Iliustruotas chemijos žinynas

IrrqsrRo|'rFs

cllFllflos zrlrYlres Cic yrc viskqs, kq vert6tq Zinoti

ffi

Turin Fizikin6 chemijc Fizikin6 chemijc Scvybes ir kitimoi Mcterijos bUsenos Elementci, iunginicd ir

misinici Atomai ir molekul6s Alomo scndqrc Bcrdiooktyvumcs

Cheminici

ryiici

Sierq 4

hologencri

o

VIII grupds elementdi, inertin6s duios

I 10

rz t4 t6

Kristal2.

. Santykine molekulin6 mqs6. Dqr

Deglonies sontykine dtominA mosa

opF'tsloi 1y9i

t6.

Scntykind izotopo mcrs6. Atomo kurio nors izotopo* mcse, podc$o i5 vienos dvyliktosios cnglies-I2 qlomo mqses. Ji yro beveik tikslioi lygi izotopo mcses skoidiui*. .Izotoprl scntykis. Kiekvieno izotopo* otomq skoidicus sontykis elemento ) pcr,yzdyje. Remiqntis sontykin6mis izotopq mcrs6mis ir Zinqnt izotopu sontyQ, opskoiiiuojomos elementq sqntykin6s otomines mcrses. o

24

'lz6topds, Mds6s skdiiius, 13; loninis jursinys,

17.

kqrtqis vodinqmo molekuliniu svoriu (posengs terminqs), Elemento (vienines medZiogos vert, pctst.) - mqse, gqutqo,tb(l junginio molekuline pqdclijus i5 vienos dr,lrlilrtosios qnglies12 izotopo mosds (ir. izotopci, p. 13). Ji yro otomr;, sudoroniiq molekulg,

scrntykiniq atominiq mcrsiq sumo. Gdhrlinidne chlore beveik ldskolt ddusiou CI-35 otomu nequ Cl-37.

>

Molne mos€ 23 s

.Molinis turis. Bei kokio junginio vieno molio turis, ilreikllos kubiniois decimetrqis (dm3) (arbcr litrois). Skysdiq ir kietqjq medZiogq molinis iuris skirtingos, o dujq vienodomis sqlygomis yro lygus. Bet kuriq dujq molinis turis, esont normqlioms sqlygoms* (n.s.), yro Iygus 22,4 dm3, o esqnt 20 "C ir 101325 Pcskuliq* slegiui, jis lygus 24 dm3.

mol Cusor ih I dn" vondens vario (ll) sulloto iirpole yro 2 mol vorio (Il)sul{dto vienone dn3 tilpolo

Po

I

2M

Molinis tirpcrlcrs toks, kurio viencrme kubinicrme decimetre yrq i5tirpes vienqs molis junginio. I3 tikrqjq tqi yrq

I M tirpclcs (ir. molicringumcs).

l'-r

Skysiiq ir kielqjq

ryl

tnris pliklduso luo dqleljq dyd;io ir jq

I dnr vdrio

@@

LN

'Izotopds,

13

i

Vdrio

fi)

suUolo

I mol vorio

temperdtnrq n slegis vienodq

Pdskolis, SI vieneidi I

holini tn4.

l2j lrpinys, tilpiLlis,

I

(lI)

M. srbs molinicme iirpdle, yro I dmr timolo.

(lD sullolo

Stcndartinis tirpqlds. Tirpolcs, kurio koncentrqciia Zinomq. Jis nqudojamas voliumetrinei cndlizei*. 30j n.s,, 29j Voliumekind dndliz6, I08,

,^f I r t. \.,nemlnes lormules

.

lr pqvqdinimoi

pougumo cheminiq junginiq vodinomi pogol tuos elementus, kurir_1 Sie lunginioi luri. Iniormocijo opie cheminiq junginiq sudeti ir sondorq perteikiomc formulemls, kurios u;roSoiros'chemrnru elementq simboliois*. Chemine lygtis nurodo reogentus bei reokcijos produktus ir poteikio informocijq opie re"okciios eigq. Formules .Empirine lormul6. Formule, vcriz- rMolekulind lormul6 voizduojc vie_ duojcnti pcprosdicusiq kiekvieno nines mediiogos orbc junginio vie_

elemento ctomq-sontyk! junginyje. nos molel '' iinomos polinis tirpiklis yrd vonduo. oPrqskiestqs. Termincrs, opibudinontis Ndirio chlorido solvdldciio tirpolq, kuriome tirpinio koncentrqq

-

ll

molekulemis orbo jonois. Iei tirpik.lis 1'ro vonduo, Sis procesos vcdinomos iridrorcciyo ,+, J-yr..r" 'y:_1.1^.:lil:l ji nevyksto, priklouso ,,,o to, r.iip

EJ

ffix=-il ffiilry gnZ\ / .---

Clkrls gertuu lnpsio [ai!l.,je orbdloje negu

NuosedufiRnEl povdol

*

moZejo.

'(l(. lH

^

i,ff :' TIP ru uryuruuru>rus rueqzrugos \(rrprnrol fulk*[i?:],,";rll3::,:i, ll r1 l$J,:f,"'i:"ft"i"ili;,X,11ff

_l

Kelioni tempercrturq kietujq mediiqgrl tirpumos pqprqsioi didejcr, o

dujiniq

koi tirpole lryksto reokcijcr.

k . t qo .r .. , . soruii,r potd.

i-,lii;o,r,,"]

'111'-1

rirpinvs jo'tirprldyje.N-poJiniortiroikhoi ---t. " mcdzrogos. TTLHUZ'r'g()s. | ..o . oo ,"n{io nes rr,;rLI^ "L-> doerispo rorosoru ^ ^;ot".o von iu io-voto+in -9..)o -.L,s ';;J:" rovod,,ls i:"Hf'' dcrto.rtoVdlsoJpiados' | Y-oOv

|-

I-1 t

@t_J ,,\.

suspensiiq r:rbo nuos6dos. Mediicrgq gebejimcs iirpti prikloLrso rruo ;q sor.rybiq, tirpclo sor,lrbiq ir kitokiq veiksniq, povyzdZiui, ilegio i, t"*p.rotfuos. .Tirpiklis. MedZiogcr, kurioje tirpinys .Nepolinis tirpiklis. Skystis, susrde stirpsto, sudorydqmos tirpolq. dr:ntis iS nepoliniq *olekuliu.. N._ oTirpinys (lirpinqmoji mediiogo). polinidi tiryillioi tirpir.rcr kovoientiMedZiogo, kuri iitirpsto tirpiklyje, nius iunginius*. Tiipiklio molekules sudorydcrmo iirpolq. ilstumio tirpinio ..molekules i! mole,-' ;kulines ;.- :'--gordeles', ir sios dilunduo--..-

',.0"'""

ri

.rrp.r4ruror,', yro

rNuosr,idos netirpios kietosios medZiogos (Zr.- tirpios), susidcriusios,

ciio* moZo. .Koncentruotqsis. Terminos, opibldincntis tirpolq, kuriome tirpinio koncentrcrciia* didele. .Solusis. Tirpolos, kuriqme, escnt pcrstovioi temperqturcri, tirpinys dougiou netirpsto, o neiltirpusi tirpinio dqlis lieko kristclq pcvidolu. Pokelus tem, perqturq, tirpinio goli iStirpti daugiou iki tol, kol tirpolos vel tops sociuoju.

"Anijonoi, Ldtijondi, l5i Diluzijo, 9i Ionina sddera, 23i loni.idi julsiridi lTj rioncenlrdcijd, 2si (ovoleliinidi junqinioi, 18j Mjiinys 8: MolelrlLine sdldele, 23i Nepotinds motekul6s. rg lpolines hololu]eslj van der Vdtso jeqos, zo

::

.Koloidqs, Ypqtingoi moZq mediiogos doleliq mi5inys*, kodo tos doleles posiskirsdiusios kitoje mediiqgoje, iqdiou ioje nei5tirpstq. Koloidq dolel6s (otomq, molekuliq orbo jonq grupes) yro doug moZesnes negu suspensiiq doleles.

!i

pEeird plo lilruojonqji popieliq Doleles

budingos pdegingos savyb6s. .Persotintcrsis. Apibrldinc tirpolq, lruriome i6tirpg dougicu tirpinio, negu jo gcli bUti sodiajqme tirpole. Persolinlqsis tirpolqs gqunqmos, stoigioi otcruBinus Zemiqu tos temperqtiros, kuridi esqnt, jis butr{ soaiuoju, todiqu iqme nercr istirpintos mediiogos dcrleliq, opie kurios vyktq tirprnio kristcrlizccijc.. Toigi tjrpole iilieko popildomos tirpinio kiekisTirpolcs nestobilus dqinoi tik krestel6jus, pridejus -kristcrlq or pctekus dulkems, tirpinys iSsikrist

50

ponoSios. Lenleles spahl] kodoi

!

r,,I.totoi I

pusmerolioil

Nenerdlai

r

kcir6s i deiing didejont crtom! niqm skcidiui* (Zr. pcv. de5ineje). .Periodqs periodinds lentelds horizontqli- elemenlq eil6. I! viso yro septyni periodoi. Pirmqme periode yro tik du elementci: vqndenilis ir helis. Ir onlrcme, ir trediome periode yrc po qStuonis elemenh:s, Sie periodai vqdinqmi mqZqisicis periodcris. 4, 5, 6 ir 7 perioduose yrc nuo 18 iki 32 elementq. Jie vcdinomi didZicrisicis periodcis. Einont i5 periodo koir6s i de3ing, did6jc kiekvieno elemento dlominis skcidius*. Kiekvieno po to sekondio elemento atomr{ i5oriniqme sluoksnyie. pcrdougeio vienu elekironu. Visi to poties periodo elementcri turi tiek pol sluoksniq. Nuoseklioi diddjcnt elektronq skoidiui periode, nuoseklici kinto elemento cheminds sovybes. Sio nuoseklqus kitimo povyzdys povcizduotcs

-,-Cio pqodyto 2-o,periodo.elementq

.Grup6. Periodin6s lentelds vertikcrlus elementq stulpelis. Visos grupds sunumeruotos romdni5kcis skcritmenimis. Koi kurios grupds turi sqvo pcrvcdinimus. Tos padios grup6s elementqi iSoriniame sluoksnyje turi tiek pot eleklronq, d6l to jq sovyb6s

Silpni reduktoridi -------------> Sliprns oksidororici*

rcdukciniq'ir oksidaciniq, sdvybiq kirimo seko ltdip pqi tr p.

S2).

'Atomids GLdiiiur. 13,. Cheidnis siribolir, 8j Eleltlonq kor ignldciid, idorinis GluoLEniE. l3j OlEidqcijc, otrdddrorius, edu].todus, laduLctjd, 34; Sddylina qtoding hd.6, 24.

Metclci ir nemeiqlqi .Metcrlqs. Elementqs, turintis budingq lizikiniq sovybiq, kuriomis skiricsi nuo nemelcrlo, Elementoi, esantys periodo koir6je pus6je, turi metcliSkqjq sorybiq. Einont i deiing, loipsniSkqi metoliSkosios sovyb6s silpn6jc. Elementoi, kurie nelcbci skiricrsi nuo metalq ir nemetolq, bet turi tokiq sovybiq misin!, vcdinomi pusmetclicris. Deiineje pusdje nuo pusmetoliq escntvs elementqi wa nemetaloi.

G.up6s, turini'ios kitohus povodininusl Grupds

I

turreds Glup6B pdvddinimca

glupd

lI g.up6

grupA 0) srup6

iclEinioi Eotcloi (ir, p. 54-55)

Sorlriniq renilt netoldi (ir. p. 56-57)

Vtr

lldos€nci (rr.

VItr (drbd

Inertin6s duiog (tr. p. 75)

p,

Neorgcnine chemijc

Vcndenilis

Neorgcnin6 chemiicr nogrin6jontis visus elementus ir jq - mokslos, junginius, i5skyrus tokius, kurie sudcryti ii susijungusiq onglies oto-mq grcndineliq (Zr. organin6 chemijcr, p. 76-9l). Neorgoniniq eiementq ir junginiq sovyb6s bei reokcijos kintq tom tikru d6sningumu pogal perioding lentelg, PerZvelgdomi grupes* ir periodus*, gcrlime cpibldinti cheminius elementus,

Vqndenilis (H,), kurio qtominis skoidius* yra vienetos, pirmcs, pcts lengviousics periodines lenteles elementqs. Iis lqbiqugiqi poplitgs Visctoje. Tci dviotom6s*, bekvcpes ir degios dujos, kuriq Zemdje yrc tik junginiq pcvidolu. Vqndenilis gcunqmcs id gcmtiniq dujq crbo vcndens gcry, esant qukitqi temperctflroi, crba vir5 kqtalizctorious* leidZiqnt vqndens duicrs* ir gorus. Tci reduktorius*, degcntis ore Sviesici melsva liepsnele. Pakoitintos vqndenilis recguojc su dcrugeliu medZiogq, povyzdiiui, su notriu, sudcrydcmqs notrio hidridq (visi junginici, sudoryti i! vandenilio ir kitq elementq, vodinami hidridais). Vqndeni.lis noudojamcs, pavyzdZiui, gomincnt morgarinq (Zr. hidrinimas, p. 79) ir omonickq (ir. Hcberio bEdqs, p. 66), tcip pot kcip rqketinis kurqs. Dcr Zr. p. I03 ir 105.

Pdgrindinidi periodings lentel6s d6sningumqi

nektonss molehrle

mos prddndd sovo elektronq, Vondenilio jonui susijunsus su vandens molekul6mis, sounomds hidloksoDio io.ds'. Iei yrd hidloksonio joDq perteldiu!,

tnpdlds pdsiddro !og!tus,

Reckcijq prognoz6

monstruols, koip gcrlimc qpibudinti Sios knygos neorgqnines chemijos skyriuje kiekvienci elementq grupei* cezio tedktingumq*, kci jis reoguoapibUdinti yro ivcdcs ir lentele, ku- jo su icltu vondeniu. rioje cpibendrincmos kai kurios lios grupes elementq scvybds. Po lentele yrcr melyni kvadratai, kurie i5ry5kina scrvybiq kitimo d6sningumus einant grupe iemyn. Po ivcdo apibudinqmi iymiousi grup6s elementai. Inlormccijos dpie kilq grupes ncriq savybes gclimo gauti ncgrin6jcnt bendrus recktingumo* d6sningumus eincnt 'A!rlot.!htr, 37j AniiotrdB, 16; Borin!!, 37 (Eor6); cnpa. 5l; Iiortnl. .luoLrds, io!iu., 34; PsioddE 50j R€dLrbgddr, 44; R.dul-toriu6, 34.

13; l(driiotrd., 16;

O&!idG, 69; Ok6idd-

rHidroksidqs. Junginys, sudorytcs ii t hidroksido jono (OH-) ir kcrtiiono*. Tirpclci. kuriuose OH- ionu vro dcugiou negu H- jonq, vadincmi boz! nicis (Sarminiois). Dcugelis hidroksidq yrc netirpris vondenyje, pvz., gvino (II) hidroksidcs (Pb(OH),). I srupds hidroksidoi ir koi kurie kiti hidioksidoi yrc tirpus vandenyje. izotopqs*. turintis vienq protonq" iI .Tritis (T. orbo lH). zmosus. serio-nris vienc neutronq*. Gqmtiniqme von- Vqndenilio izotopcs, clerulyle lo YIq U,U1Cb7o. Vqndens sudorytcs i5 vieno molekul6s, sudorytos i! deuterio, protono* ir dviejq vcrdinamos deuterio oksidu (D,O), orbc sunkiuoiu vqndeniu. Sun-kusis neulronq*. Jis lqbci vonduo ncudojcmcs brcnduoliniuo- retas, galimo gauti su tfCiu turi se reckloriuose greitiesiems neutro- brqnduoliniuose re- Vaiauo vqndens molecldoriuose. Tritis rc- nedduq noms suletinti. kuliq, furiq vdndenilio oVandenilio peroksidcs (H,O). Klcmdiocktyrnrs, spindu- atomoi pqkeisti lrilio Toki vdndeni pus skystis. Jis yrq vcnderilib oksidcs liuojo betc dcrleles dtomois-. pqskirid sydylojdi, noreddmi nustc'\'ti, ir loboi stiprus oksiddtorius*. Jo tirpc- (tr p. 14-15). kiek skstiq prdtelo Jos noudojomcs koip bolinondioji ir psciento orgonizmu.

I 9rup6, Sorminici metqloi Periodines lentel6s I grup6s elementoi vodinqmi icrminicis metalcris,. nes visi jie reoguojo su vondeniu, sudorydcmi iormus. Jq chemines sovyb6s pono5ios, o Iizikines kinto tqm tikro seko. Koi icurios jq sovybes pcrteiktos lentel6je.

.Nqtrio hidroksidcrs (NcrOH). orbc kqustine sodcr. Bolto, tyitcnti" kietq mediiogc, elektrolizds" budu gounoma i3 slrymo. Stipri bcz6*, reoguoio su drgitimis, sudcrydoma natdo druskq* ir vcndeni. rNcrtrio karbonqtos (Ncr,CO"). Bcrlto, kietc, tirpstqnti vcndenije riredZiogc. Tirpolos bozi.nis. Jos kristolohidrctas (No,CO^'I0H,O Zr. p. 93) vodina- sodc. Toi bolti, ore moi plcr'uncrrirqja diilcntys* kristqlqi. Gounqmq cmonickui, vqndeniui ir natdo chloridui reoguojcnt su onglies dioksidu.

Kcrlis (K). Periodinds lentel6s I grup6s elemenlcs. Kolio junginiq rcndamo iuros vandenyie ir ckmens

druskoje (turi kqlio chlorido - tcip pat Zr. nqtris). Kolis eleliroliz€s* brfdu gaunomcs i5 iilydyto kolio chlorido. Tci lcboi chemiikci cHyvus metclcs, energingai reqguoia su chloru ir vqndeniu (ir. Iygti lidiui. pckeisk K vietoj Li). Jo pcncrudojimqs ribotos, bet kci kurie iunginiqi lcboi svcrbus. Kotio redkcijo su vqndeniu. lis greildi plaukioio vondens DovtuSiumi, isskjJdonds Iiek dqus !ilumos, kad uisidesd susidorgs voDdenilis

!'

Kqlis

degdt

Pincetu

60

liepsns, Metolinis

puslcrpiuose yrc dcugicu informaciios

filg;e,dvieiuose r.-ri ;' ;'t i,,.gi.;,," s;^ .r.-..r-; l- r;fixu; r .Litis(Li). Mcziqusici oktyrrus I gru_ p6s elementcs. Kortu tci Iencrurcrusiq

cpie lit!, nctr!,'

.Natrio vqndenilio kcnbonct

soeiqjq

Du ongdes oloma. su'ungli dvigubuoiu o trigubuoju rGiu'. Lorp por vdd ndmi runkcine grupe.

oAromcrtinicri junginioi. Orgcninioi junginioi, turintys benzeno Ziedq.

yrc ieii onglies otomci, bet jis skiriosi nuo clilotinio iiedo, nes rySioi tcrl] iiedo onglies qtomo nero nei viengubieji, nei dvigubieji, todiou tcryiniai pcgol jq i.lgi ir reok-

BeDzeno iiedc golimd povoizduoii dviem bn-

Jome

. Stereochemiic. Triiq motovimq (3-M) molekuliq strukturos tyrimos. Pclygi-

nus loboi pono5iq organiniq molekuliq, t. y. stereoizomerq 3-M slrukluras, g(tlimc pcrstebeti jq skinumus. Molekul6s 3-M strukttro dcZniausici porodomq stereochemine fotmule* i5sid6stymo - otomq erdveje diogrcmc.

'\- |

t::

ono.ia otoaus yrotorou-u, J.]J vienqubuju L dvisubuju -y i I n^; l"i sr," e e.F,,s or . unqronlys

trondi soLi loisvoi judeii.

Melano stNkt[rine lormul6'. Supoprosiinto moletalEs versijo nerodo otomq

V

3M ifsidestymo.

.Izomercri. Du qr dcugiou junginiq,

kuriq molekulin6

'ltorbomtdi, 65i (ovolentinidi julqinicl dvisubdsis rylys, l8r Molekutine tormut6, 25i Oksiddi, 6!j Srereochemine ro!, mule suhumpintc strukh.ina lormu!6 26j Viergubdsis rylys, 18.

.Homologind eil6. Orgoninir.l iungini\+ grupd, kuri podid6jo, koskort pridedont CH, grupe. Visos eilds (iSs\.'nrs alkonus') toip pof turi Iunkcines grupes, pcrvyzdiiui, crlkoholicri* hidroksilo grupg GOH). Homologinds eiles noriq chemines sorAbds ponc5ios, bet {izikin6s sovyb6s keibicsi molekuldms did6jont. Homologin6s ejles ncricri turi bendrqjq lormulg.

.Stlukturiniai izomerqi. lunginici, tudntys tq pcrdiq molekuling, bet skirtingos struktr[ines lormules* t. y. skirtingcri i5sid6st9 crtomoi. Molekuline" C.H.O folmulc olspindi dvi shrtin' oos sirukinri$s'f ormules'. CH3CH'OH

cHscH'oH) Bendroii dlkoholiq'

lormul€ }rd C!H,..,OH (crd

n

ongDes dto-

.Slereoizomerqi. Junginici. turintys tq poeiq molekuling lormulg* ir qtomq grupes, bet skirtingq 3-M i3-

Alkenci

Alkenai

Alkdnqi, crrbo pcrrcrfinci, yro sotieii* crnglicvcrndenilici* ir alifotinici lunginicri*. fie sudoro homologing eilg*, kurios bendroii forgulg- f.o C"Hr"*,. Diddjcrnt molekulei keidiasi jq fiziki.nes scrvybes

Alkencri, arbq olefinci, yra nesotieii* angliqvqndenilici. ir alilot! nici junginici*. Alkenq molekulese torp cnglies ctomq yro vienos or dougiou dvigubqiq ry5iq*. Turintys vienq dvigubqjl ry3i sudcro homologing eilg*, kurios bendroii lormul6* C"Hr". Didejont molekulei loipsnilkci kinto fizikinds scvybds (Zr. Zemiqu).

(zr. zemlou).

{]kg1cj frc nepolin6s molekul6s*. }ie dego ore, sudorydcmi cnglies alotsj$,e ir vondeni, recguojc su hclogeniis*, kitois otzvilgicis jie yro chemiSkai neoldyvus. ISskyrus metonq, visi gounami i5 ncftos*.'Alkcnoi naudojomi koip kuros, tcip pct kitq -LaZicgq, pvz., plosii\, gomyboi. oMetcrnos_,1QHo). Pc- .Etqncs pot Toi nos

Dujos,

bekvo- kurfi+ ku-

\zt.

hcr-

dau-

nq

reokciios, susidcrro polieteno poli meros (polietilencs). Jis naudojqmcrs plosiikq, elqnolio ir kitq orgoniniq cheminiq medZiogq gcmyboi.

iS

sq1ry-

b6s

metc-

h-

no,

toms

oCikloqlkqnoi. AJkcnq molekules, kuriq onglies otomoi yrs susiiungg i Ziedq. pcwyzdZiui, cikloheksanos oPqkeitimo reckcijc. Beokcijc. kurios metu crtomcs crbcr funkcin6 grup6* pokeidiomc kitu stomu arbcr funkcine gmpe. Sodiqiq iunginiq*, pvz., olkcnq. molekulese goli lykti pckeil timo reokciios, todiou niekodcr priiungimo recrkcijos. 'Alildriniii jursiniii

dojamos propcnonui ir poli(propenui), vo-

/

dinqmom polipropilenu, gaminti.

.Priiungimo reakciios. Reokcijos, ku.Hidrinimas. Prijungimo reckciic, doms vykstqnt i! dviejq molekuliq gou- rioje vcndenilio crtomci prisijungic junginio* molekulds nqmq vienq didesn6 molekul6. Vienq pne iS iiq molekuliq turi buti nesodioii' (turi dvigubqji orbq trigubqii. ry5i.

che-

p. 76). Iq scvybds pcnoj kitq crlkcnq scrvybes.

(Zr. pcv.

Sios

Alkenoi yrc nepolinds molekul6s*. Jie degq rukstdndio liepsnc, esont deguonies pertekliui gqli buii visi5koi oksiduoicmi* iki onglies dioksido ir vcrndens. Alkenoi yro chemi5koi oktyvesni uZ crlkonus, nes pde dvigubojo rySio gcli rykti priiungimo redkciios. Alkenoi gounomi krekinguolcrnt* olkonus, jie noudoiomi dougeliui produktq gcminti, lskoitont plcstikus ir ontilrizq. t(oi kurie viroEtencs (C,H,), qrbq elilenqs. Popros- oPropenos (C.H"), or(Zr. propilencrs. Alkelentelg oukB- bc iicrusicrs c'lkenos i5 poupropeiiou). Tcri bespclv6s, sclsvo kvqpo nu qtstovcs. Tqi bespolves dujos, noudujos, su jomi! vykstc prijungimo

ftijunsimo reqkcija

'/

Uhloro dtomos pd-

t

Sio iipo ledkcijd vyksto promoniniu biidu Spolvos pokiiu noudojomdsi oipoiislont nesoeiuo- morgsrinq.l.y' sukielindnl olejq qrbd $mljnius riebolus. {Sie oliejdi yro nesoli€ii junsinioi', bet sius junsinius., tokius ksip slkendi-

Chlormetonos chloridos

76: Anglidvdndenilioi, 77j lendloji lormuL, tuntrcina g.up6, 77 (Homologine eib): H,tosendi. 72: 'Mole[ulino lor6u]6. 26: Ndlto, 84j Nepolin6 hol6kut6, tgj sorieji junginidi. iz; 'sr*lti,r,,J ii.i,,ia i"u"-p_t"t. zo.

'Alildlinioi junsinidi. ?6i Arslidvdnd€njlidi, 7?: D€rdroji lorhule. 77 (Homoloqh6 eile)j Dvlgubddis ryBys. 18. (t€tingds, 84; Molokulilc lodul6, 26: NepoUnE FoleldL, 19 (Poline bobLula); N€soti.ji junsinidi. ?7; OLsiddcijc 34j Poli roi 86: Sotieji ilnginioj Stnlhlrine lobule (sutnmpintd), 26; Trigubd6iB ryiys, 18.

Alkinci

I Kitos homologines eiles

Kitos orgcniniq junginiq grupes Alkinci, crbq ocetilenqi, yro nesudcro clilcrtiniq junginiq* homosotieii* (kiekvienoje molekuld;e logines eiles*. Kiekvienos otitinkcyrc onglies onglies trigubcsis mos eiles nqrioi turi tg pod.iq ryiys.) ir alifctinici' iunginiai. funkcing g!upe*. iq sovybds pcrJie yro cngliavandeniliai*, sudoncslos. ro homologing eilg*, kurios ben- oAldehidoi. Junginici, kurie tun droji lormule* C,Hr"_r. Alkinor funkcing -CHO grupg. Jie su

I

vilinildo heqintuvAlis.

nesmruwns, ll1il".llTlir llll

.Mdtdvimo (voliumetf n6s) korb(

o

.oeionsr.ccrrs obo r€

kojrjnt.

ftt's"dd"ki"

ismdiiyli lirpolus.

oo6ra

400'c rikroje poderyje. .Rept6s. Noudojomos kdriliems ddiktdns pdinti. V

""'"''tlihc

20 30cnl

ldih.ti. Y

ff:l",T'ii:,

rV

I

.Trikoiis. Noudojomds kdiiindnt iislius* kolbos ir i. l. l /-'t okIras.' _,-\l Golimos Il Golimos tdlpos ll Ir m' ml '00

ilrl-'-

v6UgJns

[]|l

:"ilt t

til.-l'

Golinos

.Slovos m6ginluvClioms. Noudojomos keliems n6sintu-

I

ouKscror

li+snos kotbo

loilomd iivirtinto loikiklyje.

koitinont liepsnoje, dtliekdni che' ni i dpverstq dujq cilindrq (;r min? reokcijq drbd perkeliqni h6- onslies dio}sidds, p 102). Tdip pal Sie inddi naudoioni, l
.Perkditinlieji gdrdi. Gdroi, kuriq temperoturo auk!tesne ui I00 'C (tdip pst ir Celsijaus temperotnrq). .pismenids Medzioso, sureikionri sporvq aDsdrqms

'iit"Tijl5:1::*J:;i1",:"r;igfiT1.i$:'J"*

in4 (poprcstdi isyddmos mtulio lomq).

lie susidoro kaitinont vondens gdrus, esdnt slegiui.

mihe- ddq ddi:r'li.

gyllrnons Dirbrinidi pigmentoi yrd nelirpus

lioi. noudojoni do:ons-saminti, piqstikdn! 41 0ndrctuotds)j

(rr p.5l).

.Vulkonizdvimds. Nalurolaus kouiiuko (squto ii ldtekso) kditinimos su siero. Vulkonizuotos kduiiukos vddinomos sumo ir yrd kielesnis, tompres' nis. noiiou jqutrus tempeEturos pokyiioms negu ndl,lrdlus }duniukos {juo dousiou ndudojomd sieros, juo didesnis skinumds). Tqip dtsitinko del lo. kod sieros otomsi sudoro iunslis ldrp povieniq kdutiuko nolekuli,-r snndinirt (iL p. 87).

sudor]'li pbvelg. kuri nugoli troukos jegos ldrp povirsiuje esontirt molekulirl. Del poviriiou iiempimo povienis sksdio loios uZimd koip solimd mozesni

rr

'B6wn.leais 4l ldbhidridd6): Ircrtn.' dujo!, 7s; I(orcziid,gsj lcisrdlohi&drd., OkEi.ldcijd. olsjdotorius. rduLlorius. 34j Poline'tzdcird. polimeld. 86

.Plosiiskqs. Mediiagos sdvybe buti iltemptoi. Chemijoje lis terninds vortoiomos metoloms, kuriuos soliho Glemptj i vielq, pvz.. vori. opibudinti. Ivoiriq med;iosq pldstiskumds nevienodos

koksos

ii kolkokmenis rqo qelezies

toliqvos.

37j

,H;i:itrI:',',1i*x[':]i:g:*;:ffi::ii'i,:i;,s:,1i1i11""T,,it;lil',ii,;ii 5i-e'ro'

/ ,a

Er

c-r'i-o"

z: 4

Mediicgq, simboliq ir lormuliq rodykle Toi visq iunginiq. kurie buvo

opibudiiti orbo pqreikti koip povyzd2ioi ndarineidnr chemines reokc'ias. ro. oyKe. Ii pJodeclomo sdrqsu, sorqiu, ki,riome lr prcdedomo kunome pcteikiomi pcteikjomi visi vi"i sioj! iioje i, knygoje p@odbti cheminioj simbolioi simbotioi ir lrkld. L fomules. lomul por duodsmos to rdrp pol ldrp lo junginio etemenro povodininos. DidZiosios rqidds lunginio drbo elemenro rdides iidne sdrd4e vro Dd svdrbesnes svdrhpc, iidme sqroie y. kiekvien; uz mozqsios. mozqsros, r. t, y, kiekvieno erenenro elemento j".si"i"i iundinioi isr"*o*i iildikdhi viar ;;i;j". i';;,1#;;: Povyzd;iui, aH-'b;j#;:11i"*-CHpH (;etonolis "iunoj. ro rosomos pne c (dnslies) iunsiniq pries co (kalc . pualapjdj, tariuose sie juneinidr:lgl9:.lunsmy,s) pomrneu, psterkrcmr povadiru_mq rodykl€jo {prodeddnr p. I lg). qtspousdinh ryslesniu irjlru (pvz., zs). visodo rodo. klr ll:Ldll_tl .st,+i yro.trejopi. Tie, kurio so]imo r Iie.. kune orspdusdinri pdprdsru arifiu (pvz.. 82), rodo, kur juneinys lgglll,'l ig lylg'.9 lpibrerims. pd-mrnerds pop (lomd. plslopiq numerioi,_otspsusdinti ku\Fyw (pvz.. J1), rodo ruos puslopjua, t