yra valstybinës, mokslas jose nemokamas. Vëlesniais metais uþ mokslà valstybinëse mokyklose gali reikëti mokëti, mokesèio dydis priklauso nuo tëvø gaunamø pajamø, taèiau jis nëra didelis. Privaèios mokyklos daþniausiai priklauso ávairioms religinëms organizacijoms, mokesèiai uþ mokslà jose yra daug didesni nei valstybinëse mokyklose.
LIETUVIØ VEIKLA
Italijos lietuviø bendruomenë (ILB) veikia gana aktyviai, reguliariai rengia lietuviø susitikimus, ðv. miðias ir pan. ILB turi savo interneto tinklalapá www.lituani.net, kuriame rasite informacijos apie jos organizuojamus renginius ir susitikimus. Su ðia bendruomene galite susisiekti el. paðtu
[email protected]. Milano apylinkës ILB skyrius c/o Consolato Onorario Via Boccaccio, 27 20123 Milano El. paðtas
[email protected] 183
ITALIJA
Sardegnos apylinkës ILB skyrius El. paðtas
[email protected] Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje veikia lietuviðka ðeðtadieninë mokyklëlë vaikams Vialle di Villa Grazioli 9 Roma Informacijos apie mokyklëlæ rasite ILB interneto tinklalapyje www.lituani.net/lit/mokykla.htm
184
ITALIJA
Susipaþinti su naujais þmonëmis Italijoje tikrai nesunku Dovilë Krikðèiukaitë, 23 metai, studentë, 6 mënesiai Italijoje
Italijoje ðiltas ne tik klimatas, bet ir þmonës. Tai labai graþi ðalis, daug ávairiø architektûros ir kultûros paminklø, nuostabi gamta J. Èia labai svarbios tradicijos ir áproèiai. Kartais net gali pasirodyti kvaila, kad beveik visi restoranai nuo 15 iki 18 val. yra uþdaryti, tokiu metu tiesiog niekas nevalgo. (Italijoje visi pietauja apie 1314 val., o vakarieniauja apie 1920 val.) Italijos kultûra ir þmoniø mentalitetas labai skiriasi nuo Lietuvos. Man labai patiko pati ðalis ir þmoniø ðiltumas. Kartais þavi italø mandagumas ir neabejingumas kitam þmogui. Patrauklios gali bûti netgi tradicijos ir paproèiai. Nepatiko daug kas: · Biurokratija (na, jeigu lietuviai mano, kad mûsø ðalies valstybinëse ástaigose viskas vyksta labai biurokratiðkai, tai turëtø nuvykti á Italijà...Tada tikrai suprastø, kad, palyginti su Italija, Lietuvoje viskas vyksta labai greitai J). · Italija yra stipriai tradicijø besilaikanti ðalis, kartais perdëtas jø laikymasis gali kelti problemø, pavyzdþiui, apmokëti sàskaitas banke arba tiesiog apsipirkti parduotuvëje nuo maþdaug 13 iki 16 val. yra paprasèiausiai neámanoma, nes beveik visos ir valstybinës, ir privaèios ástaigos yra tiesiog uþdarytos vadinamajam siestos laikui (poilsio metas). · Lëtas gyvenimo tempas. Èia niekas niekur per daug neskuba, viskà daro pakankamai lëtai, ramiai J. Ið pradþiø toks gyvenimo bûdas gali atrodyti patrauklus, taèiau ilgainiui tai ágrysta ir netgi ima trukdyti paèiam daryti viskà greitesniu tempu. Dël kultûriniø skirtumø gali kilti problemø bendraujant, stengiantis prisitaikyti prie ðalies gyvenimo. Iðvykau studijuoti pagal Socrates/Erasmus programà. Prieð iðvykdama studijuoti jau buvau maèiusi ðià ðalá, ji man labai patiko, be to, mokëjau italø kalbà. Sunkiausia ið pradþiø buvo suprasti þmones ir prisi185
ITALIJA
taikyti prie ðalies gyvenimo ir kultûros. Suprantama, buvo ir ðioks toks namø ilgesys, nostalgija. Labai padëjo paþástami lietuviai, kurie jau gyveno Pizoje, bei nauji paþástami italai. O susipaþinti su naujais þmonëmis Italijoje (ypaè su prieðingos lyties atstovais J) tikrai nesunku. Italai tikrai labai ðilti þmonës, linkæ bendrauti ir labai emocingi. Kai jie kalba, bûna daug gestø, rankø mostø, kûno kalbos. Ðneka taip garsiai, kad kartais net gali atrodyti, jog du þmonës rëkia vienas ant kito, yra supykæ, bet daþniausiai tai bûna tik paprastas emocingas bendravimas ar diskutavimas. Kaip jau minëjau, italai vis dëlto yra pakankamai lëti. Atvykëliai Italijoje (kaip tikriausiai daugelyje uþsienio ðaliø) dirba aptarnavimo srityje (kavinëse, restoranuose, laikraðèiø, skrajuèiø neðiotojais ir t. t.). Poþiûris á juos priklauso nuo to, koks atvykëlis esi. Á studentus, atvaþiavusius studijuoti, èia þiûrima labai normaliai, jie priimami ðiltai. Taèiau nemëgstama emigrantø ið tokiø ðaliø kaip Marokas, daþniausiai á Italijà atvykstanèiø nelegaliai dirbti. Kai kuriuose miestuose yra susiformavæs merginø ið Rytø Europos, stereotipas (na, á jas þiûrima tiesiog kaip á graþias merginas, atvaþiavusias laimës ieðkoti, galbût net verstis ne itin moralia veikla). Þinoma, stereotipai ir lieka stereotipai, tai jokiu bûdu nereiðkia, kad visi italai taip galvoja apie visas merginas ið Rytø Europos. Svarbiausia stengtis suprasti italus, paþinti jø kultûrà ir paproèius. Manau, jie, kaip ir kitø ðaliø gyventojai, vertina tavo kultûriná savitumà, kitoká mentalitetà, nes kitoks þmogus, kalbantis kita kalba, turintis kitas tradicijas, kitoká supratimà ir t. t., visada yra ádomus. Pastebëjau, kad italai vertina mûsø, lietuviø, sugebëjimà greitai mokytis, ypaè kalbø, prisitaikyti prie situacijos ir surasti iðeitá ið keblios padëties. Daugelis ávairiose ðalyse netoleruojamø dalykø (nemandagumas, nemoralumas ir pan.) Italijoje taip pat nepriimtini. Èia visai nepriimtina pradëti valgyti nesulaukus visø ðeimos nariø, atsikelti nuo stalo, kol kiti dar valgo (Italijoje visa ðeima visada pietauja ir vakarieniauja kartu, daþniausiai panaðiu metu). Italijoje galima susikalbëti italø, o kai kada pavyksta ir anglø kalba (nors labai retas italas kalba kuria nors uþsienio kalba). Bendravau su kai kuriais studentais, atvykusiais studijuoti pagal studentø mainø programas ið Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos, Ispanijos. 186
ITALIJA
Laisvalaikis gali bûti leidþiamas labai ávairiai. Nors, tiesà sakant, lietuviai man atrodo iðradingesni laisvalaikio leidimo srityje J. Linksminimosi bûdai: · jei graþus oras, daþnai einama á miesto centrà, kur bûna daug þmoniø, susitikti ir tiesiog pabendrauti su draugais; · einama vakarieniauti á restoranà; · vakarienë su draugais namuose; · vakarëliai namuose; · diskotekos; · barai (italiðkai vadinama locale tai toks baras, kuriame groja muzika ir kuris savaitgaliais ðiek tiek ilgiau dirba). Populiariausia tikriausiai ruoðti vakarienæ draugams namuose, o po jos galbût dar iðeiti kur nors á miestà pasivaikðèioti, á barà ar diskotekà. Ryðius su Lietuva palaikiau telefonu, þinutëmis, elektroniniais laiðkais. Italijoje gyvenau maþame miestelyje, lietuviø jame buvo labai maþai, tik studentai, atvykæ mokytis pagal studentø pasikeitimo programas. Mûsø santykiai buvo ðilti, susidraugavome, o su kai kuriais bendraujame iki ðiol. Vienintelë lietuviø veikla, kuri vyko Pizoje, kai ten buvau, buvo mûsø paèiø ruoðiamos lietuviðkos vakarienës ir vakarëliai J. Manau, kad kituose miestuose, kur lietuviø gyvena daugiau, lietuviø bendruomeniø veikla tikriausiai aktyvesnë. Smagu pastebëti, jog Pizos universiteto kalbø fakultete buvo ir lietuviø kalbos kursas, kurá studentai galëjo pasirinkti kaip pasirenkamai studijuojamà dalykà. Deja, jis buvo laikinas ir truko tik vienerius metus. Verta paminëti, jog Italijos universitetø studijø sistema yra kitokia nei Lietuvoje. Mokykloje ten mokomasi ne dvylika, o trylika metø. Mokslas Italijoje beveik visada mokamas (nemoka tik socialiai remtini vaikai, naðlaièiai ir pan.), skirtingai negu Lietuvoje, kur mokslas yra mokamas arba nemokamas priklauso nuo mokymosi rezultatø. Baigusieji mokyklas stoja á aukðtàsias mokyklas be jokiø konkursø, t. y. neatsiþvelgiama á mokyklos baigiamøjø egzaminø rezultatus, tiesiog reikia iki tam tikros datos paduoti praðymà studijuoti pasirinktame fakultete. Jau gráþau. Kol kas iðvykti neketinu, nors minèiø turiu.J
187
ITALIJA
Lietuvaitës yra mielai laukiamos Saulius, 22 metai, studentas, 5 metai Italijoje
Gyvenu ðiaurës Italijoje, pramoniniame Italijos trikampyje. Ðios ðalies vidaus situacija labai keista, nes ðiaurës ir pietø Italija ið esmës yra dvi skirtingos ðalys, jø netgi kalba skiriasi. Juntama stipri diskriminacija gyventojø, gyvenanèiø nuo Romos þemyn. Italijos ðiaurë yra daug stipresnë ekonomiðkai, o pietûs praktiðkai gyvena uþ ðiaurës pinigus. Manau, Italijoje yra vieni maþiausiø atlyginimø, o mokesèiai yra vieni didþiausiø Europoje ir jø yra labai daug. Uþ mokslà, uþ televizoriø beveik uþ viskà reikia mokëti. Iðvykau á Italijà su ðeima, ji ir pasirinko bûtent ðià ðalá. Atvykus buvo labai sunku integruotis, susidraugauti su vietos gyventojais. Labiausiai padëjo darbas. Dirbau ávairius darbus: padavëju, mûrininku, paðtininku, prekybos centre dëliojau á lentynas darþoves. Vykdant naujà darbo reformà, buvo ávesti laikino darbo kontraktai, todël dabar ásidarbinti nuo 1 iki 6 mën. yra pakankamai lengva. Italijoje yra labai daug laikino ádarbinimo agentûrø, kurios siûlo ávairius darbus, daugiausia fabrikuose. Kur kas sunkiau rasti nuolatiná darbà. Darbo laikas priklauso nuo darbo, bet daþniausiai dirbama apie 40 val. per savaitæ. Dauguma atvykëliø èia dirba mûrininkais arba darbininkais fabrikuose. Pastaruoju metu kyla labai daug problemø dël atvykëliø ið Ðiaurës Afrikos (musulmonø). Bet að pats beveik nepajutau neigiamo poþiûrio á atvykëlius. O lietuvaitës iðvis mielai laukiamos. Su italais susikalbësite vien tik italø kalba. Anglø kalba èia beveik niekas nekalba. Daugumai italø bûdingas stiprus nacionalinio pasididþiavimo jausmas, jie mano, kad Italija yra viena geriausiø pasaulio ðaliø. Jie labai vertina savo maistà, sakyèiau, netgi maniakiðkai. Tiesa, man taip pat atrodo, kad geras maistas ir skanûs vynai yra vieni geriausiø dalykø Italijoje. Mûsø ðeima yra miðri, su mama kalbu lietuviðkai, kartais valgom cepelinus, taigi, sakyèiau, mums visai gerai sekasi iðlaikyti lietuvybæ ðeimoje. Kiek þinau, jokia lietuviø veikla Italijoje nevyksta. Að pats tikiuosi baigæs mokslus gráþti á Lietuvà ir ieðkoti darbo ten. 188
ITALIJA
Geriausia á Italijà vykti pramokus italø kalbos Milda, 28 metai, gydytoja, 6 mënesiai Italijoje
Italija nuostabi ðalis, ten tikrai gali jaustis suprastas bet kuris atvykëlis, jei tik pats rodys norà paþinti jà kuo geriau. Bûdama Italijoje, ásitikinau, kad daugelis iðankstiniø nusistatymø tikrai yra tik mitai, kad italai ir pati Italija kartais tikrai ne taip apibûdinami. Labiausiai man ten patiko nuoðirdus þmoniø bendravimas, patiko, kad ten konkurencija (bent jau tarp studentø) sveika, niekas nepavydi geresnio paþymio ar pasiekimo, jie tuo dþiaugiasi gal net labiau nei tu pats. Man nepatiko tik tai, kad italai labai daþnai vëluoja, bet prie to ilgainiui pripratau. Turbût didþiausias pavojus, kurio reikia saugotis vagys, ypaè didesniuose miestuose, nes gali net nepastebëti, kaip tave apðvarins. Dar reikëtø bûti atsargiems keliaujant autostopu, tai nëra pats saugiausias keliavimo bûdas Italijoje. Ten jauèiausi saugesnë nei Lietuvoje, nes ir naktá gráþti nebaisu, ir kaimynai kultûringesni. Vykau á Italijà, nes truputá mokëjau italø kalbà ir nelabai buvo ið ko rinktis, kai dalyvavau studentø atrankoje. Be to, turëjau vienà kità draugà, kurie jau buvo gyvenæ Italijoje ir gráþæ galëjo pasakyti vien gera. Sunkiausia ten nuvykus buvo tai, kad nepakankamai mokëjau kalbà, todël nuolat reikëjo bûti ásitempusiai, kad viskà gerai suprasèiau ir pati bûèiau suprasta, sunku buvo dël draugø stygiaus, ilgëjausi savo ðalies, trûko senø draugø, artimøjø. Italai tikrai linkæ bendrauti, jie emocingi, jiems ádomu, ið kur atvykai, jie klausinëja apie tavo ðalá, paproèius. Bendrauja visur: gatvëje, parduotuvëje, laiptinëje, autobuse. Á atvykëlius þiûri palankiai, tikrai nesunku adaptuotis. Italijoje, kaip ir visur, vertinamas nuoðirdumas bendraujant, atvirumas, pastangos kalbëti italiðkai, net ir blogai mokant italø kalbà. Ámanoma susikalbëti angliðkai ir prancûziðkai, bet geriausia á Italijà vykti bent kiek pramokus italø kalbos. Bûdama Italijoje, bendravau su dar viena lietuve, taip pat su kitais 189
ITALIJA
pagal Erasmus programà atvykusiais studentais: ispanais, vokieèiais ir kitais, bet daugiausia su italais. Laisvalaikiu daþniausiai einama á sveèius vakarieniauti, taip pat labai populiaru su draugais eiti valgyti picos arba iðgerti alaus, suvalgyti ledø, pasivaikðèioti po miesto centrà, á kinà, á diskotekà, þaisti boulingo ir panaðiai. Á Italijà vykau viena. Mano tëvai, brolis ir draugai liko Lietuvoje, bet palaikyti ryðius su saviðkiais tikrai neblogai sekësi, santykiai nepasikeitë. Italijoje bendravau su viena lietuve studente, kuri atvyko vëliau uþ mane. Padëjau jai susirasti butà, paskui abi ir bendravome, nes tame mieste (Perudþoje) daugiau lietuviø nebuvo, taigi jokia lietuviø veikla nevyko. Kiek þinau, Romoje yra Lietuviø centras, bet su juo nesusisiekiau. Visam laikui iðvykti á Italijà turbût negalëèiau, nes ten gydytojø nelabai reikia, bet norëèiau ir ketinu vaþiuoti staþuotis arba su draugais daugiau pakeliauti po Italijà.
Kiekvienos futbolo rungtynës yra didþiulë ðventë! Vainius, 21 metai, studentas, 6 mënesiai Italijoje
Italijoje mane labiausiai þavi optimizmas. Èia þmonës gyvena dël savæs. Uþtat erzina pietø pertrauka siesta, nes visos ástaigos uþdaromos. Bet ir prie to greit priprantama. Atvykau èia studijuoti pagal Socrates/Erasmus programà. Buvo nelengva susirasti gyvenamàjà vietà. Italai emocingi, ðilti ir optimistiðki, lengvai bendraujantys! Geriausia mokëti italø kalbà. Turistø lankomose vietose galima susikalbëti ispaniðkai, angliðkai arba prancûziðkai. Daugiausia bendrauju su portugalais, taip pat su ispanais, èekais, graikais, lenkais. Laisvalaikiu èia populiariausia rengti privaèius vakarëlius ir lankytis naktiniuose klubuose. Kiekvienos futbolo rungtynës yra didþiulë ðventë! Ryðius su Lietuva palaikau laiðkais, elektroniniu paðtu, telefonu. 190
ITALIJA
Yra miestø, kuriuose vyksta lietuviø bendruomeniø veikla, bet að joje nedalyvauju. Gráðiu á Lietuvà, kai tik baigsiu mokslus. Manau, á Italijà vaþiuoèiau pakeliauti, aplankyti draugø, bet ne ilgam, ne dirbti ar gyventi.
Ðokama iki ryto paplûdimiuose ant smëlio ar baruose ant stalø M. M., 23 metai, studentë, 10 mënesiø Italijoje
Italija Vidurþemio jûros regiono ðalis, turinti, kaip sako patys italai ir labai tuo didþiuojasi, 80% (eilinio italo skaièiavimu) pasaulio kultûros vertybiø, senas vyno, picos ir espresso kavos tradicijas bei, manau, niekas to nepaneigs, nuostabià ir skambià kalbà. Èia ypaè graþi gamta: dangaus þydrumo jûra, nesibaigianèios kalnø grandinës baltomis sniego virðûnëmis; seni viduramþiais dvelkiantys miestukai, kuriuose daugybë nuostabiø statiniø, siaurø gatveliø ir maþø krautuvëliø. Þmonës linksmo bûdo, atviri ir besiþavintys kitokiais nei jie, pavyzdþiui, mëlynakiais ir ðviesiaplaukiais ðiaurieèiais (tiksliau turbût ðiaurietëmis). Nepatinka vëlavimas, taisykliø nebuvimas ten, kur jos, atrodytø, privalo bûti, pavyzdþiui, posakio punktualus kaip traukinys nëra, netvarka vieðajame sektoriuje, pareigûnø tingumas. Kiekvienai nors kiek patrauklesnei ðviesiaplaukei lietuvaitei yra pavojus iðvaþiuoti ir nebegráþti, uþkibti ant pirmo kabliuko Ciao, bella! Vykau èia mokytis pagal Erasmus programà. Italijà pasirinkau, nes visada þavëjo ði ðalis, jos kultûra ir kalba. Sunkiausia jaustis visaverèiu, kol dar laisvai nekalbi italiðkai, kol dar negali suprasti italiðkø anekdotø apie Berluskoná ir juoktis nuoðirdþiai. Bet labai padëjo þmonës, buvæ ðalia, kambario draugai ir kt. Kad prisidurèiau prie gaunamos stipendijos, susirasdavau trumpalaikiø nelegaliø darbø dirbau ledainëje (gelateria), padavëja jûros gërybiø restorane, teatre su vaikais ir parodoje programëles dalijau. Darbus susirasdavau tik per paþástamus, nes durø varstymas ir klausimai: 191
ITALIJA
Scusi, Signora, ha un lavoro per me? (Atleiskit, ponia, gal turite man darbo?) nedavë rezultatø ir pasirodë bergþdþias reikalas. Dirbdavau ávairiai nuo 3 iki 10 valandø per savaitæ, bet buvo savaièiø, kai visai nedirbau. Man darbas buvo tik trumpalaikis studentiðkas nuotykis, todël neturëjau në vienos darbo sutarties ir jokiø socialiniø garantijø, nes jø man ir nereikëjo. Kadangi buvau iðvaþiavus studijuoti, turëjau studentiðkà draudimà ir gavau stipendijà 400 eurø per mënesá. Vidutinis italo atlyginimas, mano duomenimis, yra 1 000 eurø, kad pragyventum. Apskritai atvykëliø darbas priklauso nuo to, ið kokiø ðaliø jie yra atvykæ ir ar moka italø kalbà. Juodaodþiai afrikieèiai neduoda praeiti gatve, vis siûlo pirkti servetëliø, apyrankiø ir panaðiø niekuèiø, o europieèiai dirba aptarnavimo srityje (padavëjais, barmenais, pardavëjais). Italai labai ðilti, linkæ bendrauti, domëtis tavimi. Nors daugelis apie Lietuvà vis dar þino nedaug (maþiau iðsilavinæ ir nesidomintys geografija þmonës priskiria jà Rusijai arba apskritai neþino, kur yra Baltijos jûra), taèiau klausinëja apie ðalá, kalbà, lietuvaièiø groþá. Italai mielai kvieèia vakarienës á savo namus, krauna pilnà lëkðtæ pastos ir jauèiasi pagerbti, jei pagiri jø maistà ir vynà. Emocingesniø, greièiau kalbanèiø ir gestikuliuojanèiø þmoniø dar nemaèiau. Kartais atrodo, jog net atëmus kalbos dovanà jie susikalbëtø gestø kalba, jà visi puikiai moka. Poþiûris á atvykëlius nëra vienareikðmis tai susijæ su emigrantø ið Afrikos ðaliø problema. Daugeliui italø (ypaè pietø Italijos) atvykëliø (ið Maroko, Alþyro, Albanijos, Rumunijos ir pan.) tema skaudi, nes bûtent dël didelio jø skaièiaus kyla tokiø problemø kaip padidëjæs nusikalstamumas, darbo vietø stoka ir t. t. Jei kalbësime apie mane, tai visi iki vieno gyrë italø kalbos mokëjimà ir net italiðkà akcentà, þarstë komplimentus dël akiø ir plaukø spalvos. Geriau paþinæ pradëjo vertinti charakterio savybes atvirumà, linksmumà ir mokëjimà bendrauti. Kokiø nors ypatingø draudimø nëra, taèiau akivaizdus þmogiðkøjø vertybiø nepaisymas (Italija konservatyvi ir religinga ðalis), aiðku, bûtø nepriimtinas. Svarbu þinoti, kad italai nesukurti kalboms, didþioji dauguma jø kalba tik savo gimtàja kalba. Angliðkai ámanoma susikalbëti tik su iðrinktaisiais. Taèiau nemaþa dalis italø ðiek tiek moka prancûzø kalbà. Bûna ir taip, net juokinga, kad visà gyvenimà dialektu kalbantys italai nemoka taisyklingos bendrinës italø kalbos. 192
ITALIJA
Gyvendama Italijoje bendravau su studentais ið Vokietijos, Belgijos, Prancûzijos ir kitø ðaliø. Italijoje ðokama iki ryto paplûdimiuose ant smëlio ar baruose ant stalø, geriami lengvi kokteiliai, rûkoma bûriais prie kaviniø durø. Studentai renkasi aikðtëse su gitaromis ir, skambant tradicinei folkloro muzikai, ðoka ratu. Kai kas renkasi ramià vakarienæ su draugais kieno nors namuose, o paskui iðeina á gatves centrinëje aikðtëje suvalgyti didelæ porcijà gelato.
193
194
JAPONIJA
Japonija Nippon; Nihon Sostinë
Tokijas
Valdymo forma
konstitucinë monarchija
Plotas
377 812 km2
Gyventojø
128,1 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko) +6 val. (vasarà), +7 val. (þiemà) (Japonija neásiveda vasaros laiko)
Piniginis vienetas
jena (JPY)
J
Japonas klausia bièiulio: Spëk, kà turiu saujoje. Televizoriø. Neatspëjai, penkis televizorius. 195
196
JAPONIJA
VIZA
Jei vykstate á Japonijà kaip turistas arba á staþuotes, konferencijas, renginius ir uþ tai negaunate atlyginimo (neskaitant dienpinigiø) ir ketinate pasilikti ten ne ilgiau kaip 90 dienø, vizos jums nereikia. Bet jei norite Japonijoje gyventi ilgiau, privalote gauti Japonijos vizà. Vizø bûna ávairiø, jos iðduodamos atsiþvelgiant á vieðnagës tikslà. Apskritai jas galima suskirstyti á vizas, suteikianèias leidimà dirbti (studentams, keliautojams, dirbanèiøjø artimiesiems) ir nesuteikianèias leidimo dirbti. Bet kuriuo atveju, kad gautumëte vizà, turite pateikti jûsø vizito á Japonijà tikslà árodanèius dokumentus: darbo sutartá, universiteto paþymà, kvietimà á konferencijà ar pan. DARBO VIZA Jei norite vaþiuoti á Japonijà dirbti, privalote gauti darbo vizà. Tam visø pirma reikia rasti darbdavá Japonijoje, kuris norëtø jus ádarbinti. Tuomet jis turëtø kreiptis á artimiausià Imigracijos tarnybà, pavaldþià Japonijos teisingumo ministerijai, gauti specialià paþymà (Certificate of eligibility), liudijanèià, kad jûs tenkinate tam tikrus reikalavimus, ir atsiøsti jà jums. Su ðia paþyma, o geriausia ir su darbo sutartimi, kreipkitës á Japonijos ambasadà Lietuvoje ir jums bus iðduota darbo viza. Japonijoje yra 14 skirtingø tipø darbo vizø, leidþianèiø dirbti konkreèioje veiklos srityje (inþinieriaus viza, aktoriaus viza, þurnalisto viza ir pan.). Japonijos uþsienio reikalø ministerijos informaciniame interneto tinklalapyje yra iðsamiai apraðytos (anglø k.) visø tipø vizos bei reikalavimai joms gauti. Ðio tinklalapio adresas www.mofa.go.jp/j_info/visit/visa. ATVYKUS Á JAPONIJÀ Jei ketinate likti Japonijoje ilgiau nei 90 dienø, atvykæ á ðalá privalote kreiptis á artimiausià Imigracijos tarnybà, kurioje jums bus iðduoti leidimai laikinai gyventi ðalyje ir dirbti bei kiti reikalingi dokumentai, susijæ su jûsø vizitu ðalyje. Ávairiø miestø Imigracijos tarnybø skyriø adresus rasite interneto tinklalapyje www.mofa.go.jp/j_info/visit/visa/appendix3.html. Be to, atvykæ privalote uþsiregistruoti vietos, kurioje apsistojate, savivaldybëje, kad jums bûtø iðduota atvykëliø registracijos paþyma.
197
JAPONIJA
DARBAS
Uþsienieèiui susirasti darbà Japonijoje gali bûti nelengva. Kad gautumëte darbo vizà, turite jau turëti darbdavá. Taèiau patiems susirasti darbdavá Japonijoje bûnant Lietuvoje yra beveik neámanoma. Todël dauguma lietuviø, ketinanèiø iðvykti á Japonijà ilgesniam laikui, ryðius su Japonija uþmezga per universitetø bendradarbiavimo programas, tarptautines bendroves, turinèias filialø ir Lietuvoje, ir Japonijoje, ar pagal asmenines paþintis. Taèiau, þinoma, yra ávairiø bûdø ieðkoti darbo. SKELBIMAI INTERNETE IR SPAUDOJE Daug skelbimø galite rasti ávairiuose tarptautiniuose ir japoniðkuose interneto tinklalapiuose: www.japanesejobs.com www.gaijinpot.com www.jobseekjapan.com www.daijob.com www.jobsinjapan.com jp.tiptopjob.com jobfinder.japantoday.com career.biglobe.ne.jp (tik japonø kalba) Daugumoje ðiø tinklalapiø yra darbo skelbimø anglø kalba. Kai kuriuose ið jø privaloma uþsiregistruoti, kad galëtumëte skaityti skelbimus. Jei jau atvykote á Japonijà, galite perþvelgti ávairius ðalies ir vietinius laikraðèius, juose tikrai rasite darbo skelbimø skyreliø. Tokie skyreliai daþnai bûna ir ávairiø laikraðèiø interneto svetainëse. Keletas leidiniø anglø kalba: Japan Times laikraðtyje skelbimø bûna pirmadienio numeryje ir interneto svetainëje job.japantimes.com, laikraðtis The Hiragana Times ir jo interneto svetainë www.hiraganatimes.com, Tokyo Journal skelbia laisvas darbo vietas spausdintame þurnalo variante, o interneto svetainëje www.tokyo.to rasite tik nuorodø á ávairius kitus darbo paieðkos tinklalapius, þurnalas Metropolis ir jo interneto svetainë Japan Today (www.metropolis.japantoday.com) taip pat turi darbo skelbimø skyrelius.
· · · ·
198
JAPONIJA
Visuose ðaltiniuose anglø kalba ieðkokite skyrelio Darbas (Jobs), Ádarbinimas (Employment) arba Skelbimai (Classifieds). ÁDARBINIMO AGENTÛROS Ásidarbinti Japonijoje jums gali padëti ávairios ádarbinimo agentûros. Jø adresus rasite ðalies telefonø knygoje. Keleto agentûrø Tokijuje adresai pateikiami interneto geltonuosiuose puslapiuose anglø kalba (www.yellowpage-jp.com), skyriuje Consumer Section → Other Professional Services → Employment Agencies. DARBO SÀLYGOS DARBO VALANDOS Japonijoje áprasta 40 valandø darbo savaitë 5 dienos po 8 valandas. Taèiau darbo valandø gali bûti ir daugiau, nes ástatymai leidþia ámonëms pailginti darbo laikà ámonei átemptu laikotarpiu ir sutrumpinti, kai darbo yra ne per daugiausia. Bet kuriuo atveju, uþ virðvalandþius turi bûti sumokëta. Pagal ástatymus uþ kiekvienà valandà, dirbtà ne oficialiu darbo laiku, turi bûti mokama 25% daugiau, uþ kiekvienà valandà, dirbtà naktá (tarp 22.00 ir 5.00 val.), turi bûti mokama 50% daugiau, o jei esate priversti dirbti oficialiø ðvenèiø dienomis, reikalaukite 35% didesnio uþmokesèio uþ kiekvienà dirbtà valandà. DARBO UÞMOKESTIS Japonijoje samdomi darbuotojai paprastai per metus gauna 12 mënesiniø atlyginimø ir dvi sezonines premijas. Premijø sistema yra labai paplitusi ðioje ðalyje. Didelëse ámonëse atlyginimai daþniausiai bûna didesni nei maþose ir vidutinëse.
BÛSTAS LAIKINØ BÛSTØ TIPAI Kol susirasite nuolatiná bûstà, galite apsigyventi nedideliame butelyje (manshon), uþ kurá mokësite kas savaitæ. Juose gyventi ðiek tiek pigiau nei vieðbuèiuose, bet brangiau nei iðsinuomojus butà. Kitas variantas bendrabuèio tipo butai (gaijin house), skirti specialiai atvykëliams. Jie panaðûs á studentø bendrabuèius, ir gyventi juose 199
JAPONIJA
gali bûti visai linksma. Galite iðsinuomoti atskirà butà arba tik kambará, o virtuve ir vonia dalytis su kitais þmonëmis. NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS Privaèiø butø savininkai Japonijoje daþnai átariai þiûri á uþsienieèius, todël geriausia ieðkoti bûsto per nekilnojamojo turto agentus (fudosan). Ant namø langø daþnai pamatysite uþraðø, skelbianèiø apie nuomojamus butus. Agentûrø adresø taip pat galite ieðkoti telefonø knygoje. SKELBIMAI SPAUDOJE IR INTERNETE Ávairiø nuomojamø bûstø skelbimø galite rasti interneto tinklapiuose: www.moveandstay.com Azijoje ir Australijoje nuomojamø butø ir biuro patalpø skelbimai, www.aisf.or.jp/raccoon/student2.htm nuomojami bûstai studentams, www.tokyoapt.com bûstai Tokijuje, www.tokyoroomfinder.com bûstø ir kambariø nuoma Tokijuje, www2.gol.com/users/yhomes/eindex.html bûstø Tokijuje nuoma ir pardavimas.
· · · · ·
Keleto gaijin house nuomos skelbimø yra interneto tinklalapiuose: www.gaijinhouse.net www.gaijinhouse.com Naudingø nuorodø ieðkantiems nuomojamø gyvenamøjø patalpø Japonijoje rasite interneto tinklalapyje dmoz.org/Regional/Asia/Japan/ Business_and_Economy/Real_Estate. Taip pat verta ieðkoti bûstø nuomos skelbimø regioninëje ir vietinëje spaudoje. Ávairiø skelbimø (classifieds) anglø kalba rasite laikraðèiuose ir þurnaluose The Japan Times (www.japantimes.com), The Hiragana Times (www.hiraganatimes.com), Tokyo Journal (www.tokyo.to), Metropolis (www.metropolis.japantoday.com).
200
JAPONIJA
NUOMOS SUTARTIS Agentûros daþnai reikalauja, kad turëtumëte laiduotojà japonà, kuris jus rekomenduotø. Taip pat gali bûti praðoma pateikti koká nors dokumentà, árodantá jûsø pajamas, o pasiraðant sutartá kad uþdëtumëte savo vardo spaudà (inkan arba hanko) já galite uþsisakyti vietinëse parduotuvëlëse uþ maþdaug 2 000 JPY. Prieð pasiraðydami sutartá, bûtinai atidþiai jà perskaitykite. Jei namuose yra kokiø nors sulauþytø daiktø, neveikianèios árangos, apsilaupiusiø sienø apmuðalø ar pan., bûtinai áraðykite tai á sutartá, nes iðsikraustant gali prireikti patiems uþ tai mokëti. NUOMOS KAINOS Kambará bendrame bute galëtumëte iðsinuomoti uþ 40 000100 000 JPY, vieno kambario butà ne maþiau kaip uþ 100 000 JPY per mënesá. Komunaliniai mokesèiai kartais áskaièiuojami á nuomos kainà, o kartais ne. Jûs turësite sumokëti dar ir ðiuos mokesèius: Tetsukekin rezervavimo mokestis, kurá sumokate, kai randate jums patinkantá butà, bet dar nepasiraðote sutarties. Tai garantuoja, kad butas nebus iðnuomotas niekam kitam. Ðis mokestis paprastai yra 1 mënesio nuomos mokesèio dydþio. Pasiraðius sutartá pinigai jums gràþinami. Shikikin uþstatas, kuris jums bus gràþintas iðsikraustant ið buto, jei jam nepadarysite jokios þalos. Ðis mokestis bûna 23 mënesiø nuomos mokesèio dydþio. Tiesa, sakoma, jog daþniausiai atgaunama tik nedidelë ðio uþstato dalis. Reikin negràþinamas mokestis buto savininkui, kurá sumokate iðreikðdami didþiulæ padëkà, kad jis sutiko jums iðnuomoti butà. Ðis mokestis gali bûti keliø mënesiø nuomos mokesèio dydþio. Chukai tesuryo negràþinamas mokestis nekilnojamojo turto agentui uþ tarpininkavimà, jis paprastai bûna vieno mënesio nuomos mokesèio dydþio.
·
· · ·
SVEIKATA SVEIKATOS DRAUDIMAS Jei neturite jokio sveikatos draudimo ir planuojate ilgesná laikà gyventi Japonijoje, galite pasirinkti vienà ið ðeðiø Japonijos valstybinio svei201
JAPONIJA
katos draudimo planø. Pagrindiniai ið jø yra darbuotojø sveikatos draudimas, kuriuo draudþiami visi samdomi darbuotojai, ir valstybinis sveikatos draudimas, kuriuo draudþiami savarankiðkai dirbantys asmenys, bedarbiai, pensininkai ir kt. Kiti planai skirti jûrininkams, valstybës tarnautojams, mokytojams ir privaèiø mokyklø darbuotojams. Jei norite uþsiregistruoti, kreipkitës á vietos savivaldybæ. Tuomet pagal praëjusiø metø jûsø pajamas bus nustatytas mënesinis mokestis, kurá jums reikës mokëti. Pradþioje jis gali bûti apie 4 0005 000 JPY, vëliau gali pakilti iki 20 00030 000 JPY per mënesá ar net daugiau. LIGOS ATVEJU Visi apdrausti asmenys nuo 3 iki 74 metø amþiaus patys apmoka 30% savo gydymo iðlaidø, o likusià dalá padengia draudimas. Jaunesni nei 3 ir vyresni nei 74 metø amþiaus asmenys uþ gydymà moka tik 20%. Valstybinis sveikatos draudimas moka uþ gydytojø konsultacijas, gydymà ligoninëse, klinikose ir kitokià medikø prieþiûrà.
SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI SOCIALINIS DRAUDIMAS ÁMOKOS Jei Japonijoje dirbate legaliai, privalote mokëti socialinio draudimo ámokas. Samdomo darbuotojo ámokos mokamos tokiomis dalimis: darbuotojas moka apie 11,6% nuo atlyginimo, o darbdavys 12,5% darbuotojo atlyginimo atitinkanèià sumà. IÐMOKOS Japonijos socialinis draudimas moka sveikatos draudimo, pensijø draudimo, nedarbo draudimo, paramos ðeimai ir kt. iðmokas. MOKESÈIAI Jei bent 6 mënesius per mokestinius metus gyvenate Japonijoje, privalote mokëti mokesèius ðioje ðalyje. Mokesèiai yra automatiðkai iðskaièiuojami ið atlyginimo. Mokestiniø metø pabaigoje, vasariokovo mënesiais, reikia uþpildyti pajamø deklaracijà, tuomet sumokëta mokesèiø suma bus pakoreguojama. Jei uþ202
JAPONIJA
dirbate maþiau nei 20 000 000 JPY per mokestinius metus, deklaracijos pildyti nereikia, tai automatiðkai padaro darbdavys. Jei uþdirbate daugiau kaip 20 000 000 JPY, kreipkitës á artimiausià Mokesèiø tarnybos skyriø ir jums padës uþpildyti reikiamus dokumentus. Be pagalbos ðis darbas gali bûti tikras galvos skausmas. Pajamø mokestis Japonijoje yra progresyvinis, t. y. nuo didesniø pajamø atskaièiuojama daugiau mokesèiø. Pajamø mokesèio tarifai 2005 metais buvo tokie: iki 3 300 000 JPY per metus 10%; 3 300 0009 000 000 JPY per metus dar 20% nuo dalies, virðijanèios 3 300 000 JPY; 9 000 00018 000 000 JPY per metus dar 30% nuo dalies, virðijanèios 9 000 000 JPY; daugiau kaip 18 000 000 JPY per metus dar 37% nuo dalies, virðijanèios 18 000 000 JPY.
· · · ·
Be pajamø mokesèio, dar reikia mokëti vietinius mokesèius (3% 10%) ir regioninius mokesèius (2%3%) nuo visø pajamø. Iðsami informacija apie mokesèius anglø kalba teikiama Japonijos valstybinës mokesèiø agentûros interneto tinklalapyje www.nta.go.jp/ category/english/index.htm.
PILIETYBË
Uþsienieèiui gauti Japonijos pilietybæ yra labai sunku. Ji suteikiama nenoriai, net ir turintiems teisæ kreiptis dël pilietybës ágijimo reikia atlikti labai daug ávairiø biurokratiniø procedûrø. Lengviau iðduodami leidimai nuolat gyventi ðalyje neribotà laikà be teisës balsuoti ir panaðiø pilieèio teisiø. Teisæ praðyti leidimo nuolat gyventi arba suteikti pilietybæ ágyjate pragyvenæ Japonijoje ne maþiau kaip 5 metus ið eilës (norint gauti pilietybæ reikalaujamas ðalyje pragyventø metø skaièius gali bûti ir didesnis). Jei esate susituokæs (-usi) su Japonijos piliete (-iu), daþniausiai pakanka pragyventi ðalyje 4 metus. Norint gauti leidimà nuolat gyventi arba pilietybæ, reikia atitikti tam tikrus nustatytus reikalavimus, pavyzdþiui, gerai mokëti japonø kalbà, bûti neteistam, neturëti nesumokëtø mokesèiø, skolø, baudø ir pan.
203
JAPONIJA
AMBASADOS
Japonijos ambasada Lietuvos Respublikoje M. K. Èiurlionio g. 82B LT-03100 Vilnius Tel. (8 5) 231 0465 Faks. (8 5) 231 0461 Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje 401 Pure City Roppongi 7-11-12 Roppongi, Minato-ku Tokyo 106-0032 Tel. (+81) 354 143 433 Faks. (+81) 354 143 434 El. paðtas
[email protected] TRANSPORTAS LËKTUVAI Didþiausios Japonijos oro transporto bendrovës, skraidinanèios á didþiausius Japonijos miestus ir ið jø, yra Japan Airlines (www.jal.co.jp), All Nippon Airways (www.fly-ana.com) ir Japan Air System (www.jas.com.hk). Skrydis ið Tokijo á Londonà ar Frankfurtà trunka apie 1213 valandø. TRAUKINIAI Traukiniai Japonijoje yra labai modernûs, tai greita ir patogi transporto priemonë keliauti po ðalá. Didþioji dalis geleþinkeliø tinklo priklauso geleþinkelio bendroviø grupei Japan Railways, sudarytai ið ðeðiø regioniniø geleþinkelio bendroviø: JR East (www.jreast.co.jp), JR West (www.westjr.co.jp), JR Central (jr-central.co.jp), JR Hokkaido (www.jrhokkaido.co.jp), JR Kyushu (www.jrkyushu.co.jp) ir JR Shikoku (www.jr-shikoku.co.jp). Dauguma ðiø bendroviø, be áprastø traukinio bilietø, siûlo pirkti specialius bilietus, pavyzdþiui, su tokiais bilietais savaitæ galima vaþinëti po vienà regionà visais traukiniais. Traukiniø tvarkaraðèius, bilietø kainas ir visus specialius pasiûlymus rasite kiekvienos traukiniø bendrovës interneto tinklalapyje arba bendrame interneto tinklalapyje www.japanrail.com. 204
JAPONIJA
Interneto tinklalapyje www.jorudan.co.jp galite susirasti greièiausià kelionës marðrutà ávairiomis transporto priemonëmis. AUTOMOBILIAI Japonijoje vaþiuojama kaire kelio puse, o vairas yra deðinëje automobilio pusëje. Gatviø iðdëstymas ðioje ðalyje yra gana painus, todël, jei vaþinëjate automobiliu, ásigykite smulkø vietovës planà. Japonijoje privaloma prisisegti saugos dirþus, negalima vairuojant kalbëti mobiliuoju telefonu, vaikai iki 6 metø turi sëdëti specialioje vaikiðkoje sëdynëje. Didþiausias leidþiamas greitis greitkeliuose yra 100 km/val., miestuose 40 km/val., nuoðaliose gatvelëse 30 km/val., o visur kitur 50 km/val. Taèiau dauguma vairuotojø nuolat virðija greitá maþdaug 10 km/val. VIEÐASIS TRANSPORTAS Vieðasis transportas Japonijoje yra patogus, tvarkingas ir modernus. Jei vaþinëjate daþnai, verta pirkti specialius bilietus kaisuken arba teikiken. Kaisuken tai 10 bilietø, kuriuos perkate ið karto ir gaunate vienà nemokamà. Teikiken yra bilietas tam tikram laikotarpiui (savaitei, mënesiui ir t. t.); já nusipirkæ galite vaþinëti visomis transporto priemonëmis. Darbdaviai daþnai apmoka darbuotojø vieðojo transporto iðlaidas, o kai kuriose darbovietëse dël ðio priedo galima derëtis. DVIRAÈIAI Ávairiausio amþiaus ir socialinës padëties japonai á darbà, á mokyklà ar apsipirkti mina dviraèiu. Paprasèiausias kasdienio naudojimo dviratis daþniausiai turi tik vienà pavarà, paprastà spynà, daþnai krepðelá pirkiniams arba sëdynæ vaikui, jis kainuoja apie 10 000 JPY. Dëvëtà dviratá galite nusipirkti ir uþ maþesnæ sumà. Dviraèiø vagystës Japonijoje yra gana daþnas reiðkinys, todël dviraèiai uþ nedidelá mokestá registruojami policijoje. Nors pagal taisykles dviratininkai turëtø vaþinëti gatvëmis, mieliau japonai rieda ðaligatviais. Prie autobusø ir traukiniø stoèiø ar didesniø prekybos centrø yra árengti specialûs stendai dviraèiams pastatyti, o kai kur bûna net dviraèiø stovëjimo garaþø.
205
JAPONIJA
AUTOSTOPAS Keliauti autostopu Japonijoje yra áprasta. Tarkitës su automobiliø vairuotojais poilsio aikðtelëse ir degalinëse. Stovëti greitkelio pakraðtyje draudþiama, o jei taip darysite, jus pavëþëti tikrai greitai pasisiûlys policijos automobilis.
TELEKOMUNIKACIJA FIKSUOTASIS RYÐYS Ásikrausèius á naujus namus jums reikës ásigyti teisæ naudotis telefono linija. Jà galite nusipirkti ið pagrindinio Japonijos fiksuotojo ryðio operatoriaus NTT (Nippon Telegraph and Telephone) tai jums kainuos apie 35 00040 000 JPY. Teisæ turëti telefono linijà galima nusipirkti ir ið kito vartotojo, tuomet tai kainuos pigiau. Norint ásigyti ðià teisæ, bûtina turëti asmens tapatybës dokumentà ir atvykëliø registracijos paþymà. Telefono linijà galima ir iðsinuomoti, taèiau tokiu atveju daþnai negalima skambinti á uþsiená. Jei norite skambinti á tolimesnes vietas ðalies viduje, galite rinktis ir kitas fiksuotojo ryðio bendroves, kuriø paslaugos yra pigesnës, pavyzdþiui, Daini Denden (tel. 0120 110 077), Japan Telecom (tel. 0120 008 882) ar Nippon Kosoku Tsushin (tel. 0120 030 070). MOBILUSIS RYÐYS Mobilieji telefonai Japonijoje yra labai paplitæ, dauguma jø turi daugybæ papildomø funkcijø interneto narðyklæ, þaidimø, fotoaparatà, televizijà. Japonijoje mobiliøjø telefonø technologija kitokia nei Lietuvoje ir visoje Europoje, todël ið namø atsiveþti mobilieji telefonai Japonijoje greièiausiai neveiks. Telefonà galite ásigyti sudarydami sutartá su viena ið keliø pagrindiniø mobiliojo ryðio bendroviø NTT DoCoMo (www.ntdocomo.co.jp), KDDI au (www.au.kddi.com), Vodafone Japan (www.vodafone.jp) ar TU-KA (www.tu-ka.co.jp). Galima nusipirkti iðankstinio mokëjimo kortelæ arba sudaryti sutartá su mobiløjá ryðá teikianèia bendrove. Norint pasiraðyti sutartá, reikës pateikti atvykëliø registracijos paþymà. Jei atvykote á Japonijà neilgam, mobiløjá telefonà galima iðsinuomoti. Tokiø pasiûlymø daþniausiai rasite oro uostuose ir didesniuose prekybos centruose. 206
JAPONIJA
Gana daug informacijos apie Japonijos mobiliuosius telefonus rasite interneto tinklalapyje euc.jp/misc/cellphones.en.html. TAKSOFONAI Pastaraisiais metais taksofonø Japonijoje maþëja, nes dauguma þmoniø turi mobiliuosius telefonus. Taèiau jø vis dar yra pakankamai daug. Skambinant galima mokëti monetomis arba telefono kortelëmis, parduodamomis kioskuose arba specialiuose automatuose. Taksofonai Japonijoje bûna ávairiø spalvø pagal jas atskirsite telefono tipà. Pavyzdþiui, roþinis taksofonas priima tik 10 JPY monetas, oranþinis yra tinkamiausiais tarptautiniams pokalbiams, á uþsiená taip pat galësite paskambinti ið daugumos pilkø aparatø ir tik ið kai kuriø þaliø. Kai kurios bendrovës parduoda telefono korteles, kuriomis galima naudotis skambinant ið namø, mobiliojo telefono ar taksofono. Tereikia surinkti specialø ant kortelës paraðytà kodà ir uþ pokalbius bus mokama ið kortelës, o ne ið áprastos telefono sàskaitos. Tokias korteles siûlo bendrovës AT&T, MCI, Brastel, Deutsche Telekom, BigZoo ir Dial Abroad. INTERNETAS Japonijoje yra daug interneto paslaugø teikëjø, siûlanèiø ávairius mokëjimo planus. Interneto paslaugø teikëjø sàraðà galite rasti interneto tinklalapyje thelist.internet.com/countrycode/81. Visuose pagrindiniuose Japonijos miestuose yra interneto prisijungimo vietø ir interneto kaviniø.
PAÐTAS
Paðto þenklø Japonijoje galite nusipirkti paðto skyriuose. Japonijos paðtas (Nippon Yûsei Kôsha) yra didþiulë bendrovë, teikianti ne tik laiðkø ir siuntiniø pristatymo, bet ir banko bei gyvybës draudimo paslaugas. Paðto simbolis Japonijoje yra didþioji raidë T su brûkðneliu virð jos T. Ðá þenklà rasite ant paðto dëþuèiø bei prie paðto skyriø. Informacijos apie Japonijos paðtà ir jo teikiamas paslaugas rasite interneto tinklalapyje www.japanpost.jp.
RELIGIJA
Pagrindinës religijos Japonijoje yra ðintoizmas ir budizmas. Dauguma þmoniø save laiko ðintoistais arba budistais, arba ir vienais, ir kitais. 207
JAPONIJA
Ðintoizmas yra senoji tradicinë japonø religija, joje nëra absoliuèios tiesos, konkretaus ðios religijos kûrëjo ir jokio raðytinio ástatymo (kaip Biblija ar pan.). Yra daug dievybiø (kamiø), ið kuriø svarbiausia saulës deivë Amaterasu, dievai daþnai ágauna gamtos reiðkiniø formas. Budizmas atkeliavo á Japonijà ið Kinijos ir Korëjos maþdaug VI amþiuje. Per ilgà laikà ðios dvi religijos veikë viena kità ir netgi ðiek tiek supanaðëjo. Japonijos visuomenei taip pat daug átakos turëjo dvi religinës filosofijos: konfucianizmas ir daoizmas. Ðioje ðalyje yra maþos krikðèioniø, musulmonø, judëjø, bahajø bendruomenës, naujøjø religiniø judëjimø iðpaþinëjø.
KALBA
Valstybinë kalba japonø. Japonai sunkiai iðmoksta uþsienio kalbà, todël susikalbëti angliðkai ar kaip kitaip bus tikrai nelengva. Tiesa, kalbinami þmonës paprastai bûna labai geranoriðki, stengiasi jus suprasti ir atsakyti. Taèiau norëdami normaliai bendrauti, ypaè dirbti, pasistenkite bent ðiek tiek pramokti japonø kalbos. Japonø raðtas yra hieroglifai tai simboliai, primenantys maþus pieðinukus. Baigdamas vidurinæ mokyklà japonas privalo mokëti 881 hieroglifà, o aukðtàjà mokyklà 1 850. Japonø raðtà sudaro ne tik kinø hieroglifai (Kanji), bet ir skiemeninë kanos abëcëlë, turinti dvi atmainas hiraganà ir katakanà (kiekvienoje yra po 46 þenklus ir diakritiniai þenklai). Vartojami ir arabiðki skaitmenys, kai kada lotyniðki raðmenys (simboliams, santrumpoms þymëti). Nemokamas japonø kalbos pradþiamokslis anglø kalba yra interneto tinklalapyje www.thejapanesepage.com; japonøangløjaponø kalbø þodynas internete www.rikai.com.
KULTÛRA TRADICINIAI MENAI Tradiciniai japonø menai paslaptingi, egzotiðki ir nepaprastai ádomûs. Èia aptarsime tik keletà geriausiai þinomø tradiciniø Japonijos meno rûðiø. Haikus japonø poezijos þanras. Tai nerimuoti trijø eiluèiø 17 skiemenø eilëraðèiai, kurie daþnai bûna tik sakiniø fragmentai. Ikebana gëliø komponavimo, puokðèiø darymo menas. Siekiama 208
JAPONIJA
ne tik graþaus vaizdo, bet ir atvaizduoti pasaulio harmonijà. Yra ávairiø ikebanos stiliø. Avangardinio stiliaus puokðtëms kurti vietoj gëliø naudojamas stiklas, metalas ir kitos medþiagos. Origamis ávairiø figûrø lankstymas ið popieriaus. Tai moka kiekvienas japonas, jau nuo maþens vaikai lanksto figûrëles darþeliuose ir mokykloje. Arbatos gërimo ceremonija tradicija, kilusi ið dzenbudizmo. Ðiais laikais daug japonø lanko arbatos ceremonijos pamokas. Tai mokslas, kaip paruoðti ir patiekti arbatà. Tokiose ceremonijose yra svarbus beveik kiekvienas rankos judesëlis. Arbatà ruoðia ðeimininkas, o geria sveèiai. Geriama karstelëjusi þalioji arbata matcha. No teatras senasis tradicinis japonø teatras, kuriame visi aktoriai vaidina su kaukëmis, juda, kalba ir dainuoja monotoniðku ritmu pritariant chorui arba tradiciniams japonø muzikos instrumentams. Tokio teatro scena daþnai bûna lauke, su dengtu stogu. Kabukio teatras ðiek tiek naujesnis teatras nei no, jame vaidinami spektakliai apie istorinius ávykius, meilæ ir gyvenimo dramas. Aktoriai kalba senàja japonø kalba, kurià sunkiai supranta ir patys japonai. Kabukio scena sukiojama, pro dureles grindyse pasirodo ir vël pradingsta aktoriai. Ðiame teatre taip pat kalbama monotoniðku balsu pritariant tradiciniams muzikos instrumentams. Atskira meno ðaka yra tradiciniø japoniðkø drabuþiø kimono siuvimas ir dekoravimas. Japonijoje yra tikrø ðio meno meistrø, jø kûriniai demonstruojami ávairiose parodose. Japoniðka dekoratyvinë vyðnia sakûra yra nacionalinis japonø augalas. Ji gausiai þydi baltais ir rausvais þiedais daþnai tik porà pavasario dienø. Pietinëse ðalies salose sakûros pradeda þydëti net sausio mënesá, o paèioje ðalies ðiaurëje tik geguþæ. Þydint vyðnioms þmonës susirenka ir sëdi ar vaikðto groþëdamiesi. Yra tokiø, kurie keliauja per ðalá sekdami vienas po kitø praþystanèias sakûras. Kalbant apie Japonijos kultûrà bûtina paminëti þemaûgiø krûmø ir medeliø bonsø auginimà, raðymà dailiomis puoðtomis raidëmis kaligrafijà, tradicines japoniðkas lëles, japoniðkuosius sodus, kovos menus: dziudo, karatë, kyudo, aikido ir sumo, japoniðkus kardus, tradicinæ Japonijos architektûrà.
209
JAPONIJA
ÐIUOLAIKINË JAPONIJOS KULTÛRA Ðiuolaikinë Japonijos kultûra gerokai skiriasi nuo senøjø tradicijø. Tai robotø, modernaus meno, kuriamo pagal naujausias technologijas, japonø animacijos (anime), komiksø (manga), videoþaidimø, áspûdingos ðiuolaikinës architektûros ir beprotiðkos gatvës mados (pavyzdþiui, www.japanesestreets.com) kratinys. ETIKETAS Japonija tolima ðalis, jos kultûra labai skiriasi nuo europietiðkosios. Gero elgesio supratimas ten taip pat kitoks. Tai, kas europieèiui atrodytø normalu, japonui gali bûti áþeidþiama, bloga pranaðaujantis þenklas ar baisus neiðsiauklëjimas. Todël prieð vaþiuodami á ðià ðalá bûtinai pasidomëkite japonø etiketu ir iðmokite bent pagrindines taisykles. Taip iðvengsite daugybës nesusipratimø, lengviau sutarsite su þmonëmis, nes parodysite jiems, kad gerbiate jø paproèius ir jais domitës, o ne ásiverþiate kaip iðsiðokëlis svetimðalis. Keletas japonø etiketo taisykliø: Pasisveikinant áprasta nusilenkti. Prieð aukðtesnio rango þmogø lenkiamasi þemiau, prieð kai kuriuos netgi klaupiamasi. Jei neþinote, prieð kà, kiek ir kaip lenktis, pakanka tiesiog prieð visus mandagiai nulenkti galvà. Jei bendraujate su japonais darbo reikalais, svarbu turëti vizitiniø korteliø. Rekomenduojama turëti savo kortelæ japonø kalba taip pelnysite jø pagarbà. Kortelëmis keièiamasi labai daþnai, ji dalijama visiems susitikimo dalyviams, taigi geriau turëkite jø daug. Kortelë paduodama ir paimama deðine ranka arba abiem. Gautà kito þmogaus vizitinæ kortelæ pagarbiai ásidëkite á marðkiniø kiðenæ, piniginæ ar uþraðø knygutæ, tik jokiu bûdu nelankstykite, netrinkite ir nekiðkite jos á uþpakalinæ kelniø kiðenæ. Áeinant á namus bûtina nusiauti batus, paprastai ðeimininkas jums duos ðlepetes. Taèiau jei einate á kambará, kurio grindys iðklotos tatamiu (pintas ðiaudinis kilimas), turite nusiauti ir ðlepetes, nes per já galima eiti tik basomis arba su kojinëmis. Prie tualeto ir vonios daþnai bûna padëtos specialios ðlepetës, tuomet bûtina persiauti áeinant á tualetà ir nepamirðti vël apsiauti paprastø ðlepeèiø iðëjus.
· ·
·
210
JAPONIJA
·
Japonijoje paprastai valgoma pagaliukais. Jais negalima mosikuoti, þaisti, rodyti á kà nors, ásmeigti á maistà ir palikti, perdavinëti maistà pagaliukais vienas kitam. Pavalgæ graþiai padëkite pagaliukus prieð save smaigaliais á kairæ arba á pagaliukø laikiklá, jei toks yra. Valgant nemandagu krapðtyti nosá ar riaugëti, kaip ir pas mus. Reikëtø suvalgyti viskà, kas ádëta á lëkðtæ. Ryþiai japonams yra ðventi, kaip lietuviams duona, todël su jais reikia elgtis pagarbiai. Apie japonø etiketà daugiau pasiskaityti galite interneto tinklalapyje www.japan-guide.com/e/e622.html.
VALIUTA
Japonijos valiuta jena (100 JPY apie 2,41 LTL). Tikslius valiutø kursus rasite Lietuvos banko interneto tinklalapyje www.lb.lt. Iðsikeisti valiutà (eurus ar dolerius) Japonijoje galite ne tik bankuose, bet ir didesniuose paðto skyriuose, kur keitimo kursas daþnai bûna palankesnis. Japonijoje galioja Visa International, MasterCard International, American Express kredito ir Visa Electron ir Maestro debeto kortelës.
MAISTAS
Tradicinëje japonø virtuvëje vyrauja ryþiai ir þuvis. Kiekvienas japonas turi specialø ryþiø virimo puodà, kuriame jie ilgà laikà iðlieka karðti. Gaminami ávairiausi japoniðki ryþiø patiekalai su ávairiais prieskoniais, padaþais, darþovëmis, þuvimi ar mësa. Tradicinis japonø patiekalas yra suðis suktinukai su ryþiais, paruoðtais su specialiu actu suðiui, daþnai su þalia sûdyta þuvimi, kartais su darþovëmis ar grybais. Darbovietëse daþnai bûna valgyklos, bet kartais darbuotojai ið namø neðasi maistà plastikinëse dëþutëse, kuriose yra keletas skyreliø skirtingam maistui sudëti (bento). Maistas á jas dedamas ne bet kaip, o labai graþiai sulipdant figûrëles ið ryþiø ar sudëliojant paveiksliukà ið skirtingø spalvø maisto produktø. Tokias maisto dëþutes neðasi ir vaikai á mokyklà. Per pietus daugybë þmoniø pasipila á gatves. Kadangi oras bûna geras, daþniausiai valgoma lauke. Yra ávairiausiø stendø su greitai paruoðiamu maistu, kuriuose galite nusipirkti ávairiø japoniðkø patiekalø, 211
JAPONIJA
taip pat gana daug amerikietiðkø greitojo maisto restoranø, italiðkø picerijø ir kitø pasaulio virtuviø maisto uþkandiniø. Vakarienë yra pagrindinis dienos valgymas. Ðeimos vakarieniauja namie arba eina á restoranus. Valgoma daug patiekalø, ilgai, mëgaujamasi maistu bendraujant ir ilsintis po dienos darbø. Pasigaminti lietuviðko maisto Japonijoje labai sunku: vienø produktø èia nerasite, kiti bus ne tokie kaip pas mus, treti tokie, bet labai brangûs.
PARDUOTUVËS MAISTO PREKËS Japonijoje labai paplitæ prekybos centrai, kuriuose po vienu stogu yra visko: maisto prekiø, alkoholiniø ir gaiviøjø gërimø, ávairiø buities dalykø, laikraðèiø, kosmetikos, kanceliariniø prekiø ir pan. Maisto produktai labai ðvieþi ir kokybiðki. Parduotuvëse jie graþiai iðdëliojami lentynose ir vitrinose, jø pakuotës gana maþos. Visose parduotuvëse kasø yra tiek, kiek reikia eiliø nebûna. DRABUÞIAI, AVALYNË IR ÁVAIRÛS DAIKTAI Japonijoje yra visos þinomiausios tarptautinës drabuþiø parduotuvës. Jø daþniausiai bûna miesto centre, dideliuose keliø aukðtø prekybos centruose. Vieni didþiausiø japoniðkø prekybos centrø yra Mitsukoshi, Takashimaya, Seibu, Daimaru, Matsuzakaya, Tobu, Odakyu ir Tokyu. Juose visuomet bûna labai graþiai iðdëliotos prekës ir puikiai aptarnaujama. Japonai labai vertina garsiais prekiø þenklais paþymëtus daiktus, todël èia rasite visame pasaulyje þinomø dizaineriø drabuþiø. Norint apsipirkti Japonijoje gali bûti sunku rasti tinkamo dydþio drabuþiø, ypaè perkant japoniðkose parduotuvëse, nes ten dauguma jø yra labai maþi. Taèiau padëtis keièiasi, dabar daugumoje tarptautiniø parduotuviø jau rasite ir didesniø dydþiø drabuþiø bei avalynës. Ávairiø smulkmenø galite nusipirkti vadinamosiose 100 jenø parduotuvëse. Jose ávairiausi virtuvës reikmenys, kanceliarinës prekës, sodo árankiai, þaidimai ir panaðûs daiktai parduodami po 105 JPY (100 jenø plius PVM). Japonijoje yra labai daug automatø, kuriuose galite nusipirkti al212
JAPONIJA
koholiniø ir gaiviøjø gërimø, cigareèiø, ryþiø, ledø, vienkartiniø fotoaparatø ir kitø smulkmenø. Dëvëtà dviratá, baldà ar ádomià japoniðkà senienà galite ásigyti sendaikèiø turguje. Tokiø turgø nëra labai daug, bet pastaraisiais metais jie populiarëja. Be to, labai daug þmoniø, keldamiesi gyventi kitur, dalá daiktø tiesiog palieka gatvëje. Tarp jø bûna gana naujø ir gerø daiktø, taigi jei tokioje krûvoje radote kà nors, kas jums patinka imkite ir neðkitës namo, nes tai visiðkai legalu ir áprasta. PARDUOTUVIØ DARBO LAIKAS Dauguma parduotuviø dirba ir ðeðtadieniais, ir sekmadieniais, ir ðvenèiø dienomis, nes tuomet daugiausia þmoniø eina apsipirkti. Maisto prekybos centrai daþnai dirba visà parà be poilsio dienø.
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Japonijoje yra ávairiausiø bûdø leisti laisvalaiká ir besidomintiems tradiciniais japonø menais, ir mëgstantiems kompiuterinius þaidimus, muzikà ar sportà. Viena ið mëgstamiausiø japonø pramogø karaokë (kaip tik ið Japonijos ji atkeliavo ir á Lietuvos barus). Jos esmë: skamba þinomos populiarios dainos muzika, ekrane raðomas tekstas, o dainà per mikrofonà atlieka kiekvienas norintis. Japonijoje yra specialiø karaokës kabinø, kuriose galima dainuoti mëgstamas dainas niekam negirdint. Tokioje kabinoje galima pasirepetuoti prieð iðeinant dainuoti scenoje. Kitas japonø pomëgis þaisti þaidimø automatais, kuriuose muðinëjami kamuoliukai (pachinko). Ðie automatai bûna specialiose uþeigose (pachinko parlor), kur triukðmingoje, mirganèioje spalvotomis lemputëmis, prirûkytoje patalpoje visi susirenka paþaisti. Jei þaidþiate sëkmingai, galite laimëti ávairiø prizø. Taip pat japonai labai mëgsta kompiuterinius þaidimus ir japoniðkus stalo þaidimus Go ir Shogi. Japonai daug sportuoja, lankosi sporto klubuose, bëgioja, uþsiima aerobika, þaidþia stalo tenisà, krepðiná, vaþinëja dviraèiais. Taip pat daug þmoniø domisi tradiciniais japonø kovos menais: dziudo, karatë ar aikido. Japonai mëgsta þiûrëti amerikietiðko beisbolo rungtynes ir japoniðkas sumo imtynes ir statyti pinigø sumas uþ vienà ar kità imtynininkà.
213
JAPONIJA
ÞINIASKLAIDA LAIKRAÐÈIAI Didþiausi Japonijos laikraðèiai yra Yomiuri shimbun (www.yomuri.co.jp), Asahi shimbun (www.asahi.com), Mainichi shimbun (www.mainichi.co.jp), Nihon keizai shimbun (www.nikkei.co.jp) ir Sankei shimbun (www.sankei.co.jp), daug vietiniø ir regioniniø laikraðèiø. Trys didieji dienraðèiai anglø kalba: The Japan Times (www.japantimes.com), The Daily Yomiuri (www.yomiuri.co.jp/dy) ir International Herald Tribune (www.asahi.com/english). Juos rasite daugumoje vieðbuèiø, knygynuose, kai kuriuose kioskuose ir traukiniø stotyse. Japonijoje leidþiama labai daug þurnalø. Didþiausi informaciniai naujienø þurnalai yra Bungei shunju (www.bunshun.co.jp), Chuo koron ir Sekai. Labai paplitæ japoniðkø komiksø þurnalai ir knygos, vadinamieji manga. TELEVIZIJA Japonai mëgsta þiûrëti televizoriø, jis yra neatskiriama jø gyvenimo dalis. Valstybinë japonø televizija, rodanti du kanalus, yra NHK. Pagrindinës komercinës televizijos yra Tokyo Broadcasting System (TBS), Nippon Television Network (NTV), Fuji Television Network, Asahi National Broadcasting ir Television Tokyo Channel 12. Be to, yra daug galimybiø prisijungti kabelinæ ar palydovinæ televizijà. Þiûrimiausios laidos Japonijoje melodramos, þinios, sporto ir pokalbiø programos.
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI Ikimokyklinio amþiaus vaikus Japonijoje galima leisti á vaikø darþelius (yochien) arba á dienos prieþiûros centrus (hoikuen). Privatûs ir valstybiniai dienos prieþiûros centrai priima 15 metø vaikus. Vaikø darþeliuose ugdomi 36 metø vaikai. Apie 60% vaikø darþeliø yra privatûs. Privatûs vaikø darþeliai yra mokami. Ugdymo pobûdis juose labai ávairus nuo laisvø þaidimø iki grieþtø taisykliø ir aktyvaus protinio ugdymo. Vaikø darþelá japonai renkasi labai rûpestingai, nes tai daug lemia tolesniame vaiko gyvenime pagal darþelius bus parenkama ir mokykla, ir koledþas.
214
JAPONIJA
MOKYKLOS Japonijoje privaloma 9 metus lankyti mokyklà. Dauguma mokyklø yra valstybinës, taèiau yra ir privaèiø, kuriose galioja sava tvarka, daþnai privaloma vilkëti uniformas. Valstybinës mokyklos yra nemokamos, o privaèios mokamos. Uþ vadovëlius mokëti nereikia. Pirmaisiais mokymosi metais svarbiausia iðmokti raðyti ir skaityti, nes mokytis hieroglifø yra sunku ir ilgai trunka. Uþsienio kalbos, daþniausiai anglø, pradedama mokyti nuo 6 ar 7 klasës. Mokytojas Japonijoje labai gerbiamas, jis elgiasi su mokiniais kaip su sau lygiais taip sukuriama laisva, kûrybinga aplinka.
LIETUVIØ VEIKLA
Daugiausia lietuviø gyvena Tokijuje, Hokaido saloje ásikûræ lietuviø mokslininkai su ðeimomis, o Kiusiu saloje studentai, studijuojantys Asian Ritsumeikan Pasific University (APU). Praëjusiais metais oficialiai ásikûrë Lietuviø bendruomenë Japonijoje. Nors lietuviø susitikimai vyksta gana retai, bet vyksta, ir tokiai nedidelei bei iðsibarsèiusiai bendruomenei tai jau visai neblogai. Iki ðiol renginiai vykdavo ambasados patalpose dalyvaujant ambasados darbuotojams. Taèiau po truputá iniciatyvà perima pati bendruomenë. Jos interneto svetainës kol kas dar nëra.
215
JAPONIJA
Tradicijø nesilaikymas gali ástumti jus á keblià padëtá Andrius Martinkënas, 24 metai, studentas, 13 mënesiø Japonijoje
Japonija tai ðalis, kuriai abejingø þmoniø tikriausiai nëra. Ði ðalis arba labai suþavi ir pakeri, arba, atvirkðèiai, yra þmoniø, kurie kartà ten nuvykæ prisiekia sau daugiau ten nebevaþiuoti, nes tai, kà jie pamato ir patiria, yra jiems visiðkai nepriimtina arba galbût neatitinka jø susikurto tos ðalies ávaizdþio. Tai ðalis, turinti nepaprastai turtingà istorijà, ðiandien þavinti aukðtom technologijom ir naujausiais iðradimais. Japonai visame pasaulyje garsëja darboholiðku gyvenimo ritmu, grieþtai reglamentuotu daugybës taisykliø ir nurodymø. Galbût tai ir leido japonams pakilti ekonomiðkai po Antrojo pasaulinio karo ir tapti pirmaujanèia Azijos valstybe. Ið pirmo þvilgsnio japonai gali pasirodyti uþdari ir susikaustæ. Paþinti japonus ið tiesø reikia nemaþai laiko, ir netgi ilgai pragyvenæs Japonijoje negali bûti tikras, kad tikrai perpratai tos ðalies þmones ir paproèius
Posakis Gyvenimas tai paþinimas ðioje vietoje, manau, labai tiktø. Bet nuoðirdus bendravimas, ðiluma ir svetingumas su Rytø paslapèiø ir egzotikos prieskoniu verti investuoto laiko ir pastangø. Nuo mokyklos laikø svajojau nuvykti á tà ðalá. Tam turëjo átakos ir mokykloje buvusi mainø su Japonijos moksleiviais programa, pagal kurià kasmet á Lietuvà atvykdavo Japonijos moksleiviø grupë ir apsistodavo lietuviø ðeimose. Todël pasitaikius galimybei daug dvejoniø ir màstymø nebuvo. Kadangi pirmà kartà nuvykæs á Japonijà gyvenau Tokijuje, sunku buvo priprasti prie atstumø ir laiko, kurá reikëdavo sugaiðti norint nuvykti ið vienos miesto vietos á kità. Aiðku, ir kasdieniniame gyvenime, ir darbe sunkumø buvo dël kalbos barjero. Ir pirmà, ir antrà kartà gyvenamàjà vietà parûpino darbdaviai, todël ásikurti buvo gana paprasta belikdavo pasirûpinti smulkmenomis. Abu kartus á Japonijà vaþiavau dirbti. Pirmà kartà tai buvo staþuotë japonø kompanijoje, antrà kartà darbas pasaulinëje parodoje EXPO 2005. Staþuotë buvo pagal studentø mainø programà, o darbo parodoje skelbimà radau Lietuvos ryte. Pirmà kartà dirbau pagal japonø stan216
JAPONIJA
dartus, t. y. virðvalandþiai buvo kasdienybë; antrà kartà, kadangi buvau ádarbintas lietuviðkoje ámonëje, pagal Lietuvos Respublikos ástatymus. Abu kartus turëjau draudimà, antràjá kartà darbo santykiai buvo aiðkiai reglamentuoti. Pirmasis kartas buvo ásimintinas tuo, kad staþuotis teko tradicinëje japonø kompanijoje, kurioje buvo aiðki hierarchinë struktûra þemesnio rango darbuotojai turi paklusti savo aukðtesniems vadovams. Net ir neoficialioje aplinkoje ði hierarchija buvo juntama. Staþuojantis linksma ir keista buvo kas rytà dalyvauti firmos susirinkimuose, kartu daryti mankðtà, skanduoti skanduotes. Panaðus ritualas bûdavo ir po darbo. Japonai gana uþdara tauta, todël atvykëliai jiems ádomûs, ið pradþiø jie bendrauja gana nedràsiai ir atsargiai. Tai, kad esi uþsienietis, kaip ir bet kur, turi savø pranaðumø ir trûkumø. Priklausomai nuo situacijos gali bûti ðiltai ir svetingai sutiktas arba ant baro durø pamatyti uþraðà Uþsienieèiams uþeiti draudþiama. Tokijas iðsiskiria kosmopolitiðka aplinka ir atvirumu, taèiau maþesniuose miesteliuose ir provincijose vis dar galima jausti kiekvienà tavo judesá sekanèius þvilgsnius. Manau, labai svarbu stengtis laikytis japonø paproèiø ir tradicijø, nors japonai ir supranta, kad esate atvykëlis, bet kartais jø tradicijø nesilaikymas gali ástumti jus á keblià padëtá. Manau, visada gelbsti taisyklë, kad sveèiuose reikia elgtis taip, kaip ðeimininkams priimtina. Tai, kas Japonijoje laikoma gero elgesio norma, Vakaruose gali bûti laikoma nemandagiu elgesiu. Gyvendamas Japonijoje buvau pakliuvæs á ne vienà kurioziðkà situacijà. Japonijoje labai stiprus valgymo kultas, todël kalbø apie maistà iðvengti beveik nepavyks. Kaip tik dël to gráþtant ið kelioniø ar einant á sveèius dovanø klausimà galima lengvai iðspræsti tipiðkas to regiono skanëstas bus puiki dovana. Susikalbëti geriausia japonø, kartais anglø kalbomis. Bendravau ir su kitais uþsienieèiais. Daugiausia tai buvo atvykëliai ið Europos, taip pat Ðiaurës ir Pietø Amerikos. Laisvalaikio japonai turi ne per daugiausia. Populiariausias pasilinksminimo bûdas Japonijoje karaokë. Japonijoje dainuoja nuo paèiø maþiausiø iki garbaus amþiaus þmoniø. Netgi solidûs verslininkai po ilgos darbo savaitës mielai leidþia laikà karaokës kambariuose. 217
JAPONIJA
Ryðius su Lietuva palaikiau telefonu, el. paðtu, per MSN, Skype, laiðkais. Susitikti lietuvá ten tikrai visada malonu. Santykiai draugiðki. Lietuvos Respublikos ambasada Tokijuje visada pakvieèia á organizuojamus renginius, Lietuvos nacionaliniø ðvenèiø minëjimus. Gyvendamas Tokijuje stengdavausi nepraleisti në vienos progos susitikti su kitais lietuviais. Buvom neetatiniai ambasadoriai Alina Vaitkienë, 50 metø, verslininkë, 3 metai Japonijoje
Japonijoje mes susipaþinome su daugeliu þmoniø, apie mus buvo susibûrusi nemaþa bendruomenë. Atvaþiavus be ðeimos bûtø labai sunku paþinti japonø ðeimà ið vidaus, net jei gyventum ðeimoje, nepamatytum gana daug dalykø. Kai esi su vaikais, paprasèiau per vaikus pradëjome bendrauti su daugeliu ðeimø, su kuriø vaikais draugavo mûsiðkiai. Taigi mes pamatëm japonø ðeimà ið arti. Buvo susidaræs nuolat bendraujanèiø kokiø 30 þmoniø ratas. Ið jø keletas gerai kalbëjo angliðkai. Japonø kalbos mes visi gana neblogai pramokome. Að iðmokau kalbëti ðnekamàja kalba. Vyras jau Lietuvoje buvo apsigynæs disertacijà, dirbo Vilniaus universitete, o á Japonijà iðvaþiavo kaip staþuotojas, mokslinis bendradarbis á Tokai universitetà. Mûsø vaikai lankë japonø mokyklà. Vëliau labai dþiaugëmës, kad neleidom jø á kokià tarptautinæ, nes tikrai abejoju, ar jie bûtø taip gerai iðmokæ japonø kalbà. Á Japonijà atvykome birþelio mënesá, o po savaitës vaikai iðëjo á mokyklà, nes Japonijoje vasaros atostogos vaikams prasideda rugpjûèio pradþioj (iki liepos galo jie mokosi, paskui vasaros atostogos, o rugsëjá tiesiog tæsia semestrà), mokslo metai baigiasi kovo pabaigoj. Sûnus pradëjo lankyti pirmà klasæ ir ið karto ëmë bendrauti su vaikais labai aktyviai, nes japoniukai labai domëjosi á jø kaimo mokyklà atëjusiu uþsienieèiu. (Mano vaikai ten buvo vieninteliai uþsienieèiai.) Dukrà iðleidau á ðeðtà klasæ, nors Lietuvoje ji jau buvo jà bebaigianti, bet Japonijoje mokslo metai buvo tik prasidëjæ. Ji dar kartà lankë ðeðtà klasæ, net mokslo baigimo paþymëjimà gavo. Po trijø mënesiø dukra pradëjo susikalbëti japoniðkai. (Ji ir dabar pui218
JAPONIJA
kiai moka ðià kalbà, laisvai kalba ir raðo, beje, dirba japonø kompanijoje èia, Lietuvoje.) Labai ádomus mokytojo vaidmuo pradinëje mokykloje. Man labai patiko mokytojø bendravimas su vaikais jie bendrauja kaip lygûs. Mokytojas niekada neiðkelia savæs aukðèiau. Visur jauèiama labai didelë pagarba mokytojui. Pavyzdþiui, bûdavo dienø, kai atëjæ á mokyklà mes stebëdavom pamokas ir matydavom: vyksta pamoka, visi ásitraukæ á darbà, atrodo, mokytojo balso visai negirdëti. Bet jeigu jis prakalba kiek garsiau mirtina tyla, visi nuðèiûva ir klauso
Mokytojai rengiasi paprastai, nëra taip, kad ateitø kostiumuoti. Mes tarnaujam daiktams, o ten to nëra. Pasako: Rytoj á mokyklà ateikit apsirengæ tokiais drabuþiais, kuriø negaila iðmesti, bus uþsiëmimai lauke, mëtysimës purvais. Atrakcija didþiulë, visi iki ausø purvini, paskui nusiprausia po duðu, drabuþius iðmeta, ir nekyla jokiø problemø. Aiðku, kaip uþsienieèiui tau atleidþiama, jei neiðmanai japonø etiketo. Vaþiuojant á uþsiená, tiesiog privalu susipaþinti, kas toje ðalyje leistina, o kas ne. Galiu papasakoti, kaip buvo man. Kai ruoðëmës vaþiuoti á Japonijà 1989 m., beveik jokios literatûros apie Japonijà nebuvo, tik viena kita broðiûrëlë, ir rusø televizijos laida Vokrug sveta, kurià vedë þurnalistas Cvetovas (jis rengë laidas apie ávairias pasaulio ðalis). Bet jà þiûrëdami mes në nemanëme, kad kada nors atsidursime Japonijoje, todël á visas laidø smulkmenas në nesigilinom, þiûrëjom, nes buvo ádomu, ir tiek. Tad kaip galëjai susikurti vaizdà, kas toje ðalyje galima ir kas ne? Þodþiu, mes iðvaþiavom beveik nieko neþinodami. Tiksliau, mûsø þinios buvo gana juokingos. Pavyzdþiui, ásivaizdavom, kad visi vyrai ten vaikðto su kostiumais ir bûtinai su juodais lietpalèiais (taip rodë per televizijà). Todël, kai mano vyras suþinojo, kad tikrai iðvaþiuoja, ðokom ieðkoti to juodo lietpalèio. Aiðku, tai buvo nelengva. Ðiaip ne taip radom per paþintis (tokie laikai buvo) vos ne per trumpom rankovëm, bet nesvarbu. Vyras iðvaþiavo, o paskui pasakojo: Iðlipau oro uoste, ir tai, kà pamaèiau ten, mane pritrenkë. Aiðku, verslininkai, tarnautojai kostiumuoti, taèiau nieko bendra su juoda spalva vaikðto ðviesiais kostiumais, ðviesûs ir tie jø lietpalèiai... Man paèiai ðtai kà teko patirti
Mes gyvenom iðnuomotame apartamente, kuriame buvo tatamio kambarys. Tatamis yra grindys ið ryþiø ðiaudø. Ant tokiø grindø negalima lipti net su ðlepetëm, tik basom ko219
JAPONIJA
jom arba su kojinëm. Kartà buvom sutaræ vakarieniauti. Atvaþiavo japonë ponia mûsø paimti. Paprastai japonai paskambina á duris ir neuþeina á namus, jei nëra ið anksto susitaræ. Gali pro ðalá eidamas paskambinti, bet niekas á vidø ir nepakvies prie varteliø pasiðnekësi, ir viskas. Ir tàkart ji skambtelëjo, kad atvaþiavo, o mes net nepagalvojom, jog ji gali uþeiti. Buvau jau apsirengusi, avëjau visiðkai naujus batelius ir ëjau durø link. Aiðku, ëjau tomis grindimis apsiavusi bateliais. O ponia kaip tik tuo metu áëjo mûsø pasitikti ir pamatë tà vaizdà. Be abejo, ji buvo nustebusi. Supratau ið jos þvilgsnio. Paskui ji vyrui pasakë (að dar nesupratau japoniðkai), kad Japonijoje paprastai nevaikðèiojama ant tatamio su batais. Vyras dar bandë pateisinti, sakë, kad batai nauji. Bet tai nieko nekeièia. Jeigu gyveni ilgiau toje ðalyje, be abejo, turëtum þinoti visus ðituos dalykus. Pavyzdþiui, vieðajame transporte visai nebûtina ir net neáprasta, kad vyras atsistotø ir uþleistø moteriai vietà. Japonai labai retai tai daro. Buvo dar viena kuriozinë situacija. Vyras sëdëjo traukinyje ir álipo pagyvenusi moteris. Jis atsistojo ir uþleido jai vietà. Moteris ið pradþiø nesuprato, kà jis daro, o kai vyras jai pasakë ir parodë, kad sëstøsi, atsisëdo, bet paskui vyras neturëjo kur akiø dëti, nes kiekvienà kartà, kai tik á jà pasiþiûrëdavo, ði lenkësi ir dëkojo. Japonai yra kolektyvinë tauta. Jie tiesiog nemëgsta iðsiskirti, nes iðsiskirdami blogai jauèiasi. Yra dalis tokiø, kurie to nebijo (daugiausia meno þmonës ir jaunimas), bet tada jie perlenkia lazdà á kità pusæ. Tokijuje yra jaunimo susirinkimo vietø. Ten gali pamatyti labai ávairiø aprangos stiliø: barbiø, pankø, gotø ir dar daug kitokiø. Taèiau dauguma ið tiesø stengiasi bûti panaðûs vieni á kitus mums tai neáprasta. Ið pasilinksminimo bûdø Japonijoje populiariausia karaokë. Dainuoti mokosi visi. Uþsidaro maþuose kambarëliuose, pasimoko, o paskui dainuoja savo mëgstamuose klubuose. Japonai yra ypatingi biurokratai, tiesa, ne blogàja prasme, tai veikiantis biurokratizmas. Prieð iðvaþiuojant á Japonijà visai ðeimai, mes turëjom keblumø, nes tiksliai neþinojom, kokiø reikës dokumentø, kad vyras galëtø iðsikviesti mane su vaikais. Jis Japonijoje gyveno jau dvejus metus, o 1991 m. atvaþiavome mes. Sûnui tada buvo beveik septyneri, o dukrai sukako dvylika. Atvaþiavau be teisës dirbti, buvau iðlaikoma vyro, jo darbovietë garantavo man sveikatos draudimà, nes darbo vizà 220
JAPONIJA
buvo galima gauti tik turint specialius kvietimus, sutartis. Japonijos uþsienio reikalø ministerijoje vyrui pasakë, kokius dokumentus reikia sutvarkyti, ir padavë jø aplankà milijonà popieriø! O apie iðkvietimà nieko nesakë. Vyras viskà sutvarkë, gavo visas garantijas, o jø reikëjo dël visko: kaip ten gyvensi, ið ko pragyvensi ir iðlaikysi ðeimà, kaip ið namø vaþiuosi á universitetà ir pan. Vyras viskà surinko, nuneðë tà aplankà á ministerijà Japonijoje, á konsuliná skyriø, ir klausia: Ar èia viskas gerai? Tarnautojai jam atsako: 99%. Noriu pabrëþti, kad japonai niekada nesako 100%. Kad ir koks bûtø sandoris ar dar kas, jie niekada nepasakys galutinio taip. Atrodytø, kas tas 1% kaþkokia nesàmonë, ar jis gali kà nors lemti? Vyras atskrido keliom dienom á Lietuvà, dar suspëjo gauti lietuviðkà pasà ir norëjo pasiimti mus. Tada dar reikëjo skristi per Maskvà. Nuskrendam á Maskvà, nueinam á Japonijos ambasadà, vyras paduoda popierius, o jo klausia: A priglaðenije? (O iðkvietimas?). Sakom: Koks dar priglaðenije, jeigu turim leidimà gyventi Japonijoje. Vyras kalba su tuo japonu japoniðkai, o ðis rusiðkai atsako: Eto menia ne kasajet (Man tai nesvarbu). Pasirodo, jog reikia priglaðenije tam, kad ávaþiuotum á ðalá. O tie kiti popieriai bus reikalingi tada, kai pervaþiuosi sienà, kai bus aiðkinamasi, keleriems metams nori vizos. Vëliau mes, aiðku, gavom iðkvietimà, bet iðvaþiavom tik po 40 dienø. Vyras iðskrido vienas, o mes, uþuot iðskridæ geguþës pradþioje, iðskridom tik birþelio vidury. Apie mus susibûræs nemaþas ratas þmoniø buvo ðiek tiek kitokie japonai jau vien dël to, kad jiems mûsø gyvenimo stilius buvo labai ádomus. Jie stengësi kuo daugiau suþinoti apie mus, kartu ðvæsdavom Kalëdas, Velykas ir visa kita, kas Japonijoje neðvenèiama. Visos tos pasaulio ðventës daugumai jø neturi tikrosios reikðmës gryna komercija. Ið kitø atvykëliø daugiausia bendravome su þmonëmis ið Rytø Europos bulgarais, rusais. Taip pat teko bendrauti su ðrilankieèiais, kinais, amerikieèiais, kanadieèiais. Ásikurti labiausiai padëjo, be abejo, draugai japonai. Jie greitai sutvarkë formalumus, kad vaikai galëtø eiti á mokyklà, padëjo susirasti gyvenamàjà vietà. Gyvendami Japonijoje net tris kartus keitëm namus. Kai atsikëlëm á vienà ið tø namø, gavom laiðkà, paraðytà japoniðkai, bet lotyniðkom raidëm, kad galëtume perskaityti ir iðsiversti. Paraðë kompanija moteriðkiø, kurios norëjo tiesiog susipaþinti ir bendrauti, padëti man 221
JAPONIJA
susigaudyti aplinkoj ir jà paþinti. Nuëjau, nors beveik nemokëjau kalbëti japoniðkai. Pasiëmiau þemëlapá ir þodynà, aiðkinau, kur ta Lietuva, kas mes tokie. Po 1991 m. japonai ypaè domëjosi mûsø ðalimi, mûsø iðsivadavimu ir nepriklausomybe. Iðgirdæ Lietuva Rituania (l nëra jø abëcëlëje, ðio garso jie ir neiðtaria) sakydavo: Oi, kaip ádomu. Lietuviø tuo metu Japonijoje buvo labai maþai, mes buvom tikriausiai vienintelë ðeima, pavieniø tik vienas kitas atvaþiuodavo. Tuomet informacijos ið Lietuvos stygius buvo didþiulis. Galëjome tik skambinti ir raðyti laiðkus dar ne internetinis laikas buvo. Dëmesio centre Lietuva atsidûrë savo nepriklausomybës kovos laikotarpiu. Tada apie tai raðë visi laikraðèiai, mes padëjome vertëjauti televizijø laidose. Kol buvau Japonijoje, teko pasitikti ne vienà á ðià ðalá atvykusá lietuvá. Mus susirasdavo, paskambindavo ir vaþiuodavom jø sutikti, viskà aprodydavom, paaiðkindavom, kaip galima elgtis, kur kà pirkti ir kokius suvenyrus rinktis tuo laiku buvom lyg neetatiniai ambasadoriai. Ið Lietuvos buvo atvaþiavusi delegacija, kuri surengë lietuviðko gintaro ir kitokiø menø pristatymà, buvo sportininkø, mokslininkø ið Vilniaus universiteto, taip pat ne vienas aukðtas valstybës pareigûnas. Padëjome jiems susigaudyti naujoje aplinkoje, buvome jø vertëjai. Á ðalies apibûdinimà áeitø viskas. Pirmiausia þmonës, ið paþiûros ðaltoki, neprieinami, bet ið tikrøjø bendraujantys ir draugiðki, visada pasirengæ padëti. Mes susiradom tikrai labai daug þmoniø, ðeimø, su kuriais tapom draugais, su malonumu bendravom ir bendraujam. Daug jø á Lietuvà buvo atvaþiavæ (per keturiolika metø jau ne kartà) ir vis stengësi atveþti naujø þmoniø, kad ðie pamatytø, kur yra Lietuva. Japonams Lietuva kaþkuo panaði á jø ðalá. Jie labai pamëgo Èiurlioná. Èiurlionio muzika ir ypaè dailë, pastelinës spalvos artimos japoniðkajam menui. Kas nepatiko, negalëèiau pasakyti. Jø paprasèiausiai kitokia elgesio kultûra. Pavyzdþiui, sporto klube, kuriame að dirbau, mano bendradarbiai instruktoriai, treneriai, ðokiø mokytojos visi jie buvo jauni þmonës. O jø bendravimas, tarpusavio santykiai tokie nenatûralûs. Per laikà kaþkaip nebesupranti, kada jie tikrai draugiðkai tau ðypsosi, o kada tiesiog ið pareigos. Darbdavys Japonijoje yra labai gerbiamas. Jo santykiai su darbuotojais gana oficialûs, bet pagarbûs, neformalioje aplinkoje draugiðki, bet juntamas atstumas. Santykiai tarp kolegø formalûs. 222
JAPONIJA
Apskritai man patiko viskas, ypaè pirmaisiais metais. Mokiausi gaminti japoniðkà maistà, komponuoti gëles, ruoðti arbatà viskas buvo ádomu. Japonijoje neteko pamatyti mamos, kuri pargriuvusiam vaikui pliaukðteltø per uþpakalá uþ tai, kad kelnes suplëðë. Tokiø dalykø ið tikrøjø nëra. Kita vertus, mama ten tarnauja savo vaikams, savo ðeimai. Man, kaip moteriai, buvo nelabai priimtina, kad ûgtelëjæs vaikas didelës pagarbos mamai nejauèia. Japonams neáprasta rodyti jausmus. Sunku suprasti, koks santykis tarp vyro ir moters arba su vaikais. Mama tiesiog visà laikà tarnauja vyrui ir vaikams. Nebûna taip, kad pavalgæs vaikas nusineðtø indus nuo stalo, o kad iðsiplautø tai iðvis stebuklas bûtø. Tam yra mama ir ji tuo rûpinasi. Net negalëèiau pasakyti, kokiø pavojø ten galëtø kilti, nes ðalis labai saugi, tuomet tokia buvo. Dabar, aiðku, situacijà keièia imigracija. Manau, ðis pavojus dabar yra jau bet kur gyvenant, bet kurioje ðalyje. Pavojai ið japonø pusës, manyèiau, yra minimalûs. Aiðku, yra visokiø átartinø vietø, bet, galø gale, nelásk ten, kur neþinai. Gyvendami Japonijoje mes nerakindavom maðinos, nerakindavom durø, nes net minties nebuvo, kad tave kas nors apvogs. Atvaþiavæ á Lietuvà, japonai labai stebëdavosi, kad visur signalizacijos kaukia, nesuprasdavo, kas vyksta. Sunkiausia buvo, be abejo, iðmokti kalbà ir susivokti rytieèiø kultûroj. Maistas ið pradþiø irgi buvo neáprastas. Na, tiesiog adaptacija. Galimybë pasilikti Japonijoje buvo. Vyras turëjo pasiûlymà likti dirbti kompanijoje. Bet tuomet Lietuvoje viskas labai greitai keitësi. Be to, dukra jau buvo devintoj klasëj, reikëjo apsispræsti, ar ji baigs vidurinæ mokyklà Lietuvoje, ar mokysis Japonijoje. Kita vertus, toje ðalyje visada bûsi sveèias, o ilgai uþsibûnantis sveèias tampa nebemielas. Gyvendamas Japonijoje susiduri su labai daug dalykø, kurie Lietuvoje yra kitokie. Norint likti ten, reikëtø taikytis prie jø gyvenimo normø, reikëtø elgtis tikrai kitaip, nei tau paèiam priimtina. Todël mes apsisprendëme ir gráþome.
223
JAPONIJA
Iðlaikomas atstumas Justas Brazauskas, 25 metai, verslo konsultantas, 2,5 mënesio Japonijoje
Ði ðalis tai kelionë á ateitá, modernios technologijos ir moderni visuomenë. Jos savita kultûra, áspûdinga gamta, istorinës vietos, mandagûs þmonës, ji tvarkinga, saugi. Man nepatiko didelë urbanizacija ir tankumas, grieþta tvarka ir biurokratija. Tiesioginiø pavojø (apiplëðimas, smurtas) tikimybë nedidelë, daugiau psichologinis pavojus, kad sunkiai pavyks iki galo suprasti visuomenæ ir á jà ásilieti. Iðvykau dirbti Lietuvos paviljone Pasaulinëje parodoje EXPO 2005, kuri vyko Nagojos mieste, Aièi prefektûroje. Ið pradþiø labai vargino laiko skirtumas. Buvo ðalèiau negu tikëjausi, namuose ir darbe nebuvo centrinio ðildymo. Mûsø buvo 15 lietuviø, todël vieni kitiems padëjom. Dirbau vairuotoju, skelbimà radau Lietuvos ryte. Dirbau ðeðias dienas per savaitæ, maþdaug po 68 valandas per dienà. Turëjau lietuviðkà darbo sutartá su visom garantijom, papildomai kelioniná sveikatos draudimà. Uþdirbdavau apie 6 500 Lt á rankas plius gyvenamoji vieta. Emigrantø Japonijoje nedaug, jie dirba arba aukðtos kvalifikacijos darbà uþsienio kompanijose, universitetuose, arba þemos kvalifikacijos, manau, dalis nelegaliai. Daug jaunimo ið angliðkai kalbanèiø ðaliø dësto anglø kalbà. Bjauriausia buvo vairuoti kita kelio puse, laikyti egzaminus, kad gauèiau japonø vairuotojo paþymëjimà. Ádomiausia buvo veþioti atvykusias lietuviø garsenybes. Linksmiausia bûdavo iðvaþiuoti su kolegomis papramogauti. Japonai mandagûs, ðypsosi, pozityvûs, smalsûs. Linkæ bendrauti, bet nemoka arba drovisi kalbëti angliðkai. Nëra ðalti, bet giliø emocijø stengiasi nerodyti. Á atvykëlius (vakarieèius) þiûrima su pagarba ir susidomëjimu, taèiau iðlaikomas atstumas, á savøjø ratà iki galo neásileidþia ir nepripaþásta. Svarbiausia neskubëti, kalbëti aiðkiai ir mandagiai, nerëkti, ðypsotis. Neklausinëti labai asmeniðkø dalykø. Þmonës vertina sàþiningumà. Negalima paþeidinëti taisykliø, bendros tvarkos, meluoti. Susikalbëti galima japonø ir anglø kalbomis. Parodoje buvo daug dar224
JAPONIJA
buotojø ið kitø ðaliø. Daugiausia bendravau su kaimynais ið Lenkijos, Rusijos, Rumunijos, taip pat ið Argentinos. Laisvalaikiu populiariausia valgymas restoranuose, karaokë barai, loðimo automatai, golfas. Su namiðkiais bendravau el. paðtu ir Skype. Kadangi mûsø buvo maþai, dirbom ir gyvenom kartu, santykiai tarp lietuvaièiø buvo tikrai draugiðki. Apskritai lietuviø veiklos nedaug, manau, tik Tokijuje, ambasados organizuojami renginiai. Norëèiau dar kartà ten nuvykti pakeliauti ir aplankyti draugø. Man vis atrodë, kad þmonës kalba per tyliai Eglë Budzinauskaitë, 25 metai, japonologë, 1 metai Japonijoje
Japonijà, manau, sunku apibûdinti trumpai, sakyèiau, kad tai kontrastø ðalis, bet tie kontrastai tarpusavyje kaþkaip dera. Ten mane þavi þmoniø paslaugumas jei neþinai kelio, visada gali pasiklausti ir gali bûti tikras, kad já suþinosi, nes jei þmogus pats neþinos, pasiklaus kito, kuris þino, ar net nubraiþys þemëlapá. Þavi noras bendrauti ir susipaþinti beveik bet kur: gatvëje, vaþiuojant autobusu, perkant darþoves turgelyje, nuolat esu uþkalbinama, ar að ne ið Amerikos, kà veikiu Japonijoje ir panaðiai. Parduotuvëse, paðte, ástaigose pasitinka su ðypsena, tai ið tiesø maloniai nuteikia. Japonijoje daug ávairiø taisykliø, kuriø reikia laikytis, pavyzdþiui, netriukðmauti, nekelti vakarëliø, nes kitaip prisistato policija, laimei, gana draugiðka, tad belieka tik graþiai prisiþadëti. 2005 metø kovorugsëjo mënesiais dirbau gide-vertëja Lietuvos paviljone parodoje EXPO 2005. Prie gyvenamojo namo nuolat bûdavo ávairiausiø perspëjimø, kad reikia tinkamai rûðiuoti ðiukðles, netriukðmauti, nevëluoti á autobusà, neiti per kelià neleistinose vietose, nes tai labai pavojinga. Kartais erzina pernelyg didelis rûpestingumas, atsargumas nors buvo viskas paraðyta ir nupieðtos rodyklës, dar stovëdavo þmonës, rodantys, kur reikia eiti. Atrodë, kad stengiamasi padaryti gyvenimà ne patogesná, o suvarþytà. Taip 225
JAPONIJA
pat stebina begalinis smalsumas nepaþástamas þmogus labai greitai gali pradëti klausinëti, ar turi vaikinà, kur mokaisi, kiek tau metø. Studijavau japonø kalbà. Ið pat pradþiø rinkausi galbût atsitiktinai, man tai buvo nepaþástama ðalis, apie kurià þinojau nedaug, tik tiek, kad tai aukðtø technologijø, puoselëjamos kultûros ðalis. Manau, kad pati pradþia buvo labai atsitiktinë. Vëliau, jau pradëjusi studijuoti, susidomëjau ðalies istorija, taip pat japonø muzika. Iðmokus kalbà, norëjosi jà pritaikyti, paþinti ðalá ið arèiau. Lietuvoje nebuvo magistrantûros studijø, susijusiø su japonø kalba, o man norëjosi nepamirðti iðmoktos kalbos ir siekti tolesnio iðsilavinimo. Á Japonijà pirmà syká atvykau 2002 m. pagal japonø kalbos studijø programà vieneriems metams. Tuo metu buvau baigusi tik 2 kursus, tad ið pradþiø dar kildavo susikalbëjimo problemø. Man vis atrodë, kad þmonës kalba per tyliai, negalëdavau suprasti, kai greitai ðnekëdavo. Áëjusi á parduotuvæ, praleisdavau ten apie valandà, nes reikëdavo susigaudyti, kas per prekës, nes, be paþástamø produktø, dauguma buvo japoniðko maisto, tad neþinojau, kas tai yra, kaip gaminti. Ásikurti labiausiai padëjo organizuotas rûpinimasis: vos atvykusi iðkart gavau instrukcijas, kur eiti, su kuo susitikti, oro uoste pasitiko uþ mane atsakingas dëstytojas, keletas studentø, kartu papietavom, po to nuveþë á bendrabutá, buvo rengiamos paþintinës ekskursijos po miestà, buvo nurodyta, kur galima apsipirkti. Emigrantai ið Anglijos, Amerikos ar Australijos daþniausiai dësto anglø kalbà mokyklose pagal Jaica programà. Taip pat yra nemaþai universiteto dëstytojø. Uþsienieèiai ið Azijos laikinai ásidarbina parduotuvëse, restoranuose, kad galëtø susimokëti uþ studijas universitete. Santykiai su darbdaviais ir kolegomis daþniausiai gana formalûs, rengiami susirinkimai, kuriø metu iðdëstomi artimiausi planai, kà ir kaip daryti, kokios kiekvieno pareigos; svarbu komandinis darbas, atsakomybës jausmas, pareigingumas, nepalankiai þiûrima á vëlavimà. Nauji darbuotojai semiasi patirties ið anksèiau pradëjusiø dirbti, todël savitarpio santykiai ágyja gana svarbià reikðmæ. Kartkartëmis organizuojami susiëjimai ar iðvykos, kad darbo kolegos galëtø vienas kità paþinti neformalioje aplinkoje, stengiamasi sukurti pasitikëjimo atmosferà. Priklausomai nuo kolektyvo kartais nauji, jauni darbuotojai nëra mëgstami, jie ignoruojami arba jiems uþkraunami keisti darbai, pavyz226
JAPONIJA
dþiui, uþimti vietà po sakûromis, kad vakare kolegos galëtø susirinkti ir pasibûti kartu. Linksmiausia, kad á paviljonà ateidavæ þmonës, regis, labiau domëjosi ne paèiu paviljonu, o jame dirbanèiais þmonëmis, nes nuolat mus fotografuodavo, norëdavo paliesti mûsø drabuþius, stebëdavosi, kad esame tokios aukðtos, graþios, ðviesiaplaukës ir panaðiai. Paskui tie patys þmonës daþnai atneðdavo nuotraukø, saldumynø, kitokiø smulkmenø. Japonai netgi labai linkæ bendrauti, ypaè jei moki kalbëti japoniðkai. Sakyèiau, kad emocijø per daug nepamatysi, sunku ið tikrøjø susidraugauti, perprasti, ar svetingumas yra tikras, ar apsimestinis. Á atvykëlius þiûrima gana palankiai, kartais su baime, ypaè jei ðie nemoka kalbëti japoniðkai, kita vertus, daþnai jauèiamas þavëjimasis, ypaè europieèiais, amerikieèiais. Japonai vertina mandagumà, neiðsiðokimà. Jiems patinka, jei domiesi Japonija, nori kà nors suþinoti, pamatyti, iðbandyti. Èia reikia per daug netriukðmauti, atvirai nereikðti nepasitenkinimo, nelauþyti nusistovëjusiø taisykliø. Susikalbëti galima japoniðkai, angliðkai. Teko bendrauti su atvykëliais ið ávairiø ðaliø: Italijos, Ispanijos, Brazilijos, JAV, Anglijos, Lenkijos, Kamerûno, Korëjos, Kinijos, Rusijos ir t. t. Laisvalaikiu populiaru susitikti su draugais kavinëse, baruose, kur galima pasiðnekuèiuoti, iðgerti, atsipalaiduoti, labiau mëgstama tiesiog bendrauti, juokauti, nei eiti á ðokius, diskotekas. Mëgstama karaokë, bet daþniausiai ten einama vëlai vakare, iðgërus, kai atsiranda dràsos. Gana populiaru ir sportuoti, mëgstamas futbolas, beisbolas. Þinoma, santykiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais ðiek tiek atðalæ, nes nesimatai, negali kasdien pabendrauti, bet su artimiausiais draugais, ðeima nuolat stengiuosi palaikyti ryðius, pasidalyti rûpesèiais, dþiaugsmais, áspûdþiais, nuotraukomis, pasveikinti per ypatingas progas. Bendrauju internetiniu telefonu, elektroniniu paðtu, laiðkais, atvirukais, skaitau informacijà internete. Turiu keletà draugø lietuviø Tokijuje, tad kartkarèiais susisiekiam, susitinkam. Neskirstau savo draugø pagal tautybæ, jei pavyksta susitikti, dþiaugiuosi, nes èia, kur gyvenu, kitø lietuviø nepaþástu, tad apie lietuviø veiklà nieko per daug ir negaliu pasakyti. Þinau, kad organizuojami susitikimai, renginiai Valstybës dienos proga Tokijuje, bet kadangi gyvenu mieste, kuris yra pietinëje Kiusiu saloje, dalyvauti tokioje veikloje neteko. Kol kas planuoju baigti magistrantûros studijas, kurios truks 2 metus. 227
228
JUNGTINË KARALYSTË
Jungtinë Karalystë; Jungtinë Didþiosios Britanijos ir Ðiaurës Airijos Karalystë The United Kingdom; United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland Sostinë
Londonas
Valdymo forma
konstitucinë monarchija
Plotas
244 140 km2
Gyventojø
60,6 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko)
2 val.
Piniginis vienetas
svaras sterlingø (GBP)
J
Anglø verslininkas diktuoja sekretorei laiðkà: Brangus sere, kadangi ðá laiðkà diktuoju damai, negaliu pasakyti, kà apie jus galvoju. Dar daugiau, kadangi esu dþentelmenas, neturiu teisës netgi galvoti taip apie jus. Taèiau, kadangi jûs nesate nei vienas, nei kitas, tikiuosi, kad mane suprasite teisingai... 229
230
JUNGTINË KARALYSTË
VIZOS IR LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE VIZA Kadangi ir Lietuva, ir Jungtinë Karalystë yra Europos Sàjungos narës, vizos vaþiuojant á ðià ðalá jums nereikës, pakanka turëti Lietuvos pilieèio pasà. LEIDIMAS GYVENTI Lietuvos Respublikos pilieèiams leidimas gyventi Jungtinëje Karalystëje nereikalingas.
DARBAS LEIDIMAS DIRBTI Norint dirbti Jungtinëje Karalystëje Lietuvos pilieèiams nereikia jokio specialaus leidimo, bet pirmuosius 12 darbo mënesiø jie turi bûti uþregistruoti Vidaus reikalø ministerijos darbuotojø registre (Home Office Worker Registration Scheme). Tai nëra tas pats kaip darbo leidimas Vidaus reikalø ministerija negali jûsø neregistruoti, neleisti dirbti ir pan. Tai greièiau tam tikras bûdas rinkti statistikos duomenis. Norint uþsiregistruoti, reikia uþpildyti specialià anketà. Registracija kainuoja 70 GBP. Iðsamesnë informacija ir kontaktai interneto tinklalapyje www.workingintheuk.gov.uk (skyrelyje Schemes and Programmes → Worker Registration Scheme). DARBO PAIEÐKA SKELBIMAI INTERNETE IR SPAUDOJE Darbo paieðkà galite pradëti internetu tai puikus bûdas susirasti darbà Jungtinëje Karalystëje. Darbo skelbimø yra ávairiuose interneto tinklalapiuose, pavyzdþiui, ðiuose: www.monster.co.uk www.stepstone.com www.job.co.uk www.topjobs.co.uk www.gisajob.com www.uk.plusjobs.com 231
JUNGTINË KARALYSTË
www.clickajob.co.uk www.totaljobs.com www.jobsite.co.uk www.jobsearch.co.uk www.jobnut.co.uk www.jobserve.com www.jobs.ac.uk (Darbo skelbimai akademiniams darbuotojams mokslininkams, dëstytojams.) Taip pat daug skelbimø apie laisvas darbo vietas rasite spaudoje. Solidþiausios bendrovës skelbiasi didþiuosiuose ðalies laikraðèiuose, kurie skelbimus daþnai ádeda ir á savo interneto svetaines. Keletas tokiø laikraðèiø yra: The Guardian (jobs.guardian.co.uk) The Daily Telegraph (www.jobs.telegraph.co.uk) The Independent (jobs.independent.co.uk) The Times (www.timesonline.co.uk/jobs) The Financial Times (news.ft.com/jobs#) Jei ieðkote darbo sostinëje Londone, verta perversti Evening Standard, Metro ir Loot laikraðèiø puslapius. Vietiniuose laikraðèiuose rasite daugiau darbo skelbimø savo regione, o specializuotoje spaudoje skelbiamos darbo vietos tam tikrø profesijø þmonëms. VALSTYBINIAI ÁDARBINIMO CENTRAI Jungtinës Karalystës valstybinë ádarbinimo tarnyba vadinasi Jobcentre Plus. Ji padeda þmonëms ieðkoti darbo, informuoja apie darbo rinkà, pataria, kaip geriau paraðyti motyvaciná laiðkà ar pasiruoðti pokalbiui dël darbo, siûlo kvalifikacijos këlimo galimybes. Ði tarnyba turi labai didelæ darbo vietø duomenø bazæ, todël iðties verta apsilankyti artimiausiame centre arba ðios tarnybos interneto tinklalapyje ir paieðkoti darbo skelbimø. Jobcentre Plus skyriø adresus, darbo vietø skelbimus ir kitokios naudingos informacijos rasite interneto tinklalapyje www.jobcentreplus.gov.uk. Á Jobcentre Plus taip pat galite kreiptis telefonu (+44) 845 606 0234 ir jums bus suteikta informacija apie jums tinkamus darbo pasiûlymus ir kitokia pagalba. 232
JUNGTINË KARALYSTË
PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO AGENTÛROS Padëti susirasti darbà Jungtinëje Karalystëje jums gali ir ádarbinimo agentûros. Daug agentûrø specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdþiui, informaciniø technologijø specialistø, slaugytojø, inþinieriø paieðkos ir kt. Kai kurios agentûros padeda susirasti laikinà darbà: priþiûrëti vaikus, tvarkyti sodus ir namus, gaminti maistà ir pan. Agentûrø adresus rasite geltonøjø puslapiø (www.yell.com) skyriuje Employment agencies. EUROPOS ÁDARBINIMO PASLAUGOS (EURES) EURES (European Employment Services) yra Europos uþimtumo tarnybø ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos Ekonominëje Erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybës, Ðveicarija, Islandija ir Norvegija.
· · ·
Susisiekite su EURES Lietuvoje ir gausite daugiau informacijos apie Jungtinæ Karalystæ. EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos skyriuose. Aplankykite EURES tinklalapius: Visos Europos www.europa.eu.int/eures Lietuvos www.ldb.lt/eures
· ·
TIESIOGINIAI KONTAKTAI SU BENDROVËMIS Galite kreiptis dël darbo ir savo iniciatyva. Tiesiog susiraskite bendrovæ, kurioje norëtumëte dirbti, ir paskambinkite pasiteirauti, ar ðiuo metu nëra laisvø darbo vietø. Nusiøskite á ðià bendrovæ savo CV ir motyvaciná laiðkà, kad darbdavys apsvarstytø jûsø kandidatûrà, kai bendrovei prireiks naujo þmogaus. DARBO SÀLYGOS Jungtinëje Karalystëje vidutinë darbo savaitë trunka 48 val. Poilsiui privalo bûti skirta bent 11 val. ið eilës per 24 val. ir bent viena pertrauka, jei darbo diena ilgesnë nei 6 val. Per savaitæ privalo bûti bent viena laisva diena. Kiekvienam darbuotojui priklauso 4 savaitës mokamø atostogø per metus.
233
JUNGTINË KARALYSTË
Dël virðvalandþiø ir mokëjimo uþ juos darbuotojas ir darbdavys turi susitarti individualiai. Pasirûpinkite, kad tai bûtø áraðyta á jûsø darbo sutartá. Taip pat patys turite susitarti dël darbo sekmadieniais. Ðiais laikais, kai þmonëms vis labiau rûpi iðlaikyti darbo ir laisvalaikio pusiausvyrà, populiarëja lankstus darbo grafikas. Darbdaviai privalo sudaryti lankstø darbo grafikà darbuotojams, kurie turi vaikø iki 6 metø arba neágaliø vaikø iki 18 metø. Jei darbdavys atmeta darbuotojo praðymà, jis privalo pateikti raðytiná prieþasties paaiðkinimà, o darbuotojas gali apskøsti jo sprendimà.
BÛSTAS BÛSTO NUOMA Iðsinuomoti namus Jungtinëje Karalystëje gali bûti tikras vargas, be to, tai gana brangu. Bûstai tuo pigesni, kuo jie toliau nuo miesto centro, todël verta ið anksto susitaikyti su tuo, kad á darbà gali tekti vaþinëti toli. Be to, vargu ar prieð atvykdami rasite, kur gyventi, nes butø ðeimininkai paprastai nori susitikti su nuomininkais. Todël ið pradþiø susiraskite draugø, kurie jus priglaustø, arba kokius nors jaunimo nakvynës namus ar vieðbutukà juose net bûna nustatytos specialios savaitës ar mënesio kainos. Kiek ámanoma venkite pradëti buto paieðkà mokslo metø pradþioje tuomet vyksta ypaè intensyvus studentø kraustymasis, todël kainos ðokteli, o butø sumaþëja. Jei buto nuomos skelbimø ieðkosite laikraðtyje, neiðsigàskite juose vartojamø sutrumpinimø taupant vietà jø vartojama tiek, kad skelbimai kartais verti Da Vinèio kodo ðifruotojø pastangø. Taèiau ið tikrøjø jie yra sutartiniai, gana smulkø jø paaiðkinimà rasite interneto tinklalapyje www.justlanded.com/english/uk/tools/just_landed_guide/housing/glossary. Londone butø nuomos skelbimø geriausia ieðkoti laikraðtyje The Evening Standard, nes jame skelbimø bûna kasdien, o treèiadieniais leidþiamas ir specialus priedas. Toliau pateikiame keletà interneto nuorodø su bûsto skelbimais. Ádëti savo skelbimà, kad ieðkote, kur gyventi, verta tik jei norite butu dalytis galbût jums kas nors ir paskambins, ieðkodamas kambario draugo. Kitaip tiesiog tuðèiai gaiðite laikà. www.gumtree.com www.moveflat.com
234
JUNGTINË KARALYSTË
www.thehouseexchange.co.uk www.spareroom.co.uk www.roomsforlet.co.uk www.simplyrent.co.uk www.nextroommate.com BÛSTO PIRKIMAS Jei nuspræsite ûkanotajame Albione ásigyti savo namus, greièiausiai ieðkosite ne buto, o namo. Bëda ta, kad lygiai tà patá daro ir kiekvienas save gerbiantis anglas jis daþniausiai dar pageidauja sodo ar bent jau gëliø lysvës. Turint galvoje Jungtinës Karalystës gyventojø tankumà, jaunoms ðeimoms ar naujakuriams tiesiog nelieka vietos. Jei visgi pasiryþote ðiam þingsniui, iðkart kreipkitës á nekilnojamojo turto agentà. Jis padës ir banko paskolà gauti, ir mokesèius sumokëti, ir, svarbiausia, pasirinkti tinkamà namà. Tik nepabijokite praðyti keliø variantø neèiupkite pirmo pasitaikiusio (na, nebent iðkart radote savo svajoniø namus).
SVEIKATA VALSTYBINIS SVEIKATOS DRAUDIMAS Jungtinës Karalystës valstybinio sveikatos draudimo sistema (National Health Service, NHS) seniausia tokio pobûdþio sistema pasaulyje. Ji finansuojama ið bendrø mokesèiø, atskirai uþ valstybiná sveikatos draudimà mokëti nereikia. Kaip ES pilieèiai lietuviai gali ðia sistema naudotis lygiomis teisëmis su britais. Valstybinis sveikatos draudimas apmoka gydymà ligoninëje ir apsilankymus pas ðeimos gydytojà bei kitus specialistus, su kuriais jis yra sudaræs sutartá (ið esmës tokias sutartis turi visi gydytojai). Pacientams reikia susimokëti uþ gydytojo skiriamus vaistus, taèiau maþas pajamas turintys gyventojai, nëðèios moterys, vaikai ir jaunimas, pensininkai ir pan. juos gauna nemokamai. Panaðiai ir su stomatologø paslaugomis teoriðkai jos mokamos, o praktiðkai beveik niekam nereikia uþ jas mokëti. PRIVATUS SVEIKATOS DRAUDIMAS Britø valstybinis sveikatos draudimas apmoka labai daug gydymo paslaugø, bet yra viena problema: gydytojas priims jus tada, kai ateis
235
JUNGTINË KARALYSTË
jûsø eilë, kuri net ir labai skubiais atvejais gali bûti labai ilga. Todël vis daþniau ir patys britai draudþiasi privaèiu sveikatos draudimu, ir darbdaviai apdraudþia savo darbuotojø sveikatà privaèiai (paklauskite ðito savo darbdavio, kai tarsitës dël darbo uþmokesèio ir kt.). Reikalas tas, kad dauguma gydytojø dalá laiko dirba pagal sutartá su NHS, o dalá privaèiai, todël eilës ir pasidaro tokios ilgos. APSILANKYMAS PAS GYDYTOJÀ Vos atvykæ uþsiregistruokite pas ðeimos gydytojà (jie vadinami General Practitioner, GP). Netoli jûsø gyvenamosios vietos dirbanèiø gydytojø sàraðà rasite paðte, bibliotekoje, turistø informacijos centre arba geltonuosiuose puslapiuose. Prireikus ðeimos gydytojas pasiøs jus pas tam tikros srities specialistà ir patars, kurá konkreèiai gydytojà pasirinkti. Paprastai pas ðeimos gydytojà reikia uþsiregistruoti ið anksto, taèiau skubiais atvejais galite kreiptis ið anksto neuþsiraðæ dauguma gydytojø paprastai priima tokius pacientus porà valandø per dienà (daþniausiai nuo 9 iki 11 val. ryto). VAISTAI Vaistai Jungtinëje Karalystëje gali bûti grupuojami taip: parduodami tik su gydytojø receptais jø ásigysite vaistinëje arba gausite tiesiai ið gydytojo ar ligoninës; parduodami be gydytojø receptø, bet tik vaistininkui ásitikinus, kad tikrai þinote, kaip juos vartoti ir kada jø gerti negalima; ir parduodami visiðkai be ribojimø tai nestiprûs vaistai nuo skausmo, nemigos, perðalimo ligø ir pan., jø galima nusipirkti ne tik vaistinëse, bet ir maisto prekiø parduotuvëse arba spaudos kioskuose.
SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI
Smulkios informacijos apie socialiná draudimà ir mokesèius ieðkokite internete (www.hmrc.gov.uk). SOCIALINIS DRAUDIMAS Jungtinëje Karalystëje mokesèius ir socialinio draudimo ámokas jûsø vardu moka darbdavys. Socialinis draudimas vadinamas National Insurance (NI). Visiems Jungtinës Karalystës gyventojams, sulaukusiems ðeðiolikos metø, privaloma uþsiregistruoti ir gauti socialinio draudimo nu236
JUNGTINË KARALYSTË
merá. Socialinio draudimo ámokø kategorijos yra ðeðios, bet dauguma darbuotojø moka pirmos kategorijos 11% ámokas. Socialinio draudimo iðmokos panaðios kaip ir kitose ðalyse, bet yra ir kelios ypatingos programos. Pavyzdþiui, ðeimoms turinèioms maþø vaikø, palengvinamos sàlygos ásigyti arba iðsinuomoti bûstà, yra pagalbos dirbantiems neágaliesiems programa. Jei á Jungtinæ Karalystæ vykstate su ðeima, dràsiai klauskite Jungtinës Karalystës valstybinës socialinio draudimo sistemos skyriuje, ar gali jums kuo nors padëti. Socialinio draudimo iðmokos kasmet didinamos atsiþvelgiant á kylanèias plataus vartojimo prekiø kainas. MOKESÈIAI Jungtinëje Karalystëje veikia progresyvinë mokesèiø sistema, t. y. atsiþvelgiant á jûsø pajamas jums gali tekti mokëti 10, 22 arba 40 procentø pajamø mokestá. Ðá mokestá ið jûsø algos iðskaièiuoja darbdavys, o jûs kartà per metus turite uþpildyti mokesèiø deklaracijà ir susigràþinti pinigus, jei esate permokëjæ (pvz., dirbate keliuose darbuose ar pan.). Atvykæ á Jungtinæ Karalystæ, Mokesèiø inspekcijoje papraðykite specialios paþymos, kad nereikëtø mokëti dvigubø mokesèiø (Jungtinëje Karalystëje ir Lietuvoje). Ji jums privalo bûti iðduodama pagal specialø ES ðaliø susitarimà.
PILIETYBË
Praðyti suteikti Jungtinës Karalystës pilietybæ galite praëjus metams po to, kai gavote nuolatinio gyventojo statusà, jeigu penkerius ar daugiau metø teisëtai gyvenate Jungtinëje Karalystëje, ketinate ir toliau ten gyventi, mokate anglø, gëlø arba valø kalbà ir nesate nusikaltëliai. Bet lietuvaièiams jau beveik visai neverta dël to vargti, mat bûdami ES pilieèiai ir taip turime ar jau visai netrukus turësime lygiai tokias paèias teises ir galimybes kaip britai, iðskyrus nebent balsavimà.
AMBASADOS
Jungtinës Karalystës ambasada Lietuvos Respublikoje Antakalnio g. 2 LT-10308 Vilnius Tel. (8 5) 246 2900 237
JUNGTINË KARALYSTË
El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.britain.lt Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinëje Karalystëje 84 Gloucester Place W1U 6AU London United Kingdom Tel. (+44) 20 7486 6401, Faks. (+44) 20 7486 6403 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë uk.urm.lt
TRANSPORTAS LËKTUVAI Didþiausia Jungtinës Karalystës oro transporto bendrovë British Airways (www.britishairways.com). Ji siûlo skrydþius ir á Britø salas, ir á uþsiená. Yra ir keletas vidaus oro linijomis skraidinanèiø bendroviø, ið jø didþiausia yra British Midland. Tarp skraidanèiø ir ðalyje, ir á uþsiená þmoniø vis populiarëja vadinamieji pigûs skrydþiai. Þinomiausios tokias paslaugas siûlanèios bendrovës yra EasyJet ir airiø Ryan Air (jos didþiausia buveinë yra Londone). TRAUKINIAI Didþiosios Britanijos geleþinkeliø tinklas seniausias pasaulyje, ir patirtis iðëjo á gera: traukiniai greiti, patogûs, pasiekia net ir paèius nuoðaliausius salos kampelius, tiesa, tai ne pati pigiausia susisiekimo priemonë. Pirkdami traukinio bilietà, dràsiai teiraukitës nuolaidø: bilietas á abi puses kainuos pigiau negu dukart á vienà, dar ðiek tiek sutaupysite, jei gráðite atgal tà paèià dienà. Be to, kaip ir daugelyje kitø ðaliø, pigiau traukiniais vaþinëti studentams, jaunimui, pensininkams, vaikams, didelëms grupëms ir t. t. Jei baisu susipainioti kainose ir nuolaidose, teiraukitës kasoje, ið anksto pasiskambinkite á stoties informacijà arba pasitikslinkite internete: www.thetrainline.com www.rail.co.uk 238
JUNGTINË KARALYSTË
AUTOMOBILIS Jungtinëje Karalystëje vaþinëjama kaire kelio puse! Tiesa, tarptautinis vairuotojo paþymëjimas èia galioja, tik paèiam vairuotojui reikia nusiteikti, kad kurá laikà uþtruks apsiprasti su kitokia eismo tvarka. Vairuotojui ir visiems keleiviams privaloma prisisegti saugos dirþus, o vaþiuojantiems motociklu uþsidëti ðalmus. Kai kur tuneliuose ir ant tiltø renkamas keliø mokestis, be to, siekiant sumaþinti oro tarðà, mokama uþ ávaþiavimà á Londono centrà darbo dienomis. Galiausiai visuose kelio þenkluose ir taisyklëse atstumai ir greièiai nurodomi ne kilometrais (per valandà), o myliomis. Tiesa, britiðkose maðinose taip pat suþymëti ir spidometrai, todël labai klysti neturëtumëte. DVIRATIS Dviraèiais britai labiausiai mëgsta vaþinëti laisvalaikiu rengti þygius á gamtà. Daugelyje uþmiesèio vietoviø árengti patogûs dviraèiø takeliai, o turizmo informacijos biurai siûlo begalæ informacijos apie ádomiausius, smagiausius ir graþiausius kelioniø dviraèiais marðrutus. Be to, vietose, kur patogu ir populiaru vaþinëti dviraèiais, tikrai rasite ne vienà dviraèiø nuomos punktà. AUTOBUSAI Ko gero, pigiausia po Britanijà keliauti autobusais. Yra trys didelës tarpmiestiniø autobusø bendrovës: National Express (www.nationalexpress.com), Scottish Citylink (www.citylink.co.uk) ir Ulsterbus (www.ulsterbus.co.uk). Autobusais labai patogu vaþinëti á didþiuosius miestus daþniausiai reisai bûna kas porà valandø. Maþesnius miestelius kartais sunkiau pasiekti. Kaip ir keliaujant traukiniais, taikomos ávairios nuolaidos dràsiai jø teiraukitës bilietø pardavëjø.
TELEKOMUNIKACIJA MOBILUSIS RYÐYS Mobilieji telefonai britams tiesiog bûtinas dalykas. Didieji mobiliojo ryðio operatoriai yra penki: Vodafone (www.vodafone.co.uk), O2 (www.o2.co.uk), Orange (www.orange.co.uk), Three (www.three.co.uk) 239
JUNGTINË KARALYSTË
ir T-Mobile (www.t-mobile.co.uk). Jø parduotuvëse galima ir sutartis pasiraðyti, ir telefono aparatà ásigyti, taèiau geriau pirkti specializuotose parduotuvëse Carphone Warehouse arba Phones4U, ten bus pigiau. Jei norësite pirkti telefonà su abonento sutartimi, reikës pateikti keliø mënesiø banko ataskaitas, rodanèias áplaukas á jûsø sàskaità. Jei banko sàskaitos neturite ar nenorite susisaistyti sutartimi, galite ásigyti telefonà su iðankstinio mokëjimo kortelëmis. Svarbiausia apeiti visus operatorius ir suþinoti, kokius planus jie siûlo, taip bus lengviau iðsirinkti pigiausià variantà. TELEFONO KORTELËS Norëdami skambinti á uþsiená, galite naudotis iðankstinio mokëjimo kortelëmis. Skambindami paprastu (ne mobiliuoju) telefonu turësite surinkti kortelës numerá ir tada rinkti uþsienio numerá. Ðitaip skambinti daug pigiau galite sutaupyti iki 90 procentø paprasto tarptautinio skambuèio kainos, be to, patogu, jei neturite telefono namie, galite skambinti ið darbovietës ar draugø namø. INTERNETO PRIEIGA Jei namie neturite interneto, ápraskite lankytis interneto kavinëse. Geriausia rinktis kuo didesnes, nes ten internetas bus greitesnis, o ir kainuos maþiau. Nepamirðkite, kad daþniausiai visos papildomos paslaugos (spausdinimas, nuskaitymas, kompaktiniø plokðteliø áraðymas ir t. t.) bûna mokamos! NAUDINGI TELEFONO NUMERIAI Nelaimës atveju skambinkite 999 nemokamai ið bet kurio telefono, ir jus sujungs su policija, greitàja pagalba ar gaisrine.
PAÐTAS
Paðtas Jungtinëje Karalystëje, kaip ir daugelis kitø dalykø, karaliðkas. Todël, kad jis taip vadinasi Royal Mail (www.royalmail.com). Laiðkà moèiutei á Kupiðká nusiøsite uþ 44 pensus, o atsakymà jums atneð þavus uniformuotas laiðkaneðys iki pat durø, mat paðto dëþutë, pagal angliðkus paproèius, tëra skylë lauko duryse.
240
JUNGTINË KARALYSTË
RELIGIJA
Dël etniniø grupiø ávairovës ðalyje iðpaþástama ne viena religija. Pagal religijas kraðto gyventojai pasiskirstæ taip: anglikonai ir Romos katalikai 40 mln., musulmonai 1,5 mln., presbiterionai 0,8 mln., metodistai 0,76 mln., sikhai 0,5 mln., hinduistai 0,5 mln., judëjai 0,35 mln.
KALBA
Didþiosios Britanijos ir Ðiaurës Airijos karalystëje nuo seno kalbama keliomis kalbomis. Pagrindinë kalba anglø. Apie 26% Velso gyventojø kalba valø kalba, apie 60 000 Ðkotijos gyventojø kalba ðkotiðka gëlø kalbos atmaina. Jei jauèiatës nepakankamai gerai mokà angliðkai, pasiieðkokite pamokø. Informacijos apie ávairias mokyklas ir kursus rasite interneto tinklalapyje www.educationuk.org/english.
KULTÛRA
Kalbëdami apie savo kultûrà britai nuolat ir labai pagrástai pabrëþia naujo ir seno, tradicijos ir ðiuolaikinës iðmonës samplaikà. Nuo ankstyvøjø viduramþiø buvusi viena átakingiausiø Europos valstybiø, o vëliau virtusi didþiausia pasaulyje kolonijø imperija, kurioje, kaip tuomet buvo sakoma, niekuomet nenusileidþia saulë, Anglija, arba Britanija, visada buvo palanki terpë kûrybai ir iðradingumui. Ji davë pasauliui Williamà Shakespeareà, lordà Georgeà Gordonà Byronà, Mary Shelley, Williamà Blakeà, Dante Gabrielá Rosetti ir daugelá kitø menininkø, kuriø darbus laikome klasika. Ðiandien ðalyje klesti populiarioji kultûra (netgi þavieji The Beatles kilæ ið Liverpulio) ir ðiuolaikinis menas teatras, muzika, dailë, architektûra. Didþiausias traukos centras tebëra Londonas, bet net ir nedideliuose provincijos miesteliuose pakanka renginiø, spektakliø, festivaliø, parodø ir koncertø. Britø kultûros propagavimu uþsienyje rûpinasi Britø taryba, jos interneto tinklalapis www.britishcouncil.org.
VALIUTA
Jungtinës Karalystës valiuta yra svaras sterlingø (1 GBP apie 5,05 LTL). Tikslius valiutø kursus galite pasiþiûrëti Lietuvos banko interneto tinklalapyje www.lb.lt. 241
JUNGTINË KARALYSTË
MAISTAS
Uþsienieèiai nuolat ðaiposi ið britø, esà jø maistas per sunkus, per riebus, per daug vienodas, jame per maþai prieskoniø, o kartais net druskos. Ið tikrøjø britø virtuvæ galima pavadinti kaimiðka kepsniai, bulvës, riebûs padaþai, tarsi specialiai sukurti sunkø fiziná darbà dirbanèiam valstieèiui ar turnyrø iðvargintam riteriui. Taèiau vis tik nepraleiskite progos sudoroti porcijos fish and chips (þuvies su bulvytëmis), pagardintos druska, pipirais ir ðlakeliu acto, nes britø virtuvës groþis slypi paprastume. O jei visgi toks maistas jums tikrai labai nepatiks, nesijaudinkite Jungtinë Karalystë nuo seno labai kosmopolitiðka ðalis, ir indiðkasis karis (anglai taip vadina ne tik prieskoná bet ir juo pagardintà troðkiná) ten beveik toks pat tradicinis patiekalas kaip ir Yorkshire pudding. Ðiandien ten rasite iki soties italiðkø, kiniðkø ar amerikietiðkø uþeigëliø, gal net koká cepelinà tautieèiai pasiûlys.
PARDUOTUVËS
Parduotuvës daþniausiai dirba nuo 9 iki 17 val., o sekmadieniais jos uþdarytos. Prekybos centruose vienà vakarà per savaitæ paprastai ketvirtadieniais dirbama ilgiau, pavyzdþiui, iki 20 val. Patys didþiausi prekybos centrai atidaryti visà parà. Be to, juose galima uþsisakyti prekiø á namus paprastai uþ nedidelá papildomà mokestá.
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Laisvalaikis Jungtinëje Karalystëje panaðus kaip ir kitur Europoje. Kinas, teatras, muziejai, restoranai, klubai kiekvienam pagal pomëgius ir poreikius. Jei mëgstate aktyvesnius uþsiëmimus, galite traukti á gamtà, plaukti valtimis upëmis, o Ðkotijoje lipti á kalnus (jie nëra labai aukðti ir pavojingi, todël nereikia ypatingo pasiruoðimo). Britai mëgsta þvejoti, o kai vyksta futbolo, regbio ar teniso varþybos, tiesiog neatsitraukia nuo televizoriaus.
ÞINIASKLAIDA
Svarbesni Jungtinës Karalystës laikraðèiai: The Guardian (www.guardian.co.uk), Daily Telegraph (www.telegraph.co.uk), The Independent (www.independent.co.uk), The Times (www.the-times.co.uk) ir Financial Times (www.ft.com). 242
JUNGTINË KARALYSTË
Pagrindinë Jungtinës Karalystës televizija ir radijas BBC. Ðis transliuotojas turi po kelias televizijos ir radijo stotis ir yra visame pasaulyje laikomas solidþios, ðiuolaikiðkos ir informatyvios nacionalinës televizijos pavyzdþiu. Þiniø ir kitokiø ádomybiø rasite ir internete www.bbc.co.uk.
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS
Visi vaikai nuo 4 ar 5 iki 16 metø privalo lankyti mokyklà. Maþdaug pusë trejø ir ketveriø metø vaikø lanko vaikø darþelius. Apie 9 milijonai vaikø lanko 34 800 valstybiniø ir privaèiø mokyklø. Visuomeniniø fondø dëka maþdaug 93 procentai mokiniø mokosi nemokamai, o likusieji lanko privaèias mokamas mokyklas. Ðeðiolikameèiai britai, panaðiai kaip lietuvaièiai, laiko valstybinius egzaminus, nuo kuriø rezultatø priklauso jø galimybës studijuoti toliau. O britø universitetai ir ne tik garsieji Kembridþo ir Oksfordo, bet ir daugelis maþesniø tikrai puikûs ir mokslininkams, ir dëstytojams, ir studentams. Smulkø britø ðvietimo sistemos apraðymà ir jums reikalingos informacijos rasite internete www.teachernet.gov.uk.
LIETUVIØ VEIKLA
Dauguma lietuvaièiø yra susibûræ Londone ten ir ieðkokite jø draugijos. Lietuviø bendruomenës daþnai bûna neformalios bûrys draugø, paþástamø dar ið tëvynës arba susirastø jau uþsienyje, susirenka ðvæsti Vasario 16-osios, virti cepelinø, mokyti vaikus gimtosios kalbos ar pabendrauti. Aktyviausiai visi Jungtinës Karalystës lietuviai bendrauja interneto tinklalapyje www.anglija.com. Èia rasite ir naujienø, ir ávairiausiø patarimø, ir skelbimø skyrelá, forumà ir pokalbiø kambará, kuriuose galësite susipaþinti ir bendrauti su kitais lietuvaièiais Jungtinëje Karalystëje. Stipri ir aktyvi bendruomenë yra Didþiosios Britanijos lietuviø sàjunga, ji organizuoja ávairius lietuviðkø ðvenèiø minëjimus, rengia stovyklas ir suvaþiavimus. Birmingamo lietuviai rengia susitikimus, veikia lietuviðka mokyklëlë vaikams. Jø interneto svetainë www.bhamlietuviai.org. Manèesterio lietuviai suteikia daug naudingos informacijos savo interneto svetainëje www.manchesteris.org. Yra susibûræs Manèesterio lietuviø socialinis klubas, á kurá mielai kvieèiami nauji nariai. Klubo adresas: 243
JUNGTINË KARALYSTË
Lietuviø socialinis klubas Lithuanian Social Club 121 Middleton Road Higher Crumpsall Manchester M8 4JY Ðkotijos lietuviø klubas 79A, Calder Road Mossend, Bellshill Lanarks ML4 1PX Scotland Tel. (+44) 169 874 5345 Nuo seno gyvuojanti Didþiosios Britanijos lietuviø jaunimo sàjunga ðiuo metu imasi aktyvesnës veiklos, stengiasi átraukti daugiau jaunimo. Su ðia sàjunga galite susisiekti el. paðtu
[email protected], apsilankyti jos interneto svetainëje www.dbljs.org. Londono lietuviø Ðv. Kazimiero baþnyèia 21 The Oval Hackney Rd. London E2 9DT Tel. (+44) 207 739 8735 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.londonas.co.uk Lietuviø vieðbutis vasarvietë Sodyba Headley Park Lithuanian House Picketts Hill near Bordon, Hampshire GU35 8TE Tel. (+44) 142 047 2810 Interneto svetainë www.headleypark.co.uk
244
JUNGTINË KARALYSTË
Nesirinkau pats gyvenimas nukreipë Emilija, 24 metai, dizainerë, 1 metai Jungtinëje Karalystëje
Anglijoje labiausiai patinka platus pasirinkimas (laisvalaikio, mokslo, darbo
), galimybës, laisvë, tolerancija, ádomûs þmonës
Nepatinka maistas, nenatûralus þmoniø elgesys, purvinos gatvës (purviniausia ðalis, kurià maèiau). Pavojai kaip ir visur, daþniausiai kriminalinio pobûdþio. Iðvykau, nes mano suþadëtinis studijavo magistrantûroje Anglijoje, paskui gavo pasiûlymà tæsti studijas doktorantûroje (3 metus). Kadangi vienerius metus buvome atskirai, reikëjo arba jam atsisakyti studijø, arba man vaþiuoti pas já. Taigi ðalies nesirinkau pats gyvenimas nukreipë. Ið pradþiø buvo sunku viskas: kitoks maistas, kitokie þmonës, kalba
Viskas nesava. Ásikurti labiausiai padëjo tai, kad buvome dviese.J Prieð dvejus metus, kai dar studijavau su grupës drauge, dirbau Skegnnes mieste (vasarà). Dirbome vieðbutyje, kavinëje ir balionø neðiotojom. J Kadangi norëjome uþsidirbti, dirbom, kiek pajëgëm. J Darbà susiradom pagal Kolumbo kelionës siûlomà vasaros programà studentams. Dirbome nuo 60 iki 70 val. per savaitæ!!! Bet uþtat socialiai buvome visiðkai saugios. Gaudavome uþ val. 5 svarus (vidutinis atlyginimas 4,5 svaro). Emigrantai èia dirba daþniausiai kaip visur antraeilius darbus. (Vasarai tikriausiai bûtø sunku rasti gerà, kvalifikuotà darbà studentui.) Ádomiausia dirbant naujovës. Linksmiausia kolegos ir nuotykiai darbe. Bjauriausia anglø publika. L Bendrauti anglai linkæ, bet nenuoðirdþiai. Prie atvykëliø èia visi pripratæ, niekam ne naujiena. Susikalbëti ámanoma tik angliðkai, su kai kuriø ðaliø studentais rusiðkai, vokiðkai. Draugaujam su þmonëmis ið Jamaikos, Kinijos, Irano, Indijos, Etiopijos, Nigerijos, Brazilijos. Sako, kad lietuviai ir rusai daug geria. Bet reikëtø pamatyti, kas èia darosi!!! Buvau ðokiruota! Ir studentai, ir ðlipsuoti inteligentai girti kaip kiaulës!!! Bjauru! Ruoðiamës kurti lietuviðkà ðeimà. J Namie kalbame tik lietuviðkai. Kas 3 mënesius parskrendam á Lietuvëlæ. J Telefonu, laiðkais
visom ðiuolaikinëm komunikacijos priemonëm bendraujam su likusiais namie. 245
JUNGTINË KARALYSTË
Ið vietos lietuviø paþástam tik 4 studentus. Bendraujam tik su viena ið jø, nes kiti labai uþsiëmæ studijomis. Lietuviø veikla kai patys susiorganizuojam vyksta. Per Vasario 16-àjà virëm cepelinus!!! J Planuojam gráþti po studijø, t. y. po trejø metø.
Net uþdirbdamas minimumà gali sau daugiau leisti nei Lietuvoje Vitalijus, 28 metai, vidurinis iðsilavinimas, 2 metai Jungtinëje Karalystëje
Londonas, palyginti su Lietuvos miestais, ðiukðlynas, gal tik uþ Londono kiek geriau. Labai daug þmoniø, per didelë minia. Didþiuliai atstumai, daug laiko tenka praleisti transporte, didelës alkoholio ir tabako kainos, neskanus maistas. Visada gali bûti apgautas tautieèio arba atvykëlio ið Rytø Europos. Patinka uþdarbiai, transporto sistema (iðskyrus metro), naktinis gyvenimas, koncertø ir renginiø gausumas. Net uþdirbdamas minimumà vis tiek gali sau daugiau leisti nei Lietuvoje. Iðvaþiavau laikinai uþsidirbti pinigø, kad gráþæs juos galëèiau investuoti Lietuvoje. Ketinu gráþti po pusantrø metø. Anglijoje turëjau draugø, kurie galëjo padëti susirasti darbà ir ið pradþiø priëmë pagyventi, kol atsistosiu ant kojø. Ið pradþiø dirbau statybose, dabar dirbu kavinës virtuvëje. Pirmuosius darbus surado draugai, paskui pats susiradau per ádarbinimo agentûrà. Dabartiná darbà surado mergina dirba ten pat, kur ir að. Ið pradþiø dirbau apie 40 valandø per savaitæ, dabar 37,5, uþ valandà gaunu apie 6 svarus plius komisiniai kaip ir visi ðioje ðalyje. Darbe svarbu netinginiauti jei pamatys, nieko nesakys, o vakare iðgirsi: Viso gero, rytoj gali neateiti. Dël ateities nesijauèiu saugus, kol kas neturiu sveikatos draudimo. Neduok Dieve, rimèiau susirgti. Lietuviai turi posaká jei rimtai susirgai, pigiau ir greièiau á Lietuvà gráþti pasigydyti ir atgal atvaþiuoti. Antraip sirgsi savo sàskaita net pakilus temperatûrai tekdavo dirbti. Bet santykiai su darbdaviais ir kolegomis labai neblogi. Bendraujant su ben246
JUNGTINË KARALYSTË
dradarbiais smarkiai patobulëjo kalbos ágûdþiai, dël kuriø ið pradþiø buvo labai sunku. Anglai linkæ bendrauti. Ðiaip jie visi tvirtina, kad yra ne rasistai, nors ið tikrøjø beveik 70 procentø yra tokie. Kadangi mes balti, tai daþniausiai nekyla problemø dël bendravimo. Bet mûsø ið kitø ðaliø èia tiek daug privaþiavo, kad pastaruoju metu pradëjo jau nelabai kaip þiûrëti. Su juodaodþiais bendrauti sunkiau, nes jie ðneka su tokiu baisiu akcentu, kad neámanoma suprasti, bet porà kartø pavyko uþmegzti visai ðiltus santykius darbe ir su jais. Anglai laisvalaikiu vaikðto á aludes ir ðokiø klubus. Að labiau mëgstu alternatyvios muzikos koncertus ir alternatyvius (underground) vakarëlius. Lietuviø veikla èia vyksta, yra net lietuviðka baþnyèia Rytø Londone, tik að ten nevaikðtau.
Daug ágrystanèio mandagumo, taèiau pats þmogus nelabai kam rûpi Giedrë, 21 metai, nebaigtas aukðtasis mokslas, 1 metai Jungtinëje Karalystëje
Pagrindinë iðvykimo á kità ðalá prieþastis tai, kad mane traukia iððûkiai ir ávairovë. Iðvykau dirbti pagal konkretø Europos savanoriø tarnybos projektà savanorio darbo. Tiesà sakant, galvodama apie ðià programà ið pradþiø nenorëjau vaþiuoti á Didþiàjà Britanijà. Kadangi pasisekë patekti á ðá projektà, esu èia. Dirbu savanore vienai didþiausiø kultûros paveldo organizacijø The National Trust priklausanèiame XVIII a. kraðtovaizdþio parke, klientø aptarnavimo skyriuje padedu organizuoti renginius ir jiems pasiruoðti, darbo metu priþiûrëti pastatus, sutikti lankytojus ir pan. Dirbu apie 35 valandas per savaitæ, turiu visas socialines garantijas, kuriø gali prireikti. Kadangi esu savanorë, atlyginimo negaunu, taèiau programos dalyviams kiekvienà mënesá ið Europos Sàjungos pervedami pinigai pragyvenimui padoraus brito poþiûriu, labai maþai (apie triskart maþiau nei normaliø darbuotojø atlyginimo vidurkis), taèiau visiðkai uþtenka pragyventi, keletui kelioniø ar kitaip praleisti laisvalaiká. 247
JUNGTINË KARALYSTË
Jokiø sunkumø kuriantis ar problemø po atvykimo nebuvo viskuo buvo pasirûpinta organizacijos ir mano paèios prieð atvykstant. Gavau gyvenamàjà vietà su visa áranga, liko tik adaptuotis, o to në nepajutau. Santykiai su kolegomis labai geri, oficialaus darbdavio neturiu (aiðku, yra hierarchija, bet èia EST savanoriai labiau laisvi paukðèiai nei pavaldiniai). Darbe viskas puiku, jei tik yra darbo. Þmoniø ðioje ðalyje galima sutikti tikrai ávairiø. Dauguma vietiniø susigyvenæ su vartotojiðka aplinka: reguliariai laisvalaikiu paûmëja batø trynimas prekybos centruose ir pan., reta artimø santykiø tarp draugø daug ágrystanèio mandagumo (aèiû, labai aèiû ir neþmoniðkai praðau), taèiau pats þmogus nelabai kam rûpi. Kita vertus, dël britams áskiepyto principo netrukdyk kitam prie tavæs niekas nesikabinëja dël savito tavo màstymo (nors dar klausimas kodël). Su britais susikalbëti galima angliðkai. Jei anglas nëra kitos kalbos mokytojas, nëra susituokæs su kitataute, galimybë, kad jis kalbës kita kalba, yra tikrai maþa. Galbût didþiuosiuose miestuose, kaip Londonas, Liverpulis, Birmingamas, kalbinë padëtis ir geresnë. Nors pati gyvenu ðalia didmiesèio, to pasakyti negaliu. Ðitoje Anglijos pusëje (ðiaurinë dalis, netoli Ðkotijos sienos) publika draugiðka ir neatsisakanti padëti, jei to reikia. Kaip jie þiûri á atvykëlius ir man paèiai ádomu, juk jø èia tikrai daug, ir ko tik nepamatysi. Jei ir þiûri kreivai, tenka su tuo susitaikyt kitatauèiø srautas didelis ir nenutrûkstamas. Su atvykëliais bendrauju nemaþai gyvenu su ispane, vokiete, vaikinu ið Lichtenðteino. Draugai ir paþástami ið Prancûzijos, Lenkijos. Klausimas, kas yra svarbiausia bendraujant su tos ðalies þmonëmis, keistokas. Kiek teko susidurti su ávairiø tautybiø þmonëmis tautybë apie þmogø nieko nesako, iðskyrus tai, kokia kalba jis kalba. Ko negalima daryt ir taip aiðku, neþudyk, nevok ir t. t. Laisvalaikiu labai populiaru sëdëti baruose, klubuose, eiti apsipirkti. Jei tai nepriimtina, galima rinktis visus þinomus pasilinksminimo bûdus ir vietas dalyviø bus maþiau, bet tuo geriau. Tiesa, amþiaus grupëje per 60 metø bei tarp ðeimø su vaikais nemaþai mëgstanèiø pasivaikðèioti, leisti laikà gamtoje. Iðvykau viena, savos ðeimos nesukûriau. Santykiai su likusiais Lietuvoje tëvais, draugais nepasikeitë. Lietuvio èia nepaþástu në vieno ir në vieno nesutikau per pusæ metø. 248
JUNGTINË KARALYSTË
Kol kas á Lietuvà þadu gráþti tik trumpam, taèiau likti Britanijoje pasibaigus projektui taip pat neþadu. Nebent dar vieneriems metams pabaigti mokslus, jei nepavyks rasti tinkamo varianto kitur.
Gráðiu, kai Lietuvoj pastatys nacionaliná futbolo stadionà Vytis S., 25 metai, studentas, 15 mënesiø Ðkotijoje
Lietuvoje savo darbe nemaèiau perspektyvø pakilti aukðèiau ar normaliai uþdirbti, o Ðkotijoje turëjau paþástamø ir ðiaip buvau èia anksèiau buvæs, labai patiko, todël ir iðvykau. Ásikurti labiausiai padëjo tai, kad jau mokëjau kalbà, nors suprasti vietiná akcentà buvo iðties sunku. Þinoma, padëjo ir paþástami. Sunkiausia buvo susirasti ádomø darbà. Ðiuo metu studijuoju, vakarais tvarkau biurus, o savaitgaliais per futbolo rungtynes tvarkau indus stadiono restorane. Darbus susiradau paskambinæs pagal skelbimus laikraðtyje. Dirbu apie 2040 valandø per savaitæ ir gaunu 5,057 svarø atlyginimà uþ valandà. Jauèiuosi socialiai saugus, turiu visas garantijas. Èia svarbiausia susirasti visà informacijà, eiti, klausti, domëtis. Mano darbas
na, darbas, ir tiek ðalia studijø prisiduriu pinigo, smagu, kad nesunku. Mano mieste emigrantai daugiausia dirba þuvies ir mësos perdirbimo gamyklose, vasarà braðkes skina (tie, kurie kalbà nelabai moka), taip pat dirba vieðbuèiuose, padavëjais ar ðiaip ávairiausius pagalbinius darbus. Vietiniai á atvykëlius þiûri normaliai, jie prie to pratæ. Að pats, þinoma, bendrauju ir su kitais atvykëliais. O lenkø kiek privaþiavo! Tarp jø yra ir visai puikiø þmoniø, su jais palaikau santykius, nors jie jau ir namo gráþæ. Dar ðiek tiek bendrauju su latviais. Ðkotija labai miela, graþi ðalis, labai primena Lietuvà, o þmonës mëgëjai iðgerti ir paûþauti. Man èia patinka ir þmonës, ir gamta, ir galimybës pasilinksmint. Ir oras ne toks ekstremalus kaip Lietuvoje, nors vasarà galëtø bûti ðilèiau. Laisvalaikis èia leidþiamas labai paprastai: iðgeri namie, paskui eini á miestà, á klubà, toliau geri ir ðoki arba ramiai 249
JUNGTINË KARALYSTË
sëdi aludëje ir gurkðnoji alø. Pagrindinës kalbos anglø ir ðkotø. Oi, ðkotui neduok pavalgyt duok pakalbët, ypaè iðgërusiam. Kai suþino, kad esi uþsienietis, klausia pagrindiniø dalykø: ið kur, kà veiki, kodël èia, bet á artimesnius pokalbius nesileidþia. Tiesa, svarbu neimti á ðirdá, kà jie sako, ir maþiau tikëti paþadais. Atsargiai reikëtø kalbëti apie futbolà, apie komandà, kurià palaikai, nes gali uþsiðokti ant prieðininkø gerbëjø. Visada yra pavojus iðgërus ásivelti á muðtynes. Aiðku, ir vietos lietuviai gali kelti pavojø. Nors ðiaip santykiai tarp lietuviø èia visai neblogi, atrodo, geresni nei Londone ar Ispanijoj. Daþnai paþástamus sukvieèiam savaitgalá ar á miestà einam. Yra nemaþai draugø, kuriems esu padëjæs èia atvykti ir ásikurti. Jei su normaliais vietiniais lietuviais susipaþástam, irgi bendraujam, darbais ir patarimais dalijamës. Að iðvaþiavau vienas, o po pusmeèio mergina baigë mokslus Lietuvoj ir atvaþiavo. Aiðku, nepamirðtam Lietuvos èia bûdami. Kabo LT vëliava per pusæ sienos, stengiamës bent du kartus per metus gráþti namo. Mama, tëtis, brolis Lietuvoj likæ. Su Lietuvoje likusiais palaikom ryðá telefonu ir ypaè daug internetu, todël santykiai normalûs, gráþus atrodo, kad në iðvykæs nebuvai. O gyventi gráðiu, kai Lietuvoj pastatys nacionaliná futbolo stadionà, galit Zuokui perduot.
Babilonas, o ne Londonas Algis, 45 metai, architektas dizaineris, 6,5 metø Anglijoje
Mums Anglija patinka. Graþu èia. Iðvykome ið Lietuvos dël finansiniø prieþasèiø. Galutinis mûsø tikslas buvo Kanada, bet pirmiausia reikëjo uþsidirbti pinigø ir iðlaikyti anglø kalbos testà. Ið pradþiø buvo labai sunku dël informacijos stokos, nelengva buvo rasti padorø darbà. Jokios pagalbos ásikurdami nesulaukëme. Dabar dirbu kompanijoje dizaineriu. Darbà gavau per paþástamus (anglus). Dirbu 47 valandas per savaitæ, kolektyvas puikus, malonus, daþnai kartu leidþiame laisvalaiká. Turiu socialines garantijas (privati medicinos prieþiûra, draudimas, pensija, paðalpos), gaunu pakankamai 250
JUNGTINË KARALYSTË
gerà atlyginimà, daugiau negu uþdirbèiau dirbdamas pagal diplomà (architektu). Vidutinis atlyginimas apie 30 tûkstanèiø svarø per metus. Emigrantai èia daþniausiai dirba statybose staliais, daþytojais (turiu draugø: profesionalûs dailininkai ið Ðiauliø, dirba daþytojais), pagalbiniais darbininkais. Daug lietuvaièiø dirba þemës ûkyje, vieðbuèiuose, privaèiai tvarko kambarius. Kuo toliau nuo Londono, tuo þmoniø santykiai ðiltesni, tuo lengviau bendrauti. Apskritai èia þmonës supranta atvykëlius, nes patys 1992 ir dar kaþkuriais metais (kai buvo ekonominë krizë) vaþiavo ið Anglijos uþdarbiauti. Labiausiai jie nemëgsta ieðkanèiø politinio ar ekonominio prieglobsèio iðlaikytiniø. Nemaþai ir mes bendraujame su ne anglais, bent seniau bendravome su brazilais, australais, pietø afrikieèiais, azijieèiais, kolumbieèiais, rytø europieèiais
Daug èia jø. Babilonas, o ne Londonas. Penktadieniais po darbo visi tiesiu taikymu á pabà (alaus barà). Kai kas pradeda ir anksèiau. Ðeðtadiená vakare naktinis klubas. Mûsø dukra gimë èia. Namie kalbame lietuviðkai, bet ji visiðkai ignoruoja lietuvybæ (supranta, bet atsako angliðkai). Lietuvoje vieni mus pamirðo, su kitais santykiai atðalo, o treti ir liko geri draugai nuolat susiraðinëjam el. paðtu, þinutëmis, pasikalbam internetu (pamirðau, kaip raðyti paprastus laiðkus). Turim ir èia keletà draugø lietuviø, bet susitinkam retai. Gráþti neketinam, nes mûsø namai jau èia.
Padirbëti, pamatyti pasaulio, pakeliauti Ieva, 21 metai, VU II kurso ekonomikos specialybës studentë, 4 mënesiai Jungtinëje Karalystëje
Nusibodo bûti Lietuvoje ákyrëjo monotonija, Universitetas, bjaurûs orai, tie patys þmonës. Norëjau padirbëti, pamatyti pasaulio, pakeliauti. Pabûti kitokioje aplinkoje, patobulinti kalbos ágûdþius. Norëjau smagiai praleisti vasarà Londone. Tai pavyko, likau labai patenkinta. 251
JUNGTINË KARALYSTË
Turëjau Anglijoje truputá paþástamø, dël jø ir apsisprendþiau, kur vykti. Jei bûèiau turëjusi draugø ar paþástamø kitoje ðalyje (Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje), tikriausiai bûèiau patraukusi kitur. Nors pinigø (atlyginimo) atþvilgiu Anglija apskritai yra geriausias variantas. Mano manymu, tai gera ðalis gyventi, joje jautiesi saugus dël socialiniø garantijø, veikianèiø ástatymø, laiku mokamo atlyginimo. Dël nesumokëto atlyginimo (suprantama, jei esi oficialiai ásidarbinæs) bet kada gali kreiptis á tam tikras institucijas, jos padës. Patinka tvarka. Patinka iðplëtota infrastruktûra, geras susisiekimas bet kuriuo paros metu. Viskas ir visur pritaikyta ir neágaliesiems. Nuostabûs naktiniai klubai nuo Lietuvos klubø skiriasi kaip diena ir naktis. Patiko ir þmonës, savotiðka tautø miðrainë. Dauguma Londone atvykëliai, lygiai tokie patys kaip ir mes. Að ten nesijauèiau atvykëlë ar imigrantë. Jauèiausi kaip paprasta ðio miesto gyventoja. Susikalbëti daugiausia galima angliðkai, bet Londone labai daug lenkø, Pietø Amerikos atstovø, arabø, taigi galima susikalbëti ir lenkiðkai, ispaniðkai, daug kalbanèiø arabiðkai. Daugiausia bendravau su atvykëliais ið kitø ðaliø Lenkijos, Brazilijos, Slovakijos, Irano, Pakistano, Italijos, Albanijos, Turkijos, Prancûzijos, Italijos. Neteko daug bendrauti su tautieèiais, bet nepasakyèiau, kad santykiai tarp jø draugiðki. Ten kiekvienas uþ save, tavo problemos lieka tavo reikalas, niekas nepadës. O britai labai mandagûs, geri þmonës, bet, palyginti su italais ar ispanais, pasirodë santûresni. Emigrantai vyrai daugiausia dirba statybose, pagalbinius darbus, o moterys valytojomis, auklëmis, padavëjomis, pardavëjomis. Að dirbau pardavëja drabuþiø parduotuvëje Londono centre, taigi turëjau progà stebëti mados kaità, susipaþinti su naujomis drabuþiø kolekcijomis. Kartà ëjau gatve, pamaèiau kabantá skelbimà, kad reikia darbuotojø, uþëjau, pakalbëjau, pasiðypsojau, ir darbas mano. Dirbau 3040 valandø per savaitæ, gaudavau 5 svarus uþ valandà ir komisiniø. Britai uþ toká darbà gauna 4,258 svarus uþ valandà. Buvau oficialiai ádarbinta, turëjau socialines garantijas, po 3 mënesiø galëjau pasiimti savaitæ mokamø atostogø. Santykiai su kolegomis ir darbdaviais daug geresni nei Lietuvoje (kalbu ið savo patirties). Ten visi noriai padeda, paaiðkina, ko nesupranti. Visi tai daro su ðypsena! Linksmiausia buvo paèioje darbo pradþioje pavyzdþiui, vyrui pirkëjui paduodu moteriðkus dþinsus (ið neiðmanymo), o jis ir nusiperka. 252
JUNGTINË KARALYSTË
Reikia surasti tas maþas dureles á kità pasaulá Mantas Adomënas, 33 metai, universiteto dëstytojas, 8 metai Anglijoje
Didþioji Britanija, arba Jungtinë Karalystë, kaip esu jà linkæs vadinti, yra baisiai nevienalytë ir tiesiog unikalià vidinæ gelmæ turinti ðalis. Jeigu vaikðtai po Ðiaurës Anglijos pramoniniø miestø centrus arba po skurdesnius provincijos miestelius, tai tas pats, kaip vaikðèiotum bet kurioje kitoje industrializuotoje valstybëje su savo dalimi socialiniø nelaimiø, su imigrantais, daþnai agresyviais, su skurdu, su netvarka ir ðiukðlëmis, kuriø tiek daug turbût sunku kur nors kitur Europoje pamatyti. Viskas persmelkta vulgarios prekybos, gyvenimo skurdo atvejø, kurie krinta á akis, yra tiesiog stulbinamai. Taèiau tai vis ta pati Anglija, turinti kaþin kokià vidinæ dimensijà, kurioje iðsitenka tokie dalykai kaip Oksfordo ir Kembridþo senosios kolegijos su savo neliestomis þaliomis pievelëmis ir iðlaikytomis viduramþiø tradicijomis, senøjø aristokratø ðeimø rûmai, ðeimø, kuriø lankyti vaþiuojama savaitgaliais, lapiø medþioklë, tiesa, neseniai nustojusi gyvuoti. Yra tokiø kultûros tradicijø, kurios atkeliavo visai ið kito ðimtmeèio. Kaip tik tai, tas kultûrinio rezervato jausmas, mane suþavëjo ið pradþiø Oksforde, o paskui Kembridþe, kur labai natûraliai iðlaikytos ir gyvuoja XIX a., o gal dar senesnës tradicijos ir gyvenimo formos. Kolegijoje kiekvienà vakarà rinkdavomës iðkilmingos vakarienës vilkëdami akademinëmis mantijomis, prieð vakarienæ sukalbëdavome lotyniðkà maldà. Studentai prie vieno stalo, dëstytojai prie kito, aukðtesnio, iðlaikydami vienuolyno valgomojo struktûrà. Galø gale kolegijø gyvenimo formos, bûdas atëjo irgi ið viduramþiø, kai studentai tiesiog gyveno kartu aplink vienà valgomàjá, Hall, kur vakarieniaudavo, ir aplink vienà koplyèià, kur melsdavosi. Dabar nebe tiek meldþiasi, bet vis dëlto iðlikusi tokia gyvenimo vienovë. Ir ávairovë: tame paèiame apartamente gali gyventi ávairiø specialybiø studentai fizikas ir klasikas, ekonomistas ir meno istorikas. Pasikeitimas idëjomis, kuris ten vyksta, ið tikrøjø yra stulbinantis. Ið tiesø tai tikras interdiscipliniðkumas, kuris visà laikà egzistavo Europoje, toje tikrojoje Europoje, nuo viduramþiø, ir kurá kaþkokiu dirbtiniu imitaciniu pavidalu dabar 253
JUNGTINË KARALYSTË
pradedama ið naujo atrasti. Bet netgi ir toje Europoje Anglija visiðkai unikali su jos gentlemens clubs, draugijomis, klubais ir asociacijomis, turinèiais nepaprastai senas tradicijas, net stulbinamai senas. Pavyzdþiui, mano pirmoji kolegija buvo ásteigta 1284 metais, o antroji ji buvo kiek jaunesnë 1348 metais. Vëlgi man paèiam teko vadovauti klubui, kuris buvo ásteigtas XVIII a. antroje pusëje ir dar buvo iðlaikæs tø laikø sidabro regalijø, kurias mes kartà per trimestrà iðkilmingai iðneðdavome ið banko rûsio, kai bûdavo klubo vakarienë. Ið tikrøjø tai ryðkiø kontrastø ðalis, ir tiems, kurie patenka á vadinamuosius vidinius miestus, á tas industrializuotas zonas arba á emigrantø gyvenamus rajonus, ji yra viena ið nesaugesniø, ðalis, kur tikrai daug prievartos. Nors, kitaip negu Amerikoje, ten nëra ðaunamøjø ginklø kultûros, vis dëlto jinai darosi nesaugi. Ko dar reikëtø saugotis? Tikriausiai bet kurio Anglijos miesto ðeðtadienio vakare, kai uþdaromos alinës ir pradeda plûsti girtø jø lankytojø minios. Bet net ir èia dar visai neseniai buvo tokio þavaus archajiðkumo, nes alines uþdaryti 23 valandà buvo nutarta Pirmojo pasaulinio karo metais. Ði tradicija laikësi iki uþpernai. Dabar tvarka liberalizuota, yra ir kiaurà parà veikianèiø aludþiø. Anksèiau buvo grieþtai: 11 valandà vakaro viskas uþdaroma ir visi namo. Dar reikëtø saugotis to apgaulingo áspûdþio, kad Anglijoje nieko, iðskyrus tà nuskurusià, ðiukðlinà þemesniosios ir vidurinës klasës tikrovæ, nëra, nes ta kitokia Anglija labai gerai moka maskuotis. Ið iðorës ir daugelis kolegijø atrodo niekuo neiðsiskiriantys pastatai, kad pamatytum jø iðskirtinumà, reikia patekti á vidø. Kaip sako Evelyn Waugh, reikia surasti tas maþas dureles á kità pasaulá. Kai pro jas áeini, atsiveria visai kitos perspektyvos, visai kita, þavinga, Anglija, ta Anglija, kurià paþástame ið XIX a. knygø, ir jà matai gyvà, veikianèià. Kai buvau bakalauro studijø studentas VU klasikinës filologijos fakultete, Oksfordo Mertono kolegijos buvau pakviestas porai trimestrø pasiþiûrëti, kaip gyvena tuometiniai studentai. Reikëjo laimëti nemaþà konkursà, per konkursà nurungiau keletà garsiø dabartiniø filosofø (gal ir nepelnytai) ir patekau á Mertono kolegijà, ásteigtà 1264 metais. Joje praleidau du trimestrus ir supratau, kad tai nuostabi vieta siekti aukðtesniø studijø, ir jau nuo tada, tæsdamas klasikinës filologijos bakalauro ir magistro studijas VU, galvojau apie tai, kad norëèiau ten raðyti doktoratà. Taip ir nutiko. Iðvaþiavau, tiesa, ne á Oksfordà, o á Kembridþà, nors visà laikà labiau troðkau bûtent Oksfordo. Magistrantûrà baigiau Vilniaus universitete. Iðvaþiavau raðyti dok254
JUNGTINË KARALYSTË
torato. Baigæs doktorantûrà, nusprendþiau, kad norint árodyti savo vertæ ið tikrøjø reikia tapti vienu ið kolegijø Fellow. Laimëjæs konkursà, kuris buvo maþdaug ðimtas á vietà, tai padariau ir perëjau nuo þemesniojo stalo (Low Table) prie aukðtesniojo (High Table). Pradëjau á tà sistemà þiûrëti kiek ið kitos pusës. Tai buvo nuostabi perspektyva visais atþvilgiais: aprûpinimo, bendravimo ir netgi priëjimo prie Fellowsø vyno rûsio prasme. Per tuos keletà dëstytojavimo metø susidarë 6 000 svarø kreditas vien ið kolegijos vyno rûsio. Tai buvo mano kolegijos rekordas. Prieð iðvaþiuodamas turëjau já sumokëti. Tai ne tokia linksma istorijos dalis. Kai nuvaþiavau á Kembridþà, jau buvau prieð tai gyvenæs Anglijoje pusmetá. Ko nors naujo nevyko. Tai buvo ðiek tiek kitoks Anglijos kampas, kur kas plokðtesnis, niauresnis negu Oksfordo kraðtas. Jis primena Olandijà. Ðalti vëjai, atplûstantys nuo Ðiaurës jûros ir kiaurai koðiantys vienasluoksnius angliðkus langus, aiðku, keldavo nykumà ir nostalgijà. Galbût sunkiausia buvo pritapti prie akademinio darbo standartø. Reikëjo labai greitai parengti didþiulius kiekius teksto svetima kalba, ir tai nebuvo labai lengva. Turbût tie pirmieji metai, kai man, studentui ið kito universiteto, buvo paskirtas bandomasis laikotarpis ir reikëjo labai intensyviai paraðyti mokslinius raðinius, buvo antri pagal sunkumà metai mano akademinëje karjeroje. Patys sunkiausi buvo VU pirmas kursas, kai reikëjo per naktis kalti graikø ir lotynø kalbas. Ðiaip jokiø ypatingø sunkumø nepatyriau. Ið karto pradëjau pritapti, man patiko, jeigu nebûtø patikæ, bûèiau anksèiau iðvaþiavæs. Bendravau beveik vien tik su anglais, ypaè ið pradþiø. Vëliau, keletà paskutiniø metø, atsirado daugiau lietuviø. Kaþkaip, jau tapæs dëstytoju, tapau tarsi traukos centru Kembridþe studijuojantiems lietuviams, bet pirmaisiais metais mano aplinkoje buvo daugiausia anglai. Tiesa, pats geriausias bièiulis buvo perujietis, kurio aplankyti buvau nuvaþiavæs á Limà. Mes abu, jau bebaigdami savo karjerà Kembridþe, galëjome su tam tikra nostalgija ir pasitenkinimu pasakyti, kad ðiame mieste nëra tokio stalo, prie kurio panorëjæ negalëtume atsisësti. Tai jau ðá tà reiðkia. Buvo daugybë klubø, gan uþdarø, labai uþdarø ir visai slaptø draugijø. Pavyzdþiui, Pitt Club vienintelis Oksforde ir Kembridþe iðlaikæs savo patalpas gentlemens club, á kurá stojant man rekomendacijà paraðë tuometinis klubo sekretorius, Jordano princas Raðidas, ir True Blue Club, su savo XVIIIXIX a. sidabrais, kurio prezidentu buvau. Taigi galima sakyti, kad per tà laikà Kembridþà paþinau kiaurai, netgi ðiek tiek pabodo. 255
JUNGTINË KARALYSTË
Kembridþo kolegijose svarbiausia yra vakarienë su visais savo ritualais. Að atradau, savo dþiaugsmui, visus valgius su jø ceremonijomis. Pavyzdþiui, iðkilmingus pusryèius su ðampanu. Tai bûdavo metø high point dvylikos nariø draugija ðvæsdavo savo metinius pusryèius, tuomet vienintelá kartà, be vestuviø, bûdavo galima vilkëti rytiná frakà. Pusryèiai trukdavo 34 valandas, paskui eidavome plaukioti plokðèiadugnëmis valtimis. Ir angliðkas lunchas, kai reikëdavo ateiti tiksliai be penkiolikos pirmà ir laukti iki po pirmos penkiolika, ir angliðka arbata viskas svarbu. O maistas Kembridþe tai dar XIX a. tradicija yra angliðka prancûzø virtuvë. Anglø prancûziðka, reikëtø sakyti, nes ji turi savø modifikacijø. Meniu suraðytas prancûziðkai. Tiesiog klasikinis europietiðkas maistas. Toká maistà valgydavo ir Lietuvos dvaruose XIX amþiuje. Aiðku, ne tas, kurá valgo þmonës McDonalduose, gatvëse ir FishnChips vietose. Buvo ir toks atvejis. Kartà savo bièiulá ið paskaitø pakvieèiau luncho, tiesa, turëjau maþai laiko, todël perspëjau, kad bus tikrai fast food. Fast food tai greitai uþbëgti pas mësininkà, nupirkti porà karveliø ir èia pat juos iðkepti. Jis nustebo, kad fast food ne suvoþtinis, o kepti karveliai. Èia irgi greitasis maistas. Toks poþiûrio á maistà pakeitimas padeda suvokti, kad nesunku pagaminti ne tik sumuðtiná. Laisvalaikis? Viename ið Dorothy Sayers romanø yra graþi frazë, kai lordas Peteris Wimsey, prisimindamas Oksforde praleistas dienas, sako: Tarp iðkilmingø vakarieniø, klubo susirinkimø, nesibaigianèiø diskusijø cigarø dûmuose ir puotø essays mysteriously wrote themselves (raðiniai paslaptingai patys save paraðydavo). Taip ir ten buvo. Labai intensyvus socialinis gyvenimas: medþioklës, pasiirstymai valtimis, pokyliai, ðokiai, iðgërimai su draugais
ir ðalia viso to uþteko laiko paskaityti knygas, paraðyti nemaþai tekstø. Koncertai, teatrai? Be abejo. Parodos Londone nuostabus dalykas. Á koncertus að pats gal reèiau iðsiruoðdavau, reikëdavo, kad koks bièiulis nusiveþtø. Bet, be abejo, visa tai buvo prieinama. Ir paèiame Kembridþe buvo labai profesionaliø atlikëjø, Muzikos fakultetas yra Universiteto dalis, kiekviena koplyèia turi savo chorà, kuris neretai bûna labai aukðtos kokybës. Muzikinio gyvenimo labai daug, taip pat teatro. Kembridþas yra maþdaug tokio dydþio kaip Marijampolë ar Panevëþys. Vien jame buvo gal penki teatrai. Bet, aiðku, ne visi Kembridþo studentai ir dëstytojai leidþia laikà Universiteto teritorijoje. Tai priklauso nuo þmoniø. Londonas buvo labai netoli 45 min. traukiniu. Tai irgi labai smarkiai keitë padëtá. Apibûdinti vienu 256
JUNGTINË KARALYSTË
þodþiu, kaip þmonës leidþia laisvalaiká, sunku. Vieni geria alø, kiti þaidþia strëlytëmis, treti dar kaþkà veikia. Á Lietuvà gráþdavau porà kartø per metus: per Kalëdas ir vasarà. Ryðius palaikiau. Ásikurti buvo sunku, ne organizaciðkai, o psichologiðkai. Netgi gráþæs á Universitetà, gavæs darbà, vis tiek pagalvodavau, ar að èia iðgyvensiu, ar èia yra kokia perspektyva. Þinoma, tai baisus stresas. Pripratus prie naujos aplinkos, reikia vël save iðrauti su ðaknimis ir gráþti. Nors niekada tos gimtosios aplinkos nepalikdavai iki galo, nuolat á jà gráþdavai, pasiþiûrëdavai, kas ten vyksta, bet vis dëlto tai gana svarbus, radikalus þingsnis. Be abejo, sunkumø buvo. Prieð vaþiuojant ëmë tam tikra baimë juk meti gyvenimà, kuris jau yra aiðkus, uþtikrintas. Bet bûtent tai ir ádomu, kad nëra nieko tikro. Visà laikà galima þaisti. Blogiausiu atveju, jeigu visiðkai nepavyktø ásitvirtinti ir ásikabinti Lietuvoje, nuolat iðkeldavau sau mintá, kad visada galiu vaþiuoti á Peru, pas savo Kembridþo dienø bièiulá, ir tenai bandyti visai naujà likimà, kurá bandë lietuviai XIXXX a. pradþioje. Anglijoje dirbau dëstytoju. Baigiantis doktorantûrai vyko konkursas, vadinamas Research Fellowship. Tai konkursas vyresniojo kolegijos nario, dëstytojo pareigoms. Stoja jauni mokslininkai ið viso pasaulio, maþdaug ðimtas á vietà. Paskui atsisijoja per kelias stadijas ir lieka penki, ið kuriø po pokalbio iðrenkamas vienas. Kai kurios kolegijos konkursà rengia labai ádomiai papraðo atsiøsti raðto darbus, o jø visø perskaityti nepajëgia, todël veikia mechaniniu, loterijos principu pavyzdþiui, taip darë pirmoji mano kolegija: padalija visas atsiøstas aplikacijas á dvi krûvas, vienà iðmeta á ðiukðliø dëþæ, o kità kruopðèiai perskaito. Nemaþa dalimi gauti Fellowship yra sëkmë. Kad buvau iðrinktas, galbût ðiek tiek lëmë ir tai, kad esu lietuvis, nes tai buvo ðiokia tokia egzotika. Lietuvio nëra buvæ Fellowsu. Turbût tai nebuvo vienintelis sumetimas. Niekada nebandþiau kalbëti apie tai su þmonëmis, kurie buvo atrankos komitete. Tiesiog spëju, kad tai galëjo bûti vienas ið sumetimø. Aiðku, vien bûti lietuviu nepakanka, ir dabar tas egzotiðkumas turbût yra praradæs bet kokià savo vertæ. Tiesà sakant, tokio darbo, kad turëèiau darbdavá, taip ir nedirbau. Bûdamas kolegijos Fellow, buvau vienas ið kolegijos bendrasavininkiø, tegu ir turinèiø ribotas teises á tà nuosavybæ. Faktiðkai man mokama alga buvo dividendai ið kolegijos pajamø. Kolegijos yra visiðkai autonomiðkos, jas tiesiogiai valdo Fellowsø susirinkimas, kuris balsuoja visais svarbiais klausimais. Skiriamas kolegijos magistras, kuris yra simbolinë 257
JUNGTINË KARALYSTË
kolegijos galva, toks kaip karalius ar karalienë Anglijoje. O ið tikrøjø visas valdymas yra Fellowsø rankose. Jie visi lygûs savo balsais, bet turi nevienodas teises á kolegijos valdymà sutartis baigiasi ir netenki teisiø. Taigi darbdavio tikràja prasme að neturëjau, buvau lygus tarp lygiø. Netgi toks jaunas atvykëlis ið kitos ðalies kaip að turëjo visiðkai lygias pilietines teises toje kolegijoje kaip ir senbuviai, kurie ten dirba daugiau kaip 30 metø. Galëjome labai atvirai diskutuoti visais klausimais. Buvo nuostabi politinë patirtis. Kolegijos yra ir Oksfordo, ir Kembridþo universiteto pagrindas. Atskyrus visas kolegijas, maþai kas beliktø ið universiteto, nes visi dëstytojai priklauso kolegijoms. Dëstytojas, pvz., mûsø kolegijos Fellow, dësto ir fakultete, bet fakultetas pirmiausia yra paskaitø organizavimo institucija, jis skiria auditorijas, sutvarko tvarkaraðtá. O dëstytojo gyvenimas, jo alga priklauso nuo kolegijos. Tai toks sumuðtinio principas vienas þmogus priklauso ir fakultetui, ir kolegijai. Bet atskyrus kolegijas, fakultetuose nebûtø dëstytojø kitaip negu pas mus. Anglijoje studentà imatrikuliuoja á kolegijà, nors jis gauna universiteto diplomà. Studentø tapatybë yra kolegijos tapatybë. Ir matyti labai aiðkus patriotizmas. Kolegijos nemaþa dalimi gyvena ið savo alumnø aukø. Mes savo kolegijoje buvome iðkëlæ tikslà per porà metø surinkti 10 milijonø svarø aukø, nes reikëjo radikaliai plëstis. Ir didþiàjà to plano dalá ávykdëme. Taigi gráþtamasis ryðys yra labai aiðkus. To Lietuvos institucijose nematyti, nedaroma, absolventai neskatinami palaikyti ryðius. Anglijoje yra labai aiðkios lojalumo schemos. Pirmus penkerius metus absolventui niekas nekvarðina galvos. Po penkeriø metø jis pakvieèiamas vakarieniauti, kità kartà dar po penkeriø, jam teikia subtiliø pasiûlymø, o sulaukusius tam tikro amþiaus kvieèia kasmet. Tikisi palikimo. Kuo geriau paþásti þmogø ar tautà, tuo sunkiau trumpai apibûdinti, nes ið tikrøjø sutikau labai ávairiø. Sunku sukurti vienoká ar kitoká tipà... Be abejo, yra labai aiðkus ribø jautimas. Ir geràja, ir prastesniàja prasme. Yra ribø, kuriø nevalia perþengti, kuriø nederëtø perþengti, tai lemia taktas. Yra dalykø, kuriø pokalbyje negalima dëstyti, ir niekas nesidomi kitø asmeninio gyvenimo ypatumais. Kita vertus, tas santûrumas daro artimà ryðá, draugystæ sunkiai ámanomà. Tai nereiðkia, kad nëra draugystës. Tiesiog ji kiek kitokios formos: kur kas ironiðkesnë, refleksyvesnë, ne tokia intimate. Tai vienintelis dalykas, kurá galëèiau pasakyti apie anglus kaip visumà. O þmonës, su kuriais teko susidurti
Galiu tik dëkoti Apvaizdai, kad teko juos paþinti. Tiek nuostabiø þmo258
JUNGTINË KARALYSTË
niø vienoje vietoje maþai kur rasi. Daugiausia tai lëmë pati kolegijos aplinka. Kai po vakarienës nuëjæ á atskirà kambará leisdavome ratu portveinà ir svarstydavome visokius klausimus, tarp mûsø galëdavo bûti ir anglø literatûros specialistas, ir klasikas kaip að, ir fizikas, ir biofiziologijos specialistas, kuris turëjo nuostabiø þmogaus regos prigimties áþvalgø, ir teoretikas fizikas, kuris buvo sukûræs kaklaraiðèiø mazgø teorijà (jo sukurtà mazgà að ir riðuosi). Pokalbiai, kurie turtino visus, tai buvo viena ið svarbiausiø mano patirèiø. Stereotipinis poþiûris á atvykëlius egzistuoja. Per pirmà arbatos gërimà kolegijoje, kai buvo pristatomi nauji bûsimieji Fellowsai, buvo tokia juokinga scena. Tais metais konkurso bûdu buvo priimti keturi Research Fellows viena anglë ir net trys ið Rytø Europos: rumunë, vengrë ir að. Ir kaip tik tada vienas ið senesniø Fellowsø, ganëtinai radikaliø paþiûrø, priëjæs prie manæs pasakë: Na, man atrodo, ðiemet kolegijoje mes atidarëme pabëgëliø centrà. Matyt, ið poros fraziø jis neteisingai suprato, kad að ir esu tas vienas iðrinktas anglas. Kitas kolega, buvæs kolegijos registrarijus, leido suprasti, kad jis apsiriko. Tada anas ëmë netiesiogiai ir labai nevykusiai atsipraðinëti. Fellowsø ypatybë: jie gali sau leisti (ir daþnai tai daro) bûti netaktiðki, tuomet jiems atsakai tuo paèiu. Tai buvo vienintelis kartas, kai teko su tokiu stereotipu susidurti. O ðiaip, man atrodo, kuo aukðtesnis socialinis sluoksnis Anglijoje, tuo jis yra atviresnis. Jeigu þemesnës arba vidurinës klasës þmonës á Rytø europieèius þiûri kaip á konkurentus, atimanèius jø duonà, jø darbo vietà, tai pirmas klausimas, kurá daþnai tekdavo iðgirsti savo klubuose: Koká titulà turi Lietuvoje? Á tai savo ruoþtu atsakydavau: Deja, jokio. Taigi svetimðaliai daþnai bûdavo laikomi, na, Rytø Europos aristokratø atstovais. Tai tekdavo paneigti. Dar kitas dalykas, su kuo jiems asocijuojasi Rytø Europa, tai þydø diasporos gabûs mokslininkai, raðytojai ir màstytojai. Tai Karlas Popperis, Isaiah Berlinas þmonës, kurie atvykæ ið to regiono praturtino Anglijos intelektualiná klimatà XX a. viduryje. Dël to, kad esu ið Rytø Europos, niekada, iðskyrus tà vienà kartà, jokiø kompleksø nejauèiau, niekada to neslëpdavau. Su lietuviais bendravau, bet palyginti maþai. Daugiausia su tais, kurie atvaþiuodavo pasimokyti, dauguma jø trumpam laikui, ir epizodiðkai ðvystelëdavo. Paskui bûdavo labai ádomu stebëti tø lietuviø karjerà Lietuvoje ir lyginti su Anglijoje susidarytu áspûdþiu. Kartais tai labai daug atskleidþia. Vienas þmogus labai piktinosi Anglijos dëstytojø standartais (turbût kurso gale gavo gana vidutiniðkus paþymius). Juos 259
JUNGTINË KARALYSTË
jis ávertino gana skeptiðkai, maþdaug taip: jie patys nieko neiðmano. Gráþæs á Lietuvà, jis paraðë straipsná apie Kauno troleibusø parkà, apie tai, kaip jis netinkamai tvarkomas. Mano laikais Kembridþe lietuviø bendruomenës nebuvo. Buvo du trys lietuviai, kurie nuolat susitikinëjo Miðiose. Vienas ið tokiø ðviesiausiø, maloniausiø to laiko prisiminimø tai Vilmantë Borutaitë, vyskupo Borutos sesuo, su kuria nuolat pabendraudavau. Susitikdavome epizodiðkai, pasiðnekëdavome. Jusdavau tam tikrà pareigà pasidomëti tais lietuviais, kurie ten ðmëkðtelëdavo, juos pakviesti, ávesdinti á aplinkà. Daþnai jie gráþdavo ir tæsdavo karjerà. Pavyzdþiui, po metø gráþdavo raðyti doktorato. Ta vieta traukë gráþti. Að manau, kad dabar lietuviø bendruomenë jau didesnë. Dabar ryðius palaikau tik su Kembridþe gyvenanèiais anglais. Geriausias ten likæs bièiulis yra pranciðkonas katalikø kapelionas Albanas McCoy, su kuriuo daug maloniø valandø esame praleidæ ir daug vyno iðgëræ. Kitas labai artimas bièiulis yra ið Vilniaus, ið labai retos Lietuvos baltøjø rusø (baltagvardieèiø) diasporos. Jo tëvas buvo pabëgæs nuo revoliucijos, galiausiai perbëgæs á Anglijà. Jo sûnus, mano bièiulis, uþaugo tenai. Garsi kylanti meno istorijos þvaigþdë, viduramþiø katedrø specialistas. Dabar vël ruoðiuosi ten vaþiuoti, bet tik pusmeèiui. Ir aiðkiai þinau, kad vël sugráðiu namo, nes visos ðaknys yra èia. Pas tëvus á Lietuvà gráþdavau ir Kalëdoms, ir vasarà. Nemaþai draugø atvaþiuodavo pas mane á Anglijà. Ið pat pradþiø labai aiðkiai þinojau, kad gráðiu. Kartais norai persigalvoti uþeina suabejojus, juk atëjus sunkesniam laikui þmogus daþnai abejoja savo ankstesniais pasirinkimais. Svarbu tik, kiek ilgai abejoji. Në karto neabejojau tiek, kad imèiausi kokiø praktiniø þingsniø. Þinoma, yra nostalgijos. Turbût labiausiai man trûksta angliðko klimato minkðtumo, kai vasario mënesá iðdygsta narcizai pievelëse ir jau gali pradëti þaisti tenisà, angliðkø sodø, kurie þali visus metus, ir Italijos artumo, nes bûdamas Anglijoje taip gerai nepaþinau Anglijos, kaip Italijà. Nukeliauti ten labai pigu. Tiesiog fiziðkai turëdamas laisvà savaitgalá sëdi á lëktuvà ir skrendi arba á Venecijà, Romà, arba á Neapolá, ir tai kainuoja maþiau, negu nuvaþiuoti savaitgaliui á Londonà. Europos artumas. Tada labai aiðkiai pajunti, kad Lietuva yra savotiðkame pakraðtyje. Paskui tiesiog pasakiau sau: metas gráþti. Aðtuoneri metai vienoje ðalyje yra tiesiog per daug. Pajutau disbalansà. Be to, Lietuva, nors jau nebe tokia dinamiðka, bet vis dëlto ðalis, kurioje ateitis dar ágyja formà. 260
JUNGTINË KARALYSTË
Anglijoje ateitis jau seniai yra sukaulëjusi ir eina nustatytomis vëþëmis, ir jà pakeisti, ypaè þmogui ið ðalies, beveik neámanoma. Galø gale neámanoma autentiðkai susitapatinti su svetimos ðalies likimu. Politiðkai veikti galima tik savo ðalyje. Politinio, pilietinio veikimo bûtinybæ jutau ir ið ðeimos, ir kraujyje. Lietuva yra ðalis, kurios ateitis dar kuriama. Nors dabar ji ágyja vis niauresná pavidalà, bet, kita vertus, kaip mano mëgstamas Plutarchas jis pats gyveno maþame, provincialiame Cheironëjos miestelyje, ir bièiuliai já nuolat kalbino vaþiuoti á Atënus, kur ir bibliotekos geresnës, ir intelektinio bendravimo kokybë aukðtesnë, kartà sakë: Að gyvenu maþame mieste ir nenoriu, kad man iðvaþiavus jisai dar labiau sumaþëtø. Toks sumetimas man irgi buvo labai svarbus.
Londone 12 valandà nakties jauèiuosi saugiau nei 12 nakties Kaune Ilona Gurèinaitë, 22 metai, studentë, 8 mënesiai Jungtinëje Karalystëje
Studentui Londonas idealus miestas, kuris pats yra kaip mokomoji medþiaga. Èia visada yra visko, reikia tik noro sugalvoti, ko reikia. Kultûros atþvilgiu ir poþiûriu á þmogø kaip á individà Anglija tikrai gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Èia tikrai egzistuoja laisvë atrodyti ir elgtis, kaip nori, tik su laisvëmis èia reikia elgtis atsargiai. Anglai pakankamai ðalti, visada paklaus, kaip laikaisi, bet niekada neklausys, kà atsakai. Linkæ viskuo skøstis ir naudotis situacija. Tiesà sakant, nesutikèiau su teiginiu, kad anglai itin mandagûs, dauguma prieðingai, labai ðiurkðtûs ir arogantiðki. Jie turbût ávertins tavo þinias apie Anglijà, bet jiems visiðkai natûralu, kad jie net neþino, kas yra Lietuva. Dauguma anglø gyvena, mano nuomone, labai lëkðtà gyvenimà, vieninteliai juos dominantys dalykai yra didelës ir maþos áþymybës ir negyvai prisigerti. Vakarais gatvës, autobusai ir traukiniai pilni iki sàmonës netekimo girtø þmoniø. Tai pakankamai didelë socialinë problema, nes ji iðplitusi ávairiose amþiaus grupëse ir plinta toliau. Beje, anglës, nors ir nelabai graþios, bet labai pasileidusios. 261
JUNGTINË KARALYSTË
Dauguma studentø baisûs tinginiai, vaikai visiðkai negerbia vyresniøjø, o tëvai linkæ nekreipti dëmesio á tai, kà daro vaikai. (Að vertinu anglus, kurie gyvena Londone, pietuose ir ðiaurëje jie labai skiriasi.) Kalbant su anglais nerekomenduotina demonstruoti savo nusistatymà prieð kitas rases, religijas ar seksualines maþumas. Yra ir pavojø: bûti uþpultai jamaikieèio narkomano, papjautai lietuvio, parduotai á sekso vergijà albano, susprogti traukinyje su saviþudþiu musulmonu, bûti apvogtai vidury gatvës ar restorano taip, kad net nesuprasi (du asmeniniai pavyzdþiai), ir visa kita, kas gresia ir Lietuvoje. Vis dëlto Londone 12 valandà nakties jauèiuosi saugiau nei 12 nakties Kaune. Èia be galo daug skirtingø tautybiø þmoniø, dël to kartais sunku rasti bendrà kalbà. Kita vertus, mokëdamas anglø ir lenkø kalbas puikiai suprasi viskà, kà kalba Londonas. Lenkai baigia kolonizuoti ðá miestà ir kartais tikrai jautiesi ne Londone, o Lenkijos kaime. Kadangi atvykëliø tiek daug, á juos þiûrima labai natûraliai. Paèiai man teko bendrauti su brazilais, ukrainieèiais, ðvedais, airiais, graikais, italais, pietø afrikieèiais ir neiðvengiamai su lenkais. Labai nuvilia tai, kad dauguma èia gyvenanèiø lietuviø pasiryþæ vieni kitus papjauti dël svarø, jau neminësiu fataliðko groþio merginø, dël kuriø elgesio nesinori sakyti, kad esi ið Lietuvos. Bendra lietuviø reputacija nekokia. Að stengiuosi vengti megzti naujus ryðius su lietuviais, nors su tais, kuriuos paþástu seniau, santykiai puikûs. Jei kalbësime apie prisitaikymà prie kitos aplinkos, ið kitø patirties þinau, kad vaikai adaptuojasi gerokai lengviau nei suaugusieji. Iðvykau studijuoti á Anglijà bûtent dël to, kad man, kaip ES pilietei, mokslas èia nemokamas. Kà tik atvykusi dideliø sunkumø neturëjau, nes tai buvo ne pirma mano kelionë á Jungtinæ Karalystæ. Atvaþiavusi iðkart pradëjau dirbti ir nereikëjo jaudintis dël pinigø bei gyvenamosios vietos, nes apsigyvenau universiteto bendrabutyje (bendrabuèiai gerokai geresni uþ lietuviðkus). Darbà susiradau per vienà lietuvæ. Dirbu padavëja 2030 valandø per savaitæ, gaunu minimalø valandiná atlyginimà ir arbatpinigiø kaip ir kiti ðá darbà dirbantys þmonës, ir vietiniai, ir atvykëliai. Santykiai su darbdaviais ir dauguma kolegø labai geri, bet, þinoma, darbas atrodo ádomus tik tada, kai jis baigiasi. Ar gráðiu á Lietuvà, ar pasiliksiu visam laikui, dar neapsisprendþiau. 262
JUNGTINË KARALYSTË
JAV
Jungtinës Amerikos Valstijos; JAV United States of America; USA Sostinë
Vaðingtonas
Valdymo forma
federacinë respublika
Plotas
9 826 630 km2
Gyventojø
298,4 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko)
nuo 7 iki 13 val.
Piniginis vienetas
JAV doleris (USD)
J
Lietuvaitë iðvaþiavo á JAV laimës ieðkoti manydama, kad ten gatvës auksu grástos. Nuvaþiavusi suþinojo tris dalykus: kad gatvës ten auksu negrástos, kad jos ten negrástos visai ir kad iðgrásti jas teks jai. 263
264
JAV
VIZOS
Lietuvos pilieèiams, keliaujantiems á JAV, viza bûtina. JAV vizos skirstomos á dvi dideles grupes: imigrantø (immigrant) ir neimigrantø (nonimmigrant). Neimigrantø vizos yra trijø rûðiø: lankytojo (visit USA), studijø (study USA) ir darbo (work USA). Trumpalaikës lankytojo vizos bûna dvejopos: vienokia suteikiama keliaujantiems darbo reikalais (á konferencijas, susitikimus ir pan.), kitokia turistams (atostogaujantiems ar lankantiems giminaièius). Abi ðios vizos iðduodamos tik jei turite kità gyvenamàjà ðalá, neketinate pasilikti JAV ilgiau, nei galioja viza, ir neþadate ten dirbti, pradëti verslo ir kitaip mëginti praturtëti. Studijø vizà galite gauti, jei ástojate á JAV universitetà ar kità mokymo ástaigà, mokanèià neakademiniø specialybiø (panaðiai kaip Lietuvos aukðtesniosios mokyklos), arba jei esate priimtas (-a) á universitetà pagal studentø mainø programà. Trumpalaikio darbo vizos jûsø vardu turi praðyti jûsø bûsimasis darbdavys JAV. Tokia viza paprastai iðduodama aukðtàjá iðsilavinimà turintiems þmonëms, kvieèiamiems dirbti á JAV ámones, ypaè retø profesijø atstovams ir tarptautiniø bendroviø darbuotojams, siunèiamiems á padalinius JAV staþuoti ar padëti tenykðèiams kolegoms. Imigrantø vizos taip pat yra dviejø rûðiø: riboto ir neriboto skaièiaus. Neribotas skaièius vizø iðduodamas svetur gyvenusiems JAV pilieèiams, gráþtantiems á tëvynæ, ir JAV pilieèiø giminëms (sutuoktiniams, naðliams ir naðlëms, vaikams ir suaugusiø vaikø tëvams). Ribotas skaièius (675 000 per metus) vizø suteikiamas dar trims kategorijoms imigrantø. Pirmoji kategorija ðeima: 1. nevedæ/netekëjusios JAV pilieèiø sûnûs ir dukros ir jø vaikai; 2. teisëtø nuolatiniø gyventojø (nepilieèiø) sutuoktiniai, vaikai, vaikaièiai (su tëvais, jei ðie nesusituokæ); 3. JAV pilieèiø vaikai, sukûræ savo ðeimas, ir jø sutuoktiniai bei vaikai; 4. suaugusiø JAV pilieèiø broliai ir seserys su ðeimomis. Antroji kategorija imigrantai, atvykstantys dirbti: pirmenybë teikiama iðsilavinusiems, retø specialybiø þmonëms, esamiems ar buvusiems JAV vyriausybës darbuotojams, ypaè gabiems menininkams ir mokslininkams bei investuotojams þmonëms, ketinantiems sukurti bent deðimt darbo vietø. Treèioji ir pati objektyviausia kategorija vadinamosios þaliosios kortelës laimëtojai. Kasmet iki 55 000 vizø iðdalijama burtø keliu iðrink265
JAV
tiems þmonëms ið ðaliø, ið kuriø á JAV atvyksta maþiausiai imigrantø. Taip daroma tam, kad iðliktø tautø katilo ávairovë. Daugelio darbo ar ðeimos vizø uþ jus turës praðyti tas, kas jus kvieèiasi á JAV bûsimasis darbdavys ar giminaitis. Tik investuotojai ir ypaè gabûs menininkai, mokslininkai, sportininkai gali praðytis imigranto vizos sau. Uþtat þaliosios kortelës loterijoje gali dalyvauti kas tik panorëjæs. Tereikia ið anksto uþsiregistruoti Valstybës departamente uþpildyti (nuo ðiol jau tiktai) elektroninæ paraiðkà ir... laukti bei melstis Fortûnai. Visos taisyklës suraðytos èia: travel.state.gov/visa/immigrants/types/types_1318.html (yra variantas ir rusø kalba), o pati anketa www.dvlottery.state.gov.
DARBAS DARBO PAIEÐKA Darbà JAV geriausia susirasti prieð iðvaþiuojant, kitaip bus labai sunku gauti tinkamà vizà. Daugelio tautieèiø iðbandyta gudrybë susirasti vienà darbà prieð iðvykstant, o atvykus dar ir papildomai padirbëti, arba dar gudriau susitarti su paþástamais, kad jie jus ádarbintø (tai JAV gali padaryti bet kurios krautuvëlës savininkas), gauti vizà, padirbëti ten savaitëlæ, o paskui lipti paþástamiems nuo sprando ir ieðkotis kito darbo. SKELBIMAI INTERNETE IR SPAUDOJE Jei darbo ieðkosite prieð iðvykdami á JAV, patogiausia bus skaityti skelbimus internete. Pateikiame keletà svetainiø, kur galite mëginti laimæ, o jei jose nepavyks nieko rasti, tiesiog áveskite á Google jobs usa. www.bestjobsusa.com www.usajobs.opm.gov JAV valstybiniø darbø skelbimai www.jobbankusa.com www.ajb.dni.us Internete yra dar dvi jums svarbios svetainës: www.dol.gov ir www.osha.gov. Tai valstybiniai informacijos tinklalapiai, kuriuose rasite visko, kas susijæ su darbo teisëmis, santykiais ir panaðiai. Nepamirðkite: Amerika garsëja kartais kone absurdiðku atsargumu, kad niekieno þmogiðkasis orumas nebûtø áþeistas ar pamintas, todël jei dirbate legaliai 266
JAV
(o nelegaliai dirbti LABAI nepatartina, nes gali kilti daug daugiau problemø, nei mëginant ásidarbinti teisëtai) dràsiai ginkite savo teises, nesileiskite skriaudþiami ir þeminami. Laikraðèiuose taip pat nemaþai darbo skelbimø. Jø geriausia ieðkoti ne valstybiniuose, o vietiniuose savo miesto laikraðèiuose. Patirtimi besidalijantys tautieèiai uþsimena, kad verta pasklaidyti ir Amerikos lietuviø spaudà ten daþnai skelbiasi lietuviai, dël kokiø nors prieþasèiø iðeinantys ið darbo ir ieðkantys pamainos á savo vietà ypaè jei ta vieta privati, pvz., seneliø, vaikø ar ligoniø prieþiûra. Tokiais atvejais geriau elgtis apdairiai, ateiti susitikti su bûsimais globotiniais ir jø ðeima, viskà apþiûrëti, iðsiaiðkinti ir ávertinti, kad neliktumëte apgauti. VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA (ETA) ETA (Employment and Training Administration Ádarbinimo ir tobulinimosi administracija) valstybinë organizacija, besirûpinanti visais darbo rinkos aspektais: darbo paieðka, darbuotojø pasiskirstymu tuose regionuose ir srityse, kur jø trûksta, bedarbiø paðalpomis, persikvalifikavimu ar kvalifikacijos këlimu ir t. t. Yra ðeði ETA veiklos regionai, kurie aptarnauja po kelias valstijas didþioji dalis veiklos vykdoma bûtent valstijos ar net miesto, o ne visos ðalies lygiu. Smulki informacija pateikiama interneto tinklalapyje www.doleta.gov kadangi ji truputá skiriasi ávairiose valstijose, geriausia ieðkoti pagal savo gyvenamàjà vietà. PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO AGENTÛROS Tiesiai ðviesiai www.servicelocator.org. Ðioje svetainëje tiesiog áveskite savo gyvenamàjà vietà, darbo pobûdá ir kitus duomenis, ir jus tuoj pat nukreips á artimiausià ir jums tinkamiausià ádarbinimo agentûrà. Amerikietiðkose darbo agentûrose papraðys jûsø socialinio draudimo numerio ir darbo leidimo, bet ten nereikës mokëti agentûroms uþ darbuotojo suradimà moka darbdavys. Taèiau yra ir lietuviðkø, lenkiðkø, rusiðkø ádarbinimo agentûrø, kur galbût ir nepraðys visø reikalingø jûsø dokumentø, bet bûtinai paims savaitës ar dviejø algà kaip iðankstiná mokestá. Nereikia në sakyti, kad tokios agentûros ir jø surasti darbai kur kas maþiau patikimi. Agentûroje turësite uþsiregistruoti kartais telefonu, o kartais uþpildæ anketà. Tuomet arba patys turësite kas porà dienø pasitikrinti, ar 267
JAV
neatsirado jums darbo, arba pats agentas jums praneð, kai ras tinkamà vietà. Bûkite apdairûs ir nepriimkite pasiûlymo neapsilankæ bûsimoje darbovietëje nesvarbu, ar ieðkote slaugës ar kambarinës darbo privaèiuose namuose, ar kokioje nors ástaigoje. Nuvaþiuokite, apþiûrëkite, pasikalbëkite su bûsimais darbdaviais, patikite vieni kitiems, suþinokite visas pareigas ir darbo sàlygas juk, logiðkai màstant, ir pats darbdavys atrodo átartinas arba esantis visiðkai beviltiðkoje padëtyje, jei nori jus priimti á darbà në á akis nepaþiûrëjæs. TIESIOGINIAI KONTAKTAI SU BENDROVËMIS IR KITI BÛDAI Vietiniuose JAV laikraðèiuose daþnai bûna skelbimø apie mieste vykstanèias darbo muges (job fair). Tai proga visiems ieðkantiems darbo ar darbuotojø susiburti á vienà vietà, susipaþinti ir galbût net iðkart rasti tai, ko reikia. Eidami á tokià darbo mugæ bûtinai pasiruoðkite nemaþà ðûsná gyvenimo apraðymø galbût netgi keliais variantais, jei ieðkote keliø rûðiø darbo ir dosniai juos dalykite visiems darbdaviams, kurie tik kris jums á aká. Galbût sulauksite skambuèio ir bûsite pakviesti á pokalbá, o jei diena bus sëkminga, galite pasikalbëti tiesiog mugëje ir rytdienà jau eiti á naujà darbà. KREIPIMASIS DËL DARBO JAV gyvenimo apraðymas vadinamas Resume (tariama kartais prancûziðkai reziumë, kartais amerikoniðkai rizjûm), ir kadangi amerikieèiai ðventai ásitikinæ, kad visas likæs pasaulis jø dëmesio nevertas, daugelyje ðaliø áprasto lotyniðkojo pavadinimo CV (curriculum vitae) gali ir nesuprasti. Amerikietiðkame gyvenimo apraðyme áprasta iðvardyti ne tik buvusias darbovietes ar mokslo ástaigas, bet ir truputá papasakoti apie savo pomëgius, bûdo bruoþus, teigiamas ir neigiamas savybes, þodþiu, padaryti sau, kaip darbuotojui, truputëlá piaro. Jei dël darbo kreipiatës raðtu, nepamirðkite ir motyvacinio laiðko. JAV labai vertinamas raðtingumas, tai yra ne tik taisyklinga raðyba, bet ir aiðkus minèiø dëstymas bei sugebëjimas pasakyti tai, kas svarbiausia, nesileidþiant á nereikalingas smulkmenas. Negailëkite sau pagyrø, dràsiai aiðkinkite, kaip bûsimasis darbdavys negali be jûsø gyventi ir kiek daug jis praras vietoj jûsø pasirinkæs kità kandidatà lietuviðkas kuklumas JAV ne tik ne vertybë, bet iðvis sunkiai suvokiamas. 268
JAV
DARBO SÀLYGOS Jei ieðkote darbo ástatymø, beveik viskà rasite èia: www.dol.gov/ compliance/guide, taip pat galite pasiþvalgyti ir po kitas tinklalapio vietas Amerikoje ástatymø ir ástatymëliø tokia daugybë, kad tiesiog neámanoma jø visø aprëpti. Kiek laiko galima dirbti, kiek mokëti uþ virðvalandþius, kaip, neduokdie, nepasirodyti skriaudþianèiam moteris, juodaodþius, neágaliuosius ir pan. Ið tikrøjø viskas priklauso nuo darbo sutarties bûtina jà perskaityti ir aptarti jos sàlygas su darbdaviu. Tiesa, patys amerikieèiai dël menkiausio nieko tàsosi po teismus bet mes juk ne tokie...
BÛSTAS ÁVAIRÛS NUOMOS VARIANTAI Vos atvykæ, jei neturite giminiø ar paþástamø, pas kuriuos galëtumëte prisiglausti, galite apsistoti jaunimo nakvynës namuose (hostel) arba ieðkoti prieglaudos per lietuviø bendruomenes. Didesniø bendruomeniø parapijos namuose ar centruose daþnai bûna pora kambarëliø nelaimës atvejui kaþkam netikëtai netekus darbo arba tiesiog neturint kur prisiglausti. Jei norite ten apsigyventi, geriausia praðytis ið anksto prieð vaþiuodami paraðykite laiðkà ir paklauskite, ar neatsirastø galimybës jus priglausti. O paskui nuoma. Ið esmës viskas taip pat kaip ir bet kurioje kitoje ðalyje ieðkote skelbimø, skambinate, tariatës, susitinkate, apþiûrite, pasiraðote sutartá ir kraustotës. Tiesa, daþnas nuomotojas patikrins jûsø kredito istorijà, t. y. pasiaiðkins, ar anksèiau nesate prisidaræ skolø. Nepakenktø ir pora rekomendacijø, kad esate geras nuomininkas ar apskritai neblogas þmogus. Gana daþnai pasitaiko ypaè tarp jaunimo, kai keletas nepaþástamø þmoniø nuomojas butà ir gyvena kartu. Beje, Amerikoje komunalinës paslaugos negyvenamiems butams neteikiamos. Todël prieð atsikraustydami paskambinkite á jûsø namus aptarnaujanèià bendrovæ ir papraðykite, kad jas pradëtø teikti, o iðsikeldami nepamirðkite praneðti, kad paslaugas nutrauktø.
269
JAV
SKELBIMAI INTERNETE IR SPAUDOJE Jei ieðkote bûsto prieð iðvykdami á JAV, patogiausia skelbimø ieðkoti internete. Pateikiame keletà interneto tinklalapiø: www.rent.com www.101apartments.com www.apartments.com www.homes-for-rent-uk.org.uk/_resources/Rooms-to-Rent-USA.php www.prorentusa.com renteverything.info www.virtual-agent.com www.metrorent.com Patyræ tautieèiai pataria perþvelgti ir Amerikos lietuviø interneto tinklalapius juose daþnai bûna skelbimø, o lietuvis ðeimininkas galbût bus minkðtesnës ðirdies. Jei jau atvykote á ðalá ir ieðkote, kur apsigyventi, pavartykite laikraðèius (geriausia savo miesto ar valstijos) taip maþiau reikës blaðkytis tarp begalës jums nereikalingos informacijos. Jei jûsø mieste yra lietuviø bendruomenë, pasiklausinëkite ten kartais tiesiog bendruomenës centre ar lietuviðkoje parduotuvëje kabinami skelbimai. NUOMOS SÀLYGOS Daþniausiai kuo butas toliau nuo miesto centro, tuo jis pigesnis. Tuo daþnai naudojasi net ir patys amerikieèiai patogi susisiekimo sistema leidþia gyventi priemiestyje ir kasryt traukiniu atvaþiuoti á darbà centre. Niujorko darbuotojai kartais vaþinëja net ið gretimos Naujojo Dþersio valstijos! Ieðkodami buto, nepamirðkite pasidomëti, kokiame jis rajone, kartais kaina bûna nedidelë todël, kad niekas nenori gyventi gatvëje, kur naktimis aiðkinasi santykius nusikaltëliø gaujos. Jei turite vaikø, pasidomëkite, ko vertos to rajono mokyklos JAV ðvietimo sistema, ypaè pastaruoju metu, kelia rûpesèiø dël siaubingos mokymo kokybës. Á nuomos kainà kartais áskaièiuojami ir komunaliniai mokesèiai prieð pasiraðydami nuomos sutartá, iðsiaiðkinkite, ar reikës juos mokëti atskirai. Pasiraðant sutartá paprastai mokama uþ pirmà ir paskutiná mënesá, be to, kartais ðeimininkas gali papraðyti uþstato ypaè jei namus jums iðnuomoja su baldais ir kita áranga.
270
JAV
NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS Namø pirkimas JAV sudëtinga biurokratinë procedûra. Reikia pasirûpinti daugybe dalykø: draudimu, paskola, uþstatu ir t. t. Todël bus paprasèiau, jei susirasite pasirinktame mieste ir rajone dirbantá nekilnojamojo turto agentà, kuris ne tik padës kruopðèiai iðsirinkti namà ar butà, bet ir sutvarkys begalæ teisiniø ir piniginiø reikalø. Banko paskola bûstui ásigyti JAV iðduodama 1530 metø.
SVEIKATA VALSTYBINIS SVEIKATOS DRAUDIMAS Valstybinio sveikatos draudimo sistemos JAV nëra, o medicinos paslaugø ákainiai kartais bûna tiesiog astronominiai. Todël jei vykstate á JAV tik trumpam, galite nusipirkti kelioniná sveikatos draudimà Lietuvoje. Jei nesergate sunkiomis ligomis ir jums nebûtina nuolatinë gydytojø prieþiûra, jis nebus labai brangus, bet gali labai praversti, jei, neduokdie, susiþalotumëte ar susirgtumëte. O jei iðkeliaujate visam ar neribotam laikui, neiðsiversite be privataus sveikatos draudimo. PRIVATUS SVEIKATOS DRAUDIMAS JAV yra dviejø rûðiø privatus sveikatos draudimas: grupinis ir individualus. Draudþiant grupiniu sveikatos draudimu darbdavys sudaro sàlygas savo darbuotojams ir jø ðeimos nariams gauti sveikatos draudimà palankesnëmis sàlygomis ir moka dalá ámokø. Pagal ástatymà taip daryti turi tie, kurie ádarbina 20 arba 25 þmones (priklausomai nuo ádarbinamø þmoniø skaièiaus privalomos skirtingos draudimo sàlygos). Individualaus sveikatos draudimo planai gali bûti kuo ávairiausi, bet paprastai jø sàlygos ne tokios palankios kaip grupinio. Prieð iðsirinkdami sveikatos draudimà, gerai pasidomëkite savo miesto draudimo agentûromis ir panagrinëkite jø pasiûlymus, ir nepamirðkite auksinës amerikietiðkos taisyklës always read the fine print (visada perskaitykite, kas paraðyta smulkiomis raidëmis). Sveikatos draudimo tvarka labai iðsamiai paaiðkinta interneto svetainëje www.foreignborn.com/self-help/health_insurance.
271
JAV
APSILANKYMAS PAS GYDYTOJÀ Sirgti Amerikoje prabanga. Beveik visos gydytojø paslaugos mokamos ir labai brangios (taikomos nuolaidos tik pagyvenusiems ir ypaè neturtingiems þmonëms). Taèiau visos iðlaidos nublanksta prieð amerikieèiø gydytojø gabumus ir iðsilavinimà, medicinos mokslo ir technikos paþangà tokios medicinos paslaugø kokybës kaip JAV visame pasaulyje tektø ilgai ieðkoti. Ðeimos gydytojas JAV nykstanti profesija. Tokiø vis dar yra, bet daug daþniau vienà ðeimà priþiûri net keli specialistai pediatras, vidaus ligø gydytojas, ginekologas ir t. t. Bet patekti pas juos bus nelengva, nes kai kurie gydytojai naujø pacientø nepriima, o tie, kurie priima, jø turi daug, todël uþsiraðyti reikës gerokai ið anksto. Pirmasis apsilankymas uþtruks ilgiausiai daktarui reikës ne tik jus apþiûrëti, bet ir iðsiaiðkinti ðá tà apie bendrà jûsø sveikatos bûklæ, suþinoti, kokiø sveikatos sutrikimø esate turëjæ, kokiomis ligomis yra sirgæ jûsø ðeimos nariai ar giminës. Atëjus laikui atsiskaityti su gydytoju, visai nereikia brukti vokelio á jo kiðenæ. Slaptaþodis sveikatos draudimas. Bûtinai ið anksto perskaitykite visas savo sveikatos draudimo sàlygas, kad þinotumëte, uþ kokias paslaugas draudimas sumoka iðkart, o kokioms reikia draudiko sutikimo (pvz., jûsø gali papraðyti gydytojo iðvados, patvirtinanèios, kad procedûra (ar tyrimas) jums tikrai reikalinga, iðvadà bûtina pateikti PRIEÐ atliekant procedûrà, kitaip sàskaità (DIDELÆ sàskaità) turësite apmokëti ið savo kiðenës); be to, uþ kai kurias paslaugas draudimas gali visai nemokëti, tuomet tai turësite padaryti patys. VAISTAI Vaistø kontrolë JAV labai grieþta, todël nenustebkite negavæ to, kà esate ápratæ vartoti Lietuvoje gali bûti, kad tie vaistai JAV draudþiami arba parduodami tik su gydytojo receptu. Jei gydytojas nepaskyrë, negausite antibiotikø, stipriø nuskausminamøjø ir jokiø psichotropiniø (raminamøjø, antidepresantø ir pan.) vaistø. Bet nestiprûs vaistai silpni nuskausminamieji, aspirinas, virðkinimà gerinantys, silpni migdomieji, perðalimo ligø ir pan. JAV parduodami ne tik vaistinëse, bet ir maisto prekiø parduotuvëse ar prekybos centruose. Jei sunegalavote ir tiksliai neþinote, kà daryti, o pas gydytojà nuei272
JAV
ti negalite, dràsiai kreipkitës á vaistininkà. Jis ne tik pasakys, kokie vaistai jums tiktø ir kokiø galite nusipirkti be recepto, bet ir áspës, jei jûsø ligos simptomai yra rimtesni, nei jums atrodo, ir bûtina gydytojo apþiûra.
SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI SOCIALINIS DRAUDIMAS Socialinio draudimo numeris (Social Security Number, SSN) JAV kiek panaðus á asmens kodà Lietuvoje. Ðio numerio reikës mokant mokesèius, laikant egzaminà vairuotojo paþymëjimui gauti ir panaðiai. Socialinio draudimo paþymëjimas JAV bûna trijø rûðiø: be jokios þymos (tik su vardu, pavarde ir numeriu), iðduodamas JAV pilieèiams ir visiems turintiems neribotà teisæ dirbti; su þyma NOT VALID FOR EMPLOYMENT (Ásidarbinant negalioja), iðduodamas tiems, kuriems JAV dirbti neleidþiama, o SSN reikia kitiems reikalams tvarkyti; ir su þyma VALID FOR WORK ONLY WITH INS AUTHORIZATION (Leidþiama dirbti tik su INS pritarimu), iðduodamas tiems, kurie gali dirbti tik tam tikrà ið anksto Imigracijos tarnybos patvirtintà darbà. Socialinio draudimo paþymëjimà iðduoda Socialinio draudimo administracija (Social Security Administration, SSA), iðsamias instrukcijas, kaip já gauti, suþinosite paskambinæ á ðios tarnybos padaliná arba internete (www.foreignborn.com/self-help/social_sec/4how_do_i_apply.htm). ÁMOKOS Socialinio draudimo ámokos JAV skaièiuojamos vadinamaisiais kreditais. Per metus dauguma darbuotojø surenka iki keturiø kreditø. 2000 metais 1 kreditas buvo gaunamas uþ 780 doleriø pajamø. Ði suma didëja kylant vidutiniam darbo uþmokesèiui. Kreditai kaupiami sàskaitoje neatsiþvelgiant á tai, ar keièiate darbà, ar kurá laikà visai nedirbate. IÐMOKOS Socialinio draudimo iðmokos JAV mokamos trimis pagrindiniais atvejais: mirus ðeimos maitintojui, tapus neágaliam arba sulaukus pensinio amþiaus (senatvës pensija). Iðmokos priklauso nuo jûsø pajamø darbinguoju laiku: kuo daugiau kreditø esate sukaupæ, tuo didesnes iðmokas ir gausite. 273
JAV
MOKESÈIAI JAV ávesta progresyviniø mokesèiø sistema priklausomai nuo to, kiek uþdirbate, mokësite nuo 10 iki 35 procentø pajamø mokestá. Paprastai ðá mokestá jûsø vardu moka darbdavys iðskaièiuoja já ið kiekvienos jûsø algos. Kasmet iki balandþio 15 dienos reikia uþpildyti deklaracijà. Daugumai þmoniø tereikia pasiimti paþymà ið darbdavio ir perkelti joje nurodytus skaièius á nustatytà popierinæ ar elektroninæ formà. Be to, tai, kà permokëjote, arba, panaðiai kaip Lietuvoje, uþ bûsto kredito palûkanas, studijas ir pan. sumokëtø ámokø dalá galësite susigràþinti. Tie, kurie neturi nuolatinës darbovietës ir verèiasi individualia veikla (self-employed), mokesèius turi mokëti patys, bet ir susigràþinti gali daugiau visas su darbu susijusias iðlaidas, pvz., kelionës darbo reikalais iðlaidas, darbo priemoniø ásigijimo iðlaidas ir kt. Smulkesnës informacijos visais mokesèiø klausimais ieðkokite tinklalapyje www.irs.gov.
PILIETYBË
Kaip ir bet kurioje kitoje ðalyje, gauti pilietybæ JAV uþtrunka ir tenka nemaþai valdininkø kabinetø slenksèiø pamindyti. Bet jûsø vaikai, gimæ JAV, automatiðkai tampa ðios ðalies pilieèiais. Në nemëginkite kreiptis dël pilietybës nebûdami nuolatiniai JAV gyventojai ið esmës tiesiog neturëdami þaliosios kortelës. Jei jà turite, reikës mokëti kalbëti, skaityti ir raðyti angliðkai, bûti pragyvenus JAV penkerius metus ir iðlaikyti egzaminà, susidedantá ið klausimø apie JAV istorijà ir valdþios struktûrà. Be to, dar bûsite pakviesti pokalbio, per kurá bus patikrintas jûsø nusiteikimas JAV atþvilgiu ir pilieèio teisiø ir pareigø suvokimas, ir tik tada galësite duoti priesaikà ir gausite pasà. Internete gausu visokiausiø patarimø ir pagalbos norintiems gauti JAV pilietybæ: egzamino klausimø pavyzdþiai, dokumentø pildymo pamokymai ir pan. Didþioji dalis ðios pagalbos yra mokama, ir net ne pigiai apie 80 ar 100 JAV doleriø. Nemokamai iðsamiausià informacijà rasite èia: www.uscitizenship.info/citizenship-lib-general.htm.
AMBASADOS
Jungtiniø Amerikos Valstijø ambasada Lietuvos Respublikoje Akmenø g. 6 LT-03106 Vilnius 274
JAV
Tel. (8 5) 266 5500 Faks. (8 5) 266 5510 Interneto svetainë www.usembassy.lt Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinëse Amerikos Valstijose 4590 MacArthur Blvd, N.W Suite 200, Washington DC 20007 Tel. (+1) 202 234 5860 Faks. (+1) 202 328 0466 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.ltembassyus.org
TRANSPORTAS LËKTUVAI Kadangi JAV teritorija didþiulë, lëktuvais daþnai ne tik atskrendama á ðià ðalá, bet ir skraidoma po jà. Todël oro linijø ten daugybë, dauguma oro transporto bendroviø lëktuvø skraido ne po visas, o tik po kai kurias valstijas. Visà oro transporto bendroviø sàraðà rasite internete (www.officialusa.com/travel/airlines/index.html). Nepamirðkite, kad JAV oro uostai daþniausiai tolokai nuo miesto, todël prieð skrisdami bûtinai pasidomëkite, kaip ið oro uosto reikës pasiekti gyvenamàjà ar vieðnagës vietà. VIEÐASIS TRANSPORTAS Vieðasis transportas JAV yra ávairus. Tai priklauso nuo miesto ar valstijos, pavyzdþiui, niujorkieèiai vaþinëja traukiniais, o San Franciske yra tramvajø ir funikulieriø. JAV geleþinkeliø bendrovë vadinasi Amtrak, oficialus jos interneto tinklalapis www.amtrak.com. Ðiame tinklalapyje rasite traukiniø tvarkaraðèius, kainas, nuolaidas, kitos informacijos apie keliones ir net galësite uþsisakyti bilietus. Traukiniai JAV laikomi patogia transporto priemone netgi ilgoms kelionëms. Þmonës, kenèiantys nuo skrydþio baimës ar negalintys skristi lëktuvais dël sveikatos, mielai vaþinëja traukiniais galbût lëèiau, bet ne maþiau patogiai. 275
JAV
Pigus, ankðtas, nepatogus, bet be galo jaunatviðkas ir romantiðkas amerikietiðkas autobusas Greyhound ypaè mëgstamas jaunimo, taupanèio pinigus ir nesibaiminanèio kelionës sunkumø. Tai tikrai pati pigiausia tolimojo transporto priemonë, o pastaruoju metu ir kiek ámanoma patogi su oro kondicionieriais ir atloðiamomis sëdynëmis, taèiau traukiniui ar lëktuvui nei patogumu, nei greièiu neprilygstanti. Visø smulkmenø ieðkokite internete (www.greyhound.com). Taksi didþiuosiuose JAV miestuose vaþinëja visà parà ir daþniausiai automobilio nereikës kviesti telefonu tiesiog pamoti ranka gatvëje. Taèiau tai gana nepigus malonumas pvz., Èikagoje kelionë ið oro uosto á miesto centrà gali kainuoti net daugiau kaip 50 doleriø. AUTOMOBILIAI Ar jums reikës automobilio, priklauso nuo to, kur gyvenate niujorkieèiai ir bostonieèiai garsëja kaip nemokantys vairuoti, nes jiems to tiesiog nereikia; kalifornieèiui automobilis ne tik transporto priemonë, bet ir ávaizdþio dalis, o nuoðalesnëse Pietvakariø ar Vidurio Vakarø vietovëse prisireiks ir patikimo dþipo. Vairuotojo paþymëjimus iðduoda kiekviena valstija, todël ir egzaminai truputá skiriasi. Beveik visada patikrinama rega ir klausa, reikia atsakyti á teorinius klausimus ir pademonstruoti praktinius vairavimo ágûdþius. Daþnai teigiama, kad amerikietiðkieji vairavimo egzaminai sunkumu në ið tolo neprilygsta europietiðkiesiems. Jei á JAV atvykstate neilgam, uþteks ir tarptautinio vairuotojo paþymëjimo, o amerikietiðkàjá reikës gauti, jei pasiliksite visam laikui ar bent jau porai metø.
TELEKOMUNIKACIJA
JAV nëra vienos bendros telefono ryðio bendrovës, skirtingas teritorijas aptarnauja skirtingos ámonës. Norëdami ásivesti telefonà namie, turësite iðsiaiðkinti, á kurià ámonæ kreiptis tikriausiai tai þinos buto ðeimininkas (jei nuomojatës) arba buvæs savininkas (jei perkate nuosavus namus). Mobiliojo telefono ryðio paslaugas teikia daug bendroviø. Prieð pasirinkdami iðsiaiðkinkite, kuris ryðys geriausiai veikia jûsø gyvenamojoje ar darbo vietoje, ir perþiûrëkite ávairius planus. Jei daug keliaujate, uþsi276
JAV
sakykite planà, kuris galioja visose JAV, kitaip turësite þymiai brangiau mokëti uþ pokalbius ne savo valstijoje (roaming paslaugà). Taksofonai veikia arba su monetomis, arba su kortelëmis. Skirtingose valstijose kortelës skirtingos. Nemokamà prieigà prie interneto gausite vieðosiose bibliotekose. Interneto kavinëse teks mokëti. NAUDINGI TELEFONO NUMERIAI Nelaimës atveju skambinkite 911.
PAÐTAS
JAV paðto interneto tinklalapis www.usps.com. Ten rasite visas paslaugas ir kainas. Laiðkà JAV viduje galima iðsiøsti uþ 39 centus. JAV veikia nemaþai privaèiø paðto ir pasiuntiniø tarnybø. Bene didþiausia jø FedEx (www.fedex.com).
RELIGIJA
Maþdaug 7080 procentø amerikieèiø save laiko krikðèionimis (ið jø daugiausia yra katalikø), apie trylika procentø gyventojø neiðpaþásta jokios religijos, yra judaizmo, islamo ir budizmo iðpaþinëjø, o paskui prasideda visa ávairovë: ir pagonys, ir scientologai, ir sikhai, ir bahajai, ir Amerikos indënø religijø iðpaþinëjai. Amerikoje pripaþástama religijos laisvë, dël religiniø ásitikinimø galima atsisakyti tarnauti kariuomenëje, perpilti kraujà ir pan. visi supras, be to, tokià teisæ garantuoja ástatymai. Taèiau pati visuomenë gana konservatyvi, maþesniame miestelyje galite bûti kreivai nuþvelgti, jei sekmadiená neateisite á baþnyèià. Kita vertus, religija yra viena tokiø temø, kuriomis su maþai paþástamais þmonëmis kalbëti neáprasta labai saugomasi, kad nebûtø áþeisti kieno nors religiniai jausmai.
KALBA
Valstybinë kalba JAV anglø. Amerikieèiai garsëja nenoru ir nesugebëjimu mokytis kitø kalbø. Todël kasdieniame gyvenime be anglø kalbos iðsiversti nepavyks. Tik pastaruoju metu, vis daugëjant atvykëliø ið Lotynø Amerikos, imama plaèiau vartoti ir ispanø kalbà á ðià kalbà verèiama visokia svarbi valdþios informacija (ypaè susijusi su vizomis, mo277
JAV
kesèiais ir pan.), ja neretai kalba policininkai, gydytojai ir kiti, kuriø darbas teikti skubià pagalbà. Kita vertus, atvykëliai Amerikoje, ypaè didesniuosiuose miestuose, daþnai gyvena didelëmis bendruomenëmis, todël visai gali bûti, kad jûsø rajone ir paðtininkas, ir krautuvininkas, ir degalinës savininkas, ir kunigas bus lietuviai, rusai ar lenkai, todël galbût kartkartëm susikalbësite ir gimtàja kalba.
KULTÛRA
JAV ðalis, kurioje telpa ir Elas Bandis, ir Donas DeLillo, Holivudo kinas ir klasikinë muzika Karnegio salëje Niujorke. Tokios kultûrinës ávairovës kaip Amerikoje reikëtø ilgai ieðkoti kurioje nors kitoje pasaulio dalyje ne veltui JAV pravardþiuojamos tautø katilu. Ðiuo metu JAV vyrauja visame pasaulyje kaip populiariosios kultûros ðalis: muzika, kinas ir televizija, áraðoma ir transliuojama JAV, netrunka pasiekti kitas ðalis. Net neámanoma iðvardyti visø þymiausiø Holivudo aktoriø ar Amerikos popdainininkø. Amerikieèiø literatûra, uþsimezgusi tik XIX a., dabar uþima gana stiprias pozicijas pasaulyje ir taip pat yra labai ávairi: nuo Stepheno Kingo ir Dano Browno iki Paulo Austerio, Amy Tan ir Huberto Selbyo Jr. Ðvenèiø Amerikoje tiesiog begalë, ypaè turint omenyje, kad skirtingose valstijose jos truputá skiriasi. Mëgstamiausios Kalëdos (beveik sutampa su þydø Hanuka), Velykos, Nepriklausomybës diena (ðvenèiama liepos 4-àjà), Vëlinës (Helloween) ne tiek mirusiøjø pagerbimo diena, kiek proga surengti karnavalà, pasiðiurpinti ir papraðinëti saldainiø ið kaimynø, Padëkos diena (paskutinis lapkrièio ketvirtadienis) tàdien paprastai valgomas kalakutas ir moliûgø pyragas, bet svarbiausia visiems bûti su savo ðeima. Per visas valstybës ðventes nedirba valstybinës ástaigos, áskaitant ir, pvz., paðto skyrius, taèiau privatûs restoranai, parduotuvës ir t. t. paprastai uþdaromi tik per Kalëdas, Padëkos dienà ir kartais liepos 4-àjà.
VALIUTA
JAV dolerio (USD) kursas smarkiai nukrito po 2001 metø rugsëjo vienuoliktosios ir Irako karo ir dabar 1 USD vertas maþdaug 2,52,8 LTL. Tikslø valiutø kursà galite rasti Lietuvos banko tinklalapyje www.lb.lt. 278
JAV
MAISTAS
Amerikieèiai ápratæ valgyti daug ir gausiai, antsvoris darosi didþiulë visuomenës problema, apie kurià vis daþniau prabyla ir þurnalistai, ir gydytojai, ir valdþios vyrai. Europieèiai JAV daþnai skundþiasi, kad maistas prastas, riebus, nesveikas, su daug konservantø ir kitø cheminiø priedø. Tradiciniai amerikietiðki mësainiai, deðrainiai ir pan. paplitæ visame pasaulyje kaip greitasis maistas, taèiau ið tikrøjø JAV virtuvæ labai praturtino senøjø Amerikos gyventojø indënø valgiai kukurûzai, moliûgai, kalakutiena ir t. t.
PARDUOTUVËS
Ápraskite pirkti DIDELIAIS KIEKIAIS taip bus pigiau, o neretai kitaip ir nenusipirksite. Didelës, labai didelës, ypaè didelës, ypaè didelës ir ekonomiðkos pakuotës tiesiog esminë amerikietiðkosios pirkimo kultûros dalis. Kam pirkti vienà tuðinukà, jei galima gauti septyniolika su trisdeðimties procentø nuolaida ir DAR TRIS NEMOKAMAI! Be to, ápraskite, kad JAV kainos nurodytos be mokesèiø. Kitaip sakant, kasoje turësite mokëti truputá daugiau, nei paraðyta etiketëje. Dauguma parduotuviø dirba áprastomis darbo valandomis, bet didieji prekybos centrai veikia ir vakarais iki 22 ar 24 valandos arba visà parà.
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Amerikieèiai laisvalaiká daþnai leidþia gana pasyviai prieð televizoriø. Paradoksalu, taèiau populiariausios yra sporto programos, ypaè beisbolas, amerikietiðkasis futbolas ir krepðinis. Apskritai profesionalø sportas JAV labai stiprus amerikieèiai nuolat laimi medalius olimpiadose ir pasaulio èempionatuose ir yra rimti varþovai beveik visose sporto ðakose.
ÞINIASKLAIDA
JAV laikraðèiai leidþiami atskirose valstijose ir miestuose, o ne visoje ðalyje. Beveik kiekviename mieste yra laikraðtis, pavadintas Times The New York Times, Los Angeles Times ir pan. Visø kiekvienos valstijos laikraðèiø sàraðà galima rasti internete (www.newspapers-usa.com). JAV yra daugybë ávairiø televizijos kanalø, kai kurie jø transliuojami tik atskirose valstijose ar regionuose. Dalis televizijos programø yra 279
JAV
matomos visiems, o kita dalis tik uþsisakiusiems kabelinæ televizijà. Visuomeninës televizijos kanalai yra maþiau reikðmingi nei kitose ðalyse, daug labiau þiûrimos komercinës televizijos programos. Televizija yra svarbi JAV kultûros dalis, itin mëgstami ávairûs serialai, komedijos, pokalbiø laidos ir realybës ðou.
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI Vaikams iki 5 metø joks mokslas JAV neprivalomas. Nëra ir valstybiniø vaikø darþeliø tik Head Start programa neturtingø ðeimø vaikams. Taèiau ávairiausiø privaèios vaikø prieþiûros bûdø apstu. Galima samdyti auklæ, burtis á ðeimø bûrelius, kur tëvai pasikeisdami priþiûri visà pulkà vaikø, arba rinktis kurià nors privaèià ugdymo programà Montessori, Waldorfo ir kt. MOKYKLOS Nuo 5 metø vaikai eina á parengiamàjà klasæ ir iki 11 metø mokosi pradinëje mokykloje (elementary school). Paskui jie lanko vidurinæ mokyklà (middle school), o nuo 14 iki 18 metø mokosi gimnazijoje (high school). Apie 10 procentø jaunøjø amerikieèiø lanko privaèias mokyklas, kuriose mokslas mokamas, dar apie 2 procentai vaikø mokosi namie. JAV nëra valstybinës ðvietimo programos, kartais valstija ðiek tiek priþiûri, ko vaikai mokyklose turi iðmokti, o kartais ne. Todël daþnai kyla ginèø ir nesutarimø dël to, kas turi bûti dëstoma mokyklose, kartais pasiekianèiø visiðkà absurdà, pavyzdþiui, neseniai Kanzaso valstijoje buvo uþdrausta dëstyti evoliucijos teorijà. Apskritai, palyginti su Europa, valstybiniø JAV mokyklø lygis gana þemas. Lietuviukai, atëjæ á amerikietiðkà mokyklà, neretai strykteli viena ar net keliomis klasëmis aukðèiau nei tëvynëje. Ten, kur gyvena didesnë lietuviø bendruomenë, daþnai veikia ir savaitgalio mokyklëlë, kurioje dëstoma lietuviø kalba ir Lietuvos istorija. Informacijos apie tokià mokyklëlæ klauskite savo bendruomenës ar lietuviø parapijos nariø. 280
JAV
LIETUVIØ VEIKLA
Lietuviø JAV tikrai nemaþai, o didþiausia pasaulyje lietuviø bendruomenë (neskaitant, aiðku, Lietuvos) gyvena Èikagoje. Nemaþai lietuviø ir kituose miestuose Los Andþele, Atlantoje, Sietle, Niujorke ir t. t. Ávairiose valstijose ir miestuose galite susirasti lietuviø ir dalyvauti jø ðventëse, krepðinio varþybose, susibëgimuose ir kitokioje veikloje. Bendras JAV lietuviø bendruomenës tinklalapis yra www.javlb.org. Jame rasite nuorodø á atskirø regionø bendruomenes, taip pat suþinosite apie lietuviðkà spaudà, radijà, sporto ir laisvalaikio klubus, baþnyèias JAV.
281
JAV
Tikimës èia daugiau pasiekti Laima ir Ramûnas Liutikai, 32 ir 35 metai, teisininkai, 3 metai JAV
Nuostabi ðalis, labai graþi ir turtinga gamta, þmonës neturi tiek daug kompleksø kaip daugumoje posovietiniø ðaliø, ekonominiu poþiûriu gyvenimas paprastesnis ir patogesnis nei Lietuvoje. Politiniai procesai sudëtingesni dël ðalies dydþio ir sandaros. Bet daug dalykø kelia netgi pasipiktinimà, nes labai skiriasi nuo to, kas áprasta mums, lietuviams. Èia branginama finansinë laisvë, skiriamas didelis dëmesys mokslui ir iðsilavinimui (taèiau ne vidurinëje mokykloje ten situacija apverktina), þmoniø paprastumas ir atsipalaidavimas. Daugybë valstybës nustatytø suvarþymø (daþnai bandoma reguliuoti netgi vidiná ðeimos gyvenimà, nors, kita vertus, remiamasi precedentais. Pavyzdþiui, vaikø iki 16 metø negalima palikti namie vienø.). Labai daþnai tokie suvarþymai bûna juokingi ir netgi kvaili Naujojo Dþersio degalinëse pilantis degalus negalima sustatyt dviejø maðinø nosimis viena prieð kità. Arba dar: rytais geltonieji mokyklø autobusai sustojæ laukia vaikø po deðimt minuèiø, o kartu su jais laukia ir uodega vëluojanèiø á darbà vairuotojø. Tuo tarpu vaikas eina uþsimiegojæs ir niekur neskubëdamas. Paaugæs jis droþia kaip ðventa karvë per kelià be jokio atsargumo, nes yra ápratæs, kad autobuso vairuotojas sustabdys eismà... Kriminaliniu poþiûriu pavojø në kiek ne daugiau nei Lietuvoje, nebent leisitës klajoti po blogiausius juodøjø rajonus. Jei nenorit patekt á policijos akiratá, teks pastudijuot keliø eismo taisykles, nes kai kurie dalykai skiriasi nuo lietuviðkøjø... O dël sveikatos nusiteikite sirgti keistomis ligomis, kuriø priveþa suvaþiavusieji ið Indijos ir t. t. Atsargiai su gydytojais neturintiems sveikatos draudimo patartina iðsiaiðkint, kiek kainuos gydytojo konsultacija, nes kitaip paðtu atsiøsta sàskaita gali sukelt infarktà. Kultûriniu poþiûriu labai nemaþai lietuviø nutautëja, netgi pamirðta gimtàjà kalbà. Iðvykome, nes norëjome, kad mûsø vaikai labiau pasitikëtø savimi (lietuviai labai prastai save vertina). Ir patys tikimës èia daugiau pasiekti. Amerika pirmauja pasaulyje pagal galimybes uþsidirbti ir bûti pripaþintam. Be to, laimëjome þaliàjà kortelæ. Kalbos ágûdþiø trûkumas labai slegia. Nelengva ir dël to, kad ne282
JAV
turime darbo patirties ðioje ðalyje. Daug padëjo draugai, o labiausiai ðeimos nuostatos, sugebëjimas dþiaugtis maþais dalykais ir matyti perspektyvà. Dirbame grafikos dizainerio asistente ir vyr. mechaniku oro kondicionavimo firmoje. Darbus gavome per paþástamus. Dirbame 20 / 40 valandø per savaitæ, uþdirbame 17,5 / 25 USD. Turime visas socialines garantijas. Atlyginimas labai skiriasi, priklauso nuo valstijos. Emigrantai daþniausiai priþiûri vaikus, valo butus, dirba statybose, medicinos ástaigose kaip pagalbinis personalas, ávairiose firmose administravimo srityje, turi nuosavà verslà. Apie bendradarbiø santykius teko girdëti visko, mûsø atveju jie kur kas geresni, nei buvo Lietuvoje maþiau hierarchiðkumo ir oficialumo, labiau primena draugodraugo nei virðininko pavaldinio santykius. Daugiau pagarbos darbuotojui, kuris ið tikrøjø lemia firmos veiklos rezultatus. Tenka bendrauti su pakankamai þinomais þmonëmis. Smagu jaustis ávertintam ir gerbiamam. Patinka kolektyviniai piknikai ir iðkylos, rengiami tam tikrø ðvenèiø (pvz., JAV Nepriklausomybës dienos) proga arba iðvis be progø. Bjauriausia (ir ne tik darbe), kai þmonës nesugeba iðtart mûsø vardø. Þmonës labai ávairûs, skiriasi priklausomai nuo tautybës. Dauguma vietiniø amerikieèiø (t. y. tie, kuriø seneliai emigravo) yra tolerantiðki, þavisi mûsø atkaklumu ir dràsa, daþnai sulaukiame jø palaikymo. Sintetinës ðypsenos nëra tokios daþnos, kaip kartais ásivaizduoja kitø ðaliø gyventojai sutikus þmogø ar esant akiø kontaktui paprastai nusiðypsoma norint parodyti savo draugiðkas nuostatas (ar kam nors malonu, kai á já þiûri kaip á prieðà?). Bendrauti linkæ dauguma þmoniø, iðskyrus kinus, kurie yra labai santûrûs ir uþdari. Vietiniai amerikieèiai mielai bendrauja, bet á artimesnius kontakus leidþiasi tik tada, kai gerai tave paþásta. Europieèiai gerbiami, nors viskas priklauso nuo to, koká áspûdá paliko pirma paþintis su ðalies gyventojais (tarkim, rusai uþsirekomendavo kaip nebendraujantys, amerikieèiø kultûrà ir paèià ðalá ignoruojantys þmonës). Labai gerbiamas protas (iðsilavinimas) ir darbðtumas. Svarbios bendravimo taisyklës yra nepaþeisti kito þmogaus teisiø ir erdvës, nepamirðti pasiteirauti kito nuomonës ir atsipraðyti kà nors padarius ne taip. Vyrauja anglø kalba; antroji, beveik valstybinë kalba yra ispanø; tam tikruose rajonuose laisvai susikalbësite rusiðkai. Bendravome su èekais, rusais, pakistanieèiais, argentinieèiais. 283
JAV
Laisvalaikiu Amerikoje daug keliaujama, mëgstamos barbekiu iðkylos (beje, vietos, kur galima tai daryti, grieþtai ribojamos). Tipiðkas þemesnës klasës amerikietis linksminasi prie kompiuterio arba TV su traðkuèiø dubeniu ir Coca cola. Mes vaþiuojame á èiuoþyklà, daug sportuojame, kopinëjame vietinëmis kalvomis, lankome baseinà, mokomës pilvo ðokio, ðvenèiame gimtadienius ir pan. Kokia nors proga daþniausiai ðvenèiama restoranuose, kur kiekvienas moka uþ save. Iðvykome su vaikais, kuriems tuo metu buvo 3 ir 5 metai. Pirmàjá mënesá jie norëjo namo, bet labai greitai priprato, kalbà iðmoko keliskart greièiau nei mes. Stengiamës ir stengsimës saugoti lietuvybæ. Nuo namø slenksèio pradeda galioti taisyklë namie kalbame tik lietuviðkai, nors mums buvo labai rekomenduojama namie kalbët angliðkai. Kol kas tiek mes, tiek vaikai laikomës ðauniai. Bendraujame su kitomis lietuviø ðeimomis, lankome sekmadieninæ lietuviðkà mokyklëlæ, internetu þiûrime Gustavo enciklopedijà, uþsisakome lietuviðkø knygø ir CD. Netgi rengiame programëles vietinei lietuviø bendruomenei. Iðvykus dalis draugø atsisijojo. Su kitais ir toliau bendraujame: kalbamës telefonu, bendraujame elektroniniu paðtu, raðome sveikinimus ir laiðkus. Labai dþiaugiamës juos turëdami. O giminaièiai labai stropiai skaièiuoja, kiek mes uþdirbame ir kiek jau galëtume turët susitaupæ (pamirðdami iðlaidas), tai labai atðaldo santykius. Amerikos lietuviø santykiai yra visokie. Skiriasi atvykusiø lietuviø interesai ir vertybës, pagal tai natûraliai pasirenki draugus. Vietinë lietuviø bendruomenë organizuoja lietuviðkas ðventes, koncertus. Ðokame, dainuojame, grojame. Ramûnas þaidþia Naujojo Dþersio lietuviø krepðinio komandoje, dalyvauja Amerikos lietuviø krepðinio èempionatuose. Gráþti kol kas neketiname, nors visada turime atsarginá planà, jei kartais nepavyktø èia.
284
JAV
Þemë jiems prasideda ties Kalifornija ir baigiasi ties Niujorku Kristina Balèaitë, 32 metai, odos ir avalynës technologë, 6 metai JAV
Amerika labai graþi ðalis, nuostabi gamta, klimatas, kiekvienoje valstijoje gali pamatyti kà nors nuostabaus. Mëgstantiems keliauti èia rojus. Amerika labai jauna, dar tik besiformuojanti valstybë. Amerika religiniø fanatikø ðalis. Amerika nesveikai storø þmoniø ðalis. Man labai patinka jos ástatymai, ginantys moterø teises. Patinka galimybës kurti, plëstis, tobulëti, patinka sàlygos, palankios smulkiam verslui kurti. Patinka labai aiðki keliø sistema. Turi þemëlapá niekada nepasiklysi. Patinka, kad þmogus, iðvedæs ðuniukà pasivaikðèioti, bûtinai su savimi turës maiðelá, á kurá surinks ðuniuko reikaliukà. Nepatinka stori þmonës, jø labai daug. Turinèiø antsvorá èia daugiau nei normaliø. Nepatinka vaikø auklëjimo sistema. Susidaro áspûdis, kad jie vaikø tiesiog neauklëja. Nepatinka politika, reklamos, kad Amerika yra geriausia ðalis. Toli graþu taip nëra, tai tik reklama. Pavojus tik tas, kad nelegaliai gyvenu ðioje ðalyje. Jei gyvenu gerai, graþiai, t. y. nevagiu, nevairuoju girta, nedarau kitokiø kriminaliniø nusikaltimø, tai to pavojaus kaip ir nëra. Yra maþutis pavojus smegenims. Kai visà parà dirbi su senukais, kurie tø smegenø jau beveik nebeturi, pradedi jausti, kad ir tavo smegenys po truputá ima atrofuotis. Todël didþiai dëkui kompiuteriui, knygoms, kryþiaþodþiams!!! Jie neleidþia smegenims iðdþiûti. Iðvykau, nes nemaèiau galimybiø uþsidirbti tiek, kad nusipirkèiau savà stogà virð galvos. Dabar gerai, dabar duoda paskolas, bet ne visiems. Taigi tikslas uþsidirbti pinigø bûstui. Mama turëjo popierius vykti á konferencijà Amerikoje. Að su ja iðvykau kaip lydintis asmuo. Aiðku, ið anksto þinojau, kad pasiliksiu, kad konferencija yra tik priedanga iðvykti. Gal ir bûèiau kur nors kitur patraukusi, jei bûtø buvusi galimybë normaliai uþsidirbti, bet tuo momentu pasitaikë JAV. Ir sunkiausia, ir baisiausia buvo suvokti, kodël mane atveþë kaþkur á kukurûzø laukus pas kaþkokià iðprotëjusià bobulæ ir dar liepë èia miegoti. Sako èia tavo darbas. Verkiau 3 dienas. Bobulës bijojau, nes seniau niekada nebuvau susidûrusi su tokia baisia liga Alzheimeris. Buvo sunku suprasti 285
JAV
amerikonø kalbà, nors tikrai mokëjau angliðkai. Deja, angliðkai, ne amerikoniðkai. Sunku gal kokius pirmus 46 mënesius, kol pripranti prie jø kultûros. Þinoma, labai padëjo kalbos mokëjimas (jau geriau angliðkai nei visai nieko). O ðiaip ásikurti padëjo pusseserë, jai esu labai dëkinga. Nuo pat atvaþiavimo iki ðiol vis priþiûriu senutes. Kai esi nelegalas ðioj ðaly, didelio pasirinkimo neturi. Na, dar gali vaikus priþiûrët, kurie lipa ant galvø ir siunèia tëvus ant trijø raidþiø tikràja to þodþio prasme. Ið pradþiø darbà padëjo susirasti pusseserë, paskui agentûros. Èia yra darbø su gráþimu á namus arba su gyvenimu kartu. Teko dirbti ir po 810 val. per dienà, ir visas 24 val., t. y. su gyvenimu. Bet tai nereiðkia, kad nemiegi visà parà (na, aiðku, priklauso ir nuo senutës smegenø tûrio, nes kitos nemiega nei dienà, nei naktá ir tau neduoda miegoti). Labai daþnai darbe su gyvenimu dirbi 5 paras, o savaitgalá pasiimi iðeigines, t. y. 48 val. Kiti nedirba tik kas antrà savaitgalá. Sveikatos draudimo neturiu, nors, jei nutari gyventi ðioje ðalyje ilgai, já turëti tiesiog reikalinga, bûtina ir naudinga. Darbo garantijos tokios: þinai, kad dirbi su þmonëmis ne pirmos jaunystës, turinèiais sveikatos sutrikimø, galinèiais iðkeliauti Anapilin bet kurià dienà. Bum ir darbo nebëra, ieðkaisi kito, paieðkos gali trukti nuo savaitës iki keliø mënesiø. Geras dalykas tas, kad þinau, jog kiekvienà savaitgalá gausiu atlyginimà. Ðioje ðalyje jauèiuosi saugi. Policijos niekur nesimato, bet esant reikalui ji labai greit pasirodo. Ir tikrai galiu patvirtinti faktà, kad Amerikoj policininkas tavo draugas. Uþ darbà su gyvenimu gaunu 110 doleriø per parà. Nemokantiems kalbos, neturintiems vairuotojo teisiø ar praktikos siûlomas maþesnis atlyginimas. Kas dirba su gráþimu namo, t. y. valandiná darbà, uþ valandà gauna 915 doleriø, kartais tai priklauso nuo to, kiek valandø per dienà reikia dirbti. Uþ darbà su gyvenimu daþniausiai mokama 75120 doleriø. Toká darbà daþniausiai dirba nelegalai. Neteko girdëti, kad amerikonas toká dirbtø. Jei emigrantas legalus, jis daþniausiai susiranda darbà pagal savo specialybæ ar pomëgá. Nelegalai vyrai daþniausiai dirba statybose arba tolimøjø (ar artimøjø) reisø vairuotojais. Moterys nelegalës daþniausiai priþiûri senukus, dirba auklëmis ðeimose, kai kurios dirba masaþuotojomis, manikiûrininkëmis, kirpëjomis. Asmeniðkai mane senutës ðeima (aiðku, ir senutë, nes kitaip ten nedirbèiau) gerbia, sveikina su ðventëmis, o ir að neatsilieku lietuviðku 286
JAV
alumi pavaiðinu. Gaila, bet savo darbe jokio linksmumo ar ádomumo nematau. Tik ir laukiu savaitgaliø, nes tada galiu su brangiausiuoju, su draugais pabûti. Bet bjauriø dalykø bûna, nes yra tokiø senukø, kurie pridergia kur papuola, ir tau tenka tai valyti, o paskui dar ir senukà po duðu nuprausti, nes ir jis pats visas bûna pasipuoðæs tuo paèiu rudumu. Riebiai tariant, bjauru uþpakalius valyti. Bjauru, kai kartais batu á veidà gauni (o bjauriausia, kad nieko negali padaryti, nes þmogus juk serga). Bjauru, kai kartais tuo paèiu rudumu bûni apmëtytas. Amerikonai itin bendraujantys þmonës, kartais man atrodo, kad net per daug. Kai bendrauji su jais, atrodo, kad þmogus tikrai domisi tavimi, tavo sveikata, tikrai rûpinasi ir tikrai dþiaugiasi kartu su tavim, plaèiai ðypsosi, pritaria. O ið tikrøjø tik tuo momentu jis taip atrodo, o nusisukæs gal jau ir tavo vardà pamirðo arba tik ir dþiaugiasi, kad pagaliau baigë pokalbá. Mano nuomone, jie þmonës su kaukëmis. Bet niekada neturëjau problemø dël to, kad að ið kitur. Jie labai vertina plaèià ðypsenà, pritarimà, jiems labai patinka, kai su jais sutinki, nesiginèiji, nes, jei nors truputá paprieðtarausi, manau, supyks, nes jiems atrodo, kad yra protingiausia tauta þemëje (o þemë jiems prasideda ties Kalifornija ir baigiasi ties Niujorku). Jei amerikonas protingas, jis tikrai vertina europietiðkas þinias, supratimà, imlumà. Tiesiog viskà, kuo jie patys nepasiþymi. Daug ko èia negalima daryti, bet þmonës daro: ðiukðlina, vaþinëja girti. Tik tiek, kad uþ ástatymo paþeidimà èia baudþia laaabai skaudþiai. O Lietuvoje galima prasmukti uþ kyðius. Èia net nemëgink tokio dalyko siûlyti. Manau, èia viskas priimtina, net dirbti pardavëja su 18 auskarø veide, tatuiruotu kûnu, uþsimovus suplyðusias kelnes ar apsivilkus piþamà... Amerikoje ámanoma susikalbëti tik amerikoniðkai, t. y. angliðkai. Jie nemoka kitos kalbos ir nemano, kad jiems to reikia. Bendrauju su rusais, ukrainieèiais. Savaitgaliais su brangiausiuoju bûname kartu, tiesiog dþiaugiamës vienas kitu, lankome draugus, kartà per pusmetá nueiname á teatrà, lankome beveik visus lietuviðkus koncertus, kiek bûna. Kartà per metus atostogaujame, tada vaþiuojame pasiþvalgyti po Amerikà. O populiariausia tarp lietuviø, manyèiau, yra savaitgalio barbekiu su alumi pas draugus. Atvykau su mama. Mano mama èia sutiko draugà amerikonà. Gerà draugà, aèiûdie. Að su savo brangiausiu lietuviu. Vaikø dar neturime, 287
JAV
bet manau, kad vaikai èia adaptuojasi labai gerai ir greitai. Kiek turiu paþástamø, þinau, kad jie stengiasi iðlaikyti lietuvybæ namie, leidþia vaikus á savaitgalio lietuviðkas mokyklëles, grieþtai draudþia vaikams ðnekëti namie angliðkai, ir jei tëvai rimtai tuo uþsiima, jiems ir pavyksta. O yra tokiø lietuviø, kurie tiesiog didþiuojasi savo atþala, su jais bendraujanèia angliðkai, nes, jø manymu, lietuviø kalba vaikams Amerikoje visai nereikalinga. Su giminëmis bendraujame kaip ir bendravæ, likome tokie pat artimi, nesvarbu, kad Atlantas mus skiria. Draugø nemaþai atsisijojo, o tie, kurie raðo laiðkus dar ir dabar, nepamirðta pasveikinti su Kalëdomis tai tikriausi draugai. Lietuviai èia daþniausiai bendrauja su lietuviais. Yra visokiø þmoniø: vieni labai geranoriðki ir linkæ padëti, kiti net elementarios informacijos nesuteiks (gal ið pavydo?). Vyksta pakankamai lietuviðkø renginiø. Gal net kiekvienà savaitgalá gali rasti, kur nueiti pasilinksminti ar paþiûrëti lietuviø parodà. Pati jokioj veikloj nedalyvauju. Ketiname su brangiausiuoju gráþti, nors bilietø dar neturime. Kadangi esu nelegalë, tai atgal á Amerikà man kelio nebus. Labai dþiaugiuosi tais, kurie sugeba prisitaikyti ðioje ðalyje. Labai dþiaugiuosi tais, kurie vis dëlto ryþtasi gráþti á Tëvynæ. Labai gaila, kad gyvenantys Lietuvoj mano, kad èia, Amerikoj, pinigai ant medþiø auga. Labai gaila, kad jie nesupranta, kodël mes po tiek metø norime gráþti á tà ubagø ir durniø ðalá. Vieniems tik pinigas galvoj, o kitiems dar ir dvasiniai dalykai rûpi to labai pasigendu Amerikoj. Kiekvienam savo.
Niekam nesvarbu, ið kur tu esi Birutë Butënas, 49 metai, mokytoja, 14 metø JAV
Tai dideliø galimybiø ðalis, ávairiø tautybiø, rasiø, religijø miðinys, ðalis, kur visus jungia viena þemë, vardu JAV. Labiausiai man èia patinka didþiulës savivaldos teisës, visuomenës vaidmuo nuo apaèios á virðø, labai stiprios bendruomenës, tikra pilietinë visuomenë. Tiesa, kartais per daug konservatyvumo. 288
JAV
Mano vyras mokslininkas gavo pasiûlymà padirbëti vienoje geriausiø pasaulyje biochemijos laboratorijø. Jei mokslininkà pripaþásta JAV, já pripaþásta (ir paþásta) viso pasaulio mokslo visuomenë. Tik atvykus nemokëjau kalbos, neturëjau teisës dirbti, nebuvo draugø. Bet labai padëjo treèios kartos lietuvë. Dabar esu mikroschemø testo operatorë. Darbà radau pagal skelbimà laikraðtyje. Uþpildþiau anketà, iðlaikiau testà, gavau darbà. Man tenka nuolat dirbti su paèia naujausia technologija, tikrinti paèias naujausias programas. Kaip ir daugelyje gamybos kompanijø, kartais reikalavimai atrodo nelabai logiðki, bet tai kompanijos politika, turi jos laikytis. Dirbu 42 val. per savaitæ, uþdirbu 38 000 per metus. Darbo iki pensijos garantijø niekas neturi, bet turiu visus ámanomus draudimus sveikatos, dantø, akiø, gyvybës, invalidumo, ilgalaikio invalidumo, moku ámokas á kompanijos pensiná fondà, galiu ásigyti kompanijos akcijø su nuolaida, turime daug nuolaidø pirkdami kompiuterinæ árangà, automobilius. Atostogos 5 savaitës. Privaèios kompanijos neskelbia savo darbuotojø atlyginimø, iðskyrus CEO, bet yra tam tikri rëmai, pagal kuriuos nustatomi tos ðakos, tos kvalifikacijos ir pan. atlyginimai. Mano atveju tie rëmai yra nuo 25 000 iki 45 000 per metus. Emigrantai JAV dirba ávairø darbà nuo labai aukðtos kvalifikacijos techniniø darbuotojø, gydytojø, mokslininkø iki kvalifikacijos nereikalaujanèio darbo. Labai daug lietuviø vairuoja sunkiasvorius sunkveþimius, priþiûri senukus, dirba auklëmis. Darbuotojø ir darbdaviø santykiai èia labai atviri, demokratiðki ir lygûs ðefai vadinami vardais, galima laisvai reikðti savo nuomonæ, net nepalankià ðefui. Jokiø sankcijø uþ tiesos iðklojimà nebus. Amerikieèiai be galo tolerantiðki kitiems ir kitokiems, nekiðantys nosies á ne savo reikalus. Labai ðilti, geranoriðki, be galo jautrûs kito nelaimei, visada pasiruoðæ padëti. Á atvykëlius jie þiûri draugiðkai, niekam nesvarbu, ið kur tu esi. Tave vertina uþ tai, kas esi ir koks esi. Þmonës nelenda á asmeniðkumus, su bendradarbiais daþnai kalbama neutraliomis temomis: kas naujo, kà ádomaus nuveikei, apie sportà, kino filmus. Taèiau jei su þmogumi bendrauji artimiau, jis yra tavo draugas, gali bûti labai atviras, tabu temø nëra. Su draugais gali kartu atostogauti, ðvæsti, liûdëti, paverkti ant peties viskas galima. Ðiaip amerikieèiai vertina savarankiðkus, nepriklau289
JAV
somus, stiprius þmones, bet visada bus pirmieji, kai reikës iðtiesti pagalbos rankà, net jei jie nëra tavo draugai. JAV negalima taikyti lietuviðkø standartø duoti kyðá, sukèiauti, nesilaikyti ástatymø arba taikyti savus, bûti netolerantiðkam rasiø, tautø ar religijø atþvilgiu, nuolat raudoti, kaip viskas ir visur blogai. Su lietuviais èia beveik nepalaikome ryðiø, ðiek tiek bendraujame su viena lietuviø ðeima, bet visi mûsø draugai amerikieèiai. Èia mëgstamiausi kultûriniai laisvalaikio leidimo bûdai: kino filmai, koncertai, sporto varþybos, vakarienës vienas kito namuose, maþytës savaitgalio iðvykos, vaikø sporto varþybos. Beje, amerikieèiai mëgsta tiesiog pasëdëti namie ir paskaityti knygà. Kai vyras gavo nuolatiná darbà, mudvi su dukra atvykome po metø. Mûsø ðeima lietuviðka, kai atvaþiavome, dukrai tebuvo 10 mënesiø. Namie kalbam lietuviðkai, kas dveji metai vaþiuojam atostogø á Lietuvà, dukra kalba, skaito ir raðo lietuviðkai, nes susiraðinëja su pusbroliais ir pusseserëmis Lietuvoje, skaito lietuviðkas knygas. Santykiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais nepasikeitë, nes nuolat bendraujam telefonu, elektroniniu paðtu, susitinkam per atostogas. Kas antri metai atostogaujam Lietuvoje, kasdien skaitom elektroninæ spaudà, dalyvaujame rinkimuose, nuolat bendraujame su draugais ir artimaisiais. Lietuviðka veikla JAV vyksta, bet ne mûsø valstijoje, mes joje nedalyvaujame. Bijau, kad gráþti neþadam niekada, nors niekada nesakyk niekada.
Ðioje ðalyje gerbiami tik tie þmonës, kurie su savo problemomis susitvarko patys Saulius Butënas, 58 metai, mokslø daktaras, 15 metø JAV
Iðvykau, kad galëèiau geriau realizuoti savo moksliná potencialà, t. y. atlikti aukðto lygio mokslinius tyrimus ir spausdinti straipsnius geriausiuose mokslo þurnaluose. Gavau pasiûlymà atvykti á trumpalaikæ moks290
JAV
linæ staþuotæ. Paskui buvau pakviestas staþuotis ilgesniam laikui, o vëliau pasiûlë nuolatiná darbà. Pradþioje daugiausia sunkumø këlë kalba ir santykiai su þmonëmis, nors nepatyriau jokios diskriminacijos. Atvirkðèiai, naujieji bendradarbiai mane sutiko draugiðkai. Labai padëjo Amerikos lietuvë, dirbusi tame paèiame universitete. Dabar dirbu trisdeðimt aðtuonias valandas per savaitæ, uþdirbu 77 000 doleriø. Socialiai saugus jauèiuosi tik ið dalies, nes turiu visus ámanomus draudimus, bet darbo garantija priklauso nuo valstybës dotacijø mokslui. Mano atlyginimas nesiskiria nuo to, kurá gauna mano bendradarbiai amerikieèiai, turintys analogiðkas pareigas. Emigrantai JAV dirba viskà. Taèiau daugelis lietuviø emigrantø vairuoja sunkveþimius (vyrai) ir priþiûri senukus ar vaikus (moterys). Santykiai su kolegomis èia darbiniai ir daugiau maþiau draugiðki su visais, nes visø darbas ir atlyginimas priklauso nuo bendrø rezultatø. Ádomiausia nauji mokslo atradimai. Bjauriausia, kad tie atradimai nëra labai daþni. Amerikieèiai linkæ bendrauti, taèiau daþniausiai pavirðutiniðkai, neatskleisdami savo vidaus ir nesistengdami lásti á tavo dûðià. Taèiau tie, kurie tampa tikrais draugais, atsiveria daug labiau ir visada yra pasiruoðæ padëti, nors praðyti pagalbos patartina tik tikrai kritiðku atveju. Ðioje ðalyje gerbiami tik tie þmonës, kurie su savo problemomis susitvarko patys. Atvykëliø amerikieèiai stengiasi neiðskirti ið kitø (vietiniø). Vertina linksmumà, gerà nuotaikà, draugiðkumà, nemëgsta paniurëliø ir verksniø. Bet èia negalima nepraðytam kiðtis á kitø reikalus, nueiti nekviestam á sveèius ar uþeiti neperspëjus (net ir turint koká reikalà, net ir pas draugus). Bendraujame su viena ðeima, atvykusia ið Lietuvos, nors kur kas daugiau bendraujame su amerikieèiais. Daug laisvalaikio praleidþiama vaikø sporto renginiuose. Populiaru pasikviesti draugus ar bendradarbius pas save á namus ar bûti pakviestam pas juos. Bendradarbiai daþnai susirenka ðvæsti vienas kito gimtadieniø, vasarà populiarûs piknikai gamtoje. Ðeima atvyko metais vëliau, po to, kai að gavau nuolatinio darbo pasiûlymà. Prisitaikyti sekësi puikiai, nes dukrai buvo tik 10 mënesiø, kai ji atvyko èia. Namie kalbame tik lietuviðkai. Sunkiausia, þinoma, yra duk291
JAV
rai, bet ji neturi kito pasirinkimo namie privalo kalbëti lietuviðkai. Skrendame á Lietuvà atostogø kas antri metai, susiraðinëjame internetu su giminëmis, draugais ir buvusiais bendradarbiais, skambiname telefonu. Galbût iðëjæs á pensijà gráðiu á Lietuvà, nors tikimybë nedidelë.
Ieðkant darbo labai svarbu rodyti iniciatyvà Viktorija, 22 metai, studentë, 2 vasaros JAV
JAV labai didelë valstybë, negaliu teigti, kad mano patirti áspûdþiai apibûdina jà visà. Gyvenau maþame kurortiniame miestelyje Wellfleete (Masaèusetse), kuriame gyvenimas vasarà labai skiriasi nuo gyvenimo þiemà. Kita vertus, Niujorkas, kuriame praleidau kelias dienas, vëlgi visiðkai kitoks. Todël apibûdinti visà ðalá ypaè sunku. Gyvenimas didmiesèiuose labai skiriasi nuo gyvenimo provincijoje, ðiaurinë dalis nuo pietinës, o vakarinë nuo rytinës. Labiausiai krinta á akis tarsi nenatûralus þmoniø mandagumas ir ðypsenos. Pradþioje erzina prie pasisveikinimo bûtinai pridedamas How are you?, nors tai ir visai nerûpi. Taèiau pabuvusi ilgiau prie to pripratau maloniau gyventi, kai þmonës ðypsosi ir ne visada tos ðypsenos yra veidmainiðkos, ilgainiui iðmoksti atskirti tikras. O How are you? suteikia galimybæ uþmegzti pokalbá, jei kas nors ið besisveikinanèiø to norëtø. Esu studentë, abi vasaras vaþiavau norëdama uþsidirbti ðiek tiek pinigø, pakeliauti ir gerai praleisti laikà. JAV rinkausi todël, kad studentams nëra sunku gauti vizà, ir todël, kad galbût tokia gera galimybë gyvenime daugiau nepasitaikys, be to, ten lengva susirasti palyginti nesunkø ir gerai mokamà darbà. Darbà ir gyvenamàjà vietà buvau susiradusi ið anksto, todël negaliu sakyti, kad turëjau kokiø dideliø sunkumø. Dirbau valymo kompanijoje (valiau gyvenamuosius namus) ir kavinëje (dariau kavà, arbatà, nealkoholinius kokteilius bei nurinkinëjau indus nuo stalø). Pirmàjá darbà rekomendavo draugë Lietuvoje, o antràjá susiradau jau bûdama JAV. 292
JAV
Ten labai áprasta eiti á potencialias darbovietes ir uþpildyti praðymo priimti dirbti formà. Ieðkant darbo, labai svarbu rodyti iniciatyvà ir átikinti darbdavá, kad labai nori dirbti bûtent pas já. Kai uþpildai praðymo formà, darbdavys þada paskambinti, taèiau labai maþai tikëtina, kad jis tai padarys (tiesà sakant, jis greièiausiai net neperskaitys anketos). Reikia ateiti pas já po keliø dienø ir pasiteirauti, ar jau pagalvojo apie tavo kandidatûrà. Tada á tave galbût ir bus atkreiptas dëmesys. (Kol gavau darbà, pas savo darbdavá ëjau keturis kartus.) Per savaitæ dirbau apie 70 valandø. Visiðkai saugi socialiai nesijauèiau, nes, nors ir turëjau sveikatos draudimà, jis nedengë visø galimø gydymo iðlaidø. Turëjau tikrai gerus darbdavius, kuriais labai pasitikëjau, todël dël darbo jauèiausi tikra, nors dël formaliø darbo garantijø nebuvau tikra. Vidutiniðkai gaudavau 9 USD/val. Kadangi toje paèioje vietoje dirbau jau antrà vasarà, tai atlyginimas buvo truputá didesnis nei vidutinis. Nenorëèiau apibendrintai teigti, kad visoje ðalyje darbdaviø ir darbuotojø santykiai yra tokie pat. Manau, man labai pasisekë, nes abiejose darbovietëse santykiai su darbdaviais buvo draugiðki ir neformalûs. Dirbome kartu su kitais ávairiø tautybiø studentais ið Rytø Europos. Tarp jø pasitaikë ir draugiðkø þmoniø, ir ne. Bendravau su baltarusiais, bulgarais, rumunais, rusais. Linksmiausia buvo dirbti vakarais kavinëje, nes kolektyvas (áskaitant ir darbdavá) buvo jaunas ir labai draugiðkas. Bjauriausia bûdavo valyti ypaè neðvarius namus ir bendrauti su ánoringais ir ákyriais klientais. Þmonës linkæ bendrauti, draugiðki ir besiðypsantys, bet ne visada nuoðirdþiai. Ðalyje atvykëliai yra labai áprastas reiðkinys, todël á juos nëra þiûrima neigiamai, taèiau, be abejo, á atvykëlius nëra þiûrima kaip á sau lygius. Susikalbëti ámanoma tik angliðkai. Kadangi gyvenau prie vandenyno, tai ten populiariausia laikà leisti paplûdimyje. Labai daþnai rengiami vakarëliai prie lauþø vandenyno pakrantëje. Su tëvais ir draugais susiraðinëjau elektroniniu paðtu, bendravau telefonu. Gyvenau maþame miestelyje, kuriame buvo palyginti daug lietuviø studentø. Su kai kuriais ið jø sutariau puikiai, taèiau buvo ir tokiø, su kuriais dël nemaþos konkurencijos dël darbo, ir dël labai greitai sklindanèiø apkalbø sutarti sekësi nelabai gerai.
293
JAV
Kartais jautiesi, tarsi bûtum koks ufonautas Eugenija Misevièienë, 25 metai, verslo administravimo specialistë, beveik 3 metai JAV
JAV ðalis, kurioje lengviau uþsidirbti pinigø, bet pats gyvenimas labai ribotas. Galima daug keliauti. Man nepatinka kambarinis gyvenimo bûdas (daþniausiai labai daug laiko praleidþiama uþdarose patalpose, maðinose ir pan.), kyla pavojus nutautëti, nutukti ir susirgti depresija. Iðvykau mokytis magistrantûroje (tiesà sakant, ne pati sugalvojau, o draugai ákalbëjo). Pradþioje sunkiausia buvo suprasti, kodël èia atvykau, nuo ko pradëti, kà daryti toliau, o paskui priprasti prie maisto. Labiausiai padëjo mano bûsimas vyras (skubu pridurti lietuvis iki kaulø smegenø J). Dirbu vaikø priþiûrëtoja. Darbà radau pagal skelbimus laikraðèiuose (patarë kiti lietuviai taip ieðkoti). Dirbu 4048 valandas per savaitæ, turiu draudimà (nes to reikalavo universitetas, mokëjome uþ já patys), bet darbo garantijø jokiø. Ðiuo metu fiksuoto atlyginimo negaunu. Koks vidutinis atlyginimas, sunku pasakyti priklauso nuo valstijos ir kompanijos, kurioje dirbi, vidaus politikos. Emigrantai daþniausiai dirba valymo darbus, statybose (vyrai), priþiûri vaikus ir senelius (moterys). Kiti, turintys emigranto dokumentus ir aukðtàjá iðsilavinimà, dirba ir kompanijose kompiuteriu, bankuose ir pan. Bendradarbiø santykiai ávairûs, daþniausiai puikûs á akis, o uþ akiø bûna visaip, bet niekas visos rankos nukàsti tikrai neduoda. Mano darbas (ðiuo metu dirbu þurnaliste J) suteikia galimybæ tobulëti, bendrauti su þmonëmis (ávairiais), daþniausiai su savo tautieèiais (neretai aukðtuomenës þmonëmis J). Mano akimis, dauguma amerikieèiø nëra nuoðirdûs. Tai, kà jie sako, nebûtinai yra tai, kà galvoja, bet bendrauti neatsisako (nors vëlgi priklauso nuo þmoniø nepaþástamas þmogus retai kur lauke tave uþkalbins, nebent esi simpatiðka mergina, o jis vyriðkis, kuriam tu tikrai patikai J). 294
JAV
Kaip þiûri á atvykëlius? Bûtent taip ir þiûri kaip á atvykëlius (kartais jautiesi, tarsi bûtum koks ufonautas, nes þiûri á tave net ne kaip á atvykëlá ið kitos ðalies, o kaip á atvykëlá ið kitos planetos). Daugumai amerikieèiø atrodo, kad mes (emigrantai) visiðkai nieko nesuprantame ir neþinome, kas yra tas, jø supratimu, civilizuotas amerikietiðkas gyvenimo bûdas. Amerikieèiams nereikia rëþti á akis tiesos. Reikia elgtis standartiðkai, taip, kaip elgtøsi dauguma amerikieèiø tam tikroje situacijoje. Taip pat bûsi ávertintas, jei atsakingai þiûrësi á savo darbà, laikysies duoto þodþio. Èia negalima daryti net menkiausio dalyko, kuris prieðtarauja ástatymams (o prieðtarauja viskas, net ástatymai patys sau J). Kalbama vien tiktai anglø kalba J. Ispanø kalba susikalbësite su lotynø amerikieèiais, kuriø èia vis daugiau ir daugiau kiekvienais metais (jei bandysite uþkalbinti koká lenkà, tada kalbëti lenkiðkai galima, o jei rusà, tai jis dar rusiðkai suprastø J). Bendravau ne tik su lietuviais, nemaþai ir su rusais, lenkais, ispanakalbiais ir kitais atvykëliais ið Europos ðaliø. Laisvalaikiu þmonës eina á molus (prekybos centrus), sëdi prie televizoriaus kartais kartu pasëdëti pasikvieèia kà nors á sveèius. Oi, vos nepamirðau jie loðia kazino J, o lietuviai daþniausiai pragërinëja per savaitæ sunkiai uþdirbtus pinigëlius L. Vykau á Amerikà viena, bet èia suradau savo ðeimà J (jau minëjau anksèiau èia iðtekëjau, mano vyras mano vienintelë ðeima èia, Amerikoje). Mûsø ðeima grynai lietuviðka J (að pati esu rusø kilmës J, bet gimiau ir uþaugau Lietuvoje). Savo vaikø dar neturiu, bet þinau, kad vaikai èia neblogai prisitaiko, ypaè dar visai maþyèiai, o1620 metø jaunimas adaptuojasi tikrai sunkiai. Ar branginame lietuvybæ? O taip!!! Jau minëjau, kad mano vyras lietuvis iki kaulø smegenø. J Kaip pavyksta? Esame labai susijæ su lietuviø bendruomene, dauguma draugø lietuviai, namie lietuviðkai kalbame, valgome lietuviðkus patiekalus, klausomës lietuviðkos muzikos, skaitome lietuviðkus laikraðèius. Ið Lietuvos mums atsiunèia visko, ko ðirdelë uþsigeidþia. Pasiilgstu Lietuvoje likusiø artimøjø, labai!!! Su jais susiraðinëjame laiðkais, elektroniniu paðtu, pasiskambiname (su mamyte, labai jà myliu, daþniau, su kitais kiek reèiau dël laiko skirtumo ir kitø prieþasèiø. 295
JAV
Kai tik galime vaþiuojame namo!!! Stengiame savuosius palaikyti finansiðkai, visada ðirdimi esame su jais, vis galvojame, kad tikriausiai jau greitai sugráðime J. Yra dvi Amerikos lietuviø kategorijos: 1) tie, kurie labai nori bendrauti su kitais lietuviais (ir tai daro); 2) tie, kurie jokiø lietuviø net ið tolo matyti nenori ir atsiriboja. Dalyvaujame lietuviø veikloje (nesinori girtis, bet gan aktyviai). Kada gráðime, sunkus klausimas. Yra tokia rusø patarlë i choèetsa, i kolitsa (ir norisi, ir badosi). Labai sunku mesti viskà ir VËL pradëti nuo nulio (o juk në vienas nejaunëjame). Bet norëèiau, kad mano bûsimi vaikai á mokyklà eitø jau Lietuvoje (uþ metø dvejø jau pagalvoèiau apie ðeimos padidëjimà J).
Tikiuosi kada nors sugráþti Laurynas R. Misevièius, 35 metai, aukðtasis iðsilavinimas investicinë bankininkystë, savamokslis þurnalistas, 11,5 metø JAV
JAV kaþkada buvo vadinama neribotø galimybiø ðalimi. Dabar èia ásikurti jau sunkiau, bet vis tiek nëra per daug sudëtinga. Palankiai þiûrima á emigrantus. Èia turbût geriausios sàlygos norintiems tiesiog uþsidirbti, jeigu jie pusëtinai moka anglø kalbà ir nebijo ilgø darbo valandø. Èia saugu, neribotos galimybës keliauti, geros sàlygos pradëti verslà, ávairià veiklà, kurti. Þmonës bendrauja labai pavirðutiniðkai. Mano akimis þiûrint, èia nëra tikros demokratijos. Linksminamasi daþniausiai nykiai, be jokios ugnelës ar iðmonës dauguma tiesiog þiûri televizoriø. Jeigu prasikaltai, nors ir visai neþymiai, ir sulaikë policija (areðtavo) áraðas liks visam gyvenimui. Tai gali stipriai atsirûgti, kai pretenduosi á gerai mokamà darbà ar praðysi kokios nors licencijos. Be to, reikia áprasti auginti savo kredito istorijà, t. y. nuo pat pradþiø reikia tvarkingai mokëti mokesèius, apmokëti visas sàskaitas ir kt. Atrodo, kad niekas to netikrina, bet sistema tikrai veikia ir atsisuks prieð kiekvienà jos nesilaikantá 296
JAV
paèiu nepatogiausiu metu. Fiziniø pavojø èia daug maþiau nei Lietuvoje ar Rytø Europoje, èia ramiau. Pirmà kartà iðvykau mokytis, gavau stipendijà (siekiau verslo vadybos magistro laipsnio). Vëliau, baigæs mokslus, nutariau padirbëti, ákûriau savo firmà ir ásisukau á kapitalistiná velnio ratà. Dabar sunku iðtrûkti, bet tikiuosi vis vien kada nors sugráþti. Tuo metu JAV buvo sudarytos labai geros sàlygos mokytis. Dvejø metø magistrantûros studijos në cento nekainavo. Sunkiausia buvo pritapti prie amerikietiðko gyvenimo bûdo. Iki ðios dienos (prabëgus daugiau kaip 11 metukø J) dar nepritapau. Labiausiai padëjo vietinë lietuviø bendruomenë ir iðeiviai ið Rusijos, taip pat tai, kad prieð iðvykdamas neblogai mokëjau anglø kalbà. Dirbu finansø analitiku stambaus investicinio banko operacijø skyriuje, taip pat þurnalistu. Ásidarbinau per ádarbinimo agentûrà, jos èia labai populiarios. Pagrindiniame darbe dirbu apie 4550 valandø per savaitæ. Turiu visas socialines garantijas. Atlyginimas laikomas paslaptimi, todël galiu pasakyti tik tiek, kad jis didesnis nei vidutinis pragyventi, ðeimai iðlaikyti uþtenka. Atlyginimai labai priklauso nuo regiono, pavyzdþiui, Kalifornijoje ir Rytø pakrantëje moka daug daugiau nei, sakysim, Vidurio Amerikoje ir juo labiau JAV pietuose. Iki ðiol emigrantai daþniausiai dirbdavo aukðtos kvalifikacijos ir iðsilavinimo nereikalaujanèius darbus, bet pastaruoju metu situacija keièiasi vis daugiau kvalifikuotø specialistø. Santykiai tarp bendradarbiø gana ðalti darbas ir lieka darbas. Uþklasinës veiklos beveik nëra, beveik nebendraujama. Darbe ádomiausia tai, kad kasdien tenka ðnekëtis su ávairiø ðaliø ir valstijø þmonëmis. Beje, mûsø firma turi verslo santykiø ir su Lietuva (bet ne mano skyrius). Bjauriausia, kad turime iðsijuosæ dirbti prieð Kalëdas ar Naujuosius metus bankininkai tuo metu yra labiausiai uþsiëmæ. Amerikieèiai apskritai neatrodo linkæ atvirai ir artimai bendrauti su maþai paþástamais þmonëmis, juo labiau uþsienieèiais. Reikia iðsikovoti jø pasitikëjimà, áeiti á jø ratelá arba tiesiog atsisakyti daug ko uþsienietiðko dauguma jø gerokai arogantiðki. Ið iðorës amerikieèiai atrodo paslaugûs ir geranoriðki, bet tokie jie bûna tik jei reikia padëti kitiems, nereikia ádëti daug pastangø ir jei tai nieko nekainuoja. Vis dëlto, manyèiau, dauguma jø yra ðalti. Á atvykëlius jie þiûri ávairiai, net, sakyèiau, 297
JAV
palankiau nei daugelyje kitø ðaliø, juk visi jie, iðskyrus vietinius indënus, yra ið kur nors atvykæ tai emigrantø sukurta ðalis. Amerikieèiai vertina atsakomybæ, lojalumà ir þodþio laikymàsi, vengia tokiø, kurie mëgsta meluoti, iðsisukinëti. Praradus pasitikëjimà, labai sunku já atgauti. Èia negalima papirkinëti policijos, gerti alkoholiniø gërimø vieðose vietose, pakelti prieð kà nors rankà. Juokai juokais, bet nesilaikydami tokiø, atrodytø, savaime suprantamø, ðioje visuomenëje priimtø taisykliø ir normø, mûsiðkiai neretai ákliûva ir rimtai prisidirba. Nepatartina maþai paþástamø þmoniø klausinëti apie ðeimà, asmeniná gyvenimà, finansus ir netgi politikà amerikieèiai prie to nepratæ. Visur kalbama, þinoma, anglø kalba, daug kur ispanø, dar prancûzø, lenkø, rusø, lietuviø (Èikagoje J) kalbomis, o vokieèiø beveik ne. Bendrauju su lietuviais, rusais, nemaþai paþástu lenkø. Laisvalaikiu dauguma jaunimo eina á barus, taèiau man ten nyku, monotoniðka ir neádomu. Europietiðko stiliaus kaviniø ar klubø maþai. Sukûriau ðeimà jau atvykæs á JAV. Mano þmona taip pat ið Lietuvos, netgi ið Kauno J. Mûsø ðeima, galima sakyti, lietuviðka. Nors þmona yra etninë Lietuvos rusaitë, ji labai aktyviai ásitraukë á lietuviø bendruomenës veiklà. Saugoti lietuvybæ mums, þinoma, sekasi. Kasmet stengiuosi bent kartà gráþti á Lietuvà, kad nepamirðèiau natûralios lietuviø kalbos ir visø tradicijø. Su ðeima (tëvais) santykiai visiðkai nepakito. Palaikau ryðá internetu, bendraujame beveik kasdien, þinoma, draugai galbût ðiek tiek atsisijojo, giminës irgi daugelis jø gyvena savo gyvenimà. Bet kai apsilankau Tëvynëje, susitinkame, jei galime, bendraujame elektroniniu paðtu. Domiuosi Lietuvos ávykiais, skaitau spaudà, susiraðinëju su daugeliu Tëvynëje likusiø paþástamø. Aktyviai dalyvauju uþjûrio lietuviø visuomeninëje veikloje, turiu daug pareigø. Mûsø regione (Rytø pakrantëje) santykiai tarp lietuviø tikrai neblogi. Kuo toliau, tuo geriau susiðnekame ir su vyresnës kartos iðeiviais. Bet vis gaunu nerimà kelianèios informacijos, kad kitur JAV visko bûna (pvz., Èikagoje mûsø tautieèiø daugiau, bet vienybës ten maþiau). Lietuviø veikla Amerikoje vyksta, net labai ávairi (þr. www.javlb.org, www.alietuvis.com). Gráðiu á Lietuvà galbût po 510 metø. Bendrauju su jau gráþusiais ir daþnai apie tai màstau.
298
JAV
Amerikieèius geriausiai apibûdina vienas þodis fake Justas J., 22 metai, nebaigtas aukðtasis mokslas, transporto inþinieriaus specialybë, 8 mënesiai JAV
Paèià ðalá apibûdinèiau kaip tautø miðrainæ. Man patinka, kad þmonës èia malonûs (galbût tik fake, bet malonûs). Nepatinka 80 proc. juodþiø, o tiksliau jø elgesys (tikrai nesu rasistas, tiesiog dauguma jø daþnai elgiasi taip, tarsi bûtø atitrûkæ nuo civilizacijos neturi jokio gëdos jausmo). Yra pavojus bûti deportuotam namo, o daugiau viskas gerai. Po antro kurso iðvykau vasarai turëdamas J1 vizà uþsidirbti pinigø. JAV pasirinkau tiesiog todël, kad nelabai turëjau ið ko rinktis, be to, mano sesuo jau ten gyveno. Sunkiausia pradþioje buvo bendrauti jø kalba, persilauþti ir suprasti, kad að tai galiu. Daugiausia padëjo, þinoma, sesuo, jos draugai bei paþástami, sutikti lietuviai ir kiti rytø europieèiai. Teko bendrauti su bulgarais, ukrainieèiais ir kitais atvykëliais ið ávairiø Europos kampø, na, ir, þinoma, su amerikieèiais. Dirbau mechaniku, padavëjo padëjëju. Dabar jau kurá laikà dirbu statybose (darau vidaus apdailà). Dirbu vyriðkà darbà. Kolegos nenuobodûs, geri, padeda. Kol kas viskas tik gerai. Darbo gaunu per draugus, su kuriais susipaþinau èia atvykæs. Dirbu daþniausiai 60 val. per savaitæ, socialiai apsaugotas nesijauèiu, nes neturiu sveikatos draudimo, bet draudimà nuo nelaimingø atsitikimø darbo metu turiu. Atlyginimas kaip ir visur daþniausiai ið pradþiø moka 89 baksus/val. Savo uþdarbio nekonkretizuosiu. Viskas priklauso nuo tavæs paties, nuo to, kaip dirbi. Lietuviams mokama tiek pat kaip ir kitiems. Populiariausi emigrantø darbai: restoranuose, vieðbuèiuose, biuruose merginoms; autoservisuose, statybose, restoranuose, biuruose arba savas verslas vaikinams. Jei tik abi pusës nusiteikusios deramai, geranoriðkai, tai viskas darbe OK, bet bûna daug nesusipratimø, deja. Amerikieèius geriausiai apibûdina vienas þodis: fake (veidmainiai, apsimetëliai, netikros ðypsenos ir pan.). Dauguma jø kartais atrodo tokie, kad uþ dolerá ir motinà parduotø. Na, ne taip jau viskas blogai, bet èia tokiø þmoniø daug, negali pasitikëti. 299
JAV
Á emigrantus, sakyèiau, jie normaliai reaguoja, kaip sakiau, Amerika tautø miðrainë. Kiekvienas èia kaþkada buvo naujokas (ar bent jau jø protëviai). Èia jokiais bûdais negalima sakyti þodþio NIGER, nes gali daug bëdø prisivirti. (Atlantoje 60 proc. visø gyventojø yra juodþiai.) Kalbos: 1) anglø, 2) ispanø, 3) the 3rd language (ðitaip vietiniai amerikonai juokauja apie juodþiø nesuprantamà ðnekà). Laisvalaikiu populiariausia rengti PARTY: sukvieèiami draugai, o paskui tralialia. Susigalvojama ir daugiau atrakcijø: plaukimas valtimis kalnø upëmis, kateriu paraiþyt po eþerà, vandens motociklai, slidinëjimas kitoje valstijoje. Atlantoje organizuojami lietuviø susitikimai. Susitikæ su draugais aplanko koká auto-show ar kità renginá, eina á klubus ir t. t. Atvykau èia vienas. Atlantoje gyvena tik sesuo. Að pats stengiuos iðlaikyt lietuvybæ savyje. Su likusiais Lietuvoje susiraðinëjam, paskambinu. Nenoriu, kad santykiai nutrûktø, nors kartais labai nëra laiko. Santykiai tarp lietuviø JAV ávairûs, o Atlantoje visi lietuviai gan draugiðki. Yra Atlantoje lietuviø. Vyksta renginiø. Kai tik galiu, bûtinai dalyvauju. Ketinu gráþti, tik kada neþinau. Nenoriu likusio gyvenimo praleisti svetimoje ðalyje. Nesu didelis patriotas, bet Lietuvoje viskas atrodo paprasèiau.
Amerikieèiams labai svarbi ðeima Vaida Meizys (Meizienë), 33 metai, medicinos sesuo-slaugë (su aukðtuoju), 12 metø JAV
JAV þavi gamtos ir kultûrø ávairove. Ðalyje aukðto lygio ekonomika ir lygios moterø, vyrø ir maþumø teisës. Labiausiai man èia patinka labdaringi, uþjauèiantys þmonës, finansinë laisvë, darbø pasirinkimas, ðalies kultûrinë ávairovë ir gamtos ðedevrai. Labiausiai nepatinka viduriniø mokyklø mokymo sistema. Vaikai per ilgai sëdi mokyklose, mokydamiesi 6 valandas per dienà, jie turi tik 45 minuèiø pertraukà. Per daug spaudþiami mokytis jaunesnieji mokiniai, o abiturientai per maþai. Në300
JAV
ra viduriniø meno ar muzikos mokyklø. Rimèiau muzikos ar meno reikia mokyti privaèiai. Ðeimose bendraujama ne taip artimai kaip Lietuvoje. Amerika didelë, daug kas turi kraustytis á kitas valstijas, kad gautø geresná darbà. Moèiutës ir seneliai mato savo ðeimà tik per didþiàsias ðventes. Didþiausias pavojus netekti sveikatos. Jei þmogus suserga chroniðka liga, jo finansinë padëtis labai pasikeièia, nes gydymas brangus. Iðtekëjau uþ Amerikos lietuvio. Gyvenimo pradþia buvo sunki finansiðkai, nes vien mano atvaþiavimas á JAV daug kainavo (skambuèiai á Lietuvà, dokumentø tvarkymas, vestuvës, nedirbau iðtisus metus, kol patvirtino diplomà, gavau licencijà, iðmokau kalbà). Sunkiausia buvo priprasti prie JAV þmoniø gyvenimo bûdo. Man atrodo, jie labiau susikaustæ nei mes. Visur atsipraðinëja uþ menkiausià smulkmenà. Jei eidamas netyèia á kà nors atsitrenki, pas mus Lietuvoje niekas dëmesio nekreipia, o èia labai atsipraðinëja. Uþ kiekvienà dovanà asmeniðkai padëkoji, o paskui dar siunti laiðkà su padëka. Jei nenusiunti, ásiþeidþia. Tokios smulkmenos, kurios apibûdina JAV þmoniø kultûrà, buvo man svetimos. Dël to ne kartà buvau apðnekëta Amerikos lietuviø. Patys amerikieèiai daug paprastesni. Vyras labiausiai padëjo prisitaikyti prie JAV kultûrinio gyvenimo, aiðkino darbo etiketà. Surasti nauji draugai (dauguma ið Lietuvos) padëjo ákurti maþà lietuviø bendruomenæ didelëje ðalyje. Bendraudama su lietuviais maþiau pasiilgdavau Lietuvos. Etnografinë grupë Jorë taip pat malðino Tëvynës ilgesá. Dirbu kvalifikuota slauge (su aukðtuoju) ligoninëse. Darbà lengvai radau gavusi medicinos sesers licencijà, iðlaikiusi egzaminà. Manæs tiesiog ieðkojo darbdaviai. Prieð gimstant dukrai (prieð 7 metus), dirbau visu etatu 36 valandas. (Slaugës dirba 3 dienas po 12 valandø tai jau visas etatas, o virðvalandþiai pradedami skaièiuoti iðdirbus 40 valandø per savaitæ.) Dabar dirbu 24 val. per savaitæ (dvi dienas po 12 valandø). Jauèiuosi socialiai saugi. Atlyginimà moka valandiná, 2940 doleriø uþ valandà. Man moka kas savaitæ, ið algos iðskaièiuoja 30% mokesèiø. Jei pradedanti slaugë gauna draudimà, ji uþdirba apie 22 dolerius uþ valandà (reikia dirbti visu etatu). Patirties turinti slaugë gauna 26 30 doleriø uþ valandà. Að dirbu pagal kontraktà, neimu draudimo (uþ draudimà mokame savarankiðkai), todël gaunu nuo 29 iki 40 doleriø uþ valandà. 301
JAV
Emigrantai daþniausiai kiek padirba firmose, o paskui steigia savas. Keli mano paþástami turi savo namø kraustymo, namø valymo, langø dëjimo, statybos firmas. Mano tëtis, atvaþiavæs su þalia kortele prieð 5 metus, ásidarbino elektriku mechaniku nemaþoje firmoje. Visi lietuviai, kuriuos paþástu Vaðingtono apylinkëse, dirba kvalifikuotus darbus arba yra ásteigæ savo firmas. Santykiai su darbdaviais ir kolegomis profesiniai, riboti. Daktarø ir seseliø santykiai tik profesiniai, jokiø romanø per 8 darbo metus nemaèiau. Slaugës kartais suorganizuoja iðvykø po darbo, bet tai bûna labai retai, visi daugiausia uþsiëmæ savo ðeimos reikalais. Po darbo daugiau bendrauja jauni, nevedæ þmonës. Dirbu su labai sunkiais ligoniais. Man patinka jiems padëti, rasti vieno ar kito negalavimo prieþastis ir juos gydyti. Nepatinka kai kuriø slaugiø padëjëjø poþiûris á savo darbà (tinginiavimas). Tai sunkina mano darbà, o ir pacientas nukenèia. Nepatinka, kad vis daugiau popierizmo, atsakomybës. JAV gyvena labai skirtingi þmonës, atvykæ ið ávairiø ðaliø. Pastebëjau, kad geriausiai sutaria ir mezga savotiðkus draugystës ryðius þmonës, atvykæ ið tos paèios ðalies ar kultûrinës aplinkos. Japonai bendrauja su azijieèiais, europieèiai su europieèiais, meksikieèiai su meksikieèiais ir taip toliau. Patys amerikieèiai yra labai ðilti ir visada padës, jei reikës. Þmoniø temperamentas vëlgi priklauso nuo jø tautybës. Meksikieèiai, negrai, ispanai yra labai emocingi, skandinavai ðalti. Á atvykëlius þiûrima ávairiai. Kol kas að buvau tik giriama. Gal dël to, kad gerai kalbu angliðkai, turiu profesijà ir t. t. Èia nemëgsta negrø ir meksikieèiø. Meksikieèiai þinomi kaip apsileidæ, nekalbantys angliðkai tinginiai. Negrai juodþiai jau keièia savo ávaizdá stodami á universitetus, bet jø moterys per daug garsiai kalba ir per daug emocingos, storos ir vulgarios. Aiðku, ne visos, bet toks jø ávaizdis. Be to, labai daug juodþiø naudojasi sistema, t. y. nedirba ir gauna paðalpas uþ vaikus, kuriuos pasidaro daugiapartneriaudami. Amerikieèiai vertina darbðtø, labdaringà, aukðtai sëdintá þmogø. Negalima vieðai muðti vaikø, palikti jø vienø namie. Áprasta uþ viskà dëkoti, mokyklose labdariauti, padëti mokytojoms. Þmonës net á ligonines ateina pabendrauti su ligoniais. (Daþniausiai tai daro pensininkai.) Kokiomis kalbomis galima susikalbëti? Tai priklauso nuo to, kur gyveni. Visi kalba angliðkai, yra daug ispanø, tad kalbantys ispaniðkai 302
JAV
su jais susikalbëtø. Baltimorës apylinkëse gyvena rusø, þydø, kai kuriose parduotuvëse galima susikalbëti rusiðkai. Að pati turiu paþástamø tik ið Lietuvos. Dirbu su filipinietëmis, bet po darbo nebendrauju. Anksèiau dirbau su ruse sekretore, su ja eidavome á kavines, bet dabar mûsø ryðys nutrûko. Þmonës èia linksminasi baruose, klubuose. Jei rengiami baliai, visada bus alaus ir stipriø gërimø. Ðeimos linksminasi teminiuose parkuose, tokiuose kaip lunaparkai. Mes daþnai vykstame á Disnëjaus parkus, kuriuos apþiûrëti vienos dienos neuþtenka. Populiaru iðkylauti pajûryje. Yra pajûrio parkø, skirtø palapinëms pasistatyti. Þmonës gali vakare lauþà kûrenti prie vandens. Mes vaþiuojame á toká parkà bent kartà per metus. Ten gyvena laukiniai arkliai. Þiemà populiaru slidinëti. Amerikieèiams labai svarbi ðeima. Mes irgi stengiamës kur nors iðvaþiuoti visi kartu. Jei vyras negali ilgai atostogauti (dël darbo), tai bent dalá atostogø praleidþia su ðeima. Darbuotojai siunèiami á komandiruotes daþniausiai su vyru ar þmona. Mûsø dukra gimë Amerikoje. Lietuvoje ji jauèiasi labai gerai, kai nuvaþiuojame. Mûsø ðeimai labai svarbu iðlaikyti lietuvybæ. Su artimiausiais tëvo giminëmis nebendraujame dël asmeniniø prieþasèiø. Labai gerai sutariame su visais kitais iðtikimais draugais ir giminëmis, kurie netingi raðyti laiðkø ar turi internetà. Kiekvienà vasarà vaþiuojame á Lietuvà. Amerikos lietuviø santykiai kaip ir Lietuvoje ne visi sutaria. Vyksta lietuviø bendruomenës veikla Vaðingtono apylinkëse, veikia ðeðtadieninë lituanistinë mokykla. Að esu viena ið mokytojø. Ketinu gráþti pagyventi Lietuvoje nors 5 metus, jei tik pavyks verslas. Slaugës profesija mano ðeimos Lietuvoje neiðlaikytø, tik Amerikoje.
303
JAV
Padëjo mano paties valia ir ryþtas Vytautas Skapcevièius, 27 metai, finansø specialistas, 3 metai JAV
JAV tai ðalis, kur turi sàþiningai dirbti ir darbas tikrai duos rezultatø. Èia pajunti, kad viskas nuo tavæs paties priklauso. Kadangi mano mama gyveno JAV, gavau þalià kortelæ. Norëjosi iðmëginti jëgas, todël ir iðvykau á JAV. Tik atvykus sunkiausia buvo kalbëti ir susirasti draugø. Taèiau padëjo mano paties valia ir ryþtas. Darbà man rekomendavo tolimi paþástami. Reikëjo atlikti daugybæ testø, bet galiausiai ásitvirtinau. Negalëjau sau leisti patirti nesëkmæ, todël labai stengiausi. Dabar dirbu finansø patarëju ir draudimo brokeriu. Kadangi turiu savo verslà, dirbti tenka daugiau nei 50 valandø per savaitæ. Mano atlyginimas yra apie 60 000 per metus (vidutinis atlyginimas uþ panaðaus pobûdþio darbà ðalyje yra apie 40 000). Dabar jau kaupiu pensijai, turiu visus socialinius bei sveikatos draudimus. Kadangi pats dirbu ðioje srityje, ðvieèiu ir kitus lietuvius, rengiu jiems seminarus. Ádomiausia mano darbe tai, kad kiekvienà dienà iðmoksti kà nors nauja, jauti, kad nestovi vietoj, padedi þmonëms. Bjauru buvo tik pradþioj, o dabar viskas tik geryn. Santykiai su kolegomis daþniausiai ðilti, nors bûna visaip. Laisvalaiká leidþiu baruose, lankau parodas, iðkylauju prie Mièigano eþero, keliauju po JAV. Palaikau labai gerus santykius su kitais lietuviais, dalyvauju Pasaulio lietuviø centro veikloje. Dar bendrauju su italais ir rusais. Atvykëliai JAV daugiausia priþiûri vaikus ar vairuoja trokus. Vietiniai á imigrantus þiûri palankiai, nes JAV visuomenë ið tokiø atvykusiø sudaryta. Bet mes visada ir liksim atvykëliai. Pagrindinës kalbos ðalyje anglø ir ispanø. Patys amerikieèiai labai linkæ bendrauti, taèiau emocijø nerodo. Jie labai vertina, kad mes kalbam keliom kalbom, kad nebijojom atvykt ið toli, vertina mûsø, lietuviø, darbðtumà ir kokybiðkà darbà. Ðioje ðalyje jokiu bûdu negalima vairuoti iðgërus. O pagrindinis galimas pavojus bûti apgautam paèiø lietuviø. Pavyzdþiui, imant paskolà bûstui, gali bûti priþadëta viena, o gausi kita. Sunku þinant, kad Lietuva toli, kad ne taip daþnai ten nuvaþiuosi, ilgiesi draugø, ðeimos. Su likusiais Tëvynëje artimaisiais bendrauju internetu. Á Lietuvà gráþtu atostogø. 304
JAV
Vis dëlto mes esame lietuviai Arvydas Bagdonas, 26 metai, ekonomistas, 1,5 metø JAV
JAV savita ðalis. Tam, kas susijæ su bendravimu, kultûra, priekaiðtø nëra. Bet vis dëlto mes esame emigrantai ir kartais, pvz., ieðkant geresniø darbø, tai net labai jauèiasi. Daugelis sako, jog amerikieèiø ðypsenos dirbtinës nesutikèiau. Pagalbos visuomet ið jø sulauksi. Bet reikia ir paèiam stengtis bûti dëmesingam, kultûringam. Nors kiek ir mums reikia derintis prie jø, nes mes atvykome á jø ðalá. Savo tautiðkumà, individualumà taip pat turime iðlaikyti. Kai kuriose valstijose, miestuose yra lietuviø bendruomeniø, kuriø veikla labai aktyvi ir ávairi, todël nereikia nuleisti rankø ir paèiam stengtis joje aktyviai dalyvauti. Kaip þmogui seksis, priklauso nuo jo paties pastangø. Að labai dþiaugiuosi turëdamas galimybæ pabendrauti su ávairiø tautybiø þmonëmis. Kuo að nepatenkintas? Tuo, kad viskas mokama! Net per brangiai! Viskas, deja, atsiremia á pinigus! Pavojai priklauso nuo to, kur gyveni. Amerika tokia didelë, kad kiekvienas miestas ar valstija saugumo atþvilgiu skiriasi. Bet pagrindinis pavojus, mano nuomone, nutautëti, nes kai kurie tëvai tiesiog leidþia savo vaikams pamirðti lietuviø kalbà. Ðeimose kalba angliðkai, neleidþia vaikø á lietuviðkas mokyklas, o ir patys stengiasi kuo greièiau tapti amerikieèiais. Vis dëlto mes esame lietuviai. Atvykau èia studijuoti, pasisemti patirties, geriau iðmokti anglø kalbà. Maniau, kad á Europà visada spësiu nuvykti. O èia pasitaikë proga ir kodël gi nepabandþius? Sunkiausia buvo galbût tai, kad atvykau vienas. Buvau buvæs Amerikoje prieð 3 metus, tad þinojau, kur vykstu. Tiesiog sunkiausia buvo vienam, be ðeimos. Visi artimieji, draugai liko Lietuvoje. Aiðku, ilgainiui ir èia susirandi paþástamø, draugø. Nepaþástami þmonës labai daug padëjo. Uþ tai jiems labai aèiû! Ðiuo metu jie man kaip antroji ðeima. Esu istorijos mokytojas vienoje lituanistinëje mokykloje, dar dirbu gamykloje prekiø kokybës inspektoriumi. Darbo ieðkojau pats: neðiau, siunèiau savo CV, dalyvavau pokalbiuose ir po kurio laiko paskambino. Dirbu 40 valandø per savaitæ. 305
JAV
Sveikatos draudimas Amerikoje yra vienas svarbiausiø ir aktualiausiø. Todël ieðkant darbo reikëtø atsiþvelgti ne tik á atlyginimà, bet ir á tai, kokias socialines garantijas siûlo darbdaviai. Turbût þinote, kad gydymas Amerikoje labai brangus, todël radus darbà, kur siûlo draudimà ir maþesná nei kitur atlyginimà, vertëtø apie já pamàstyti. Jei ámonë priklauso unijai (profsàjungai), tai dar vienas pliusas tavæs taip paprastai ið darbo neatleis. Atëjus kalbëtis dël darbo reikia nebijoti iðsiklausinëti, kà siûlo darbdavys, kokios perspektyvos. Nes, pavyzdþiui, draudimà duoda tik po 3 ar 6 mënesiø (þiûrint, kokia ámonë). Todël reikia iðdirbti tam tikrà laikà. Pradþiai (1 ar 2 mënesiams) galima apsidrausti ir iðvykstant ið Lietuvos, taip bus paèiam ramiau, kol rasi darbà ir pan. Galiu pasakyti, kad pradþioje gavau minimalø atlyginimà tokia bûna daugelio pradþia. Gyvenu tarp lietuviø, tad su jais daugiausia bendrauju. Visi mano paþástami dirba arba valymo darbus, arba statybose. Imigrantai apskritai daþniausiai ásidarbina statybose, priþiûri senelius ar ligonius, valo namus arba vairuoja automobilius (limuzinus, taksi). Mano darbo kolektyvas labai geras, mûsø santykiai puikûs. Labai geri þmonës, mane ðiltai priëmë, su visais gerai sutariu. Bet, kiek teko girdëti, yra buvæ visko, kaip ir visur. Aiðku, darbuotojo ir darbdavio santykiai èia visai kitokie nei Lietuvoje. Daugeliui Lietuvos verslininkø dar reikëtø to pasimokyti. Amerikieèiai linkæ bendrauti, bent jau ten, kur að gyvenu. Aiðku, apie visus negaliu kalbëti. Emocijas jie moka reikðti uþtenka paþiûrëti jø þaidimus, bet kartais pamatai, kad tas jø dþiaugsmas netikras ir ne ið ðirdies. Atvykëliams ið pradþiø reikia uþsitarnauti pagarbà, gerà vardà tuomet lengviau su visais bendrauti. Aiðku, yra tekæ ir paèiam girdëti ne jûsø kraðtas, jûs tik atvykëliai. Labiausiai èia branginamas atvirumas. Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia atvykus á Amerikà iðnagrinëti tai ástatymai. Kiekvienoje valstijoje yra savø ástatymø, todël kartais reikia elgtis atsargiai. Kas nors mums gali atrodyti galima, o èia uþ tai gali bûti nubaustas. Be anglø kalbos, antroji kalba yra ispanø. Kiek þinau, maþai amerikieèiø mokosi kitø kalbø, daugeliui jø atrodo, jog Amerika visas pasaulis. 306
JAV
Kadangi Amerikoje atstumai yra dideli, tai kur nors nuvykti ir kà nors pamatyti reikia turëti nemaþai laiko ir pinigø. Todël turbût pagrindinis amerikieèiø laisvalaikio leidimo bûdas apsipirkinëjimas. Perka viskà be proto, o paskui gràþina. Iðvykau vienas, brolis ir tëvai liko Lietuvoje. Stengiuosi palaikyti kuo glaudesnius ryðius. Skambinu á Lietuvà arba laiðkus raðau. Lietuviø yra visokiø, kaip ir kiekvienoje valstybëje savø gyventojø. Kur að gyvenu, labai intensyvi lietuviðka veikla. Ðiuo metu veikia 6 lietuviðkos ðeðtadieninës mokyklëlës, baþnyèios, muziejus, restoranai, parduotuvës. Lietuviðkø maisto produktø galima nusipirkti lenkø ir amerikieèiø parduotuvëse. Planuoju dar 45 metus pabûti èia, o paskui þiûrësiu. Vis dëlto ateitá sieju su Lietuva. Atvykus á kità ðalá, svarbiausia nebijoti sunkumø, kuriø pradþioje bus. Visiems sunku. Gal kam ir lengviau bet ið pradþiø visi susiduriame su vienokiais ar kitokiais sunkumais (dël kalbos, dël bendravimo ar kt.). Todël svarbiausia nusiteikti ir þinoti, kad ne viskas lengvai pasiekiama ar gaunama. To gërio, kaip kaþkas yra sakæs, kad iðlipus ið lëktuvo iðkart pasitinka, nëra ir nebus. Gërá mes susikuriame patys. Daugelis klysta sakydami, jog mûsø diplomai yra nieko verti. Ið tiesø ir að taip maniau. Bet savo diplomus galima ávertinti. Pavyzdþiui, Amerikoje tai atlieka privaèios ámonës, pelno nesiekianèios organizacijos. Prieð pateikiant diplomà ávertinti, reikia þinoti, kokio diplomo ávertinimo reikia dël tolesniø studijø ar dël darbo. Tokie ávertinimai skirtingai kainuoja ir reikia pateikti tam tikrus dokumentus ið Lietuvos. Daugiau informacijos apie tai galima rasti internete (www.ece.org). Keli bendri patarimai, kuriuos jau turbût visi þino, daugelis juos kartoja, bet kartais jie pamirðtami: ruoðiantis iðvykti á kità ðalá, labai svarbu ið anksto pasidomëti ta ðalimi, miestu ir pan.; rekomenduoju apsidrausti dar prieð iðvykstant ið Lietuvos, bent mënesiui; reikëtø pasidaryti visø dokumentø kopijas ne tik sau, bet ir palikti Lietuvoje artimiesiems. Daugiau informacijos apie Ispanijà, Anglijà, Amerikà galima rasti ávairiuose diskusijø puslapiuose. Populiariausias ir, mano manymu, vienas ið geriausiø www.lietuvauzsienyje.com. Aiðku, reikia atsiminti, jog kiekvieno nuomonë yra individuali, reikia mokëti atsirinkti, kas svarbu. Að pats ðiame tinklalapyje radau sau naudingos ir svarbios informacijos. 307
308
NORVEGIJA
Norvegija; Norvegijos Karalystë Norge; Kongeriket Norge Sostinë
Oslas
Valdymo forma
konstitucinë monarchija
Plotas
323 759 km2
Gyventojø
4,6 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko)
1 val.
Piniginis vienetas
Norvegijos krona (NOK)
J
Sëdi ant suolelio du þmonës: vienas girtas, kitas irgi norvegas. 309
310
NORVEGIJA
VIZOS IR LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE VIZA Lietuva ir Norvegija yra pasiraðiusios bevizio reþimo sutartá, todël vykstantiems á Norvegijà Lietuvos pilieèiams vizos nereikia. Taèiau jei ketinate Norvegijos Karalystëje gyventi ilgiau nei 90 dienø per 6 mënesius, privalote gauti leidimà laikinai gyventi ðioje ðalyje. Tam, kad já gautumëte, turite susirasti darbà arba ástoti mokytis. LEIDIMAS GYVENTI Atvykæ á Norvegijà, per tris mënesius kreipkitës á savo gyvenamosios vietos policijos poskyrá ir pateikite praðymà iðduoti leidimà èia gyventi. Su savimi turëkite pasà arba asmens tapatybës kortelæ bei darbdavio patvirtinimà. Jei jûsø darbo sutartis bus trumpesnë nei 1 metams, leidimas gyventi jums bus iðduotas tik darbo laikotarpiui. Jei sutartyje darbo terminai nenustatyti, leidimas gyventi jums bus suteiktas 5 metams ir vëliau galës bûti pratæstas. Jei gyvenate Osle, praðymà dël leidimo gyventi Norvegijoje turëtumëte pateikti: Gr¸nland politistasjon Gr¸nlandsleiret 44 N-0190 Oslo Tel. (+47) 226 69 050 INFORMACIJA APIE LEIDIMÀ GYVENTI Norvegijos imigracijos direktoratas (Utlendingsdirektoratet, UDI) teikia visà informacijà apie leidimus gyventi ðioje ðalyje. Jo adresas: Utlendingsdirektoratet P.O. Box 8108 Dep. N-0032 Oslo Internete (www.udi.no) pateikiama informacija apie laikinàjá leidimà gyventi Norvegijoje keliomis kalbomis, tarp jø ir lietuviðkai. Galite kreiptis á Norvegijos imigracijos direktorato Imigracijos informacijos tarnybà (Opplysningstjenesten, OTS) adresu: Hausmannsgate 21 N-0182 Oslo 311
NORVEGIJA
Tel. (+47) 233 51 600 (darbo laikas 9.0014.30) El. paðtas
[email protected] Papildomos informacijos galite gauti susisiekæ su Norvegijos ambasada Lietuvoje. ASMENS NUMERIS Jûs turite uþsiregistruoti centriniame Norvegijos nacionalinio registro (folkeregisteret) skyriuje arba vietiniame Mokesèiø inspekcijos skyriuje. Tuomet jums bus suteiktas 11 skaitmenø asmens numeris (ID personnummer / f¸dselsnummer). Ðio numerio reikia norint gauti mokesèiø kortelæ, taip pat norint atsidaryti sàskaità Norvegijos banke. Jei planuojate vieðëti Norvegijoje tik laikinai, vietoj ðio numerio jums gali bûti iðduotas laikinasis numeris (D dummy number). Mokesèiø inspekcijos skyriø adresus rasite interneto tinklalapyje app.norway.no/styresmakter/liste.asp. Centrinis Norvegijos nacionalinio registro skyrius: Sentralkontoret for folkeregistrering Korespondencijai: Postboks 6300 Etterstad 0603 Oslo Vizitams: Fredrik Selmersvei 4 Oslo Tel. (+47) 220 77 000 Faks. (+47) 220 73 925 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.skatteetaten.no (þr. skyrelá International)
DARBAS REIKALAVIMAI NORINTIEMS LEGALIAI ÁSIDARBINTI NORVEGIJOJE Norintys ásidarbinti Norvegijoje naujøjø ES ðaliø gyventojai privalo gauti leidimà laikinai gyventi ðioje ðalyje. Norvegija taiko pereinamojo laikotarpio taisykles, pagal kurias Lietuvos Respublikos pilieèiai turi teisæ: 312
NORVEGIJA
· · · · ·
be leidimo gyventi Norvegijoje tris mënesius arba ðeðis mënesius, jei tuo metu ieðko darbo; dël leidimo gyventi Norvegijoje kreiptis ne tik á Norvegijos ambasadà Vilniuje, bet ir asmeniðkai á policijos poskyrá Norvegijoje; dirbti bet kokio pobûdþio darbà; vienu metu dirbti pas keletà darbdaviø; pratæsti leidimà neiðvykdami ið ðalies.
Dëmesio! Besikreipiantiems dël darbo leidimø Au-pair, dirbantiems sveèiams, praktikantams bei specialistams pereinamojo laikotarpio taisyklës netaikomos, jiems ir toliau galioja treèiøjø ðaliø taisyklës. Tai reiðkia, kad dël leidimo dirbti jie turi kreiptis á Norvegijos ambasadà Vilniuje ir sulaukti jo Lietuvoje. Jie taip pat turi sumokëti 800 NOK mokestá (mokestis mokamas ambasadoje litais pagal tos dienos lito ir Norvegijos kronos kursà apie 333 Lt). Norëdami pradëti savo verslà, per 7 dienas po atvykimo turite kreiptis á vietos policijos poskyrá. DARBO PAIEÐKA SKELBIMAI INTERNETE Norvegijoje dauguma darbo vietø skelbiamos internete. Jei nusprendëte ieðkoti darbo internete, uþsukite á: skelbimø tinklalapá www.finn.no, Norvegijos darbo birþos tinklalapá www.aetat.no, EURES tarnybos tinklalapá europa.eu.int/eures.
· · ·
NORVEGIJOS DARBO BIRÞA (AETAT) Norvegijos valstybinë ádarbinimo tarnyba vadinama Aetat. Ðios tarnybos Ádarbinimo centruose skelbiami darbo vietø sàraðai, galima nemokamai naudotis kompiuteriais, internetu, telefonu, faksu ir kopijavimo aparatais. Aetat galite uþsiregistruoti kaip darbo ieðkantis asmuo. Aetat aptarnavimo centras (Aetat Servicesenter, ASS) telefonu suteiks jums informacijos apie darbo vietas. Bûtø gerai, kad prieð skambindami ASS nuspræstumëte, kur ir koká darbà Norvegijoje norëtumëte dirbti. Galite kreiptis:
313
NORVEGIJA
Aetat Servicesenter (ASS) Tel. (+47) 800 33 166 (pirm.penkt. 08.0018.00) PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO AGENTÛROS Ieðkodami darbo Norvegijoje, galite uþsiregistruoti privaèiose trumpalaikio ir ilgalaikio ádarbinimo agentûrose. Jas rasite tinklalapyje www.gulesider.no (ieðkokite skyriuje vikarbyrå). TIESIOGINIAI KONTAKTAI SU BENDROVËMIS Ieðkodami darbo susisiekite su bendrovëmis tiesiogiai. Daþnai bendroviø interneto svetainëse bûna laisvø darbo vietø skelbimø skiltis. Be to, jûs galite patys kreiptis ir nusiøsti savo gyvenimo apraðymà, praðymà priimti á darbà bei rekomendacijas paprastu ar elektroniniu paðtu. EUROPOS ÁDARBINIMO PASLAUGOS (EURES) EURES (European Employment Services) tai Europos uþimtumo tarnybø ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos ekonominëje erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybës, Ðveicarija, Islandija ir Norvegija.
· · ·
·
314
Susisiekite su EURES Lietuvoje ir gausite daugiau informacijos apie Norvegijà. EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos skyriuose. Aplankykite EURES tinklalapius: Visos Europos www.europa.eu.int/eures Lietuvos www.ldb.lt/eures Norvegijos www.eures.no
· · ·
NAUDINGA INFORMACIJA IEÐKANTIEMS DARBO Kreipkitës á Norvegijos iðsilavinimo kokybës garantavimo agentûrà (NOKUT), jei norite, kad Lietuvoje ar kitoje ðalyje jûsø ágytas iðsilavinimas ir profesinë kvalifikacija bûtø ávertinti ir pripaþinti Norvegijoje. Daugiau informacijos rasite interneto tinklalapyje www.nokut.no.
NORVEGIJA
· · · ·
Dauguma Norvegijos darbdaviø reikalauja mokëti kurios nors Skandinavijos valstybës kalbà. Iðsamesnës informacijos apie norvegø kalbos kursus teiraukitës savo gyvenamosios vietos Norvegijoje savivaldybëje. Jeigu dirbate Norvegijoje, turite teisæ gauti toká patá darbo uþmokestá ir turëti tokias paèias darbo sàlygas kaip ir norvegai. Daugiau informacijos apie savo teises ieðkokite interneto tinklalapyje www.arbeidstilsynet.no. Ásidarbinus Norvegijoje, jums reikës turëti mokesèiø paþymëjimà (skattekort). Susisiekite su arèiausiai gyvenamosios vietos Norvegijoje esanèia Mokesèiø inspekcija. Aplankykite tinklalapá www.skatteetaten.no. Norëdami daugiau suþinoti apie darbo paieðkà ir gyvenimo bei darbo sàlygas Norvegijoje, vietiniame Aetat praðykite knygelës Living & Working.
BÛSTAS BÛSTO NUOMA NUOMOJAMØ BÛSTØ VARIANTAI Jaunimas mëgsta nuomotis butà keliese. Daþnai tai verta labiau, nei gyventi bendrabuèio kambaryje. Pigiausias bûsto variantas Norvegijoje vadinamas Hyvel tai maþas butukas su nedidele virtuve. SKELBIMAI SPAUDOJE IR INTERNETE Nuomojamø butø skelbimø galite rasti vietiniuose ir visos ðalies laikraðèiuose, pvz., Aftenposten. Jûs taip pat galite ádëti savo skelbimà, kad ieðkote nuomojamo gyvenamojo ploto. Didesniøjø laikraðèiø interneto svetainëse galite rasti nuomos skelbimø. Aftenposten interneto svetainë www.aftenposten.no. NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS Iðsinuomoti bûstà galite ir naudodamiesi nekilnojamojo turto agentûros paslaugomis. Agentûrø yra labai daug, jø adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose (interneto svetainë www.gulesider.no).
315
NORVEGIJA
NUOMOS KAINOS Nuomos kainos Norvegijoje priklauso nuo regiono ir miesto. Bûstø kainos smarkiai iðaugo per paskutinius dvejus metus. Didþiausios jos yra Osle ir kituose didþiuosiuose miestuose. Maþesniuose miestuose kainos auga, taèiau ne taip sparèiai kaip didmiesèiuose ar Oslo apylinkëse. Pavyzdþiui, trijø kambariø butas Oslo centre kainuoja apie 8 0009 000 NOK, bendrabuèio kambarys vienam þmogui kainuoja apie 2 0003 000 NOK. Á buto nuomos kainà daþniausiai jau bûna átraukti ir komunaliniai mokesèiai. Vanduo Norvegijoje kainuoja labai maþai. Uþ telefonà mokama atskirai. NUOMOS SUTARTIS Daþniausiai nuomos sutartys Norvegijoje ið pradþiø sudaromos vieniems, o vëliau penkeriems metams. Prieð iðsikeldami ið nuomojamo bûsto, turite ið anksto (paprastai prieð 3 mënesius) áspëti savininkà. Iðsinuomojant bûstà paprastai reikalaujama sumokëti uþstatà, kurá atgausite iðsikraustydami, jei paliksite bûstà toká, koká radote. NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS IR KITI TARPININKAI Bûstà galima ásigyti per nekilnojamojo turto agentûras, bankus ar advokatus. Bankai Norvegijoje teikia paskolas ásigyti nekilnojamajam turtui, kuris ir tampa paskolos uþstatu. Nekilnojamojo turto agentûrø sàraðà ir jø adresus galima rasti Norvegijos nekilnojamojo turto agentûrø asociacijoje adresu: Norges Eiendomsmeglerforbund Hansteens gate 2 0253 Oslo Tel. (+47) 225 42 080 Faks. (+47) 225 53 106 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë gammel.nef.no/English.asp Uþ nekilnojamojo turto agentûrø paslaugas paprastai sumokami komisiniai (tam tikras procentas nuo ásigijimo kainos).
316
NORVEGIJA
BÛSTO PIRKIMAS BE AGENTÛROS PAGALBOS Jei perkate bûstà nesinaudodami nekilnojamojo turto agentûros paslaugomis, turite teisiðkai áregistruoti pirkimo sutartá. Be to, prieð pirkdami nekilnojamàjá turtà nepamirðkite patikrinti, ar jis nëra ákeistas. Tai galima suþinoti ðalies registre (byskriver / sorenskriver). Norvegijos nekilnojamojo turto agentûrø asociacija (Norges Eiendomsmeglerforbund) parengë naudingà bukletà anglø kalba Information for consumers. Kreipkitës á asociacijà pirmiau nurodytu adresu ir galësite já gauti.
SVEIKATA APSILANKYMAI PAS GYDYTOJÀ Kai tik gaunate leidimà gyventi Norvegijoje, jûs apdraudþiamas Norvegijos sveikatos draudimu. Tuomet privaloma uþsiregistruoti pas vienà gydytojà, á kurá ir kreipsitës kaskart, kai jums prireiks medikø pagalbos. Jeigu susirgæs kreipsitës á gydytojà, turësite sumokëti 120 NOK. Tiek pacientui kainuoja kiekviena terapeuto konsultacija ar tyrimai. Taèiau jei lankotës pas gydytojà labai daþnai, po tam tikro skaièiaus apsilankymø visus kitus dengia valstybë. Vyresni nei 18 metø pacientai patys moka uþ stomatologo pagalbà, o jaunesniems ji yra nemokama. NEATËJIMAS Á DARBÀ DËL LIGOS Jeigu negalite ateiti á darbà dël ligos, privalote áspëti darbdavá paèià pirmà nebuvimo darbe dienà. Tris dienas galite likti namie, raðtu praneðæs darbdaviui (tiesa, tai leidþiama tik 4 kartus per 12 mën.), taèiau nuo 4-os dienos turite gauti gydytojo paþymà. Darbdaviui reikia pateikti ðià paþymà kuo greièiau. LIGOS IÐMOKA Kad gautumëte ligos iðmokà, toje darbovietëje turite bûti iðdirbæs bent 14 dienø. Ligos iðmoka yra jûsø atlyginimo dydþio, mokesèiai nuo jos sumokami áprasta tvarka. Savaitgaliai taip pat áskaièiuojami á sirgimo laikà. Iðsamesnës informacijos apie ligos iðmokas teiraukitës socialinio draudimo ástaigoje pagal savo gyvenamàjà vietà. 317
NORVEGIJA
LIGONINËS Dauguma ligoniniø yra valstybinës. Jos bûna ðalies, regioninës arba vietinës. Gydymas valstybinëse ligoninëse yra nemokamas. Yra ir privaèiø ligoniniø, teikianèiø mokamas gydymo paslaugas. VAISTAI Uþ vaistus pacientai Norvegijoje moka patys. Dalis jø parduodama su receptais, dalis be. Taèiau apskritai vaistø iðdavimo tvarka yra ðiek tiek grieþtesnë nei Lietuvoje.
SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI SOCIALINIS DRAUDIMAS ÁMOKOS Jei legaliai dirbate Norvegijoje, jûs turite priklausyti socialinio draudimo sistemai (folketrygden). Visi asmenys, dirbantys ir gyvenantys Norvegijoje, yra automatiðkai apdraudþiami ðiuo draudimu. Draudimo ámokas moka darbdavys ið jûsø atlyginimo. IÐMOKOS Norvegijos socialinio draudimo (folketrygden) paðalpos ir iðmokos: senatvës pensijos, naðliø ir naðlaièiø pensijos, invalidumo pensijos, ávairios iðmokos dël nedarbingumo, reabilitacijos, profesiniø ir kitø ligø iðmokos, vieniðiems tëvams, ligos, gimimo, ávaikinimo, nedarbo, medicininës prieþiûros, nëðtumo ir gimdymo, mirties ir laidojimo ir kt. MOKESÈIAI MOKESÈIØ SISTEMA Norvegijoje mokami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesèiai. Pajamø mokestis ir turto mokestis (mokestis uþ nekilnojamàjá turtà, automobilá, banko indëlius) yra tiesioginiai mokesèiai. Mokesèiai mokami ir vietos, ir ðalies valstybinëms institucijoms bei socialinio draudimo sistemai (folketrygden). Vienas svarbiausiø netiesioginiø mokesèiø yra pridëtinës vertës mokestis (merverdiavgift), jis sudaro 24% prekiø ir paslaugø kainos. Norvegija yra pasiraðiusi dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutartis su kitomis Europos ekonominës erdvës ðalimis, todël gráþus á Lietuvà 318
NORVEGIJA
dar kartà mokëti mokesèiø nuo Norvegijoje uþdirbtø pajamø nereikës (plaèiau apie tai skaitykite skyrelyje Prieð kraudami lagaminà, nepamirðkite...). Kiekvienoje mokesèiø inspekcijoje galite gauti bukletà apie mokesèius (Hva blir skatten), taèiau, deja, tik norvegø kalba. IÐ ATLYGINIMO IÐSKAIÈIUOJAMI MOKESÈIAI Darbdavys privalo atskaityti mokesèius prieð iðmokëdamas atlyginimà. Vietos Mokesèiø inspekcija jûsø praðymu iðduoda mokesèiø kortelæ, kurià tik ásidarbinæs turite pateikti darbdaviui. Norvegijoje mokesèiai mokami nuo visø per metus gautø pajamø, t. y. mokesèiai atskaitomi remiantis apytiksliais skaièiavimais, kiek per metus jûs uþdirbsite. Pajamø mokesèiai yra progresyviniai, jie priklauso nuo pajamø ir neapmokestinamøjø pajamø dydþio. Vidutinis pajamø mokestis yra apie 30%. MOKESÈIØ GRÀÞINIMO TVARKA Kiekvienais metais iki balandþio 30 dienos (savarankiðkai dirbantys asmenys iki vasario 28 d.) turite uþpildyti mokesèiø gràþinimo paraiðkà. Mokesèiø gràþinimo paraiðka ir bukletas, kaip jà pildyti, jums bus atsiunèiami kiekvienø metø sausio mën. Ið darbdavio jûs gausite atlyginimo ataskaità, kurioje bus pateikti duomenys apie jûsø per metus sumokëtus mokesèius, ámokas profesinei sàjungai (jei jai priklausote), pensijos fondui. Ðios informacijos reikës pildant mokesèiø gràþinimo paraiðkà. Jei vis dëlto kiltø sunkumø pildant paraiðkà, kreipkitës á vietos Mokesèiø inspekcijà. SPECIALIOSIOS MOKESÈIØ TAISYKLËS Jei gyvenate Norvegijoje trumpiau nei 6 mën., jums galioja specialiosios mokesèiø taisyklës. Apie ðias taisykles galite suþinoti savo gyvenamosios vietos Mokesèiø inspekcijoje.
PILIETYBË
Uþsienyje gyvenantys ðeimos nariai gali atvykti á Norvegijà gyventi pas savo ðeimos narius, jau gyvenanèius ðioje ðalyje. Artimiausi ðeimos nariai, gyvenantys ne Norvegijoje, gali kreiptis dël leidimo gyventi Norvegijoje ðeimos susijungimo pagrindu. Jei ásikûrëte Norvegijoje ilgam ir siekiate gauti ðios ðalies pilietybæ, turësite atitikti tokius reikalavimus: 319
NORVEGIJA
· · · ·
bûti ne jaunesnis kaip 18 metø; bûti legaliai pragyvenæs Norvegijoje ne maþiau kaip 7 metus ið eilës; turëti gerà reputacijà (t. y. bûti neteistas ir pan.); neturëti dideliø skolø (tokiø kaip nesumokëti mokesèiai, baudos, atsiskaitymai uþ paslaugas ir pan.). Praðymà suteikti Norvegijos pilietybæ turite pateikti vietiniame policijos poskyryje, ten gausite specialià paraiðkos formà ir suþinosite, kokiø dar dokumentø reikia. Pateikus visus reikalingus dokumentus, policija persiøs jûsø praðymà Imigracijos direktoratui (Utlendingsdirektoratet, UDI), kuris apsvarstys praðymà ir nuspræs, ar suteikti pilietybæ. Smulkiau apie Norvegijos pilietybës suteikimo tvarkà galite rasti UDI interneto tinklalapyje www.udi.no anglø kalba pasirinkæ skyrelá Citizenship. Taip pat visà reikalingà informacijà galite gauti vietiniame Norvegijos policijos poskyryje arba susisiekæ su Norvegijos imigracijos direktoratu ðiuo adresu: Utlendingsdirektoratet Hausmannsgt. 21 N-0182 Oslo Tel. (+47) 233 51 500 Faks. (+47) 233 51 501 El. paðtas
[email protected] AMBASADOS
Norvegijos Karalystës ambasada Lietuvos Respublikoje Mësiniø g. 5/2 LT- 01133 Vilnius Tel. (8 5) 261 0000 Faks. (8 5) 261 0100 El. paðtas
[email protected] Darbo laikas 9.0016.00 Priëmimo laikas 10.0012.00 Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijos Karalystëje Drammensveien 40 N-0244 Oslo Norvegija 320
NORVEGIJA
Tel. (+47) 221 29 200, Faks. (+47) 221 29 201 El. paðtas
[email protected] TRANSPORTAS LËKTUVAI Ðalies viduje daþnai keliaujama lëktuvais. Norvegijoje yra apie 50 60 oro uostø. Svarbu uþsisakyti bilietà ið anksto, tuomet jo kaina gali bûti netgi maþesnë nei kelionës traukiniu. Pagrindinës oro transporto bendrovës, siûlanèios skrydþius ðalies viduje, yra SAS (www.sasbraathens.no) ir Norwegian (www.norwegian.no), jos taip pat siûlo ir tarptautinius skrydþius. Ið Norvegijos oro uostø skrenda ir visø didþiøjø tarptautiniø oro transporto bendroviø lëktuvai. TRAUKINIAI Traukiniø eismas yra labai sutvarkytas. Vieni vaþiuoja lëèiau (regioniniai), kiti greièiau (ekspresai). Atitinkamai skiriasi kelionës kainos. (Studentams taikomos nuolaidos.) Visuomet verta pasidomëti bilietø kainomis, nes kelionë traukiniu kartais bûna ne pigesnë nei lëktuvu. Traukiniø tvarkaraðèius ir bilietø kainas rasite interneto tinklalapyje www.nsb.no. AUTOBUSAI Galite keliauti ir autobusais, taèiau daþnai jie vaþiuoja labai ilgai. Bilietø kainos ne kà maþesnës nei kitø transporto priemoniø. Autobusø marðrutai sudaryti taip, kad uþsukama á kiekvienà, net patá atokiausià, kaimelá. Todël autobusus rinkitës, jei norite ilgai pasivaþinëti ir pasigroþëti Norvegijos vaizdais. AUTOMOBILIAI Keliai Norvegijoje geri, visur yra aiðkios nuorodos, pakelëse netrûksta poilsio aikðteliø bei moteliø. Taigi kelionë automobiliu yra patogi ir be rûpesèiø. Ásidëmëkite, kad visoje Skandinavijoje greitis ribojamas iki 110 km/val., visi automobilio keleiviai (ir sëdintys ant galinës sëdynës) turi bûti prisisegæ saugos dirþus. 321
NORVEGIJA
AUTOSTOPAS Mëgëjams keliauti autostopu vertëtø þinoti, kad Norvegijos greitkeliuose stabdyti automobilius draudþiama. Taèiau apskritai toks keliavimo bûdas ten suprantamas ir priimtinas. Jei maðinas stabdysite degalinëje, greièiausiai jums pavyks pagauti krovininá sunkveþimá ar kokià kità didesnæ transporto priemonæ. Vilniaus autostopininkai pataria ant popieriaus uþsiraðyti ne konkretø miestà, á kurá vaþiuojate, o kelio numerá. DVIRAÈIAI Labai paplitusi transporto priemonë Norvegijos miestuose yra dviratis. Dviraèiø takai gerai árengti. Be to, Osle yra nemokamø dviraèiø, kuriais gali naudotis visi miestieèiai. Vaþinëti po miestà þmonës ásigyja gana paprastus ir nebrangius dviraèius, kad nepatirtø dideliø nuostoliø, jei juos pavogtø. Geresnis dviratis Norvegijoje kainuoja 2 0003 000 NOK. Jei norite ásigyti vaþiuojantá dviratá uþ kelis ðimtus kronø, galite eiti á policijos rengiamus rastø dviraèiø aukcionus.
TELEKOMUNIKACIJA MOBILUSIS RYÐYS Pagrindinës mobiliojo ryðio bendrovës Norvegijoje yra Telenor (www.telenor.com) ir NetCom (www.netcom.no). INTERNETO PRIEIGA Interneto kavinës yra gana áprastos, taèiau ne taip paplitusios kaip kitose ðalyse. Galbût todël, kad labai daug þmoniø tiesiog yra ásivedæ interneto ryðá namuose. SKAMBUÈIAI Á LIETUVÀ Skambuèiai á Lietuvà kainuoja gana brangiai, todël dauguma atvykëliø su namiðkiais susisiekia internetu, naudodamiesi Skype programa.
PAÐTAS PAÐTO ÞENKLAI Paðto þenklø galima nusipirkti paðto skyriuose ir Narvesen kioskuose. Kainas galima pasitikrinti internete (www.posten.no).
322
NORVEGIJA
SIUNTINIAI Daþnai pasitaiko, kad á Lietuvà siunèiami siuntiniai tiesiog dingsta. Saugiau siøsti registruotà siuntiná, taèiau tai gana brangiai kainuoja. Todël Norvegijoje gyvenantys lietuviai stengiasi perduoti siuntinius á Tëvynæ per kitus þmones. Labai daþnai tokius paketëlius uþ tam tikrà uþmokestá sutinka parveþti tolimøjø reisø vairuotojai.
RELIGIJA
Oficiali religija Norvegijoje yra evangelikø liuteronø. Jà iðpaþásta dauguma ðalies gyventojø. Taip pat yra ðiek tiek humanistø, sekmininkø judëjimø atstovø, musulmonø, Romos katalikø bei metodistø. Norvegijoje privaloma mokëti mokesèius Baþnyèiai. Galima pasirinkti vienà Baþnyèià arba savo mokestá pervesti vienai ið keliø organizacijø (nebûtinai religiniø). Jei nenorite mokëti në vienai ið jø, mokate valstybei.
KALBA
Norvegijoje yra dvi valstybinës kalbos: bukmol (bokmål) modernioji norvegø kalba, priklausanti rytø skandinavø kalbø grupei (kartu su dabartinëmis danø ir ðvedø kalbomis), ir nynoðk (nynorsk) naujoji norvegø kalba, taèiau ið tikrøjø ji priklauso vakarø skandinavø archajiðkø kalbø grupei (kartu su islandø ir farerø kalbomis). Apie 16 proc. vaikø lanko mokyklas, kuriose pagrindinë kalba yra nynoðk. Norvegijoje nemokamus norvegø kalbos kursus gali lankyti asmenys, atvykæ á ðià ðalá iki 2002 metø, arba tie, kurie yra susituokæ su ðios ðalies pilieèiais. Kursus rengia vietos savivaldybës. Iðsamesnës informacijos teiraukitës miesto, kuriame gyvenate, savivaldybëje. Dël mokamø norvegø kalbos kursø Osle galite kreiptis: Rosenhof Voksenopplæringssenter Dynekilgaten 10 N-0569 Oslo Tel. (+47) 223 87 700 Faks. (+47) 223 87 799 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.oslovo.no/rosenhof Pagrindinë uþsienio kalba Norvegijoje yra anglø, kitos vokieèiø ir prancûzø. Paprastai, ieðkant darbo Norvegijoje, bûtina sàlyga yra mo-
323
NORVEGIJA
këti norvegø kalbà, taèiau dirbant techniná darbà ar vieðbuèiuose ir restoranuose kartais pakanka gerø anglø kalbos þiniø.
KULTÛRA
Norvegijoje labai daug skaitoma, todël iðleidþiama ir parduodama daug knygø. Áþymiausi norvegø raðytojai Henrikas Ibsenas, Knutas Hamsunas ir Sigrid Undset. Ðioje ðalyje yra gilios muzikos tradicijos. Geriausiai þinomas kompozitorius Edvardas Griegas (18431907), dabartinis kompozitorius Arne Nordheimas ir dþiazo muzikantas Janas Garbarekas yra pripaþinti visame pasaulyje. Norvegø tapytojas Edvardas Munchas (18631944) pripaþintas visame pasaulyje. Verta paminëti ir naujø laikø menininkus, tokius kaip Jacobas Weidemannas, Fransas Widerbergas ir Oddas Nerdrumas. Gustavas Vigelandas (18691943) buvo pirmasis pasaulinio pripaþinimo sulaukæs norvegø skulptorius. Jo darbø nemokamai galima pamatyti Vigelando parke Osle.
VALIUTA
Norvegijos valiuta yra Norvegijos krona (1 NOK apie 0,43 LTL). Tikslius valiutø kursus rasite Lietuvos banko interneto tinklalapyje www.lb.lt.
MAISTAS
Norvegai valgo labai daug duonos. Sumuðtinis vadinamas duona su kuo nors. Ant duonos daþniausiai dedama sûrio, tepama uogienës, labai retai dedama deðros. Firmose ir ástaigose daþnai nëra valgyklos. Per pietus darbuotojai valgo atsineðtus sumuðtinius ir didþiuliais kiekiais geria kavà. Pietø pertraukos kai kur taip pat visai nëra þmonës valgo tiesiog prie darbo stalo. Pagrindinis dienos valgymas vakarienë. Tradicinis norvegiðkas maistas nelabai skiriasi nuo lietuviðko (mësa, pieno produktai, nedaug prieskoniø). Pakranèiø regionuose daugiausia valgoma þuvies, labai skaniai paruoðiamos krevetës ar laðiðos. Norvegijoje vis labiau populiarëja kitø ðaliø virtuvë. Atvykëliai èia valdo visà restoranø verslà, todël labai daug kiniðko, indiðko, meksikietiðko ir italiðko maisto restoranø, kuriuose galima iðties skaniai pavalgyti. Norvegijoje labai paplitæ greitojo maisto restoranai. Pastaruoju
324
NORVEGIJA
metu vis daugiau atsiranda indiðko maisto kioskeliø, kuriuose galima nusipirkti iðsineðti indiðkø troðkiniø. Greitojo maisto uþkandinëse galima suvalgyti deðrelæ, mësainá ar sumuðtiná. Ið gërimø norvegai labiausiai mëgsta vynà, o baruose neatsisako ir alaus bokalo. Vynas parduodamas tik specialiose parduotuvëse. Alkoholio pardavimo valandos ribojamos siekiant, kad ðalyje nebûtø alkoholizmo problemø. Kai kuriø lietuviðkø produktø Norvegijoje tikrai negausite. Duonos ten yra ávairiausios, taèiau tokios kaip lietuviðka nëra. Raugintø agurkø galima atsiveþti ið Ðvedijos. Mësa labai brangi.
PARDUOTUVËS MAISTO PREKËS Didþiausi maisto prekiø prekybos centrai yra Rimi, Rema 100, Lidl ir Mega. Ðvieþiø darþoviø ir net egzotiðkø vaisiø galite nebrangiai nusipirkti maþose turkø ar iranieèiø krautuvëlëse. O turgus Norvegijoje visai nepopuliarus. DRABUÞIAI IR AVALYNË Norvegijoje yra daug tarptautiniø tinklø parduotuviø, tokiø kaip H&M, Lyndex ir Kapal. Pigiø vyriðkø drabuþiø galima rasti parduotuvëje Dressman. Batai, palyginti su parduodamais Lietuvoje, yra gana brangûs. Labai populiarûs yra vadinamieji blusø turgûs (loppemarked), kuriuose rasite ne tik drabuþiø, bet ir buities rakandø, knygø bei visokiausiø sendaikèiø. PARDUOTUVIØ DARBO LAIKAS Sekmadieniais visos parduotuvës nedirba, iðskyrus nedideles specializuotas kiosko tipo parduotuvëles ir uþkandines.
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Laisvalaikiu þmonës mielai lanko kultûrinius renginius. Ypaè populiaru yra kinas. Norint nueiti á kino teatrà, bilietus patartina uþsisakyti ið anksto, nes prieð pat seansà jie daþniausiai jau bûna iðpirkti. Filmai neágarsinami, tik su subtitrais. Beje, ir per televizijà rodomi angliðki filmai tik su subtitrais. 325
NORVEGIJA
Dauguma norvegø poilsiauja gamtoje, turtingoje augalijos ir gyvûnijos. Ðeimos sportas ypaè populiarus. Norvegai teigia, kad slidinëjimas kaip tik ir kilæs ið jø ðalies. Apskritai Norvegijoje yra gana geros sàlygos sportuoti. Baseinai daþniausiai bûna sujungti su treniruokliø salëmis, yra sporto kompleksø, taèiau apsilankymas juose gana brangiai kainuoja. Þmonës labai mëgsta sportuoti gamtoje: vasarà plaukioti eþeruose ar jûroje, vaikðèioti, bëgioti, o þiemà slidinëti. Sporto ðakos labai priklauso nuo to, kurioje ðalies dalyje þmonës gyvena. Populiariausios yra futbolas, rankinis, ledo ritulys (kai kuriuose regionuose), slidinëjimas, dviraèiø sportas.
ÞINIASKLAIDA SPAUDA Didþiausi Norvegijos laikraðèiai ir þurnalai yra ðie: dienraðtis Aftenposten, sensacijø laikraðtis Verdens Gang, þurnalas ðeimai Hjemmet Mortensen, visos ðalies laikraðèiai Dagbladet, Dagsavisen. Yra labai daug leidiniø, ypaè regioniniø, kuriuose daugiausia raðoma apie vietinës reikðmës ávykius. Populiarus norvegø posakis: Jei norvegas nori kà nors pasakyti, jis nesakys to tiesiai, bet paraðys á laikraðtá. TELEVIZIJA Didþiausios Norvegijoje yra nacionalinës televizijos NRK ir NRK2. Kitos televizijos TV2, TV Norge, TV3, ZTV. Uþ televizijà privaloma mokëti tam tikrà mokestá. Jûsø adresas paprastai uþsiraðomas perkant televizoriø. Pasitaiko apsukruoliø, kurie pirkdami televizoriø teigia, kad iðsiveð já, pavyzdþiui, á Lietuvà. Tuomet adresas neuþregistruojamas, taèiau visuomet yra rizika, nes bet kada á namus gali ateiti tikrintojai ir iðaiðkëjus apgaulei reikëtø mokëti didelæ baudà.
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI Vaikø darþeliø kai kuriuose Norvegijos regionuose trûksta, ypaè Osle. Èia á darþelá vaikà reikia uþraðyti dar prieð jam gimstant. Dalis vaikø darþeliø yra valstybiniai, kiti privatûs. Visi vaikø darþeliai mokami. Jø kai326
NORVEGIJA
nos skirtingose savivaldybëse yra skirtingos. Neseniai priimtas ástatymas, kad vaikø darþelio kaina neturëtø virðyti 3 000 NOK per mënesá. Ir vaikø darþeliuose, ir mokyklose vaikams yra nesunku. Jiems beveik niekas nedraudþiama, vyrauja labai laisva atmosfera. Mokymas taip pat ne per daug intensyvus. MOKYKLOS Visas privalomas mokslas Norvegijoje yra nemokamas. Vadovëliai mokykloje (iki gimnazijos) taip pat nemokami. Vëliau uþ kai kurias mokymo priemones reikia mokëti. Norvegijoje yra kelios privaèios mokyklos. Apie 98,5% pradinukø lanko vieðàsias pradines mokyklas, o 96% vyresniø vaikø vieðàsias vidurines mokyklas. Dauguma privaèiø mokyklø taiko alternatyvius mokymo metodus. Nuo 1994 metø visi jaunuoliai nuo 16 iki 19 metø turi teisæ lankyti aukðtesniàsias vidurines mokyklas.
LIETUVIØ VEIKLA
2001 m. ákurta Norvegijos lietuviø bendrija veikia labai aktyviai, organizuoja ávairiausius renginius ir pritraukia vis daugiau nariø. Kiekvienas á ðalá atvykæs tautietis yra mielai laukiamas ir kvieèiamas prisidëti ir dalyvauti bendruomenës veikloje. Daugiau informacijos rasite interneto tinklalapyje www.nlbendrija.org. Norvegijoje kuriasi Lietuviø jaunimo sàjunga. Ji sieks suburti Norvegijos lietuviø jaunimà. Daugiau informacijos apie ðià organizacijà galite suþinoti internete (www.student.uib.no/~st03446/NLJS/apie.html). Osle veikia sekmadieninë mokyklëlë, kurioje 616 metø vaikai mokomi lietuviø kalbos ir paproèiø. Gintaro sekmadieninë mokyklëlë Engebråten mokykla Kapellveien 120 0493 Oslo Daugiau informacijos rasite interneto tinklalapyje www.nlbendrija.org/index_files/Mokykla.htm.
327
NORVEGIJA
Viskas priklauso nuo tavæs Laimonas, 32 metai, aukðtasis universitetinis iðsilavinimas, 2,5 metø Norvegijoje
Iðvykau á Norvegijà pagal projektà. Norëjau iðmokti dar vienà kalbà, pamatyti naujà ðalá, susipaþinti su naujais þmonëmis, uþsidirbti pinigø. Ið esmës rinkausi projektà, todël vaþiavau á tà ðalá, kurioje pagal já galëjau dirbti. Dirbu bendrosios praktikos slaugytoju. Uþ toká darbà Norvegijoje mokama nuo 262 000 iki 320 000 kronø per metus tai priklauso nuo iðdirbtø metø, iðsilavinimo, nuo to, kiek dirbama vakariniø pamainø, kiek pamainø tenka dirbti savaitgalá (uþ tokias pamainas mokami priedai). Dirbu 37,5 val. per savaitæ. Turint laiko ir noro ámanoma dirbti daugiau. Jauèiausi ir jauèiuosi socialiai saugus. Visi legaliai dirbantys Norvegijoje turi teisæ á medicinos paslaugas, uþ kai kurias paslaugas pacientas turi mokëti tik simbolinæ dalá. Turëjau ir turiu tas paèias darbo garantijas kaip ir Norvegijos pilieèiai. Daþniausiai imigrantai dirba nekvalifikuotà ir menkai mokamà darbà: þemës ûkio, paslaugø srityje. Darbo santykiai su darbdaviais ir kolegomis Norvegijoje ir Lietuvoje skiriasi kaip diena ir naktis. Norvegijoje darbdaviai daþnai giria ir kitaip motyvuoja darbuotojà, daþnai iðgirsi malonø þodá, paklaus, kaip laikaisi, prireikus pagalbos, jà gausi. Þinoma, daug kas priklauso nuo þmogaus. Bûna visko, bet daþniausiai darbdavys ir darbuotojas kalbasi kaip lygus su lygiu. Kolegos malonûs, supratingi, visada pasiruoðæ padëti. Norvegai taikûs þmogeliukai. Nelabai linkæ bendrauti, ðaltoki. Kaip þiûri á imigrantus?.. Kaip pats save pristatysi, taip á tave ir þiûrës! Bûk savimi, ir tiek. Norvegija puiki ðalis gyventi ir dirbti. Þinoma, kà tik atvykus sunku dël kalbos mokëjimo stokos, prisideda ir áprastos aplinkos ilgesys
Vëliau mano ryðiai su giminëmis ir draugais Lietuvoje susilpnëjo. Yra ásteigta Norvegijos lietuviø bendruomenë, kuri rengia ávairius renginius, bet juose nedalyvauju. Tenka bendrauti su atvykëliais ið Ðvedijos, Danijos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos. Kaip leisti laisvalaiká viskas priklauso nuo tavæs. Kavinës, barai, klubai, kinas, teatras. Labai populiaru ilsëtis gamtoje. 328
NORVEGIJA
Su savo dabartiniu ðefu susipaþinau lëktuve Erinija Lazdinytë, 25 metai, ekonomistë, 6 metai Norvegijoje
Turëdamas darbà Norvegijoje gali labai daug kà sau leisti. Þmonëms èia leidþiama uþdirbti. Pati að iðvaþiavau mokytis. Buvau mainø programos studentë mokëjau norvegø kalbà, todël nusprendþiau tuo pasinaudoti. Iðkart pradëjau studijuoti, bet kalba (dalykinë) buvo nemaþas barjeras, reikëjo daug pastangø, kad já áveikèiau. Ásikurti labiausiai padëjo tuometinis mano draugas ir ðeima. Nors norvegai linksmi þmonës, man nepatinka jø poþiûris á rytø europieèius ir uþdarumas. Kita vertus, jie vertina atvirumà ir nuoðirdumà. Á atvykëlius þiûrima kaip á antrarûðius, bent jau kol puikiai iðmoksti norvegø kalbà. Galima susikalbëti ðvedø, danø, anglø, kartais vokieèiø kalbomis. Su draugais ir giminëmis palaikome ryðá telefonu, internetu, kartà ar du kartus per metus nuvaþiuoju á Lietuvà. Dalis draugø dingo, taèiau patys iðtikimiausi vis dar Lietuvoje ir su jais bendraujame lygiai taip pat gerai kaip anksèiau. Norvegijoje paþástu tik kelis lietuvius. Tarp tø, kuriuos paþástu, santykiai gana ðilti, bet susitinkame nelabai daþnai. Girdëjau, kad èia vyksta lietuviø bendruomenës veikla, bet joje nedalyvauju. Esu atsakinga uþ vienos ámonës buhalterijà. Darbà susiradau atsitiktinai lëktuve susipaþinau su dabartiniu savo ðefu. Per savaitæ dirbu 37,5 val. Per mënesá gaunu 24 000 kronø atlyginimà jis panaðus á vidutiná norvegø atlyginimà uþ ðá darbà. Santykiai su darbdaviais bei kolegomis kaip lygiaverèiø þmoniø. Mano darbas man patinka, net neáþvelgiu neigiamø jo pusiø. Gráþti á Lietuvà neketinu.
329
NORVEGIJA
Laukiu naujo poþiûrio á mokslà Lietuvoje R., 30 metø, informatikos mokslø daktaras, 4 metai Norvegijoje ir 1 metai Belgijoje
Norvegija kontrastø ðalis, labai graþi gamta: apsnigti ir amþinu sniegu padengti kalnai, þali slëniai, gilûs fiordai, laðiðos, troliai, savotiðka architektûra nedideli mediniai miesteliai. Belgija graþios pilys ir citadelës. Norvegijoje labiausiai patinka saugumas miestuose ir gatvëse, gamtos groþis, iðplëtota ðalies infrastruktûra (ðvarûs tualetai su karðtu vandeniu aukðtai negyvenamuose kalnuose). Belgijoje þavi savotiðka miestø architektûra, belgiðkas ðokoladas. Labiausiai nepatinka Norvegijoje didelës kainos J, o Belgijoje þmoniø nenoras padëti ir suprasti socialiniais klausimais, milþiniðka biurokratija, negerbimas nustatytø normø, taisykliø ir netgi ástatymø (pvz., rûkymas neleidþiamoje ar vieðoje vietoje yra greièiau þygdarbis nei smerktinas reiðkinys). Iðvykau, nes universitetas nesuteikë galimybiø tæsti studijø (siekti mokslo laipsnio) Lietuvoje. Á Norvegijà pakliuvau atsitiktinai. Gavau ið Norvegijos el. laiðkà apie skelbiamà konkursà á doktoranto vietà, nusiunèiau dokumentus ir buvau atrinktas (ið 6 kandidatø), gavau darbà. Baigdamas studijas Norvegijoje, pradëjau ieðkoti darbo radau skelbimà apie postDoc pozicijà Belgijoje nusiunèiau dokumentus, buvau atrinktas (ið 5 kandidatø), gavau darbà. Tik atvykæs á Norvegijà, ilgëjausi namø, Lietuvos, draugø. Belgijoje buvo sunku prisitaikyti, nes kalbos nemoku. Norvegijoje labiausiai padëjo ten gyvenantys lietuviai, o Belgijoje darbo kolegos. Dirbu mokslo tiriamàjá darbà, uþtat sunku tiksliai suskaièiuoti darbo valandas. Dirbu, kol padarau, pasiekiu uþsibrëþtà tikslà. 1) Man mano darbas patinka. 2) Darbo laiko neskaièiuoju, nes siekiu padaryti darbà. 3) Ant popieriaus 37,5 valandos per savaitæ. Ádomiausia mano darbe rasti kà nors nauja, pavykæs ir nepavykæs eksperimentas J, kelionës, konferencijos, bendravimas su uþsienio partneriais. 330
NORVEGIJA
Bjauriausia, kad ilgai sprendþiami administraciniai klausimai (þr. toliau). Socialinio saugumo poþiûriu Norvegijoje viskas labai gerai. Nuo pirmos atvykimo dienos buvau socialiai aprûpintas, turëjau visas sveikatos draudimo garantijas, be problemø gavau banko sàskaità, reikalingas mokëjimo korteles. Belgijoje pragyvenæs daugiau nei pusæ metø dar nesu gavæs leidimo gyventi ir dirbti ðalyje. Atsakingoje institucijoje buvo paaiðkinta, kad tai gali trukti apie metus (ar ilgiau). Be tokio leidimo negaliu gauti socialinio, sveikatos draudimo, mokëti pensijos ámokø. Negaliu normaliomis sàlygomis gauti banko (VISA) kortelës. Socialiai, net bûdamas ES ðalies pilietis, jauèiuosi diskriminuojamas. Darbdavys iki ðiol neapdraudþia manæs privaèiai, nors realiø problemø nëra ir yra sutarta. Visa laimë, neteko per ðá laikà kreiptis á gydytojus. Laukiu geguþës 1-osios nuo tos dienos naujøjø ES ðaliø pilieèiai turëtø gauti tas paèias teises kaip ir senbuviai (tikiuosi, niekas nebus pakeista). Mano belgiðkas atlyginimas nuo lietuviðko skaièiumi nesiskiria (skiriasi valiutos). Norvegijoje pagrindiniai atvykëliø (tø, su kuriais bendravau) uþsiëmimai studijos, mokslo darbas, bet yra dirbanèiø ir paslaugø srityje, þemës ûkyje, remontuojanèiø automobilius. Vasaromis tekdavo sutikti namø daþytojø. O Belgijoje neþinau, nedaug teko (kol kas) bendrauti. Norvegijoje á naujus paþástamus ið pradþiø þiûrima atsargiai. Bet jei tampi draugu, suartëji, gali dûðià atiduoti. Belgai ramûs J. (Jei Norvegijoje 12 valandà nakties miesto centras kunkuliuodavo nuo þmoniø linksmybës, tai Belgijoje jau 10 valandà vakaro në gyvos dvasios gatvëje nesutiksi.) Norvegijoje atvykëlis turi tà patá statusà ir teises kaip ir èia gyvenantis. Jokiø kalbos barjerø 85% gyventojø puikiai kalba angliðkai (yra kalbanèiø ir kitomis kalbomis). Belgijoje á atvykëlius þiûrima labai atsargiai ir, sakyèiau, netgi nedraugiðkai. Norvegijoje labai nemandagu klausti apie atlyginimà! Norvegijoje kalbama norvegø, visada anglø, kartais rusø kalbomis. O Belgijoje prancûzø. Susikalbëti kuria nors kita kalba labai sunku (neminiu darbo kolegø, ten nëra jokiø sunkumø bendrauti angliðkai). 331
NORVEGIJA
Bet gatvëje, parduotuvëje ar kur kitur, nors þmonës ir supranta anglø kalbà, kalba labai nenoriai arba iðvis nekalba. Að pradëjau taikyti toká bendravimo modelá: (i) parduotuvëje su pardavëja pradedu kalbëti lietuviðkai (!!!); (ii) pamatau dideles nustebusias akis; (iii) tada paklausiu: ar jûs kalbate angliðkai?; (iv) veide daþniausiai pastebimas ryðkus palengvëjimas, po kurio jau bendraujama angliðkai (tada jau þmonës atsako anglø kalba, o ne prancûzø). Norvegijoje teko bendrauti su rusais, australais, suomiais, vengrais, marokieèiais, vokieèiais... (dirbau tarptautinëje universitetinëje grupëje, kur vienu metu tik vadovaujantys profesoriai buvo vietiniai norvegai). Belgijoje su prancûzais. Laisvalaikiu Norvegijoje populiariausia kelionës (dviraèiais, pësèiomis po kalnus), þvejyba. Belgijoje alaus baras (kukliai, ne iki þemës). Labai laukiu gráþimø Lietuvon. Jie nebûna ilgi, nes visas laikas skiriamas susitikimams su draugais ir buvimui su ðeima (tëvais, broliu). Su draugais, ðeimos nariais daþnai bendraujame el. paðtu, ICQ, Skype. Su tëvais susiraðinëjame ir áprastais laiðkais. Su Norvegijoje gyvenanèiais lietuviais susitikdavome labai daþnai paèiomis ávairiausiomis progomis. Kartu keliaudavome po ðalá, sumanydavome kitø uþsiëmimø. Belgijoje lietuviø bendruomenës veikla vyksta, bet nedalyvauju gyvenu ne sostinëje, kelionë pirmyn ir atgal palyginti brangi. Mieste, kuriame gyvenu, lietuviø sutikti kol kas neteko. Ðià vasarà planuoju tuoktis. Noriu vaikus auginti ir á mokyklà leisti Lietuvoje. Tikiu, kad gyvenimas Lietuvoje keièiasi, taèiau laukiu (norëtøsi) naujo poþiûrio á mokslà Lietuvoje.
332
NORVEGIJA
Policijos komisariate girdëjau darbuotojus ðvilpaujant Diana, 22 metai, ekonomikos studentë, Norvegijoje praleido dvi vasaras po 3 mënesius
Iðvykau á Norvegijà, nes bûtent toje ðalyje atsirado galimybë padirbëti ir uþsidirbti pinigø. Ten dirbo sesuo, paskui pakvietë ir mane. Dirbau prie konvejerio rûðiuodavome ir sverdavome pomidorus. Dirbau visiðkai legaliai, taigi jauèiausi saugiai. Per savaitæ dirbau apie 60 valandø. Atlyginimo nenorëèiau sakyti, bet man uþtekdavo. Kita vertus, patiems Norvegijos gyventojams uþ tà patá darbà mokamas gerokai gal net 45 proc. didesnis atlyginimas. Tai sezoninis darbas, toká dirba dauguma imigrantø þuvies fabrikuose, statybose. Tik atvykus sunkiausia buvo tai, kad neþinai, kaip nusigauti ið taðko A á taðkà B prireikë þemëlapiø ir draugø pagalbos. Labiausiai padëjo sesuo, draugës ir geri darbdaviai jie noriai mums pagelbëdavo kilus bet kokiø problemø. Buvo sunkoka priprasti prie orø ten jie labai permainingi ir vësesni negu Lietuvoje. Tai ðalis, kurioje pragyvenimo lygis labai aukðtas, viskas labai brangu. Beveik visi þmonës (net ir pensininkai) kalba angliðkai, galima susikalbëti ir vokiðkai, tad nekilo problemø dël kalbos. Lyginant su Lietuva, þmonës ten labiau atsipalaidavæ (ypaè savaitgaliais), kartais (ar net daþnai) nekultûringi. Jie nemëgsta svetimðaliø, o lietuvius laiko rusais. Norvegija áspûdingo groþio ðalis, ypaè kalnai. Þmonës labai rûpinasi gamta, jà priþiûri. Vairuotojai visuomet praleidþia pësèiuosius per perëjà (nes kitaip jiems gresia didelës baudos). Teko lankytis policijos komisariate (dël darbo vizos), jis paliko didþiulá áspûdá darbuotojai labai kultûringi ir paslaugûs, visi geros nuotaikos, netgi girdëjau darbuotojus ðvilpaujant (to pas mus, Lietuvoje, tikrai neiðgirsi), o þmonës ten ateina ir jauèiasi kaip namie. Apskritai nepasakyèiau, kad norvegai ðalti þmonës. Jie daug ðypsosi, bet kas slypi uþ tø ðypsenø, niekas neþino... Savaitgaliais jie per daug atsipalaiduoja ir geria, kartais net nesinori á tokius þmones þiûrëti. 333
NORVEGIJA
Pavyzdþiui, sëdëjau autobuse, vaþiavome per nedidelá miestelá, kuriame autobusui sustojus dvi sijonuotos panelës iðlipo ir pradëjo ðlapintis uþsilipusios ant gëliø vazonø ðalia autobusø stotelës, visi tai matë (beje, niekam ið tos ðalies gyventojø nuostabos tai nekëlë), o vairuotojas laukë tai baisu. Leisti laisvalaikio vaþiuodavome á miestà, kur vienoje vietoje yra visos kavinës, klubai. Ten þmonës pradeda rinktis apie 12 ar 1 val. nakties. O ðiaip jaunimas mëgsta rengti vakarëlius namie. Bûdama svetur labai pasiilgdavau Lietuvoje likusiø namiðkiø. Ryðius daugiausia palaikëme telefonu, kartais ir elektroniniais laiðkais. O santykiai su ten dirbanèiais lietuviais átempti. Daþnai lietuviai net apsimeta, kad nesupranta, kà kalbi. Taigi nenori prisipaþinti, kad ir jie ið Lietuvos. Ruoðiuosi gráþti á Norvegijà dar vienà vasarà, bet apskritai ketinu susirasti nuolatiná darbà Lietuvoje ir ten nebevaþiuosiu.
Emigrantas yra ypatingo likimo þmogus Daina Bogdanienë, 47 metai, aukðtasis iðsilavinimas; þurnalistika, vertimai, tarptautinis verslas, Norvegijos lietuviø bendruomenës valdybos pirmininkë, 15 metø Norvegijoje
Kartà diskutavome su draugu norvegu ir nutarëme, kad emigracija yra labai blogas dalykas ir kad kai kuriø valstybiø galvos turëtø atsipeikëti, nes bet koks emigrantas, atvykæs á kità ðalá, labai daþnai joje neprigyja ir visà laikà jauèiasi nelaimingas. Pavyzdþiui, að gyvenu Norvegijoje penkiolika metø ir galiu pasakyti, kad tikrai niekada èia neprigysiu, að tai þinau. Mane visà laikà trauks gráþti á Lietuvà. O Lietuvoje tu taip pat jau esi svetimas, kaþkas èia tau irgi nepatinka ir bëgi atgal á Norvegijà. Tu nori iðsirinkti geriausius dalykus ið abiejø ðaliø, o to juk nebus. Vienoje ðalyje geri vieni dalykai, kitoje kiti. Todël jautiesi tarsi bûtum ákritæs tarp dviejø këdþiø 334
NORVEGIJA
visur tau negerai. Ir ði dvasinë kanèia nuolatos persekioja. Vieni tai pripaþásta, kiti ne, dar kiti galbût kaþkuo jà slopina. Emigrantas yra ypatingo likimo þmogus, daþniausiai jis nëra laimingas. Atvaþiavæs á Lietuvà su kita patirtimi jis matys negeroviø ir sakys, kad viena ar kita èia yra blogai. O jam atsakys: Tu èia negyveni ir mums neaiðkink. O toje ðalyje, kurioje gyvena dabar, þmogus po kurio laiko taip pat pradeda suprasti kas ir kaip, mato kritikuotinø dalykø. Kai bando tai sakyti, vietiniai á tai þiûri skeptiðkai, kai kurie jam irgi sako: Ko tu èia kiðiesi? Tu ið viso ne mûsiðkis, èia ne tavo reikalas. Jeigu tau èia nepatinka, vaþiuok atgal á savo ðalá ir ten daryk tvarkà. Tas nepritapimas nei vienur, nei kitur màstanèiam þmogui yra sunkus. Todël, man atrodo, bus negerai, jei mes leisime labai didelei daliai savo tautos patekti á tokià nepritapëliø padëtá. Juk þmonës, kurie iðvaþiuoja, patys dar neþino, kas jø laukia, nors daþnas tikisi nuostabaus gyvenimo. Að paþástu tokiø, kurie gyvena uþsienyje dvideðimt ir daugiau metø ir vis tiek jauèiasi svetimi. Emigranto gyvenimas yra emigranto gyvenimas. Dvasiðkai jis tikrai nelengvas. Mes su minëtuoju draugu norvegu nutarëme, kad ðalys, kurios leidþia didelæ migracijà, turëtø atsitokëti. Juk þmonës atvaþiuoja, gyvena ðalyje, taèiau nepritampa ir tos ðalies nuoðirdþiai nemyli. Þinoma, daugelis naujai ðaliai bûna lojalûs, bet tik tol, kol joje patogu gyventi. Jei pasidaro sunku, pavyzdþiui, pablogëja ekonominë situacija, imigrantai daþnai puola kaltinti juos priëmusià ðalá. Net antra ar treèia imigravusios ðeimos karta, jau tos ðalies pilieèiai, susidarius átemptai situacijai gali atsisukti prieð savo ðalá, imti kovoti su jos valstybinëm struktûrom (kaip neseniai ávyko Prancûzijoje), tapti griovëjais, maiðtininkais. O tas nenusakomas jausmas, kurá að nuo vaikystës jauèiu savo gimtajam miestui Vilniui? Tai atlaidi meilë be jokiø reikalavimø, nesvarbu, ðvarus tas miestas ar ne, turtingas ar nuskuræs, graþus ar apgriuvæs. Ir þmonës, kuriø kiekvienas net ðiukðlëse besirausiantis benamis artimas, jei kalba lietuviðkai. Svetimà ðalá sunku pamilti. Kai kas sako, kad myli Norvegijà, myli Anglijà, bet ið tikrøjø tai tas pats, kas mylëti ávaikintus vaikus, tai ne nuoðirdus, bet ásikalbëtas, netikras jausmas. Taigi ðalys, kurios lengva ranka leidþia savo þmonëms iðvaþiuoti, nieko nedarydamos, kad jie pasiliktø, ir tos, kurios kvieèia ávaþiuoti, norëdamos pigios darbo jëgos, visa ta migracija, kuri dabar taip skatinama 335
NORVEGIJA
Europoje, ta vieningos Europos idëja ið tikrøjø gausina nelaimingø þmoniø skaièiø. Be to, taip ðalyse auginami þmoniø dariniai, kurie, susiklosèius tam tikroms aplinkybëms, atsisuks prieð jas. Tai tarsi kokiø vëþio làsteliø plitimas. Trumpam nuvaþiuoti, pamatyti, pagyventi, pabûti yra gerai, bet turi bûti kokios nors gràþinimo programos, ir pati Lietuva turi bandyti iðvykusius þmones parsivilioti atgal. Kartais galvoju, kà man daryti, kaip galëèiau gráþti, kà veikèiau Lietuvoje. Að esu lituanistë, Lietuvoje apie ðeðerius metus dirbau mokytoja rusø mokykloje. Iðvaþiavusi á Norvegijà dirbau informaciná darbà, buvau vertëja, nes mokëjau kelias kalbas, bandþiau dirbti ir komercinëse struktûrose. Lankiau ir verslo mokyklas, ágijau ðiek tiek verslo þiniø, bet tai ne mano sritis. Man vis tiek artimesnë filologija, patinka raðyti. (Ir dabar raðau á Lietuvos rytà apie Norvegijà, niekad nesu nutraukusi tø ryðiø.) Turiu nuosavà butà Osle, nuosavà butà Vilniuje, susitvarkau su ta visa ekonomika ir galëèiau gráþti. Vakar kalbëjausi su savo buvusia kolege mokytoja, klausiau jos: Kaip tau atrodo, jei gráþèiau ir eièiau dirbti mokytoja á mokyklà, ar suprastø mane þmonës? O ji man sako: Tikriausiai labai daug kas sakytø, kad esi arba kvailë, arba visiðka nevykëlë, kuri nesugebëjo uþsienyje pritapti ir pabrukusi uodegà sugráþo atgal. Paskutinë vargðë. Dabar að duonà uþsidirbu vertëjaudama teismuose nusikaltimus Norvegijoje padariusiems lietuviams. Ið to uþsidirbu pinigø, bet manau, kad prasmingiau bûtø gráþti á Lietuvà ir dirbti su vaikais, mokiniais, kad jie netaptø tais kriminaliniais nusikaltëliais. Ir skaudina, kad toks, sakyèiau, kilnus noras liks nesuprastas. Pavyzdþiui, toji mano draugë mokytoja pasakoja: Kai einam á barus su draugëm, daþniausiai niekam nesakom, kad mes mokytojos, jau geriau sakom, kad esam kirpëjos ar seselës. Pasirodo, bûti mokytoja gëda, mokytojai laikomi kvailiais, nesugebëjusiais geriau ásitaisyti. Mokytojo prestiþas Lietuvoje yra visiðkai kritæs. O að, pavyzdþiui, nenoriu bûti kaþkokia atmata, nenoriu, kad á mane èia gráþusià visi þiûrëtø kaip á vargðæ. Jeigu gráþèiau, tai bûtø sàmoningas mano pasirinkimas, kad galëèiau Lietuvoje gyventi prasmingesná gyvenimà. Galima bûtø nekreipti á tai dëmesio, bet juk þmogus yra socialinë bûtybë, jam svarbu tai, kà 336
NORVEGIJA
apie já mano kiti, todël þinau mane þeistø toks neigiamas aplinkiniø poþiûris, nes að galëjau ir toliau puikiai gyventi Norvegijoje, uþdirbti pinigus ið tø teismø ar dar ið ko nors
Bet man tai neteikia moralinio pasitenkinimo. Manau, kad daugelio esanèiøjø uþsienyje situacija gana panaði ðirdies gilumoje jie norëtø gráþti, bet Lietuvoje kai kurios profesijos, kurios ið tikrøjø yra labai garbingos ir reikalingos, neturi jokio prestiþo, be to, labai prastai apmokamos. Juk Lietuvoje garbingiau sëdëti kokioje kvailoje ministerijoje ar savivaldybëje, nors ir neaiðku kokia ið to nauda visuomenei, o ne, pavyzdþiui, mokykloje ugdyti bûsimuosius ðalies pilieèius. Tai absurdas. Kiek esu bendravusi su uþsienieèiais, jiems visai ne gëda pasakyti, kad dirba padavëju ar kasininku. Jie gerbia save, taip pat gerbia ir kitus þmones. Kartà mano sûnus, kuris nuo ðeðeriø metø augo Norvegijoje (jam dabar dvideðimt), davë èia, Lietuvoje, interviu ir pasakë: Að noriu gyventi Lietuvoje. O kai jo paklausë, kuo jis èia dirbtø, atsakë: Ai, nors ir Maximoje kasininku. Paskui, kai jis papasakojo savo draugams lietuviams apie ðá pokalbá, kuris turëjo pasirodyti spaudoje, ðie jam patarë tuètuojau paskambinti þurnalistei ir viskà paneigti, nes toks darbas, pasirodo, yra didþiulë gëda. Uþsienyje dirbti paprastus darbus þmonëms nëra gëda, nes visuomenë neþiûri á tai neigiamai, supranta, kad visoks darbas yra reikalingas. Na, o ið uþsienio á Lietuvà visi nori gráþti tik kaip didþiuliai laimëtojai. Jei jau gráð, tai kaip Benas Gudelis, Marèiulionis ar Sabonis, kurie nusipirko èia namus, turi verslà ir puikuojasi aukðtuomenëje
Gráþti á ankstesná savo darbà, pavyzdþiui, mokytojo, laikoma visiðku neprestiþu. Dël to þmonës mieliau lieka uþsienyje, iðgyvena frustracijà, bet negráþta. Lietuviai, su kuriais bendrauju Norvegijoje, turi pakankamai prestiþinius darbus daktarai, vertëjai, kompiuteriø specialistai, administratoriai, verslininkai, medicinos seselës seneliø namuose (beje, ten dirba seselës, Lietuvoje dirbusios operacinëse). Jie jauèiasi gerai, nes uþdirba pinigø. Toks yra pirmasis etapas kokius 510 metø tau yra gerai, nes uþ tavo darbà mokami pinigai ir tu gali neskaièiuodamas jø daug kà sau leisti, atostogauti, þodþiu, turëti aprûpintà gyvenimà. Bet paskui, po kokiø deðimties metø, tie pinigai pradeda nieko nebereikðti, þmogus atsimuða á beprasmybës sienà... Tuomet ieðkoma hobio, prasmingos veiklos 337
NORVEGIJA
po darbo ar svajojama apie gráþimà á visavertá gyvenimà Lietuvoje. Bet kuo ilgiau gyveni uþsienyje, tuo labiau tai tampa nebeámanoma. Daugelis tokios dvasinës bûklës nenori pripaþinti net sau, bet, patikëkite, tokia emigranto duona. Ne veltui ið amerikø net ir po keliasdeðimties metø á Tëvynæ vis dar gráþta lietuviai. Daug atvykëliø ið Lietuvos, ypaè pastaruoju metu, Norvegijoje dirba statybose. Daþniausiai tokie þmonës atvaþiuoja nelabai kà mokëdami ir dirba visokius atsitiktinius, nekvalifikuotus darbus. Kai kurie ásidarbina padavëjais, virëjais, kepëjais. Lietuvoje jiems bûti virëju ar padavëju neprestiþas (jei nedirbi Stikliuose), o Norvegijoje bûti virëju ar padavëju jiems visai priimtina. Tiesa, patys norvegai virëjais irgi nedirba, bet ne todël, kad tai neprestiþinis darbas, o todël, kad jis sunkus. Apskritai Norvegijoje pastebima tendencija, kad sunkesnius fizinius darbus dirba imigrantai, o norvegai mieliau renkasi biuro profesijas ðvarø darbà prie kompiuterio kur nors administracijose ar vieðosiose ástaigose, versle. Á atvykëlius norvegai visgi þiûri su uþslëptu prieðiðkumu, nes ðie yra konkurentai, atimantys ið jø darbo vietas. Nesvarbu, kad jie patys tø darbø nedirbtø, vis tiek nepatenkinti, be to, mes jiems nepaþástami, svetimi, kaþkokie atsibastëliai. Tai atvirai ir agresyviai neiðsakoma, slepiama, bet tà justi gali. Tarp mano draugø yra keletas norvegø, bet daugiausia bendrauju su atvykëliais. Á norvegø visuomenæ sunku ásilieti. Jie turi vaikystës, kiemo, klasës, mokyklos, studijø draugus. Kadangi atvaþiavau, kai man buvo trisdeðimt, su norvegais susidraugauju tiktai per draugø draugus. Lietuviui turëti norvegø draugø yra prestiþo reikalas, todël su savo draugais lietuviais jie draugø norvegø nepaþindina, saugo tik sau. Norvegijoje sunku susidraugauti. Tokiø paþinèiø kaip Lietuvoje, kai nei ið ðio, nei ið to susipaþásti ir tampi draugais, reta. Santykiai tarp lietuviø Norvegijoje yra geri. Vis dëlto susirandi savo þmones. Mano draugai daugiausia vilnieèiai, mums patinka vieniems su kitais bûti. Þinoma, yra konkurencijos, lyginimosi: vienas nusiperka vienoká namà ar automobilá, kitas kitoká
Bet nepasakysi, kad tai labai stipriai reiðkiasi tarp mûsø. Dauguma mano draugø gyvena Norvegijoje jau gana ilgai, deðimt ar daugiau metø, dirba pagal specialybæ. Su neseniai atvaþiavusiais þmonëmis, dirbanèiais atsitiktinius darbus, 338
NORVEGIJA
susitinku lietuviø bendruomenëje. Tiesa, jie nelabai noriai dalyvauja jos veikloje. Jei jiems kà nors siûlai, ateina, bet patys nelabai nori kà nors daryti. Pastebëjau, kad noras prasmingiau gyventi, kà nors duoti, o ne tik imti, atsiranda tik po kokiø penkeriødeðimties uþsienyje praleistø metø. Tikriausiai tai natûralus procesas. Kadangi didþiausia vaþiavimo á Norvegijà banga prasidëjo 1998 m., tie deðimt metø dar nëra praëjæ
Aiðku, nuolat atvaþiuoja vis naujø þmoniø. Iðvykau ið Lietuvos per paèius Nepriklausomybës atkûrimo ávykius. Gavau pasiûlymà nuvaþiuoti á tarptautinæ vasaros mokyklà mokytis norvegø kalbos. Kadangi mano specializacija buvo mokyti kitakalbius lietuviø kalbos, pagalvojau: vaþiuosiu, mokysiuosi kalbos, kartu pasiþiûrësiu, kokià metodikà jie taiko. Bûtent dël to vaþiavau 1990-aisiais á Norvegijà. Ta mokykla Oslo universitete veikë apie du mënesius. Mes ten buvome pirmieji lietuviai. Buvo þmoniø, kurie ateidavo á universitetà ir ieðkodavo mûsø, nes domëjosi tuo, kas vyksta Lietuvoje. Taip atsirado paþástamø ir po pusës metø, kai Norvegijoje buvo atidarytas Lietuvos informacijos centras, gavau pasiûlymà jame dirbti. Kadangi jau ðiek tiek mokëjau norvegø kalbà, nusprendþiau pamëginti. Taip viskas ir prasidëjo. Mano sutartis buvo sudaryta metams. Abu vaikus atsiveþiau èia. Jie pradëjo eiti á darþelá, jiems labai patiko, nes darþeliuose ten nëra tokio teroro, muðimo ar rëkimo, koks pasitaikydavo Lietuvoje. Darbo sutartis buvo pratæsta dar trejiems metams. Po to, rodos, 1994-aisiais, buvo atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijoje, ið Lietuvos atvaþiavo þmoniø ten dirbti. Að jau turëjau leidimà nuolat gyventi ðalyje (jis gaunamas po trejø metø). Man reikëjo kà nors daryti: arba gráþti á Lietuvà, arba pasilikti. Maniau gráþtu. Bet vaikai iðkëlë tokià scenà!.. Vyresnysis, kuriam buvo apie 11 metø, net su aðaromis pareiðkë: Að negráðiu ir á lietuviðkà mokyklà neisiu! Jis jau buvo ëjæs Lietuvoje pusæ metø á pirmà klasæ. Dël to ir nusprendþiau likti dël vaikø
ir dël pinigø. Tam tikrà vaidmená suvaidino ir þmoniø poþiûris, nes visi sakë: Gal tu kvaila? Kà, dabar gráði? Kur, èia? Kà tu èia darysi? Tuo labiau kad padëtis Lietuvoje apie 1995 m. buvo labai nestabili, ekonominiu poþiûriu þmonëms buvo labai sunku. Vëliau pradëjau dirbti prekybos firmoje, kalti pinigà... þodþiu, kentëti. Kai dabar prisimenu tuos metus, tai buvo gyvenimas sukandus dantis, labai sunkus dvasiðkai. 339
NORVEGIJA
Dabar vaikai kalba lietuviðkai, raðo, aiðku, su klaidomis, nosiniø, ilgøjø bei trumpøjø balsiø raðyti nemoka. Vienas labai nori gráþti á Lietuvà, o kitas ne (tas, kuris man tada scenà këlë, vyresnysis, dabar jam 22 metai), nes jam nepatinka, kad Lietuvoje tokia arði aplinka, kad turi lipti kitiems per galvas, kad korumpuota sistema, daug kas pasiekiama tik per paþintis. Jis puikiai integravosi Norvegijoje, turi draugø nuo darþelio. Jis tikras norvegas. Su manimi jis kalba lietuviðkai, bet tai jam sunku. Jam viskas patinka, kas norvegiðka, netgi tie dalykai, kurie, pavyzdþiui, man labai nepatinka. O Marius, kuriam dabar 20 metø, nori gráþti á Lietuvà, nes Norvegijoje jam nuobodu. Tikriausiai viskas priklauso nuo to, kaip þmogus priima ðalá. Sakyèiau, kad vyresniajam Norvegija tikriausiai buvo priimtinesnë, palankesnë. Gal dël to, kad jis Lietuvoje ðiek tiek ilgiau gyveno ir sàmoningai suvokë, kad jam ten blogai, o gal þmonës renkasi tiesiog pagal savo charakterá. Vieni labai pritampa, o kiti ne. Norvegijos kraðtovaizdis kalnai, akmenys, vanduo. Ðaltas, atðiaurus groþis. Viskas ðalta, bet labai graþu. Lygiai taip pat ir þmonës ramûs, orûs, malonûs, bet ðilumos juose nëra. Gal tiksliau jos yra, bet lietuviui ji ið pirmo þvilgsnio nematoma, nejuntama. Juk mes pripratæ kitaip viskà iðreikðti, mes turime kitokius kalbinius, emocinius þenklus, kitokius kodus, gestus, labiau rankom mostaguojame, garsiau kalbame, juokiamës, greièiau susierziname, smarkiau pykstame ir tà aiðkiai parodome. Norvegø bendravimo kodus reikia iðmokti. Norvegas gali labai jautriai á kà nors reaguoti ir atsiminti tai visà gyvenimà, bet jis to neparodys, tiktai daug vëliau tau apie tai galbût ir pasakys ar kaip nors iðsiduos. Norvegai viskà laiko ðirdyje, giliai uþslëpæ. Jie yra tikrai jautrûs, tik labai uþsidaræ, nerodantys emocijø. Nerodyti emocijø Norvegijoje mokoma nuo vaikystës. Jiems bûti emocingiems yra lygiai taip pat negraþu kaip, tarkime, valgyti rankomis ar krapðtytis nosá. Jie nuo vaikystës draudþiami kalbant mosikuoti rankomis, sakyti þmonëms negraþius ar áþeidþiamus þodþius, o ypaè demonstruoti pyktá. Tiesa, garsiai jie juokiasi, daþniausiai kai iðgeria. Apskritai norvegai ir alkoholis tai atskira tema, bet jie, kaip ir visi, iðgëræ labiau atsiveria. Nuo vaikystës norvegai mokomi uþspausti viskà savyje, nes rodyti savo jausmus net ðeimoje nepriimtina, tai, jø manymu, negraþu. Savo nuomonës taip pat negalima ið karto sakyti, o vieðai kritikuoti tabu. 340
NORVEGIJA
Lietuviams, kurie pripratæ tuoj pat atskleisti visà savo asmenybës þavesá pirmam sutiktam (nors ir troleibuse), ið pirmo þvilgsnio norvegai pasirodys labai susikaustæ. Pradþioje tai atrodo puiku: niekas tavæs nekritikuoja, gali ðnekuèiuotis su þmonëmis paprasèiausiai apie orà, taèiau palietus kokias gilesnes temas, kurios reikalauja jau asmeninës nuomonës, atsimuði á tylos sienà. Taigi po kurio laiko pamatai, kad tau trûksta diskusijø, ávairiø temø gvildenimo, gyvenimiðkø pokalbiø ir subjektyviais potyriais pagardintø paprasèiausiø plepalø apie niekà, trumpai tariant, labai nuobodu. Susitikæs su nepaþástamais norvegais pirmà kartà, pvz., sveèiuose, net jokiø bendravimo problemø neturintis þmogus gali pasijusti nejaukiai, nes á kiekvienà mestelëtà pokalbio temà norvegai daþnai atsako ilga tyla. Jie prieð atverdami burnà paprastai svarsto, ar iðvis verta reikðti savo nuomonæ, kad tik èia ko nors tokio nepasakius... Jie daug didesná svorá nei mes, lietuviai, teikia savo iðtartam þodþiui, todël nori iðgryninti frazæ, kad nebûtø nesusipratimø. Galiu pacituoti Norvegijos Erlickà Oddà Borretzenà: Jei norvegas nori pareikðti savo nuomonæ apie kà nors, jis ne plepa, o eina namo ir paraðo knygà arba bent jau laiðkà á vietinio laikraðèio redakcijà. Þinoma, vëliau, kai ásigyji tikrø draugø, gali su jais paatvirauti. Bet tai bûna deðimtkart reèiau nei Lietuvoje, kur gali bet kam iðsakyti savo nuomonæ, parodyti save toká, koks esi. Norvegijoje to niekas nedaro. Kitiems jie èia lyg su kauke, ir tik po keleriø metø paþinties jie iðdrásta truputëlá praskleisti uþuolaidëlæ ir parodyti, kokie yra ið tikrøjø. Parodyti savo vidø jiems yra negraþu kaip apsinuoginti. Paradoksas, nes nuogo kûno rodyti jie nebijo. Norvegijoje labai daug þmoniø, kurie yra vieni. Niekur kitur tiek daug vienø þmoniø nemaèiau. Þmogus vienas eina á alaus barà pasëdëti prie alaus bokalo, vienas á miðkà pasivaikðèioti, vienas slidinëti, vienas á kinà
Jis visur eina vienas. Ten að atsikraèiau to kvailo komplekso, atsiveþto ið Lietuvos, kad vienai kur nors eiti nejauku ar gëda, tarsi neturëtum su kuo. O ten kitaip. Panelë uþsimeta kuprinytæ ir eina visur viena viena viena. Paprasèiau nereikia su niekuo tartis, prie nieko taikytis. Ásiminiau toká atvejá ið pirmøjø gyvenimo Norvegijoje metø, kai su vaikais nuomojausi butà dviejø butø name. Viename gyvenau að, o kitame 22 metø studentë. Buvau pasikvietusi draugø, ðventëme Nau341
NORVEGIJA
juosius metus. Iðëjome á balkonà ðaudyti fejerverkø, o ið ten kaip tik per langà matësi jos svetainë. Þvilgtelëjusi pamaèiau jà, sportiðkai apsirengusià, sëdinèià vienà ir þiûrinèià televizoriø. Man iðkart suspaudë ðirdá, pagalvojau: Nusiþudys þmogus, juk tai tragedija viena Naujøjø metø vakarà, vargðë! Puoliau pas jà, paskambinau á duris, sakau: Ateik pas mus, nesëdëk viena. Jinai paþvelgë á mane kaip á kokià ásibrovëlæ, tarsi klaustø, kaip drásai sutrukdyti mano iðdidþià vienatvæ, ir pasakë: Turëjau daug pasiûlymø, bet nëjau, nes norëjau bûti namie viena. Tik vëliau supratau, kad jie ið tikrøjø nevaidina, jiems tikrai gera bûti vieniems. Pavyzdþiui, per Velykas visuomet patariama þmonëms nevaþiuoti vieniems á kalnø trobeles, nes ten gali kilti pûga, galima pasiklysti
Bet jie vis tiek vaþiuoja ten vieni, nes jiems tai labai patinka, jie vieni pailsi. Jiems tikrai kokius deðimtkart maþiau reikia bendrauti negu lietuviams. Ið dalies todël lietuviai Norvegijoje daugiau bendrauja tarpusavyje, nes mato, kad norvegui jø bendravimas lietuviðkai tai tiesiog lipimas ant galvos, asmeninës erdvës paþeidimas, norvegui jis per sunkus. Tik antraisiais gyvenimo ðioje ðalyje metais pradëjau suprasti, kad norvegø bendravimo áproèiai yra kitokie nei lietuviø. Pavyzdþiui, kai dirbau Informacijos centre, kartais atvaþiuodavo lietuviø delegacijos, kurias turëjau globoti. Tuomet matydavau, kaip lietuviai darkyta anglø kalba ir gestikuliuodami norvegams lieja savo emocijas, o ðie net fiziðkai traukiasi nuo jø. Þinojau, kad jie net nesiklauso, nes jiems visiðkai nepriimtinas toks pokalbininko intensyvumas ir emocingumas. Man patinka, kad norvegai nekritikuoja. Jie tikrai nekomentuoja tavo gyvenimo bûdo kà nori, tà darai. Èia tavo reikalas. Uþ savo vidinæ kultûrà ir gyvenimà atsakingas tu pats, o kaimynui ar bendradarbiui jokiu bûdu neturi rûpëti, kad tu ne taip (kaip jie) rengiesi, elgiesi, gyveni
Nëra tiesos iðdroþimo á akis kaip Lietuvoje, kur kiekvienas atseit þino, kaip tau reikia gyventi. Uþ akiø norvegai irgi apðneka, bet niekas tavæs neþlugdys dël to, kad tu kitoks, nereikalaus, kad pasikeistum. Ten tu paliekamas sau, gyvenk kaip nori. Kita vertus, visa tai tampa perversija, nes, pasirodo, esi visiðkai niekam neádomus. Visiems tas pats, ar tu esi, ar nesi, gal miræs, pûni jau
Bet, palyginti su lietuviø lindimu á kitø þmoniø gyvenimà, reguliavimu, kas galima, o kas ne, norvegø visiðkas nesikiðimas man labiau patinka. Èia daug daugiau geranoriðkumo, þmonës ið karto neieðko blogo, ieðko 342
NORVEGIJA
gero. Jiems nuo maþumës ádiegta, kad neigiamai þiûrëti á kà nors yra blogai, visà laikà stengiamasi galvoti pozityviai. Tokios norvegø savybës, manau, á ðià ðalá traukia daugelá. Nes jei tu buvai kokia nors darbe ujama seselë, o nuvaþiavus á Norvegijà tau visi vos ne ploja, giria, kokia tu protinga, kaip gerai viskas, kà darai, tai tave labai skatina. Ið pradþiø þmonëms tai labai patinka. Kol, þinoma, po keleriø metø jie supranta, kad yra visiðkai vieni, palikti sau ir niekam neádomûs. Dirbama 7,5 val. per dienà. Taèiau per savaitæ negalima dirbti daugiau negu 40 val., o jei dirbi daugiau, uþ virðvalandþius privalo bûti mokama papildomai. Po metø legalaus darbo mokant visus mokesèius, jei þmogus turi leidimà nuolat gyventi ðalyje, jam 2 metus gali bûti mokama bedarbio paðalpa, kuri yra 60% buvusio atlyginimo. Tai visai neblogai. Tiesa, gaudamas tà paðalpà privalai bûti Norvegijoje. Jei gyveni ðalyje legaliai, gauni leidimà gyventi ir asmens numerá. Tam reikia kokio nors pagrindo bûti susituokus ar turëti darbà, dabar, man atrodo, galima registruotis netgi kaip darbo ieðkotojui. Tuomet gauni asmens kodà ir jau esi registruotas sistemoje. Norvegijos lietuviø bendruomenëje yra ávairiausiø þmoniø. Branduolys puikûs, iniciatyvûs þmonës, veltui dirbantys visuomeniná darbà. Bet visgi reikia pripaþinti, kad daugelis kitø yra dideli individualistai. Þmoniø nuostata tokia: Að esu pats svarbiausias, o tu nelásk su savo moralëmis, kaip norësiu, taip darysiu. Taèiau tai dabartinës visuomenës bruoþas. Komercinës firmos orientuojasi á þmoniø individualumà, gamina maþais kiekiais produkcijà tik tau. Visuomeninës organizacijos neturi tokiø galimybiø. Norvegijos lietuviø bendruomenë stengiasi patenkinti daugelio þmoniø poreikius, bet, deja, ne visada iðeina. Þmoniø màstymas toks: Jei man duosi kà nors, koká lietuviðkà koncertà ar panaðiai, tai nemokamai. Jei reikës mokëti tà paèià kainà kaip ir uþ bet kurá kità Norvegijoje, að rinksiuosi pats, net neminëk jokio patriotizmo. Stebina, kad kai kas gëdijasi esantys lietuviai, trokðta pasikeisti vardus, pavardes, visiðkai iðtrinti Lietuvà ið atminties. Tokie þmonës turbût jau kitos kartos ir su kitokia patirtimi, að jø nelabai paþástu, nes iðvaþiavau ið kitokios Lietuvos ir bûdama kitokia. Vëliau maèiau labai daug èia atvaþiavusiø þmoniø pykèio, nusivylimo Lietuva. Neþinau, kas jiems Lietuvoje buvo taip baisu, bet jie nori pradëti visiðkai naujà gyvenimà. Labai tikiuosi, kad tai trumpalaikë bûsena. 343
NORVEGIJA
Daþniausiai tokie bûna neiðsilavinæ þmonës, patyræ daug vargo, tie, kuriuos Tëvynëje kaþkas stipriai nuskriaudë ir todël jie viskuo nusivylë. Norvegijoje jie puola á visokius nekvalifikuotus darbus, o gráþæ namo daþnas meluoja, kad ten, Norvegijoje, vos ne nuosavas firmas turi, ir taip patenka á savo melo spàstus. Vëliau atskleisti teisybës nebegali, nuolat nekaip jauèiasi savo kaimuose Lietuvoje vaidindami verslininkus ið Norvegijos, nors ið tikrøjø Norvegijoje vos ne po ðiukðlynus kapstosi, ir bijo, kad jø melo niekas neatskleistø. Esu tokiø maèiusi, ir ne vienà. Tokiu bûdu jie savo kaime irgi skleidþia dezinformacijà, taip skatindami iðvaþiuoti ir kitus. Naujai iðvaþiavæ taip pat patenka á jø melo ratà, nes bûna gëda artimiesiems pasakyti, kaip ið tikrøjø yra. Þmonës tiesiog nesupranta, kad jø gyvenimas tai ðvarraðtis, o ne juodraðtis, kad su melu toli nenuvaþiuosi. Daþnai tokie ir á bendruomenæ neina, nes bijo sutikti paþástamø, bijo, kad Norvegijoje esantys lietuviai papasakos namiðkiams, kà jie èia ið tikrøjø veikia, ir tuomet nukris firmos savininko aureolë gimtajam balbieriðky. O kam to melo reikia? Labai daþnai tokie þmonës bièiuliaujasi su rusais, eina á rusø bendruomenes, nes þino, kad tenai sutiks þmoniø ið Murmansko ar dar ið kur, niekas jø nepaþins
Jiems ten gerai, nes jauèiasi esà tarp savø. O lietuviø jie ðalinasi. Ir visai be reikalo, nes bendruomenëje niekas neklaus, kà jie èia veikia. Kaip tik yra visos galimybës susitikti ilgiau Norvegijoje gyvenanèiø lietuviø, uþmegzti naudingus kontaktus, gauti vertingos informacijos. Man gaila, kai matau varganà þmoniø bûklæ, kai matau juos, patekusius á aklavietæ. Jie ir patys norëtø iðtrûkti ið to rato, bet nebeþino kaip. Nuo savæs nepasislëpsi, juk þinai, kas esi, þinai, kad melas niekuo tau nepadës. Ir tai, mano manymu, pats baisiausias dalykas. Bet tikiu, kad tie þmonës uþsidirbs pinigø, susitvarkys buitá, atgaus savigarbà, pasitikëjimà, pradës kitaip þiûrëti ir á save, ir á juos supantá pasaulá, uþgis patirtos nuoskaudos, atsiras geranoriðkumas ir noras gyventi prasmingiau, galiausiai duoti kà nors ir Tëvynei. Iðbandymas Norvegija daugelá iðgrynina dvasiðkai, kaip viena mano paþástama lietuvë sako, iðkrakmolina: padeda atrasti save, suprasti, kam esi skirtas ir tu pats, ir tavo gyvenimas.
344
NORVEGIJA
Ketinu vël iðvykti, nes noriu pamatyti pasaulio Mindaugas Bukauskas, 27 metø vadybininkas, 6 mënesiai Norvegijoje
Norvegija tai graþi gamta, daug vaikø, aukðtas pragyvenimo lygis, trumpa darbo diena. Iðvykau á ðià ðalá pagal Europos Sàjungos programà Jaunimas (Europos savanoriø tarnyba). Darbà susiradau per savo organizacijà ekologijos klubà Þvejonë. Savanoriðkai dirbau mokykloje su moksleiviais, kuriø dalis yra lengvai psichiðkai arba fiziðkai neágalûs. Savanorio darbas neatlyginamas pinigais, bet nematerialus atlygis yra didþiulis. Pamaèiau, kaip dirbama su neágaliaisiais integruojant juos á visuomenæ. Paprastai atlyginimas uþ panaðø darbà apie 32 00035 000 Norvegijos kronø, arba 13 00015 000 litø. Á Lietuvà gráðiu programai pasibaigus, bet vël ketinu iðvykti, nes noriu pamatyti pasaulio. Norvegijà pasirinkau susiþavëjæs savita jos mitologija, gamtos groþiu. Þavi ir tai, kad gerai iðmokus norvegø kalbà galima kuo puikiausiai susikalbëti su danais ir ðvedais. Bet áveikti kalbos barjerà nëra taip paprasta: Norvegijoje yra daugiau nei 100 tarmiø! Labai patinka vietos þmoniø tolerancija vienø kitiems, aukðta vidinë visuomenës moralë, ðiaurietiðkas mentalitetas, ramus gyvenimo tempas. Èia nepriimtina pyktis su þmogumi, nediskutuoti, stengiamasi iðvengti aðtriø pokalbiø. Gaila, kad ðioje turtingoje ðalyje tarpsta masinë vakarietiðka kultûra, ypaè tarp jaunimo tai be galo liûdna. Matyti nudvasëjimas þmonëms labiau rûpi gerai pavalgyti (norvegai apskritai mëgsta laiku ir soèiai valgyti), negu nueiti sekmadiená á baþnyèià. Arba að kaþko dar nesuprantu. Þmonës labai sureikðmina savo darbus. Jei jau norvegas gerai pasidarbuoja kokias 4 valandas, tai sako: Vai, kaip sunkiai ðiandien dirbau
Palyginti su Lietuva, labai skiriasi darbuotojø darbo krûvis. Pats að dirbu 36 valandas per savaitæ. Turbût negalëèiau iðskirti kokiø nors pavojø, kylanèiø gyvenant ðioje ðalyje, nebent nutukti. 345
346
PRANCÛZIJA
Prancûzija; Prancûzijos Respublika France; République Franaise Sostinë
Paryþius
Valdymo forma
respublika
Plotas
549 030 km2
Gyventojø
60,9 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko)
1 val.
Piniginis vienetas
euras (EUR)
J
Prancûzo paklausë: Kà labiau mëgstate vynà ar moteris? Priklauso nuo to, kuriø metø gamybos, atsakë prancûzas. 347
348
PRANCÛZIJA
VIZOS IR LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE VIZA Prancûzija ir Lietuva yra Europos Sàjungos (ES) narës, todël vaþiuojantiems á ðià ðalá Lietuvos pilieèiams vizø nereikia, pakanka turëti pasà arba asmens tapatybës kortelæ. Taèiau jei ketinate Prancûzijoje likti ilgiau nei 3 mënesius, turësite gauti leidimà gyventi ðioje ðalyje. LEIDIMAS GYVENTI Praðymà dël leidimo gyventi (carte de séjour arba titre de séjour) Prancûzijoje turite pateikti per tris mënesius nuo atvykimo á ðalá dienos. Praðymas pateikiamas Valstybës administracijos biuruose savivaldybëje (mairie) arba artimiausios Policijos nuovados (préfecture de Police) Uþsienieèiø skyriuje (services des étrangers), arba Uþsienieèiø registracijos centruose Paryþiuje. Kartu su praðymu iðduoti leidimà gyventi ðalyje, turësite pateikti darbdavio patvirtinimà, kad jis priima jus á darbà. Taigi pirmiausia turite susirasti darbdavá, kuris sutiktø jus ádarbinti, ir tik tuomet galësite kreiptis dël leidimo gyventi. Pateikus praðymà iðduoti leidimà gyventi ðalyje, iðduodama laikina paþyma leidimas gyventi tris mënesius. Tikrasis leidimas gyventi Prancûzijoje paprastai galioja 5 metus. Jei jûs planuojate dirbti ilgiau nei 3 mënesius, bet trumpiau nei metus, leidimas gyventi jums bus iðduodamas tik darbo laikotarpiui (labiausiai tai aktualu dirbantiems sezoninius darbus). Studentai leidimà gyventi ðalyje gauna studijø laikotarpiui, taèiau ne ilgesniam nei 1 metø. Vëliau leidimà galima pratæsti. Vykstanèiojo dirbti ðeimos nariai gauna leidimà gyventi tokiam paèiam laikotarpiui kaip ir asmuo, su kuriuo jie atvyksta (pateikiant praðymà reikia turëti pajamø deklaracijà ir sveikatos draudimà). Leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu jie turi visà teisæ uþsiimti profesine veikla ir ásidarbinti. Studento ðeimos nariams (sutuoktiniui ir vaikams) leidimas gyventi ðalyje iðduodamas 1 metams su teise já pratæsti.
349
PRANCÛZIJA
DARBAS DARBO VIZA IR LEIDIMAS DIRBTI Naujosioms ES narëms (tarp jø ir Lietuvai), Prancûzija taiko pereinamojo laikotarpio taisykles, todël norint dirbti Prancûzijoje privaloma gauti darbo vizà, leidþianèià dirbti ir gyventi ðioje ðalyje. Reikalingi dokumentai priklauso nuo darbo sutarties: jei sutartis sudaroma maþiau nei 1 metø laikotarpiui, reikia gauti laikinàjá leidimà dirbti (APT). Jis iðduodamas devyniems mënesiams, bet já galima pratæsti. Darbo vizos galiojimo laikas priklauso nuo laikinojo leidimo dirbti galiojimo laiko. Be to, tokios rûðies leidimas nesuteikia teisës nei keisti darbdavá, nei pasilikti Prancûzijoje ilgiau, nei galioja leidimas dirbti; jei darbo sutartis sudaroma vieniems metams ar ilgesniam laikotarpiui, iðduodama viza gyventi ir dirbti. Ði viza galioja metus, jà galima pratæsti. Turint ðià vizà galima keisti darbo vietà. Leidimo gyventi gavimo procedûrà turi pradëti darbdavys. Jis turi kreiptis á Darbo ir profesinio lavinimo departamento direkcijà (DDTEFP) ir á Prancûzijos valstybinæ ádarbinimo agentûrà (ANPE) ir pateikti praðymà iðduoti jums leidimà dirbti Prancûzijoje. Ði procedûra gana ilga, reikia sutvarkyti daug dokumentø. Taigi visø pirma turësite susirasti darbdavá, kuriam jûsø tikrai labai reikëtø. Jei jums pasisektø toká darbdavá rasti, plaèiau apie leidimo iðdavimo procedûrà skaitykite interneto svetainëje www.social.gouv.fr/htm/dossiers/accueil_ressort_ue/elargissement.pdf.
·
·
DARBO PAIEÐKA SKELBIMAI SPAUDOJE Darbo skelbimø galite ieðkoti ðalies arba regioninëje ir vietinëje spaudoje. Didþiausi ðalies laikraðèiai yra: Le Figaro (www.lefigaro.fr) Les Echos (www.lesechos.presse.fr) Le Monde (www.lemonde.fr) Vietiniuose laikraðèiuose laisvos darbo vietos daþniausiai skelbiamos ðeðtadieniais ir sekmadieniais. Keletas tokiø laikraðèiø: La Voix du Nord (www.lavoixdunord.fr) Les Dernieres Nouvelles dAlsace (www.dna.fr)
350
PRANCÛZIJA
Le Republicain Lorrain (www.republicain-lorrain.fr) lEst Republicain (www.estrepublicain.fr) Nice Matin (www.nicematin.fr) Le Provencal (www.leprovengal.fr) Le Progres (www.leprogres.fr) Le Dauphine (www.ledauphine.fr) La Depeche du Midi (www.ladepeche.com) VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA Prancûzijos valstybinë ádarbinimo agentûra (ANPE) ásteigta prie Darbo, uþimtumo ir profesinio mokymo ministerijos. Tai prancûzø darbo birþa, teikianti pagalbà ieðkantiems darbo. ANPE uþsiregistravusiems asmenims teikiami ávairûs darbo pasiûlymai, vedami seminarai bei mokymai, suteikiama galimybë naudotis kompiuteriu bei vietinio ryðio telefonu, skaityti ðalies ir vietinius laikraðèius, naudotis dokumentø ir informacijos banku. Norint uþsiregistruoti ANPE, pirmiausia reikia uþsiregistruoti Prancûzijos pramonës ir prekybos asociacijoje (ASSEDIC) ástaigoje, kurioje reikia registruotis norint gauti bedarbio paðalpà. Paskambinkite á artimiausià jos skyriø (telefono numerá rasite www.assedic.fr) ir papraðykite atsiøsti anketà, kurià uþpildæs turësite nuvykti á ASSEDIC ir uþsiregistruoti. Jums reikës turëti ir ðiuos dokumentus: pasà ir leidimà gyventi (arba leidimà dirbti), dokumentà, árodantá jûsø gyvenamàjà vietà (pavyzdþiui, nuomos sutartá).
· ·
Uþsiregistravæs ASSEDIC, per keturias savaites turite apsilankyti ANPE. Turëkite visus reikiamus dokumentus (registracijos ASSEDIC kortelæ, gyvenimo apraðymà (CV), iðsilavinimà árodanèius dokumentus). Artimiausio ANPE skyriaus adresà ir daugiau informacijos rasite ANPE interneto svetainëje www.anpe.fr. KITOS TARNYBOS Kita valstybinë ádarbinimo agentûra yra Vadovaujanèiojo personalo ádarbinimo asociacija (APEC, www.apec.asso.fr). Ði asociacija padeda rasti darbà vadovaujanèiajam personalui, asmenims, turintiems aukðto351
PRANCÛZIJA
jo mokslo diplomà (paprastai vadybos ar verslo administravimo srièiø specialistams). Valstybinë suaugusiøjø profesinio mokymo asociacija prie Darbo, uþimtumo ir profesinio mokymo ministerijos (AFPA, www.afpa.fr) turi daugybæ suaugusiøjø profesinio mokymo programø, veda ávairius kursus, seminarus, padeda orientuotis darbo rinkoje ir prisitaikyti prie jos reikalavimø. PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO TARNYBOS Prancûzijoje privaèios ádarbinimo tarnybos daþniausiai yra specializuotos. Agentûrø sàraðus bei adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.pages-jaunes.fr). LAIKINO ÁDARBINIMO AGENTÛROS Laikino ádarbinimo agentûrø padedami galite susirasti trumpalaiká darbà keletui dienø, savaièiø ar net visam sezonui. Prancûzijoje tokios agentûros daþniausiai ieðko darbo kvalifikuotiems darbuotojams. Ðiø agentûrø sàraðà taip pat rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.pages-jaunes.fr). EUROPOS ÁDARBINIMO PASLAUGOS (EURES) EURES (European Employment Services) yra Europos uþimtumo tarnybø ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos ekonominëje erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybës, Ðveicarija, Islandija ir Norvegija.
· · ·
352
Susisiekite su EURES Lietuvoje ir gausite daugiau informacijos apie Prancûzijà. EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos skyriuose. Aplankykite EURES tinklalapius: Visos Europos www.europa.eu.int/eures Lietuvos www.ldb.lt/eures Uþ bendradarbiavimà Prancûzijoje atsakingos ANPE tarptautinës tarnybos www.anpe.fr
· · ·
PRANCÛZIJA
·
Prancûzijos EURES patarëjø kontaktinius duomenis galima rasti tinklalapyje www.emploi-international.org
TIESIOGINIS KONTAKTAS SU BENDROVËMIS IR KITI PAIEÐKOS BÛDAI Prancûzijoje laisvos darbo vietos daþnai vieðai neskelbiamos, darbuotojø ieðkoma vidiniais kanalais, naudojantis asmeniniais ryðiais, pagal paþintis. Todël ieðkant darbo vertëtø visø pirma paklausinëti draugø, paþástamø ar kaimynø. Rekomenduojama kreiptis á bendroves savo iniciatyva iðsiøsti joms savo gyvenimo apraðymà. Jei tuo metu bendrovëje laisvø darbo vietø ir nebus, galbût jûsø dokumentus perþiûrës vëliau. Galima teirautis darbo tiesiog telefonu ar faksu. GYVENIMO APRAÐYMAS IR KITI DOKUMENTAI Prancûzijoje gyvenimo apraðymà (CV) áprasta raðyti ant balto A4 formato popieriaus prancûzø kalba. Gyvenimo apraðymas neturëtø bûti ilgesnis nei 2 lapø, jame reikëtø nurodyti savo kontaktinius duomenis, iðsilavinimà ir darbo patirtá. Paprastai kvalifikaciniø paþymëjimø, diplomø kopijø ar rekomendacijø prie gyvenimo apraðymo pridëti nereikia. Daþnai darbdavys pateikia savo tinklalapyje ar darbovietëje specialià anketà, kurià kandidatas privalo uþpildyti vietoj gyvenimo apraðymo. Naudingø patarimø apie darbo paieðkas Prancûzijoje rasite interneto tinklalapyje www.workinfrance.com. DARBO SÀLYGOS DARBO SUTARTIS Darbo sutartá privaloma sudaryti raðtu. Gali bûti sudaromos tokios sutartys: nuolatinio darbo (neribotam laikui), terminuotos (ne ilgesniam nei 18 mën. laikotarpiui), ne visos darbo dienos, laikino uþimtumo (kai darbà suranda laikino ádarbinimo agentûra) ir trumpalaikës. VIRÐVALANDÞIAI Prancûzijoje áprasta 35 valandø darbo savaitë, taèiau kartais gali bûti dirbama ilgiau dël darbo pobûdþio. Uþ virðvalandþius privalo bûti mokama. Paprastai, jei nëra susitarta kitaip, uþ pirmas 8 papildomas 353
PRANCÛZIJA
valandas mokama 25%, o uþ kitas 50% daugiau. Ámonës, kuriose dirba maþiau nei 20 darbuotojø, turi teisæ mokëti maþiau. Daþnai atlyginimà uþ virðvalandþius nustato kolektyvinës darbo sutartys. MOKAMOS ATOSTOGOS Kiekvienas iðdirbtas mënuo suteikia teisæ á 2,5 dienos mokamø atostogø. Dël atostogø ir poilsio dienø paprastai tariamasi su darbdaviu. MINIMALUS ATLYGINIMAS Kiekvienø metø liepos 1 d. Prancûzijoje ið esmës perþiûrimas ir nustatomas minimalus atlyginimas (Salaire Minimum Interprofessionnel de Croissanc, SMIC). Tai maþiausias valandinis atlygis, kurá privalo mokëti darbdaviai. 2005 m. jis buvo apie 8 EUR uþ valandà.
BÛSTAS BÛSTO NUOMA SKELBIMAI SPAUDOJE IR INTERNETE Jei norite iðsinuomoti bûstà Prancûzijoje, galite ieðkoti skelbimø ávairiuose laikraðèiuose: Le Figaro yra vienas didþiausiø Prancûzijos dienraðèiø. Jame yra didelë skelbimø skiltis (jà galite rasti ir elektroniniame laikraðèio variante www.lefigaro.fr/immobilier). De particulier à particulier skelbimø savaitraðtis, leidþiamas ketvirtadieniais. Galite nusipirkti já spaudos kioskuose arba perskaityti internete (www.pap.fr anglø, prancûzø, vokieèiø, ispanø ir portugalø kalbomis). FUSAC (FranceUSA Contacts) nemokamas skelbimø laikraðtis kalbantiems anglø kalba, leidþiamas kartà per dvi savaites ir dalijamas airiðkose aludëse, baþnyèiose ir kitose vietose, kur lankosi britai ar amerikieèiai. Ðis laikraðtukas taip pat yra internete (www.fusac.com anglø ir prancûzø kalbomis). Ávairiuose Prancûzijos miestuose yra daug nemokamø vietiniø laikraðèiø, kuriuose bûna skelbimø apie nuomojamus bûstus ir kitokiø. Á ðiuos laikraðèius taip pat verta ádëti ir savo skelbimà. Jø daþnai galima rasti prie parduotuviø, kavinëse, konditerijos krautuvëlëse.
· · ·
·
354
PRANCÛZIJA
·
Nuomojamø bûstø skelbimø taip pat galite rasti skelbimø lentose kalbø mokyklose, universitetuose ir maþose vietinëse krautuvëlëse (épiceries).
NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS Iðsinuomoti bûstà Prancûzijoje galima naudojantis nekilnojamojo turto agentûrø paslaugomis. Jø adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose (www.pages-jaunes.fr, skyrelyje Immobilier). NUOMOS SUTARTIS Nuomos sutartis paprastai sudaroma trejiems metams, vëliau jà galima pratæsti. Jei dël asmeniniø ar profesiniø prieþasèiø prireikia nutraukti sutartá nesibaigus terminui, privaloma áspëti bûsto savininkà ne vëliau kaip prieð tris mënesius (jei nuomininkas perkeliamas dirbti á kità vietà, uþtenka 1 mënesio). Nuomos mokestis mokamas ið anksto uþ 3 ar 4 mënesius. Kartais bûstø savininkai ar tarpininkaujanèios agentûros reikalauja turëti laiduotojà asmená, kuris sumokëtø nuomos mokestá, jei nuomininkas turëtø finansiniø sunkumø. Taip pat kartais reikalaujama, kad nuomininko mokamas nuomos mokestis nevirðytø 30% jo gaunamø mënesio pajamø (daþnai reikia pateikti paþymà apie paskutiniø 3 mënesiø pajamas). Ásikraustant nuomininkas ir nuomotojas kartu smulkiai apraðo bûsto inventoriø ir prieð nuomininkui iðvykstant viskà kruopðèiai patikrina. Toks apraðymas sudaromas dviem egzemplioriais, su abiejø ðaliø paraðais ir data. Be to, nuomininkas privalo apdrausti namus nuo ávairios rizikos ðio draudimo polisas turi bûti áteikiamas nuomotojui prieð pasiraðant sutartá. NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS Jei norite ásigyti butà ar namà Prancûzijoje, geriausia kreiptis á nekilnojamojo turto agentûrà. Jø adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose (www.pages-jaunes.fr, skyrelyje Immobilier).
355
PRANCÛZIJA
BÛSTØ KAINOS Bûstø kainos yra skirtingos, jos priklauso nuo gyvenamosios vietos. Didmiesèiuose, ypaè Paryþiuje ir jo priemiesèiuose, kainos yra didþiausios.
SVEIKATA SVEIKATOS DRAUDIMAS Jei legaliai dirbate Prancûzijoje, jûsø darbdavys áregistruoja jus á Prancûzijos socialinës apsaugos sistemà. Ði sistema atsakinga ir uþ sveikatos apsaugà. Jeigu jûs apdraustas sveikatos draudimu, didþiàjà dalá jûsø gydymo iðlaidø kompensuoja valstybë. Gydytojo konsultacijø iðlaidas draudimas padengia apie 6070%, vaistus apie 65%, gydymàsi ligoninëje apie 80%, dantø ir akiø gydytojø paslaugas apie 6070%. Tai tik apytiksliai skaièiai, jie gali skirtis priklauso nuo suteiktos medicinos paslaugos, jos bûtinumo, trukmës ir kitø sàlygø. LIGOS ATVEJU Prireikus mediko konsultacijos, uþ paslaugas turësite sumokëti pats, o vëliau dalá sumokëtos sumos atgausite. Gydytojo konsultacija paprastai kainuoja apie 2530 EUR, vakarais ir savaitgaliais kainos gali bûti didesnës. Po apsilankymo pas gydytojà jums bus iðduota uþpildyta speciali paþyma (feuille de soins), kurià turësite nusiøsti savo regiono Sveikatos apsaugos skyriui (Caisse Primaire dAssurance Maladie, CPAM). Jei formà siunèiate pirmà kartà, nurodykite ir savo banko sàskaitos, á kurià jums bus pervedami pinigai, numerá. Pinigai pervedami paprastai per 2 3 savaites. Iðsamesnës informacijos apie sveikatos draudimà ir savo regiono CPAM adresà rasite interneto tinklalapyje www.ameli.fr. NEATËJIMAS Á DARBÀ DËL LIGOS Ligos atveju gydytojas gali iðraðyti nedarbingumo paþymà (un avis darrêt de travail). Uþpildæ ðià paþymà per 48 valandas nuo ligos pradþios, 1-à ir 2-à jos dalá iðsiøskite socialinio draudimo tarnybai, o 3-ià pateikite savo darbdaviui. Turëdamas ðià paþymà privalote: nedirbti tà laikà, kuris nurodytas nedarbingumo paþymoje; darbdavio praðymu konsultuotis su kitu gydytoju; pradëti dirbti nedarbingumo paþymoje nurodytà dienà.
· · ·
356
PRANCÛZIJA
LIGOS IR MOTINYSTËS PAÐALPA Kad ligos atveju bûtø ne tik padengiamos gydymo iðlaidos, bet ir mokamos tam tikros iðmokos, turite ágyti teisæ gauti ligos ir motinystës paðalpà. Ðià teisæ turite, jei: esate iðdirbæs 60 valandø per kalendoriná mënesá arba bent 120 valandø per praëjusá metø ketvirtá; praëjusá pusmetá jûsø sumokëtos socialinës apsaugos ámokos sudaro bent 1,015 SMIC (ðalies minimalaus atlyginimo).
· ·
MOKESÈIAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS MOKESÈIAI PAJAMØ MOKESTIS Prancûzijoje pajamø mokestis nëra automatiðkai iðskaièiuojamas ið atlyginimo. Ðis mokestis mokamas remiantis kasmetine pajamø deklaracija. Kiekvienø metø vasario mënesá Mokesèiø inspekcija kiekvienam asmeniui (arba ðeimai) iðsiunèia mokesèiø deklaracijos formà (Declaration des revenus). Jà privaloma uþpildyti (suraðyti praëjusiø metø pajamas) ir iki nustatytos dienos gràþinti Mokesèiø inspekcijai. Prieðingu atveju gali bûti skiriamos baudos. Pajamø mokestis apskaièiuojamas remiantis bendrosiomis ðeimos pajamomis, dalijant pajamas ið ðeimos nariø skaièiaus. Prancûzijoje galioja progresyvinë mokesèiø mokëjimo tvarka. Didþiausias pajamø mokestis apie 48%. KITI MOKESÈIAI IR ÁMOKOS Kiti svarbesni mokesèiai ir ámokos: ámokos socialinës apsaugos sistemos skolai padengti (Rembourrement de la dette Sociale, R.D.S.); bendrosios socialinës ámokos (Contribution sociale généralisée, C.S.G.); (Ðios ámokos iðskaièiuojamos ið darbo uþmokesèio, jos skirtos socialinës apsaugos sistemos deficitui sumaþinti.)
· ·
·
nuosavybës mokestis, mokamas uþ gyvenamàjá plotà (moka bûsto savininkas); 357
PRANCÛZIJA
· · ·
gyvenamosios vietos mokestis, mokamas uþ gyvenamàjá plotà (moka bûsto gyventojas savininkas arba nuomininkas); metinis mokestis uþ televizijà ir radijà (mokesèio dydis priklauso nuo turimø televizoriø skaièiaus); pridëtinës vertës mokestis.
Prancûzija su dauguma Europos ekonominës erdvës (EEE) ðaliø, tarp jø ir su Lietuva, yra pasiraðiusi dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutartis. SOCIALINIS DRAUDIMAS ÁMOKOS Socialinës apsaugos ámokas dalimis moka darbdavys (part patronale) ir darbuotojas (part salariale). Draudimo nuo nelaimingø atsitikimø darbe ir ðeimos paðalpos ámokas moka tik darbdavys. Darbuotojo mokamos socialinio draudimo ámokos sudaro 21% atlyginimo. IÐMOKOS Prancûzijoje mokamos ðios socialinës iðmokos: ligos ir motinystës, senatvës, naðliø, mirties, nelaimingø atsitikimø darbe ir darbingumo netekimo atvejais. Daugiau informacijos rasite Prancûzijos socialinio draudimo tarnybos interneto tinklalapyje www.securite-sociale.fr.
PILIETYBË
Yra dvi skirtingos Prancûzijos pilietybës suteikimo uþsienieèiui procedûros. Kuri ið jø bus taikoma, priklauso nuo to, ar esate susituokæs (-usi) su Prancûzijos piliete (-iu), ar ne. JEI NESATE SUSITUOKÆS (-USI) SU PRANCÛZIJOS PILIETE (-IU) Jei nesate susituokæs (-usi) su Prancûzijos piliete (-iu), jums taikoma natûralizacijos procedûra (acquisition par naturalisation). Ðiuo atveju turite teisæ kreiptis dël pilietybës suteikimo, jei atitinkate ðiuos kriterijus: esate ne jaunesnis nei 18 metø; galite árodyti, jog legaliai gyvenote Prancûzijoje ne maþiau kaip 5 metus iki praðymo padavimo dienos arba ne maþiau kaip 2 metus, jei esate baigæs Prancûzijos aukðtàjà mo-
· · ·
358
PRANCÛZIJA
kyklà (universitetà arba Grande École) arba jei galite bûti ypaè naudingas Prancûzijai savo gebëjimais ir talentais. Jei turite nepilnameèiø vaikø, jie taip pat turëtø bûti paminëti jûsø praðyme. Jei praðymas bus patenkintas, vaikams taip pat bus suteikta Prancûzijos pilietybë. Jei jûs jau turite Prancûzijos pilietybæ, suaugæ jûsø vaikai ir sutuoktinis (-ë) taip pat turi teisæ ágyti pilietybæ nepragyvenæ ðalyje minimalaus laikotarpio. JEI ESATE SUSITUOKÆS (-USI) SU PRANCÛZIJOS PILIETE (-IU) Jei esate susituokæs (-usi) su Prancûzijos piliete (-iu), jums taikoma procedûra acquisition par déclaration. Jûs turite bûti susituokæ ne maþiau kaip 12 mënesiø arba turëti bendrø vaikø ir gyventi susituokæ dar bent vienerius metus (kitaip tai bus laikoma sukèiavimu). Jûs neprivalote gyventi Prancûzijoje ar bûti ten pragyvenæs koká nors laiko tarpà, vienintelis reikalavimas santuoka. Iðsamesnës informacijos kreipkitës á apygardos teismà (Tribunal dinstance) pagal gyvenamàjà vietà. Á kurá teismà jums reikia kreiptis, suþinosite Teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje www.justice.gouv.fr/ region/tinat.htm.
AMBASADOS
Prancûzijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Ðvarco g. 1 LT-01128 Vilnius Tel.: (8 5) 212 2979 / 212 2228 / 58 Faks. (8 5) 212 4211 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.ambafrance-lt.org Prancûzø kultûros centras Vilniuje (biblioteka, visø lygiø prancûzø kalbos kursai) Didþioji g. 1 LT-01128 Vilnius Tel.: (8 5) 231 2984 / 85 Faks. (8 5) 231 2987 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.centrefrancais.lt
359
PRANCÛZIJA
Lietuvos Respublikos ambasada Prancûzijos Respublikoje 22, Bd. de Courcelles F-75017 Paris Tel. (+33) 140 545 050, nelaimës atveju (+33) 675 04 1501 Faks. (+33) 140 545 075 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.amb-lituanie-paris.fr
TRANSPORTAS TRAUKINIAI Prancûzijos geleþinkeliai labai gerai iðplëtoti. Vaþiuoti greitaisiais traukiniais, vadinamais T.G.V., bilietà reikia uþsisakyti ið anksto. Yra taikoma ávairiø nuolaidø, pavyzdþiui, jei bilietà uþsisakote anksèiau. Traukiniø tvarkaraðèius, kainas bei ypatingus pasiûlymus galite rasti internete (www.sncf.fr). AUTOBUSAI Tarpregioniniø autobusø marðrutø yra ne itin daug, taèiau regionø viduje ði transporto priemonë gana daþna, ypaè kaimo vietovëse, kuriose yra palyginti nedaug traukiniø. Vaþiuojant ilgesná atstumà, kelionë autobusu trunka kur kas ilgiau nei traukiniu, taèiau kainuoja gerokai maþiau. AUTOMOBILIAI Prancûzijos greitkeliai yra labai geri. Tiesa, uþ vaþiavimà jais reikia mokëti keliø mokestá ávaþiuojant á vienà ar kità kelio atkarpà. Mokesèio dydþius suþinosite tinklalapyje www.autoroutes.fr. Miesto centre vaþinëdami automobiliu galite turëti nepatogumø dël didþiuliø transporto spûsèiø ir perpildytø automobiliø stovëjimo aikðteliø. Geriausi jûsø pagalbininkai Prancûzijos gatvëse garso signalas ir ðiek tiek áþûlumo. Didþiausias leistinas greitis mieste yra 50 km/val., uþmiestyje 90 km/val., greitkelyje 130 km/val. (nepalankiu oru 110 km/val.). Privaloma prisisegti saugos dirþus visiems automobilio keleiviams (ir sëdintiems automobilio priekyje, ir gale).
360
PRANCÛZIJA
VIEÐASIS TRANSPORTAS Miestuose galite vaþinëti metro, tramvajais, autobusais ir vietos traukiniais. Paryþiuje metro ar autobuso vienkartinio bilieto kaina yra 1,30 EUR, o jei pirksite 10 bilietø ið karto, turësite sumokëti 9,60 EUR. Bilietà reikia saugoti iki kelionës pabaigos. Jei vaþinëjate kasdien, verta nusipirkti savaitiná arba mënesiná bilietà. DVIRATIS Prancûzijos miestuose sudarytos iðties geros sàlygos dviratininkams. Ði transporto priemonë darosi vis populiaresnë tarp ávairaus amþiaus ir socialinës padëties þmoniø. Kelionë dviraèiu puikus bûdas atrasti graþiausius Prancûzijos kampelius. Ðalyje yra daugybë kaimo vietoviø keliukø per laukus, miðkus, palei upes ir jûrà, o ieðkantiems didesniø iððûkiø per kalnus. Informacijos apie dviraèiø þygiø marðrutus rasite interneto svetainëje uk.franceguide.com (skyrelis Nature & Activity hols → Hit the cycle track). AUTOSTOPAS Prancûzijoje draudþiama stovëti ðalikelëje iðkëlus nykðtá. Todël jei nuspræsite keliauti autostopu, automobiliø vairuotojus uþkalbinkite degalinëse ir poilsio aikðtelëse. Apskritai toks keliavimo bûdas ðioje ðalyje yra áprastas ir suprantamas yra netgi autostopo agentûra, uþ nedidelá mokestá padedanti keliautojams susirasti reikiamus vairuotojus. Jei naudositës jos paslaugomis, jums nebereikës gaudyti automobiliø kelyje, kelionë bus saugesnë, patogesnë ir greitesnë, nors galbût bus maþiau nuotykiø ir ðarmo. Ðios agentûros interneto svetainë www.allostop.net.
TELEKOMUNIKACIJA FIKSUOTASIS RYÐYS Fiksuotojo ryðio teikëja yra monopolinë bendrovë France Telecom, ji teikia vietiniø pokalbiø paslaugas. Skambindami á kitus Prancûzijos regionus ar á kitas valstybes galite naudotis ðiø bendroviø paslaugomis: Cegetel (www.cegetel.fr), 9 Télécom (www.neuf.fr), Télé 2 (www.tele2.fr) ir Kertel (www.kertel.com).
361
PRANCÛZIJA
MOBILIOJO RYÐIO BENDROVËS Pagrindiniai mobiliojo ryðio operatoriai Prancûzijoje yra ðie: Orange (www.orange.fr), SFR (www.sfr.fr) ir Bouygues (www.bouygues.fr). Mokesèiai ir tarifai gali bûti labai skirtingi. Sutartis paprastai pasiraðoma metams ir, jei nepraneðate, kad norite nutraukti sutartá, metams pasibaigus ji automatiðkai pratæsiama. TAKSOFONAI Taksofonà Prancûzijoje rasite daugelyje vieðø vietø: paðte, geleþinkelio ir metro stotyse, prekybos centruose ir gatvëse. Daugumai taksofonø reikia telefono kortelës, jø galite nusipirkti paðte, tabako krautuvëlëje, geleþinkelio ar metro stotyje. Paprastai jos esti dviejø rûðiø: 50 vnt. kortelës, kainuoja apie 6 EUR, ir 120 vnt. kortelës, kainuoja apie 15 EUR. Daugumoje telefono automatø galima naudoti kredito kortelæ. INTERNETO KAVINËS Interneto kaviniø Prancûzijoje yra gana daug. Jose daþnai galima naudotis ne tik internetu, bet ir, pavyzdþiui, spausdintuvais ar kompaktiniø plokðteliø áraðymo áranga. Kainos interneto kavinëse svyruoja nuo 1,50 EUR iki 49 EUR uþ valandà.
· · · · ·
NAUDINGI TELEFONO NUMERIAI Prancûzijos tarptautinis kodas +33, Bendrasis pagalbos numeris 112 Greitoji medicinos pagalba 15 Gaisrinë 18 Policija 17
PAÐTAS
Paðto þenklø Prancûzijoje galite nusipirkti paðto skyriuose ir tabako krautuvëlëse (tabacs). Paðto skyriai paprastai dirba nuo 8 arba 9 iki 17 arba 18 val., kai kurie dirba visà parà. Prancûzijos paðtas (La Poste) ne tik pristato laiðkus, bet ir teikia banko paslaugas. Daugumoje paðto skyriø rasite paðto þenklø automatø, taksofonø, kopijavimo aparatø, prieigà prie interneto. Visà informacijà apie Prancûzijos paðtà ir jo teikiamas paslaugas rasite internete (www.laposte.fr).
362
PRANCÛZIJA
RELIGIJA
Dauguma Prancûzijos gyventojø yra Romos katalikai. Antra pagal didumà yra musulmonø bendruomenë, o treèia protestantø. Apskritai Prancûzijoje rasite visø pasaulio religijø ir ávairiausiø religiniø judëjimø atstovø. Religijos laisvë yra labai svarbi tema Prancûzijoje. Ðioje ðalyje stengiamasi garantuoti, kad kiekvienas þmogus turëtø teisæ ir tinkamas sàlygas iðpaþinti savo tikëjimà. Taèiau taip pat labai pabrëþiama, kad valstybë atskirta nuo Baþnyèios.
KALBA
Prancûzijos valstybinë kalba yra prancûzø. Jei norite dirbti ðioje ðalyje, verèiau iðmokite jos kalbà. Prancûzø tautinis iðdidumas ir vengimas kalbëti anglø ar kuria kita uþsienio kalba nuo seno þinomas ðios tautos bruoþas, ryðkus ir ðiais globalizacijos laikais. Nemokami prancûzø kalbos pradþiamoksliai (anglø k.) internete: www.bbc.co.uk/languages/french/index.shtml www.frenchtutorial.com Prancûzø kalbos gramatika (anglø k.) internete: www.languageguide.org/francais/grammar Prancûzøanglø kalbø þodynas internete: www.french-linguistics.co.uk/dictionary
KULTÛRA
Nuo seno Prancûzija yra vienas pagrindiniø Europos kultûros centrø. Ið ðios ðalies kilo itin daug þymiø, talentingø þmoniø. Bûtina paþymëti prancûzø raðytojus: Honoré de Balzacà, Stendhalá, Victorà Hugo, George Sand, Emileá Zola, Marcelá Proustà, Franois Mauriacà, Nobelio premijos laureatus Jeanà Paulá Sartreà ir Albertà Camus, visiems þinomos knygos Trys muðkietininkai autoriø Alexandreà Dumas, aplink pasaulá per 80 dienø apkeliauti kvietusá Julesá Verneà ir Maþojo princo kûrëjà Antoineà de Saint-Exupery. Ið Prancûzijos kilæ ir daug garsiø filosofø, màstytojø ir iðradëjø: Blaiseas Pascalis, Voltaireas, Jeanas-Jacquesas Rousseau, raðto akliesiems iðradëjas Louis Brailleis, Nobelio premijos laureatai fizikai Marie ir Pierreas Curie, áspûdingojo bokðto kûrëjas Gustaveas Eiffelis. Prancûzø vaizduojamojo meno talentø taip pat 363
PRANCÛZIJA
be galo daug, þymiausi jø skulptorius Pierreas Augusteas Rodinas, impresionistai Pierreas Augusteas Renoiras, Claudeas Monet, Edouardas Manet, postimpresionistai Paulis Cezanneas, Edgaras Degas, Paulis Gauguinas, Henri de Toulouseas-Lautrecas ir Georgesas Seurat. Svarbûs dvideðimtojo amþiaus prancûzø dailininkai Henri Matisseas ir Pierreas Bonnardas. Visame pasaulyje þinomi prancûzø kompozitoriai Hectoras Berliozas ir Claudeas Debussy. Prancûzijoje yra nepaprastai daug istorinio paveldo paminklø, jau vien Paryþiui apþiûrëti prireiktø maþiausiai savaitës. Ðioje ðalyje yra labai daug meno galerijø ir muziejø, ið jø þinomiausias Luvras (www.louvre.fr), saugantis daugybæ pasaulinio garso menininkø darbø. Ðiuolaikinio meno gerbëjams bûtina aplankyti Le Centre George Pompidou (www.cnac-gp.fr). Informacijos (prancûzø k.) apie muziejus, parodas ir kultûrinius renginius Prancûzijoje rasite interneto svetainëje www.culture.fr.
VALIUTA
Prancûzijos valiuta yra euras (1 EUR apie 3,45 LTL). Bankai Prancûzijoje paprastai dirba pirmadieniaispenktadieniais nuo 9 iki 17 val. (maþesniuose miesteliuose bankai gali dirbti su pertrauka nuo 12 iki 14 val.). Kai kurie bankai dirba ir ðeðtadieniais. Bankø kortelës yra labai plaèiai naudojamos ne tik apsiperkant ar iðsiimant pinigus ið bankomatø, bet ir naudojantis taksofonais ar maðinø stovëjimo aikðteliø automatais.
MAISTAS
Maistui prancûzai skiria itin daug dëmesio, ðioje ðalyje senos kulinarijos tradicijos, þmonës mëgsta ilgai ir kruopðèiai gaminti rafinuotus patiekalus. Tiesa, kasdienis prancûzø maistas gana áprastas, europietiðkas mësa, þuvis, bulvës, ávairios darþovës. Taèiau tarp tradiciniø prancûziðkø patiekalø rasite ir tokiø ádomybiø kaip keptos varliø ðlaunelës, sraigës ar arkliena. Ypatinga prancûziðka duona ilgi batonai, vadinamieji baguette. Ðalis garsëja sûriais, kiekviename Prancûzijos regione gaminamos skirtingos jø rûðys. Tikrai gero sûrio galite nusipirkti ne prekybos centre, o turguje arba nedidelëse specializuotose parduotuvëlëse. 364
PRANCÛZIJA
Prancûzai paprastai valgo tris kartus per dienà, pagrindinis dienos valgymas yra vakarienë, valgoma apie 1920 val. Per pietø pertraukà (1213 val.) restoranuose galima uþsisakyti dienos pietus (au menu), kuriuos sudaro uþkandþiai, pagrindinis patiekalas, desertas ir gërimas, arba à la carte tiesiog iðsirinkti norimà patiekalà ið viso valgiaraðèio. Nedideliuose restoranëliuose dienos pietûs paprastai kainuoja maþiau nei 10 EUR. Vakarienei galite iðsirinkti prancûziðkà arba vienà ið daugybës pasaulio virtuviø. Prancûzijoje labai paplitæ azijietiðko, italiðko, meksikietiðko ir indiðko maisto restoranai. Vidutiniame restorane vakarienë kainuoja apie 2030 EUR. Gurmaniðko maisto restoranuose kainos yra gerokai didesnës. Jei norite greitai uþkàsti mieste, uþsukite á vienà ið daugelio café arba brasserie. Èia galite nusipirkti sumuðtiná arba skrudintà sûrio sumuðtiná (croque-monsieur), jie kainuoja apie 35 EUR. Daugelyje kepyklø taip pat bûna sumuðtiniø ir gërimø, parduodamø iðsineðti. Amerikietiðki greitojo maisto restoranai ir jø mësainiai, sûrainiai, keèupas bei skrudintos bulvytës taip pat populiarûs, ypaè juos mëgsta jaunimas.
PARDUOTUVËS MAISTO PREKËS Prancûzijoje yra daug didþiuliø prekybos centrø, kuriuose galite rasti visø reikalingø prekiø. Pigiau pirkti prekybos centruose miesto pakraðèiuose. Maisto parduotuviø tinkluose pasirinkimas ne itin didelis, taèiau labai pigu. Jei mëgstate geros kokybës produktus ir individualø malonø aptarnavimà, jums tikrai patiks apsipirkti tipiðkose prancûziðkose specializuotose krautuvëlëse: Pas mësininkà (charcuteries), kepyklëlëse-pyragø krautuvëlëse (boulangeries / pâtisseries), delikatesø parduotuvëse (traiteurs) ir vietinëse maisto krautuvëlëse, kurios daþnai atidarytos iki vëlaus vakaro. Kiekviename mieste ir miestelyje rasite turgø, kuriame galima ne tik nusipirkti ðvieþiø produktø, bet ir ðiaip maloniai paklaidþioti. DRABUÞIAI, AVALYNË IR KITI DAIKTAI Parduotuviø kvartale Prancûzijoje galite rasti drabuþiø ir avalynës, tinkamø kiekvienam skoniui ir piniginei. Nebrangiø jaunatviðkø rûbø 365
PRANCÛZIJA
paprastai nusipirksite dideliuose prekybos centruose, kuriø daþnai bûna miesto pakraðèiuose. Du kartus per metus Prancûzijoje vyksta sezoniniai iðpardavimai, tuomet dauguma parduotuviø taiko 20%, 50% ar net didesnes nuolaidas. Þiemos iðpardavimai bûna sausio, o vasaros liepos mënesá. PARDUOTUVIØ DARBO LAIKAS Parduotuvës paprastai dirba pirmadieniaisðeðtadieniais nuo 9 iki 12 val. ir nuo 14 iki 19 val. Dideliuose miestuose parduotuvëse pietø pertraukos nebûna. Prekybos centrai atidaryti iki 20 val., o didþiuosiuose miestuose iki 22 val. Dauguma parduotuviø sekmadieniais uþdarytos, iðskyrus maþas maisto parduotuvëles.
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Laisvalaikiu prancûzai mielai susitinka vakarieniauti namuose arba restorane. Labai mëgstamos kavinës (café), èia þmonës bendrauja, diskutuoja, o kartais tiesiog raðo ar skaito prie puodelio kavos, taurës vyno ar bokalo alaus. Arbatines (salon de thé), kurios dirba tik dienomis (maþdaug nuo 11 iki 19 val.), paprastai renkasi moteriðkiø kompanijos. Prancûzijoje áprasta aktyviai sportuoti lauke: bëgioti, vaþinëti dviraèiais, plaukioti jûroje ar eþeruose, þiemà slidinëti ir leistis nuo kalnø snieglentëmis. Jei Prancûzijos parkuose pamatysite vyresnio amþiaus þmones, ridenanèius kaþkokius rutulius, þinokite tai tradicinis prancûzø þaidimas (pétanque), panaðus á këglius. Sporto klubuose vis labiau populiarëja ið kitø pasaulio kraðtø atkeliavusios sporto ðakos joga, afrikietiðki ðokiai, qi chong. Vis daugiau þmoniø iðbando savo jëgas banglenèiø, sklandymo, paraðiutø, kalnø dviraèiø ir kitose dràsos reikalaujanèiose sporto ðakose. Per televizijà prancûzai mieliausiai þiûri futbolà. Mëgstamas tenisas ir, þinoma, garsiosios dviraèiø lenktynës Tour de France. Daugiau apie Prancûzijos sportà rasite Prancûzijos sporto ministerijos interneto svetainëje www.jeunesse-sports.gouv.fr.
ÞINIASKLAIDA
Laikraðèiø galite nusipirkti spaudos krautuvëlëse (maison de la presse) arba kioskuose. Daþnai ten yra ir pasaulio spaudos. Didþiausi ðalies 366
PRANCÛZIJA
laikraðèiai: Le Figaro (www.lefigaro.fr), Le Monde (www.lemonde.fr), Libération (www.liberation.com), ekonomikos naujienø perskaitysite Les Echos (www.lesechos.presse.fr). Perkamiausias Prancûzijoje sporto naujienø dienraðtis lÉquipe (www.lequipe.fr). Prancûzijoje yra ðeði pagrindiniai televizijos kanalai: bendrieji TF1, France 2, France 3, kultûros kanalas Arte, ðvieèiamasis France 5 ir jaunimo kanalas M6. Prisijungæ kabelinæ ar palydovinæ televizijà, galësite þiûrëti daugybæ kitø prancûziðkø ir tarptautiniø kanalø. Jei namie turite televizoriø, privalote nusipirkti metinæ licencijà, kitaip tariant, sumokëti tam tikrà mokestá. Jo dydis yra apie 120 EUR per metus uþ vienà televizoriø.
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI Beveik visi Prancûzijos vaikai nuo 2 iki 6 metø lanko vaikø darþelius (lécole maternelle). Valstybiniai vaikø darþeliai yra nemokami, o privaèiuose mokestis daþnai priklauso nuo tëvø pajamø. Gauti vietà valstybiniame vaikø darþelyje nëra sunku. Darþeliuose siekiama ávairiø dalykø: iðmokyti vaikus bûti atskirai nuo ðeimos, priprasti prie mokyklos aplinkos, bendrauti su kitais vaikais, iðmokti mokytis, pasiruoðti pradinei mokyklai. Daþniausiai darþeliuose vyksta muzikos, dailës, sporto pamokëlës, o baigiamaisiais metais ir skaitymo, raðymo bei matematikos. Vaikus darþelyje galima palikti pusei dienos arba visai dienai. MOKYKLOS Visi vaikai nuo 6 iki 16 metø Prancûzijoje privalo lankyti mokyklà. Ðalyje yra valstybiniø ir privaèiø mokyklø. Valstybinës mokyklos nemokamos. Privaèios mokyklos labai daþnai bûna katalikiðkos, mokestis jose gali svyruoti. Daugiau informacijos apie mokyklø sistemà rasite Prancûzijos ðvietimo ministerijos informaciniame tinklalapyje www.education.gouv.fr.
LIETUVIØ VEIKLA
Senas tradicijas turinti Prancûzijos lietuviø bendruomenë yra aktyvi. Naujai atvykæ lietuviai mielai kvieèiami prisidëti prie bendruomenës 367
PRANCÛZIJA
veiklos ir dalyvauti ávairiuose renginiuose. Prancûzijos lietuviø bendruomenës interneto svetainë www.prlb.org. Paryþiuje veikia lietuviðka sekmadieninë mokyklëlë Genys. Jos adresas: Mokyklëlë Genys Eglise St. Augustin (poþeminëje koplyèioje) Place St. Augustin (áëjimas ið ðono, 3 av. Cesar Caire) 75008 Paris (St-Augustin arba St-Lazare metro stotelës) Plaèiau apie mokyklëlæ skaitykite Prancûzijos lietuviø bendruomenës interneto svetainës skyrelyje mokyklëlë.
368
PRANCÛZIJA
Atstumai skiria, bet neiðskiria Ilona ir Gediminas Jonuðauskai, 44 ir 45 metai, Ilona dailininkë keramikë, Gediminas fizikas, mokslø daktaras, 14 metø Prancûzijoje
Prancûzijoje labai graþi gamta, áspûdinga jos istorija ir kai kuriø miestø architektûra. Èia Europos ðirdis. Mums labai patinka gamtos ávairovë: Atlanto ir Vidurþemio pakrantës, neaprëpiami þali laukai ir miðkai, aukðti kalnai. Ðalis pilna istorinio palikimo: didikø pilys nuo viduramþiø iki naujesniø laikø, vyno châteaux, gastronomija, geraðirdþiai, ðilti ir daþnai besiðypsantys þmonës. Erzina daþni streikai. Á ðià ðalá geriau nevykti neturint bûtinø darbui dokumentø. Didelis nedarbas. Jei neturi socialiniø garantijø, esi praþuvæs. Gediminui pasiûlë gerà darbà viename ið Prancûzijos universitetø. Ðeima atvyko po pusmeèio, jam ásikûrus. Apsisprendëme iðvykti dël per maþo mokslininkø atlyginimo Lietuvoje. Ne mes pasirinkome Prancûzijà, o ji mus. Pradþioje nemokëjome kalbos, todël buvo sunku bendrauti (prancûzai angliðkai beveik nekalba). Nelengva buvo susigaudyti prancûziðkoje socialinëje sistemoje, piktino nepaprasta jø biurokratija (o manëme, kad nëra baisesnës uþ sovietinæ!). Bet mus palaikë valia ir noras ásikurti. Ilona laisva menininkë. Gediminas tyrëjas universitete. Dirbame daug. Darbo valandø neskaièiuojame. Turime visas socialines garantijas. Koks vidutinis atlyginimas, rimtai nesidomëjome; galbût apie 20 000 eurø per metus. Santykiai tarp bendradarbiø kaip ir visur priklauso nuo kolektyvo ir darbo pobûdþio. Tiek menas, tiek mokslas yra labai ádomios sritys. Ádomiausia kurti, ieðkoti ir atrasti, linksmiausia, kai tavo kûrybà ávertina, o bjauriausia, kai kaiðo pagalius á ratus. Bet taip yra visur, nes nei mokslas, nei menas neturi tautybës. Prancûzai labai linkæ bendrauti! Jie emocingi ir karðtakoðiai. Greiti ir rëksmingi. Jei myli buèiuojasi ir glëbesèiuojasi tiesiog gatvëj, jei nekenèia barasi ir stumdosi taip pat gatvëj, kad visi girdëtø ir matytø. Atviri ir svetingi. Rëksniai ir bambekliai. Jei jiems kas patinka, atvirai ir 369
PRANCÛZIJA
ðiltai þavisi, o jei nepatinka, taip pat atvirai ir karðtai protestuoja, puola ginèytis ir árodinëti savàjà teisybæ. Iðradingi, bet linkæ tingëti. Deja, poþiûris á atvykëlius priklauso nuo odos spalvos ir atvykëlio ketinimø. Mums asmeniðkai niekada neteko patirti jokios diskriminacijos. O tamsiaodþiai ir ypaè nelegalai turi daug vargo. Prancûzai labai vertina mandagumà. Þavisi ir gerbia, jei moki jø kalbà, domiesi jø istorija. Jiems patinka siekiantys integruotis ir gerbiantys jø ðalá svetimtauèiai. Èia nepakenèiamas asmens laisvës varþymas, rasizmas (negro nevalia pavadinti negru, geriau juodaodþiu). Nereikëtø atvirai peikti Prancûzijos! Deja, susikalbëti ámanoma beveik tik prancûzø kalba. Kitomis kalbomis gatvëje retai kada susikalbësi. Bet prancûzai jau pradeda susiimti, su jaunimu (apie 20 metø) jau galima susikalbëti angliðkai. Bendraujame su keliais lietuviais, tarp mûsø paþástamø yra kanadietë, rusë, latvë. Prancûzai labai mëgsta vaikðèioti á restoranus vakarieniauti. Vienas ið nacionaliniø sportø ieðkoti nedideliø jaukiø restoranëliø, kuriuose geras maistas ir maloni aplinka. Restoranø tinklas yra labai platus. Jaunimas mëgsta linksmintis naktiniuose baruose, diskotekose, jø apstu didþiuosiuose miestuose. Mëgstamas kinas. Kiekvienà treèiadiená visos ðalies kino teatruose rodomi nauji filmai, kuriø anonsai neretai skelbiami per televizijà. Teatras, koncertai irgi uþima svarbià vietà. Nemaþai aktyviai sportuojanèiø þmoniø. Deja, gausëja þmoniø, kuriems vienas mëgstamiausiø laisvalaikio leidimo bûdø prekybos centrø lankymas. Dabar gyvename visa ðeima kartu. Turime konstatuoti, kad vaikai adaptuojasi greièiau ir geriau nei suaugusieji. Kai tik atvykome, dukrai tebuvo septyneri, o sûnui viso labo ketveri; dabar prancûziðkai jiedu kalba be akcento, jø mentalitetas taip pat suprancûzëjo. Labai stengiamës nepamirðti, kad lietuviais esame mes gimæ. Namie kalbame tik lietuviðkai, turime atsiveþæ daug lietuviðkø knygø, þodynø. Stengiamës taisyti vienas kito lietuviðkà ðnekà. Atstumai skiria, bet neiðskiria. Su Lietuvoje likusiais artimaisiais pasiskambiname, susiraðinëjame. Su artimiausiais draugais santykiai nenutrûko. Kiekvienà vasarà sugráþtame atostogauti á Lietuvà, nes norime, 370
PRANCÛZIJA
kad vaikai nepamirðtø, ið kur jie kilæ, kad sutiktø daugiau gimtàja kalba kalbanèiø þmoniø. Pasimatome su giminëmis ir draugais, kartu vasarojame. Prancûzijoje lietuviø nedaug. Ðalis didelë, jie iðsibarstæ. Taèiau turime internetiná diskusijø forumà Labas-Lietuva, pasidalijame informacija, emigrantø dþiaugsmais ir rûpesèiais. Teko girdëti gandà, esà lietuviai paryþieèiai vengia vienas kito, o lietuviai provincialai siekia susipaþinti. Neþinome, kiek èia tiesos. Kiek girdëjome, daugiausia lietuviø gyvena Paryþiuje. Ten vyksta lietuviø bendruomenës susitikimai, bet juose dalyvauti neteko. Mûsø regione yra AkvitanijosLietuvos draugystës asociacija, bet jos veikla simbolinë, nariø nedaug. Kartkartëmis susirenkame paminëti kokiø nors ávykiø, taèiau intensyvia veikla ði asociacija nepasiþymi. Kada ketiname gráþti? Negalime atsakyti á ðá klausimà. Galbût senatvëje norëtøsi gráþti á gimtinæ, bet kas þino, kaip pasisuks gyvenimas?
Daug kas nemoka uþsienio kalbø Tomas, 23 metai, studentas, savaitë Prancûzijoje
Prancûzija graþi ðalis. Vasarà ten ðilta ir malonu. Labai gera atmosfera. Malonûs þmonës, ypaè jei moki kalbëti prancûziðkai, nes daugelis prancûzø nemoka uþsienio kalbø. Ið esmës á atvykëlius þiûrima palankiai. Buvau rytinëje ðalies dalyje. Ten daug kas moka kalbëti vokiðkai. Angliðkai susikalbëti ðioje ðalyje sunkiau. Prancûzijoje buvau savaitæ, komandiruotëje. Dirbau administraciná darbà medicinos srityje. Já susiradau internetu. Per savaitæ dirbau 38 valandas, gaudavau 12,3224,64 euro uþ valandà atlyginimà (minus 21 proc. mokesèiø). Vidutinis valandinis atlyginimas Prancûzijoje uþ panaðaus pobûdþio darbà 915 eurø. Problemø dël socialiniø garantijø nebuvo. Ásikurti padëjo kolegos. Nemaþai keblumø kilo dël painios transporto sistemos. Ádomiausia mano darbe buvo galimybë tobulëti. 371
PRANCÛZIJA
Teko bendrauti su Norvegijos lietuviais, ðvedais, airiais, lenkais, latviais, turkëmis, austrëmis. Sutikau ir lietuviø. Jø nemaþai yra Strasbûre, kur veikia Europos Parlamentas. Ketinu vël iðvykti dirbti á Prancûzijà po 12 metø.
Be atvykëliø èia bûtø labai liûdna Inga Varanauskaitë-Luis, 28 metai, turizmo agentûros darbuotoja, 7 metai Prancûzijoje
Prancûzija be galo graþi, labai gerai viskuo aprûpinta. Èia labai ávairi gamta. Mums, lietuviams, ði ðalis labai priimtina. Klimatas ðiek tiek geresnis nei Lietuvoje. Puiki gastronomija, skanûs vynai. Puikus, bet, deja, nepigus susisiekimas, labai ávairûs þmonës, graþi kalba. Ðioje ðalyje nesijauti vargðas net turëdamas nedaug pinigø. Erzina þmoniø abejingumas, agresyvumas, neðvara, labai prastas aptarnavimas restoranuose, parduotuvëse ir apskritai daug kur. Didelis rasizmas. Jei yra kokiø pavojø, tai ið vyriausybës pusës, nes ji sunkina atvykstantiems ávaþiavimo sàlygas, sunku gauti nedarbingumo paðalpas ir pan. Iðvykau ieðkoti geresnio gyvenimo. Pasirinkau ðià ðalá, nes vidurinëje mokykloje mokiausi prancûzø kalbos, be to, nelabai toli nuo Lietuvos. Pradþioje stebino ðalies þmoniø áproèiai, keistai skambëjo kalba. Ásikurti padëjo tai, kad nebijojau darbo, turëjau didelá norà kà nors pasiekti, o ir mano paèios draugiðkumas bei lietuviðkas kuklumas. Dirbau su vaikais, restorane, turizmo agentûrose. Pradþioje atvykau kaip Au Pair, vëliau darbo ieðkojau per draugus ir Darbo birþà. Darbo laikas labai skiriasi tai priklauso nuo darbo. Dirbdama su vaikais dirbau nuo 9 iki 18 val., turizmo agentûroje nuo 10.30 iki 19 val. Turiu socialines garantijas, tik neþinau, ar ilgam. Daugiausia uþdirbu 1 500 eurø. Paprastai uþ panaðø darbà mokama 9001 000 eurø. Emigrantai daþniausiai dirba su vaikais, restoranuose, statybose. Santykiai tarp bendradarbiø ávairûs, daþniausiai geri. 372
PRANCÛZIJA
Ádomu paþinti ðià ðalá, þmones, dirbti, tik kai kurie kolegos daug kà gadina (èia þiauri konkurencija dël darbo vietos, juntama ðiokia tokia diskriminacija). Prancûzai kiek uþsidaræ, nelinkæ bendrauti su nepaþástamais, nors apskritai bendrauti mëgsta, ypaè draugø rate. Yra ir ðaltø, ir emocingø, ir net pakrikusios psichikos. Á atvykëlius èia þiûrima skirtingai: á baltuosius ir norinèius dirbti teigiamai, o á arabus, juodaodþius ir kt. nelabai palankiai. Labai svarbu kalbëti prancûzø kalba, ðiek tiek susikalbëti galima angliðkai, ispaniðkai. Labai vertinamas draugiðkumas, kuklumas ir noras dirbti. Negalima draskyti akiø, geriausia bûti savo vietoje. Mielai bendrauju su atvykëliais, daþniausiai su lietuviais, rusais, lenkais, þmonëmis ið Lotynø Amerikos ðaliø. Be jø èia bûtø labai liûdna. Laisvalaikis leidþiamas kaip ir Lietuvoje: gamtoje, kavinëse, kino teatruose, ðeimos rate, keliaujama po Prancûzijà. Linksmintis þmonës eina á naktinius barus, á kino teatrus arba á parkus. Atvykau viena. Mano ðeima miðri, sûnus gimë èia. Iðlaikyti lietuvybæ pavyksta puikiai. Su Lietuvoje likusia ðeima, giminëmis santykiai tik pagerëjo, o su draugais kiek kitaip labai daug jø atkrito. Susisiekti su Lietuva padeda internetas, telefonas, paðtas. Labai geri santykiai tarp vietos lietuviø. Jie èia kaip antra ðeima. Daþnai dalyvauju bendruomenës veikloje. Deja, neketinu sugráþti, atvaþiuosiu atostogauti.
Kasdien domiuosi, kas vyksta Lietuvoje Varlytë, 33 metai, vidurinis iðsilavinimas, 11 metø Prancûzijoje
Dël ðiuo metu vis gilëjanèios ekonominës krizës Prancûzija yra vegetuojanti ðalis, nes neatsiranda asmenybës ar partijos, kuri kà nors darytø, kad padëtø þmonëms, norintiems ir galintiems dirbti. Labiausiai man èia patinka þmoniø nepriklausomybë nuo kitø þmoniø nuomonës. Erzina imigrantø nenoras prisitaikyti prie esamos tvarkos. Jie atsiveþa savo kultûrà, savo mentalitetà ir nori, kad vietiniai gyventojai taikytøsi prie jø. 373
PRANCÛZIJA
Atvykau èia asmeniniais sumetimais. Prancûzø kalba buvo vienintelë uþsienio kalba, kurios mokiausi mokykloje, todël èia ir vaþiavau. Sunkiausia ið pradþiø buvo dël kalbos, o ir draugø neturëjau. Kas labiausiai padëjo? Jaunystë! Dirbu vaikø priþiûrëtoja koleþe. Darbà pasiûlë Darbo birþa. Per savaitæ dirbu 39 val. (nors Prancûzijoje ávesta 35 val. darbo savaitë), bet turiu daug atostogø atostogauju kartu su moksleiviais (6 sav. vasarà, 10 d. rudená, 2 sav. per Kalëdas, 2 sav. vasario mënesá ir 2 sav. per Velykas). Turiu visas socialines garantijas ir dar moku sveikatos draudimo ámokas (dviem þmonëms reikia mokëti 60 eurø). Uþdirbu 950 eurø. Atlyginimas èia priklauso nuo darbovietës, darbo sutarties ir iðdirbto laiko. Atvykëliai Prancûzijoje daþniausiai dirba vaikø auklëm, valytojomis, statybininkais. Mano darbe ádomiausia kontaktas su þmonëmis, linksmiausia vaikø auklëjimas, bjauriausia paaugliø krizës. Tarp þmoniø èia iðlaikomas atstumas, nors þmonës èia emocingi (gyvenu Prancûzijos pietuose). Pirmà tikrà draugæ prancûzæ susiradau po 9 metø. Emigrantai daþniausiai bendrauja su kitais atvykëliais, matyt, jau vien todël, kad juos vienija gyvenimas svetimoje ðalyje. Ið pradþiø bendravau su jaunimu ið Lenkijos, Rumunijos, Norvegijos, o dabar apsiriboju draugais prancûzais ir lietuviais. Nors kitø þmoniø neignoruoju, mano aplinkoje jø nëra. Prancûzija laikoma viena tolerantiðkiausiø emigrantø atþvilgiu, nors ir èia rasizmo apraiðkø apstu. Gyvenant svetimoje ðalyje, svarbiausia integruotis á jos visuomenæ, susipaþinti su jos kultûra. Savaitgaliais þmonës mëgsta pasivaikðèioti gamtoje. Vakarais eina á kinà ar á teatrà, á koncertus, restoranus ar á teatralizuotus vakarëlius. Iðvykau viena, mano ðeima miðri. Vaikø dar neturiu. Kasdien domiuosi, kas vyksta Lietuvoje, o kai turiu laiko, skaitau ið Lietuvos atsiveþtas knygas. Gaila, bet Lietuvoje likæ giminës ir draugai nutolo. Að iðvaþiavau, su jais nebegyvenu, jie jau priklauso mano praeièiai. Kartais nostalgiðkai juos prisimenu, bet manau, kad að likau jiems artimesnë nei jie man. Èia yra susibûrusios lietuviø bendraminèiø grupelës. Jie kartu ðvenèia ávairias ðventes (Kalëdas, Velykas), rengia susitikimus. Veikia lietuviø bendruomenë, bet að jos veikloje nedalyvauju. Gráþti á Lietuvà neketinu. 374
PRANCÛZIJA
Darbas kaip darbas, linksmiausia bûdavo po jo Inga Tuliðevskaitë, 48 metai, valdininkë, 3 metai Prancûzijoje
Prancûzija sàlygiðkai draugiðka ðalis. Þmonës bendrauja atvirai, linksmai, draugiðkai, mëgsta diskutuoti, iðsakyti savo nuomonæ. Diskusija ir pokalbis jiems yra viena pagrindiniø nesutarimø sprendimo priemoniø, nëra agresijos. Tai matoma ir keliuose bei gatvëse, pavyzdþiui, lietuviai iðkart susinervina, kai prancûzas mojuodamas pro langelá iðkiðta ranka sankryþoje suka per keturias eiles á kairæ! Taèiau èia galioja principas: að praleisiu ir mane praleis. Todël vairuoti vienas malonumas! O automobiliø buferiai naudojami pagal paskirtá, niekas jø nesaugo ir nepopina. Kiekvienas rûpinasi savo reikalais ir nesikiða á kitø (jei nepraðoma padëti). Galioja senos pagarbos ir pakantumo vieni kitiems tradicijos. Gal todël, kad jie dirba tam, kad gyventø, o ne gyvena tam, kad dirbtø. Matyt, todël èia daugybë ávairiausiø ðvenèiø dienø, 35 valandø darbo savaitë (penkios dienos per savaitæ) ir 35 darbo dienø metinës atostogos. Sunku tikëtis, kad kas nors ávyks laiku, bet, kai perpranti sistemà, nebesinervini, tiesiog imi gyventi tuo paèiu ritmu. Kaip ir kiekvienoje ðalyje, reikia perprasti ðalies gyvenimo taisykles ir jø laikytis, o ne bandyti jas pakeisti. Blogø þmoniø ir sukèiø visur pasitaiko, bet didesniø pavojø nematau nebent kas apvogs. Aiðku, niekada nereikia tampyti liûto uþ ûsø, jei pats saugosies, tai ir bûsi apsaugotas. Bet, kartoju, agresijos ten tikrai nëra! Prieðingai, jie kartais atrodo naiviai patiklûs. Iðvaþiavau á komandiruotæ. Ðalies nesirinkau, ji buvo man parinkta. Að net labai nenorëjau vaþiuoti. Sunkiausia buvo perprasti jø þaidimo taisykles, gyvenimo bûdà ir paproèius. Sunkià pradþià palengvino sëkmë ir atsitiktinumai, geranoriðkas bendravimas su vietiniais gyventojais. Dirbau Lietuvos valdininko darbà. Taigi darbo ieðkoti neteko, buvau á já paskirta. Mano darbo sàlygos buvo nustatytos pagal Lietuvos ástatymus. Gavau, manyèiau, visiðkai pakankamà atlyginimà, kad galëèiau gyventi be didesniø rûpesèiø, tiesa, per daug neiðlaidaudama. Vidutinis prancûzo atlyginimas panaðus á mano gautàjá. Tiesa, Prancûzijoje atlyginimai nëra dideli, nes darbdavys suteikia darbuotojui visas so375
PRANCÛZIJA
cialines garantijas, kurios jam kainuoja antra tiek, kiek atlyginimas darbuotojui. Bet ir fiziniø asmenø pajamø mokesèiai yra tik apie 20 procentø. Imigrantai daþniausiai dirba statybose (daugiausia èia arabø ið Ðiaurës Afrikos, vadinamojo Magribo, o dabar uþplûdo lenkai), vaikø auklëmis, namø tvarkytojomis, ligoninëse slaugëmis ir sanitarëmis. Kadangi man neteko dirbti vietos ámonëje, galiu tik ið pastebëjimø pasakyti, kad santykiai grindþiami darbo sutartimi ir ástatymais kiekvienas þino savo teises ir pareigas. O ðiaip darbas kaip darbas, linksmiausia bûdavo po jo. Pradþioje jau minëjau, bet dar pakartosiu: prancûzai labai linkæ bendrauti. Visose situacijose ir kiekviena proga, pajutæ, kad nesi prancûzas, bûtinai pasiteiraus, ið kur esi, kaip tau èia patinka. Mandagumo formulës laba diena ir aèiû jiems áaugusios á kraujà, ir net jei sako jas automatiðkai, skamba labai nuoðirdþiai. Prancûzai linksmi, tolerantiðki, visada labai dþiaugiasi girdëdami atvykëlius kalbant prancûziðkai, nes nuoðirdþiai myli savo kalbà ir kultûrà. Labai jà saugo ir puoselëja tokiø stebuklø kaip Vilniaus senamiestyje ten nepamatysi. Ne tik paveldà sauganèios institucijos yra patriotiðkos, bet ir visi gyventojai, jie kartu aptaria ir sprendþia su jø gyvenimu susijusius klausimus kitaip tariant, valdþia negali slapta padaryti taip, kaip jai geriau. Gyventojai yra labai visuomeniðki ir aktyvûs. Todël bûdavo graþu þiûrëti á gerai organizuotas tûkstantines demonstracijas. Bet ir jose nesijautë agresijos: tai bûdavo tiesiog masinis vieðas nuomonës pareiðkimas. Be to, labai gerai veikia miesto tvarkymo tarnybos: po demonstracijos iðkart atvaþiuodavo ðiukðliø maðinos ir per valandà kità nelikdavo në pëdsako, kad ten kas nors vyko. Gatvës priþiûrimos ðluojamos ir plaunamos puikiai. Neþinau, ar tai savivaldybës ar privaèiø ámoniø darbas, bet jis dirbamas, ir ne kokiø varganø bobuèiø ar raudonanosiø, o visai padoriai atrodanèiø uniformuotø vyrø. Taip pat ir miesto parkai, skverai ir kitokia þaluma gëlës, krûmai, medþiai priþiûrimi ir puoselëjami. Ir vël tai daro vyrai! Atrodo, kad toje ðalyje joks darbas ne gëda jis yra pragyvenimo ðaltinis. Dar viena pastaba prancûzai tikrai skaitantys þmonës. Jie skaito visur: metro, autobuse, gatvëje ant suoliuko. O knygø leidëjai juos tikrai lepina ir jiems padeda. Á atvykëlius èia þiûrima tolerantiðkai, jei jie ko nors neprisidirba. Prancûzai labiausiai vertina nuoðirdumà, domëjimàsi jø kultûra, pagarbà jai, norà jà perprasti. Reikia vadovautis paprastomis bendro sugyve376
PRANCÛZIJA
nimo taisyklëmis: nedaryk to, ko nenori, kad tau darytø. Tiesa, prancûzai mëgsta pasiðaipyti ið kitø, bet jiems nepatinka, kai ið jø paèiø ðaipomasi taip jie bendrauja ne tik su atvykëliais, bet ir tarpusavyje. Vienas kito traukimas per dantá gali pasirodyti áþeidþiamas, bet ið tiesø tai tik bendravimo forma. Mitas, kad jie tyèia nekalba angliðkai. Jei moka, kalba. Taèiau lietuviams reikëtø pamirðti savo pasipûtimà: atvaþiavau á Prancûzijà, o su manim niekas nenori angliðkai ðnekëti! Vaje, kokie jie blogi. O kodël jis nepagalvoja, kad atvaþiavo á ðalá, kurioje gyvena 80 milijonø gyventojø, kurie kalba ir susikalba prancûziðkai. Gal jie niekur ið savo ðalies nevaþiuoja, tai kam jiems ta anglø kalba? Lietuvoje per daug anglosaksiðkos propagandos ir lankstymosi. Laisvalaikiu kinas, teatras, poilsis kalnuose, prie jûros, sekmadieninis tysojimas parkuose ir piknikai ðeimos, giminiø, draugø bûryje, vaþinëjimas dviraèiais, rieduèiais. Galëèiau sakyti, kad laisvalaiká jie labiausiai mëgsta leisti su gerais draugais, nesvarbu kur, galima ir tiesiog ant pievelës miesto centre ar ant upës kranto. Gyvenau ten su vaikais. Jie prisitaikë palyginti lengvai ir ásijautë á tenykðtá gyvenimà. Kadangi jis palyginti saugus, turëjo daugiau laisviø, nei gráþæ atgal á Lietuvà. Tarkim, Prancûzijoje oficialiai galima gerti nuo 16 metø, bet girtais jaunuoliais gatvës nenuklotos. Tiesa, veikia puikios policijos pajëgos. Policininkas bet kada gali patikrinti kiekvienà gatve einantá þmogø, jei jam kyla koks átarimas. Sakyèiau, jaunimas bendrauja bûreliais, pagal visuotiná principà, nesikiðdamas á kito greta esanèio bûrelio reikalus ir neieðkodamas priekabiø, kad pasimuðtø. Aiðku, gal ir to pasitaiko, bet man neteko matyti. Jei vidury nakties tamsioje gatvëje susidurdavau su kokiø triukðmingø jaunuoliø grupe, nejausdavau jokio nerimo, nes þinodavau, kad jiems tiesiog nerûpiu. Kai gyvenau ten, Lietuva pamaþu nutolo, nors darbo prasme kasdien buvo arti. Tai daþnai dþiugindavo, nes nutolo ir joje vykstanèios smulkios provincijos intrigos, rezgamos siekiant kuo greièiau pralobti ir nusipirkti ferará, nesvarbu kaip: lipant kitiems per galvas, paþeidþiant ástatymus ar nepaisant paprasèiausio þmogiðkumo. O kadangi paèiø prancûzø intrigos manæs nelietë, galëjau stebëti jas ið ðalies ir nesinervinti. Pagal ðalies dydá, atrodytø, skandalø ten turëtø bûti nepalyginti daugiau, bet jø buvo vos vienas kitas kiti gal nevieðinami? 377
PRANCÛZIJA
Ir dar viena bendra pastaba: visus lietuvius reikëtø priverstinai bûriais varyti pasimokyti, pagyventi, padirbëti uþsienyje (aiðku, ne uþdarose tø paèiø lietuviø mafiozø valdomose bendruomenëse), kad pamatytø, kas yra pilietinë visuomenë, gal tuomet ir èia kà nors sukurtume.
378
ÐVEDIJA
Ðvedija; Ðvedijos Karalystë Sverige; Konungariket Sverige Sostinë
Stokholmas
Valdymo forma
konstitucinë monarchija
Plotas
449 965 km2
Gyventojø
9,1 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko)
1 val.
Piniginis vienetas
Ðvedijos krona (SEK)
J
Ðvedai tokie draugiðki, kad net karaliui sako tu. 379
380
ÐVEDIJA
VIZOS, LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE VIZA Lietuvos pilieèiai, kaip Europos Sàjungos gyventojai, turi teisæ ávaþiuoti á Ðvedijà be vizos. Taèiau, jei norite pasilikti ðalyje ilgiau nei 3 mënesius, turite gauti leidimà gyventi (uppehallstillstand). LEIDIMAS GYVENTI Praðymo suteikti leidimà gyventi Ðvedijoje formà galite gauti dar bûdami Lietuvoje, Ðvedijos ambasadoje, arba rasti Ðvedijos migracijos tarnybos (Migrationsverket) interneto tinklalapyje www.migrationsverket.se. Atvykæ á Ðvedijà, kreipkitës á artimiausià Migracijos tarnybos skyriø (jø adresus rasite tame paèiame interneto tinklalapyje), studentai ir samdomi darbuotojai gali uþsisakyti leidimà internetu (tame paèiame tinklalapyje þr. skyrelá E-ansökningar arba E-application), ir jis bus atsiøstas paðtu. Jums reikës ðiø dokumentø: asmens dokumento (paso arba asmens tapatybës kortelës) ir darbdavio arba universiteto, jei esate studentas, paþymos. Asmenims, norintiems pradëti savo verslà Ðvedijoje, leidimas gyventi ðalyje iðduodamas penkeriems metams. Vëliau jis gali bûti pratæstas. Kad gautumëte ðá leidimà, turëtumëte kreiptis á Ðvedijos ambasadà Lietuvoje arba á ágaliotàjà institucijà Ðvedijoje. Jums reikës dokumento, patvirtinanèio jûsø ketinimus kurti verslà: verslo mokesèiø kortelës (F- skattessedel) arba ámonës registracijos paþymëjimo (registreringsbevis). Jei dirbate pagal sutartá, leidimas gyventi ðalyje jums bus iðduotas sutartyje numatytam darbo laikotarpiui. Kad gautumëte leidimà gyventi, reikës pateikti darbo sutartá ar kità dokumentà, patvirtinantá darbo uþsakymà ir nurodantá numatomà jo vykdymo trukmæ. Ðeimos nariai (sutuoktinis, iðlaikomi vaikai iki 21 metø bei iðlaikomi kurio nors ið sutuoktiniø tëvai), atvykæ kartu su jumis, taip pat turi teisæ gauti leidimà gyventi ðalyje.
381
ÐVEDIJA
DARBAS LEIDIMAS DIRBTI Jei planuojate dirbti Ðvedijoje, privalote gauti ðios ðalies leidimà. Dël leidimo dirbti Ðvedijoje kreipkitës á Ðvedijos ambasadà Lietuvoje arba uþpildykite praðymo formà Migracijos tarnybos (Migrationsverket) interneto tinklalapyje www.migrationsverket.se (þr. skyrelá E-ansökningar arba E-application). Jums reikës asmens dokumento (paso arba asmens tapatybës kortelës) bei jûsø bûsimojo darbdavio Ðvedijoje uþpildytos specialios (227011) paþymos, kurios formà jis gali rasti Ðvedijos valstybinës darbo rinkos tarnybos interneto tinklalapyje www.ams.se (ðvediðkai). Taigi pirmiausia jums reikës susirasti darbdavá, kuris sutiktø jus ádarbinti, gauti leidimà dirbti, o tuomet kreiptis dël leidimo gyventi. Leidimas dirbti paprastai iðduodamas vieneriems metams, vëliau já galima pratæsti. DARBO PAIEÐKA SKELBIMAI SPAUDOJE Ðvedijoje labai daug darbo vietø skelbiama visos ðalies ir vietinëje spaudoje. Daugiausia skelbimø bûna ketvirtadienio ir sekmadienio laikraðèiø numeriuose. Ieðkodamas darbo ir jûs galite ádëti á laikraðtá savo skelbimà. Pagrindiniai laikraðèiai: Dagens Nyheter yra didþiausias nacionalinis Ðvedijos dienraðtis, jame ir jo interneto tinklalapyje (www.dagensnyheter.se) rasite daug darbo skelbimø. Svenska Dagbladet (www.svd.se) ir Dagens Industri (www.di.se) laikraðèiuose ir jø interneto tinklalapiuose rasite darbo skelbimø kvalifikuotiems ekonomikos, verslo administravimo, teisës, informaciniø technologijø ir kitø srièiø darbuotojams.
· ·
SKELBIMAI INTERNETE Laisvos darbo vietos Ðvedijoje daþnai skelbiamos ávairiuose interneto portaluose. Keleto jø adresai: www.jobline.se www.lokusjobb.se/Front.asp 382
ÐVEDIJA
www.stepstone.se www.jobpilot.se www.manpower.se www.platsannons.nu www.proffice.se Didþiausia darbo skelbimø duomenø bazë (platsbanke) yra Ðvedijos valstybinës ádarbinimo tarnybos tinklalapyje platsbanken.ams.se. Daugelyje pirmiau iðvardytø portalø galite uþregistruoti ir savo gyvenimo apraðymà (CV), kad darbdaviai prireikus galëtø patys jus susirasti. VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA Ðvedijos valstybinë ádarbinimo tarnyba (arbetsförmedlingen), t. y. darbo birþa, padeda þmonëms ieðkoti darbo, informuoja apie laisvas darbo vietas, rengia ávairius kursus, konsultuoja, kaip raðyti darbo praðymà ir pan. klausimais. Be to, galite uþsiprenumeruoti du ðios tarnybos leidþiamus þurnalus: Platsjournalen ir labiau specializuotà Nytt Jobb. Juose skelbiamas laisvø darbo vietø sàraðas bei kita naudinga informacija ieðkantiems darbo. Artimiausio Valstybinës ádarbinimo tarnybos skyriaus adreso ir daugiau informacijos apie ðià tarnybà ieðkokite jos interneto tinklalapyje www.ams.se. PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO AGENTÛROS Ieðkodami darbo galite kreiptis á privaèias ádarbinimo agentûras. Jø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.gulasidorna.se; þr. skyrelá Arbetsförmedling). TIESIOGINIAI KONTAKTAI SU BENDROVËMIS Ðvedijoje áprasta dël darbo kreiptis savo iniciatyva. Tiesiog susiraskite bendrovæ, kurioje norëtumëte dirbti, ir paskambinkite pasiteirauti, ar ðiuo metu nëra laisvø darbo vietø. Galite tiesiog nusiøsti savo gyvenimo apraðymà, kad darbdavys apsvarstytø jûsø kandidatûrà tuomet, kai bendrovei prireiks naujo þmogaus.
383
ÐVEDIJA
EUROPOS ÁDARBINIMO PASLAUGOS (EURES) EURES (European Employment Services) yra Europos uþimtumo tarnybø ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos ekonominëje erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybës, Ðveicarija, Islandija ir Norvegija.
· · ·
Susisiekite su EURES savo ðalyje ir gausite daugiau informacijos apie Ðvedijà. EURES patarëjø Lietuvoje rasite didþiøjø Lietuvos miestø Darbo birþos skyriuose. Aplankykite EURES tinklalapius: Visos Europos www.europa.eu.int/eures Lietuvos www.ldb.lt/eures
· ·
DARBO SÀLYGOS DARBO SUTARTIS Darbo sutartis gali bûti þodinë arba raðytinë. Valstybinëse ástaigose privaloma ádarbinimà patvirtinti raðtu. Privaèiose ámonëse daþnai sudaromas þodinis susitarimas, taèiau, jûsø paèiø saugumui, verèiau praðykite raðytinës sutarties. Sutartyje turëtø bûti numatyta ádarbinimo trukmë, darbuotojo pareigos, atlyginimas, jo mokëjimo tvarka, darbo valandos, atitinkama kolektyvinë sutartis, áspëjimo apie atleidimà ið darbo terminas (prieð kiek laiko darbdavys privalo áspëti darbuotojà), jei taikomas bandomasis laikotarpis, jo trukmë. DARBO SAVAITË IR ATOSTOGOS Ðvedijoje darbo savaitë trunka 40 valandø. Visi darbuotojai turi teisæ gauti maþiausiai 25 dienas, t. y. penkias savaites, mokamø atostogø per metus. Gali bûti suteikiama ir daugiau mokamø atostogø, jei tai numatyta kolektyvinëje sutartyje.
BÛSTAS BÛSTO NUOMA SKELBIMAI INTERNETE IR SPAUDOJE Jei nusprendëte iðsinuomoti bûstà, skelbimø ieðkokite ávairiuose interneto tinklalapiuose. Keleto jø adresai: 384
ÐVEDIJA
www.bostad.dn.se www.bovision.se www.svd.se/magasinet/bostad www.bostad.stockholm.se www.bostad-direkt.se www.aftonbladet.se/bostad www.gulatidningen.se www.lus.lu.se/bopoolen Didþiausiame Ðvedijos laikraðtyje Dagens Nyheter yra bûsto skelbimø skiltis ir spausdintame, ir internete pateikiamame laikraðèio variante (www.dagensnyheter.se; þr. skyrelá Bostad). Didþiausias pietø Ðvedijos dienraðtis Sydsvenskan (www.sydsvenskan.se/bostad) taip pat turi skyrelá Bostad. Jame nauji nuomojamø bûstø skelbimai pasirodo kiekvienà sekmadiená. Daug skelbimø galite rasti vietiniuose ir regioniniuose laikraðèiuose. Juose taip pat galite paskelbti, kad ieðkote nuomojamo bûsto. NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS Norëdami iðsinuomoti bûstà, galite kreiptis á nekilnojamojo turto agentûrà. Jø adresus rasite geltonøjø puslapiø (www.gulasidorna.se) skyrelyje Bostadsföretag. NUOMOS KAINOS Didþiuosiuose Ðvedijos miestuose gali bûti gana sunku iðsinuomoti butà, jø kainos yra gana didelës, o paieðka paprastai ðiek tiek uþtrunka. Daþnai kambará lengviau iðsinuomoti miesto pakraðtyje ar uþmiestyje.Vidutinë ðeimai skirto buto kaina Stokholme yra apie 4 0006 000 SEK. NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS Jei norite ásigyti bûstà Ðvedijoje, galite ieðkoti skelbimø vietiniuose bei regioniniuose laikraðèiuose, kreiptis á nekilnojamojo turto agentûras (jø adresus rasite geltonuosiuose puslapiuose (www.gulasidorna.se), skyrelyje Bostadsföretag). Didþiausios agentûros ðalyje yra HSB (www.hsb.se) ir Riksbyggen (www.riksbyggen.se).
385
ÐVEDIJA
SVEIKATA SVEIKATOS DRAUDIMAS Sveikatos apsauga Ðvedijoje yra socialinio draudimo sistemos dalis. Sveikatos prieþiûrai (stacionarinei ir ambulatorinei) vadovauja 18 apskrièiø tarybø, dviejø regionø (Skane ir Västra Götaland) tarybos, o Gotlando apskrièiai Gotlando savivaldybë. Valstybiniu sveikatos draudimu draudþiami visi Ðvedijos gyventojai. LIGOS ATVEJU Jei susirgote arba turite namie priþiûrëti serganèius vaikus, nuo antros neatëjimo á darbà dienos jûs gausite apmokestinamà dienos paðalpà, kuri yra 80% prarastø pajamø dydþio. Jei susirgæs kreipiatës á gydytojà, uþ konsultacijà ir iðraðytus vaistus turësite mokëti pats. Vienas apsilankymas pas gydytojà gali kainuoti nuo 60 iki 300 SEK. Ðvedijoje nustatyta maksimali 900 SEK suma uþ gydymà ir 1 300 SEK suma uþ vaistus. Jei ðios sumos virðijamos, tolesnes iðlaidas padengia sveikatos draudimas. Tokiais atvejais apskrièiø tarybos ir valstybinis sveikatos draudimas kompensuoja didþiàjà dalá gydymo ligoninëje iðlaidø, apmoka laboratoriniø tyrimø iðlaidas. Uþ iðraðytus vaistus sumoka apskrièiø tarybos. Valstybinis sveikatos draudimas padengia ir didþiàjà dalá uþmokesèio uþ privaèiø gydytojø paslaugas poliklinikose. Stomatologo paslaugos ið dalies subsidijuojamos valstybës.
MOKESÈIAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS MOKESÈIAI MOKESÈIØ SISTEMA Ðvedijos mokesèiø sistemà sudaro daug tiesioginiø ir netiesioginiø mokesèiø bei ámokø. Svarbiausi tiesioginiai mokesèiai yra valstybinis ir vietinis pajamø mokesèiai ir kapitalo mokestis (uþ palûkanas, dividendus, kapitalo pelnà, pajamas ið nekilnojamojo turto). Svarbiausi ið netiesioginiø mokesèiø yra PVM (25% nuo kainos) ir akcizo mokesèiai tam tikroms prekëms, tokioms kaip alkoholis, tabakas. Be jø, dar yra paveldëjimo ir dovanø mokestis, turto mokestis, nuosavybës mokestis.
386
ÐVEDIJA
PAJAMØ MOKESTIS Pajamø mokestá visi darbuotojai moka vietos valdþiai. Tai progresyvinis mokestis, jis svyruoja maþdaug nuo 28% iki 34%, atsiþvelgiant á pajamø dydá. Jei jûsø pajamos virðija 291 800 SEK (2004 m.), jûs taip pat privalësite mokëti valstybiná pajamø mokestá, kuris sudaro papildomus 2025%. Ir fiziniai, ir juridiniai asmenys kasmet privalo pildyti pajamø mokesèiø deklaracijà. Informacijos apie Ðvedijos mokesèiø sistemà galite gauti Ðvedijos ambasadoje arba plaèiau pasiskaityti (anglø k.) internete (www.isa.se/ upload/english/FactSheets/Taxes_in_Sweden.pdf). SOCIALINIS DRAUDIMAS ÁMOKOS Socialinio draudimo ámokas moka darbdavys. Jos sudaro apie 33% apskaièiuotojo darbo uþmokesèio sumos. Kità socialinës apsaugos dalá finansuoja valstybë ið mokestiniø pajamø. IÐMOKOS Socialinis draudimas Ðvedijoje apmoka sveikatos prieþiûros iðlaidas, moka iðmokas nelaimingø atsitikimø darbe atvejais, paðalpas bedarbiams bei teikia pagalbà jiems ieðkant darbo, senatvës pensijas, paramà ðeimoms, netekto darbingumo paðalpas. Daugiau informacijos apie socialiná draudimà Ðvedijoje rasite: Ðvedijos socialinio draudimo agentûros (Försäkringskassan) interneto tinklalapyje www.forsakringskassan.se, Ðvedijos sveikatos ir socialiniø reikalø ministerijos interneto tinklalapyje www.regeringen.se.
· ·
PILIETYBË
Jei uþsienietis siekia gauti Ðvedijos pilietybæ, jam keliamos ðios sàlygos: privaloma árodyti savo tapatybæ pateikiant pasà arba asmens tapatybës kortelæ (vairuotojo paþymëjimas ar gimimo liudijimas netinka); asmuo turi bûti sulaukæs 18 metø;
· ·
387
ÐVEDIJA
·
privaloma turëti leidimà laikinai gyventi Ðvedijoje ne maþiau kaip 5 metus; privaloma bûti legaliai pragyvenus Ðvedijoje ne maþiau kaip 5 metus. 4 metus pragyventi ðalyje pakanka asmenims, neturintiems jokios pilietybës ar turintiems pabëgëlio statusà, 3 metø pakanka, jei esate ne maþiau kaip 2 metus susituokæs (-usi) su Ðvedijos piliete (-iu); privaloma bûti nepriekaiðtingos reputacijos, t. y. bûti neteistam (tiesa, teisti asmenys, atlikæ bausmæ ir sumokëjæ visas baudas, gali gauti pilietybæ praëjus tam tikram laikotarpiui), neturëti nesumokëtø mokesèiø, baudø ar kitø privalomø ámokø. Daugiau informacijos rasite Ðvedijos migracijos tarnybos interneto tinklalapyje www.migrationsverket.se. Pagal Lietuvos Respublikos ástatymus, priëmæ kitos valstybës pilietybæ, prarandate Lietuvos pilietybæ.
· ·
AMBASADOS
Lietuvos Respublikos ambasada Ðvedijos Karalystëje Grevgatan 5 114 53 Stockholm Tel. (+46) 8667 5455 Faks. (+46) 8667 5456 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë se.urm.lt Lietuvos Respublikos ambasados Ðvedijos Karalystëje Konsulinio skyriaus adresas lankytojams: Kaptensgatan 16, Stockholm Tel. (+46) 8103 565 Faks. (+46) 8667 5456 El. paðtas
[email protected] Konsulinio skyriaus darbo laikas: Pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais nuo 9.00 iki 12.00 val. Ðvedijos Karalystës ambasada Lietuvos Respublikoje Didþioji g. 16 LT-01128 Vilnius
388
ÐVEDIJA
Tel. (8 5) 268 5010 Faks. (8 5) 268 5030 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.swedishembassy.lt
TRANSPORTAS TRAUKINIAI Labai paplitusi transporto priemonë Ðvedijoje yra traukiniai. Geleþinkeliø tinklas gerai iðplëtotas. Ðvedijoje geleþinkeliai vadinami SJ. Specialios nuolaidos yra suteikiamos traukiniu keliaujantiems asmenims iki 26 metø. Dar bûna ávairiø nuolaidø paskutinës minutës kelionëms, kelionëms naktá arba darbo dienomis. Traukiniø tvarkaraðèius, kainas ir kità informacijà rasite internete (www.sj.se). AUTOBUSAI Visose Ðvedijos dalyse galite naudotis ávairiø autobusø bendroviø paslaugomis. Pagrindinës bendrovës yra ðios: Svenska Buss (www.svenskabuss.se) Swebus AB (www.swebus.se) Y-buss (www.ybus.se) Autobusø tvarkaraðèiai, kainos bei kita informacija pateikiama ðiø bendroviø interneto tinklalapiuose. Nuolaidos paprastai taikomos asmenims iki 26 metø, taip pat keliaujantiems darbo dienomis. AUTOMOBILIAI Ðvedijos keliai yra tvarkingi ir labai geri. Ðalyje galioja gana grieþtos keliø eismo taisyklës. Privaloma prisisegti saugos dirþus sëdintiems ir ant priekinës, ir ant galinës sëdynës. Be to, visus metus dienà ir naktá reikia vaþinëti ájungus automobilio ðviesas. Nuo gruodþio iki kovo mënesio privaloma vaþinëti su þieminëmis padangomis. KELTAI Ðvedijai priklauso ir keletas salø, á kurias galima patekti keltu. Informacijà apie keltø tvarkaraðèius ir kainas rasite internete: keltas á Gotlando salà www.destinationgotland.se keltas á Stokholmo salynà www.waxholmsbolaget.se
· ·
389
ÐVEDIJA
DVIRAÈIAI Dviratis yra labai mëgstama transporto priemonë Ðvedijos miestuose ir miesteliuose. Daugumoje jø yra gerai sutvarkyti dviraèiø takeliai. Tik dviraèiø vagystës gana daþnas reiðkinys Ðvedijoje. Galbût todël dauguma þmoniø vaþinëja nelabai brangiais ir neámantriais dviraèiais. Dëvëtà dviratá galima nusipirkti maþdaug uþ 4001 000 SEK. VIEÐASIS TRANSPORTAS Miestuose vaþinëti vieðuoju transportu labai patogu. Jei juo naudojatës daþnai, verta ásigyti mënesiná bilietà. Nuolaidas vaþiuoti visuomeniniu transportu gali gauti visi asmenys iki 26 metø (nebûtinai studentai).
TELEKOMUNIKACIJA FIKSUOTASIS RYÐYS Stambiausia fiksuotojo ryðio bendrovë Ðvedijoje yra Telia (www.telia.se). Taèiau, jei daþnai skambinate á kitus miestus ar valstybes, vertëtø pasidomëti ir kitø bendroviø siûlomomis sàlygomis. Nedidelius pokalbiø tarifus yra nustaèiusi bendrovë Universal Telecom (www.uvtc.com/sweden). Ávairiø mokëjimo planø rasite Glocalnet (www.glocalnet.se) bendrovëje. Tele 2 (www.tele2.se) ir Telenordia taip pat teikia fiksuotojo ryðio paslaugas. Pakeisti vienà operatoriø kitu visai nesudëtinga. MOBILUSIS RYÐYS Pagrindinës Ðvedijos mobiliojo ryðio bendrovës: Telia (www.telia.se) Vodafone (www.vodafone.se) Comviq (priklauso bendrovei Tele 2) (www.comviq.se) Jei atvykæs á Ðvedijà jau turite savo mobiløjá telefonà, galite ásigyti tiktai SIM kortelæ, kuri kainuoja apie 7080 SEK (uþsienieèiai studentai daþnai parduoda korteles pagal skelbimus, tuomet jos kainuoja pigiau). Jei kartu pirktumëte ir mobiløjá telefonà, tai kainuotø apie 400 SEK.
390
ÐVEDIJA
NAUDINGI TELEFONO NUMERIAI Skambinant á Ðvedijà, telefono kodas yra +46. Atsitikus nelaimei Ðvedijoje skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.
PAÐTAS
Paðto þenklø galite ásigyti visuose paðto skyriuose. Jie paprastai dirba nuo 9 iki 18 val. darbo dienomis ir nuo 9 iki 13 val. savaitgaliais. Kai kurie skyriai dirba ilgiau. Informacijos apie paðto skyrius, paðto þenklø bei siuntiniø kainas ir kitas Ðvedijos paðto siûlomas paslaugas rasite internete (www.posten.se).
RELIGIJA
Didþioji dalis ðalies gyventojø priklauso Ðvedijos evangelikø liuteronø baþnyèiai tai oficiali ðalies religija. Yra ðiek tiek musulmonø, Romos katalikø ir staèiatikiø.
KALBA
Ðvedø kalba priklauso germanø kalbø ðeimai, todël mokantiems vokieèiø arba anglø kalbas iðmokti ðvedø kalbà bus ðiek tiek lengviau nei kitiems. Ðvedijoje nesunkiai susikalbësite ir angliðkai. Taèiau ðvedø kalbos mokëjimas, þinoma, labai palengvintø jûsø darbo paieðkas. Trumpos ðvedø kalbos gramatikos (anglø k.): www.lysator.liu.se/language/Languages/Swedish/Grammar.html web.hhs.se/isa/swedish/introswe.doc Keliautojo þodynëlis ir pagrindinës frazës: www.travlang.com/languages Ðvedøanglø kalbø þodynas: www-lexikon.nada.kth.se/skolverket/swe-eng.shtml
· ·
KULTÛRA ÞYMÛS ÐVEDAI Þymiausi ðvedø raðytojai yra Augustas Strindbergas, Selma Lagerlöf, Henningas Mankellis, Vilhelmas Mobergas, Harrys Martinsonas ir Astrida Lindgren (visiems gerai paþástamo Karlsono ir Pepës Ilgakojinës kû391
ÐVEDIJA
rëja). Ðvedijos vaizduojamojo meno atstovai yra áþymûs dailininkai Carlas Larssonas, Andersas Zornas ir Alexanderas Roslinas. Kino mëgëjams gerai þinomi ðvedø reþisieriai Ingmaras Bergmanas ir Bo Widerbergas bei garsioji graþuolë Greta Garbo, Kasablankos þvaigþdë Ingrid Bergman, aktorë Ann-Margret, vaidinusi kartu su Elvisu Presleyu (Viva Las Vegas), aktorës Lena Olin, Zarah Leander ir Anita Ekberg. Populiariosios muzikos legendomis tapo ðvedø grupës ABBA, Ace of Base, Roxette, The Cardigans. Ið Ðvedijos kilæ filosofas ir teologas Emanuelis Swedenborgas, gamtininkas, taksonomijos pradininkas Carolus Linnaeus, dinamito iðradëjas ir Nobelio premijos ásteigëjas Alfredas Nobelis. Nobelio premija kasmet teikiama uþ chemijos, fizikos, medicinos (arba fiziologijos), literatûros þymiausius darbus ir nuopelnus taikai. Ðvedijos dizainas ir architektûra tai pirmiausia 4-ojo deðimtmeèio funkcionalistø srovë. Jie pradëjo kurti lengvà, aiðkiø linijø, ðviesø dizainà, kuris paplito visame moderniame pasaulyje. Vienas þymiausiø ðios srovës atstovø architektas Erikas Gunnaras Asplundas. ÐVENTËS Ðvedai ðvenèia tradicines krikðèioniðkas ðventes ir turi dar keletà labai graþiø tradicijø. Viena jø ðvæsti ðv. Liucijos dienà (gruodþio 13-àjà). Per ðià ðventæ viena mergaitë papuoðiama þvakiø karûna ir vaidina ðv. Liucijà, o kiti vaikai jos palydà, ir visi kartu þygiuoja dainuodami ðvedø liaudies dainas. Smagi vasaros ðventë Vidurvasaris (Midsommar), paprastai ðvenèiama kaime ar gamtoje, ðokama liaudies ðokiai, pinami gëliø vainikai. Valpurgijos naktá, ðvenèiamà balandþio 30-àjà, visuose Ðvedijos miestuose liepsnoja lauþai, gieda chorai, o þmonës bûriuojasi apie ugná ir valgo læðiø sriubà.
· ·
392
NAUDINGOS NUORODOS Daugiau informacijos apie Ðvedijos kultûrà galite rasti: Ðvedijos instituto tinklalapyje www.si.se www.sverigeturism.se/smorgasbord/smorgasbord/culture/index.html
ÐVEDIJA
VALIUTA
Ðvedijos valiuta yra Ðvedijos krona (1 SEK apie 0,37 LTL). 1 kronà sudaro 100 eriø. Tikslius valiutø kursus rasite internete (www.lb.lt). Ðioje ðalyje be vargo galite naudotis Visa, MasterCard, Eurocard ir American Express kredito bei debeto kortelëmis. Iðsigryninti pinigus galima viename ið daugelio bankomatø.
MAISTAS
Maistas ðioje ðalyje daþniausiai yra gana paprastas ir sotus. Vartojami gana áprasti lietuvio skrandþiui maisto produktai: kiauliena, silkë, kopûstai, þirniai, bulvës ir miltai. Tradicinis ðvedø patiekalas smörgås, tai daugybë ant padëklo patiekiamø smulkiø uþkandþiø: su silke, tradiciniais ðvediðkais mësos kukuliukais, laðiða, virtom ir keptom bulvëm, kiauðiniais, duona, ávairiomis salotomis. Jis gali bûti valgomas kaip uþkandþiai arba kaip pagrindinis patiekalas. Kiti tradiciniai ðvedø patiekalai kopûstiniai balandëliai, vadinami kåldolmar, kepta mësa su bulvëmis ir svogûnais, þirniø sriuba su kiauliena, petraþolëmis pagardintos keptos strimelës, vadinamos Baltijos silkëmis (surströmming). Vasarà galite apsilankyti vëþiø valgymo vakarëlyje (kräftskivor). Jei norite dienà papietauti mieste, daugelyje restoranø galite uþsisakyti dienos pietus (dagens rätt). Jie paprastai kainuoja apie 50 SEK. Vakarienei galite iðsirinkti vienà ið daugybës pasaulio virtuviø Ðvedijoje yra daugybë italiðko, prancûziðko, kiniðko, meksikietiðko, ispaniðko ir kitø ðaliø maisto restoranø. Vakarienë gali kainuoti apie 100150 SEK. Greitai paruoðiamas maistas á Ðvedijà atkeliavo ið ávairiø pasaulio ðaliø, jo pasirinkimas iðties didelis. Tipiðkas ðvediðkas greitasis maistas yra keptos arba virtos deðrelës, patiekiamos su skrudintomis bulvytëmis arba bulviø koðe. Jø galite nusipirkti kioskeliuose Ðvedijos miestø gatvëse.
PARDUOTUVËS MAISTO PREKËS Didesnës maisto prekiø parduotuvës daþniausiai bûna uþmiestyje. Nebrangiai apsipirkti galima prekybos centruose Willeys ir Lidl, vidutinës kainos produktø yra tinklø COOP FORUM, PrisExtra, SparLivs, Dag393
ÐVEDIJA
Livs Mariahallen bei MatDags parduotuvëse. Vienas brangesniø prekybos tinklø yra ICA. Ðvieþiø vaisiø ir darþoviø galite nusipirkti turguje. Darþoviø turgûs Stokholme (pirmadienáðeðtadiená): Hötorget (netoli T-Centralen miesto centre) Skärholmen (èia dar yra ir vadinamasis blusø turgus) Farsta
· · ·
DRABUÞIAI, AVALYNË, ÁVAIRÛS DAIKTAI Ðvedijoje yra dauguma tarptautiniø tinklø drabuþiø parduotuviø. Maþos kainos parduotuvëse H&M ir Kapp Ahl. Ávairiø sendaikèiø, baldø ir buitiniø rakandø galite aptikti blusø turguje, jie vyksta daugelyje miestø. Reikalingø daiktø galite ásigyti pagal skelbimus laikraðtyje Gula Tidningen (Geltonasis laikraðtis; www.gulatidningen.se). Jis iðeina pirmadieniais ir penktadieniais.
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Ðvedija labai graþi ðalis, èia daug nuostabiø kampeliø, miðkø, eþerø, upiø, kalnø, uolø ir salø, todël laisvalaiká ðvedai mielai leidþia gamtoje. Daþnai savaitgaliais jie iðvyksta prie jûros, upës ar á kalnø trobeles, kur bûna su ðeima, o labai daþnai ir vieni. Mëgstami ðvedø uþsiëmimai: medþioti, þvejoti, klajoti po miðkus, kopti á kalnus ir uolas, vaþinëti dviraèiais, snieglentëmis slidinëti, kitos þiemos sporto ðakos. Jei gyvenate didesniame mieste, kultûrinës veiklos jums tikrai netrûks. Muziejai, parodos, kinas, teatras, opera, ávairûs festivaliai ir renginiai, taip pat barai, kavinës, diskotekos kiekvieno didmiesèio poþymis. Plaèiau apie ávairias pramogas Ðvedijoje rasite internete (www.visitsweden.com). Populiariausios sporto ðakos Ðvedijoje futbolas ir ledo ritulys. Vieni garsiausiø ðalies futbolininkø yra Zlatanas Ibrahimovicius, Henrikas Larssonas ir Fredrikas Ljungbergas. Ðvedijos ledo ritulininkai Matsas Sundinas, Börje Salmingas, Håkanas Loobas ar Peteris Forsbergas þinomi ne tik savo tëvynëje, bet ir visame pasaulyje. Ðvedø tenisininkai Björnas Borgas, Matsas Wilanderis ir Stefanas Edbergas buvo pasaulio èempionai. Patys ðvedai mielai þaidþia komandinius þaidimus futbolà, krepðiná, rankiná, taip pat labai paplitæs golfas, moterys mëgsta jodinëti.
394
ÐVEDIJA
ÞINIASKLAIDA
Ðvedijoje leidþiama labai daug laikraðèiø kiekvienas kaimelis turi savo vietiná laikraðtá. Didieji ðalies laikraðèiai yra nuosaikieji Dagens Nyheter (www.dn.se) ir Göteborgs-Posten (www.gp.se), konservatyvios pakraipos Svenska Dagbladet (www.svd.se) ir liberalus Sydsvenska Dagbladet (sydsvenskan.se). Didþiausi vakariniai laikraðèiai yra Aftonbladet (www.aftonbladet.se) ir Expressen (www.expressen.se). Nemokamà tarptautiná laikraðtá Metro International ir Ðvedijos naujienas skelbiantá The Local galite skaityti anglø kalba. Valstybinës televizijos kanalai Ðvedijoje STV1 ir STV2. Be jø, yra dar penkios komercinës televizijos, daugumoje ðvedø namø dar prijungta ávairiø mokamø ir nemokamø palydoviniø bei kabeliniø televizijø kanalø. Uþ televizijà ir radijà reikia mokëti tam tikrà mokestá. Daug þmoniø stengiasi iðvengti ðio mokesèio. Taèiau jeigu á namus atëjæ tikrintojai aptiks televizoriø, uþ kurá nesumokëtas mokestis, gresia nemaþos baudos.
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI Gimus vaikui, privaloma praneðti apie tai Mokesèiø inspekcijai per 3 mënesius. Kai jam sukanka 1 metai, valstybë suteikia vietà lopðelyjedarþelyje arba, jei reikia, padeda susirasti auklæ. Ðvedijoje daug vaikø lanko vaikø darþelius (daghem). Kita galimybë palikti vaikà priþiûrëti auklei, kuriai uþ tai moka valdþia (dagmamma dienos mama). Vaikas paprastai bûna jos namuose kartu su kitais 23 vaikais. Èia jis gali praleisti daugiau laiko nei darþelyje, todël ðis variantas patogus, kai abu tëvai dirba. Ir darþeliuose, ir auklës namuose vaikams suteikiama labai daug laisvës, ið jø beveik nieko nereikalaujama, nes ðvedams laiminga vaikystë tai vaikystë be stresø. MOKYKLOS Vaikai gali pradëti lankyti mokyklà nuo 6 arba 7 metø. Dauguma mokyklø yra valstybinës, jose nereikia mokëti nei uþ mokslà, nei uþ vadovëlius, be to, vaikai gauna nemokamus pietus. Privaèiø mokyklø yra nedaug, dauguma jø arba taiko specifinæ auklëjimo metodikà, arba yra 395
ÐVEDIJA
religinës pakraipos. Valstybë ið dalies finansuoja ir privaèias mokyklas, todël tëvams daþnai nereikia mokëti nieko arba tik nedidelá mokestá uþ mokslà.
· · ·
·
396
LIETUVIØ VEIKLA
Lietuviø bendruomenës renginiø Ðvedijoje ne itin daug. Ji turi el. paðto grupæ, prie kurios prisijungæ galësite gauti informacijos apie visus lietuviø renginius. Daugiau informacijos apie lietuviø bendruomenæ ieðkokite internete (www.qedata.se/lbs). Stokholmo Saulës mokyklëlë kvieèia vaikus sekmadieniais mokytis lietuviø kalbos ir bendrauti su kitais lietuviø vaikais. Plaèiau apie ðià mokyklëlæ www.qedata.se/lbs/saules_mokykla. Lundo lietuviø namai tai Lunde pagal mainø programas studijuojanèiø lietuvaièiø sambûris. Jie kartais susitinka, bendrauja el. paðtu, interneto forume dalijasi ávairia patirtimi, padeda neseniai atvykusiems. Informacijos apie ðià bendruomenæ ir apie gyvenimà Lunde rasite internete (www.geocities.com/llnamai). Stokholme yra lietuviø ðokiø kolektyvas Baltija. Suþinosite apie já internete (adata.ekc.kth.se).
ÐVEDIJA
Ðvediðki pamàstymai Jaunimo grupës pamàstymus uþraðë Rasa Ingvarsson 2006 m. balandis
Mes, visiðkai neseniai ásikûrusi jaunimo grupë prie Lietuviø bendruomenës Ðvedijoje, dar negalime didþiuotis nuveiktais dideliais darbais, taèiau norime pasidþiaugti, jog susibûrëme, esame kartu ir norime pabandyti pakeisti Ðvedijos gyventojø susidarytà nuomonæ apie nedorëlius ir nusikaltëlius lietuvius. Juk lietuviai tikrai labai darbðtûs, dori ir iðsilavinæ þmonës! Mes pasidalinsime savo mintimis ir áspûdþiais apie Ðvedijà ir ðvedus. Pirmas daugelio lietuviø áspûdis tik atvykus á Ðvedijà èia nëra stresø! Nesimato kaþkur lekianèiø, skubanèiø ir per galvà besiverèianèiø þmoniø. O ar taip yra ið tikrøjø, kiekvienam ilgainiui paaiðkës. Darbo kolektyvo atmosfera gera, smagu dirbti. Darbe laikomasi taisykliø, tarnautojai neima kyðiø. Atvykus ið Lietuvos tai atrodo kiek neáprasta, nes, norëdamas paspartinti procesà ar sulaukti tau palankaus sprendimo, manai, kad reikia kaþkur patepti. Smagu, jog ne visur taip! Ði nuomonë apie visur galiojanèias normas ir taisykles nëra vienareikðmë. Nes jei tu turi problemà, neapraðytà taisyklëse, reikës dëti daug pastangø, skambinti á ávairias instancijas, pasikaustyti kantrybe ir ilgai laukti, kol tavo problema bus iðspræsta. Ðiuo atveju nekantruoliams geriau likti tëvynëje. Jauni tëveliai gali tik pasidþiaugti, nes Ðvedijoje sudarytos puikios sàlygos auginti vaikus... Ðioje ðalyje rûpinamasi kiekvienu þmogumi, ir tai juntama kiekvienoje srityje. Tarkime, sportas jei nori þaisti komandiná þaidimà, visuomet netoliese rasi sporto salæ, jei nori vaþinëti dviraèiu ar bëgioti, visuose parkuose ir net miðkuose asfaltuoti ir apðviesti takai. O kaip rûpinamasi neágaliais þmonëmis: visur liftai, laiptai, pritaikyti veþimëliams, ir pan. Na, ir dar vienas ypaè ryðkus pastebëjimas ðvedai labai tausoja gamtà, nors miðkø turi uþtektinai. Nepaprastai gerai sutvarkytas ðiukðliø rûðiavimas, kiekviename gyvenamajame rajone stovi bent ðeðiø rûðiø konteineriai: kartonui, popieriui, plastikui ir metalui, spalvotam ir nespalvotam stiklui, baterijoms. 397
ÐVEDIJA
Kad Ðvedijoje alkoholis brangus niekam ne paslaptis, o kad vanduo labai skanus ir ðvarus nedaugelis þino! Atidþiau ásiþiûrëjæs pastebi, jog ðvedai tikrai santûrûs. Jie nemëgsta rodyti savo turtø ir gatvëje pasidairæs vargu pasakysi, kuriam visuomenës sluoksniui vienas ar kitas þmogus priklauso. Nors jie rengiasi kukliai, dëvi panaðaus stiliaus drabuþius, vis vien atskirsi, jog bûtent tas ar anas yra skandinavas. Ir dar vienas fenomenas ir duona, ir silkë yra labai saldþios, tarsi ðvedai bandytø tamsias þiemos naktis paðviesinti cukraus baltumu!
Ant komodos pasistatëm trispalvæ Virginija Ðimkienë, 32 metai, bendrosios praktikos slaugytoja, beveik 3 metai Ðvedijoje (sudëjus visus iðvaþiavimus)
Ðvedija didelë ðalis, kurioje gyvena 9 mln. gyventojø. Èia senos tradicijos, graþi gamta, kalnai, miðkai, ðiek tiek lygumø, iðvystyta pramonë. Þavi þmoniø pozityvumas, novatoriðkumas ir aktyvumas. Ðvedijai bûdinga tvarkingos sodybos, meilë gyvûnams, saugumo jausmas, apie toká galima tik pasvajoti gyvenant Lietuvoje, iðgërusio jaunimo neagresyvumas, geros socialinës sàlygos, nuostabûs dviraèiø takai miestuose ir tarp miestø, neapibrëþtas laisvës pojûtis, pernelyg konservatoriðkø poþiûriø valdþia ir visuomenë, daugybë parazituojanèiø atvykëliø ið Artimøjø Rytø, brangios kirpyklø ir kt. groþio salonø paslaugos. Iðvaþiavau ið Lietuvos dël prastos savo ekonominës padëties, norëjau pagaliau iðtrûkti ið maþo Lietuvos miesto, kuriame buvo tapæ be galo nyku. Vykti á Ðvedijà pasiûlë patikimi draugai, kitaip bûèiau nerizikavusi. Sunkiausia pradþioje buvo susivokti, rasti savo vietà visuomenëje, kalbos barjeras vos lemenau angliðkai. Dabar laisvai kalbu ðvedø kalba. Labai daug padëjo ðvedø ðeima, kurioje dirbau. Galima sakyti, jie padëjo mano ateities pamatus. Vienatvæ praskaidrindavo susitikimai su lietuviais. Ið pradþiø skyniau ðparagus (ne ðparagines pupeles, kaip daugelis paprastai mano iðkart!!!), paskui viena ðeima pasiûlë likti pas juos dirbti 398
ÐVEDIJA
aukle priþiûrëti dvynius berniukus. Teko dirbti ir ðiltnamyje priþiûrëti ir skinti pomidorus, teko ir daþymo, smulkaus remonto darbø, iðmokau vairuoti traktoriø. Mudu su vyru pastatëme porà ðiltnamiø, dviese! Nuo 2005-øjø birþelio dirbu Ängelholmo miesto ligoninëje slaugytoja (sesele). Ðá darbà radau pati, internetu, paskambinau telefonu ir ásidarbinau! Ið pradþiø trims 2005-øjø vasaros mënesiams, o dabar darbo sutartá turiu iki 2006-øjø rugpjûèio. Dirbau labai ávairiai (tai priklauso nuo oro ir sezono) nuo 40 iki 90 valandø per savaitæ (ligoninëje dabar dirbu 40 val. per savaitæ ir maþiau). Draudimà ir darbo garantijas turëjau, bet susirgti labai nenorëjau, nes neþmoniðkai brangios gydymo paslaugos. Dabar, kai pati dirbu ligoninëje, jauèiuosi itin saugi. Anksèiau gaudavau valandiná atlygá (jis svyravo nuo 35 iki 45 kronø uþ valandà), dabar gaunu mënesiná 18 000 kronø baziná atlyginimà ir visus priedus uþ darbà naktimis, nepatogiu darbo laiku, ðvenèiø dienomis. Ið viso susidaro vos ne antra tiek. Spëju, kad vidutinis þemës ûkyje dirbanèiø þmoniø valandinis atlyginimas yra apie 6070 kronø. Uþ seselës darbà visi gauna 18 000 kronø pirmaisiais metais, paskui alga didëja. Populiariausia emigrantø darbo sritis þemës ûkis, daþymo, remonto ir statybos, valymo darbai. Kai dirbau þemës ûkyje, pastebëjau, kad darbdaviai linkæ þeminti atvykëlius, nepaisant to, kad daþnai tø atvykëliø iðsilavinimas dvigubai virðija menkutá darbdavio iðsilavinimà. Á akis man asmeniðkai to niekas nesakë, bet jutau, kad atsiranda trintis. Ligoninëje santykiai su darbdaviais ir kolegom yra paprasti ir ðilti, nesijauèia luomø skirtumo draugiðka atmosfera, ryte, prieð vizitacijà, visi drauge pusryèiaujam, daktaras gali pliurpti ir juoktis su valytoja susëdæ ir tai yra normalu. Lietuvoje prieð daugumà ponø daktarø tenka lankstytis su raudonom kepurëm norint ko nors paklaust. Þemës ûkio srityje dirbant ádomiausia tai, kad pasijunti esàs auksarankis ir galintis atlikti visus darbus. Bjauru dirbt per lietø lauke daugybæ valandø ir ðalti kaip ðuniui. Linksma vairuot traktoriø. Ligoninëje viskas ádomu, linksma, kad santykiai su kolegomis geri, smagu, kad ligoninë rûpinasi darbuotojø sveikata (skiria 2 500 kronø per metus masaþui, sporto klubui ar kitiems aktyviems uþsiëmimams, kad darbuotojai stiprintø sveikatà, kad uþkirstø kelià ligoms, kad gerëtø darbo naðumas). 399
ÐVEDIJA
Ðvedai konservatyvûs, linkæ ilgai kalbëtis apie orà, ðeimà, gyvûnus, keliones, apskritai apie viskà. Emocijas jie slepia, daþnai nesëkmingai. Jie sportiðki ir aktyvûs, ilgaamþiai. Poþiûris á atvykëlius priklauso nuo atvykëliø. Jei jie atvyko parazituoti, á juos þiûrima neigiamai. Kai kurie ðvedai mano, kad visi kiti uþ juos prastesni. Neblogi nacionalistai. Nemëgsta atvykëliø ið Artimøjø Rytø. Svarbiausia darbas. Apie darbà galima kalbëtis iki nugriuvimo, ypaè jei þmogus turi nuosavà verslà, taip pat ir apie keliones, jei þmogus daug matæs, daug keliavæs. Aktuali ir sodo tema, nes ðvedai labai mëgsta augalus ir ropodami puoselëja savo sodus. Kaip ir visur pasaulyje, iðsilavinæ ir iðprusæ þmonës èia yra vertinami. Ðvedø negalima tiesiai klausti, kiek uþdirba, nepriimtina nepraneðus atsibelsti á sveèius. Susikalbëti galima ðvedø, anglø, vokieèiø kalbomis. Teko bendrauti su atvykëliais ið Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Èekijos, Latvijos, Irano, Irako, Pakistano, Afganistano, Bosnijos, Kosovo, Albanijos, Makedonijos, Egipto, Maroko, Ispanijos, Brazilijos, Prancûzijos. Daugiausia bendrauju su lietuviais ir rusais. Laisvalaikiu jaunimas eina á diskotekas ir barus, rengia vakarëlius, namie þiûri filmus, sportuoja visi kaip paðëlæ, eina iðkylauti, buriasi á organizacijas, kuria projektus ir t. t. Daug laiko ðvedai skiria ðeimai ir savo augintiniams, taip pat sodui. Jie keliauja, slidinëja nepaisydami amþiaus. Visi prisigeria du kartus per metus: per Midsommar, per vëþiø valgymo ðventæ liepos gale, o kartais ir per Kalëdas. Iðvykau neiðtekëjusi, taigi buvau viena. Vyrà sutikau Ðvedijoj. Susituokëm Lietuvoje. Abu esam suaugæ ir subrendæ þmonës, kuriems áskiepyta meilë gimtinei. Skaitom lietuviðkas knygas, naujienas internete, bendraujam su kitais lietuviais. Viskas gerai. Ant komodos pasistatëm trispalvæ. Ðeimoje kalbam tik lietuviðkai. Gaminu lietuviðkus patiekalus, ðvenèiam lietuviðkas ðventes. Ið esmës santykiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais nepasikeitë, tik matomës reèiau. Palaikau ryðius su visais, o jei jie ir nutrûksta, tai ne dël to, kad að èia, anapus jûros. Taip gal bûtø nutikæ ir Lietuvoje gyvenant. Mamos buvo atvykusios per Kalëdas. Patys parvaþiuojam maþdaug kas pusmetá, raðau elektroninius ir popierinius laiðkus, daþnai skambinu, siunèiu SMS þinutes. Santykiai tarp Ðvedijos lietuviø priklauso nuo paèiø lietuviø. Atsi400
ÐVEDIJA
tiktiniø paþinèiø vengiu, jei pamatau beûbaujantá þemakaktá parduotuvëje ar gatvëje, stengiuosi nekalbëti lietuviðkai. Bûna gëda. O ðiaip turiu daug draugø, ávairaus iðsilavinimo, nuo vidurinio iki mokslø daktaro, su kuriais santykiai itin draugiðki ir geri. Juos susiradau per paþástamus, ne atsitiktinai. LLN (Lundo lietuviø namai) kartkartëmis organizuoja susibûrimus. Vaþiuojame ten Vasario 16-osios minëti. Ðiaip veiklos palyginti labai maþai. Kol turësiu darbo negráðiu. Buvom gráþæ keletà kartø, bandëm kabintis Lietuvoje, bet að desperatiðkai verþiausi atgal á Ðvedijà. Ne vien dël algos. Dël darbo sàlygø, dël santykiø ir t. t. Dël pagarbos þmogui galø gale. Labai abejoju, ar artimiausiu metu gráðiu. Man èia geriau.
Didþiausias pavojus gyvenant ðioje ðalyje suðalti J Milda Norkutë, 23 metai, bûsimoji ekonomistë, 8 mënesiai Ðvedijoje
Labai norëjau iðvykti á JAV, bet negalëjau gauti vizos, nes buvau baigusi tik pirmà kursà. Tuo metu man reikëjo pinigø, be to, labai norëjau ágyti patirties, pakeliauti. Ðvedijà pasirinkau todël, kad ten buvo siûlomos geriausios sàlygos ið visø kitø Europos ðaliø ir galimybë lankyti ðvedø kalbos kursus. Dalyvavau Au Pair programoje, reikëjo priþiûrëti vaikus ir tvarkyti namus. Darbà susiradau per agentûrà. Pagal sutartá turëjau dirbti 25 val., bet ið tikrøjø dirbdavau 50 val. bei skubius darbus naktimis, savaitgaliais ir vis kitose ðeimose. Mano atlyginimas buvo 3 500 kronø ir dar apie 1 500 kronø uþ papildomà darbà. Au Pair programoje dalyvavo ir ðvedø merginø, joms bûdavo mokamas toks pat atlyginimas, taèiau jos dirbdavo maþiau valandø, dël to valandinis atlygis bûdavo didesnis. Kadangi neturëjau sveikatos draudimo, nesijauèiau socialiai saugi. Áspûdingoje, nors ir truputá atðiaurioje Ðvedijoje, labiausiai man patiko gamta. Ji savotiðka, taèiau labai graþi. Be to, stiprø áspûdá paliko ðvedø tradicijos ir kultûra, o labiausiai suþavëjo Stokholmo architektûra. 401
ÐVEDIJA
Sunkiausia buvo priprasti prie kitokio klimato. Gyvenau Stokholme prie pat jûros, todël oras buvo gana vëjuotas ir drëgnas. Ið tiesø didþiausias pavojus gyvenant ðioje ðalyje suðalti J. Ðvedai nëra per daug emocingi, taèiau gana ðilti ir mandagûs þmonës. Labiausiai jie vertina pagarbà ir mandagumà. Dauguma ðvedø laisvai ðneka anglø kalba, nors teko sutikti ir tokiø, kurie moka tik vokieèiø arba vien tik savo gimtàjà ðvedø kalbà. Laisvalaikiu Ðvedijoje daþnai einama á sveèius pas draugus, kur kartu bendraujama prie gero vyno butelio. Be to, ðvedai labai mëgsta iðvykas á gamtà bei aktyvias pramogas, tokias kaip slidinëjimas, þygiai dviraèiais ir pan. Gyvendama Ðvedijoje bendravau su þmonëmis ið Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir Èekijos. Á atvykëlius Ðvedijoje þiûrima gana tolerantiðkai. Paprastai atvykusieji dirba þemës ûkyje, statybose ir pan. darbus. Gana lengva ásidarbinti medicinos srityje, jei turi aukðtàjá medicinos iðsilavinimà, tik reikia baigti atitinkamus ðvedø kalbos kursus. Santykiai su darbdaviais ðioje ðalyje geri darbdaviai gerbia darbuotojus, darbuotojais pasitiki. Gyvendama uþsienyje elektroniniu paðtu ir telefonu palaikydavau ryðius su Lietuvoje likusiais artimaisiais. Taip pat bendravau su vietiniais lietuviais Stokholme. Santykiai tarp lietuviø ten labai skirtingi. Ðiltai bendravau su lietuvëmis, kurios buvo atvykusios pagal tà paèià programà ar dirbo panaðø darbà. Taip pat kas mënesá buvo rengiami lietuviø susitikimai Lietuvos ambasadoje. Kartà Stokholme vieðëjo þymus pianistas Petras Geniuðas ir Lietuvos ambasada suorganizavo nemokamà koncertà visiems Ðvedijoje gyvenantiems lietuviams. Tiesa, teko patirti ir tai, jog lietuvis lietuviui gali bûti nedraugas kitoje ðalyje buvo labai sunku rasti kalbà su lietuviais, jau ásitvirtinusiais Ðvedijoje bei turinèiais daug geriau apmokamà darbà arba studijuojanèiais. Susidarë áspûdis, kad jie lietuvius juodadarbius laiko daug þemesne kasta, su kuria geriau kuo maþiau bendrauti. Ádomus buvo pats buvimas ðalyje, kiekvienà dienà pamatai ir suþinai kà nors naujo, neáprasto. Linksma buvo bendrauti su þmonëmis bei atsidurti ávairiose kuriozinëse situacijose, kurios neiðvengiamos esant kitoje ðalyje. Na, o bjauriausia buvo tai, kad visgi reikëjo dirbti labai daug, nes, ðvedø poþiûriu, darbas pats savaime yra vertybë ir uþ kiekvienà kronà reikëjo dirbti dvigubai. 402
ÐVEDIJA
Gráþau jau beveik prieð ketverius metus. Norëèiau studijuoti Ðvedijoje. Na, jei pasiseks, gal ástosiu á magistrantûrà po metø.
Ðvedai vertina viskà, kas ðvediðka Aldona Nilsson, 48 metai, anglø kalbos dëstytoja, mokytoja, 4 metai Ðvedijoje
Ðalis graþi, turtinga, didelë ávairovë. Èia daug erdvës, visur tvarka ir mandagûs þmonës, bet sunku gauti darbà, jauèiamas rasizmas. Kyla pavojus tapti iðlaikytiniu arba dirbti darbà, neatitinkantá iðsilavinimo. Atvykau èia, nes mano vyras ðios ðalies pilietis, turi èia darbà ir namà. Pradþioje sunkiausia buvo integruotis á visuomenæ, ásitvirtinti darbo rinkoje. Labai padëjo vyro palaikymas, kaimynø geranoriðkumas. Vis dar esu bedarbë. Intensyviai ieðkau darbo, esu Darbo birþos áskaitoje, bet jauèiuosi nesaugi, nes neturëdama darbo negaliu uþsidirbti pensijos, o darbà rasti labai sunku. Kol kas esu iðlaikoma vyro. Bedarbiai, iðdirbæ vienus metus, gauna 80 procentø buvusio atlyginimo 300 darbo dienø, neturintys darbo staþo negauna. Jei ðeimoje niekas nedirba, ðeima gauna socialinæ paðalpà. Turintys aukðtàjá iðsilavinimà emigrantai dirba valymo darbus, vairuoja taksi ir pan. Ðvedai mandagûs, sveikinasi su visais, ðypsosi ir nesikiða á kitø gyvenimà, tyliai niekina kitø kultûrø þmones, bet taip nesako. Bendrauti nelinkæ, ðalti ir daþnai vieniði. Á atvykëlius þiûri nekaip, labai nekaip. Jie vertina asmeninius kontaktus, nuosavà namà ir ðvediðkà kokybæ, viskà, kas ðvediðka. Nepriimtina iðsiðokti, bûti geresniam ar gabesniam uþ kitus. Negalima girtis, smerkti kitø atvirai, ypaè, jei esi ne ðvedas. Susikalbëti galima ðvediðkai ir angliðkai, bet mokëti ðvedø kalbà bûtina. Galima susikalbëti daniðkai ir norvegiðkai. Daugiausia ir bendrauju su kitais atvykëliais ið Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos. Laisvalaikiu jaunimas eina á klubus, vyresnieji leidþia laikà namie, sode, keliauja. Daug þmoniø lanko ávairius kursus, priklauso visuomeninëms organizacijoms, ðoka, dainuoja choruose, þaidþia golfà ir pan. 403
ÐVEDIJA
Iðvykau pas vyrà, vaikai suaugæ, gyvena atskirai. Mûsø ðeima miðri. Dukros gyvena kitose ðalyse (Anglijoje ir Danijoje). Stengiuosi nepamirðti, kad esam lietuvës, kai atvaþiuoja dukros, gaminame lietuviðkus valgius ir kalbame lietuviðkai, ðvenèiame lietuviðkas ðventes. Su Lietuva nuolat bendraujame internetu, telefonu ir tiesiog susitinkame. Skaitau lietuviðkà spaudà, þiûriu www.tv.lt ir klausau www.lrt.lt. Santykiai tarp Ðvedijos lietuviø geri, daþnai susiburiama. Ðis tas vyksta ir lietuviø bendruomenëje, bet galëtø daugiau. Gráþti kol kas neketinu, nes vyras turi gerà darbà, turime namà graþioje vietoje, tikiuosi ir að gauti darbà. Svetur nelengva, bet Lietuvoje ið dëstytojos atlyginimo 90 procentø mokëdavau uþ buto paslaugas, todël dirbau keliuose darbuose. Pavargau, kol uþauginau dukras, daugiau nebeturëèiau jëgø. Dukros ágijo aukðtàjá iðsilavinimà Lietuvoje, bet Darbo birþa joms pasiûlë siuvëjø kursus, tad jos iðvyko á kitas ðalis, ten dirba ir kuria savo gyvenimus, nes savo ðalyje ið minimumo nepragyventø, o tik toká atlyginimà galima gauti be átakingø paþástamø.
Á sutiktus lietuvius Ðvedijoje daþnai þiûrima kaip á gerus draugus Agnë J., 22 metai, studentë, 5 mënesiai Ðvedijoje
Ðvedija itin stipri socialiniø garantijø prasme. Þmonës jauèia atsakomybæ uþ visuomeniná turtà ir gamtà. Iðplëtota gyvenamoji infrastruktûra, sudarytos kiek ámanoma geresnës gyvenimo, taip pat darbo paieðkos sàlygos. Pabrëþtina nuomonës laisvë ir veiklos liberalumas. Sudaromos sàlygos ágyvendinti bet kokius savo sumanymus. Universitetø veikla orientuota á studentà, jam niekuomet nebus skiriama per maþai dëmesio, o mokymosi sistema á mokslà, o ne á diplomo siekimà, kuris vyrauja Lietuvoje. Pernelyg reglamentuota bet kokia veikla, taèiau daugeliu atvejø tai naudinga þmonëms. Iðvykau studijuoti pagal Erasmus/Socrates mainø programà. 404
ÐVEDIJA
Ðvedija atrodë patraukli savo studijomis daug buvau girdëjusi apie kokybiðkà aukðtàjá mokslà, be to, ten dëstoma anglø kalba, tai man buvo labai priimtina. Sunkiausia pradþioje buvo pritapti prie ðvedø kultûros, nors bendrauti anglø kalba nëra sunku. Labai padëjo universiteto organizuotumas. Buvo teikiama visokeriopa pagalba, kad apsiprastume naujoje vietoje. Ðvedai pasirodë gana draugiðki ir paslaugûs, nors neskubantys atsiverti. Jauèiama didelë pagarba kitiems þmonëms, ypaè palaikomos feminizmo idëjos. Á atvykëlius daþnai þiûrima neutraliai. Atvykëliai pagal ástatymus turi maþiau teisiø, taèiau dël darbo vietos ar kitokiø teisiø, manyèiau, jie jauèiasi saugûs. Visgi darbo grupëse ðvedai taiko savo darbo metodus, sunkiai priima kitø ðaliø tradicijas ar tvarkà. Ðvedams svarbu paklusti taisyklëms, bûti itin punktualiems (sakyèiau, netgi labiau nei vokieèiams, nes teko vienu metu bendrauti su abiejø ðaliø atstovais) ir sàþiningiems. Negalima daryti to, kas prieðtarauja taisyklëms ar nusistovëjusiai tvarkai. Laisvai galima susikalbëti ðvedø ir anglø kalbomis, o vokieèiø kiek sunkiau. Ðvedai taip pat gerai supranta norvegø kalbà jos net nesimokæ. Teko bendrauti su atvykëliais ið Vokietijos, Anglijos, Ispanijos, Slovënijos, Austrijos, Prancûzijos, Australijos, Moldovos, Gruzijos. Laisvalaikiu populiariausia lankytis baruose ir klubuose. Dël to, kad iki pilnametystës itin grieþtai draudþiama vartoti alkoholá, jø vakarëliai daþnai apsiriboja gërimu ir tiesiog bendravimu. Universitete bûna rengiami teminiai vakarai, bet rezultatas vis viena tas pats. Naujausios informacinës technologijos leido daþnai ir pigiai susisiekti su Lietuvoje gyvenanèiais giminëmis. Á sutiktus lietuvius Ðvedijoje daþnai þiûrima kaip á gerus draugus. Taèiau po kurio laiko iðryðkëja kultûrø skirtumas ðvedai savo poþiûriu á gyvenimà yra daug pozityvesni, jie neieðko kokios nors konkreèios lengvai gaunamos naudos, o lietuviai þiûri, kaip pasinaudoti esama situacija, netgi apeiti ástatymus ar taisykles. Dar kartà iðvaþiuoti neketinu, nebent tai lemtø tam tikros aplinkybës.
405
406
VOKIETIJA
Vokietija; Vokietijos Federacinë Respublika Deutschland; Bundesrepublik Deutschland Sostinë
Berlynas
Valdymo forma
federacinë respublika
Plotas
357 021 km2
Gyventojø
82,4 mln.
Laikas (skirtumas nuo Lietuvos laiko)
1 val.
Piniginis vienetas
euras (EUR)
J
Vokietijoje vyksta apklausa, kaip Vokietijos pilieèiai þiûri á kitatauèius. Treèdalis apklaustøjø atsakë, kad jø poþiûris á kitatauèius teigiamas. Treèdalis kad neigiamas. Treèdalis á klausimà atsakyti negalëjo, nes nesupranta vokiðkai. 407
408
VOKIETIJA
VIZOS IR LEIDIMAI GYVENTI ÐALYJE VIZA Nuo 2004 05 01, Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos Respublikos pilieèiai gali vaþiuoti á Vokietijà be vizø. Jiems tereikia turëti pilieèio pasà arba asmens tapatybës kortelæ. Norint ilgiau gyventi Vokietijoje (ilgiau nei 3 mënesius) arba dirbti, reikia gauti leidimà gyventi ðioje ðalyje. LEIDIMAS GYVENTI Praðymas suteikti leidimà gyventi Vokietijoje pateikiamas Uþsienieèiø reikalø þinybai (Ausländeramt) pagal numatomà gyvenamàjà vietà. Ðá leidimà gausite ðeimos susijungimo pagrindu, pvz., jis iðduodamas sutuoktiniams arba vaikams iki 21 metø, turintiems Lietuvos Respublikos pilietybæ ir norintiems apsigyventi pas asmená, jau turintá Vokietijos pilietybæ arba leidimà gyventi ðioje ðalyje. Leidimas gyventi Vokietijoje taip pat bus iðduodamas gavus Darbo þinybos leidimà dirbti, o ðá gausite tuomet, kai Vokietijoje susirasite darbdavá, kuriam bûtinai reikia bûtent jûsø. Leidimà gyventi Vokietijoje privalo gauti ir kuriantieji nuosavà ámonæ, taip pat studentai bei pensininkai. GYVENAMOSIOS VIETOS REGISTRACIJA Atvykus á naujà miestà ir susiradus bûstà, reikia praneðti savo adresà vietinei Gyventojø registracijos tarnybai (Einwohnermeldeamt), kuri daþniausiai bûna miesto savivaldybëje (Stadthaus). Ðiai ástaigai privalote praneðti kiekvienà kartà, pasikeitus jûsø gyvenamajai vietai, tai galioja ir patiems vokieèiams. Eidami uþsiregistruoti, pasiimkite pasà ir nuomos sutarties kopijà, o atëjæ uþpildykite specialià formà. Tuomet jums bus iðduotas dokumentas, patvirtinantis, kad esate uþregistruotas (Anmeldebestätigung). Ðio dokumento kopijø jums gali prireikti atsidarant sàskaità banke, uþsiraðant á bibliotekà ir panaðiose situacijose.
DARBAS LEIDIMAS DIRBTI Naujosioms Europos Sàjungos ðalims (tarp jø ir Lietuvai) Vokietija taiko pereinamojo laikotarpio taisykles. Todël ásidarbinti ðioje ðalyje ámano409
VOKIETIJA
ma tik gavus Darbo þinybos leidimà dirbti. Praðymà iðduoti leidimà dirbti reikia pateikti Darbo þinybai. Norint gauti leidimà dirbti, reikia, kad jûsø bûsimasis darbdavys patvirtintø, jog jam bûtinai reikia bûtent jûsø. Taigi gauti leidimà dirbti Vokietijoje kol kas nëra taip paprasta. DARBO PAIEÐKA SKELBIMAI SPAUDOJE Vokietijos ámonës daþnai skelbia laisvas darbo vietas dideliuose visos ðalies ar tam tikrø regionø laikraðèiuose: Die Zeit, Die Welt, Frankfurter Allgemeine, Süddeutsche Zeitung, Karriere priede Handelsblatt, VDI Nachrichten. Daug darbo pasiûlymø ávairiausiø profesijø þmonëms galima rasti smulkesnëje vietinëje spaudoje. Be to, miestuose daþnai bûna nemokamø laikraðtukø, kuriuose gali bûti vietiniø darbdaviø skelbimø. SKELBIMAI INTERNETE Darbo pasiûlymai skelbiami ávairiuose interneto tinklalapiuose. Juose galima patogiai surûðiuoti skelbimus pagal darbo pobûdá, darbo laikà, darbo uþmokestá bei vietovæ. Keletas tokiø tinklalapiø: www.arbeitsamt.de www.jobpilot.de www.jobs.adverts.de www.mamas.de www.alma-mater.de www.jobs.zeit.de www.focus.de www.jobware.de www.cesar.de www.jobworld.de VALSTYBINË ÁDARBINIMO TARNYBA (DARBO BIRÞA) Valstybinës ádarbinimo tarnybos tinklalapyje www.arbeitsagentur.de rasite darbo pasiûlymø duomenø bazæ. Vietos Darbo birþos (Arbeitsagentur ar Arbeitsamt) skyriuje jûs galite uþsiregistruoti kaip ieðkantis darbo asmuo, tuomet ávairûs jums tinkami darbo skelbimai jums bus persiunèiami paðtu. 410
VOKIETIJA
PRIVAÈIOS ÁDARBINIMO TARNYBOS Vokietijoje veikianèios ádarbinimo tarnybos turi turëti Valstybinës ádarbinimo tarnybos leidimà verstis ðia veikla. Paprastai ieðkantiems darbo asmenims jø paslaugos yra nemokamos, taèiau uþ konsultacijà, kaip raðyti gyvenimo apraðymà ar motyvaciná laiðkà, gali bûti imamas tam tikro dydþio mokestis. Ekonomistams daþnai organizuojamos darbo mugës, tokios kaip FORUM, Bonding arba AIESEC. LAIKINO ÁDARBINIMO TARNYBOS Uþsiregistravæ laikino ádarbinimo tarnyboje, galite gauti laikino darbo keletui valandø, dienø ar savaièiø kas kartà vis kitoje ámonëje. Taèiau tai gali bûti puiki galimybë susirasti nuolatiná darbà. TIESIOGINIAI KONTAKTAI SU BENDROVËMIS Jeigu atvykæs á Vokietijà ieðkote darbo baruose, kavinëse, vieðbuèiuose, sporto klubuose ar pan., galite tiesiog ten uþeiti ir paklausti, ar ðiuo metu nëra laisvø darbo vietø, arba palikti savo koordinates, kad jums praneðtø, jei darbo vis dëlto atsirastø. Norint dirbti toká darbà daþniausiai nereikia jokios darbo paraiðkos ar gyvenimo apraðymo pakanka pokalbio ir bandomojo vakaro, darbo dienos ar savaitës. Ávairios bendrovës skelbia laisvas darbo vietas savo tinklalapiuose internete. Taigi, jei þinote, kokioje ámonëje norite dirbti, ar kokia ámonë yra jûsø pasirinktame mieste, verta þvilgtelëti á tos ámonës interneto tinklalapá. EUROPOS ÁDARBINIMO PASLAUGOS (EURES) EURES (European Employment Services) yra Europos uþimtumo tarnybø ir jø socialiniø partneriø bendradarbiavimo tinklas, ákurtas Europos Komisijos iniciatyva darbo jëgos mobilumui Europos ekonominëje erdvëje (EEE) skatinti. EURES tinklui priklauso ES valstybës, Ðveicarija, Islandija ir Norvegija. Prieð iðvykdami á Vokietijà, galite kreiptis á artimiausià Darbo birþos skyriø (kiekviename Lietuvos darbo birþos skyriuje dirba EURES patarëjo padëjëjas, o 8 apskrièiø Darbo birþos skyriuose EURES patarëjai). Èia jums suteiks iðsamià informacijà apie ásidarbinimo galimybes, darbo paieðkà bei gyvenimo ir darbo sàlygas Vokietijoje. 411
VOKIETIJA
· ·
Aplankykite EURES tinklalapius: Visos Europos www.europa.eu.int/eures Lietuvos www.ldb.lt/eures
DARBO PARAIÐKOS Palyginti su kitomis Europos ðalimis, Vokietijoje reikia pateikti iðsamesnius gyvenimo apraðymus bei kitus dokumentus. Paprastai darbdaviui pateikiamas atspausdintas motyvacinis laiðkas ir kiti darbo paraiðkos dokumentai plastikiniame arba kartoniniame aplanke. Áprasta, kad motyvacinis laiðkas ne ásegamas, o ádedamas kaip prieðlapis. Gyvenimo apraðymas pateikiamas su dokumentinio formato nuotrauka, kurioje jûs turite atrodyti graþiai ir ðypsotis. DARBO SUTARTIS Darbo sutartis gali bûti ir þodinë, ir raðytinë. Patartina praðyti sudaryti raðytinæ sutartá. EB direktyva 91/533/EEA ápareigoja darbdavá pagrindines darbo sutarties sàlygas uþfiksuoti raðtu ir pateikti susipaþinti darbuotojui ne vëliau kaip per vienà mënesá nuo darbo santykiø pradþios. Vokietijoje ir vyrams, ir moterims uþ vienodà darbà turi bûti mokama vienodai.
BÛSTAS BÛSTO NUOMA SKELBIMAI SPAUDOJE IR INTERNETE Nuomojamø butø ar kambariø skelbimø geriausia ieðkoti regioninëje ir vietinëje spaudoje. Daug skelbimø galite rasti internete: www.wg-gesucht.de www.wggruendung.de www.wohnung-jetzt.de www.studenten-wohnung.de www.wg-zimmer.de www.wg-welt.de www.deutschland-wg.de www.wohngemeinschaft.de www.wohngemeinschaften.net www.studenten-wg.de 412
VOKIETIJA
NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTÛROS Nuomojamo bûsto galima ieðkoti ir per nekilnojamojo turto agentûras. Uþ paslaugas agentûrai paprastai mokama 24 mënesiø surasto bûsto nuomos kainà atitinkanti suma. Nekilnojamojo turto agentûrø adresus galite rasti geltonuosiuose puslapiuose www.gelbeseiten.de (ieðkokite skyriaus Immobilien). NUOMOJAMØ BÛSTØ VARIANTAI Jei nenorite nuomotis viso buto ar namo, galite iðsinuomoti tik kambará bendrame bute, vadinamajame Wohngemeinschaft (trumpinama WG). Tokiose bendrijose þmonës turi po atskirà kambará ir dalijasi bendromis patalpomis (virtuve ar vonia). Daþniausiai taip gyvena jaunimas, studentai. WG gyventojai daþnai tampa ir gerais draugais. NUOMOS KAINOS Ávairiuose miestuose bei regionuose nuomos kainos ðiek tiek skiriasi. Bûstø nuomos kaina maþesnë buvusioje Rytø Vokietijoje; maþesniuose miestuose taip pat mokësite maþiau nei didmiesèiuose. Itin didelës kainos yra Miunchene. Vidutiniðkai vieno kambario nuoma WG gali kainuoti apie 150 350 EUR, dviejø kambariø buto nuoma gali svyruoti maþdaug tarp 300 700 EUR per mënesá. NUOMOS SUTARTIS Sutartis gali bûti terminuota arba neterminuota. Pastaruoju atveju sudaromoje nuomos sutartyje paprastai nurodoma, prieð kiek laiko jûs (ar bûsto savininkas) turite perspëti apie sutarties nutraukimà (minimalus bûtinojo áspëjimo terminas 3 mënesiai, maksimalus 12 mënesiø). NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMAS Norint ásigyti butà ar namà Vokietijoje, geriausia kreiptis á nekilnojamojo turto agentûras. Jø adresus rasite telefonø knygose, ámoniø kataloguose ar interneto tinklalapiuose. Interneto geltonuosiuose puslapiuose (www.gelbeseiten.de) ieðkokite skyriaus Immobilien.
413
VOKIETIJA
SVEIKATA SVEIKATOS DRAUDIMAS Sveikatos draudimas Vokietijoje yra privalomas. Jei neturite sveikatos draudimo Lietuvoje, jums reikës apsidrausti Vokietijos ligoniø kasoje. Ligoniø kasà leidþiama iðsirinkti paèiam. Taèiau pagrindinë ligoniø kasa yra valstybinë AOK (Allgemeine Ortskrankenkasse). Norint ásigyti sveikatos draudimà, reikia kreiptis á vietiná AOK skyriø. Sveikatos draudimas kainuoja apie 50 EUR per mënesá. Daugiau informacijos rasite internete (www.aok.de). LIGOS ATVEJU Jei turite sveikatos draudimà, susirgæs galite kreiptis á bet kurá gydytojà. Tiesa, apsilankæs pas gydytojà, jûs papildomai turësite sumokëti 10 EUR. Sumokëjæs ðá mokestá vienam gydytojui, tris mënesius galësite kreiptis á bet kurá kità gydytojà ir ið naujo mokëti nereikës. Savo mieste gydytojø adresus bei telefonus galite rasti vietos telefonø knygoje, ámoniø kataloge arba gydytojø sàjungø (Aerztekammer) interneto tinklalapiuose. Interneto geltonuosiuose puslapiuose (www.gelbeseiten.de) ieðkokite skyriaus Ärzte und medizinische Dienste. VAISTAI Vokietijoje dauguma vaistø parduodama tik su receptais. Ar tam tikriems vaistams reikia recepto, suþinosite tik paklausæ gydytojo arba vaistininko.
SOCIALINIS DRAUDIMAS IR MOKESÈIAI SOCIALINIS DRAUDIMAS SOCIALINIO DRAUDIMO KORTELË Vokietijoje kiekvienas asmuo, apdraustas socialiniu draudimu, gauna draudimo numerá ir socialinio draudimo kortelæ. Tarnautojams socialinio draudimo korteles iðduoda Valstybinë pensijø draudimo tarnyba (Bundesversicherungsanstalt für Angestellte BfA), o paprastiems darbuotojams vietinë Socialinio draudimo tarnyba (Landesversicherung414
VOKIETIJA
sanstalt LVA). Pasiraðius darbo sutartá, socialinio draudimo kortelë perduodama darbdaviui. ÁMOKOS Socialinio draudimo ámokas moka ir darbdaviai, ir darbuotojai santykiu 50:50. Ámokø suma priklauso nuo atlyginimo dydþio, o apmokestinamøjø pajamø dydis nuo draudimo rûðies. Iðsamesnës informacijos teiraukitës draudimo ástaigoje, kurioje esate apdraustas. Socialinio draudimo ámokø dydþiai: Senatvës draudimas 19,5% Sveikatos draudimas 11,514% Globos draudimas 1,7% Nedarbo draudimas 6,5% Draudimo nuo nelaimingø atsitikimø ámokas moka darbdavys. IÐMOKOS Socialinis draudimas garantuoja iðmokas bei kitokià pagalbà ligos, motinystës, darbingumo netekimo, nelaimingø atsitikimø darbe, mirties, nedarbo, senatvës ir slaugos atvejais. Smulkiau ávairios draudimo iðmokos apraðomos EURES Lietuva interneto tinklalapyje (www.ldb.lt/ eures), o dar tikslesnës informacijos ieðkokite atitinkamose draudimo ástaigose. MOKESÈIAI MOKESÈIØ SISTEMA Paprastai Vokietijoje mokesèiai atskaitomi nuo visø pajamø ir viso bet kurioje ðalyje turimo turto. Vokietijoje neapmokestinamos pajamos, kurios buvo apmokestintos kitoje valstybëje (jei su ta valstybe pasiraðyta dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutartis). Taigi jûsø pajamos ir turtas apmokestinamas, jeigu jûs nuolat arba tam tikrà laikà gyvenate Vokietijoje arba jeigu jûsø pagrindinë gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Kitu atveju apmokestinamos tik Vokietijoje gautos pajamos. Mokesèius nuo jûsø atlyginimo atitinkamai institucijai perveda darbdavys. Savarankiðkai dirbantys asmenys turi sumokëti mokesèius remdamiesi pajamø deklaracija. 415
VOKIETIJA
MOKESÈIØ DYDIS Vokietijoje taikomas progresyvinis mokesèiø skaièiavimas. Mokamø mokesèiø dydis priklauso nuo mokesèiø mokëtojo kategorijos ir nuo jo gaunamø pajamø dydþio. Minimalus pajamø mokesèio tarifas 15%, maksimalus 42%. Itin maþos, apie 640 EUR/mën., pajamos yra visai neapmokestinamos.
PILIETYBË
Teisæ praðyti Vokietijos pilietybës uþsienietis ágyja pragyvenæs ðalyje ne maþiau kaip 8 metus. Taèiau ir tuomet, norint gauti pilietybæ, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Pavyzdþiui, privaloma turëti pakankamà vokieèiø kalbos mokëjimà patvirtinantá paþymëjimà, bûti neteistam, iðtikimam Konstitucijai, finansiðkai savarankiðkam arba bûti susituokus su Vokietijos pilieèiu bent 2 metus ir bent 3 metus legaliai gyvenus Vokietijoje. Pagal Vokietijos ástatymus, kaip ir pagal Lietuvos, norint gauti Vokietijos pilietybæ privaloma atsisakyti Lietuvos pilietybës.
AMBASADOS
Vokietijos Federacinës Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Z. Sierakausko g. 24/8 LT-03105 Vilnius Tel. (8 5) 210 6400 Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinëje Respublikoje Charitéstr. 9 D-10117 Berlin Tel. (+49) 30 890 681 0 Faks. (+49) 30 890 681 15 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë de.urm.lt
416
VOKIETIJA
Lietuvos Respublikos ambasados atstovybë Bonoje: Konstantinstrasse 25A D-53179 Bonn-Bad Godesberg Tel. (+49) 228 914 91 0 Faks. (+49) 228 914 91 15 El. paðtas
[email protected] TRANSPORTAS TRAUKINIAI Vokietijoje labai gerai iðplëtotas geleþinkeliø tinklas. Traukiniai labai patogûs, graþûs, ðvarûs ir greiti. Norint suþinoti traukiniø tvarkaraðtá, tereikia stotyje prie kasos langelio pasakyti pradiná ir galutiná savo kelionës taðkus, ir paslaugûs darbuotojai atspausdins jums greièiausià marðrutà su nurodymais, kur ir kada turite persësti. Reikiamà marðrutà galite susidaryti ir apsilankæ interneto tinklalapyje www.bahn.de. Jei keliaujate traukiniu keliese, patartina ásigyti: þemës bilietà, galiojantá tam tikroje Vokietijos þemëje visà dienà, jis bûna 1 asmeniui arba grupinis 5 asmenims (daþnai já verta pirkti, net jei esate tik dviese); savaitgalio bilietà, galiojantá visoje Vokietijoje tà savaitgalio dienà (ðeðtadiená arba sekmadiená), jis bûna 1 asmeniui arba grupinis 5 asmenims. Tiesa, su abiem ðiais bilietais galite vaþiuoti tik regioniniais traukiniais, kurie yra paprastesni ir lëtesni uþ moderniuosius IC arba ICE. Greitieji traukiniai IC ir ICE gali vaþiuoti net 250 km/val. greièiu. Bilietai á ðiuos traukinius yra ðiek tiek brangesni. Taèiau jei vaþinëjate daþnai, verta ásigyti metinæ nuolaidø kortelæ (Bahnkarte) ir gausite nuolaidà visoms kelionëms traukiniais.
· ·
AUTOMOBILIAI Kelionë automobiliu Vokietijoje yra ne tik patogi, bet ir varginanti. Keliai ið tikrøjø labai geri, leidþiamas greitis didelis, o kai kur ir neribotas, nuorodos ir rodyklës labai aiðkiai iðdëstytos. Gerai ir tai, kad Vokietijoje nëra keliø mokesèiø (kaip jos kaimynëje Prancûzijoje). Taèiau reikia nepamirðti, jog kiekvienà dienà Vokietijos greitkeliuose susidaro gan dideli kamðèiai, todël kelionë gali tapti jûsø kantrybës iðbandymu.
417
VOKIETIJA
MITFAHRZENTRALE Turbût pigiausias bûdas keliauti Vokietijoje naudotis vadinamàja Mitfahrzentrale. Skelbimø lentoje þmonës, kur nors vykstantys automobiliu, paraðo, kada ir kur vaþiuoja, kiek laisvø vietø automobilyje turi. Jums tereikia su jais susisiekti ir susitarti vaþiuoti kartu. Kelionës kaina bûna sutartinë, daþnai ji priklauso nuo to, kiek þmoniø susirenka, nes visi dalijasi iðlaidas degalams. Paprastai maþdaug 100 km kelionë kainuoja apie 57 EUR. Tokiu bûdu mielai keliauja ir patys vokieèiai. Mitfahrzentrale skelbimai internete: www.mitfahrzentrale.de www.mitfahrgelegenheit.de Taip pat galite rasti atskirø miestø, universitetø ar bendrijø skelbimø lentø pakeleiviams. AUTOSTOPAS Keliaujant autostopu Vokietijoje, svarbu þinoti, jog greitkeliuose stovëti ðalikelëje draudþiama ir neverta, nes didþiuliu greièiu lekianèios maðinos ten nestoja. Geriau vairuotojus uþkalbinkite degalinëse ar poilsio aikðtelëse. Svarbu turëti þemëlapá ir þinoti, kuriuo tiksliai keliu jums reikia vaþiuoti. Apskritai toks keliavimo bûdas Vokietijoje yra suprantamas ir priimtinas. Keliauti pakeleivingomis maðinomis ðioje ðalyje nëra labai pavojinga, taèiau rizikos visuomet yra.
TELEKOMUNIKACIJA FIKSUOTASIS RYÐYS Prieð skambinant fiksuotojo ryðio telefonu, verta susirasti kodus, kuriais naudojantis pokalbiai yra pigesni. Tai ypaè pravartu ið Vokietijos skambinant á uþsiená, pavyzdþiui, á Lietuvà. Jums tereikia surinkti tam tikrà kodà, o paskui norimà telefono numerá. Tokius kodus galite rasti interneto tinklalapyje www.billiger-telefonieren.de. MOBILUSIS RYÐYS Pagrindinës mobiliojo ryðio bendrovës yra ðios: T-D1 Telekom, D2 Vodafone, E-Plus Mobilfunk, O2. Iðankstinio mokëjimo korteliø galima ásigyti visø ðiø bendroviø parduotuvëse. Ádëmiai perþiûrëkite siûlomus 418
VOKIETIJA
mobiliojo ryðio planus bei tarifus. Jei planuojate pasilikti ðalyje ilgesná laikà, pigiau galësite kalbëti pasiraðæ sutartá, nei pirkdami iðankstinio mokëjimo korteles. TAKSOFONAI Mieste galima rasti taksofonø. Vis reèiau pasitaiko monetomis mokamø telefonø, daþniausiai reikia turëti telefono kortelæ, jø galite nusipirkti paðto skyriuose arba kioskuose. Skambinti á uþsiená galima ir ið specialiø ástaigëliø, vadinamøjø call-shops, kurios daþniausiai priklauso atvykëliams ið Turkijos ar Pakistano. Pokalbiai ten kainuoja palyginti nebrangiai. INTERNETAS Kiekviename didesniame mieste yra interneto kaviniø. Be to, vieðose vietose traukiniø stotyse ar oro uostuose galite rasti, kur prisijungti prie interneto savo neðiojamàjá kompiuterá. PAGALBOS TELEFONAI Policija 110 Gaisrinë 112 (ðiuo numeriu prisikviesite ir greitàjà medicinos pagalbà) Greitoji pagalba 19222 Numeriais 110 ir 112 galima skambinti nemokamai.
PAÐTAS
Paðto þenklø galima ásigyti paðto skyriuose, paðto automatuose, vieðbuèiuose ir kai kuriose suvenyrø parduotuvëse bei kioskuose. Paðto skyriai dirba pirmadieniaispenktadieniais nuo 8 iki 18 val., o ðeðtadieniais nuo 8 iki 12 val. Vokietijos paðte nedidelius siuntinukus galima siøsti kaip vadinamàjá Paekchen. Tai pigesnis, bet rizikingesnis siuntimo bûdas, nes nëra jokio draudimo, jei siunèiamas paketëlis pakeliui dingtø. Todël saugiau siøsti registruotà siuntiná, nors tai kainuoja brangiau. Visà informacijà apie Vokietijos paðto teikiamas paslaugas suþinosite interneto tinklalapyje www.deutschepost.de.
419
VOKIETIJA
RELIGIJA
Treèdalis vokieèiø yra evangelikai, treèdalis Romos katalikai. Taip pat yra judëjø, musulmonø ir kitø religijø iðpaþinëjø. Kai registruojate gyvenamàjà vietà, praðoma nurodyti religijà. Jei nurodote katalikø ar evangelikø religijà, privalote mokëti mokesèius Baþnyèiai. Jei nurodote nepriklausàs jokiai religijai, mokesèio iðvengiate.
KALBA
Valstybinë kalba vokieèiø. Ðalyje kalbama ávairiomis tarmëmis, kurios smarkiai skiriasi nuo bendrinës vokieèiø kalbos. Saro kraðte daugelis vokieèiø kalba prancûziðkai. Didelë gyventojø dalis moka anglø, o studijuojantis jaunimas daþniausiai dar ir prancûzø arba ispanø kalbas.
KULTÛRA
Vokietijos literatûra þinoma visame pasaulyje. Jau nuo seno jà garsino tokie raðytojai kaip Johannas Wolfgangas von Goethe, Friedrichas Schilleris, Thomas Mannas, Erichas Maria Remarqueas, Heinrichas Böllis, Günteris Grassas ir daugelis kitø. Þymiausiø vokieèiø kompozitoriø vardai tikriausiai girdëti kiekvienam tai Johannas Sebastianas Bachas, Franzas Schumannas, Friedrichas Schubertas, Richardas Wagneris. Labai turtingas ir vokieèiø vaizduojamasis menas, pradedant senaisiais meistrais, kaip Albrechtas Düreris ar Hansas Holbeinas, ir baigiant garsiaisiais vokieèiø ekspresionistais, kaip Emilis Nolde, Ernstas Ludwigas Kirchneris, Ernstas Barlachas ir Käthe Kollwitz.
VALIUTA
Vokietijos valiuta yra euras (1 EUR apie 3,45 LTL). Vokietijoje galësite atsiskaityti Visa ir Maestro kredito ir debeto kortelëmis. Su ðiomis kortelëmis galima pasiimti pinigø ið daugelio Vokietijos bankomatø.
MAISTAS
Tradicinis vokieèiø maistas yra gana riebus, daug bulviø bei mësos patiekalø. Vokieèiø liaudies ðventëje galite paskanauti keptos kiaulës kojos, ðutintø raugintø kopûstø, bulviniø kukuliø, keptø deðreliø ir, þi420
VOKIETIJA
noma, alaus. Ðio nacionalinio vokieèiø gërimo yra ávairiausiø rûðiø bei skoniø. Kiekviename regione rasite daugybæ tik tose vietose gaminamø ir parduodamø alaus rûðiø. Jaunimas vakarëliuose daþnai mëgaujasi ir alaus miðiniais su Coca cola ar citrininiu limonadu. Vokietijoje labai populiari kitø ðaliø virtuvë. Taigi vakarieniauti galësite viename ið daugybës italiðko, ispaniðko, kiniðko, graikiðko, indiðko, meksikietiðko ar tailandietiðko maisto restoranø ir uþeigø. Greitasis maistas yra paplitæs ðiek tiek labiau nei Lietuvoje, bet ne taip kaip JAV. Nedideliuose kioskeliuose bei uþkandinëse galima nusipirkti iðsineðti sumuðtiniø ar mësainiø, turkiðko (itin paplitæ kebabai), kiniðko ar indiðko maisto. Vokiðkas greitasis maistas yra ant groteliø keptos deðrelës (Bratwurst). Vokietijos maisto prekiø parduotuvëse yra beveik visø Lietuvoje áprastø maisto produktø. Sunkiau rasti tik tokiø kaip grikiai ar krabø lazdelës. Taèiau jø galite nusipirkti rusø parduotuvëse, jø yra beveik kiekviename Vokietijos mieste.
PARDUOTUVËS MAISTO PREKËS Nebrangaus, taèiau daþniausiai kokybiðko maisto galite nusipirkti viename ið daugelio Vokietijos prekybos centrø: Aldi, Plus, Lidl, Pennymarkt ar Norma. Jø yra ir miesto centre, ir atokesniuose gyvenamuosiuose rajonuose. DRABUÞIAI, AVALYNË, AKSESUARAI Daug drabuþiø, avalynës, smulkmenø, dovanø ir aksesuarø parduotuviø Vokietijoje yra vadinamosiose pirkiniø gatvëse (Einkaufsstrasse) miesto centre. Nebrangiø jaunatviðkø drabuþiø daþniausiai galësite rasti tarptautiniø tinklø parduotuvëse: H&M, C&A, New Yorker, Pimkie, Tera Nova ir kitur. Stileivos Vokietijoje galës dþiaugtis, nes garsiais prekiø þenklais paþymëtø drabuþiø pasiûla yra didelë. SENDAIKÈIAI Naudotà dviratá, sofà, puodà ar kokià kità netikëtà brangenybæ galite uþtikti sendaikèiø turguose (Flohmarkt). Kai kuriuose miestuose 421
VOKIETIJA
jie vyksta reguliariai, nustatytà mënesio dienà nustatytoje vietoje. Kitur tokie turgûs bûna reèiau, taèiau galima pamatyti skelbimø, kur ir kada planuojamas artimiausias. Ávairiø naudotø daiktø galima ásigyti ir pagal skelbimus, daþniausiai spausdinamus vietinëje spaudoje (tokiø skelbimø skyrelis vadinasi Marktplatz).
LAISVALAIKIS, SPORTAS
Vokieèiai mielai lanko teatrà, parodas, koncertus ir kinà. Kultûrinës veiklos ávairovë priklauso nuo miesto dydþio. Jei jûs ásikûrëte didesniame mieste, visokiausiø renginiø èia tikrai netrûks, tereikia turëti laiko, noro ir ðiek tiek pinigø. Jei jûsø naujieji namai yra maþesniame miestelyje, bent porà kartø per metus èia tikrai vyks tradicinë vokieèiø liaudies ðventë, kurioje bus daug tradicinio maisto pavësiniø, karuseliø, alaus ir liaudiðkos muzikos. Kalëdø laikotarpiu visuose miesteliuose vyksta kalëdinës mugës su daugybe lempuèiø, þvakuèiø, kalëdiniø smulkmenëliø, karðtu vynu ir ant pagaliukø suvertais vaisiais ðokolade. Vasarà Vokietijà drebina didþiuliai roko festivaliai, á kuriuos atvaþiuoja ir garsiausiø pasaulio atlikëjø. Vokieèiai mëgsta aktyviai ilsëtis. Daug þmoniø lankosi sporto salëse, uþsiima aerobika ar joga. Ðiltu metø laiku parkuose pilna riedutininkø, bëgiotojø, dviratininkø bei vaikðtinëtojø, uolas aplimpa kopikai, o eþerus ir upes uþvaldo baidariø ir kanojø mëgëjai. Ðalies pietuose esanèios Alpës þiemà traukia daugybæ slidininkø ir snieglentininkø. Vokietijos gamtos sàlygos labai palankios sportuoti, be to, èia yra labai gerai árengtø sporto klubø, baseinø, dviraèiø takø, stadionø bei þaidimø aikðteliø. Futbolas vokieèiui yra tas pats kas krepðinis lietuviui religija!
ÞINIASKLAIDA
Didþiausi ðalies laikraðèiai yra Die Zeit, Die Welt, Frankfurter Allgemeine ir Süddeutsche Zeitung. Labai ádomûs didieji verslo ir politikos naujienø þurnalai Stern, Focus ir Spiegel. Didþiausi ðalyje yra nacionaliniai televizijos kanalai Das Erste (priklausantis ARD televizijai) ir ZDF.
422
VOKIETIJA
VAIKØ DARÞELIAI IR MOKYKLOS VAIKØ DARÞELIAI Uþregistruoti vaikà á vaikø darþelá Vokietijoje reikia ið anksto, nes gauti vietà tikrai sunku. Daþnas vokietis uþraðo savo atþalà dar prieð jai gimstant. Vokietijoje yra ir valstybiniø, ir privaèiø vaikø darþeliø. Pastarieji daþnai priklauso bendruomenëms, Baþnyèiai, vienai ar kitai sàjungai ir yra grieþtai priþiûrimi valstybës. Darþeliø personalas ir tvarka turi atitikti nustatytus kriterijus. Visi vaikø darþeliai yra mokami. Mokama suma priklauso nuo tëveliø gaunamø pajamø kuo daugiau uþdirbi, tuo daugiau ir moki. Vaikus darþelyje galima palikti pusei dienos (812.30 val.) arba visai dienai. Uþsienieèiai, oficialiai gyvenantys Vokietijoje, á vietà vaikø darþelyje turi tokias paèias teises kaip ir vokieèiai, tik paprastai norima, kad vaikas nors kiek mokëtø kalbëti vokiðkai. MOKYKLOS Lankyti mokyklà Vokietijoje privaloma visiems vaikams iki 18 metø. Dauguma mokyklø yra valstybinës. Mokyklø reikalus tvarko administraciniø þemiø vietos valdþia. Todël skirtingose þemëse mokyklø tvarka ir sàlygos ðiek tiek skiriasi. Yra ir privaèiø mokyklø, taèiau jos irgi grieþtai priþiûrimos valstybës ir privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Iðsamesnës informacijos apie konkreèias privaèias mokyklas reikëtø kreiptis á jø savininkus daþniausiai sàjungas ar bendruomenes.
LIETUVIØ VEIKLA
Vokietijoje veikia net kelios lietuviø bendruomenës. Ávairiuose miestuose rengiami susitikimai, renginiai, pobûviai, á kuriuos visuomet kvieèiami ir naujai atvykusieji. Vokietijos lietuviø bendruomenë Lorscher Str. 1 Hüttenfeld 68623 Lampertheim El. paðtas
[email protected] Tel. (+49) 62 568 599 015 Faks. (+49) 62 561 641 Interneto svetainë www.voklb.de
423
VOKIETIJA
Miuncheno lietuviø bendruomenë Interneto svetainë www.miunchenas.de Tel. (+49) 17 059 082 82 Vokietijos lietuviø jaunimo sàjunga Interneto svetainë www.vljs.de Frankfurto lietuviø bendruomenë Interneto svetainë www.lietuviai.de Berlyno lietuviø draugija Interneto svetainë www.berlynas.de Miunsterio lietuviø bendruomenë Interneto svetainë www.muenster.org/miunsterietis El. paðtas
[email protected] Giesseno lietuviø bendruomenë Interneto svetainë www.litauischevolksgemeinschaft.de El. paðtas:
[email protected],
[email protected] Hamburge lietuviø jaunimo susitikimai vyksta kiekvieno mënesio pirmà treèiadiená 19 val. Lietuviø sielovados namuose, Holzdamm 20 (netoli Haupbahnhof). Dël susitikimø kreiptis á Vilmà (
[email protected]) arba á Astà (
[email protected])). Vasario 16-osios gimnazija Interneto svetainë www.litauischesgymnasium.de Tai privati lietuviðka gimnazija su internatu, t. y. gimnazijos moksleiviai ten mokosi ir gyvena. Gimnazijoje yra 513 klasës. Mokymo lygis ðioje gimnazijoje visiðkai atitinka bet kurios vokieèiø gimnazijos lygá. Gimnazijoje mokosi ir lietuviai, ir vokieèiai. Baltijos ðaliø turizmo centras. Ðis centras teikia ávairiausià informacijà apie keliones á Lietuvà, Estijà ir Latvijà. 424
VOKIETIJA
Baltikum Tourismus Zentrale Fremdenverkehrszentrale Estland, Lettland, Litauen Katharinenstraße 19 10711 Berlin Tel. (+49) 30 890 090 91 Faks. (+ 49) 30 890 090 92 El. paðtas
[email protected] Interneto svetainë www.baltikuminfo.de Tiubingene yra lietuviðka kavinë Alt Tübingen, kurioje galite paskanauti cepelinø, keptos duonos ar kitø lietuviðkø gardësiø. Alt Tübingen Haaggasse 10 72070 Tübingen Interneto svetainë www.alt-tuebingen.com
425
VOKIETIJA
Vokietijoje viskà reikia daryti taip, kaip dera Goda È., 23 metai, studentë, 5 mënesiai Vokietijoje
Vokietija viena didþiausiø ir svarbiausiø Europos valstybiø. Þmonës èia labai didþiuojasi savo tauta, valstybe, kultûra, paproèiais, kalba. Vokieèiø kalba yra gimtoji maþdaug 90 mln. Europos gyventojø daugiau nei tø, kuriø gimtoji yra anglø kalba. Labai gaila, bet dar ir ðiandien juntami Antrojo pasaulinio karo padariniai daugelis miestø, istoriniø vertybiø yra sugriauta ir sunaikinta. Taèiau patys þmonës tikrai atsigavæ po istorijos klaidø, auga nauja karta, nebijanti faðizmo ðmëklø. Tai ðalis, kurioje labai vertinama tvarka Ordnung visose gyvenimo situacijose. Pradedant nuo ðvaros, tvarkos namuose, gatvëse ir baigiant punktualumu, tiksliu laiko ir darbø planavimu. Kartais tai netgi perþengia sveiko proto ribas vokieèiai ir patys pripaþásta, kad tas amþinas netikëtumo vengimas ir procedûrø garbinimas reikalus daro sunkiai iðsprendþiamus, o þmones nepaslankius ir neatvirus naujovëms. Trumpai tariant, viskà reikia daryti taip, kaip dera (pavyzdþiui, eiti per gatvæ tik degant þaliai ðviesai), variacijos ar lankstesni veikimo bûdai nelabai mëgstami ir neleidþiami. Kita vertus, tai gyvenimà daro lengvesná ir paprastesná, jei þinai þaidimo taisykles. Vienas geriausiø dalykø Vokietijoje traukiniai. Nors patys vokieèiai pastaruoju metu nëra labai patenkinti Deutsche Bahn paslaugomis, tai bene geriausiai iðplëtota geleþinkeliø sistema visoje Europoje. Vargu ar kas gali prilygti vokiðkø traukiniø punktualumui, tinklo tankumui, traukiniø tipø ávairovei ir gerai organizacijai. Keliauti traukiniais èia vienas malonumas, tiesa, gana brangus. Taip pat puikûs yra greitkeliai neribojamas greitis, daug juostø, aiðkus ir patogus keliø þymëjimas. Didelëje valstybës teritorijoje yra geras infrastruktûros tinklas.Gali matyti, kad tai daug keliaujanti tauta. Sakoma, kad vienos Vokietijos nëra, ðalá galima skirstyti arba á ðiauræ ir pietus, arba á rytus ir vakarus. Ðiaurë protestantiðkoji dalis, þmonës èia maþiausiai panaðûs á tipiðkus vokieèius, jie yra atviresni, ne tokie padorûs ir disciplinuoti, linksmesni ir labiau bendraujantys. O pietieèiai ka426
VOKIETIJA
talikai, konservatoriai, besilaikantys senøjø tradiciniø vertybiø. Nors ekonominiø skirtumø po ðalies suvienijimo maþëja, vis dëlto dar ir ðiandien yra problemø, pavyzdþiui, nedarbo lygis rytuose yra gerokai didesnis. Vokietijoje nëra ypaè dideliø, milijoniniø miestø. Keli didieji, kuriø gyventojø skaièius yra keletas milijonø Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Hamburgas, Frankfurtas. Taèiau ir ðie puikûs, garsûs ir svarbûs miestai nëra didesni uþ Paryþiø, Londonà ar Madridà. Didþioji tautos dalis gyvena maþø miesteliø, kaimeliø privaèiuose namukuose. Tai tankiai apgyventa ðalis, o ðiaurës vakaruose, netoli Diuseldorfo, yra ypaè tankiai gyvenama sritis, kur miestai yra tarsi susijungæ á vienà teritorijà. Svarbi ir didelë turkø bendruomenë. Turkø tautybës þmonës XX a. 78 deð. buvo skatinami atvykti á ðalá, nes trûko darbo jëgos. Tuo metu prasidëjo vadinamasis Vokietijos ekonomikos stebuklas, kai augimas buvo ypaè didelis, ið naujo susiformavo pramonë, buvo statomi, renovuojami miestai. Taigi turkø tautybës þmonës, anksèiau kviesti padëti atstatyti karo sugriautà Vokietijà, èia liko, apsigyveno, atsiveþë savo artimuosius, kûrë ðeimas, gimdë vaikus. Dauguma jø dabar visateisiai valstybës pilieèiai, taèiau kultûrinë atskirtis vis dar juntama. Paprastai jie gyvena atskiruose rajonuose, savo bendruomenëse, yra praktikuojantys musulmonai, bendraujantys savo kalba, iðlaikantys savo kultûrà. Taèiau jø asimiliavimasis yra daug didesnis nei, tarkim, naujøjø musulmonø ar indø imigrantø Didþiojoje Britanijoje. Turkai Vokietijoje yra labiau vokieèiai nei pakistanieèiai ar indai yra anglai Didþiojoje Britanijoje. Taèiau, ir tai su susirûpinimu pabrëþia vokieèiai, ne visi turkø tautybës þmonës èia turi Vokietijos pasus, ne visi gerai kalba vokiðkai. Egzistuoja net vadinamasis turkø-vokieèiø þargonas, kurá gana sunku suprasti vietiniams tai netaisyklinga, iðkraipyto tarimo vokieèiø kalba. Visada norëjau kurá laikà pagyventi Vokietijoje, paþinti ðalá, iðmokti kalbà, nes tai yra didelë ir svarbi Europos Sàjungos ðalis, turinti senà kultûrà, o vokieèiø kalba yra bene labiausiai paplitusi þemyninëje Europos dalyje. Ið arèiau susipaþinus su Vokietija, artimesnës tampa ir Austrija, Ðveicarija, nes ðios savitos skirtingos ðalys taip pat yra tos paèios germaniðkosios kultûros dalis. Laimëjau stipendijà studijuoti Vokietijoje vienà semestrà viename geriausiø ðalies universitetø, esanèiame vakarø pietuose, netoli Frankfurto prie Maino. Vokietijoje nedirbau tik studijavau. 427
VOKIETIJA
Kai atvykau ir pradëjau kurtis, apëmë jausmas, kad yra ðimtai taisykliø, nurodymø, instrukcijø, kà ir kaip tinkamai daryti. Pavyzdþiui, kad gautum prieigà prie interneto, turi bûti átrauktas á studentø sàraðus. Tam reikia krûvelës dokumentø, o kad juos gautum, yra dar keletas procedûrø. Atrodë, reikalavimø sàraðui nebus pabaigos. Be to, daugumos institucijø darbo laikas yra tikrai trumpas, ne visada vienodas. Todël pirmosios savaitës prabëgo stengiantis susirasti visokius kabinetus, gauti popierius ir paraðus, o tam sugaiðau gana daug laiko, nes daþnai visai netikëtai reikiama ástaiga nedirbdavo. Su tokia biurokratija nebuvau susidûrusi. Kita vertus, èia áprasta viskà daryti neperþengiant sveiko proto ribø, taigi jokiø nepatogumø ar skirtumø nuo namø nepajutau. Tikras iðsigelbëjimas buvo vietiniai, jau seniau ten gyvenantys studentai, kurie tiksliai þinojo, kaip ir kà greièiausiai nuveikti. Tikrai sunku apibûdinti visà tautà, taèiau dauguma stereotipø, susijusiø su vokieèiø bûdu, yra teisingi. Vokieèiai tikrai santûrus, neemocingi, nesiverþiantys á naujas paþintis, taèiau nepasakyèiau, kad ðalti. Daugiausia teko paþinti jaunimo, studentø. Jaunimas kaip ir kitose ðalyse: linksmas, viskuo besidomintis, uþsiëmæs ir t. t. Taèiau jie tikrai skiriasi, pavyzdþiui, nuo italø, prancûzø, ispanø. Sakyèiau, jie labiau bendrauja tarpusavyje, savø draugø rate, nemezga paþinèiø tik ið smalsumo, nemëgsta pavirðutiniðko bendravimo. Jei su kuo nors susipaþásti, susigyveni viskas puiku, bet vakarëlyje jie tikrai pirmi neprieis ir nepaklaus, kaip sekasi. Gal dël to, kad mûsø mieste ir universitete buvo ypaè daug uþsienieèiø, kaip atvykëlë nesijutau iðskirtinë.Vietiniai studentai, dëstytojai, universiteto darbuotojai tikrai paslaugûs, jauèiausi visada sulauksianti pagalbos, jei tik turësiu klausimø. Apskritai toje Europos dalyje áprasta sutikti uþsienieèiø, þmonës lengvai kraustosi, ieðko gero darbo nebûtinai tëvynëje. Taèiau ir tai labai piktino esu susidûrusi su þmonëmis, kurie, pavyzdþiui, klausë, kur yra Lietuva, ar mums reikia vizø atvykti á Vokietijà, ar mes priklausome Europos Sàjungai. Kita vertus, yra ir girdëjusiø apie Lietuvà, þinanèiø, kad mes nauji ES nariai. Apskritai vokieèiai (ir ne tik) mûsø regionà suvokia kaip Rytø Europà, nesigilindami ir neskirdami valstybiø. Jei ir pamini kurià nors ið jø, tai tik didþiàsias, daþniausiai Lenkijà. O Slovakijà, Slovënijà, Latvijà, Estijà, Lietuvà suplaka á viena. 428
VOKIETIJA
Vokietijoje geriau kalbëti vokiðkai, nors ir nelabai moki. Þmonëms labai patinka, jei stengiesi kalbëti vokiðkai ir vengi anglø kalbos. Jaunoji karta, iðsilavinæ þmonës, aiðku, moka anglø kalbà ir mielai ja su tavim kalba, jei tau per sunku kalbëti vokiðkai. Taèiau nesunku pajusti, kad vokieèiai myli savo kalbà ir mano jà esant viena didþiøjø Europos kalbø, ir jei jau esi Vokietijoje tai ir kalbëk vokiðkai. Að pati nelabai gerai mokëjau vokieèiø kalbà, todël, ypaè bendraudama svarbiais klausimais, pokalbá visada pradëdavau vokiðkai ir, jei matydavau, kad toliau tæsti per sunku, mandagiai paklausdavau, ar galime bendrauti angliðkai. Visada sulaukdavau malonaus pritarimo, jei tik paðnekovas mokëjo anglø kalbà. Bendravau su daugybe kitø uþsienieèiø studentø. Daugiausia su prancûzais, lenkais, taip pat su ispanais, italais, kanadieèiais, japonais. Labai krito á akis tai, kad uþjûrio studentai (kanadieèiai, japonai, australai, amerikieèiai), atsidûræ Vokietijoje, tikrai patyrë didelá kultûriná ðokà. Prancûzai, ispanai, italai jokiø dideliø skirtumø nejautë, savaitgaliui paðokdavo aplankyti namø, tik pietiniø ðaliø gyventojai nuolat skundësi blogais orais ir ðalèiu, nors mano mieste buvo gerokai ðilèiau nei Lietuvoje. Ir visi sutartinai niurnëdavo dël griozdiðkos vokieèiø biurokratijos ir preciziðkumo. Tarp vokieèiø studentø populiariausia eiti á universitete ar bendrabuèiuose rengiamus vakarëlius. Jie mieliau renkasi toká pasilinksminimà nei klubus, barus mieste. Taip pat labai populiaru kartu keliauti, pavyzdþiui, savaitgaliui susiplanuoti trumpas iðvykas á kitus miestus, kaimynines ðalis. Iðvykau viena, mano tëvai yra lietuviai. Santykiai su ðeima, draugais beveik nepasikeitë tik dël to, kad palaikiau ryðius su jais ir daug bendravau internetu laiðkais, pokalbiais. Manau, labai svarbu nenutolti ir nenustoti bendrauti su namie likusiais. Aiðku, kai pats esi kitur, nelabai kà gali nuveikti su savo senaisiais draugais, ir nors visiems ádomu, kaip tau sekasi, sunku trumpai ir konkreèiai papasakoti apie savo naujà laikinà gyvenimà. Todël viena tema, kuri buvo neiðsemiama ir mus visus jungë tai kelionës. Visada raðydavau iðsamius laiðkus, siøsdavau savo kelioniø nuotraukas. Ne tik daug bendravau su artimaisiais ir draugais Lietuvoje, bet ir nuolat sekiau naujienas skaièiau laikraðèius ir naujienø portalus, þiûrëdavau televizoriø. Internetas yra puikus dalykas, ið esmës todël buvo lengva ir patogu palaikyti ryðius su Lietuva. 429
VOKIETIJA
Savo kurse buvau vienintelë lietuvë, o kitø nuolat gyvenanèiø Vokietijoje lietuviø nesutikau ir specialiai neieðkojau. Tiesà sakant, to lietuviðko bendravimo nelabai ir trûko. Þinau, kad Vokietijoje vyksta tikrai aktyvi lietuviø veikla, yra lietuviø bendruomeniø. Ðiuo metu esu Lietuvoje, artimiausiu laiku iðvykti neplanuoju.
Vienintelis erzinantis dalykas trumpas parduotuviø darbo laikas Vaiva Vitkauskaitë, 22 metai, Vilniaus universiteto IV kurso istorijos specialybës studentë, 6 mënesiai Vokietijoje
Pasirinkau studijas Vokietijoje, nes moku vokieèiø kalbà. Vokieèiai pakankamai tolerantiðki atvykëliams, bet girdëjau, kad neonaciai nelabai maloniai sutinka uþsienieèius. Man paèiai teko bendrauti su þmonëmis, atvykusiais ið Italijos, Suomijos, Lenkijos, Èekijos, Amerikos, Tuniso. Vokietijoje ekonomiðkai ir techniðkai labai iðsivysèiusioje ðalyje itin patiko puikus susisiekimas bei aptarnavimas. Vienintelis, manau, ne tik erzinantis dalykas tai trumpas prekybos centrø darbo laikas. Vokieèiai yra labai malonûs ir paslaugûs, todël susidûrus su tam tikrais sunkumais dràsiai galima tikëtis jø pagalbos. Bendrauti jie gal ir nelabai linkæ, taèiau tikrai nëra ðalti. Be vokieèiø kalbos, èia ámanoma susikalbëti angliðkai, o kai kur ir rusiðkai. Mëgstamas vokieèiø laisvalaikis aiðku, klubai, barai, nors populiaru ir uþdari vakarëliai, ávairûs piknikai. Vyksta labai daug koncertø, sporto varþybø. Jau senokai gráþau ið Vokietijos, bet tikrai dar ne kartà þadu ten apsilankyti, o gal ir ilgesniam laikui apsistoti.
430
VOKIETIJA
Vokieèiai gal kiek per rimti Vaidotas, 22 metai, nebaigtas aukðtasis mokslas, ekonominës analizës specialybë, 6 mënesiai Vokietijoje
Iðvykau á Vokietijà studijuoti pagal Erasmus programà. Ðià ðalá pasirinkau dël to, kad mano pirmoji uþsienio kalba vokieèiø, be to, Erasmus konkursas á Vokietijà santykiðkai maþesnis nei á anglakalbes ðalis. Norëjau geriau iðmokti vokieèiø kalbà, pamatyti, kaip kitur mokomasi, susipaþinti su kitais studentais ið viso pasaulio. Kalbos barjerà jutau gal apie mënesá, buvo sunku suprasti, kà kalba dëstytojai per paskaitas. Këlë keblumø ir formalumai: kokias paskaitas rinktis, kaip á jas uþsiraðyti, mat ið kuratoriø ne per daugiausia informacijos gavau. Ásikurti labiausiai padëjo kiti Erasmus studentai. Kadangi gyvenau bendrabutyje, kuriame gyveno tik uþsienieèiai, visi buvome likimo broliai, tad, jei kas bûdavo neaiðku, klausdavau jø. Tarp kitø Erasmus studentø bei bendradarbiø daugiausia buvo vokieèiø arba rusø ðiø ten daug. Kiti atvykëliai ið kitø ðaliø: ið visos Europos, Èilës, Meksikos, Gabono (Afrika), Kinijos, Kazachstano. Jei kalbëtume apie mokslus, labiausiai patiko studentø ir dëstytojø poþiûris á studijas. Studentai nenusiraðinëja, nes tai jiems negarbinga. Dëstytojai visada ateina á paskaitas, nebûna taip, kad vëluotø ar kad tik atëjæs suþinotum, jog paskaitos ðiandien nebus. Viskas praneðama ið anksto. Vokietijoje graþu ir tvarkinga, miestai graþûs, nors kiek vienodoki. Vokieèiai draugiðki, bendrauti mëgsta, bet iki tam tikros ribos, toliau jau jø asmeninis gyvenimas, ir á dideles draugystes nesileidþia. Gal jie kiek per rimti. Kai paklausi kelio, atsako: Ooo, èia labai sudëtinga, dabar eik tiesiai, o paskui á kairæ... Ir per paskaitas kartais per daug rimtai viskas atrodo, kokio pokðto retai sulauksi, nors, aiðku, buvo ir iðimèiø. O pavojø Vokietijoje jokiø nëra, bent að nepajutau. Gal ir gali kada naktá juodukai kokià piniginæ atimti, bet apie tai girdëti dar neteko. Manau, Vokietija pakankamai saugi ðalis. Kokio nors ypatingo poþiûrio á atvykëlius, bent á lietuvius, nepastebëjau. 431
VOKIETIJA
Ðioje ðalyje jokiu bûdu negalima daryti to, kas draudþiama. Policija labai pikta ir priekabi, be to, patys vokieèiai á tokius asmenis, kurie, tarkim, eina per gatvæ degant raudonam ðviesoforo signalui, þiûri kreivai. Að ne tik mokiausi, bet ir dirbau. Buvau paprastas darbininkas vienoje ið Zeitarbeit firmø. Dirbau maisto fabrike prie konvejerio, kartono gamykloje ir statybose. Imigrantai, bent jau studentai, daþniausiai ir dirba toká paprastà darbelá. Darbo pats ieðkojau vaþinëjau á firmas ir klausinëjau, mëginau ásidarbinti kavinëje ar restorane. Procesas truko apie mënesá. Susiradus darbà tekdavo dirbti labai ávairø valandø skaièiø. Pavyzdþiui, viename ið darbø reikëdavo kas rytà skambinti á firmà ir klausti, dirbu ðiandien ar ne. Vidutiniðkai iðeidavo dirbti 23 kartus per savaitæ po 8 valandas. Jei reikëdavo dirbti ilgiau, mokëdavo uþ virðvalandþius. Sveikatos draudimà turëjau, todël, kai reikëjo juo pasinaudoti, problemø nekilo. O ar jauèiausi socialiai saugus, klausimas sunkesnis. Kadangi buvau Erasmus studentas, galiu sakyti, kad taip. Ten á tokius þiûrëjo truputá atlaidþiau. Uþ darbo valandà gaudavau 7 eurus kiek girdëjau, tame miestelyje buvo toks standartas studentams, o vokieèiai gauna apie 13 eurø uþ valandà, bet jie dar moka mokesèius, tad kiek gauna grynaisiais, tiksliai neþinau. Santykiai su darbdaviais ir kolegomis pakankamai formalûs savo atidirbai, ir namo. Tiesa, darbo laikas skaièiuojamas vos ne sekundës tikslumu. Viename ið darbø buvo linksmiausia klausytis, kaip rusës moteriðkës tarðka net vokieèiai sakydavo, kas ten tokios, ðneka ir ðneka. O ðiaip didelio ádomumo stovëti prie konvejerio ir dëlioti salotas nebuvo. Salotø kvapo ilgai nepamirðiu. Vokieèiai mëgsta alø, vakarais barai ir kavinës daþnai yra pilni. Groja gyva muzika. Per ávairias miesto ðventes lauke pardavinëjamas alus ir visokie valgiai. Taip pat laisvalaikiu daug sportuojama tam yra geros sàlygos, ypaè studentams, jie turi visas galimybes sportuoti nemokamai.
432
VOKIETIJA
Ten turëjau savo suoliukà, savo paunksmæ, savo laisvæ ir savo vienatvæ Þ. P., 26 metai, studijas baigianti teisininkë, Vokietijoje gyveno beveik metus (2003)
Gyvenime man buvo likæ tik du keliai pasigydyti ligoninëje arba leisti, kad mane pagydytø gyvenimas. Pasirinkau antràjá kelià. Iðvaþiavau á Vokietijà tik todël, kad ten iðvykti buvo greièiausia ir lengviausia. Be to, maniau, kad truputá moku vokieèiø kalbà. Dabar svarstau, ar pasielgèiau taip pat. Manau, kad taip. Tai buvo ilga, skaudi, varginanti, bet neákainojama gyvenimo pamoka. Tik iðlipusi Manheime supratau, kad visai negaliu susiðnekëti vokiðkai. Paskui suvokiau, kad visai nieko nepaþástu ðioje ðalyje. O dar vëliau supratau, kad man ið tikro á viskà nusispjaut, nes blogiau vis tiek bûti nebegali. Ten iðmokau atsitiesti. Á Vokietijà atvykusios merginos daþniausiai dirba auklëmis ir padavëjomis (yra ir kûnu prekiaujanèiø). Vyrai statybose. Daug nelegalø atvykëliø dirba ûkiuose ir vynuogynuose. Susirasti darbo padeda kiti lietuviai, kurie arba darbavosi, arba vis dar darbuojasi Vokietijoje. Að gavau kontaktus ið draugës, kuri jau buvo gyvenusi ðioje ðalyje. Dirbau padavëja-barmene. Ir pas vokieèius, ir pas turkus. Vokieèiai reikalauja daugiau, bet mokëti daugiau nenori. O ðtai apie turkà darbdavá galiu sakyti tik gera. Jis buvo jau pabalusiais plaukais ir, man atrodo, vieniðas. Þinojau apie jo naktines iðvykas á vietas, kur jaunos merginos (beje, sakë, tarp jø buvo ir lietuviø) linksmina vyrus, bet dienà jis bûdavo tiesiog senukas, pro langà stebintis praeivius. Mëgdavo sakyti, kad jo Bedienung ne valytoja, todël visada pats plaudavo grindis ir tualetus. Be galo pasitikëjo manimi. Manau, labiausiai man pasisekë, kai susiradau tà darbà. Kai jau ðiek tiek apsipratau ðalyje ir áveikiau kalbos barjerà, susidûriau su daug didesniu iðbandymu árodyti aplinkai, á kurià patekau, kad ið gyvenimo noriu daugiau, nei susirasti meiluþá (ar vyrà) Vokietijoje, kad galëèiau ten pasilikti. Pajutau, kad laimëjau, kai prie manæs po darbo prisëdo klientas (turkas!) su Bittburger alaus bokalu ir paklausë, kodël að kitokia nei kitos merginos, kurios paprastai èia bûna, kodël 433
VOKIETIJA
man ádomu, kaip jie visi gyvena, kodël að klausiu ir klausau atsakymø, kodël lauþau lieþuvá bandydama iðtarti tokius man neáprastus jø vardus, kodël mokausi kalbëti turkiðkai ir vokiðkai, jei nesiruoðiu në uþ vieno ið jø tekëti, kodël neinu á diskotekas ir neieðkau paþinèiø, bet mielai þaidþiu su jais stalo þaidimus. Tikriausiai buvau pirma mergina ið Rytø, kuri gavo teisæ prisësti prie jø stalo ir suþaisti OK (truputëlá pasigirsiu buvau stipri varþovë!). Gaila, bet esu tikra, kad lietuviø ávaizdþio pakeisti nesugebëjau per daug ten prisiðiukðlinusios mûsø tautietës. Man kartais bûdavo gëda, kad esu ið Lietuvos. Labiausiai neátikëtinas ávykis darbe buvo kartà, kai vidury darbo dienos atsidariau butelá alaus, visø lankytojø nepasitenkinimui, perjungiau televizijos kanalà, pasiëmiau këdæ ir, palikusi savo ðefà aptarnauti klientø, ëmiau þiûrëti Europos krepðinio èempionato finalà turkiðkai (vokieèiai netransliavo). O dël uþdarbio, tai man kelia nuostabà, kai þmonës tvirtina, kad Vokietijoje galima gerai uþdirbti. Gal èia tik man nepasisekë, bet, tiesà sakant, nesutikau në vieno, kuris uþdirbtø daugiau. Nemokant kalbos galima gauti 400 eurø per mënesá (plius maistas ir kambarys) dirbant be poilsio dienø ir jauèiantis tikrai iðnaudojamam. Ir að dirbau uþ tiek. Graudu, bet, kai nieko nepaþásti, tikrai neverta tikëtis ko nors daugiau (ypaè jei dirbi nelegaliai). Kai iðmoksti kalbà, susipaþásti su þmonëmis, atlyginimas didëja. Geriausios sàlygos, kurias buvau iðsireikalavusi, buvo tokios: 30 eurø per dienà (savaitgaliais 35) plius arbatpinigiai, plius darbo diena nuo 14 iki 22 val., plius viena laisva diena, plius maðina, nes reikëjo vaþinëti á darbà, ir benzinas, plius kambario nuoma. Apie socialiná saugumà negali bûti në kalbos, jei dirbi nelegaliai. Teko eiti su svetimu sveikatos draudimo paþymëjimu á ligoninæ, kai maniau, kad liga uþpuolë. Kai dabar pagalvoju, tai jauèiu, kad gydytoja suprato, jog ne mano tas draudimas, bet nieko nesakë. Visur yra laimë sutikti gerø þmoniø. Nieko negaliu pasakyti apie Vokietijà, kaip ðalá, nes ji per didelë ir per daug ávairi, kad galëtum jà paþinti maþiau nei per metus. Jau vien rytai ir vakarai tarsi dvi valstybës, besiskirianèios ne tik pragyvenimo lygiu, bet ir þmoniø màstymu. Todël mano pasakojimas yra daugiau apie tà þemæ, kurioje gyvenau Badenà-Viurtembergà. Man Vokietija tai Nekaras ir Reinas. Be ðiø upiø tiesiog negaliu ásivaizduoti to kraðto. 434
VOKIETIJA
Kai uþsimerkiu ir pagalvoju apie Vokietijà, vël pasileidþiu vingiuotais plentais tarp Ëberbacho ir Heidelbergo, daugybæ kartø kertanèiais tyliai ir ramiai tekantá Nekarà. Bûtent Nekaro pakrantëse rinkau pirmàsias pavasario gëlytes pirmosiomis atvykimo dienomis (neþinau jø pavadinimo, pas mus jos darþeliuose auga, tokios nedidukës, tik kotelis ir þiedas, panaðus á tulpës, ávairiø spalvø) vasario pabaigoje besiklausydama Nedos ...tik paraðyk, að neþinau, kodël raðau... (Nelabai sekësi kà nors daugiau suprasti aplinkui.) Ir paskui, jau daug vëliau, ypaè karðtà 2003 metø vasarà, anksti prieð visus darbus sësdavau ant dviraèio ir ryto gaivumoje numindavau keletà kilometrø iki Reino, kuriuo vis plaukë ir plaukë laivai, daþniausiai krovininiai, kuriuos stebint tiesiog sustodavo laikas. Ten þmonës vedþiodavo ðunis, moèiutës þaisdavo su anûkais, o jaunos mamos ásiræþusios stumdavo veþimëlius. Bûdavo ir jaunuoliø, kurie burkuodavo pasislëpæ tarp medþiø. Ten turëjau savo suoliukà, savo paunksmæ, savo laisvæ ir savo vienatvæ. Ir dar vos nepamirðau nuostabiausio dalyko narcizø! Jø pavasará pilna visur. Tik taip ir neiðdrásau sustoti, nulipti nuo dviraèio ir prisiskinti puokðtæ ið pievos bijojau bûti apkaltinta þolynø niokojimu (nors ten jie auga tiesiog pievoje, bet gal kas nors juos vis tiek priþiûri, kà gali þinoti). Laisvalaikiu mokiausi vokieèiø ir turkø kalbø. Bet labiausiai man patiko keliauti. Ir svarbiausia, kad nereikia niekur toli vaþiuoti! Uþtenka sësti ant dviraèio ir numinti á gretimà miestelá. Ten bûtinai stovës kokia nors ádomi pilis ar rûmai. Jei nori kur nors toliau palëkti, nereikia sukti galvos sëdi á traukiná ir arba greièiau, arba lëèiau (priklauso nuo bilieto kainos) pateksi, kur tik nori. Na, o jei turi maðinà, tai keliavimas tampa tiesiog tikru rojumi neri á greitkelá ir leki, kur ðirdis geidþia. Svarbiausia, kad niekada nepasiklysi (keliø þenklinimas labai smulkus ir aiðkus) ir pakeliui visada rasi kur pasistiprinti. Burgen und Schloesser! Nepasakyèiau, kad patys vokieèiai labai domëtøsi savo istoriniu palikimu, bet að buvau suþavëta. Þinoma, daugelis piliø yra atstatytos po karo, bet yra ir tokiø, kurios mena labai senus laikus. Arba tokiø, tarsi ið vaikystës pasakø (að èia apie tà, kurià deda ant visø lankstinukø, kvieèianèiø keliauti po Vokietijà, Neuschwanstein). Bûtent dël jø taip norisi sugráþti... 435
VOKIETIJA
Man susidarë áspûdis, kad þmonës ten yra vieniði. Ypaè vyresnio amþiaus. Jie nori bendrauti, tik ne ið karto prisileidþia nepaþástamuosius. Susiradau nuostabiø draugø. Tik ne linksmybëms, bet pokalbiams. Na, o jaunuoliai (pavyzdþiui, mano kaimynë Mari su draugu) kaip ir visur pasiutæ. Su jais galima pablevyzgoti apie viskà, gerokai pasiausti, bet paskui kiekvienas eina savo keliais, lyg nieko nebûtø buvæ. Kiek þinau, Vokietijoje populiarios diskotekos (yra trijø rûðiø: vokiðkos, rusiðkos, turkiðkos). Mano kaimynai mielai traukdavo su draugais á vakarëlius pas kurá nors á sodà ar á namus, kur bûdavo kepsniø, alaus ir þolës. Vokieèiai mëgsta ir gatvës ðventes (ypaè alaus), kur mokyklinio amþiaus jaunuoliai (ir ne tik) smarkokai padaugina alkoholiniø gërimø. Vasarà su ðeimomis visi renkasi prie eþerø ir á atvirus vandens parkus. Vokietijoje man labiausiai nepatiko turkai, vienareikðmiðkai. Tiesiog jø ten gerokai per daug. Siaubà kelia, kai europietiðko miesto viduryje iðkyla musulmoniðkas miestas. Ir ne todël, kad jausèiau prieðiðkumà kitatauèiams ar kitos religijos þmonëms. Baisiausia, kad nëra jokios integracijos arba ji labai neþymi. Turkø bendruomenës, turkø parduotuvës, turkai gydytojai, kirpëjai, teisininkai, vairuotojai ir taip be galo. Dauguma jø sunkiai kalba vokiðkai ir net neketina prisitaikyti prie europietiðkø tradicijø. Moterys, auginanèios krûvas vaikø, ir vyrai, neleidþiantys moterims dirbti, sëdintys turkø kavinëse ir ieðkantys merginø ið Rytø pramogoms. Ir visa tai uþ Vokietijos mokesèiø mokëtojø pinigus. Man tai panaðu á valstybës tragedijà. Man su atvykëliais teko nedaug bendrauti, bet jø tikrai yra. Be minëtø turkø, galima sutikti daug rusø, slovakø, lenkø, lietuviø. Apie vokieèiø poþiûrá á atvykëlius geriausiai yra pasakæs mano draugas Peteris M.: Mes pasigardþiuodami valgome ðparagus, kuriuos laukuose suskynë lenkai ir juos (lenkus) keikiame, kad èia atvaþiavæ atëmë ið vokieèiø darbà. Bet ið tikro joks vokietis taip sunkiai nedirbs uþ tokius maþus pinigus. Man paèiai labai trûko lietuviø. Þinoma, ten galima rasti draugø tautieèiø, taèiau vieni tokie buki ir tuðti, kad po penkiø minuèiø pasidaro nyku bendrauti, o kiti taip pavojingai atrodo, kad geriau nutylëti savo kilmæ. Vienintelë lietuvë, su kuria teko bendrauti (vienà syká buvome susitikusios), buvo mano bendraklasë. Keisèiausia, kad mokykloje su ja net nekalbëdavau, bet ten atrodë, kad tai pats artimiausias man þmogus. Deja, jai taip neatrodë. 436
VOKIETIJA
Dideliø pavojø Vokietijoje kaip ir negalëèiau iðskirti. Na, gal didþiausias pavojus merginai bûti suvedþiotai ir nuneðiotai, nes ten tokiø alkanø ir iðtroðkusiø á valias. Bet tà akimirkà, kai supranti, kad jø (ir vokieèiø, ir turkø) kalbos nieko rimta nereiðkia, tampa labai saugu. Nors þinau atvejø, kai merginos susirado antràsias puses ðioje ðalyje, bet tai greièiau iðimtis negu taisyklë. Ðiuo metu gyvenu Lietuvoje. Á Vokietijà tokiomis sàlygomis, kokiomis ten buvau, tikrai nebegráðiu. Nebent atsirastø rimtas darbas, kuriame galëèiau save visiðkai realizuoti. O keliauti ten labai traukia, nes ðirdis suðyla prisiminus Vokietijà. Supratau, kad man reikalinga malda. Iðmokau melstis vokiðkai.
...Pamatyti pasaulio, nuveikti kà nors ádomaus ir neáprasto Vaida, 23 metai, aukðtasis iðsilavinimas, Vilniaus universitetas, ekonomikos specialybë, Vokietijoje gyvena nuo 2005 m. gruodþio, planuoja gyventi apie metus
Tai vis dar dvi ðalys vienoje Rytø ir Vakarø Vokietija. Ðiuo metu gyvenu rytinëje pusëje, bet galiu palyginti, nes esu nemaþai vaþinëjusi po visà Vokietijà. Ið tiesø visus skirtumus lemia þmoniø màstysena, poþiûriai, vertinimai. Patys vokieèiai brëþia ribà tarp rytø ir vakarø. Ið savo patirties galiu pasakyti, kad vakarinëje pusëje þmonës truputá laisvesnës elgsenos, atviresni, kosmopolitiðkesni nei rytuose. Tai galbût lemia ir geresnës gyvenimo sàlygos, daugiau pinigëliø. Vokietija didelë ðalis. Þavi gausybë skirtingø þmoniø ir kultûrø (ypaè didmiesèiuose), ávairios pramogos, greiti (bet ir gana brangûs) traukiniai, miestai ir miesteliai su didþia istorija. Geras ir pigus (jei sugebi nepraþiopsoti puikiø pasiûlymø) susisiekimas su kitomis Vakarø Europos ðalimis. Man nepriimtinas per didelis vokieèiø pedantiðkumas ir skrupulingumas, ypaè darbe. Að Vokietijoje juntu ryðkø skaièiavimà kas ma437
VOKIETIJA
no, kas tavo. O taupumas daþnai virsta ðykðtumu. Man labai trûksta truputá daugiau spontaniðkumo. Nors tikslus laiko, darbø planavimas daþnai duoda puikiø rezultatø, taèiau kartu viskà áspraudþia á nepajudinamus rëmus ir kelia nuobodulá. Pati nesusidûriau su dideliais pavojais. Na, nebent pavojinga nesilaikyti taisykliø. Gali bûti nubaustas uþ tai, kad perëjai gatvæ degant raudonam ðviesoforo signalui ar kad vakare neásijungei dviraèio þibinto. Èia yra tvarka. Gavusi bakalauro diplomà nusprendþiau nepulti staèia galva á tolesnes studijas, o verèiau pamatyti pasaulio, nuveikti kà nors ádomaus ir neáprasto. Kaip tik tada iðgirdau apie Europos savanoriø tarnybà. Nusprendþiau: tai kaip tik tai, ko ieðkau. Taigi vienus metus dirbsiu savanorio darbà uþsienyje. Nemaþai laiko praleidusi prie kompiuterio narðydama internete ir kurdama motyvacinius laiðkus, pagaliau sulaukiau teigiamo atsakymo ið vieno projekto Vokietijoje organizatoriø (beje, visus laiðkus siunèiau tik á Vokietijà). Ðià ðalá pasirinkau, nes buvau pradëjusi intensyviai mokytis vokieèiø kalbos, be to, dar prisidëjo meilës istorija, kuria vis dar tikëjau, nors gal ir be reikalo. Á Vokietijà ir savo naujuosius namus maþà miestelá, esantá 100 km á pietus nuo Berlyno, atvykau gruodþio pradþioje. Tada nuotaika buvo tikrai prasta, nes orai buvo ypaè niûrûs; nieko, iðskyrus porà kolegø ið bûsimo darbo, nepaþinojau. Gyventi gavau nedidelá kambarëlá dideliame pastate, kuris anksèiau buvo naudojamas ekologiniams tyrimams. Miestelyje po 18 valandos buvo beveik neámanoma sutikti në vieno þmogaus viskas buvo apmiræ. Tik atvykus buvo sunku suprasti vokieèiø greitakalbæ. Labai trûko bendravimo su bendraamþiais, nes jø tame miestelyje ne per daugiausia. Á Vokietijà atvykau viena. Jauèiu, kad bûtø buvæ daug lengviau adaptuotis, jei bûèiau èia atvykusi bent su vienu ið draugø. Gal bûèiau nesijautusi tokia svetima. Kuriantis padëjo ávairios smulkmenos, atsiveþtos ið namø, muzika, knygos lietuviø kalba ir Aleksandras baltarusis, kuris atvaþiavo á Vitenbergà gavæs kultûros vadybininko stipendijà ir dirbo panaðø darbà kaip ir að. Vienas kità gana gerai supratom. Vis pasiguosdavom dël vienokiø ar kitokiø vokieèiø keistenybiø, savybiø ar poelgiø. Gerai, kai turi su kuo nuoðirdþiai pasikalbëti. 438
VOKIETIJA
Dirbu Evangelikø liuteronø akademijoje, kurios tikslas organizuojant ávairius kultûrinius renginius pagyvinti nedidelio miestelio kasdienybæ, ðviesti jaunimà, pasiûlyti turiningà laisvalaiká seniems þmonëms. Projektas, kuriame dalyvauju, vadinasi Politinis ir visuomeninis jaunimo ðvietimas. Taigi prisidedu prie ávairiø renginiø organizavimo. Europos savanoriø tarnybos darbuotojai per savaitæ privalo dirbti ne daugiau kaip 35 valandas. Kiekvienas savanoris yra Europos Komisijos apdraustas. Kadangi tai savanoriðkas darbas, atlyginimas nemokamas. Taèiau savanoris yra visiðkai iðlaikomas, t. y. nemoka uþ gyvenamàjà vietà, gauna nemokamà maitinimà ir kiðenpinigiø. Santykiai su kolegomis bei darbdaviais gana panaðûs kaip Lietuvoje. Gal kolegos kartais kiek ðaltesni (nesvarbu, kiek metø bûtø kartu iðdirbæ, vienas á kità kreipiasi pavardëmis), kiekvienas þino savo uþduotis ir ne itin paslaugûs. Ádomiausia mano darbe tai, kad per kai kuriuos renginius galiu sutikti ðviesiø, inteligentiðkø þmoniø, kurie bando keisti pasaulá á geràjà pusæ ir tuo uþkreèia kitus. Gali suþinoti daug naujo ir pasimokyti. Darbe bjauriausios dienos, kai neturiu konkreèios veiklos ir turiu visiems visur padëti. Taip pat labai skaudu, kai senasis kolektyvas uþ akiø apðneka. Arba tarpusavyje juokauja ir bendrauja net nematydami manæs, pamirðdami ar nesusimàstydami, kad mano gimtoji kalba ne vokieèiø. Vokieèiai tikrai nëra emocingi þmonës. Aiðku, kaip ir kiekvienoje ðalyje, pasitaiko ávairiø iðimèiø, bet að kalbu apie tuos, kuriuos man teko sutikti ir paþinti. Jie labai praktiðki, mandagûs, bet daþnai nenuoðirdûs. Vokieèiams labai svarbi privati erdvë ir jie tikrai netoleruoja, kai be iðankstinio susitarimo kas nors á jà ásiverþia, t. y. spontaniðkas paþástamo apsilankymas greièiausiai bûtø ávertintas kaip nemaloni staigmena. Bendraujant vokieèiai vertina patikimumà, atsakingumà. Manau, jiems patinka tvarkingi, aktyvûs, punktualûs þmonës. Èia labai gerbiama ðeima, taèiau, kai vaikai suauga, dauguma tëvø nuo jø tarsi atsiriboja nori, kad vaikas bûtø visiðkai savarankiðkas. Man tai kartais tikrai nesuprantama manau, ðeimos nariai, kad ir kokio amþiaus jie bûtø, turi vienas kitam visu kuo padëti. Laisvalaikis leidþiamas labai panaðiai kaip Lietuvoje. Þiemà populiarûs barai, klubai, taip pat slidinëjimas. O vasarà iðvykos á gamtà, kelionës dviraèiais. Susitikæ su draugais, vokieèiai labai mëgsta kartu gaminti valgá, o ne tik alkoholinius gërimus skanauti. 439
VOKIETIJA
Vakarø Vokietijoje ir didmiesèiuose gali sutikti ávairiø kultûrø þmoniø, todël ten atvykëliai nebëra iðskirtiniai. Dauguma þmoniø yra tikrai tolerantiðki kitatauèiams. Kitas reikalas faðistuojantis jaunimas. Manau, bet kuris, atrodantis kitaip, nuo jø nukentëtø. Ði tema Vokietijai skaudi, ir politika ðioje srityje grieþta. Pagrindinës kalbos, kuriomis galima susikalbëti Vokietijoje, yra vokieèiø ir anglø. Palaikau ryðius su kitais savanoriais, dirbanèiais Vokietijoje. Tarp jø nemaþai ispanø, turkø. Jie tikrai linksmi þmonës ir su jais pabuvusi labai atsigaunu. Vokietijoje paþástu tik keletà lietuviø, mûsø santykiai labai ðilti. Be abejo, didesniuose miestuose vyksta ðiokia tokia lietuviø iðeiviø veikla, bet að per daug tuo nesidomëjau ir panaðioje veikloje nedalyvauju. Su draugais ir tëvais susiraðinëju elektroniniu paðtu. Mamai dar retkarèiais ir paskambinu. Be to, labai mëgstu visiems siøsti atvirukus. Pabuvusi èia pradëjau labiau vertinti visus artimus þmones, kurie liko tëvynëje. Labai laukiu kiekvieno susitikimo su jais. Gráþti á Lietuvà planuoju po 8 mënesiø. Labai ádomu kurá laikà pagyventi uþsienio ðalyje, taèiau savo laimæ ásivaizduoju tik Lietuvoje.
Mitas, kad visi vokieèiai ðalti ir nesileidþia á asmeniðkumus Lina Tolvaiðaitë, 23 metai, ekonomikos studentë, 2,5 metø Vokietijoje
Vokietija labai iðsivysèiusi, moderni, turtinga valstybë, jos þmonës iðsilavinæ, tolerantiðki, laisvø paþiûrø. Tai ðvytinèiø naujø automobiliø (vokieèiams vienas svarbiausiø gyvenime daiktø), neriboto greièio ir kartu nuolatiniø kamðèiø moderniose magistralëse, pedantiðkos ðvaros ir tvarkos kraðtas. Labai gerai iðplëtota visø srièiø pramonë ir visos paprastiems þmonëms svarbios sritys: nuo vieðojo transporto iki vieðø sporto ir sveikatingumo kompleksø, tokiø kaip baseinai, pirtys. Beje, visur labai malonus 440
VOKIETIJA
aptarnavimas. Aukðtosios mokyklos suteikia gerà iðsilavinimà tai traukia studentus ið viso pasaulio. Apskritai aukðtojo mokslo sistema nepalyginti geresnë nei Lietuvoje. Uþsienieèiams tai patraukli ir draugiðka ðalis: net maþuose miesteliuose galima sutikti ávairiausiø tautybiø þmoniø, pilna ávairioms kultûroms atstovaujanèiø restoranø ir parduotuviø. Dar bûtinai reikëtø paminëti ekologijos svarbà visiems gyventojams: Vokietijoje veikia tikriausiai moderniausia pasaulyje visø rûðiø taros supirkimo ir ðiukðliø rûðiavimo sistema. Bûdamas Vokietijoje daþnai jautiesi esantis svarbiausiø Europos ir net pasaulio ávykiø centre. Graþios ir linksmos tradicijos: kalëdinës mugës, alaus ðventës. Pats alus ne veltui laikomas vienu geriausiø, o gal ir geriausiu pasaulyje! Þavi þmoniø domëjimasis pasauliu ir kelioniø aistra. Beje, labai graþi gamta, pilys, ypaè pietø Vokietijoje, labai graþûs, sutvarkyti net ir maþø miesteliø senamiesèiai, kà jau kalbëti apie didþiuosius miestus. Ir dar vienas puikus bruoþas visi labai mëgsta visur vaþinëtis dviraèiais ir èia tam sudarytos visos sàlygos. Vokietijoje tikrai nëra jokiø didesniø pavojø, nebent pavojus pritrûkti pinigø, nes pragyvenimas, áskaitant visus mokesèius, tikrai brangus (tuo nuolat skundþiasi ir geras pajamas gaunantys vokieèiai). Labai brangus ir transportas (geleþinkeliai). Kadangi ðioje ðalyje uþsienieèiai nieko nebestebina, jokio ypatingo poþiûrio á juos nëra. Kartais net keista, kai kokiam studentø vakarëlyje esi vienintelis uþsienietis, bet niekas nepuola klausinëti, ið kur tu, kà èia veiki ir panaðiai. Man pasirodë, kad kartais vokieèiams bûna nepatogu tuo domëtis, nes uþsienieèiai èia atvyksta ir legaliai, ir nelegaliai ávairiais tikslais, per gimines ir t. t. Apskritai kiek ðaltokai þiûrima á turkus ir rusus, kurie daþnai gyvena savose bendruomenëse ir nesistengia integruotis ar mokytis vokieèiø kalbos. Beje, visada iðgirsi kà nors kalbant rusiðkai ar turkiðkai, nes tokiø imigrantø labai daug, todël ir ðiomis kalbomis daþnai galima ko nors teirautis. Beveik visi jauni þmonës gerai ðneka angliðkai, daugelis ir prancûziðkai, ispaniðkai, italiðkai. Bet apskritai dauguma pardavëjø ir kitø paprastø darbuotojø kalba tik vokiðkai arba savo kalba, jei yra uþsienieèiai. Pastebëjau, kad á visus dirbti atvaþiavusius rytø europieèius, ypaè 441
VOKIETIJA
kaimynus lenkus, þiûrima ðiek tiek átariai, nes esant dideliam nedarbui vokieèiai labai dreba dël savo darbo vietø. Nepasakyèiau, kad Vokietijoje bûtø vertinami kokie nors kiti dalykai nei Lietuvoje. Daþnai vokieèiai stengiasi pagirti, kai mato, kad uþsienieèiai gerai kalba jø kalba, nors kartais tai skamba ðiek tiek dirbtinokai, nes bûna, kad giria vos spëjus iðtarti kelis þodþius. Beje, juokauti naciø tema tikrai tabu. Nepriimtina ir nemandagu neprisistatyti paskambinus ar atsiliepus telefonu (net tarp draugø). Nemandagu sveikinantis nepaduoti rankos ir vyrams, ir moterims. Be standartiniø bûdø leisti laisvalaiká lankytis baruose ir diskotekose, tarp jaunimo populiaru susitikti kieno nors namuose ir gerti alø, kartu gaminti valgá ar kviestis á sveèius draugus ir vaiðinti juos visokiais egzotiðkais patiekalais. Ðiltuoju metø laiku në vienas vokietis neapsieina be kepimo ant groteliø su kompanija kur nors savo sode. Dar populiaru eiti á visokius sveikatingumo kompleksus, slidinëti kalnuose, vaþinëti dviraèiais. Labai populiarûs muzikos festivaliai, vykstantys ir po atviru dangumi, ir salëse visus metus. Mëgstama lankytis ir tradicinëse alaus ðventëse. Lietuviø jaunimas ne itin stengdavosi laikytis drauge kaip, pavyzdþiui, ispanai. Man atrodo, kad studentø lietuviø tarpusavio santykiai niekuo nesiskyrë nuo jø santykiø su kitø tautybiø jaunimu. Að iðvis nesistengiau ieðkoti draugø lietuviø, nes man daug ádomiau buvo paþinti paèius vokieèius ir kitø kultûrø þmones. Þinau, kad yra ávairiø lietuviø bendruomeniø, taèiau jø veikloje nedalyvavau. Iðvykau studijuoti gavusi studentø mainø programà remianèios Vokietijos akademinës mainø tarnybos (DAAD) stipendijà. Pasirinkau ðias studijas, nes ðiuo atveju mainø programos sàlygos buvo geriausios, be to, viliojo galimybë pagaliau iðmokti mokykloje taip sunkiai pradëtà mokytis vokieèiø kalbà. Jei pavyks, ketinu vël iðvykti á magistro studijas. Ið pradþiø sunkiausia buvo áveikti kalbos problemas, nes visos paskaitos ir atsiskaitymai universitete vyko vokieèiø kalba. Ásikurti padëjo universiteto skirti kuratoriai, vëliau pravertë ávairiø draugø ið paèios Vokietijos ir viso pasaulio patirtis ir pagalba. Su namiðkiais nuolat palaikiau ryðius telefonu, elektroniniu paðtu, gráþdavau namo per ðventes. Atlikau praktikà pagal specialybæ ir dirbau papildomà darbà greitojo maisto restoranëlyje. 442
VOKIETIJA
Kur atlikti praktikà, susiradau internetu (ðiuo metu Vokietijoje tai pagrindinis bûdas susirasti praktikà). Aiðku, reikëjo dalyvauti ir prisistatymo pokalbiuose. Papildomà darbà susiradau per vietiná laikraðtá, po skambuèio reikëjo tik trumpai pasikalbëti su savininku asmeniðkai. Atlikdama praktikà dirbdavau 35 valandas per savaitæ ir 1518 valandø papildomame darbe. Sveikatos draudimas studentams bûtinas, praktikos metu suteikiamos visos ámanomos garantijos, darbo sutartyje bûna smulkiai apraðytos darbo sàlygos. Taèiau visai kitaip dirbant papildomà trumpalaiká darbà (kavinëse ir pan.). Èia daþniausiai bûna þodinis susitarimas, atsiskaitoma grynaisiais ir nesuteikiama jokiø garantijø. Vidutinis dideliø ámoniø praktikantø atlyginimas apie 650 eurø per mënesá, kartais bendrovë padengia bûsto iðlaidas, taigi prisideda dar apie 200 eurø. Dirbdama greitojo maisto restorane gaudavau apie 6,5 euro per valandà. Bet vidutiniðkai galima gauti ir iki 9 eurø, ypaè dirbant naktiniuose baruose, kur prisideda dar ir arbatpinigiai. Labai daug imigrantø dirba kavinëse, greitojo maisto restoranuose arba turi savo parduotuvëles (pilna turkiðkø, indiðkø, afrikietiðkø parduotuviø). Santykiai su darbdaviais ir kolegomis buvo labai draugiðki. Mitas, kad visi vokieèiai ðalti ir nesileidþia á asmeniðkumus. Ið tiesø dauguma jø linkæ bendrauti, nors ir nëra tokie emocingi kaip ispanai ar italai. Kolegos (net ir virðininkas) man beveik iðkart pasiûlë kreiptis á juos tu ir nuolat buvo nepatenkinti, jei uþsimirðusi á juos kreipdavausi oficialiai. Darbe buvo nuolat juokaujama. Bjauriausia buvo turbût tai, kad daþnai nesuprasdavau ávairiø vietiniø pokðtø, juokeliø ir pietø Vokietijos tarties. Buvo organizuojama labai daug bendrø renginiø bendradarbiams alaus ðventës, ligoninëje gulinèio bendradarbio lankymas, komandø stiprinimo renginiai. Tokios progos kaip iðëjimas á kità darbà, naujo darbuotojo priëmimas, perkëlimas á aukðtesnes pareigas, praktikantø priëmimas ar iðleidimas visada minimos viso skyriaus. Progos kaltininkas paprastai visus vaiðina uþkandþiais ir gërimais, o ið bendradarbiø gauna atminimo dovanø. Net gráþusi á Lietuvà palaikau santykius su buvusiais bendradarbiais, sulaukiu sveikinimø ðvenèiø progomis, kartais susiskambinam pasiteirauti, kaip sekasi. 443
VOKIETIJA
Buvo ádomu susipaþinti su vokieèiø darbo stiliumi, profesionaliu poþiûriu á darbuotojus (labai skatinama darbuotojø motyvacija), taip pat buvo ádomu pamatyti, kaip universitete gautos teorinës þinios taikomos praktiðkai. Kadangi dirbau didelëse ir þinomose pasaulyje kompanijose, buvo labai ádomu paþiûrëti, kaip jos funkcionuoja ir koks gyvenimas jose verda.
Nesistengiu iðlaikyti lietuviø kalbos, nes nëra tikslo Donatas Grabliauskas, 22 metai, studentas, beveik 9 metai Vokietijoje
Á Vokietijà iðvyko mano tëvai, ir að kartu su jais ðià ðalá pasirinkome dël to, kad ji yra Europos centre. Gyvenu Hamburge. Kalbà iðmokau, bet sunkiau buvo integruotis, kad tarp þmoniø bûèiau savas. Dël to Vokietijoje nenorëjau daug bendrauti su uþsienieèiais, nes kitaip bûèiau neápratæs gerai jaustis tarp vokieèiø. Ið pirmo þvilgsnio jie galbût ðalti, bet kai geriau susipaþásti, paaiðkëja, kad tai linksmi, mielai bendraujantys, normalûs þmonës. Jei pats esi draugiðkas, ðioje ðalyje galima labai gerai gyventi ir puikiai bendrauti su þmonëmis. Nelabai galëèiau iðskirti, kà jie vertina, nes per ilgai èia gyvenu ir negaliu palyginti su kitø ðaliø þmonëmis. Ðiaip jau èia galima viskas, kà ástatymai leidþia. Beje, jei nemoki vokieèiø kalbos, á tave þiûrima gana kritiðkai. Mano ðeima 100 procentø lietuviðka, bet namie kalbame pusiau lietuviðkai, pusiau vokiðkai nesistengiame iðlaikyti lietuviø kalbos, nes nëra tikslo. Þinau, kad Hamburge yra lietuviø bendruomenë, kuri organizuoja nemaþai renginiø, bet man nëra ádomumo eiti á tuos renginius. Vienà kartà per metus nuvaþiuoju á Lietuvà, kartais telefonu pasikalbu arba elektroniniu paðtu kam nors paraðau. Gráþti èia gyventi neketinu, nors per atostogas lankausi. Laisvalaikiu pasëdim kur nors su draugais klube, vaikðtau á kinà, teatrà, ávairius renginius. Studijuoju ir dirbu. Dirbu Ethicon (Johnson & Johnson) firmo444
VOKIETIJA
je. Ieðkodamas darbo siunèiau firmoms savo duomenis, ir priëmë. Pasirinko ið daugelio þmoniø mane pasisekë. Per savaitæ dirbu 37,5 val., uþdirbu 550 eurø per mënesá (vidutinis uþdarbis uþ toká darbà 500 eurø). Þinoma, jauèiuosi socialiai saugus. Santykiai su bendradarbiais geri, su turinèiais aukðtesnes pareigas maþiau asmeniðki. Esu labai patenkintas savo darbu, nes dirbu didelëje, inovatyvioje kompanijoje, teikianèioje daug galimybiø ateityje ágyvendinti planus, atskleisti save. Apskritai Vokietija naujovëms atvira, saugi, aukðto ekonominio lygio ðalis, nors ðiuo metu ekonomika ir ðlubuoja. Daug galimybiø ávairiose srityse, geros sàlygos tobulëti. Jokiø pavojø èia nematau, gal tik vienà blogybæ kad nëra lietuviðkos duonos.
Man viskas ðioje ðalyje ádomu Edvinas Ðakalys, 20 metø, studentas, Vokietijoje gyvena pusæ metø, dar tiek pat liko
Labai norëjau atvykti á Vokietijà, nes anksèiau esu buvæs Drezdene ir ten labai patiko. Todël siekiau savo tikslo ir man pasisekë. Kaip savanoris metus dirbsiu socialiná darbà tai jaunimo sielovada, seminarai jaunimui. Dirbu 40 valandø per savaitæ. Per mënesá gaunu 175 eurus kiðenpinigiø, nemokamai valgau, keliauju ir turiu butà. Jauèiuosi saugus, ir tai pasitvirtino, kai turëjau sveikatos problemø viskas buvo sutvarkyta akimirksniu ir be jokiø kliûèiø. Kiti atvykëliai, manau, daugiausia priþiûri vaikus, dirba parduotuvëse ir panaðiai. Apsiprasti sunkoka, kai esi vienas, be artimøjø. Labiausiai padeda pasitikëjimas savimi, draugø palaikymas, veikla. Kolegos yra labai geri, padeda. Tiesiog tai labai gera komanda. Man viskas ðioje ðalyje ádomu nauji þmonës, pats darbas, bendravimas. Patinka tai, kad þmogus èia gali laisvai reikðtis. Labai intensyvus kultûrinis gyvenimas, tik kad ta kultûra brangi (teatrai, muziejai). O nepatinka ðalti þmonës, dauguma jø tokie. Labai uþsidaræ, maþai bendraujantys (aiðku, ne visi). Nepatinka jaunimo propaguojama na445
VOKIETIJA
cizmo ideologija Vokietijoje tai labai didelë problema. Beje, ten negalima minëti Hitlerio laikø vokieèiams tai labai skaudi ir nemaloni tema. Susikalbëti galima vokieèiø bei anglø, ðiek tiek rusø kalbomis. Bendrauju su lenkais, prancûzais, ispanais, lietuviais, anglais. Að pats mëgstu daug keliauti, tad ir keliauju, o kiti, man atrodo, daugiausia leidþia laikà klubuose. Visà laikà palaikau ryðá su Lietuvoje likusiais draugais, ðeima. Ketinu gráþti rugpjûèio gale, kad galëèiau toliau studijuoti.
Èia daugiau informacijos ið viso pasaulio Laura Valentukevièiûtë, 26 metai, socialiniø mokslø magistrantë, 1,5 metø Vokietijoje
Anksèiau esu kelis kartus buvusi Vokietijoje ir man patiko, moku ðios ðalies kalbà, jau seniai èia turiu draugø. Iðvykau studijuoti socialiniø mokslø. Studentams ásikurti gana paprasta, ypaè jei moki kalbà. Labai gerai yra tai, kad èia yra daug uþsienieèiø studentø, todël nëra pojûèio, kad esi vienas. Kartais tenka patirti nusistatymà prieð tuos, kurie yra ið Rytø Europos. Bet labai retai. Bendras poþiûris á atvykëlius priklauso nuo to, ið kokios jie ðalies ir kà veikia. Be vokieèiø kalbos, èia ámanoma susikalbëti angliðkai. Populiari ispanø kalba. Þmonës ið pradþiø atrodo gana uþdari, bet ið tikrøjø jie yra malonûs ir linkæ bendrauti. Ilgainiui, geriau susipaþinus, galima rasti puikiø draugø. Vokieèiai vertina mandagumà, punktualumà, tvarkà. Mëgstamos laisvalaikio vietos klubai ir alaus barai, apskritai mëgstama viskas, kas susijæ su valgymu ir gërimu. Taip pat laisvalaikiu daug ir daþnai apsipirkinëjama. Skirtingai nei Lietuvoje, èia yra daugiau informacijos ið viso pasaulio, ir þiniasklaidoje, ir universitete. Be to, Vokietija ádomi ðalis ir kul446
VOKIETIJA
tûriniu poþiûriu, èia galima susipaþinti su ávairiø tautybiø þmonëmis, didelis su viso pasaulio kultûromis supaþindinanèiø renginiø pasirinkimas. Ryðius su Lietuva palaikau, bet kur kas daugiau bendrauju su dabartiniais paþástamais. Su lietuviais Vokietijoje bendrauju labai maþai, nors þinau, kad èia vyksta jø susitikimai. Á Lietuvà ketinu gráþti ne anksèiau kaip po pusës metø, o gal ir kiek vëliau.
447
448
KITOS ÐALYS
449
450
KITOS ÐALYS
Esi laisvas tarp tokiø pat laisvø Auksë Ralytë, 45 metai, lituanistë, 11 mënesiø Kanadoje
Reikia bûti labai stipriam, kad atvykæs á ðià tolimà ðalá prigytum. Tenka leistis sulauþomam, paskui savo jëgomis kaip nors susiklijuoti. Pakliûni tikrai ne á savo planuotas aplinkybes, o á netikëtas ir priverstines. Imi gyventi tau nepatinkantá ir neatitinkantá tavo lûkesèiø gyvenimà. Stoji á kovà. Matai aplink daug vargo ir neteisybës. Esi priverstas pripaþinti, kad atsidûrei dugne. Turi jëgø kapstytis? Kito pasirinkimo nëra. Reikës sutelkti visas jëgas, talentus ir melsti sëkmës. Mano uþraðø knygelë atspindi tà blaðkymosi kelià, kurá teko nueiti per septynis mënesius, kol radau paprastà darbà. Tai kas, kad turi aukðtàjá lietuviðkà iðsilavinimà ir dar Anglijos koledþo diplomà. Èia reikia turëti Canadian experience plius Canadian education. Taigi mano uþraðø knygelë prisipildë adresø, telefonø, vizitø valandø; angliðkø posakiø, ruoðiantis vienam ar kitam pokalbiui; o kur dar ðeimos gydytojo paieðkos! Kanadieèiai daktarai nepriima naujø pacientø. Turëdama du vaikus, að atkakliai ieðkojau, broviausi ir uþsiregistravau net pas tris ðeimos daktarus (dabar reikës mandagiai iðsiregistruoti ið dviejø). Kur ten uþraðø knygelë! Susikaupë keli pilni segtuvai lapø lapai informacijos: Job Fairs, Get Hired Faster, Information Sessions, Preparation for Interview, Resume Writing, Global Employment Agency Offers etc. Èia egzistuoja didþiulis ratas valstybës finansuojamø tarnybø, skirtø padëti naujai atvykusiems. Að, kaip naujai atvykusi, aplankiau nemaþà jø dalá ir ásitikinau, kad ið tikrøjø tai ratas. Ðios tarnybos kuria viena kitai darbà siuntinëdamos þmogø ið vienos á kità. Viena tarnyba supaþindina su turima informacija apie visas tas susipynusias pagalbos tarnybas, áteikia didþiulá pluoðtà bukletø su nuorodomis, adresais, telefonais. Kita tarnyba irgi uþbaigia pokalbá áteikdama krûvà skrajuèiø su tau prieinamø (daugiausia nemokamai) pagalbos stoèiø adresais ir kitokiomis nuorodomis. Treèia tarnyba siûlo nemokamus kursus ávairiø ávairiausius. Tam reikia turëti laiko ir pinigø pragyvenimui, tada gali lankyti, kol iðtirps viltys, kad jie kà nors duoda. Að ilgai ir nuosekliai lankiau anglø kalbos kursus naujai atvykusiems, nes ten buvo nemokamas darþelis 451
KITOS ÐALYS
mano trejø metø vaikui. Darþelis toks, kad maistà ir patalynæ reikëjo neðtis savo, maitinti ir migdyti irgi reikëjo paèiai. Kursuose anglø kalbà dëstë Mila (Liudmila), o praktikuotis kalbëti teko su kinais, indais, iranieèiais, kuriø tarimà norint suprasti reikia auksinës kantrybës ir tobulos klausos. Susipaþinau su daugybe moterø ið Pakistano, Afganistano, Ðri Lankos, Indijos, Afrikos, Vietnamo, Kinijos. Kai kartu maitindavom ir migdydavom savo maþylius, prisikalbëjau, prisibendravau su jomis ir ásitikinau, kad tos anksèiau atrodþiusios keistos moterys su skaromis ir sariais tokios pat rûpestingos mamos kaip ir mes. Jos verkia ir dþiaugiasi dël tø paèiø dalykø kaip ir mes, europieèiai. Net graudu tai supratus. Tas laikotarpis padeda man integruotis á daugiakultûræ Toronto bendruomenæ. Yra geroji, graþioji, ðviesioji emigracijos patirties pusë. Jei tik sugebi á viskà paþiûrëti avantiûristo, pasiryþëlio ir pozityvaus þmogaus akimis. Tiesà sakant, tos gerosios pusës galima áþiûrëti kur kas daugiau nei blogosios, tik jà sunkiau ávardyti. Visai nepasiilgstu Lietuvos nei jokiø jos vietø. Gal tik kai kuriø þmoniø. Labai mëgstu Torontà, kuriame gyvename, nors èia vis kas nors pavojingo dedasi. Labai mëgstu laisvus laiko tarpus praleisti metro. Èia susikaupiu, kartais vaþiuodama net pavalgau, pasidaþau, paskaitau laikraðèius, atlieku mokyklos uþduotis. Èia tas nuostabus seniai iðsvajotas bûvis iðtirpsti minioje ir niekam nerûpi, nei kas tu, nei kur tu vaþinëji ar vaikðtinëji, nei kaip tu atrodai, nei kà tu veiki. Esi laisvas tarp tokiø pat laisvø. Þmoniø veiduose koká ðimtà kartø maþiau agresyvumo negu Lietuvos þmoniø veiduose. Að jau visai natûraliai (kai iðpuola geros nuotaikos dienos) ðypsausi nepaþástamiems þmonëms ir jie man atsako tuo paèiu. Man tikrai jauku ir ðilta tarp þmoniø èia, Toronte. Net kai sutinku gana bjauriø, neðvariø, nemandagiø ir pan. Bet jø maþuma. Dauguma pastarøjø gyvena kaip ir mes Nort Jorke jie atvykæ ið Rusijos ir ðiaip Rytø. Kai þiûriu á kai kurias savo paþástamas moteris ið mûsø baþnyèios, tai tikrai màstau, kad mano tranzitas ið lietuvës á kanadietæ jau ávyko ir baigësi. Nepalieka mintis, kad jos tokios geros, turtingos, pasipuoðusios, atviraðirdës, mylinèios, tikinèios, jei tik pasirodytø kur Lietuvoje vieðajame transporte, iðkart bûtø sudorotos, nes bûtø atpaþintos kaip neturinèios þalio supratimo apie europietiðkus þmoniø santykius. Gal ir gerai, kad man lemta tiek visko pereiti ir uþsigrûdinti. Darausi moteris kareivë ir tuo didþiuojuosi. 452
KITOS ÐALYS
Turbût èia þmonës ne tokie iðlepæ ir ne tokie iðrankûs kaip mes. Pavyzdþiui, vaþinëja grojantis iðpaiðytas autobusiukas su ledais, o kai sustoja pardavinëti, tai skleidþia kaþkokio traktorinio dyzelio iðmetamø dûmø kvapà ir iðvis burzgia kaip garlaivis; kol nusipirksi prie uþvesto tokio autobusiuko, tai teks valgyti dyzelinius ledus ar dyzelinæ deðrelæ. Ðá reiðkiná nesunku paaiðkinti Toronte labai lengva gauti licencijà privaèiam verslui. Kas savaitgalá ir ðiaip vakarais pievose pilna barbekiu kepanèiø þmoniø. Jie ant þolës, ðalia medþiø, krûmø praleidþia visà dienà ar bent jau pusdiená ir matosi, kad jie laimingi (man neásivaizduojama, kaip galima apsieiti be eþero ar upës, kai jau iðsiruoði á gamtà). Arba þaidþia ir þaidþia futbolà kepinamose saulës pievose, taip pat laukuose po aukðtos átampos laidais. Maèiau, kad visai ðalia dideliø gatviø ir ðalia aukðtos átampos linijø árengti vaikø darþeliai. Kita vertus, mokausi nebûti tokia smulkmeniðka. Labai þavi neapsakomas iðradingumas pradedant tuo, kà matai parduotuvëse, baigiant miesto vaizdais. Aiðku, didþiàjà miesto dalá sudaro vienodos gatvës su vienodais uþraðais ir reklamom ant kvadratiniø lentø, bet centrinë dalis jauki ir ávairi. Vyresnysis sûnus Mykolas kuo puikiausiai adaptavosi riedlentë, snieglentë, namo ir mokyklos draugai. Anglø kalbà jau iðmoko, gerai sekasi visi dalykai mokykloje, name gyvena jo klasës mergaitë ið Lietuvos. Ji skambina ir skambina jie nenuobodþiauja. Su Martynu dar sunku, nes dar maþas tik 3,5 metø. Naktimis vis eina manæs ieðkoti, neduoda miegoti, o ðiaip lanko darþelá irgi mokosi anglø kalbos ir bendravimo. Mes gyvename 16 aukðtø name prie parko. Matëm visokiø gyvûnø èia pat, net pro langà, o Mykolas du kartus uþtiko ant gatvës pervaþiuotà gyvatæ. Èia gamta ið tikro labai arti. Naktá meðkënai renkasi á mûsø namo vidiná kiemà (daþnai matau juos pro langà, kai nemiegu) ir krausto maistà ið ðiukðliø dëþiø, peðasi tarpusavy, rëkauja. Nors ir nerangûs, jie perlipa per tvorà, álipa á medá. Virðuj gaudþia lëktuvai, vos susikalbëti galima, o apaèioje, per kelis þingsnius nuo mûsø, tai yra praeiviø, ramiai tupi saulës apðviestas kiðkis; juodos voverës pribëga arti, vos neðoka ant keliø; lygiai taip pat nekreipdamas dëmesio á mus þemyn sminga vanagas griebti zuikio, bet Mykolas spëja á já mesti akmená; vanagas doroja kaþkokià pelæ, atsitûpæs ant tako, o pro ðalá bëga kaþkoks bëgiotojas. 453
KITOS ÐALYS
Vis dedasi kas nors ekstremalaus. Kai baigësi karðèiai, prasidëjo lietus. Bet toks, kad lijo gal tris valandas, kliokë, nesimatë nieko, dauþë ledais, perlijo mûsø palanges, verþësi á kambará, viskas suðlapo balkone. Þaibavo ir siaubingai griaudëjo gal penkiasdeðimt kartø. O kai baigësi, pamatëm, kad mûsø parkas apsemtas. Per vidurá besimato tik medþiø virðûnës. Tas parkas, kur iðasfaltuoti takai, kur mes einam á parduotuvæ, kur þmonës renkasi kepti barbekiu, þaisti futbolo. Vanduo iðsiverþë ið per parkà tekanèio upelio. Po trijø keturiø dienø kaþkaip susigërë, nuslûgo, bet liko tokie purvini medþiai ir krûmai, kad dar iki kito lietaus matysis, kaip baisiai buvo apsemta. Visas miestas nukentëjo. Ágriuvo ðalia parko esanti Finèo gatvë, tad dabar ilgokai teks vaþiuoti apylanka. Kai parke jau nukrito beveik visi lapai, naktimis girdëjosi, kaip girgsi rudagalvës kanadinës þàsys. Tarsi kokie ðunys vis skalija ir skalija, tarpais bûriais pakyla ir kaþkur skrenda iðsirikiavusios savo trikampiais. O dienomis, kai eidavau per parkà á parduotuves, kuriose, kaip maniau, gal dirbsiu, matydavau tø þàsø pilnus laukus. Lesa obuolius, jokio dëmesio nekreipia á þmones. Anksèiau jas apeidavau, bet paskui visada prasibraudavau per vidurá në viena nepuola. Tiesiog ignoruoja. Upe praplaukia bebras, netoliese ant dviejø kojyèiø stovi ir pro tvorà dairosi tarsi prerijø ðuniukas. Iðvykom geguþæ, o artëjant Kalëdoms pamatëme, kad jau iðeikvojome visas santaupas, o darbo nerandam, taip, nerandam. Tiesà sakant, að pati negalëjau darbo ieðkoti iki lapkrièio, nes Martynas nuo liepos laukë eilës á darþelá. Mano vyras lankë Senekos koledþà, pradëjo savo verslà, bet kad bûtø rezultatø, reikia laiko ásibëgëti. Nubudau vienà rytà su akmeniu ðirdyje. O Martynas pasakë, kad sapnavo, jog prarijo nuodø. Ðiaip tebebuvo sveikas, valgë, rëkavo, dþiaugësi, tik gerklytë paraudusi. O dar po dienos naktá jam prasidëjo tas baisusis dusimas kaip laringitas. Vonios garai nepadëjo, paskambinau 911, vaiko bûklë buvo visai kritiðka. Pirmi atvaþiavo gaisrininkai su kaukëm ant veidø, su kaþkokiais lagaminais ir þibintais, vienas ið jø uþdëjo jam rankà ant kaktos, praðë nusiraminti. Paskui atvyko paramedikai ir iðveþë á ligoninæ. Visà naktá já ligoninëj gydë, dëjo deguonies kaukes. Ryte mums pasakë vaþiuoti namo (taksi). Jam nustatë krupà ir bronchità. Krupas tai virusinë infekcija, kiekvienam gali bûti, bet maþiems itin pavojinga. Maniau, kad krupas atgyvenusi liga, kad ji kaip koks maras jau iðnaikinta. 454
KITOS ÐALYS
Iðraðë antibiotikø ir balionëlá pakartotinio priepuolio atveju. Mes neturëjom draudimo, taigi vaistai ypaè brangûs. Bet kaip keista po to karto manyje neliko kratymosi ið baimës, kaip bûdavo Lietuvoj. Vis grûdinuosi. Ir dar pamaèiau Kanados ligoninæ, aptarnavimà. Lietuvai iki tokio lygio turbût prireiks 200 metø. Ypaè dël aparatûros. Pavyzdþiui, sugnybia pirðtà plastikiniu gnybtuku, prijungtu prie kompiuterio, ir gauna visokiausius duomenis. Termometras irgi prijungtas, temperatûrà parodo per 10 sekundþiø. Deguonies kaukë ir visa apþiûros áranga prie pat lovos, nereikia lakstyti á kità kabinetà. Atidaviau duoklæ Helovynui: iðëjau su vaikais trick-or-terat per gyvenamuosius namus ir jie prisirinko maiðà saldumynø. Po to gavau baisø laringità, neprakalbëjau keturias dienas, bet ir sirgdama vaþinëjau metro, laksèiau po miestà nuo ryto iki vakaro. Turbût, kad nesijausèiau kalta, kad ko nors nepraþiopsoèiau. Ðiaip ne kartà buvau uþëjusi á prestiþinius knygynus, kol pagaliau ásidràsinau palikti savo gyvenimo apraðymà, ilgesingai sakydama, kad mano svajonë dirbti knygyne, tokiame kaip ðis. Nors kiekvienam aiðku, kad daugelio svajonë dirbti tokiuose knygynuose. Galiausiai atsirado viltis, kad po savaitës kitos galësiu pasigirti, kur ásidarbinau: kepykloj, kavinëj, sandëly, parduotuvëj, fabrike, dispeèerinëj á visus ðiuos punktus iðsiuntinëjau labai áspûdingus gyvenimo apraðymus, kuriuose buvau pavaizduota kaip didelë specialistë nuo vertëjos iki virëjos. Ádarbinimo specialistas padëjo man sukurti tuos apraðymus ir sakë, kad èia nëra melagystë, nes að juk viskà galiu, jei labai norësiu, net virti ir kepti. Ðtai tokia tikrovë. Gavau pasiûlymø á panaðias vietas, bet darbo vietos labai toli nuo namø vaþiuoti gal pusantros valandos ir bûti, pavyzdþiui, aðtuntà ryto, o iki tol dar Martynà bûti á darþelá nuvedus, tai yra nuveþus retai vaþinëjanèiu autobusu. Ir ðtai pagaliau man pasisekë. Mane ádarbino prestiþinë kavos kompanija Starbucks Coffee. Labai solidi, ádarbinimas rimtas, ilgalaikis, dabar vyksta mokymas, tik po trijø mënesiø gausiu paþymëjimà. Moka pinigus ir dabar kaip uþ darbà 8,25 dolerio per valandà, ir tai palyginti gerai. Tai toks kaviniø tinklas, kur kavinëje tvyro pats nuostabiausias kavos aromatas. Turi viskà þinoti apie ávairiausias kavos rûðis ir ðia savo aistra dalytis su klientais. Ironiðka tai, kad nors darbuotojai gali nemo455
KITOS ÐALYS
kamai maukti kavà ir kitus gërimus kiek tik nori, man kavos liga absoliuèiai praëjo. Geriu pieno, sojø gërimus, arbatà, o kavos tiek prisikvëpuoju, kad visai nesinori. Kol perpratau darbo specifikà, buvo gana sunku. Be to, bûdavau nuolat neiðsimiegojusi, iðsiblaðkiusi ir ásitempusi. Net kai kurie pirkëjai supratingai man nusiðypsodavo ir sakydavo: Relax. Darbe turiu vis ðypsotis, linkëti geros dienos, bûti labai paslaugi ir ðvytëti laime. Bet èia pasitvirtina kaþkur skaitytas dësnis, kad kai taip elgiesi, tai toks ir pasijunti. Signalas smegenims ar panaðiai. Jei nereikia (priklauso nuo pamainos) ypaè sunkiai fiziðkai dirbti, tai bûnu stebëtinai geros nuotaikos (pagal savo sugebëjimus tokia bûti). Kaip viskas klostosi: sunki padëtis atvedë iki nuolankumo visiems ðypsotis ir tarnauti, o tai kaþkaip man atlyginama mano paèios pakilia nuotaika. Atëjo graþus, ðirdá draskantis, viltis neðantis ir èia pat jas dauþantis pavasaris. Mano senamiesèio Starbucks lankytojai pavasará irgi iðprotëjæ uþsisakinëja ámantriausius frapuèino gërimus, kuriø að dar nemoku kosminiu greièiu gaminti, tai susidaro grûstis, o man tie gërimai paskui per naktá galvoj sukasi: Grande Java Chocolate Chips Frapuccino Blended Coffee Light Whipped Creme and Caramel Drizzle (ðaltas gërimas) ir Double Tall Half Sweet Sugar Free Vanilla Nonfat Extra Foamy One Eighty Degrees Late (karðtas gërimas). Tà viskà reikia akimirksniu garsiai suðukti gërimus gaminanèiam baristai, kuris turi suðukti atgal, kad nebûtø praleista në viena detalë. Tos detalës, mano nuomone, tai þmoniø saviraiðka. Jie jauèiasi tokie svarbûs ir pamaloninti, kai detaliai ásimenamas ir atliekamas jø asmeninis uþsakymas. Oi, kaip þmonës tai mëgsta! Gudri Starbucks politika. Kompanija klesti ir turtëja, tikiu, kad pasieks ir Lietuvà. Studentai, kurie dirba su manim Starbucks, visi studijuoja dideliø lûkesèiø dalykus: antropologijà, psichologijà, menus. O tokie pagyvenæ kaip að, jau nuðokæ nuo svajoniø ir atsitrenkæ á neiðsipildymus, imasi konkreèiø, nuobodþiø dalykø. Minëjau, kad eisiu studijuoti personalo vadybos. Ar gali bûti kas neádomesnio? Bet tai nors kiek perspektyvu darbo radimo prasme. Kanadoje visi dirba studentai, atvykëliai, pensininkai, net vaikai. Þmonës metro, gatvëse, autobusuose apsirengæ kaip statybininkai, vis sportbaèiai, nutrintos kelnës, su kuprinëm (ir að taip pat rengiuosi nuo 456
KITOS ÐALYS
pat atvykimo dienos), jokiø suderinimø, priderinimø, tik jaunimas save akcentuoja tuo, kad kai kurie mëgsta þiemà vaikðèioti su ðortais arba nuogom kojom, kad matytøsi ið po ilgo sijono, su basutëm per ðlapdribà va tokia saviraiðka. Þiûri ir galvoji visam pasauly þmonës sunkiai dirba, vargsta, o að maniau... Kaip jauèiuosi dabar, praëjus beveik metams po atvykimo? Apskritai dþiaugiuosi mûsø emigracijos nuotykiu. Myliu Torontà, nuolankiai priimu skiepà po skiepo, vakcinà po vakcinos, gerus ir blogus dalykus, patirtá, kuri grûdina, augina ir stiprina. Pamirðtu senus draugus ið Lietuvos, dþiaugiuosi á mano gyvenimà ateinanèiais naujais þmonëmis, o jø tikrai nemaþai ir jie puikûs. Kiekviena diena atneða kà nors naujo, kartais malonaus, kartais skaudaus. Aiðkiai supratau, kad þmogaus (noriu pasakyti, mano) vidiniai rezervai neiðsemiami. Þinau, kad prireikus galiu viskà padaryti, kad pasiektume tai, dël ko èia atvaþiavome, geresná gyvenimà sau ir savo vaikams.
Negalima atsisakyti, kai jus kvieèia á svarbià ðventæ Viktorija Panovaitë, 21 metai, studentë, 1 mënuo Graikijoje
Graikija, mano akimis, yra labai graþi, ðiek tiek paslaptinga ir egzotiðka ðalis, turinti senà istorijà. Patinka antikinës vietos, taip pat geros kokybës darþovës ir vaisiai. Nepatinka þmoniø poþiûris lëtai, viskà galima daryti lëtai ir atidëti rytojui. Èia bûna daug vagysèiø ir sukèiavimo tai tokie ir panaðûs pavojai tyko, ypaè atvykëliø. Vykau norëdama save iðmëginti, nes prieð tai neteko ilgiau kaip 1 mënesiui iðvaþiuoti ið Lietuvos, norëjau patobulinti anglø kalbos ágûdþius, taip pat pramokti kità kalbà, paþinti kità kultûrà ir suvokti, kas man brangiausia Lietuvoje. Norëjau gerai praleisti laikà su kitais savanoriais ið kitø valstybiø. Man nebuvo svarbi ðalis, rinkausi savanorës darbà. Sunkiausia pradþioje buvo apsiprasti su tuo, kad ðioje ðalyje esu viena, tuo pat metu nepriklausoma ir savarankiðka, kad nesuprantu kal457
KITOS ÐALYS
bos, kad nesuprantu kitatauèiø elgesio, kultûros ir pan. Bet viskà palengvino labai geros gyvenimo sàlygos, jauni ir tà patá iðgyvenantys savanoriai, pati aplinka, bendravimas su ðeima bei draugais. Esu savanorë jaunimo organizacijoje. Kiekvienà savaitæ turiu darbo grafikà, tenka dirbti 2 organizacijø biuruose, bibliotekoje, radijo stotyje, padëti organizuoti seminarus, konferencijas, renginius. Ðá darbà susiradau Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentûros tinklalapyje. Esu apdrausta, kaip ir kiti savanoriai, turiu tarptautinæ draudimo sutartá, taip pat leidimà projekto laikotarpiu gyventi Graikijoje. Gaunu 240 eurø per mënesá, maistpinigiø ir savom reikmëm. Koks vidutinis graikø atlyginimas, neþinau, bet þinau, kad, norint pragyventi ðioje ðalyje (bent susimokëti uþ komunalines paslaugas, nuomà), reikëtø uþdirbti ne maþiau kaip 500 eurø. Atvykëliai èia daþniausiai dirba juodà darbà plantacijose, vieðbuèiuose ir maitinimo ástaigose. Daþniausiai jie dirba sezoniná darbà. Esu patenkinta mane priëmusia organizacija. Problemø nekyla, o jei kas negerai, pasikalbam ir tai iðsprendþiam. Man patinka dirbti su jaunimu, organizuoti, planuoti. Juokingiausia tai, kad nemokam graikø kalbos, bet radijo stotyje kartà per savaitæ turime vesti 2 valandø programà, tad kalbame angliðkai, nors tame regione maþai kas supranta anglø kalbà. Pagyvenæ þmonës yra nuoðirdûs ir linkæ bendrauti, ypaè kai pasakoja apie savo giminæ ir gyvenimà. Jaunimas ðiek tiek atsargiau bendrauja su kitatauèiais, tarsi jø bijotø. Graikams labai nepatinka albanø tautybës þmonës, nes jie þino, kad atvykëliai atima visas laisvas darbo vietas ir mëgsta lengvai pasipelnyti. Jei atvykëlë mergina, tai, jø ásitikinimu, ji atvyko dirbti ðokëja kokiame nors bare, ypaè jei jos veido bruoþai ir plaukø spalva labai skiriasi nuo vietiniø merginø. Graikai vertina nuoðirdumà ir norà mokytis jø kalbos bei bandymà kalbëti graikiðkai. Negalima atsisakyti, kai jus kvieèia á svarbià ðventæ ar vakarienës, ypaè kaimuose. Didesniuose miestuose galima susiðnekëti anglø kalba, galima sutikti daug þmoniø, kalbanèiø lenkiðkai, arabiðkai, vis dëlto dauguma kalba tik graikiðkai. Daugiausia bendrauju su kitais savanoriais, atvykusiais ið visos Europos, taip pat su lenkais. 458
KITOS ÐALYS
Laisvalaikiu þmonës mëgsta eiti gerti kavos ir ilgai kalbëtis, mëgsta siestà, kuri trunka maþdaug nuo 13 iki 17 val. Po vidurnakèio mëgsta eiti pasilinksminti á muzikos barus (kuriuose muzika groja labai garsiai, net neámanoma susikalbëti, bet niekas neðoka). Mëgsta populiarios muzikos koncertus ir tavernose ðokti tradicinius ðokius. Vykau viena, nes Europos savanoriø tarnyba neleidþia vaþiuoti su ðeima ar draugais. Programa skirta jaunimui nuo 18 iki 25 m. Pastebëjau, kad sulaukiu daugiau dëmesio ið Lietuvoje likusiø þmoniø. Su ðeima ir draugais daþnai bendrauju internetu, telefonu, laiðkais. Esu susiradusi lietuviø bendruomenæ Graikijoje, retkarèiais paraðome vieni kitiems. Internetu atsitiktinai susiradau kelis jaunuolius, kurie studijuoja Graikijoje. Stengiuosi kuo daugiau bendrauti su lietuviais, nes man tai padeda malðinti ilgesá. Kiekvieno mënesio pirmadiená Lietuviø bendruomenë renkasi Atënø Monesterakio rajono kavinëje, organizuoja ðventes. Jos veikloje tikrai norëèiau dalyvauti, bet man finansiðkai per sunku vaþinëti á susitikimus Atënuose. Ketinu gráþti á Lietuvà tik pasibaigus mano projektui, taèiau jau dabar planuoju vël vaþiuoti á Graikijà vasarà dirbti sezoninio darbo.
Uþsienietei merginai sunku praeiti neuþkalbintai gatve Sigita Abramavièiûtë, 27 metai, programuotoja-testuotoja, 5 mënesiai Tunise
Tunisas labai ávairi ðalis, ðiaurinë jos dalis gana stipriai skiriasi nuo pietinës. Þmonës labai atviri ir draugiðki. Klimatas irgi priklauso nuo pasirinkto regiono keièiasi nuo jûrinio iki þemyninio. Pragyvenimo lygis ir kainos panaðios kaip Lietuvoje. Reikalø tvarkymas irgi: jei ko reikia, pirmiausia ieðkai giminiø, paþástamø, kurie galëtø padëti. Gana liberalaus islamo ðalis, sostinëje netgi átariai þiûrima á praktikuojanèius musulmonus. Sostinëje merginos rengiasi europietiðkai, pieèiau þmonës konservatyvesni, daugelis moterø ten vaikðto su ðaliais. Man patiko vietos þmoniø draugiðkumas, gamta. Labai erzino biurokratija ir tai, kad 459
KITOS ÐALYS
nëra autobusø tvarkaraðèiø. Tunisieèiai amþinai vëluoja arba iðvis neateina, net nesiteikdami to praneðt. Pasikeitus ástatymams nebeámanoma prasitæst vizos, taigi, jei lieki ilgiau nei tris mënesius, reikia mokëti tam tikrà sumà uþ kiekvienà savaitæ. Arba vël iðvykti ið ðalies ir gauti naujà vizà. Atvaþiavau á Tunisà staþuotis. Norëjau iðmokt kalbët prancûziðkai, buvo ádomu pagyvent musulmonø kraðte. Sunkiausia pradþioje buvo iðsiaiðkint, kada visgi reikia iðeit ið namø, kad laiku atvaþiuoèiau á susitikimus, autobusø grafikø juk nëra. Be to, sunku buvo persilauþt ir ðnekët prancûziðkai, nes angliðkai jie nemoka. Butà surado studentø organizacija AISEC, kuri ir rûpinosi staþuote. Dirbau reklamos agentûroje (darbas su klientais, interneto puslapiø struktûros kûrimas, dokumentacijos paruoðimas klientams, programuotojams). Dirbau apie 40 valandø per savaitæ, gaudavau nedidelá atlyginimà, ið jo galëjau pragyventi. Vidutiniðkai uþ panaðø darbà mokama apie 500800 TND (apie 300500 eurø). Atmosfera darbe labai priklauso nuo boso, bet daþnas darbdavys nuolat skubina darbuotojus. Nëra áprasta girti, daþniau peikia. Motyvacijà dirbti reikia rasti paèiam. Kolegos daþniausiai draugiðki. Apskritai Tunise uþsienieèiai gerbiami. Gali bûti sudëtinga priprast prie jø darbo stiliaus, nes daþnai atrodo, kad þmonës nejauèia atsakomybës uþ tai, kà daro, jie visai nesistengia dirbt greièiau, net jei bosas visà laikà skubina. Þmonës labai draugiðki, visi stengiasi padëti. Uþsienietei merginai sunku praeiti gatve neuþkalbintai, ypaè ne sezono metu. Vyrai labai geros nuomonës apie save ir yra susikûræ iðkreiptà europietës merginos ávaizdá, taigi reikia turët omeny, kad nepadoriø pasiûlymø bus nuolat. Daþniausiai supranta ne. Paprasèiau atsikratyt nepageidaujamo gerbëjo pasakius, kad jau turi vietiná vaikinà. Dar viena iðeitis vaikðèioti su ðaliu, nes tai rodo, kad mergina yra praktikuojanti musulmonë, o atsivertusios europietës yra ypaè gerbiamos, tada irgi ramu. Labai draugiðkai þiûrima á turistus, vis dëlto jie pajamø ðaltinis. Norinèius pasilikti priima normaliai. Tunisieèiai vertina nuoðirdumà, domëjimàsi jø ðalimi, kalba. Labai pravartu iðmokti bent keletà fraziø tunisietiðkai, tada visos durys bus atviros. Bet èia nepriimtina, jei viena mergina eina á kavinæ, provokuojamai rengiasi. Apskritai daug draudimø merginoms. Per vakarëlá su vietiniais, jei vartojamas alkoholis, nepatartina pradët kalbos apie tikëjimà, Alachà. Susikalbëti galima prancûziðkai, labai retai angliðkai. Laisvalaikiu populiarûs vakarëliai pas draugus, diskotekos, kavinës. 460
KITOS ÐALYS
Liuksemburge gyvenimas yra lëtesnis Irmantas Skerys, 23 metai, vieðojo administravimo bakalauras, 5 mënesiai Liuksemburge
Liuksemburgas yra ganëtinai maþa, turinti tik 450 000 gyventojø valstybë, ásiterpusi tarp Vokietijos ir Prancûzijos. Ðioje ðalyje yra 3 oficialios kalbos: liuksemburgieèiø, vokieèiø ir prancûzø. Ðalis puikiai sutvarkyta, gerai iðvystytas vieðasis transportas, geras keliø tinklas. Pigiausias benzinas ir cigaretës. Tai saugomos gamtos ir daugybës piliø kraðtas. Pramonës nedaug. Klimatas ðvelnus, nëra dideliø temperatûros svyravimø netgi þiemà. Labiausiai patinka tvarka ir saugumas. Net ir naktá eidamas mieste nesijauti nesaugus. Puikiai sutvarkyti keliai, apðviestos gatvës. Ramûs þmonës. Pernelyg uþdaro bûdo vietiniai gyventojai. Masinis reiðkinys vakare uþtraukiamos iðorinës þaliuzës. Tai net ir kaimuose akivaizdþiai pastebima. Gatvës iðtuðtëja visa ðalis nurimsta. Palyginti ramus naktinis gyvenimas. Barai ir restoranai uþdaromi vëliausiai 1 val. nakties. Pavojai galëtø bûti susijæ su gyvenimo pasikeitimais (èia, Liuksemburge, gyvenimas yra lëtesnis, ramus) arba su dokumentais (sudëtinga ir ilga procedûra norint gauti darbo leidimà), arba kilti dël prancûzø kalbos nemokëjimo, nes visi ástatymai èia paraðyti prancûzø kalba. Iðvykau pagal ES programà Jaunimas kurti videoprojekto, iðmokti vokieèiø kalbos, paþinti liuksemburgieèiø kultûrà ir tinkamai atstovauti savo ðaliai Vakarø Europoje. Pasirinkau Liuksemburgà, nes tai senas demokratijos vertybes turinti maþa ðalis, patogi jos geografinë vieta, kalbama vokiðkai, aukðtas pragyvenimo lygis. Sunkiausia buvo prisitaikyti prie vietos gyvenimo ritmo, iðmokti rûðiuoti buitines atliekas (liuksemburgieèiai jas rûðiuoja kitaip nei vokieèiai). Padëjo mane priëmusi organizacija pasitiko oro uoste, ðiltai priëmë, apgyvendino. Prie naujø sàlygø prisitaikiau greitai. Dalá dienos praleidþiu jaunimo centre ir bendrauju su jaunais þmonëmis, taip pat videostudijoje, kurioje yra vaizdo montavimo áranga. Kartais dalyvaujame pagyvenusiø þmoniø klubo renginiuose. Dirbu maþdaug 30 valandø per savaitæ, áskaitant kalbos kursus. Jauèiuosi visiðkai saugus socialiai, turiu gerà AXE draudimà, kuriuo galiu naudotis 461
KITOS ÐALYS
visoje Europoje. Atlyginimas: visiðkas iðlaikymas, nemokamas transportas ir 160 eurø per mënesá kiðenpinigiø. Socialinis darbuotojas gauna vidutiná atlyginimà, maþdaug 2 5003 000 eurø per mënesá. Minimalus atlyginimas ðioje ðalyje atskaièius mokesèius yra 1 200 eurø. Sàvoka emigrantai yra sàlyginë, nes kiekvienà dienà á Liuksemburgà atvyksta dirbti iki 200 000 þmoniø ið kaimyniniø valstybiø (daugiausia ið Prancûzijos ir Belgijos, treèioje vietoje ið Vokietijos). Ðie þmonës vadinami pasienio darbuotojais. Jie kiekvienà dienà atvaþiuoja á Liuksemburgà dirbti, o vakare gráþta á savo namus uþsienyje. Paèiame Liuksemburge gyvena arti 45 proc. emigrantø ið Italijos, Portugalijos, juodaodþiø ið Þaliojo Kyðulio. Jie dirba paprastus darbus, daugiausia aptarnavimo srityje. Gausiausia emigrantø dalis yra portugalai. Ðalis labai maþa. Todël visi viskà vienas apie kità puikiai þino. Geresná darbà arba paaukðtinimà gali gauti per paþintis. Tai tiesa, kurià reikia pripaþinti, nes èia yra uþdara bendruomenë, kurioje galioja savos taisyklës. Bendradarbiai yra tik bendradarbiai, nëra áprasta po darbo bièiuliautis. Aiðkiai skiriami darbo draugai ir paprasti draugai. Ádomiausia paþinti þmones, stebëti, kaip jie bendrauja. Senimas labai ðiltai, gyvai bendrauja, daug keliauja ir apskritai senukai Liuksemburge mëgaujasi gyvenimu: turi savo klubus, rengia iðkylas ir t. t. Jaunimas yra sunkiai motyvuojamas ir iðlepæs. Vietiniai þmonës su nepaþástamaisiais elgiasi labai santûriai, stengiasi iðlaikyti kuo didesná atstumà. Geri draugai sveikindamiesi pasibuèiuoja. Moteris vyrà pabuèiuoja á skruostà 2 kartus, vyrai taip pat pabuèiuoja moteris tai palankumo þenklas. Nors þmonës yra ganëtinai santûrûs, visgi jie laisvesni nei Lietuvoje. Jeigu vyksta kaukiø balius, bûtinai visi ateis su kaukëmis ir jaunas, ir senas. Jie nelinkæ aiðkintis santykiø vieðose vietose, padauginæ alkoholio nekimba á atlapus. Dar viena ádomi detalë: vairuoti galima iðgërus lygiai dvigubai daugiau, negu leidþiama Lietuvoje. Taèiau avarijø skaièius yra palyginti nedidelis, nes aukðta vairavimo kultûra, visada praleidþiamas pësèiasis, einantis pësèiøjø perëja. Á atvykëlius þiûrima palankiai. Liuksemburgieèiai kasdien sulaukia maþdaug 200 000 tø, kurie atvyksta dirbti á Liuksemburgà. Todël atvykëliai jø nestebina. Taèiau jø nuomonë apie iðeivius ið buvusios Jugoslavijos yra nelabai palanki. Ðie þmonës èia rado prieglobstá ir neblogai ásikûrë. Taèiau visgi pasitaiko, kad kai kurie atvykëliai ið Balkanø 462
KITOS ÐALYS
ðaliø èia padaro nusikaltimø, todël negali dþiaugtis tuo, kà jiems suteikë Liuksemburgas. Dar vienas ádomus faktas: Liuksemburgo kalëjime kali apie 200 kaliniø, ið jø tik 2 liuksemburgieèiai, o visi kiti neturi Liuksemburgo pilietybës.
Èekams mes iki ðiol rusai Ramûnas T., 32 metai, virëjas konditeris, 4 metai Èekijoje
Èekija normali posovietinë ðalis, kaip Lietuva. Joje graþios pilys, kalnai, bet erzina nesuprantama kalba ir vietos þmoniø poþiûris á uþsienieèius. Èia reikia saugotis ukrainieèiø. Iðvykau be ypatingos prieþasties, tiesiog todël, kad turiu draugø Prahoje. Sunkiausia buvo tai, kad nemoku kalbos, bet draugai padëjo ásikurti. Dirbau statybose, prekiavau gatvëse paveikslais ir suvenyrais. Darbo susiradau per paþástamus. Statybose dirbdavau 60 valandø, o prekyboje 49 valandas per savaitæ. Socialinio draudimo neturëjau. Uþdirbdavau apie 4050 litø per dienà. Paprastai uþ darbà statybose mokama 100 litø, o prekyboje 50 litø per dienà. Statybose ir dirba dauguma atvykëliø. Sutarti su darbdaviais sekësi nekaip, jie ið aukðto þiûri á svetimðalius, o su kolegomis normaliai. Darbe labiausiai patiko bendrauti su turistais ið viso pasaulio, o bjauriausia nuolatinis korëjieèiø derëjimasis dël prekës kainos ir italø paaugliø vagystës. Èekams mes iki ðiol rusai, tad þiûri nepatikliai, bendrauja nenoriai, ðalti, nemëgsta atvykëliø. Tenka áprasti sakyti tik tai, kà jie nori girdëti mëgsta bûti giriami. Susikalbëti galima vokieèiø, anglø, rusø (daugelis vyresniø þmoniø moka, bet nenoriai kalba rusiðkai) kalbomis. Be èekø, bendravau su ukrainieèiais, gruzinais, èeèënais. Ryðius su Lietuva palaikiau paðtu, el. paðtu, telefonu. Lietuviø Èekijoje sutikau nedaug, tad nieko apie juos pasakyti negaliu. Dabar gyvenu Airijoje.
463
KITOS ÐALYS
Daþnai á tave þiûrima kaip á kvailelá Ieva Simanavièiûtë-Driukienë, 24 metai, aukðtasis etnologinis iðsilavinimas, sinologë, 5 mënesiai Kinijos Liaudies Respublikoje ir 12 mënesiø Kinijos Respublikoje (Taivane)
Kinijos niekaip vienu þodþiu neapibûdinsi. Kaskart jà pamatau vis kitokià ir kaskart atrodo, kad tai tikroji Kinija. Tai ðalis, kurioje gyvena daugybë þmoniø, ir bûtent jø gausai suverèiama kaltë dël netvarkos visose gyvenimo srityse. Ten nesilaikoma keliø eismo taisykliø, pripaþástama, kad teisus (geras, tinkamas ir t. t.) tas, kurio pareigos aukðtesnës ar socialinë padëtis geresnë ranka rankà plauna. Tai ðalis, kuriai reikia iðmaitinti daug burnø, todël esama ir tokiø darbo vietø, kokias net sunku bûtø sugalvoti ir jø prasmingumà paaiðkinti. Tai ðalis, kurioje net pats skurdþiausias þmogus, pardavinëjantis savo pagamintà maistà gatvëje, ðypsosi ir jauèiasi pats laimingiausias. Taivane truputá kitaip. Laikomasi grieþtos, bet protingos tvarkos, paisoma taisykliø, gerbiamas þmogus kaip asmenybë, bet irgi iðlieka paprastø þmoniø, neturinèiø jokio iðsilavinimo, iðgyvenimo problema. Kinijoje labiausiai patinka, ko gero, tai, kad beveik bet kur ir bet kada gali labai pigiai pavalgyti. Geresnes valgymo vietas daþniausiai parodo didesnis þmoniø susibûrimas, didesnis judëjimas ta kryptimi, eilës. Smagu, kad ðalies plotas neaprëpiamas kraðtovaizdis ir architektûra smarkiai skiriasi, todël keliaudamas patiri vis naujø áspûdþiø. Geras dalykas tas, kad maistas, drabuþiai, namø apyvokos daiktai pigûs. Taivane patiko senøjø tradicijø puoselëjimas. Norint pamatyti tikràsias kinø ðventes ir paproèius, reikia vykti bûtent á èia, nes þemyninëje Kinijoje beveik viskas pamirðta ir padëta saugoti muziejuose. Þavëjo tvarkingumas ir drausmingumas. Gyvenau tiktai sostinëje, todël negaliu spræsti apie visà Taivanà. Áspûdinga gamta. Ir vienur, ir kitur susipaþinau su daugybe visokiausios iðvaizdos ir 464
KITOS ÐALYS
pasaulëvokos þmoniø, nes á universitetus mokytis kalbos suvaþiuoja þmoniø ið viso pasaulio. Tokie tiesioginiai susidûrimai atveria akis pamatai net neásivaizduojamø dalykø, griauna turëtus stereotipus. Þinoma, kuria ir naujus. Kinijoje, iðëjus á gatvæ, reikia labai saugoti visus savo daiktus, nes kas nors, kas ne taip padëta ar ádëta, greitai suras kità ðeimininkà. Daugelis þmoniø geri, nuoðirdûs, dosnûs, bet yra ir tokiø, kuriems svarbu ið uþsienieèio iðpeðt kuo daugiau pinigø ar kitokios naudos. Baisu eiti per gatvæ, nes neþinai, kada ir ið kur gali atlëkti automobilis. Sostinëje beveik visose gatvëse nuolatiniai kamðèiai. Taivane visiðkai nepatiko maistas, nes labai riebus, gaminamas ið visokiø jûros gyviø, kurie neatrodo valgomi, mësa keistai apdorojama tampa panaði á pakulas, veliasi ir stringa gerklëj. Pragyvenimas palyginti brangus (bent sostinëje). Ir Kinijoje, ir Taivane labiausiai nepatinka tai, kà vietos þmonës vadina draugiðkumu ir svetingumu tai nuolatinis lindimas á akis, ðûksniai Hello ir badymas pirðtais. O jeigu atsakai jiems kiniðkai, tai daþnas ima taip kikenti, kad, rodos, pilvas ið juoko plyð. Daþnai á tave þiûri kaip á kvailelá. Ypaè Kinijoje, kur daugiau prasèiokø. Ir vienur, ir kitur bjauri daugiabuèiø architektûra, visi langai grotuoti, o nuo grotø tekanèios rûdys purvina visà pastatà. Vaþiuojant á Kinijà ir á Taivanà rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito, viduriø ðiltinës. Taivane pavasará ir rudená gausu þemës drebëjimø. Bûna periodø, kai þemë dreba beveik kasdien. Bet tie þemës drebëjimai daþniausiai vos juntami, todël niekuo nepavojingi nei þmogui, nei jo materialinëms vertybëms. Kai kuriuose Kinijos regionuose irgi bûna þemës drebëjimø. Kinijoje reikia akylai saugoti savo daiktus. Kitø pavojø protingam þmogui neturëtø kilti. Visus kartus vykau á staþuotes, mokytis kalbos. Niekur kitur taip gerai neiðmoksi kalbos kaip tik ten, kur ji yra gimtoji. Kiekvienàkart bûna sunku vis dël kitø dalykø. Tai priklauso nuo turimos patirties ir sudarytø ar esamø buities sàlygø. Pirmàkart á Kinijà patekau vidurvasará, per paèius karðèius. Pirmosiomis dienomis juos iðtverti buvo ypaè sunku. Tik atvykus buvo ir kitø problemø, bet, kadangi buvom aðtuoniese, nebuvo baimës, be to, per kelias valandas viskas buvo sutvarkyta. Kai jau atsidûrëme bendrabuèio kambariuose, jokiø bëdø nekilo. 465
KITOS ÐALYS
Antràkart atvykus á Kinijà, buvo sunku suvokti realybæ ir prie jos priprasti, nes savo gyvenamàjà aplinkà ir tvarkà ásivaizdavau gerokai kitaip, bet èia jau mano asmeninës bëdos. Taivane buvo sunku surasti gyvenamàjà vietà uþ protingà kainà (ten universitetas bendrabuèiø neskiria) ir maitintis. Be abejonës, labiausiai padeda jau turimi kontaktai su þmonëmis, gyvenanèiais tame mieste. Jei ne vietinis, tai likimo brolis, kuris atvyko anksèiau, padës. Bet á institucijas tvarkytis popieriø geriau eiti ir daryti viskà paèiam tik taip gali bûti tikras, kad neiðlás kokiø nors nenumatytø dalykø, tik taip nekils kvailø klausimø ir pan. Uþsienio studentams legaliai dirbti neleidþiama, bet visi dirba jei ne anglø (arba savo gimtosios, jei ji yra populiari pasaulyje) kalbos mokytoju, tai modeliais reklamos agentûrose, statistais filmuojamø filmø ir serialø masinëse scenose. Atlyginimas neblogas. Toká darbà gauti labai lengva, ypaè didesniame mieste. Ið tikrøjø èia jis pats tave suranda. Jeigu niekas neuþkalbins ir nepasiûlys tiesiog gatvëje, tereiks paskambint vienu ið gausybëje skelbimø nurodytu numeriu arba pasiðnekëti su grupës draugu uþsienieèiu. Modelio darbas nepastovus ir nenuspëjamas. Kartais tik vaikðtai á atrankas ir darbo negauni, o kartais per savaitæ bûna net keli filmavimai, kur tavæs reikia. Filmavimai gali trukti kelias valandas arba visà dienà. Pagal tai ir atlyginimas. Mokytojo darbas irgi bûna ávairus. Jei esi pakankamai dràsus ir sugebi átikinti, kad esi ið JAV ar Didþiosios Britanijos, tai darbo gausi daug ir puikiai apmokamo. Maþiausiai dirbama po dvi valandas per savaitæ, daugiausia po keturias valandas per dienà. Socialines garantijas suteikia studento statusas, o jei kas áskøstø, kad dirbi bauda ir deportavimas be teisës sugráþti (Taivane, o ir Kinijoje panaðiai). Beje, universiteto draudimas labai minimalus. Jeigu tikrai rûpiniesi sveikata, reikia savarankiðkai mokëti draudimo ámokas. Paprastai prieð iðvaþiuodama gyvybæ ir sveikatà apsidraudþiu Lietuvoje. Uþ anglø kalbos pamokas maþytëje privaèioje mokyklëlëje prieð trejus metus Taivane gaudavau apie 50 Lt uþ valandà, uþ pozavimà dailininkui 20 arba 50 Lt uþ valandà. Reklamos modelio atlyginimas priklauso nuo modelio vaidmens ir viso projekto biudþeto. Jei dirbama visà dienà, be atlyginimo, dar duodamas pietø davinys, bûna kavos pertraukëlës, saldus ar uþkandþiø stalas. 466
KITOS ÐALYS
Studentai panaðø atlyginimà ir gauna. Tø, kurie turi tam tikrà iðsilavinimà ar profesiná statusà, atlyginimai, þinoma, nepalyginti didesni, bet kokie tiksliai, negaliu pasakyti. Modelio ir anglø kalbos mokytojo darbas daþniausias uþsienieèio darbas Kinijoje ar Taivane. Darbdaviai, su kuriais susidûriau, stengësi bûti draugiðki. Mokytoja, kurios mokykloje dësèiau anglø kalbà, kartais mane pietumis pavaiðindavo, savo motoroleriu nusiveþdavo á turgø ir pan. Su dailininku, kuriam pozavau, daþnai gerdavom puikià arbatà ir diskutuodavom ávairiausiomis kultûros, politikos, geografijos ir kt. temomis. Agentë, su kuria dirbau modeliu, duodavo patarimø, praneðdavo apie geresnes atrankas, paaiðkindavo, ko ið jø galiu tikëtis, taèiau vëliau, nieko man nepasakius, ji pakeitë savo darbovietæ. Dirbant modeliu, ádomiausia pats darbas. Visø pirma pasauly nedaug ðaliø, kuriose bet koks baltaodis þmogus, kad ir kokio kûno sudëjimo, yra vertinamas komercinës vaizdo produkcijos kûrëjø. Smagu matyti, kaip idëja virsta vaizdu, kiek þmoniø prie to dirba, kaip filmuojant atrodo vienaip, o kai per televizoriø pamatai kitaip. Ir pats pasijunti svarbus, ypaè jei gauni koká konkretø vaidmená. Ádomios ir atrankos, bet kartais kildavo keblumø, nes nelabai bûdavo aiðku, ko uþsakovas nori. Be to, visada reikëdavo saugotis, rinkti þodþius, kad neiðsiplepëtum, jog esi studentas ir pan. Mokytojo darbas, manyèiau, toks pat kaip ir bet kur kitur. Èia svarbu mëgti tai, kà darai, pasiruoðti pamokoms, mokëti sudominti vaikus ir iðlaikyti klasëje drausmæ. Kartà leidau sau su vaikais padûkti ir pakvailioti nuo tada jie jau niekada á mane rimtai nebeþiûrëjo. Kinai labai mëgsta bendrauti. Tarpusavyje plepa nuolatos. Uþsienieèius linkæ kalbinti visi praeiviai. Savo nuolatiná Hello jie laiko draugiðkumo ir svetingumo iðraiðka. Taèiau jeigu su uþsienieèiu susiduria tokioje situacijoje, kad uþkalbinus reikëtø tæsti pokalbá, pvz., parduotuvëse, pardavëjai ar toje paèioje eilëje stovintys þmonës neretai nedrásta ir kumðëdami vieni kitus alkûnëmis prunkðèia: Að nemoku angliðkai, tu kalbëk arba Kà að jam pasakysiu, vis tiek jis kiniðkai nesupranta. Dràsesni ima ir uþkalbina kiniðkai. Kai kurie bando ir angliðkai, bet að daþniausiai prarandu kantrybæ laukti, kol jie suregs sakiná, todël iðkart pradedu kalbëti kinø kalba. Tie, kurie uþkalbina kiniðkai, paprastai klausia tø paèiø klausimø: Kiek laiko esi Kinijoje? (tai, jø supratimu, 467
KITOS ÐALYS
tolygu tam laikui, kiek mokaisi kinø kalbos, todël iðkart po atsakymo iðgirsti pagyrimà puikiai kalbi kiniðkai), Ið kokios esi ðalies?, Ar tau patinka Kinijoje (arba tame mieste, kuriame esi), Ar valgei toká mûsø patiekalà (paprastai toje vietoje populiariausià)?, Kiek dar èia yra þmoniø ið tavo ðalies, kà mokaisi, kiek turi broliø ir seserø? Jeigu þmogus nusiteikæs ilgam pokalbiui, tokie klausimukai pamaþu perauga á rimtas diskusijas apie politikà, ekonomikà ir kitus jiems rûpimus klausimus, kuriuos jie uþduoda norëdami palyginti, kaip yra Kinijoje ir kaip yra tavo ðalyje. Ðiaip kinai labai ramûs, bet, kilus kokiø nors sunkumø, iðkart pradeda isterikuoti. Visi baltieji arba juodieji uþsienieèiai vadinami laowai. Ar tai pagarbus, ar paðaipus uþsienieèio apibûdinimas, ginèijamasi. Bet esmë ta, kad daþniausiai einant gatve á tave suaugusieji bado pirðtais ir rodo savo vaikams arba vieni kitiems, sakydami laowai. Paprastiems þmonëms ádomu, kas esi, kà veiki ir koks gyvenimas toje ðalyje, ið kurios atvykai. Gatvës vaikëzams smagu pasijuokti, kad, atseit nemoki kiniðkai. Universitetuose á uþsienieèius þiûrima kaip á eilinius studentus jie yra þemesnio statuso nei universiteto administracija ir kiti darbuotojai (taip yra Kinijoje, o Taivane jautësi didesnis rûpinimasis uþsienio studentais). Darbe rodoma pagarba. Svarbiausia bûti nuolankiam prieð vyresná amþiumi ar virðesná statusu þmogø. Kinai labai vertina maistà ir valgymà, todël norint ásigerinti kokiam þmogui tereikia pakviesti já valgyti, t. y. nusivesti á gerà restoranà ir uþsakyti visokiø brangiø valgiø bei alkoholio. Bûtinai reikëtø pasakyti tostà ir iðgerti á to þmogaus sveikatà. Alkoholis ypaè svarbus per verslo pietus jeigu nebus kaip reikiant iðgerta, sandoris neávyks. Nelabai priimtini atviri vyrø ir moterø santykiai. Merginø ir vaikinø bendrabuèiai yra atviri, nuo 22 ar 23 val. jie uþrakinami. Svetimas vyras ðiukðtu negali kur nors lydëti iðtekëjusià moterá, sëdëti su ja kavinëje ar kitur likti dviese. Taip pat ir vedæs vyras su svetima moterim, ypaè jei ji jaunesnë. Net jeigu jie paprasèiausi draugai ar apskritai vos paþástami, jei kas nors juos pamatytø, bûtø didelë ir neiðperkama gëda abiem, apie tai visi suþinotø. Kinijoje kalbama ávairiomis kalbomis, bet valdþia jas laiko tik tarmëmis. Praktiðkai su visais galima susikalbëti bendrine kinø kalba, bet 468
KITOS ÐALYS
kai kurie þmonës jà tik supranta, o kalba gana sunkiai. Vis dëlto susikalbëti ámanoma. Bendrine kinø kalba susikalbësi ir Taivane, nors ten dauguma þmoniø kalba taivanietiðkai viena ið vadinamøjø kinø kalbos tarmiø. Iðsiversti vien mokant anglø kalbà be proðvaisèiø. Tokiu atveju susikalbëti padës tik þenklø kalba ar kiti bendraþmogiðki bûdai. Studentai, studijuojantys uþsienyje, labai smalsûs, aktyvûs ir linkæ bendrauti. Artimiau, ne tik per paskaitas, teko bendrauti su studentais, atvykusiais ið Pietø Korëjos, Vengrijos, Lenkijos, Vietnamo, Malio, Vokietijos. Èia atvyksta mokytis viso pasaulio atstovø. O laisvalaikis toks. Bûrelis vietiniø susirenka kokiame restoranëlyje, daug ir visko valgo, geria daug alaus. Vyresni ir degtinës. Toks pasisëdëjimas bus linksmesnis, jeigu vyks karaokës kambariuose. Uþ vakarà mokës vienas kuris þmogus (kità kartà mokës kitas) arba bet labai retai visi moka po lygiai. Turiu pasakyti, kad santykiai su namiðkiais Lietuvoje visai nepasikeitë. Absoliuèiai niekuo. Net santykiai su vaikinu. Natûralu, kad, kai gráþtu, visi klausinëja, kaip sekësi, kaip patiko ir pan., o paskui bendravimas gráþta á áprastas vëþes. Susisiekti padëjo paðtas, el. paðtas, internetas, telefonas. Telefonu skambinti á uþsiená gana brangu, todël paskutinio lankymosi metu labai dþiaugiausi internetu bendrabutyje kasdien galëjau ne tik susiraðinëti, bet ir gyvai paplepëti su visais. Santykiai tarp lietuviø èia tokie pat kaip ir Lietuvoje. Smagu bendrauti gimtàja kalba, bet, jeigu esate skirtingos asmenybës, puikiais draugais netapsite. Kita vertus, pas gerus draugus ir á kità miestà nuvaþiuosi pabûti kartu, ir bendros veiklos sugalvosi. Negirdëjau apie jokià lietuviø veiklà Kinijoje. Manau, kad ten yra per maþai lietuviø, kad ji vyktø. Net jei statistiðkai lietuviø skaièius bûtø nemaþas, jie iðsibarstæ skirtinguose miestuose, be to, daþnai keièiasi vieni atvaþiuoja, kiti iðvaþiuoja. Esu turëjusi keletà vietiniø draugø. Nesu linkusi bendrauti ar á pasilinksminimus vaikðèioti, tad kaskart nuvaþiavusi susipaþindavau tik su vienu vietiniu. Su pirmuoju ryðys dël nepaaiðkinamø prieþasèiø nutrûko, su antruoju iki ðiol bendraujame kaip geri draugai, o treèiasis retkarèiais paraðo el. paðtu. Dabar dar palaikau ryðius su keliais mokytojais kinais, keliais malieèiais ir keliais korëjieèiais. 469
KITOS ÐALYS
Ketinu vël vaþiuoti progai pasitaikius, nes kitaip galiu prarasti kalbos ágûdþius. Nei Kinija, nei Taivanas man nekelia dideliø sentimentø, nejauèiu didelës emocinës traukos ten vykti. Tai tiesiog kitas pasaulis, kuris man reikalingas dël mano profesiniø uþmaèiø. Likti gyventi ten niekada nenorëjau.
470
TURINYS Ávadas ................................................................................................ 5 Pratarmë (Mantas Adomënas) ........................................................ 8 Ðiø dienø lietuviø emigracija: situacija, problemos, perspektyva (Audra Sipavièienë) ................................................... 15 Prieð kraudami lagaminà, nepamirðkite... ................................... 22 AIRIJA .............................................................................................. 27 AUSTRALIJA .................................................................................... 65 DANIJA ............................................................................................ 95 ISPANIJA ........................................................................................ 135 ITALIJA .......................................................................................... 165 JAPONIJA ...................................................................................... 195 JUNGTINË KARALYSTË ................................................................. 229 JAV ................................................................................................ 263 NORVEGIJA ................................................................................... 309 PRANCÛZIJA ................................................................................. 347 ÐVEDIJA ......................................................................................... 379 VOKIETIJA ..................................................................................... 407 KITOS ÐALYS ................................................................................. 449
471
Gailiûtë, Kotryna Lagaminà kraunu : vadovas neturistams po 12 ðaliø / Kotryna Ga-166 Gailiûtë. Vilnius : Tyto alba, 2006. 469, [3] p. : iliustr., þml. ISBN 9986-16-502-4 Knygoje apraðoma 12 valstybiø, á kurias daþniausiai traukia Lietuvos pilieèiai. Pateikiama atvykëliui svarbiausia informacija apie kiekvienos ðalies vizø reþimà, ásidarbinimo galimybes, apsigyvenimà, transportà, ryðius, kultûrà, lietuviø bendruomenes ir daugelá kitø dalykø. Po informacinës dalies toje ðalyje gyvenanèiø (ar gyvenusiø) lietuviø pasakojimai, parengti pagal iðsiuntinëtà klausimynà. Knygos pradþioje pateikiami du iðsamûs straipsniai apie lietuviø emigracijà, jos mastà, prieþastis, padarinius ir perspektyvà.
UDK 796.5+379.8](036)
KOTRYNA GAILIÛTË
LAGAMINÀ KRAUNU Vadovas neturistams po 12 ðaliø Meninë redaktorë Lina Bastienë
SL 1686. 2006 07 12. 21,04 leidyb. apsk. l. Iðleido Tyto alba, J. Jasinskio g. 10, LT-01112 Vilnius, tel. 2497453,
[email protected] Spausdino UAB Logotipas, Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius
472