Algis Skačkauskas Tapyba Katalogas
Vilnius 2010
UDK 75(474.5)(064) Sk-05
Parodų rengėjas
Paroda
Algis Skačkauskas...
391 downloads
1264 Views
5MB Size
Report
This content was uploaded by our users and we assume good faith they have the permission to share this book. If you own the copyright to this book and it is wrongfully on our website, we offer a simple DMCA procedure to remove your content from our site. Start by pressing the button below!
Report copyright / DMCA form
Algis Skačkauskas Tapyba Katalogas
Vilnius 2010
UDK 75(474.5)(064) Sk-05
Parodų rengėjas
Paroda
Algis Skačkauskas Tapyba Koncepcijos autorė, kuratorė ir tekstų autorė Raminta Jurėnaitė Parodų ekspozicijos VDA ekspozicijų salė Titanikas, Vilnius Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas Antano Mončio namai-muziejus, Palanga Parodų eksponavimas Raminta Jurėnaitė ir Heinz-Hermannas Jurczekas
EKSPOZICIJOS
ISBN 978-9955-854-92-0
RĖMĖJAI
Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja paveikslus skolinusiems: dailininko šeimai, Modernaus meno centrui, Tadui Vėbrai, Jonui Žiburkui, Vladislovui Moliui, Pranui Morkui, Rolandui Valiūnui, Viktorui Musteikiui ir Trinkūnų šeimai. Dailininko šeima nuoširdžiausiai dėkoja Ramintai Jurėnaitei, Tadui Vėbrai, Antanui Lukšėnui ir Audriui Dzikarui.
Užklotas Jieznas, Stakliškės ir Vilnius! Ir tuoj, o gal rytoj Lelijom paminėtom vemti Pradės išvardintų kaimų poetai. O aš, iš seno pirmo buto Ištiesęs ranką, o jeigu laiko būtų, Surinkčiau tas balčiausias lelijas Ir kam gi, jei ne Tau, Padovanočiau... „Lelijų sniegas“, 2002 Algis Skačkauskas išėjo „baltom lelijom prisnigęs“ aibę kūrinių, nes jo meilė tapybai buvo nepasotinama. Visur ir visada – pirmojoje dirbtuvėje Grybo gatvėje, aplūžusio medinio namo rūselyje Antakalnyje, Šeškinės penkiaaukščio ir Tuskulėnų daugiaaukščio butukuose, paverstuose dirbtuvėmis, tėviškės sodyboje ir išvykose – jis tapė be pertraukų, veržliai ir temperamentingai. Niekada nepritrūkdavo siužetų ir motyvų, kaip ir neprarasdavo džiaugsmo pačiu tapymu ir potėpio ekspresija. Visuose darbo kambariuose aplink jį tvyrodavo aliejinių dažų ir terpentino kvapas, apsitaškydavo grindys, kaupėsi didžiulės ir mažos drobės, šūsnys akvarelių, pastelių, piešinių. Skačkauskas buvo labai populiarus tapytojas, ir jo kūriniai greit iškeliaudavo, pasklisdavo po žmones, patekdavo į kitas šalis. Kolekcininkų ir tiesiog meno mėgėjų, galerininkų, draugų, giminių išsineštus kūrinius labai greitai pakeisdavo nauji. Rodės, kad paveikslai pilasi iš gausybės rago, gimdami taip natūraliai, kaip auga žolė ar noksta obuoliai. Visi su juo bendravusieji nepagalvodavome, kad šitaip intensyviai dirbdamas Algis alina save, nes jį tik tokį pažinojom... Be tapymo, Skačkauskas rašė eilėraščius, tiesa, tik protarpiais. Menininko tapyba ir poezija glaudžiai susijusios, nes visi paveikslai – literatūriški, o eilėraščiai – tapybiški. Susipina ne tik jų motyvai, įvaizdžiai, bet ir nuotaikos. Algio kūryba mums pirmiausia asocijuojasi su gyvenimo džiaugsmu, gaivališkom šventėm. Persikėlęs iš kaimo į Vilnių, jis niekada nenubrėžė griežtos ribos tarp valstietiško ir miestietiško gyvenimo būdo ir pasaulėvaizdžio. Po studijų Dailės institute (baigė 1983 m.) į meninį gyvenimą Algis Skačkauskas atėjo kartu su Audrone Petrašiūnaite ir Vygantu Paukšte. Jų tapyba siejosi su 5
lietuviška ekspresionizmo tradicija: ji buvo veikiama tuo metu Europoje populiaraus neoekspresionizmo, ūmiosios tapybos, transavangardo bangos ir individualios mitologijos paieškų. Tuo pačiu metu šiems trims dailininkams buvo svarbu nykiai ir pilkai sovietinei tikrovei priešpriešinti vaizduotės ryškiai nuspalvintą poetišką savąjį pasaulį. Kiekvienas jų to ėmėsi savaip. Petrašiūnaitės kaimo sodybų interjerai, užlieti saulės šviesos, tirpo, dematerializavosi suraibuliavę šiltomis žėrinčiomis, perlamutrinėmis spalvomis. Paukštės arkadija – mėlynai žalios ir violetinės pievos bei žvėrių figūros jose – buvo abstrahuojama į plokščius siluetus ir kontūrines linijas. Tai veikė kaip lakoniški ženklai. Skačkauskas sukuria turtingą, labai savitą ikonografiją ir įkūnija ją neoekspresionistų pamėgta dinamiškų spalvingų derinių skale, kurios pagrindas – tamsių ir ryškių spalvų kontrastai. Jo drobėse, juodame ir pilkame fone, veržliai ištrykšta švytinčios geltonos, raudonos, purpurinės, žalios ir mėlynos spalvos, kontrastuodamos ar susiliedamos. Ne mažiau svarbus vaidmuo tenka juodos ar kitos spalvos kontūrinėms linijoms, vedamoms ekspresyviu potėpiu, raiškiomis faktūromis. Spalva ne tik tapyboje, bet ir poezijoje akimirksniu pakeičia viską: eilėraščiuose kalbama apie „mėlyną rožinį“, „mėlyną pieną“, „juodą upę“, „violetinę drapaną, išskalbtą ašarom“, „apšiurusį auksą“. Nėra ribos tarp spalvos vaidmens eilėraštyje ir paveiksle. Sodybose, mažuose miesteliuose ir atokiuose miestų kvartaluose tekantis kasdienis gyvenimas jo sukurtuose įvaizdžiuose susipina su mitais, bibliniais siužetais, istorija, svajonėm ir sapnais. Galvijų ganymas ir skerdimas, avių kailių lupimas, žemės ir amatų darbai, patiekalų tiekimas į stalą, taip pat kaip ir muzikavimas, tapymas, šokiai, paverčiami iškilmingais ritualais ir procesijomis. Kiekviena vakarienė – puota, vyno gėrimas – bakchanalijų svaigulys. Valstiečiai, mėsininkai, batsiuviai, muzikantai, nuotakos, modeliai, mūzos ir paleistuvės apsiaučiami prašmatniais ryškiaspalviais drabužiais, apkaišomi žolynais, gėlėmis, už ausų jiems užkišama vynuogių kekė. Skačkausko, panašiai kaip ir jį žavėjusio Marco Chagallo, paveiksluose vaizduotės dėka skurdi realybė pavirsdavo poetiškais ryškių spalvų reginiais. Iš Chagallo menininkas pasiskolindavo ir kai kuriuos veikėjus: muzikantą su smuikeliu, žydus prekeivius ir amatininkus, besimylinčiųjų poras ir pagaliau didžiulį gaidį – pakylėtus nuo žemės ir skriejančius virš jos. Skačkausko paveiksluose tie patys motyvai praranda Chagallo prisiminimų efemeriškumą ir atrodo daug jutimiškesni, kupini gyvybės syvų ir energijos. Viena pagrindinių Skačkausko tapybos ir poezijos temų – menininko būtis. Paveiksluose dažnai vaizduojami keliaujantys arba vestuvių muzikantai, tapytojai, 6
poetai, kaip ir jų mūzos, modeliai bei patys kūrybos instrumentai: smuikas, akordeonas, klarnetas, fleita, varpelis, paletė, knyga. Visi personažai įsikūnija dualistiškuose vaidmenyse: grožio kūrėjo, įkvėpto mūzų lyrikos, linksmo lėbautojo ir vargano aklo klajūno, apsvaigusio satyro. Daugelis klasikinės ikonografijos siužetų taip pat yra paslėpta užuomina į menininko vaidmenį, pavyzdžiui, Ledos motyvas. Tai byloja ir eilėraščio eilutės: Senas gulbine, rinkis ir aukis, Eik šokdinti liūdnąją Ledą. Skačkausko tapyboje menininko pašaukimo, vyno bei kūrybos svaigulio tema glaudžiai susipynusi su atgailaujančio nusidėjėlio ir meilės temomis. Svaigulys varijuojamas visomis tonacijomis. Linksmai, ironiškai: Bėgo žolė nuo manęs Kai gulėjau girtas Vieną koją pakišau Ir žolė apvirto Liūdnai, ilgesingai: Ateiki, mieloji, Nusnigtu sodu, Meilės dainų negirdėjusiu, Tik šuns ilgesingo kaukimo Sugėrusiu aidą. Tik mano šveblenimą girtą Reneto medis girdėjo, Kad šaką nulenktų žemiau. Menininką supanti aplinka visada nekasdieniška ir išskirtinė: sodai, žydinčios pievos, prabangiom draperijom dekoruoti interjerai. Ir tik viename vėlyvame paveiksle 7
dirbtuvėje priešais tapytoją, stovintį su palete, atsiranda didžiulis narvas, kurio reikšmę sunku nuspėti. Tapytojas stebi gyvenimą? Ar gyvenimas atsidūrė narve? Į šiuos klausimus veltui ieškotume atsakymo. Panašiai kaip ir žiūrėdami paveikslą, kuriame už bohemos atstovų, siurbiančių vyną kavinėje, nugarų pro langus atsiveria vaizdas į Golgotą su nukryžiuotaisiais. Svarbų vaidmenį Skačkausko kūriniuose vaidina gamta. Paveiksluose ir eilėraščiuose emocinė nuotaika sukuriama pasitelkus romantiškus sodo, eglyno, pušyno, beržyno, karklyno raizginio, žaliai suvešėjusių ievų, gelsvai žydinčių akacijų, pelynų, lelijų, kalijų, nasturtų įvaizdžius. Upės jo paveiksluose nusidažo vaivorykšte, jūra – kraujo puta, pievos pražysta darželio gėlėmis, žvaigždės žiba tarp šakų, kilimai nubarstyti uogomis, – taip herojų aplinkai suteikiama pasakiškumo. Ypatingas vaidmuo tenka mėnuliui. Šis stebi veiksmą iš aukštai, o kartais nusileidžia viršum vaišių stalo, lyg sumanęs paragauti vyno ar kaip kaukėta būtybė žaidžia pavojingus žaidimus su žmonėmis žemėje. Tik dabar, Algiui taip netikėtai išėjus iš gyvenimo, pradedu suvokti, kiek daug jo kūryboje šalia džiaugsmo išraiškos buvo dramatizmo, apmąstymų apie mirtį, ankstyvos mirties nuojautos. Mirties tema plėtojama daugelyje jo kūrinių. Jis tapo klasikinius siužetus, pvz. Marato mirtį, Salomėją su Jono Krikštytojo galva, nužudymą interpretuodamas kaip tragišką, agresijos kupiną veiksmą, sumišusį su patosu. Vaizduojamos scenos panardinamos į juodus šešėlius, besigrumiančius su purpuro ar geltonos spalvos gūsiais. Skačkausko kūryboje nuolat pasikartoja duobkasių motyvas. Vaizdingose scenose susipina kasdienybe tapęs ritualas, mirties neišvengiamybės suvokimas ir negalėjimas su šiąja susitaikyti. Taip gimsta scenos su siurrealistiniais elementais. Pagarbiai apie moteris Kalbėjo tąryt duobkasiai. Nepamenu, ar tu tada kasei? Ofeliją pro šalį nešė upė, Pakrante bėgo išprotėję šunys, Visi – su akiniais nuo saulės. Dantų protezai – saujose. „Kapinės prie upės“, 2001
8
Tapyboje duobkasių tema taip pat vaizduojama literatūriškai, bet svarbiausias vaidmuo čia tenka spalvų dramatizmui ir potėpio bei faktūros ekspresijai. Galvijų skerdimo, avių kailių lupimo scenas taip pat galima interpretuoti kaip gyvos materijos laikinumo alegorijas. Atidžiau pažvelgus į Algio kūrybą, nerimas dėl gyvybės trapumo ir mirties nuojautos užuominomis atsiskleidžia ir daugelyje bakchanalijų scenų bei vitališkos gamtos įvaizdžiuose. Čia Skačkauskui pavyksta perteikti ypatingą būseną, kurioje gyvenimo džiaugsmas kaitaliojasi su liūdesiu, šiurkštumas – su švelnumu. Paveikslai ir eilėraščiai pagrįsti tais pačiais jausmų prieštaravimais. Dieve leisk kuo ilgiau gyventi Drugeliui Vakarienei suradusiam paskutinę gyvą pleiskaną atlape Dieve Leisk kuo ilgiau gyventi Žaliai muselei Įsipainiojusiai mėlyno rožinio kilpose Leisk kuo ilgiau gyventi Blakei užmigusiai kalijos įsčiose „Uždengtas karstas“ Kai išėjo Algis – dar vienas iš mano jaunystės bendrakeleivių, pasijutau kalta. Kodėl nuskubėjau kitur, užsimiršau, dariau nebūtinus darbus, leidau valandas ne su tais, kuriais reikėjo? O jam, tokiam talentingam ir savam, pritrūkau laiko. Juk jam iš manęs nieko daug nereikėjo. Gal tik trumpo straipsnelio, recenzijos, su meile surengtos dar vienos parodos. Kodėl tiesiog vėl ilgiau neužsibuvom, kaip jaunystėj vienoje draugijoje? Kodėl neįsiklausiau...
Raminta Jurėnaitė
9
Just look, a snowfall of white lilies! It covers Jieznas, Stakliskes and Vilnius! This instant, or perhaps tomorrow The poets of the aforesaid villages Will start to vomit the mentioned lilies. And me, the one from flat number one Will reach down, if only time would let, And pick these lilies up, so white, And to whom, if not you, Would I hand them. “Snow of Lilies”, 2002 Algis Skačkauskas left behind an enormous collection of works – like “bundles of white lilies” – as his love of painting was insatiable. Wherever he stayed, he never stopped painting – in his first studio in Grybas Street (a small room in the basement of a ramshackle wooden house in Antakalnis), later in his flats (converted into studios) in the apartment blocks in Šeškinė and Tuskulėnai street, as well as in his country house and during his travels. He was never short of scenes and motifs; he never ceased to enjoy the process and expression of painting. In his studios there was always a strong smell of oils and turpentine, the floor was splashed with paint, he was surrounded by heaping piles of large and small canvases, watercolour paintings and drawings. Skačkauskas was very popular and his paintings spread very fast among people not only locally but also abroad. New paintings used to quickly replace the old ones, which were taken away by collectors or art lovers, gallery owners, friends and relatives. The flow of his work seemed to be inexhaustible; his paintings used to appear so effortlessly – like sprouting grass or ripening apples. None of us who knew Algis thought that he was exhausting himself by working so hard, simply because such was his nature. Besides painting, Skačkauskas occasionally wrote poems. His painting and poetry are closely related – all of his paintings are literary, and his poems are pictorial. The motifs, images and even the mood of his poems and paintings are intertwined. The creative work of Algis can be primarily associated with joy of life and vibrant festivities. After 11
moving from the countryside to Vilnius, Algis never drew a strict line between a rural and urban lifestyle and worldview. After completing his studies at the Institute of Art (1983), Algis Skačkauskas embarked on his artistic career together with Audronė Petrašiūnaitė and Vygantas Paukštė. Their creative work was related to the Lithuanian tradition of expressionism, which was influenced by neoexpressionism, rapid painting, the trans-avantgarde movement and personal mythology that were very popular at that time in Europe. Each of the three artists sought to emphasize a contrast between their brightly coloured imagination and the grey and dull Soviet reality. They all did it in their own way. The country house interiors by Petrašiūnaitė were dissolved and dematerialized into sunlight and warm, sparkling nacreous colours. Paukštė’s Arcadia – blue-green and violet meadows, figures of people and animals – was abstracted into flat silhouettes and contour lines, which acted as laconic symbols. Skačkauskas created a rich, extremely unique iconography and embodied it through dynamic combinations of colours characterized by contrasts between dark and bright colours (popular among neoexpressionists). Bright contrasting yellow, red, purple, green and blue colours intermingle and stand out against the black and grey background of his canvases. Black (or other colour) contour lines, painted in expressive strokes, as well as vivid textures also play a very important role in his paintings. Colours help transform everything not only in painting but also in poetry; thus, in his poems Algis talks about a “blue rosary”, “blue milk”, a “black river”, a “violet rag washed in tears”, “shabby gold” etc. Colour plays a significant role in both poems and paintings. In his images, scenes of everyday life in country farms, villages and remote city blocks intertwine with myths, biblical stories, historic events and dreams. Cattle grazing and slaughtering, skinning of sheep, agricultural work, crafts, food serving are depicted as solemn rituals and processions. A casual dinner evolves into a feast, wine drinking turns into a bacchanalia. Peasants, butchers, shoemakers, musicians, brides, models, muses and whores are all dressed in luxurious, bright-coloured clothes; they are adorned with verdure and flowers, with bunches of grapes tucked behind their ears. Like his favourite painter Marc Chagall, Skačkauskas was able to transform miserable reality in his paintings into poetical, brightly coloured images by the use of his imagination. The artist even ‘borrowed’ some of Chagall’s characters – the violinist, Jewish merchants and craftsmen, lovers and, of course, the big rooster – who were depicted flying up above the Earth. In Skačkauskas’ paintings these motifs lose the ephemeral nature of Chagall’s memories and appear much more sensuous, full of life and energy. 12
Many of his paintings depict a wedding or a travelling musician, a painter, a poet with his muses, models and their artistic instruments: a violin, an accordion, a clarinet, a flute, a bell, a palette, a book. Each of these characters plays a dualistic role, e.g. of a creator of beauty inspired by the lyrics of muses, of a happy drunkard and a poor blind wanderer, of a drunk satyr and etc. In addition, many scenes of classical iconography bear allusions to the role of an artist, e.g. the motif of Leda as depicted in the lines of one of his poems: Put on your clothes and shoes old swan, Get joyless Leda to dance. The theme of the artist’s vocation and of his (or her) intoxication with wine and art are closely related to the themes of a repentant sinner and love. Dizziness is conveyed in various tones. In a happy, ironic tone: The grass running away When I lay drunk With one leg I tripped the grass up In a sad, dreary tone: Come sweetheart, Along the snowy garden That never heard love songs But sucked up the echo Of a dog’s soulful howl And heard only my drunken babble That the Rennet apple Bend its branch a bit lower Artists are always depicted in an extraordinary environment surrounded by gardens, blooming meadows, and interiors decorated with luxurious draperies. However, in one of Skačkauskas’ late paintings, a huge cage appears in front of a painter holding a palette in his hands. It is not easy to grasp the meaning of this cage. Is the painter observing life or has his life 13
got trapped in a cage? It is pointless to seek answers to such questions. Similar thoughts arise while examining the painting which depicts bohemians drinking wine in a cafe with windows behind their backs with a view of Golgotha and crucifixes. Nature plays a significant role in Skačkauskas’works. In his paintings and poems, the mood is created with the help of romantic images of gardens, a fir grove, pine grove, birch grove, willow tangle, green bird cherries, yellow acacias, wormwood, lilies, calla lilies, nasturtiums, etc. In his paintings, rivers are painted in rainbow colours, the sea – in blood red, meadows bloom with garden flowers, stars glitter between the branches of trees, carpets are covered with berries – all of this helps to create a fairy-tale environment. A special role is given to the moon: it observes the scene from high above and descends over the feast table to taste wine, or it sometimes resembles a masked creature playing dangerous games with people of the earth. In Skačkauskas’ paintings and poems, not only people and celestial bodies, but domestic and wild animals as well as birds play an important role, too. Brought up in the countryside, Skačkauskas knows not only plants – and a bird for him is not a mere allegory, but a real owl or a goldfinch. Only now, after Algis’ sudden death, I begin to see alongside joy in his artistic work, a lot of drama, reflections on death, and presentiment of an early end. Many of his works convey the theme of violent death that is unavoidable for every living being. While painting such classical scenes as the death of Marat and Salome, Algis interpreted killing as a tragic act of aggression mixed with pathos – these scenes were plunged into black shadows wrestling with purple and yellow gusts. Skačkauskas’ works also feature a recurring motif of gravediggers. Vivid scenes convey a daily ritual of grave digging, a sense of unavoidable death and reluctance to deal with it. This evokes the birth of surrealist scenes. That morning the gravediggers talked Respectfully about women. I don’t remember, did you dig? Ophelia went by downstream, Crazy dogs ran down the bank, With sunglasses – all of them. Dentures – in the fists. “Cemetery near the river”, 2001 14
In painting, the theme of gravediggers is also presented in a literary style, although the main role here is given to the dramatics of colours and the expression of stroke and texture. The scenes of cattle slaughtering and skinning of sheep also imply the transience of our material existence. A closer look at the scenes of bacchanalias and images of vital nature in Algis’ paintings reveals a concern about the fragility of life and presentiment of death. In these scenes Skačkauskas managed to convey a particular state in which joy of life intertwines with sadness, and roughness with tenderness. The artist’s paintings and poems convey the same conflicts of feelings. God, let live as long as possible The butterfly Who for dinner found the last living dandruff in the lapel God, Let live long as possible The bottle fly Tangled in the blue curves of a rosary Let live long as possible The stinkbug asleep in the womb of a calla lily “Closed Coffin” When Algis (who was one of my fellow colleagues from my youth ) passed away, I began to feel guilty. Why was I always rushing around and becoming so preoccupied, why did I waste my time doing unimportant things and spending days with the wrong people? Why couldn’t I find more time for him, who was a dear friend to me and so talented? He did not need much from me – perhaps I could have written a short article or a review, or perhaps I could have organized one more exhibition of his work. Why couldn’t we spend more time in one company like in the old days? Why wasn’t I more attentive?.. Raminta Jurėnaitė
15
Aklųjų vakarienė. 1989, drobė, aliejus, 81 x 130. J. Žiburkaus nuos. Supper of the Blind. 1989, canvas, oil, 81 x 130. J. Žiburkus’ poss. 17
Café Golgota. 2008-2009, drobė, aliejus, 116 x 89 Café Golgotha. 2008-2009, canvas, oil, 116 x 89 18
Grojanti kiauliaganė. 2009, drobė, aliejus, 91 x 118 Swineherd Playing the Kit Fiddle. 2009, canvas, oil, 91 x 118 19
Gulinti mieste. 1994, kartonas, aliejus, 90 x 111 Reclining Woman in the City. 1994, cardboard, oil, 90 x 111 20
Juodas, gimdantis angelas. 1994, drobė, aliejus, 73 x 116 A Black Bearing Angel. 1994, canvas, oil, 73 x 116 21
Kardinolas. 1990, drobė, aliejus, 130 x 100 Cardinal. 1990, canvas, oil, 130 x 100 22
Katalikai iš toli. 2009, drobė, aliejus, 68,5 x 49,5 Catholics from Afar. 2009, canvas, oil, 68,5 x 49,5 23
Laiškas į narvą. 2005, drobė, aliejus, 81 x 165 Letter into a Cage. 2005, canvas, oil, 81 x 165 24
Leda. 1994, drobė, aliejus, 92 x 64. T. Vėbros nuos. Leda. 1994, canvas, oil, 92 x 64. T. Vėbra’s poss. 25
Liokajus. 1986, drobė, aliejus, 85 x 85. V. Musteikio nuos. Lackey. 1986, canvas, oil, 85 x 85. V. Musteikis’ poss. 26
Marato mirtis. 1990, drobė, aliejus, 110 x 92 The Death of Marat. 1990, canvas, oil, 110 x 92 27
Meilės medis. 1980, drobė, aliejus, 105 x 112. T. Vėbros nuos. Tree of Love. 1980, canvas, oil, 105 x 112. T. Vėbra’s poss. 28
Mieganti rugsėjo pievoje. 2004, drobė, aliejus, 61 x 125 Woman Sleeping in September’s Meadow. 2004, canvas, oil, 61 x 125 29
Moterys ir vyrai. 2008, drobė, aliejus, 89 x 116 Women and Men. 2008, canvas, oil, 89 x 116 30
Nafta. 2005, drobė, aliejus, 55 x 106,5 Oil. 2005, canvas, oil, 55 x 106,5 31
Peizažas su moline višta. 1989, drobė, aliejus, 77 x 120. J. Žiburkaus nuos. Landscape with a Clay Chicken. 1989, canvas, oil, 77 x 120. J. Žiburkus’ poss. 32
Per kraują ir vynuoges. 2005, drobė, aliejus, 85 x 116. T. Vėbros nuos. Through Blood and Grapes. 2005, canvas, oil, 85 x 116. T. Vėbra’s poss. 33
Poeto dukra. 2006, drobė, akrilas, 65 x 50 Poet‘s Daughter. 2006, canvas, acrylic, 65 x 50 34
Pora. 1986, kartonas, aliejus, 101 x 80. J. Žuburkaus nuos. A Couple. 1986, cardboard, oil, 101 x 80. J. Žuburkus’ poss. 35
Stirna prie kapo. 2009, drobė, aliejus, 60 x 80 Roe-deer by a Grave. 2009, canvas, oil, 60 x 80 36
Sutemos. 1982, drobė, aliejus, 59 x 78. P. Morkaus nuos. Dusk. 1982, canvas, oil, 59 x 78. P. Morkus’ poss. 37
Šuo parnešantis žąsį. 2005, drobė, aliejus, 92 x 116 Dog Bringing a Goose. 2005, canvas, oil, 92 x 116 38
Vakarienė mėnuliui. 1991, drobė, aliejus, 80 x 100 Supper for the Moon. 1991, canvas, oil, 80 x 100 39
Vilkė. 1988, drobė, aliejus, 60 x 81. Trinkūnų nuos. Female Wolf. 1988, canvas, oil, 60 x 81. The Trinkūnas family’s poss. 40
Vynas pakalnučių pievoje. 2005, drobė, aliejus, 116 x 92. T. Vėbros nuos. Wine among Lilies of the Valley. 2005, canvas, oil, 116 x 92. T. Vėbra’s poss. 41
Žaidžiantis mėnulis. 1986, drobė, aliejus, 60 x 80. V. Molio nuos. The Moon Playing. 1986, canvas, oil, 60 x 80. V. Molis’ poss. 42
Sekminės. 1990, drobė, aliejus, 130 x 100. Modernaus meno centro nuos. Whit Sunday, 1990, canvas, oil, 130 x 100. Modernaus meno centras’ poss. 43
Laimikis. 1990, drobė, aliejus, 130 x 100. Modernaus meno centro nuos. Catch. 1990, canvas, oil, 130 x 100. Modernaus meno centras’ poss. 44
Susitikimas. Apie 1990, drobė, aliejus, 74 x 96. Modernaus meno centro nuos. Meeting. Circa 1990, canvas, oil, 74 x 96. Modernaus meno centras’ poss. 45
Karanti. Apie 1990, drobė, aliejus, 96 x 73. Modernaus meno centro nuos. Hanging Woman. Circa 1990, canvas, oil, 96 x 73. Modernaus meno centras’ poss. 46
Mėsos pardavėjai. 1990, drobė, aliejus, 90 x 61. Rolando Valiūno nuos. Butchers. 1990, canvas, oil, 90 x 61. Rolandas Valiūnas‘ poss. 47
Biografija 1955 rugsėjo 17 gimė Pranapolio kaime, Prienų rajone 1974 baigė Jiezno vidurinę mokyklą 1977-1983 studijavo Vilniaus dailės institute, Tapybos katedroje; diplominio darbo vadovai – prof. Sofija Veiverytė ir prof. Leopoldas Surgailis Nuo 1986 Lietuvos dailininkų sąjungos narys Nuo 1989 dailininkų grupės 24 narys 1983-1986 Trakų 1-osios vid. mokyklos mokytojas 1988 filmo „Miškais ateina ruduo“ (rež. R. Vabalas) dailininkas statytojas 1998-2003 Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos tapybos mokytojas 1999-2008 Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokytojas Mirė 2009 spalio 23
Personalinės parodos 1986 1988 1991 1993 1995 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2004 2005
Tapybos paroda. LTSR Respublikinė biblioteka, Vilnius Dirbtinio pluošto kultūros namai, Kaunas Galerija Vartai, Vilnius Galerija Skarer, Oslas, Norvegija Galerija Šiaurės Atėnai, Vilnius Piešiniai, „Iš vienuolių gyvenimo“. Mažoji galerija, Druskininkai Galerija Arka, Vilnius Pusmečio tapyba. Galerija Lietuvos aidas, Vilnius „Misionierius atplaukia“. Galerija Getija, Vilnius Galerija Arka, Vilnius Galerija Langas, Kaunas Galerija Vartai, Vilnius Galerija Baroti, Klaipėda Piešinių ir akvarelių paroda. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilnius „Eskizai drobėms“. J. Stauskaitės dailės mokyklos galerija Koridorius, Vilnius Tapybos paroda. Stasio Juškaus galerija Vilnius ir dailė, Vilnius „Šalta veranda“. Vilniaus miesto rotušė, Vilnius Jubiliejinė tapybos darbų paroda „Aukso amžius plius“ . Galerija Maldis, Vilnius 49
2007 2009 2010
Jubiliejinė tapybos darbų paroda „Nauji darbai“. Galerija Vartai, Vilnius „Moteris ir mitas“. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija, Vilnius Iš ciklo „Abstrakcija ir ekspresionizmas – dvi Vilniaus tapybos tradicijos“. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija, Vilnius Tapyba ir piešiniai. Jurgio Baltrušaičio namai, Maskva, Rusijos Federacija Piešinių paroda. Galerija Kairė-dešinė, Vilnius
Svarbiausios grupinės parodos 1982 1985 1986 1988 1989 1990 1991 1992 1994 1995 1996 50
Baltijos šalių jaunųjų dailininkų vaizduojamosios dailės trienalė. Dailės parodų rūmai, Vilnius „Dailininkai poetai. Poezija, tapyba, skulptūra“. Menininkų rūmai, Vilnius Baltijos šalių jaunųjų dailininkų vaizduojamosios dailės trienalė „Jaunystė-85“. Dailės parodų rūmai, Vilnius Jaunųjų dailininkų tapybos paroda „Aktas“. Menininkų rūmai, Vilnius Liaudies meno tradicija XX a. lietuvių dailėje. Dailės parodų rūmai, Vilnius 14 jaunųjų Lietuvos menininkų Liuksemburge. Municipalinio teatro fojė, Liuksemburgas Šiuolaikinės lietuvių tapybos tendencijos. Kultūros rūmai, Nyredhaza; galerija Bartok’32, Budapeštas, Vengrija Lietuvių dailės paroda. Galerija Konstepidemin, Geteborgas, Švedija Grupės 24 paroda. Dailės parodų rūmai, Vilnius Vilniaus tapybos trienalė. Dailės parodų rūmai, Vilnius „Apokalipsė ir tikėjimas“. Šiuolaikinė Lietuvos dailė. Universiteto dailės ir kultūros istorijos muziejus, Marburgas; Lipės krašto muziejus, Detmoldas, Vokietija Grupės 24 paroda. Dailės parodų rūmai, Vilnius; Klaipėda, Šiauliai Velykinė dailės paroda. Šiuolaikinis meno centras, Vilnius Lietuvių tapyba. Žurnalistų sąjungos taryba, Ryga, Latvija Lietuvių tapyba ant popieriaus. Schwerinisches Palais, Berlynas, Vokietija Lietuvos tapybos paroda (Iš V. Neniškio rinkinio). Georges’o Pompidou galerija, Anglet, Prancūzija Grupė 24. Galerija SPADEM, Paryžius; municipalinė biblioteka, Tūras, Prancūzija Grupių paroda. Šiuolaikinis meno centras, Vilnius „1995: Lietuvos dailė“. Šiuolaikinis meno centras, Vilnius Grupės 24 paroda. Šiuolaikinis meno centras, Vilnius
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2004-2005 2005 2006 2007 2008 2009
Grupės 24 paroda. Galerija Plaisiren, Srokholmas, Suomija Grupės 24 parodos meno centras Arsenals, Ryga, Latvija „Ženklai“. Miesto rotušė, Leipcigas, Vokietija „Erotika“. Galerija Vartai, Vilnius Meninio piešinio paroda. Galerija Arka, Vilnius „Lietuvos dailė 1989-1999“. Šiuolaikinis meno centras, Vilnius „Baltijos menas“. Niujorkas, Vašingtonas, Los Andželas, Čikaga, JAV Lietuvos aido galerijos dailininkų kūrinių paroda. VIII Baltijos šalių muzikos ir dailės festivalis PROBALTICA, Torūnės miesto rotušė, Torūnė, Lenkija Projektas „Baimės“, VII veiksmas, tapybos paroda. Antano Mončio namai-muziejus, Palanga „Vilniaus tapyba 2001“. Galerija Arka, Vilnius Projektas „Baimės“, II veiksmas. Galerija Arka, Vilnius „Natiurmorto retrospektyva“ iš ciklo „Nežinoma XX a. Paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos dailė“. Galerija Arka, Vilnius Vasaros paroda. Galerija Arka, Vilnius 2-oji tarptautinė tapybos trienalė. Väsby Konsthall, Väsby, Švedija „Liettuan kolorismi / Inspired explosions“, Didrichsen meno muziejus, Helsinkis, Suomija „Kolorizmas lietuvių dailėje“. Galerija Maldis, Vilnius „Žiemos meilės sodai“. Galerija Maldis, Vilnius Šventinė paroda „Šviesa“. Galerija Vartai, Vilnius „Natūra“. Galerija Kairė-dešinė, Vilnius Šiuolaikinė lietuvių tapyba. Baku, Tbilisis, Gruzija Piešinių paroda P. Aleksandravičiaus 100-iui paminėti. Galerija Arka, Vilnius Autoportretas. Vilniaus šv. Jono gatvės galerija, Vilnius Baltijos šalių tapybos trienalė. Šiuolaikinis meno centras, Vilnius Tarptautinis tapybos pleneras „Nuo Baltijos iki Juodosios jūros“. Galerija Arka, Vilnius Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda. Galerija Laiptai, Šiauliai Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda „Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI amžiai“. Radvilų rūmai, Vilnius „Kai lietuviai naktį ėjo per Europą ... “. A. Mončio namai-muziejus, Palanga „Kai lietuviai naktį ėjo per Europą... “. Galerija Arka, Vilnius Vlado Žuko dailės kolekcijos paroda. Vilniaus miesto rotušė, Vilnius 51
2010
Tapybos ir grafikos paroda. Galerija Žalias vėjas, Vilnius „Abstrakcija ir ekspresionizmas – dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009“. Galerija Arka, Vilnius Meno mugė ARTVILNIUS’09. Parodų centras Litexpo, Vilnius Tapybos paroda „Linija, spalva, erdvė“. Galerija Arka, Vilnius
Apdovanojimai 1995-1997 1998 1999 2005
52
aukščiausio laipsnio valstybės stipendija Vartaų galerijos metų dailininkas VIII Pabaltijo trienalės laureatas Vartų galerijos metinės parodos 1-oji premija, „Fortūnos pirštas“ Vartų galerijos prizas „Sidabro pėda“ Vilniaus miesto savivaldybės apdovanojimas
Biography Born on 17 September 1955 in Pranapolis village, Prienai district 1974 graduated from Jieznas Secondary School 1977-1983 studied at the State Art Institute, majoring as painter; supervisors of graduation artwork – Prof. Sofija Veiverytė and Prof. Leopoldas Surgailis 1982 began exhibiting regularly 1986 joined Lithuanian Artists’ Association 1989 became a member of the Group 24 1983-1986 taught at the 1st Secondary School of Trakai 1988 worked as an art director of the film “Autumn Comes through the Forests” (directed by R. Vabalas) 1998-2003 taught at Vilnius Justinas Vienožinskis’ Art School 1999-2008 taught at Vilnius Children and Youth Art School Died on 23 October 2009
Solo Exhibitions 1986 1988 1991 1993 1995 1997 1998 1999 2001 2002
Painting. LTSR Republican Library, Vilnius Artificial Fibre Cultural Centre, Kaunas Gallery Vartai, Vilnius Gallery Skarer, Oslo, Norway Art Salon Šiaurės Atėnai, Vilnius Drawings. Gallery Mažoji, Druskininkai Gallery Arka, Vilnius Painting, Gallery Lietuvos aidas, Vilnius Gallery Getija, Vilnius Gallery Arka, Vilnius Gallery Langas, Kaunas Gallery Varta, Vilnius Gallery Baroti, Klaipėda Drawings and Watercolours. Martynas Mažvydas’ National Library of Lithuania, Vilnius Drawings, “Sketches for Paintings”. J. Stauskaitės’ Art School Gallery Koridorius, Vilnius Painting. Juskus Gallery, Vilnius 53
2004 2005 2007 2009 2010
Painting, “A Cold Terrace”. Vilnius Town Hall, Vilnius Painting, “A Golden Age Plus”. An Anniversary Exhibition, Gallery Maldis, Vilnius Painting, “New Works”. An Anniversary Exhibition, Gallery Vartai, Vilnius Painting, “Woman and Myth”. Vilnius Children and Youth Art Gallery, Vilnius Painting, “Abstraction and Expressionism – Two Traditions of Vilnius Painting”. Vilnius Children and Youth Art Gallery, Vilnius Painting and Drawing. LR Embassy in the Russian Federation, the Jurgis Baltrušaitis’ House, Moscow, Russia Drawings. Gallery Kairė-dešinė, Vilnius
Selected group exhibitions 1982 1985 1986 1988 1989 1990 1991 1992 1994 1995 1996 1997 54
Baltic Young Painters Triennial “Youth-82”. Art Exhibition Palace, Vilnius “Artists and Poets. Poetry, Painting, Sculpture”. Artists’ Palace, Vilnius Baltic Young Painters Triennial “Youth-85”. Art Exhibition Palace, Vilnius Young Painters Exhibition “Nude”. Artists’ Palace, Vilnius “Lithuanian XX Century’s Art Tradition in Lithuanian Art”, Art Exhibition Palace, Vilnius “14 Lithuanian Young Painters”. Théâtre Municipal, Luxembourg Lithuanian Painting. Cultural House, Nyredhaza; Gallery Bartok 32, Budapest, Hungary Lithuanian Art. Gallery Konstepidemin, Goteborg, Sweden Vilnius Painting Triennial. Art Exhibition Palace, Vilnius “Apocalypse and Believing. Contemporary Lithuanian Art”. University Museum of Art and Culture, Marburg; Lippisch Land Museum, Detmold, Germany Group 24 Exhibition. Art Exhibition Palace, Vilnius Group 24 Exhibition. Art Exhibition Palace, Vilnius, Klaipėda, Šiauliai Easter Art Exhibition. Contemporary Art Centre, Vilnius Lithuanian Painting. Journalists’ Union, Riga, Latvia Lithuanian Painting on Paper. Schwerinisches Palais, Berlin, Germany “Peintres de Lituanie”. Georges Pompidou Gallery, Anglet, France Group 24 Exhibition. Gallery SPADEM, Paris; Tours Municipal Library, Tour, France “Group Exhibition”. Contemporary Art Centre, Vilnius “Lithuanian Art’95”. Contemporary Art Centre, Vilnius Group 24 Exhibition. Contemporary Art Centre, Vilnius Group 24 Exhibition. Gallery Plaisiren, Stockholm, Finland
1998 1999 2000 2001 2001 2002 2003 2004 2004-2005 2005 2006 2007 2008 2009
Group 24 Exhibition. Art Centre Arsenals, Riga, Latvia “Road Signs”. Gallery Sud, Leipzig , Germany “Erotica”. Gallery Vartai, Vilnius Drawing Exhibition. Gallery Arka, Vilnius “Lithuanian Art 1989-1999”. Contemporary Art Centre, Vilnius “Tradition and Future”. Contemporary Art Centre, Vilnius “The Baltic Art”. New York, Washington, Los Angeles, Chicago, USA Gallery Lietuvos aidas Exhibition. VIII Probaltica Festival of Music and Art from the Baltic States, Toruń Town Hall, Toruń, Poland Project “Fears”, Act VII, Painting Exhibition. Antanas Mončys’ House-Museum, Palanga “Vilnius Painting 2001”. Gallery Arka, Vilnius Project “Fears”, Act II. Gallery Arka, Vilnius “Still-life Retrospective”, from the circle “Unknown Art of XX Century’s Last Decade”. Gallery Arka, Vilnius Summer Exhibition. Gallery Arka, Vilnius 2nd International Biennale of Painting. Väsby Konsthall, Väsby, Sweden “Liettuan kolorismi / Inspired explosions”. Didrichsen Art Museum, Helsinki, Finland “Lithuanian Colour Painting”. Gallery Maldis, Vilnius “Winter Love Gardens”. Gallery Maldis, Vilnius Celebratory Exhibition “Light”. Gallery Vartai, Vilnius “Nature”. Gallery Kairė-dešinė, Vilnius Contemporary Lithuanian Painting. Baku, Tbilisi, Georgia Drawing Exhibition for P. Aleksandravičius’ Centennial Anniversary. Gallery Arka, Vilnius Self-portrait Exhibition. Gallery Šv. Jonų Gatvės, Vilnius XII Vilnius Painting Triennial. Contemporary Art Centre, Vilnius International Painting Triennial “From the Baltic to the Black Sea”. Gallery Arka, Vilnius Edmundas Armoška’s Art Collection Exhibition. Gallery Laiptai, Šiauliai Edmundas Armoška’s Art Collection Exhibition “XVI-XXI Century Lithuanian Art”. Radvila Palace, Vilnius “When Lithuanians Went through Europe at Night...”. Antanas Mončys’ House-Museum, Palanga “When Lithuanians Went through Europe at Night...”. Gallery Arka, Vilnius Vladas Žukas’ Art Collection Exhibition. Vilnius Town Hall, Vilnius Painting and Graphic Exhibition. Gallery Žalias vėjas, Vilnius 55
2010
“Abstraction and Expressionism – Two Traditions of Vilnius Painting”. Vilnius Children and Youth Art Gallery, Vilnius Art Fair ARTVILNIUS’09. Lithuanian Exhibition Centre Litexpo, Vilnius Painting Exhibition “Line, Colour, Space”. Gallery Arka, Vilnius
Awards 1995-1997 1998 1999 2005
56
State’s Grant of the Highest Rank Gallery‘s Vartai Artist of the Year Laureate of the VIII Baltic triennial Gallery’s Vartai prize “Fortune’s Finger” for the best exhibition of the year Gallery’s Vartai prize “Silver foot” Vilnius city municipality’s prize
Bibliografija, autorius Algis Skačkauskas / Bibliography, author Algis Skačkauskas Eilėraščiai, Veidai: jaunųjų kūrybos almanachas, 1986, Vilnius, Vaga, p. 152-155 „Kaimo įtaka yra manyje“, Kultūros barai, 1994, Nr. 12, p. 17-19 „Paveikslas turi skambėti“, užrašė Nika Aukštaitytė, Lietuvos aidas, 1995, kovo 24, p. 11 „Algis Skačkauskas: man patinka menininkai, vaikščiojantys peilio ašmenimis“, užrašė Rūta Marcinkevičiūtė, Lietuvos rytas, 1995, kovo 31, p. 37 „Svarbu ne žanras“, užrašė Birutė Pankūnaitė, 7 meno dienos, 1996, kovo 1, p. 1, 8 „Nepastoviausias“, užrašė Audronė Jablonskienė, Respublika, birželio 6, p. 31 Eilėraščiai, 7 meno dienos, Vilnius, 1992, 2003, Nr. 566, gegužės 2, p. 6 „Dailininkai apie save. Tapytojas Algis Skačkauskas“, Lietuvos aidas, 2002, gegužės 25, p. 9 Eilėraščiai, Poezijos pavasaris, Vilnius, 2001, p. 511 „It is the process that matters...: a painter muses on the creative life, and on the problems of pursuing a career as an artist“, Lithuania in the world, 2002, vol. 10, No. 3, p. 44-51 „Labiausiai į menininkus panašūs tie, kurie su menu neturi nieko bendra: dailininko Algio Skačkausko atsakymai“, Jūratė Stauskaitė, 13 x 13: trylika klausimų trylikai vyrų, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006 Eilėraščiai, Literatūra ir menas, Vilnius, 2009, lapkričio 6, p. 1 Eilėraščiai, Literatūra ir menas, Vilnius, 2009, gruodžio 18, p. 16
Bibliografija apie dailininką / Bibliography on the painter „Pusmečio tapyba: tiems, kurie norėjo sužinoti, ar Skačkauskas vaikystėje ganė žąsis, bet nedrįso paklausti“, 7 meno dienos, 1995, balandžio 7, p. 9 S. Geda, „Klajoklė mūzų žvaigždė“, Veidai: jaunųjų kūrybos almanachas, Vilnius, Vaga, 1986, p. 139-143 E. Budrecka, „Misionierius atplaukia“, 7 meno dienos, 1997, balandžio 4, p. 9 N. Adomonytė, „Žydrasis periodas: A. Skačkausko tapyba Vartuose“, 1998, gegužės 15, p. 9 A. Uždavinys, „Kai žvėrys virsta žmonėmis: vilniečio A. Skačkausko tapyba Kauno lango galerijoje“, Kauno diena, 1998, balandžio 11, p. 22 A. Uždavinys, „Transilvanijos etiudai“, 7 meno dienos, 1998, balandžio 17, p. 9 L. Kanopkienė, „Algio Skačkausko kautynės su kraštutinumais“, Kultūros barai, 1998, Nr. 7, p. 39-40 J. Godunavičienė, „Du tapytojai ir skulptorius“, Vakarinės naujienos, 1998, gegužės 6, p. 20, 26 L. Armonaitė, „Vartai skelbia: metų dailininkas – Algis Skačkauskas“, Atgimimas, 1999, vasario 26, p. 13-14 I. Laužikaitė, „Garsus tapytojas nesigėdi kroviko darbo: parduotuvėje dirbantis A. Skačkauskas jau 57
priprato prie nugaros skausmo“, Lietuvos rytas, 1999, liepos 31, priedas „Gyvenimo būdas“, p. 1-2 R. Bočiulytė, „Geriausio 1998 metų Lietuvos dailininko kūryba Klaipėdoje“, Klaipėda, 1999, rugpjūčio 16, p. 38 R. Pakalkaienė, „„Anzelmutė“ – dailininko A. Skačkausko likimas“, Lietuvos žinios, 2002, rugsėjo 28, p. 19 J. Stauskaitė, „Labiausiai į menininkus panašūs tie, kas su menu neturi nieko bendra“, Kultūros barai, 2004, Nr. 1, p. 47-51 A. Andrijauskas, „Algio Skačkausko mitinis poetinis pasaulio suvokimas“, Logos, 2004, Nr. 38, p. 197-204 R. Mikšionienė, „Tapytojui įdomi ir gamta, ir pas batsiuvį užsukusi nuotaka“, Lietuvos rytas, 2004, rugsėjo 27, priedas „Mūzų malūnas“, p. 3 A. Virbickaitė, „Klasikiniai ir nauji: Algio Skačkausko tapybos parodos Vilniuje“, 7 meno dienos, 2005, rugsėjo 30, p. 8 V. Paliukaitis, „Pusė kelio nueita garbingai“, Lietuvos aidas, 2005, rugsėjo 14 D. Jazukevičiūtė, „Švelniai sužeistas“, Veidas, 2005, Nr. 38, rugsėjo 22, p. 56-58 M. Klusas, „Jubiliejui – trijų dešimtmečių kūryba“, Lietuvos žinios, 2005, rugsėjo 13, p. 9 R. Sagatauskaitė, „Tapybos aukso amžius“, Literatūra ir menas, 2005, rugsėjo 30, p. 22 S. Trilupaitytė, „„Skačkauskiškos“ kokybės ženklai“, Kultūros barai, 2005, Nr. 10, p. 33 J. Klimaitė, „Gerai tapybai reikia būti bepročiu“, Vakaro žinios, 2007, lapkričio 8, p.12-13 A. Uždavinys, „Baltuoja burė tolumoj“, Literatūra ir menas, 2007, birželio 1, p. 6-7 R. Žemaitienė, „Spalvos. Paveikslų, žodžių, gyvenimo...“, Šeimininkė, 2007, Nr. 49, gruodžio 5-11, p. 5 L. Valonytė, „Dainos „Anzelmutė“ paslaptis amžiams liko neatskleista“, Lietuvos rytas, 2009, lapkričio 14, priedas „Gyvenimo būdas“, p. 8-9 J. Stauskaitė, „Atsisveikinimas su tapybos virtuozu“, Kultūros barai, 2009, Nr. 11, p. 33 M. Klusas, „Kad jis toliau gyventų savo darbuose“, Lietuvos žinios, 2010, gegužės 24
58
Sudarytoja
Roma Skačkauskienė Fotografai
Romas Jurgaitis, Antanas Lukšėnas, Kęstutis Stoškus Vertėjai
Kerry Shawn Keys, Asta Kazlauskaitė, Sonata Paliulytė Dailininkas
Tadas Gindrėnas
© Roma Skačkauskienė © Raminta Jurėnaitė
Spaudė Viršelyje
Algis Skačkauskas, Sekminės, 1990